Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1660-260/2017

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-10-24
Bylos Nr.: e2A-1660-260/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-27-3-00647-2014-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimondas Buzelis, Dalė Burdulienė, Aušra Baubienė
Ieškovas: J. T., M. I., J. M., G. M., UAB „Aginro“, VĮ Registrų centro
Atsakovas: G. M., R. A., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Aginro“, VĮ Registrų centro
Trečiasis asmuo: G. Č., UAB „Sweco Lietuva“, A. V. M., IĮ VENTIS LT, UAB „Geovisata“, A. Š., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, IĮ „Ventis“

Kategorijos

2.4.2.5Ginčai, susiję su žemės nuosavybės teise

Civilinė byla Nr. e2A-1660-260/2017Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00647-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.5.; 2.1.5.1.2.; 3.3.1.18.1. (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Dalės Burdulienės ir Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. T. ir M. I. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1-393/2017 pagal ieškovų J. T., M. I. ir J. M. teisių perėmėjo G. M. patikslintą ieškinį atsakovams G. M., R. A., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Aginro“, VĮ Registrų centro Alytaus filialui, tretiesiems asmenims G. Č., UAB „Sweco Lietuva“, A. V. M., IĮ VENTIS LT, UAB „Geovisata“, A. Š. dėl įpareigojimo nugriauti neteisėtai pastatytą statinį ir žemės sklypo kadastrinių matavimų panaikinimo, ir atsakovo G. M. priešieškinį ieškovams M. I., J. T. ir G. M., UAB „Aginro“, VĮ Registrų centro Alytaus filialui bei tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Sweco Lietuva“, UAB „Geovisata“, IĮ „Ventis“ LT, A. Š., R. A., A. V. M. ir G. Č. dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų panaikinimo, registracijos panaikinimo ir žemės sklypo ribų nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Iieškovė M. I., J. T. ir J. M. (teisių perėmėjas G. M.) 2014 m. spalio 31 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir 2016 m. sausio 22 d. patikslintu ieškiniu, kuriame teismo prašė: 1) įpareigoti atsakovą G. M. savo lėšomis per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti ieškovams priklausančiame 0,87 ha žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), be leidimo pastatytą pirtį, statinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti atsakovui G. M. nuosavybės teise priklausančio 1,0758 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), UAB „Aginro“ 2011 m. sausio 7 d. atliktus kadastrinius matavimus; 3) priteisti iš atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, G. M. ir UAB „Aginro“ ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas

Ieškovai nurodė, jog ieškinį teismui reiškia gindami savo pažeistas teises, kadangi jų sklype neteisėtai buvo pastatyta atsakovo pirtis ir sumažinta ieškovų sklypo konfigūracija, tokiu būdu pažeidžiant ieškovų teises, nes jie negali suderinti jiems priklausančio sklypo kadastrinių matavimų ir įteisinti dar 2006 m. gruodžio 20 d. užfiksuotų ieškovų sklypo ribų. Dėl ieškinio reikalavimo dėl neteisėtos statybos, ieškovai nurodė, kad 2000 m. gruodžio 22 d. atsakovui G. M. buvo išduotas leidimas vykdyti statybos darbus Nr. (duomenys neskelbtini), jam buvo suteikta teisė statyti pirtį jam priklausančiame žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Lazdijų rajono vyriausiojo inspektoriaus (duomenys neskelbtini) patvirtintą pirties projekto situacijos planą, pirtis turėjo būti pastatyta vienoje linijoje, jungiančioje atsakovui G. M. priklausančią sodybą ir ežerą, lygiagrečioje atsakovo žemės sklypo šiaurinei ir pietinei ribai. A. G. M. sklypas, (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Alytaus apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) plano ištraukoje pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), iš šiaurės pusės ribojosi su dviem sklypais, iš pietų su ieškovų sklypu Nr. (duomenys neskelbtini). A. G. M. sklypo ribos buvo lygiagrečios, tarp atsakovo ir šiauriau esančių sklypų (jų kraštinių) nebuvo jokios laisvos žemės. A. G. M. sklypo kraštinės per visą savo ilgį (nuo kelio iki ežero) buvo statmenos keliui. Šią aplinkybę patvirtina ir 2011 m. birželio 8 d. tos vietovės kadastro žemėlapio ištrauka (atitinkamai žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atsakovo sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ir ieškovų sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)). Tačiau atsakovas dėl nesuprantamų priežasčių pirtį (statinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)) pasistatė ir tik (duomenys neskelbtini) įregistravo ne savo sklype, bet faktiškai ieškovų sklype. Tai patvirtina ir UAB „Geovisata“ (duomenys neskelbtini) parengtas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planas (duomenys neskelbtini), kuriame pažymėtas pastatas N, o šio žemės sklypo paženklinimo akte nurodyta, kad pastatas, esantis šiame žemės sklype, žemės sklypo savininkams nuosavybės teise nepriklauso. Tai patvirtina ir vėliau pažeidžiant teritorijų planavimo dokumentus įregistruotos atsakovo sklypo ribos - jos nebebuvo statmenos keliui, tarp atsakovo sklypo ir sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) atsirado laisvas žemės plotas, ieškovų sklypas, prieš tai iš vakarų ribojęsis su ežeru (duomenys neskelbtini) m. ilgio kraštine, prarado priėjimą prie jo. Ir pati pirtis pagal pirties projekto situacijos planą buvusi statmenoje ežerui linijoje su atsakovo G. M. sodyba, atsidūrė gerokai piečiau šios linijos, o kartu ir žemiau (už) pietinės atsakovo sklypo ribos. Kad pirtis buvo pastatyta ieškovų sklype užfiksuota ir antstolės A. K. (duomenys neskelbtini) faktinių aplinkybių protokole. Todėl, akivaizdu, jog pirtis buvo pastatyta atsakovui nepriklausančiame žemės sklype, t. y. ieškovų sklype. Kadangi (duomenys neskelbtini) leidime vykdyti statybos darbus Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo leista statyti pirtį ne atsakovui priklausančiame žemės sklype (ieškovų sklype), remiantis Statybos įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 2 punktu turi būti pripažintina, kad atsakovas G. M. pirtį ieškovų sklype pasistatė neteisėtai, t. y. neturėdamas tam leidimo, o (duomenys neskelbtini) deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. 1 turi būti panaikinta, atsakovas įpareigotinas savo lėšomis per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti ieškovų sklype pastatytą pirtį. Dėl ieškinio reikalavimo dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų panaikinimo, ieškovai nurodė, kad UAB „Aginro“, (duomenys neskelbtini) atlikusi atsakovo G. M. sklypo kadastrinius matavimus, parengė tuo metu galiojusių teritorijų planavimo dokumentus ir preliminarius atsakovo sklypo matavimų 1996 m. kovo 7 d. neatitinkantį žemės sklypo planą, jis buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Dėl pasikeitusio sklypo padėties ženkliai sumažėjo ieškovų sklypas. Be to, UAB „Geovisata“ turėjo atstatyti riboženklius vadovaudamasi žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planu (duomenys neskelbtini) bei lauko brėžiniu (abrisu), kuriame nurodyti atstumai nuo stabilių vietovės objektų, kadangi jie buvo sunaikinti. A. G. M. sklypo ribos skyrėsi nuo nekilnojamojo turto registre įregistruoto jo sklypo ir prieštaravo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimui Nr. 534, nes gali skirtis plotas, bet ne ribos. Nacionalinė žemė tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. spalio 30 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad atsakovo sklypo ribos, paženklintos vietovėje pagal UAB „Aginro“ (duomenys neskelbtini) paženklinimo aktą, neatitinka šio žemės sklypo ribų abrise ir žemės sklypo plane (duomenys neskelbtini) bei teritorijų planavimo dokumente ((duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte) nurodytų sklypo ribų. A. G. M. sklypo ribos kerta ne tik ieškovų sklypą, bet ir piečiau ieškovų sklypo esančio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) šiaurinę ribą. Todėl ieškovų sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), lauko brėžinyje (abrise) nurodyta informacija nesutampa su duomenimis, kurie nurodyti gretimų žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), lauko brėžiniuose (abrisuose), atstumas prie (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės nuo šiaurinės žemės sklypo ribos iki kanalo vidurio yra (duomenys neskelbtini) m. Ieškovai nesutiko su atsakovo G. M. sklypo ženklinimu vietovėje, tokiomis atsakovo sklypo ribomis ir konfigūracija. Ieškovai laikė, jog atsakovo G. M. sklypo kadastriniai matavimai turėtų būti panaikinti. Nurodytomis aplinkybėmis jie grindė ir ieškinio reikalavimą dėl Nacionalinės žemės tarnybos Lazdijų skyriaus 2012 m. gegužės 22 d. išvados Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012 m. birželio 5 d. išvados Nr. (duomenys neskelbtini), kuriomis neteisėtai buvo suderinta atsakovo G. M. žemės sklypo kadastro duomenų byla, panaikinimo. Ieškinio reikalavimą dėl R. A. priklausančio 0,7500 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), abriso ir plano panaikinimo, grindė tuo, kad (duomenys neskelbtini) ekspertizės akto išvadose R. A. priklausančio 0,7500 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), abrise nubraižyto sklypo kraštinės, pažymėtos taškais 3 ir 4 ((duomenys neskelbtini) m ilgio), bei kraštinės pažymėtos taškais 2 ir 6 ((duomenys neskelbtini) m ilgio), buvo suklastotos, t. y. pirminiai įrašai, atitinkamai, (duomenys neskelbtini) m ir (duomenys neskelbtini) m buvo ištaisyti į skaičius (duomenys neskelbtini) m ir (duomenys neskelbtini) m. Todėl nurodė, kad suklastotos sklypo ribos abrise ir atitinkamai vėliau įrašytos sklypo plane neatitinka tikrovės ir nustatytam sklypo plotui. Kaip matyti iš UAB „Geovisata“ parengtos ginčo sklypų schemos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos pateiktos situacijos schemos, 2007 m. kovo 20 d. abrise nurodyta šiaurinė sklypo riba, pažymėta taškuose 4-5-1 ėjo pagal vietovėje esantį griovį, todėl ši riba išliko nepakitusi (vietovėje nebuvo keičiama). Pailginus lygiagrečias sklypo kraštines, pažymėtas taškais 3 ir 4 ((duomenys neskelbtini) m ilgio) ir taškais 2 ir 6 ((duomenys neskelbtini) m ilgio), turėjo pasikeisti (padidėti iki (duomenys neskelbtini) ha) ir sklypo plotas. Tačiau plotas abrise ir plane buvo nurodytas nepakitęs, t. y. (duomenys neskelbtini) ha. Dar daugiau, sklypo kraštinės Nekilnojamojo turto kadastre buvo įregistruotos būtent tokio ilgio, kokie buvo pirminiai įrašai, t. y. kraštinės, pažymėtos taškais 3 ir 4 - (duomenys neskelbtini) m ilgio, o taškais 2 ir 6 - (duomenys neskelbtini) m ilgio. Atkreipė dėmesį, kad pagal nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus, buvusiam iki R. A. savininkui A. A. V. nuosavybės teisės šioje vietoje galėjo būti atkurtos natūra (nors buvęs iki nacionalizacijos savininkas M. V. žemę turėjo kitoje vietoje) tik į (duomenys neskelbtini) ha žemės, nes iš (duomenys neskelbtini) ha priklausiusios žemės A. A. V. nuosavybės teisės kituose sklypuose buvo atkurtos į (duomenys neskelbtini) ha plotą ((duomenys neskelbtini) ha, sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ha, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Todėl A. A. V. jokių būdu negalėjo ir R. A. negali priklausyti daugiau žemės nei turėjo teisių prieš tai buvęs savininkas, todėl sklypo kraštinių pailginimas, kuriuo faktiškai padidinamas ir žemės sklypo plotas, yra neteisėtas. A. R. A. žemės sklypo kraštinių, pažymėtų taškais 3 ir 4 ((duomenys neskelbtini) m ilgio), ir taškais 2 ir 6 ((duomenys neskelbtini) m ilgio) ilgis, nurodytas 2007 m. kovo 20 d. abrise ir 2007-04 žemės sklypo plane neatitinka nekilnojamojo turto kadastro ir teritorijų planavimo dokumentų bei todėl R. A. priklausančio (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto kadastre, abrisas ir planas turėtų būti panaikinti.

A. G. M. 2015 m. kovo 3 d. pateikė teismui priešieškinį, kurį 2015 m. rugpjūčio 26 d. patikslino, kuriame teismo prašė ieškovų ieškinį atmesti, patenkinti priešieškinį: 1) (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės projekto autoriaus A. Š. sudarytą J. M. ir I. T. priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekte (duomenys neskelbtini), 2006 m. gruodžio 20 d. žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktą, šio žemės sklypo abrisą bei 2007 m. sausio mėnesio šio žemės sklypo planą ((duomenys neskelbtini)) pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento bei panaikinti jų pagrindu Valstybės įmonėje Registrų centras atliktą šio žemės sklypo ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre (registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento 2010 m. balandžio 26 d. UAB „Geovisata“ sudarytą M. I., J. T. ir J. M. nuosavybės teise priklausiusio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), paženklinimo - parodymo aktą ir šio žemės sklypo planą ((duomenys neskelbtini)); 3) nustatyti M. I., J. T. ir G. M. priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ribą pagal G. M. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ribos koordinates ((duomenys neskelbtini)), nustatytas UAB „Aginro“ (duomenys neskelbtini) atliktais kadastriniais matavimais, kurie nustatyta tvarka yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (registro Nr. (duomenys neskelbtini)); 4) priteisti atsakovui G. M. bylinėjimosi išlaidas iš ieškovų M. I., J. T. ir G. M..

A. G. M. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) notariškai patvirtinta pirkimo - pardavimo sutartimi jis iš B. L. nusipirko jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusius žemės sklypus, tame tarpe - ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2011 m. sausio 7 d. UAB „Aginro“ matininkas R. M. atliko G. M. priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus. Jis sklypą paženklino, surašė žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktą ir sudarė žemės sklypo planą (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyrius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išvadomis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pagal šiuos matavimus parengtą žemės sklypo planą pripažino parengtu teisingai. Šis G. M. priklausantis žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), suformuotas atliekant (duomenys neskelbtini)kadastrinius matavimus, yra įregistruotas nekilnojamojo turto registre ir pažymėtas kadastro žemėlapyje. (duomenys neskelbtini) G. M. buvo išduotas Alytaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) pirčiai statyti šiame žemės sklype. Gavus leidimą statybai (duomenys neskelbtini) pavasarį buvo atlikti pagrindiniai statybos darbai. (duomenys neskelbtini) buvo atlikti reikiami vidaus apdailos darbai ir pirtis iš esmės buvo baigta statyti. Pirtis buvo pastatyta dar prieš keletą metų iki ieškovų žemės sklypo ribų paženklinimo. Pabaigus statybos darbus, (duomenys neskelbtini) IĮ „VENTIS LT" atliko pastato - pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, kurių pagrindu buvo surašyta (duomenys neskelbtini) deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pirtis buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre. Dėl ieškovams priklausančio žemės sklypo atsakovas G. M. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės projekto autorius A. Š. atliko J. M. ir I. T. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), numeris (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekte (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. Jis paženklino šį žemės sklypą, surašė žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktą ir jo pagrindu sudarė šio žemės sklypo abrisą. Šių dokumentų pagrindu (duomenys neskelbtini) buvo sudarytas šio žemės sklypo planas ((duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) sudaryto žemės sklypo plano ((duomenys neskelbtini)) pagrindu šio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), preliminarūs matavimai buvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre (registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko sprendimais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) J. M. ir I. T. (ieškovų M. I. ir J. T. motinai, po kurios mirties jie paveldėjo atitinkamas šio žemės sklypo dalis) buvo atkurtos nuosavybės teisės į šį buvusio savininko J. M. iki nacionalizacijos valdytą (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą (šalia G. M. priklausančio žemės sklypo). (duomenys neskelbtini) UAB „Geovisata“ matininkai atliko šio sklypo kadastrinius matavimus: paženklino sklypą, surašė ieškovams priklausančio žemės sklypo paženklinimo - parodymo aktą bei sudarė žemės sklypo planą (duomenys neskelbtini). Dėl atsakovui G. M. priklausančio žemės sklypo ribų ir kadastrinių matavimų jis nurodė, kad jam priklausantį žemės sklypą valdo teisėtai, įgijęs jį pagal notariškai patvirtintą pirkimo – pardavimo sutartį. Sklype įregistravo ūkininko ūkį. Perkant žemės sklypą, pardavėja B. L. parodė jam žemės sklypo, kuriuo ji naudojosi, ribas - tokios jos yra ir šiandien. Sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti pagal nusistovėjusias šio žemės sklypo naudojimo ribas ir natūroje esančius riboženklius, sklypas įregistruotas nekilnojamojo turto registre ir pažymėtas kadastro žemėlapyje. Žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti teisingai. Tą įrodo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išvados Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, (duomenys neskelbtini) specialisto išvada, fotonuotraukos ir kiti įrodymai. Dėl ieškovams priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų, žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktų ir abriso nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ieškovų žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas yra suklastotas, kadangi jame nurodytas kviestinis asmuo J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) tariamai pasirašęs šį dokumentą, buvo miręs jau prieš beveik trejus metus iki šio žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akto surašymo, jis mirė (duomenys neskelbtini). Taip pat yra suklastotas ir J. Š. parašas, kadangi iš UAB „Lazdijų sveikatos centras" (duomenys neskelbtini) pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad akto pasirašymo metu jis labai sunkiai sirgo, jo fizinė ir psichinė sveikatos būklė buvo labai bloga, (duomenys neskelbtini) jis mirė. Be to, iš šiame abrise nurodytų sklypo matmenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) sudarant šio žemės sklypo abrisą buvo padaryta akivaizdi matavimo klaida. B. L. asmeninio ūkio žemės sklypo brėžinyje nurodoma, kad šis žemės sklypas su (duomenys neskelbtini) ežeru ribojasi (duomenys neskelbtini) metrų ilgio kraštine. A. A. V. žemės sklypo (gretimo G. M. sklypui), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), numeris (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekte (duomenys neskelbtini) (šiuo metu šis sklypas priklauso nuosavybės teise trečiajam asmeniui R. A.), abrise nurodyta, kad šis žemės sklypas su (duomenys neskelbtini) ežeru ribojasi (duomenys neskelbtini) metrų ilgio kraštine nuo pastovaus kontūro (melioracijos griovio). Todėl sudėjus abu šiuos matmenis gaunamas (duomenys neskelbtini) metrų šių dviejų sklypų kranto linijos ilgis nuo pastovaus kontūro (griovio) iki ieškovams priklausančio žemės sklypo ribos ((duomenys neskelbtini) m. + (duomenys neskelbtini) m. = (duomenys neskelbtini) m.). Tuo tarpu J. M. ir I. T. žemės sklypo abrise šis atstumas yra nurodytas neteisingai - tik (duomenys neskelbtini) metrai. Šis faktas akivaizdžiai įrodo, kad sudarant šį abrisą buvo padaryta matavimo klaida, kuri savo ruožtu sąlygojo kitų klaidų atsiradimą vėlesniuose šio sklypo matavimuose ir pagal juos sudarytuose dokumentuose. Turint omenyje, kad tuo metu buvo matuojama ne šiuolaikiniais matavimo prietaisais, bet rulete arba dvimetriu, tokios klaidos padarymo priežastis yra nesunkiai paaiškinama. Ši klaida ieškovams ir sudarė galimybę nepagrįstai tvirtinti, kad G. M. priklausantis pastatas tariamai yra pastatytas jų sklype, nors faktiškai jis yra teisėtai pastatytas jam priklausančiame sklype. Todėl jis ir prašo šį dokumentą pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Taip pat, remdamasis tais pačiais argumentais, prašo pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (duomenys neskelbtini) sudarytą ieškovų žemės sklypo planą ((duomenys neskelbtini)). Kadangi šio plano pagrindu nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti šio žemės sklypo preliminarūs kadastriniai matavimai, VĮ Registrų centras atliktas šio žemės sklypo ir daiktinių teisių į jį įregistravimas nekilnojamojo turto registre (registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat turi būti panaikintas. Remdamiesi suklastotu dokumentu ir abrisu, UAB „Geovisata“ matininkai atliko kadastrinius matavimus ir (duomenys neskelbtini) surašė ieškovams priklausančio žemės sklypo paženklinimo - parodymo aktą bei sudarė šio žemės sklypo planą ((duomenys neskelbtini)), dėl nurodytų aplinkybių tokie matavimai, žemės sklypo paženklinimo - parodymo aktas bei žemės sklypo planas negali būti pripažinti teisingais, todėl pripažintini negaliojančiais nuo jų sudarymo momento. Nesutikdamas su ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimais atsakovas nurodė, kad ieškovai klaidina teismą teigdami, jog atsakovo G. M. žemės sklypo ribos nebuvo pažymėtos riboženkliais. Tačiau šias aplinkybes paneigia (duomenys neskelbtini) UAB „Aginro“ sudarytas atsakovui G. M. priklausančio žemės sklypo planas ir Žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas, Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Be to, ieškovų reikalavimai pažeidžia ir kitų ginčo kadastrinėje vietovėje esančių žemės sklypų savininkų teises ir teisėtus interesus, kadangi, patenkinus ieškovų ieškinio reikalavimus, neišvengiamai turėtų būti performuojami visi kiti šalia esantys ir vieni su kitais besi ribojantys žemės sklypai bei nustatomos naujos (patikslintos) jų ribos. Ieškovai, jo nuomone, nepagrįstai prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) deklaraciją apie pastato statybos užbaigimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir panaikinti šio pastato teisinę registraciją. Šis prašymas nepagrįstas, todėl atmestinas. Faktą, kad atsakovui priklausantis pagalbinis pastatas - pirtis buvo pastatyta iki (duomenys neskelbtini) ieškovų žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akto, neginčijamai patvirtina Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) skaitmeninio rastrinio ortofotografinio žemėlapio (duomenys neskelbtini) (sudaryto (duomenys neskelbtini)) plano ištrauka ir šio plano ištrauka su pažymėtomis žemės sklypų ribomis (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės projekto autoriaus A. Š. (duomenys neskelbtini) raštiškas paaiškinimas (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriui. Ieškovų pateiktame antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo (duomenys neskelbtini) protokole nurodytos faktinės aplinkybės konstatuotos neteisingai ir nepagrįstai. Todėl šiuo dokumentu negalima remtis kaip įrodymu, patvirtinančiu ieškovų įrodinėjamas aplinkybes. Atkreipė dėmesį, jog nustačius ieškovų ir atsakovo G. M. žemės sklypo ribas pagal esamas atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas, nustatytas UAB „Aginro" atliktais (duomenys neskelbtini) kadastriniais matavimais ieškovų teisės nebus pažeistos ir tai visiškai atitiks jų teisėtus interesus bei teisės aktų reikalavimus, ieškovams priklausančio sklypo plotas padidėtu daugiau kaip (duomenys neskelbtini) arais ((duomenys neskelbtini) m²) negu UAB „Geovisata“ matavimuose nustatytas žemės sklypo plotas ir tai visiškai atitiktų (duomenys neskelbtini) LRV nutarimo 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 21 punkto ir nuostatų 1 priedo reikalavimus dėl maksimaliai leistinos ploto paklaidos.

Atsiliepimas

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimais prašė atmesti ieškovų ieškinį, patenkinti atsakovo G. M. patikslintą priešieškinį. Nurodė, kad žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribos turėtų būti nustatytos pagal atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas, kurios yra nustatytos atlikus kadastrinius matavimus. Sutiko su priešieškinio reikalavimais ir juos palaikė.

Atsakovė UAB „Aginro“ atsiliepimais prašė ieškovų ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, patenkinti atsakovo priešieškinį. Nurodė, kad kadastrinių matavimų panaikinimas ginčo esmės negali išspręsti, jie atlikti faktinėmis žemės sklypo naudojimo ribomis.

Trečiasis asmuo UAB „Geovisata“ atsiliepimu į patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį prašė priešieškinio reikalavimą dėl UAB „Geovisata“ 2010 m. balandžio 26 d. sudaryto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo parodymo akto ir šio žemės sklypo plano atmesti kaip nepagrįstą, kitoje dalyje ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra, priteisti bylinėjimosi išlaidas iš priešieškinį pareiškusio atsakovo.

Atsakovė VĮ Registrų centras Alytaus filialas atsiliepimu į ieškinį prašė teismo spręsti klausimą dėl jos pašalinimo iš nagrinėjamos civilinės bylos, kadangi laikė save netinkama šalimi nagrinėjamoje civilinėje byloje.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Lazdijų rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė, priteisė iš ieškovų M. I., J. T. ir G. M. solidariai atsakovei UAB „Aginro“ 1 564,86 Eur, tretiesiems asmenims R. A. 600 Eur ir UAB „Sweco Lietuva“ 1 557 Eur advokato pagalbai apmokėti bei 36,65 Eur valstybei už dokumentų siuntimą, priteisė iš atsakovo G. M. trečiajam asmeniui UAB „Geovisata“ 211,75 Eur advokato pagalbai apmokėti.

Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) buvo atlikti B. L. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai. Buvo paženklinta žemė vietoje ir surašytas asmeninio ūkio žemės paženklinimo aktas, kurį (duomenys neskelbtini) suderino agrarinės reformos tarnybos vadovas A. Š. bei (duomenys neskelbtini) suderino Žemės reformos projekto autorius V. G.. (duomenys neskelbtini) buvo sudarytas šio sklypo asmeninio ūkio žemės sklypo brėžinys. Šį dokumentą patvirtino AB „Hidroprojektas“. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) apskrities valdytojo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) B. L. buvo atkurta nuosavybė į šį žemės sklypą. (duomenys neskelbtini) buvo sudarytas šio žemės sklypo laikinasis planas. (duomenys neskelbtini) notariškai patvirtinta pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovas G. M. nupirko B. L. nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, tame tarpe ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) UAB „Aginro“ matininkas R. M. atliko šio sklypo ribų kadastrinius matavimus. Sklypą paženklino, surašė žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą ir sudarė žemės sklypo planą. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyrius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išvadomis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pagal šiuos matavimus parengtą žemės sklypo planą pripažino parengtu teisingai. Šis žemės sklypas suformuotas atliekant (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir pažymėtas kadastro žemėlapyje. (duomenys neskelbtini) atsakovas gavo (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) pirčiai šiame žemės sklype statyti. Gavus leidimą (duomenys neskelbtini) buvo atlikti pirties statybos darbai. (duomenys neskelbtini) pirtis buvo baigta statyti. Pabaigus statybos darbus, (duomenys neskelbtini) IĮ „Ventis LT“ atliko pastato – pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, kurių pagrindu buvo surašyta (duomenys neskelbtini) deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pastatas buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės projekto autorius A. Š. atliko J. M. ir I. T. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), numeris (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekte (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. Jis paženklino šį žemės sklypą, surašė žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą ir jo pagrindu sudarė šio žemės sklypo abrisą. Šių dokumentų pagrindu (duomenys neskelbtini) mėnesį buvo sudarytas šio žemės sklypo planas. (duomenys neskelbtini) mėnesį sudaryto žemės sklypo plano pagrindu šio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), preliminarūs matavimai buvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre (registro Nr. (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko sprendimais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) J. M. ir I. T. (ieškovų M. I. ir J. T. motinai, po kurios mirties jie paveldėjo atitinkamas šio žemės sklypo dalis) buvo atkurtos nuosavybės teisės į šį buvusio savininko J. M. iki nacionalizacijos valdytą (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą. (duomenys neskelbtini) UAB „Geovisata“ matininkai atliko šio sklypo kadastrinius matavimus, paženklino sklypą, surašė ieškovams priklausančio žemės sklypo paženklinimo – parodymo aktą bei sudarė žemės sklypo planą. Šie dokumentai pateikti Alytaus apskrities viršininko administracijai suderinimui. Spręsdamas dėl reikalavimo nugriauti statinį –pirtį, atmesdamas šį reikalavimą teismas rėmėsi be jau nurodytų aplinkybių ir kitais įrodymais. Teismas sprendime nurodė, jog tai, kad pastatas – pirtis buvo pastatytas iki matavimo dienos, patvirtina ortografinio žemėlapio plano ištrauka. Todėl teigti, kad šis pastatas yra ieškovams priklausančiame žemės sklype ir kad buvo reikalingas jų sutikimas šio pastato statybai, jokio pagrindo nėra. Kad pastatas – pirtis yra atsakovui G. M. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ir ji pastatyta turint leidimą šio statinio statybai patvirtino ir liudytojas K. J., kuris ir išdavė leidimą pirties statybai atsakovui priklausančiame žemės sklype. Taip pat tai patvirtino ir liudytojas K. K.. Be to UAB „Sweco Lietuva“ pavedimu matininkas E. M. (duomenys neskelbtini) mėnesį atliko matavimus tiek ieškovams, tiek ir atsakovui G. M. priklausančių žemės sklypų pagal vietoje esančius riboženklius ir plane pažymėjo pirties statinio vietą, kur akivaizdu, kad ji yra G. M. priklausančiame žemės sklype, kurio ribos yra aiškios, jos įregistruotos nekilnojamojo turto registre ir kadastre. Pats ieškovas J. T. pripažino aplinkybę, kad po nuosavybės teisių atkūrimo tiek ieškovams tiek ir atsakovui G. M., žemės sklypus jie naudoja pagal atkūrimo metu nustatytas žemės sklypo ribas, jos yra aiškios natūroje. Taip pat, kad ribos yra aiškios ir sklypus skiria tvora, pušys matyti ir atsakovo G. M. pateiktų fotonuotraukų. Atkuriant nuosavybės teises ieškovams nuosavybės teisių dokumentuose nebuvo pažymėtas joks pastatas. Ieškovų žemės sklypo ribų paženklinimo akto 4 punkte nurodyta, kad šiame žemės sklype nėra jokių pastatų, priklausančių kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Trečiasis asmuo A. Š. paaiškino, kad ženklinant žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) J. M. ir I. T. (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) gretimam žemės sklype priklausančiame G. M. stovėjo pastatas, matuodamas žemę J. M. ir I. T. jo neįmatavo. Spręsdamas dėl reikalavimo nugriauti statinį –pirtį, atmesdamas šį reikalavimą teismas rėmėsi be jau nurodytų aplinkybių ir kitais įrodymais. Teismas sprendime nurodė, jog tai, kad pastatas – pirtis buvo pastatytas iki matavimo dienos, patvirtina ortografinio žemėlapio plano ištrauka. Todėl teigti, kad šis pastatas yra ieškovams priklausančiame žemės sklype ir kad buvo reikalingas jų sutikimas šio pastato statybai, jokio pagrindo nėra. Dėl šios priežasties teismas šį ieškinio reikalavimą laikė visiškai nepagrįstu ir atmestinu. Dėl UAB „Aginro“ kadastrinių matavimų ir jų pagrindu atlikto kadastro duomenų patikslinimo nekilnojamojo turto registre panaikinimo bei Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) išvados Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išvados Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo neteisėtomis, teismas nustatė, kad ieškovai reikšdami šį reikalavimą neginčija sklypo ribų, nenurodo sklypo persidengimo fakto, nenurodo kokiu plotu ir kurioje vietoje žemės sklypai persidengia. Pagal žemės nuosavybės atkūrimo dokumentus pirmiau buvo suformuotas atsakovo G. M. žemės sklypas. (duomenys neskelbtini) buvo atlikti žemės B. L. kadastriniai matavimai ir sudarytas asmeninio ūkio šio žemės sklypo brėžinys. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko įsakymu ir sprendimu buvo atkurta nuosavybės teisė į žemę. Ieškovams nuosavybės teisės atkurtos tik (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės rodo, kad vėliau ieškovų formuojamas žemės sklypas turėjo būti derinamas su esama situacija, su gretimų sklypų G. M. žemės sklypo ribomis. Šis suderinimas turėjo būti atliktas tiek žemėtvarkos dokumentų tiek nustatant žemės sklypo ribą, tačiau tai nebuvo padaryta. Iš UAB „Aginro“ (duomenys neskelbtini) sudaryto G. M. žemės sklypo plano, iš žemės sklypo ribų parodymo akto, iš ieškovų pateikto iš Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) duomenų faktinio patikrinimo vietoje akto bei iš (duomenys neskelbtini) atsakovo G. M. pateikto antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, o taip pat iš fotonuotraukų matyti, kad G. M. žemės sklypo ribos buvo ir yra pažymėtos riboženkliais. Riboženkliai buvo pastatyti dar atmatuojant B. L. žemės sklypo ribas. Tokiose ribose tiek ieškovai tiek atsakovas daug metų naudojosi savo žemės sklypais. Ieškovai atsikūrę nuosavybės teises irgi naudojosi tose ribose savo žemės sklypu. Tokia situacija tęsėsi ilgą laiką. Ieškovų pateiktu antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu teismas nesivadovavo, kadangi jį surašant dalyvavo suinteresuoti asmenys, matininkai iš UAB „Geovisata“, kurie buvo atlikę preliminarius kadastrinius matavimus. Liudytojas R. V. patvirtino, kad jis žymėjo B. L. žemės sklypą ir pastatė riboženklius. Liudytojas J. L. patvirtino, kad jam nuosavybės teisės į žemę yra atkurtos ir jo žemės sklypas nesiriboja su ieškovų ir atsakovų sklypo ribomis. Trečiasis asmuo UAB „Sweco Lietuva“ pateiktas ribų nustatymo planas patvirtina, kad atsakovo G. M. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos, įregistruotos nekilnojamojo turto registre, sutampa su jo faktiškai valdomo ir naudojamo žemės sklypo ribomis, pietinė riba tarp taškų 1-2-3 sutampa su ieškovų faktiškai valdomo žemės sklypo šiaurine riba, ieškovų nuosavybės teise valdomo žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) žemės sklypo abrisas ir (duomenys neskelbtini) žemės sklypo planas parengti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų (neviršijant maksimaliai leistinos ploto paklaidos), atsakovo G. M. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) žemės sklypo brėžinys ir (duomenys neskelbtini) žemės sklypo laikinasis planas parengti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų (neviršijant maksimaliai leistinos ploto paklaidos). Atsakovė UAB „Aginro“ atliko matavimus ir sudarė planą laikantis įstatymo reikalavimų. Tuo metu galiojo 2002 m. rugsėjo 15 d. Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 534. Nepažeidžiant šių nuostatų reikalavimų matininkas R. M. atliko kadastrinius matavimus. Pagal atsakovės UAB „Aginro“ atliktus kadastrinius matavimus parengtą žemės sklypo planą Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyrius (duomenys neskelbtini) išvadomis pripažino parengtu teisingai. Šis žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus yra įregistruotas nekilnojamojo turto registre ir pažymėtas kadastro žemėlapyje. Teismas pažymėjo, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovai nurodė, kad šias išvadas gavo (duomenys neskelbtini). Šioms išvadoms nuginčyti taikytinas vieno mėnesio senaties terminas, jis akivaizdžiai praleistas, ieškovas jo atstatyti neprašė.

Teismas, atsižvelgdamas į tai bei į tai, kad atsakovai prašė taikyti ieškinio senatį, sprendė, jog pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimus dėl UAB „Aginro“ kadastrinių matavimų ir jų pagrindu atliktų kadastro duomenų patikslinimo Nekilnojamojo turto registre panaikinimo bei Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) išvados Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išvados Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo neteisėtomis, nėra.

Spręsdamas dėl ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimo dėl R. A. žemės sklypo abriso ir plano panaikinimo, teismas nurodė, kad pats abrisas yra žemės sklypo paženklinimo akto grafinė dalis. Žemės sklypo planas, kurio abrisas yra grafinė dalis, yra sudėtinė nuosavybės teisės dokumentų dalis ir jame jokių taisymų nėra. Abrisas yra lauko brėžinys, todėl akivaizdu, kad naudojant jį laukuose, matuojant ir ženklinant, yra daromi ir gali būti daromi taisymai. Matininkas A. Š. patvirtino, kad tie taisymai yra daryti, jo paties, todėl tokie taisymai kuriuos atlieka pats matininkas, yra leistini ir tai nesudaro pagrindo naikinti abrisą. Ieškovų prašymas panaikinti abrisą nesukeltų jokių teisinių pasekmių, kadangi neprašant naikinti žemės sklypo paženklinimo akto, nėra pagrindo naikinti ir abriso, kuris yra jo grafinė dalis. Plane jokių taisymų nėra, jokių kitų argumentų, kad žemės sklypo plotas galėtų būti didesnis, nei nurodyta žemės sklypo plane, ieškovai nepateikė. A. R. A. žemės sklypas nuosavybės teise priklauso pagal paveldėjimo nuosavybės teisės liudijimą ir būtent pagal ginčijamą nuosavybės teisių planą. R. A. paveldėjo žemės sklypą, kurio ribos, gretimybės nurodytos (duomenys neskelbtini) UAB „Hidroprojektas“ parengtame žemės sklypo plane, kuris buvo atitinkamai (duomenys neskelbtini) suderintas (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriuje. Teismas šioje byloje svarbia aplinkybe laikė tai, kaip buvo paženklintas atsakovo R. A. žemės sklypas - toje vietovėje ženklintas pats paskutinis. Pirmas žemės sklypas buvo paženklintas B. L., kuris šiuo metu priklauso atsakovui G. M., paženklintas (duomenys neskelbtini). Prie plano kuris yra be datos, yra abrisas, kurio data yra (duomenys neskelbtini). Todėl sprendė, kad šis sklypas ir buvo paženklintas minėtą dieną. Pats aktas yra patvirtintas (duomenys neskelbtini). Sekančiu paženklintas buvo J. A. žemės sklypas (duomenys neskelbtini), žemės sklypas kuris ribojasi su atsakovo R. A. žemės sklypu rytinėje pusėje. Toliau buvo ženklinamas R. M. žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kuris dabar priklauso trečiajam asmeniui G. Č.. Su šiuo sklypu R. A. žemės sklypas nesiriboja, su juo ribojasi ieškovų žemės sklypas. (duomenys neskelbtini) buvo ženklintas pačių ieškovų žemės sklypas ir tik (duomenys neskelbtini) buvo ženklinamas žemės sklypas kuris priklauso atsakovui R. A.. R. A. ribų paženklinimo akto 2 p. nurodyta: paženklinant ir parodant žemės sklypo ribas gretimybėje su B. L. žemės sklypu panaudoti anksčiau įtvirtinti vienas riboženklis; gretimybėje su J. A. ir R. Š. žemės sklypu atstatyti išnykę keturi riboženkliai. Todėl ženklinant (duomenys neskelbtini) R. A. gretimybėje su B. L. žemės sklypu buvo rastas išlikęs riboženklis. P. R. A. abrisą taškas Nr. 3. Matyti, kad taškai 1,2,4,5 tai yra tie keturių riboženkliai, gretimybėje su R. Š. ir J. A. kurie buvo išnykę ir atstatyti. Tai patvirtina, kad B. L. sklypas buvo paženklintas dar iki R. A. žemės sklypo ženklinimo. Tai yra ribos buvo sutapatintos. D. G. M. ir R. A. žemės sklypo riba sutapo. R. A. žemės sklypas nesiriboja su ieškovų žemės sklypu. Atsižvelgdamas į tai, kad R. A. paskutiniam ženklintas žemės sklypas, kuris turėjo sutapti su jau paženklintų sklypų ribomis, teismas laikė nesant pagrindo teigti, kad abrisas yra kažkuo ydingas ir jis neatitinka faktinės situacijos. Naudojimas irgi atitinka. Todėl sprendė, jog nėra jokio teisinio pagrindo naikinti abrisą ir planą ir šį ieškinio reikalavimą atmetė.

Spręsdamas dėl atsakovo G. M. priešieškinio reikalavimų, teismas nustatė, kad atsakovas G. M. juos reiškia nepagrįstai. Nurodė, kad žemės sklypų ribos yra aiškios ir jų teismui nereikia nustatinėti. Jos užregistruotos nekilnojamojo turto registre kadastre. Jos yra nenuginčytos. (duomenys neskelbtini) UAB „Sweco Lietuva“ nurodymu matininkas, kuris yra žemėtvarkos projekto autorius, E. M. nuvyko į vietą, įvertino situaciją faktiškai vietoje pagal žemės sklypo riboženklius. Šalys su jomis sutinka. Pagal riboženklius buvo nustatytos posūkio taškų koordinatės, byloje yra matavimų dokumentas, įvertinus faktiškai naudojamus žemės sklypus, nustačius faktines sklypų naudojimo koordinates, sklypai nepersidengia, jie naudojami pagal teritorijų planavimo dokumentus. Yra preliminarūs matavimai pagal juos atkurtos nuosavybės teisės, jie yra teritorijų planavimo dokumentai, užregistruoti nekilnojamojo turto kadastre. Iš tų dokumentų ieškovų ir atsakovų žemės sklypai yra besiribojantys ir nėra kito sklypo tarp jų. Dėl bendros sklypo ribos šalys sutinka, sklypo ribos nei faktiškai, nei teisiškai nesikerta. Ribų parodymo paženklinimo aktuose užfiksuotos aplinkybės, jie užregistruoti kadastre, sklypuose nėra jokių kitos žemės intarpų ir nėra jokių svetimų statinių. Ieškovo atkūrimo dokumentuose buvo naudojamas riboženklis su G. M. žemės sklypu. Riboženklių faktas yra konstatuotas, teisių pažeidimo nėra. Nuosavybės teisių atkūrimo metu šalys sutiko, kad faktinė situacija tokia ir ginčo nekilo. Teismas sprendė, kad nuosavybės teisės atkūrimo aktuose, yra nustatyta, jog atliekant kadastrinius matavimus ribos nekeičiamos, teismas sprendė, kad ploto prasme nėra teisės pažeidimo taip pat. Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė, jog atsakovui G. M. neįrodžius, kad yra pažeistos jo nuosavybės teisės, nes galiojantys sprendiniai yra numatyti tik ieškovų žemės sklypui, jie yra privalomi tik ieškovams, todėl atsakovui neprivalomi sprendiniai negali pažeisti jo teisų. Teismas vertino, jog atsakovas nenurodė nė vienos aplinkybės, patvirtinančios, kad ieškovų žemės sklypo pobūdis ribotų atsakovo nuosavybės teises, ar priešieškiniu prašomi naikinti ieškovų žemės nuosavybės atkūrimo dokumentai kaip nors pažeistų atsakovo teises į jo turimą žemės sklypą, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad joks teisės aktas jam nesuteikia teisės ginti viešąjį interesą ir prašyti nustatyti ieškovų žemės sklypo ribas, sprendė, kad atsakovo G. M. priešieškinys atmestinas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovai M. I. ir J. T. prašo panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą, priimti naują sprendimą - ieškovų ieškinį patenkinti visiškai, priteisti iš apeliantų turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas padarė visiškai nepagrįsta išvada, kad ginčo tarp šalių dėl sklypų ribų nėra, kad ieškovas nenurodė persidengimo sklypų fakto ir ploto bei nenurodė kurioje vietoje žemės sklypai persidengia. Teismas neteisingai, neargumentuotai sprendime pasisakė, jog tariamai ieškovai (duomenys neskelbtini) gavo ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus išvadas. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), nenurodė jokių motyvu, kodėl laikė jog praleistas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytas senaties terminas.

Sprendimas yra nepagrįstas bei neteisėtas, priimtas pažeidus materialines teisės normas, netinkamai, neobjektyviai, vienpusiškai įvertinus byloje surinktus įrodymus, kas turėjo įtakos neteisėto teismo sprendimo priėmimui. Pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo nuostatas, netinkamai vertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, neteisingai taikė teismų praktiką ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.

Pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra ginčo tarp šalių dėl sklypų ribų, ne tik kad nesuprantama, tačiau net nepagrįsta ir nemotyvuota. Teismo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindė aptariamą išvadą, neteikia pakankamo pagrindo padaryti pagrįstą išvadą dėl žemės sklypų skiriančios ribos aiškumo. Vien ta aplinkybė, kad atsakovo žemės sklypo kadastriniai matavimai yra įregistruoti nekilnojamojo turto registre, bylos aplinkybių kontekste, nereiškia du žemės sklypus skiriančios ribos aiškumo.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai ignoravo Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) pateiktas išvadas ir išaiškinimus.

Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvertino to, kad atsakovo G. M. žemės sklypas suformuotas nesilaikant imperatyvių teisės aktų reikalavimų ir su esminiais pažeidimais, neišlaikyti ieškovų žemės sklypo linijų ilgiai, kurie registruoti kadastro žemėlapyje ir VĮ Registrų centre, taip pat atsakovo sklypas suformuotas pažeidžiant Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalį - vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos.

Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvertino byloje esančių įrodymų pagrįstumo, įrodymus vertino subjektyviai, pažeisdamas CPK reikalavimus, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, neteisingai taikė teismų praktiką tokio pobūdžio bylose.

Atsiliepimas

Atsakovas G. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai įvertino visus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsniu). Teismas sprendime pagrįstai atsižvelgė į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei tinkamai vertino byloje surinktus rašytinius įrodymus. Teismas sprendime visiškai teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad patys ieškovai pripažįsta tą aplinkybę, kad po nuosavybės teisių atkūrimo, žemės sklypus aš ir ieškovai naudojame pagal atkūrimo metu nustatytas žemės sklypų ribas, kurios natūroje yra aiškios. Jog mūsų sklypų ribos yra aiškios, nes juos skiria buvusi tvora, pušys, riboženkliai, kas akivaizdžiai matyti ir iš byloje esančių įrodymų (G. M. pateiktų fotonuotraukų, (duomenys neskelbtini) antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, liudytojų paaiškinimų). Nusistovėjusiose ir aiškiose atsakovo G. M. ir ieškovų faktinėse sklypų ribose sklypais naudojamės jau daugelį metų (atitinkamai - nuo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), jos visiškai atitinka galiojančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinius. Byloje surinktų įrodymų pagrindu teismas visiškai teisingai nustatė, kad pirmiau buvo suformuotas G. M. priklausantis žemės sklypas (šio žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti ir sklypo asmeninio ūkio žemės sklypo brėžinys buvo sudarytas (duomenys neskelbtini), buvusiai sklypo savininkei B. L. nuosavybės teisės į šį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) apskrities valdytojo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atkurtos (duomenys neskelbtini)). tuo tarpu ieškovams nuosavybės teisės buvo atkurtos po daugiau nei dešimties metų - tik (duomenys neskelbtini). Todėl teismas sprendime visiškai teisingai konstatavo, kad vėliau formuojamas ieškovų žemės sklypas turėjo būti derinamas su gretimai esančio pirmiau suformuoto G. M. žemės sklypo ribomis, kurios buvo pažymėtos riboženkliais. Taip pat teismas pagrįstai atsižvelgė ir į ilgametę žemės sklypų faktinio naudojimo trukmę esamose ribose (atitinkamai nuo (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini)). Pabrėžia, kad abiejų sklypų naudojimas esamose ribose yra įmanomas ir racionalus.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliantų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo sprendimas priimtas nepažeidus teisės normų, tinkamai ir objektyviai įvertinus visus byloje surinktus įrodymus.

Atsakovas R. A. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliantų apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas visapusiškai išnagrinėjo atsakovo R. A. žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės dokumentus, padarė tinkamas išvadas ir pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo naikinti (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) abrisą ir (duomenys neskelbtini) planą. Teismas pagrįstai atmetė ieškovų motyvą, kad atsakovo R. A. žemės sklypo planas turi būti panaikintas dėl to, kad galimai sklypo plotas yra didesnis negu (duomenys neskelbtini) ha. Žemės sklypo ploto skirtumai nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, atsakovo R. A. žemės sklypo kadastriniai matavimai neatlikti, ieškovai nepateikė į bylą duomenų, kad kadastriniais matavimais nustatytas R. A. žemės sklypo plotas yra didesnis negu (duomenys neskelbtini) ha. Tačiau net ir tuo atveju, kai kadastrinių matavimų metu nustatomi ploto skirtumai, tai nėra pagrindas naikinti žemės sklypo planą. Teisės aktuose yra nustatytas mechanizmas, kaip turi būti sprendžiama dėl ploto skirtumo, taip pat teisės aktuose imperatyviai nustatyta, kad atliekant kadastrinius matavimus sklypo ribos nekeičiamos. Vykdant kadastrinius matavimus, privaloma matuoti senomis ribomis. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ta aplinkybė, jog atlikus kadastrinius matavimus senomis ribomis galėtų būti rastas didesnis R. A., priklausančio žemės sklypo plotas, nėra pagrindas naikinti mano žemės sklypo planą, abrisą.

Atsakovė UAB „Aginro“ atsiliepimu į apeliacinė skundą prašo Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas visus byloje surinktus įrodymus įvertino tinkamai ir teisingai, pagal vidinį savo įsitikinimą, kuris yra pagrįstas visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Teismas visiškai pagrįstai ir teisingai nusprendė patikslintą ieškovų ieškinį atmesti. Teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad UAB „Aginro“ kadastrinius matavimus atliko ir sudarė sklypo planą laikantis įstatymo ir 2002 m. rugsėjo 15 Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 534, reikalavimų. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyrius (duomenys neskelbtini) išvadomis pripažino parengtu teisingai parengtą G. M. žemės sklypo planą. Šis žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus ir yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir pažymėtas kadastro žemėlapyje. Teismas sprendime teisingai nurodė, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovai nepateikė teismui patikimų įrodymų, įrodančių savo reikalavimų teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 178 straipsnis), todėl teismas jų patikslintą ieškinį atmetė pagrįstai.

Trečiasis asmuo UAB „Sweco Lietuva“ atsiliepimu į apeliacinė skundą prašo spręsti apeliantų M. I. ir J. T. pateikto apeliacinio skundo patenkinimo klausimą teismo nuožiūra, priteisti bylinėjimosi išlaidas, jeigu tokių būtų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje nagrinėjamas ginčas, kilęs tarp ieškovų ir atsakovo dėl jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų kadastrinių matavimų teisingumo, atsakovui priklausančio pastato – pirties pastatymo ir įregistravimo.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas 2017 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškovų M. I., J. T. ir G. T. patikslintą ieškinį dėl įpareigojimo nugriauti neteisėtai pastatytą statinį ir žemės sklypo kadastrinių matavimų panaikinimo bei atsakovo G. M. patikslintą priešieškinį dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų panaikinimo, registracijos panaikinimo ir žemės sklypo ribų nustatymo atmetė. Atsakovas G. M. teismo sprendimo neapskundė. Ieškovė M. I. ir J. T. pateikė apeliacinį skundą, kuriame su teismo priimtu sprendimu nesutinka ir prašo jį panaikinti bei priimti naują sprendimą, kadangi mano, jog jis yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas pažeidus materialines teisės normas, netinkamai, neobjektyviai, vienpusiškai įvertinus byloje surinktus įrodymus, pažeidžiant CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo nuostatas ir netinkamai vertinant byloje surinktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, neteisingai taikant teismų praktiką.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovų M. I. ir J. T. apeliacinį skundą, su paminėtais ieškovų argumentais nesutinka, sprendžia, jog apeliacinis skundas yra nepagrįstas.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai ( Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis P. Š. v. A. D. byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“ byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvuotame sprendime tinkamai įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl reikšmingiausių bylos aplinkybių.

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog (duomenys neskelbtini) UAB „Aginro“ matininkas R. M. atliko G. M. priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. Sklypas buvo paženklintas vietoje, surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas ir sudarytas žemės sklypo planas (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyrius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išvadomis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pagal šiuos matavimus parengtą žemės sklypo planą pripažino parengtu teisingai. G. M. priklausantis žemės sklypas, suformuotas atliekant (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir pažymėtas kadastro žemėlapyje.

Apeliantai su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės nesutinka tik dėl to, jog teismas, nagrinėdamas bylą netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, pažeidė CPK 176 - 185 straipsnių nuostatas.

Teismas, nagrinėdamas bylą, įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės nepripažįstamos įrodytomis, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad padarytas CPK 176 ar 185 straipsnių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, šalių ir liudytojų paaiškinimus ir įrodinėjimo taisyklių nepažeidė. Atsakovo paaiškinimai yra vienas iš įrodymų (CPK 186 straipsnis.). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog atliekant kadastrinius matavimus, G. M. priklausančiame žemės sklype jau stovėjo jam priklausantis pastatas - pirtis, kuri yra pastatyta teisėtai, gavus (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) pirčiai statyti šiame žemės sklype. Šis pastatas buvo pastatytas (duomenys neskelbtini) dar iki ieškovų žemės sklypo ribų paženklinimo. Nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą J. M. ir I. T. buvo atkurtos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko sprendimais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), šalia G. M. priklausančio žemės sklypo.

Teisėjų kolegija, vertindama apeliantų apeliacinio skundo argumentą dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime neargumentuotos nustatytos ir konstatuotos faktinės aplinkybės dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išvadų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ginčijimo senaties, nustatė, kad, kaip matyti iš ieškovų (duomenys neskelbtini) patikslintame ieškinyje nurodomų faktinių aplinkybių, ieškovas J. T. aiškinosi žemės sklypų ribų nustatymo klausimus pagal šalių parengtus planus, ir neneigė, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus išvados ieškovams buvo žinomos dar (duomenys neskelbtini). Todėl, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes bei sutikdama su apeliantų apeliacinio skundo argumentais, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisingai konstatavo, kad įstatymo nustatytas vieno mėnesio senaties terminas šioms išvadoms nuginčyti ieškovų yra akivaizdžiai praleistas.

Byloje esantis žemės sklypo planas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) nepriklausomas matininkas E. M. atliko ieškovams ir atsakovui G. M. priklausančių žemės sklypų matavimus pagal vietoje esančius riboženklius ir plane pažymėjo pirties statinio vietą, kuri yra G. M. priklausančiame žemės sklype, kurio ribos yra aiškios, įregistruotos nekilnojamojo turto registre ir kadastre. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija ieškovų teiginius apie tai, kad pastatas yra ne atsakovui G. M. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, bet ieškovų sklype, taip pat, kad ji pastatyta tariamai neturint leidimo šio statinio statybai, laiko niekuo nepagrįstais ir neteisingais. Todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs byloje esančius įrodymus, jų pagrindu visiškai teisingai ir pagrįstai nustatė ir sprendime nurodė, kad G. M. pastatas - pirtis yra jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ir kad ji pastatyta turint leidimą šio statinio statybai, ką patvirtino (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės projekto autorius trečiasis asmuo A. Š..

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus: (duomenys neskelbtini) atliktus B. L. žemės sklypo kadastrinius matavimus ir sudarytą asmeninio ūkio šio žemės sklypo brėžinį, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko įsakymą ir sprendimą kuriais jai buvo atkurta nuosavybės teisė į žemę, bei į tai, kad ieškovams nuosavybės teisės buvo atkurtos tik (duomenys neskelbtini), t. y. daugiau nei po 10 metų, nustatė, kad pagal byloje esančius žemės nuosavybės atkūrimo dokumentus pirmiau buvo suformuotas atsakovo G. M. žemės sklypas. Todėl sprendžia, kad remdamasis šiomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad ieškovų formuojamas žemės sklypas turėjo būti derinamas su esama situacija, su gretimo atsakovo G. M. žemės sklypo ribomis.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais dokumentais, visiškai pagrįstai ir teisingai nustatė, jog atkuriant nuosavybės teises ieškovams, jų nuosavybės teisių dokumentuose nebuvo pažymėtas joks pastatas. Kad ieškovų žemės sklypo ribų paženklinimo akte yra nurodyta, kad jų žemės sklype nėra jokių pastatų, priklausančių kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims, patvirtino ir trečiasis asmuo A. Š., taip pat tai matyti iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės projekto autoriaus A. Š. (duomenys neskelbtini) rašyto (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės projekto autoriaus raštiško paaiškinimo (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriui, kuriame nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) jam ženklinant žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) J. M. ir I. T. (duomenys neskelbtini) kaime, gretimame žemės sklype, priklausančiame G. M., stovėjo pastatas, todėl matuodamas žemę J. M. ir I. T. jo neįmatavo.

UAB „Aginro“ (duomenys neskelbtini) sudarytas atsakovo G. M. žemės sklypo planas ir žemės sklypo ribų parodymo aktas, Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) duomenų faktinio patikrinimo vietoje aktas bei (duomenys neskelbtini) atsakovo G. M. pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei fotonuotraukos patvirtina, kad G. M. žemės sklypo ribos buvo ir yra pažymėtos riboženkliais, kad riboženkliai buvo pastatyti dar atmatuojant B. L. žemės sklypo ribas, atsakovo žemės sklypo plane pažymėtos žemės sklypo ribos yra nurodytos teisingai, jų žymėjimas atitinka, žemės sklypo ribas žyminčius riboženklius. Kaip teisingai nustatė ir skundžiamame sprendime pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovui G. M. priklausančio žemės sklypo ribas jau ilgą laiką žymi atsakovo G. M. pasodintas miškas, tokiomis žemės sklypo ribomis jau ilgą laiką naudojasi šalys.

Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas UAB „Geovisata“ (duomenys neskelbtini) atliktus ieškovų sklypo kadastrinius matavimus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais nesivadovavo priimdamas skundžiamą sprendimą, kadangi jie neteisingi, juos atliekant buvo neleistinai sumažintas ieškovų žemės sklypo plotas. Taip pat teismas pagrįstai nevertino ir ieškovų pateiktu antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kadangi jį surašant dalyvavo bylos baigtimi suinteresuoti asmenys - UAB „Geovisata“ matininkai, kurie buvo atlikę ieškovų sklypo preliminarius kadastrinius matavimus.

Teisėjų kolegijos nuomone, negalima sutikti su ieškovų apeliacinio skundo argumentu, jog teismas tarp gretimų žemės sklypų savininkų netinkamai išsprendė kilusį ginčą dėl žemės sklypų ribos. Byloje ieškovai nepareiškė reikalavimo nustatyti du žemės sklypus skiriančią ribą. Taigi, net jei ir būtų patenkintas ieškovų ieškinys, tokia riba teismo sprendimu nebūtų nustatyta. Atsakovas G. M. byloje priešieškiniu pareiškė reikalavimą nustatyti žemės sklypų ribą, tačiau teismas šį jo reikalavimą atmetė. Ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis (kuria atmestas priešieškinis) apeliaciniu skundu neapskųsta, ji nėra apeliacijos dalykas, todėl teisėjų kolegija dėl šios teismo sprendimo dalies teisėtumo nepasisako.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsakovų bei trečiojo asmens atsiliepimų į jį argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieškovų patikslintą ieškinį pagrįstai atmetė, todėl naikinti ar keisti teismo sprendimo nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atmetus apeliacinį skundą, apeliantų turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).

Apeliacinį skundą atmetus, tenkintini atsakovų G. M., R. A. ir UAB „Aginro“ prašymai priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, jų turėtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas G. M. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 500 Eur, atsakovas R. A. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 400 Eur, atsakovė UAB „Aginro“ už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 300 Eur. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 metų redakcija) 8.11 punkte nustatytos sumos. Todėl iš ieškovų M. I. ir J. T. priteisiamos atsakovui G. M. 500 Eur, atsakovui R. A. 400 Eur, atsakovei UAB „Aginro“ 300 Eur išlaidos (CPK 98 straipsnis).

Trečiasis asmuo UAB „Sweco Lietuva“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau jas pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, šio trečiojo asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovų M. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 250 (du šimtus penkiasdešimt eurų) atsakovui G. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtus eurų) atsakovui R. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aginro“ bylinėjimosi išlaidų, patirtų sumokant už advokato teisinę pagalbą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Aušra BaubienėDalė BurdulienėRaimondas Buzelis