- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-22
- Bylos Nr.
- e2-525-715/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00013-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silva Plungienė
- Ieškovas
- E. P.
- Atsakovas
- R. P.
- Advokatai
- Vladimiras Tiurinas, Jurijus Malininas
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
dalyvaujant ieškovo E. P. atstovui advokato padėjėjui Vladimirui Tiurinui, atsakovės R. P. atstovui advokatui Jurijui Malininui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovei R. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė
ieškovas E. P. kreipėsi į teismą ieškiniu dokumentinio proceso tvarka ir prašė iš atsakovės R. P. priteisti 2000,00 Eur skolą, 500,00 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2016 m. lapkričio 5 d. paskolino atsakovei R. S. (vėliau tapusiai P.) 2000 Eur sumą, o atsakovė pasirašė skolos raštelį, kuriame nurodė skolą grąžinsianti iki 2016 m. gruodžio 4 d., tačiau negrąžino.
2022 m. sausio 14 d. preliminariu sprendimu ieškovo reikalavimai buvo patenkinti.
2022 m. sausio 24 d. atsakovė pateikė teismui prieštaravimus dėl priimto preliminaraus sprendimo. Pateiktuose prieštaravimuose nurodė, jog 2016 m. lapkričio 5 d. ieškovas jai paskolino 2000,00 Eur, kuriuos ji įsipareigojo grąžinti iki 2016 m. gruodžio 4 d. Skolos raštelis buvo pasirašytas jiems gyvenant drauge ir vedant bendrą ūkį. Su ieškovu buvo konkliudentiniais veiksmais susitarę, kad šį įsiskolinimą atsakovė grąžins asmeniškai mokėdama išlaikymą ieškovo nepilnamečiams vaikams iš pirmosios santuokos. Ieškovo buvusiai sutuoktinei S. P. nepilnamečių vaikų išlaikymui ji nuo 2017-03-16 iki 2020-08-15 pervedė iš viso 4510 Eur. Taip pat ieškovo dukrai G. P., iš pirmosios santuokos, iš savo asmeninės sąskaitos nuo 2017-08-15 iki 2017-03-16 pervedė 400,00 Eur. 2020-09-07 ieškovo motinai D. P., ieškovui prašant, paskolino 1000,00 Eur. Be to laikotarpiu nuo 2020-06-08 iki 2020-08-27 į ieškovo valdomos įmonės UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą pervedė 7800,00 Eur, iš kurių jai buvo grąžinti tik 3800 Eur. Iš viso ieškovui sumokėta suma sudaro 9910,00 Eur, todėl jo pareikštas ieškinys dėl 2000,00 Eur skolos priteisimo yra visiškai nepagrįstas. Ieškovo paklausus, ar sunaikino skolos raštelį, jis patikino, kad taip ir padarė. Raštiško patvirtinimo iš ieškovo nepareikalavo, jų santykiai buvo pagrįsti abipusiu pasitikėjimu, nes drauge gyveno ir vedė bendrą ūkį, be to su ieškovu 2019 m. rugpjūčio 2 d. Mažeikių r. sav. administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką. Atsakovė nurodė, jog ieškovas tokiu nepagrįstu ieškiniu bando keršyti dėl jų nepasisekusios santuokos.
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė atsiliepimą į prieštaravimus, kuriame nurodė, jog atsakovė pripažįsta paskolos sutarties sudarymą, skolos raštelio surašymą ir paskolos dalyko – 2000 Eur – gavimą iš ieškovo, taigi paskolos sutartis buvo sudaryta. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatomis paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Paskolos grąžinimo modifikavimas turi būti aptariamas sudarant rašytinę sutartį. Dėl kitokio paskolos grąžinimo būdo ir termino šalys nebuvo nei raštu, nei žodžiu susitarę. Prieštaravimuose nurodytos aplinkybės, jog paskola yra grąžinta, yra atsakovės išgalvotos ir ieškovui siurprizinės. Šalys, kaip pati atsakovė nurodo, praėjus kuriam laikui po paskolos sutarties sudarymo, ėmė vesti bendrą ūkį, t. y. vykdyti jungtinę veiklą kaip sugyventiniai, o tokioje veikloje yra pagrindo preziumuoti, jog šalys bendrai leido uždirbamas pajamas. Todėl galima spręsti, kad ji galėjo mokėti lėšas iš jos žinioje esančių pajamų, kurių pusė priklausė ir ieškovui, kaip sugyventiniui. Be to, šie pervedimai buvo kompensuoti atsakovei kitais ieškovo įnašais į šeimos poreikių tenkinimą.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas papildomai paaiškino, jog teisinę reikšmę turinčios aplinkybės byloje yra nustatytos: paskolos sutartis sudaryta buvo, paskolos raštelis pasirašytas, pinigai perduoti. Šalys nebuvo sutarusios nei žodžiu, nei raštu dėl kitokio paskolos grąžinimo būdo. Vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar pakeisti jos sąlygas yra draudžiama. Atsakovės pateiktų mokėjimo nurodymų paskirtis buvo ne paskolos grąžinimui, o kitoms išlaidoms. Šalys kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, tad atsakovė turėjo pagrindą daryti už ieškovą mokėjimus. Ieškovui buvo užblokuotos kortelės, tad jis duodavo grynus pinigus atsakovei, o ji bankiniu pavedimu pervesdavo lėšas jo vaikų išlaikymui. Prieštaravimuose nurodoma, jog atsakovė pervedė lėšas į UAB (duomenys neskelbtini), nelabai domėjosi įmonės veikla, tad ji veikė savo rizika. Ieškovas norėjo pinigines lėšas atgauti grynais pinigais, tokiu būdu kaip ir buvo paskolinęs.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas papildomai paaiškino, jog ieškovas ir atsakovė pradėjo bendrauti 2016 m. pradžioje. Iki santuokos sudarymo jie bendro ūkio nevedė, pinigines lėšas valdė atskirai, kiek vėliau jie sudarė vedybinę sutartį. 2016 m. atsakovė pasiskolino iš ieškovo 2000 Eur, jie žodžiu susitarė, jog nuo 2017 m. ji grąžins skolą pervesdama išlaikymą jo vaikams. Nuo 2017 m. iki 2019 m. ji paskolą grąžino visiškai. Paskolos sutartyje nebuvo numatyta paskolos grąžinimo tvarka, tad šalys galėjo konkliudentiniais veiksmais susitarti dėl grąžinimo tvarkos. Atsakovė mokėjimo pavedimų paskirtyse aiškiai nurodydavo, jog lėšas išlaikymui perveda už ieškovą.
Preliminarus sprendimas naikintinas, ieškinys atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Iš teismui kartu su ieškiniu pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 5 d. atsakovė pasirašė skolos raštelį, kuriame nurodė, jog ji yra skolinga ieškovui 2000 Eur sumą, kurią įsipareigojo grąžinti iki 2016 m. gruodžio 4 d.
Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl 2016 m. lapkričio 5 d. skolos raštelio sudarymo ar dėl pinigų perdavimo fakto, šalys sutaria, jog buvo sudariusios paskolos sutartį, tačiau ginčas kilo dėl suteiktos paskolos grąžinimo aplinkybių. Ieškovas nurodo, jog paskola nėra grąžinta, atsakovė nurodo, jog ieškovui iš viso yra sumokėjusi 9910,00 Eur, tad skola yra tinkamai grąžinta.
Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. RUAB „Lijasta“, bylos Nr. 3K-3-307/2012; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. ir kt. v. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė, bylos Nr. 3K-3-257-701/2015).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.873 straipsnio 1 dalis numato, jog paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka; 5 dalis numato, jog jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita, paskolos suma pripažįstama grąžinta nuo jos perdavimo paskolos davėjui arba jos įskaitymo į paskolos davėjo sąskaitą banke momento.
Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus – mokėjimo pavedimų kopijas, įrodančias, jog ji iš savo asmeninės sąskaitos S. P. nuo 2017-03-16 iki 2020-08-15 pervedė iš viso 4510 Eur. Mokėjimo pavedimų paskirtyje nurodyta, jog pinigai pervedami vaikų išlaikymui nuo E. P.. Taip pat G. P. nuo 2017-08-15 iki 2017-03-16 atsakovė pervedė 400,00 Eur. Mokėjimų pavedimų paskirtyje nurodyta, jog pervedami alimentai nuo E. P.. Atsakovė 2020-09-07 D. P. pervedė 1000,00 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta, jog tai paskola. Be to laikotarpiu nuo 2020-06-08 iki 2020-08-27 atsakovė į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą pervedė 7800,00 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta, jog šios įmokos yra skolos grąžinimas.
CK 6.39 straipsnio 1 dalis numato, jog skolininkas be kreditoriaus sutikimo neturi teisės įvykdyti prievolę kitokiu būdu, išskyrus tą, kuris yra aptartas sutartyje ar įstatymuose, nepaisant įvykdymo būdo vertės. CK 6.44 straipsnio nuostatos numato, jog prievolė turi būti įvykdyta kreditoriui arba jo atstovui, taip pat kreditoriaus paskirtam asmeniui arba asmeniui, kuris įstatymų ar teismo yra įpareigotas priimti prievolės įvykdymą. Prievolės įvykdymas asmeniui, neturinčiam teisės priimti jos įvykdymą, laikomas tinkamu prievolės įvykdymu, jeigu kreditorius patvirtina tokį įvykdymą arba faktiškai gauna visą įvykdymą iš to asmens.
Iš atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų – mokėjimo pavedimo kopijų matyti, jog atsakovė ieškovo turimų asmeninių įsipareigojimų vykdymui (išlaikymo mokėjimui) pervedė 4910 Eur sumą, kuri ženkliai viršija 2000 Eur sumą, nurodytą 2016 m. lapkričio 5 d. skolos raštelyje. Nors ieškovas nurodė, jog atsakovė neturėjo teisės pakeisti paskolos grąžinimo būdo, teismas pažymi, jog šalys skolos raštelyje nebuvo sutariusios dėl paskolos grąžinimo būdo, todėl laikytina, jog atsakovė turėjo teisę grąžinti paskolą kitu būdu – įvykdydama piniginę prievolę už ieškovą, tuo labiau, jog dėl paskolos grąžinimo ieškovas atsakovei jokių pretenzijų nereiškė penkerius metus.
Nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti, jog ieškovas ir atsakovė buvo susituokę: jų santuoka sudaryta 2019 m. rugpjūčio 2 d. Mažeikių r. sav. administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, nutraukta 2021 m. spalio 26 d. Telšių apylinkės teismo sprendimu. Santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių sutikimu, vadinasi, šalys geranoriškai buvo susitarusios dėl visų klausimų. Teismo sprendimu buvo patvirtinta ieškovo ir atsakovės sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 12 punktu šalys patvirtino, jog daugiau jokio kito tiek nekilnojamojo, tiek kilnojamojo registruotino bei neregistruotino turto, vertybinių popierių, turtinių teisių ar įsipareigojimų bei kitokio turto, kuris būtų dalintinas nutraukiant santuoką, neturi ir įsipareigoja ateityje nereikšti vienas kitam jokių turtinio pobūdžio pretenzijų.
Pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, kurioje sutuoktiniai privalo aptarti visas turtines teises ir pareigas. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo ir išsprendžiami visi su tuo susiję klausimai, įskaitant ir tarpusavyje turimų įsipareigojimų tolimesnis vykdymas. Taip siekiama sureguliuoti tolesnius šalių santykius, kiek įmanoma užkertant kelią ateityje galintiems kilti ginčams.
Kasacinio teismo išaiškinta, kad įstatyme nustatytas įpareigojimas nutraukiant santuoką išspręsti visus santuokos nutraukimo padarinių klausimus, sudaro galimybę užtikrinti sutuoktinių teisių bei pareigų pusiausvyrą dalijant turtą ir paskirstant turtines teises bei pareigas, bet ir geriausiai apsaugo sutuoktinių kreditorių turtinius interesus, nes leidžia tinkamai nustatyti sutuoktinių turto teisinį režimą, sutuoktinių civilinės atsakomybės kreditoriams apimtis ir patenkinti kreditorių reikalavimus iš sutuoktinių turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58-219/2015). Visi turtiniai sutuoktinių klausimai turi būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje dar ir dėl to, nes santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų (CK 3.100 straipsnio 4 punktas).
Ieškovas ir atsakovė neginčijo aplinkybės, jog dar iki santuokos sudarymo gyveno drauge ir vedė bendrą ūkį. Nutraukiant santuoką patvirtino, jog neturi jokių turtinių teisių ar įsipareigojimų, kurie būtų dalintini nutraukiant santuoką, neturi ir įsipareigoja ateityje nereikšti vienas kitam jokių turtinio pobūdžio pretenzijų. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje yra privaloma nurodyti visus turimus asmeninius ir bendrus sutuoktinių įsipareigojimus. Atsakovės įsipareigojimas pagal 2016 m. lapkričio 5 d. skolos raštelį laikytinas asmenine atsakovės prievole, tačiau ieškovo ir atsakovės sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių skolos raštelis nebuvo paminėtas, nors sutuoktiniai turėjo prievolę išspręsti šį klausimą santuokos nutraukimo metu.
Pažymėtina, jog sutuoktiniai 2020 m. vasario 26 d. buvo sudarę Vedybų sutartį, kas įrodo, jog ieškovo ir atsakovės tarpusavio santykiai bei finansinių įsipareigojimų vykdymo klausimai visada buvo aiškiai reglamentuoti, jiems buvo aiškios bendro ūkio vedimo taisyklės ir santuokos metu dėl to nebuvo ginčo. Iš ieškovo pateikto susirašinėjimo matyti, jog ieškovas turtines pretenzijas dėl skolos raštelio atsakovei pradėjo reikšti 2021 m. lapkričio 25 d., t. y. dar neįsiteisėjus teismo sprendimui dėl santuokos nutraukimo, tad jis turėjo galimybę teikti apeliacinį skundą dėl 2021 m. spalio 26 d. teismo sprendimo, tačiau to nepadarė.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes ir byloje surinktų įrodymų visumą, atsižvelgus į tai, sutuoktiniai E. P. ir R. P. santuokos nutraukimo metu patvirtino, jog neturi jokių dalintinų bendrų ar asmeninių įsipareigojimų ir nereiškia vienas kitam jokių turtinio pobūdžio pretenzijų, teismas daro išvadą, jog santuokos nutraukimo metu paskola pagal 2016 m. lapkričio 5 d. skolos raštelį jau buvo grąžinta, todėl preliminarus sprendimas naikintinas ir ieškovo ieškinys atmestinas.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo ieškinys yra atmestas, todėl atsakovės naudai iš ieškovo priteistinos atsakovės patirtos ir rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos – 200 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Teismo iniciatyva atsakovei grąžintinas 101 Eur žyminis mokestis, kuris buvo sumokėtas už priešieškinio pateikimą, nes priešieškinis nebuvo priimtas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 262–263, 425, 428 straipsniais,
nusprendžia:
panaikinti 2022 m. sausio 14 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-525-715/2022 ir ieškovo E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 200,00 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei R. P., a. k. (duomenys neskelbtini).
Grąžinti atsakovei R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 2022 m. kovo 9 d. sumokėtą 101,00 Eur (vieno šimto vieno euro) žyminį mokestį.
Sprendimas per 30 dienų nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.