Alytaus apylinkės teismo sprendimas, e2-1-393/2017

Teismas: Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-04-03
Bylos Nr.: e2-1-393/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-27-3-00647-2014-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Irma Blekaitienė
Ieškovas: J. T., M. I., G. M.
Atsakovas: G. M., R. A., Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, UAB „Aginro“, VĮ Registrų centro
Trečiasis asmuo: A. Š., UAB Sweco Lietuva, G. Č., A. V. M., UAB „Swco Lietuva“, UAB „Geovisata“, IĮ VENTIS LT
Advokatai: Asta Bilinskienė, Arvydas Gudas, Arūnas Bertulis, Stanislava Staniukynienė

Civilinė byla Nr. e2-1-393/2017Proceso Nr. 2-27-3-00647-2014-8Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.4.2.5.; 2.1.5.1.2.; 3.2.6.1; 3.1.7.6.;

LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 3 d.Lazdijai

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Irma Blekaitienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Nijolei Jarmalienei,

dalyvaujant ieškovui J. T., ieškovų atstovui advokatui Arūnui Bertuliui atsakovui G. M., jo atstovui advokatui Arvydui Gudui, atsakovui R. A., jo atstovei advokatei Astai Bilinskienei, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovui M. K., UAB AGINRO atstovei advokatei Stanislavai Staniukynienei, trečiajam asmeniui A. Š., trečiojo asmens UAB Sweco Lietuva atstovams Rokui Venslauskui ir Mindaugui Šveiteriui

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl įpareigojimo nugriauti neteisėtai pastatytą statinį ir žemės sklypo kadastrinių matavimų panaikinimo ir registracijos panaikinimo pagal ieškovų J. T., M. I. ir G. M. ieškinį atsakovams G. M., R. A., Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, UAB „Aginro“, VĮ Registrų centro Alytaus Filialui, su trečiaisiais asmenimis A. Š., G. Č., A. V. M., UAB „Swco Lietuva“, UAB „Geovisata“, IĮ VENTIS LT ir atsakovo G. M. priešieškinį dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų panaikinimo, registracijos panaikinimo ir žemės sklypo ribų nustatymo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Patikslintu ieškiniu ieškovai prašo panaikinti 2012-07-01 Deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 1 ir ieškovams priklausančiame 0,87 ha žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Lazdijų rajone, be leidimo atsakovo pastatytą G. M. priklausančios pirties, statinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Lazdijų rajone teisinę registraciją ir įpareigoti atsakovą G. M. savo lėšomis per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šį statinį nugriauti.

Panaikinti atsakovui G. M. nuosavybės teise priklausančio 1,0758 ha žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Lazdijų rajone, UAB „Aginro“ 2011-01-07 atliktus kadastrinius matavimus ir jų pagrindu atliktus šio žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimą Nekilnojamojo turto registre.

Pripažinti neteisėtomis Nacionalinės žemės tarnybos Lazdijų skyriaus 2012-05-22 išvadą Nr.JŽ-(14.14.111)-5 ir 2012-06-05 išvadą Nr. 4JŽ-(14.14.111)-9.

Panaikinti R. A. nuosavybės teise priklausančio 0,7500 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Lazdijų rajone abrisą ir 2007 m. balandžio mėnesio planą.

Priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, G. M. ir UAB „Aginro“ ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Patikslintu priešieškiniu atsakovas G. M. prašo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės projekto autoriaus A. Š. sudarytą J. M. ir I. T. priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekte 308-3, 2006-12-20 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą, šio žemės sklypo abrisą bei 2007 m. sausio mėnesio šio žemės sklypo planą (M 1 : 10000) pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento bei panaikinti jų pagrindu Valstybės įmonėje Registrų centras atliktą šio žemės sklypo ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre (registro įrašo Nr, (duomenys neskelbtini)). Nustatyti M. I., J. T. ir G. M. priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, esančio (duomenys neskelbtini), Lazdijų rajone ribą pagal G. M. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, esančio (duomenys neskelbtini), Lazdijų rajone, ribos koordinates (x-6002022,35 y-467290,61, x-6001991,56 y-466980,08, x-6001988,97 y-466952,01), nustatytas UAB „Aginro“ atliktais kadastriniais matavimais, kurie nustatyta tvarka yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (registro Nr. 59/11188). Priteisti G. M. bylinėjimosi išlaidas iš M. I., J. T. ir G. M..

Šalies argumentai

Ieškovas J. T. paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 straipsnio 5 p. piliečiams nuosavybės teisės atkuriamos pagal Vyriausybės nustatyta tvarka sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus. 1999-12-20 buvo pradėta ženklinti žemė į J. M. turėtą nuosavybę, ženklinimą atliko Hidroprojekto matininkas A. Š., dalyvavo J. T., J. M. ir G. M., vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos planu, patvirtintu Alytaus apskrities viršininko 1999-12-30 įsakymu Nr. 59-1356. Buvo surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo aktas. 2006-12-20 paženklino ieškovui J. M. ir I. T. 0,87 ha žemės sklypą vietoje, esantį (duomenys neskelbtini), Lazdijų rajone, (duomenys neskelbtini) kadastro vietoje, projekte sklypas pažymėtas Nr. 308-3. Surašė paženklinimo aktą A. Š.. Ieškovas su juo sutiko. Paženklinimo aktą jis pasirašė už motiną. Pasirašant aktą antroje pusėje nebuvo kviestinių asmenų pavardžių. J. V. yra pusbrolis, jis jį 2004 m. balandžio 16 d. palaidojo, tai žino kada palaidojo. Pagal žemėtvarkos projektą B. L. sklypas nesiriboja. Pagal projektą ribojasi sklypas 207 kuris priklauso J. P. arba kažkam kitam ir jis yra suprojektuotas 1999-12-22 d įsakymu Nr. 59-138. 2007-05-09 sprendimu Nr. 59-22077 buvo atkurtos nuosavybės teisės I. T. ir J. M. į buvusio savininko J. M. žemės sklypą 0,87 ha projektinis Nr. 308-3. Buvo išbraižytas sklypo planelis, kadastrinis numeris 469, 0,87 ha ir yra M. spaudas, kad šis sklypas atitinka žemėtvarkos projektą patvirtintą Alytaus apskrities viršininko įsakymu. Tas sklypas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre I. T. ir J. M. vardu. Ant planelio uždėtas spaudas, kad žemės sklypas įklotas kadastro žemėlapyje. 2009-01-22 I. T. mirė. Jie paveldėjo žemę. 2009 m. pastebėjo, kad išvartyti riboženkliai du ir sulyginti su buldozeriu. Parašė prašymą žemėtvarkos skyriui atstatyti riboženklius. Gavo atsakymą, kad riboženkliai atstatomi darant kadastrinius matavimus. Tada kreipėsi į UAB Geovisata ir 2010-04-26 buvo atlikti kadastriniai matavimai, bylos buvo atiduotos į žemėtvarkos skyrių. Buvo kelis kartus atmestos, o 2010-11-30 buvo atiduotos ir buvo negrąžintos UAB Geovisata. Jos guli iki šiol žemėtvarkos skyriuje nederintos. Atliekant kadastrinius matavimus dalyvavo J. T., J. M., G. M., G. Č., UAB Geovisata darbuotojas bei (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės projekto autorius E. M.. G. M. ir G. Č. buvo kviesti registruotais laiškais, jie dalyvavo, bet ribas suderinti atsisakė. Nurodė, argumentus, kodėl nederina, nes Žemės sklypo plane stovi pastatas ir jis neįregistruotas Registrų centre ir duomenų apie pastato savininką nėra. E. M. surašė žemės sklypo paženklinimo protokolą, kurį pasirašė Č. ir M.. 2009-10-22 pranešimu buvo gautas pranešimas iš UAB Aginro, kad 2009-11-05 10 val. bus atliekami G. M. žemės sklypo kadastriniai geodeziniai matavimai. Jis gali dalyvauti. 2009-11-05 dieną atvyko į žemės sklypą jis, M. ir Č., G. M., G. M. tėvas, nuėjo prie ežero. Prašė pateikti dokumentus R. M. pagal kuriuos atliks matavimus. Jis sėdo ir išvažiavo. Sakė, kad atliks matavimus lapkričio 6 d. Kitą dieną savo sklype rado G. M. jis kalbėjo telefonu. Kalbėjo telefonu su matininku. Matininkas sakė, kad jie nesutaria ir jis neatliks matavimų. 2010-12-06 praėjus metams, gavo pranešimą iš UAB Aginro, kad 2009-11-05 buvo vykdomi kadastriniai matavimai G. M. sklype. Nepareiškus nuomonės raštu žemės sklypo matavimo ženklinimo akte matavimai buvo vykdomi toliau, siunčiama buvo paženklinto sklypo fragmento ištrauka, kur paženklinti žemės sklypo taškai valstybinėje koordinačių sistemoje. Pastabas gali pateikti UAB Aginro per 30 dienų. Paženklinimo akte buvo pavardės R. A. ir J. A.. Matininkas R. M. pasirinko datą ir surašė paženklinimo aktą, kad atliko kadastrinius matavimus, tačiau jo visai nebuvo. Buvo surašytas aktas. Akte nurodė, kad UAB Geovisata patikrinto atliktus matavimus, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai neatitinka faktinio naudojimo, pastatas G. M. yra kadastrinio matavimo suformuotame sklype. Matavimo juosta buvo patikrinta A. A. V. priklausantis žemės sklypo atstumas prisirišant nuo (duomenys neskelbtini) ežero iki griovio šiaurinės sklypo riba atitinka 36 m. G. M. žemės sklypo plotis prie ežero atitinka abrise nurodytus 36 m. To neginčija ir R. A.. Yra išlikę seni riboženkliai. Su tuo nesutinka T. ir M.. Pamatavus J. T. ir kitų žemės sklypų plotį nuo G. M. žemės sklypo iki Č. gautas atstumas atitinka iki T. ir kitame abrise nurodytus pločius 24 m, tai atitinka faktinį naudojimą, su tuo sutinka ir G. Č.. Kadangi M. ir Č. nesutinka su J. T. ir kitų pretendentų padarytais kadastriniais matavimais todėl siūlo, gretimų sklypų savininkams M. ir Č. atlikti kadastrinius matavimus ir tuomet bus priimtas sprendimas. Pasirašo komisijos nariai, R. A., G. M. tėvas ir UAB Geovista atstovas Č.. 2010-12-28 gautas UAB Aginro pranešimas kad 2011-01-07 9 val. bus atliekami G. M. sklypo kadastriniai matavimai. Jis atvyko į matavimus. Buvo R. M., G. M. ir G. M.. Buvo dar K. J.. Kadastriniai matavimai nebuvo atlikti. Buvo vėl išvartyti riboženkliai. K. J. stovėjo ant kelio ir sakė, negerai kad jie išvartyti. Priėjo prie R. M. automobilio ir jis ištraukė 2010-08-10 metų paženklinimo aktą, jis nepasirašė. Tada ieškovas suformavo naują paaiškinimo raštą. Nurodė, kad kadastriniai matavimai nebuvo atlikti, R. M. nepateikė G. M. žemės sklypo planų ir kitų dokumentų. 2012-02-03 pranešimu UAB Aginro atsiuntė pranešimą, kad 2011-01-07 buvo pakartotinai atliekami G. M. sklypo kadastriniai matavimai ir kad ieškovas nepareiškė nuomonės raštu paženklinimo akte ir kadastriniai matavimai buvo vykdomi toliau. Buvo atsiųsti dokumentai, pateikė planą 2010-08-10. Visi dokumentai atsiunčiami po metų laiko. 2009-10-15 kai kreipėsi į žemėtvarkos skyrių dėl sunaikintų riboženklių, tą pačią dieną kreipėsi į Alytaus apskrities valstybinės priežiūros inspektorių K. J., prašė pateikti duomenis apie įregistruotą jų sklype esantį statinį. Tada K. J. uždėjo rezoliuciją G. M., kad pirties pastatas nėra tinkamai registruotas ir nėra pripažintas tinkamu naudotis. Buvo gautas iš UAB Aginro laiškas, kad dalyvavo matavimuose ir R. A. ir J. A., tačiau jie nedalyvavo. 2011-01-28 buvo gautas atsakymas iš Valstybinės teritorijų planavimo statybos inspekcijos, kad išnagrinėjo ieškovų skundą, patikrino G. M. pirties projektinę dokumentaciją, kad jis turėjo projektą ir išduotą leidimą vykdyti statybos darbus. Žemės sklypai kadastriniai Nr. 5918 ir Nr. 01469 suformuoti atlikus preliminarius matavimus ir įregistruoti nekilnojamojo turto registre nėra galimybės nustatyti kuriame iš šių sklypų stovi G. M. pirtis. Tik atlikus tikslius kadastrinius matavimus ir nustačius sklypų ribas bus galima spręsti apie statinio teisėtumą. Antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra nustatyta, kaip atlikti kadastriniai matavimai. Byla pateikta teismui. Riboženkliai buvo atstatyti dalyvaujant antstolei Kvaraciejienei. Ieškovams dalyvaujant nebuvo atlikti G. M. sklypo kadastriniai matavimai. 2006 m. kai buvo ženklinamas ieškovams žemės sklypas, jau stovėjo pirtis jų ženklinamame žemės sklype. Jie galvojo, kad tai neteisėtas statinys ir dėl statinio daugiau nesidomėjo. Šalia ieškovų sklypo pagal žemėtvarkos projektą buvo suprojektuotas ne G. M. sklypas, o J. P. suprojektuotas sklypas. G. M. atlikti kadastriniai matavimai pažeidžia teises, nes ieškovams nelieka žemės. Kiek sumažėjo sklypas ieškovai nežino, nes nematavo. 2010-08-10 gavo pranešimą kad bus matuojamos ieškovų sklypo ribos. Tačiau matavimuose nedalyvavo. Suprojektuotas sklypas tarp jo ir G. M., J. P. žemės sklypas, tačiau jo neginčija, L. buvo suprojektuotas trihektaris, tai matosi ir plane. Iš L. žemę pirko G. M.. Jo žemės sklypas užeina ant ieškovų žemės sklypo, jis įsiregistravo savo žemės sklypo ribas, kurios užeina ant ieškovų žemės sklypo. Ieškovų žemės sklypo plane nurodytos gretimybės yra L. žemės sklypas, šiuo metu yra G. M. žemės sklypas. Ginčijamas išvadas gavo 2012 metais gegužės 22 d. registruotu laišku ir su jomis susipažino. Prašo panaikinti R. A. abrisą ir jo žemės sklypo planą, nes jo žemės sklypo ribos suklastotos. Kai ženklino žemę R. A. ieškovų žemės sklypo ribos nesistūmė, jos nepasikeitė. UAB Geovisata atlikti matavimai jų sklypo yra teisingi. Jų sklypas apie 10 metrų yra įmatuotas į ežerą. Kai matavo UAB Geovisata buvo žiema, vaikščiojo ant ledo ir buvo pastatyti riboženkliai. Buvo įkalti šeši riboženkliai. Sklypo plotas yra 87 arai. Permatavus sklypą faktinis sklypas yra 81 aras. Tarp ieškovo ir G. M. žemės sklypo nieks netvarko žemės. Nuosavybės teisė buvo atkurta pagal 2006 m. dokumentus. Jie teisingi, dėl jų pretenzijų neturi. Matuojant dėjo naujus riboženklius. 2009 m. buvo G. M. lyginamas šlaitas ir riboženkliai buvo išvartyti. Darant kadastrinius matavimus buvo naujai sukasti riboženkliai. Atsakovo 1996 m. žemės sklypo dokumentai yra teisingi. G. M. žemės sklype, kai buvo matuojama žemės sklypo ribos jiems, riboženklių nebuvo. UAB Geovisata atlikdama kadastrinius matavimus vadovavosi planu ir abrisu, nesivadovavo kitų žemės sklypų riboženkliais nes jų nebuvo. Hidroprojektui jokių pretenzijų neturi. UAB Aginro kadastriniai matavimai pažeidžia ieškovų teises, neatitinka kadastrinių matavimų plano. UAB Aginro atlikti kadastriniai matavimai peržengė G. M. sklypo ribų konfigūraciją. 2006 m. žemės sklypo plane ieškovas pasirašė, kad jo sklype nėra svetimų statinių įsiterpusių į ieškovų žemės sklypą. R. A. sklypas neužlipa ant ieškovų sklypo, tačiau jo sklypo ribos prailgintos ir todėl G. M. žemės sklypo ribos užlipa ant R. A. sklypo. UAB Sweco Lietuva nereiškia pretenzijų nes sprendimai nepanaikinti, o kai bus panaikinti tuomet reikš pretenzijas ir šiai bendrovei.

Ieškovo atstovas advokatas A. Bertulis paaiškino, nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo taisyklės numato, kad žemės sklypų ribos nustatomos pagal žemėtvarkos projektą. Žemėtvarkos projektas yra vienas 1990-12-30 Alytaus apskrities viršininko administracijos viršininko įsakymu patvirtintos sklypų ribos, netik ieškovų, bet ir kitų šalia esančių žemės sklypų, G. M., G. Č. ir sklypas tarp ieškovų ir atsakovų sklypo Nr. 287. Remiantis šiuo projektu ir A. Š. suprojektavo ieškovų žemės sklypo planą, nurodė, kad nuo griovio vidurio esančio ties keliu iš rytinės pusės ir nuo vakarinės pusės ežero yra tam tikri atstumai. Žemės sklypo plane nuo natūralaus riboženklio iki ieškovų sklypo buvo 54 metrai. Atsakovo vakarinė riba yra 38 metrai yra skirtumas 16 metrų. Kur tas skirtumas pasidėjo. Iš žemėtvarkos projekto matyti, kad skirtumas paaiškinamas, iš ieškovams suprojektuoto sklypo yra dar Nr. 287 suprojektuotas sklypas, įsakymu ši dalis nepakeista, klaida nebuvo ištaisyta. Tokia padėtis patvirtina faktą, kad atsakovas statė statinį ne savo sklype, o nutolęs nuo savo sklypo ribų. Svarbu atsakovo kadastrinių matavimų panaikinimas, nes jo sklypo ribos nustatytos nesiremiant žemėtvarkos projektu. Priežastis, kodėl taip padaryta, taip buvo siekiama įteisinti statinį. Kadastriniai matavimai neatitinka žemėtvarkos projekto, patvirtina kadastro žemėlapiai, šiai dienai esant nepakeistiems ieškovų žemės sklypo duomenims atsakovo žemės sklypas, atsakovo sklypo riba užeina ant ieškovų žemės sklypo, persidengia sklypai 35 arais, ieškovams pagal faktinę situaciją yra sumažėjęs sklypas, pasikeitusi konfigūracija, sklypas nesiriboja su ežero pakrante. Žemėtvarkos projektas ir atlikti atsakovų kadastriniai matavimai neatitinka teritorijų planavimo dokumentų. Pagal jau minėtas taisykles riboženkliai ir sklypo ribos nustatant koordinates turi būti nustatomi pagal teritorijų planavimo dokumentus. Atliktų atsakovo kadastrinių matavimų sklypo ribos neatitinka kadastrinio žemės reformos projekto ir projekte nustatytų ribų.

Dėl statinio. Pagrindas yra tas, kad pirtis buvo pastatyta ne tam sklype kur buvo išduotas leidimas, būtent atsakovo sklype, bet kitame sklype, kuris suprojektuotas ieškovams. Pagal statybos įstatymą statytojas turi gauti žemės sklypo savininko sutikimą. Atsakovas duomenų nepateikė, kad jis turėjo sutikimą. Pagal žemės įstatymo 25 str. žemės ūkio veiklai skirtuose žemės sklypuose buvo galima statyti žemės ūkio veiklai skirtus statinius, pirtis ne tokiai veiklai skirtas statinys. Jis yra priklausinys gyvenamojo namo, namas buvo ne ginčo sklype, todėl pirtis negalėjo būti pastatyta.

Atsiliepimas

Dėl išvadų panaikinimo. Žemės savininkas gali ginčyti savo teises, įstatymas nenumato sąlygos, kad išvados ir derinimai turi būti skundžiami. Žemėtvarkos tarnyba atsiliepime nurodė, kad ieškovo žemės sklypo duomenys buvo patikslintos pagal UAB Aginro atliktus kadastrinius matavimus. Skyrius tik suderino duomenis. Sprendimas dėl kadastro duomenų pakeitimo nebuvo priimtas ir tokių sprendimų nepriėmus, išvada neprivaloma ta prasme, net neskundus, teismas gali nuspręsti ar teisingai nustatytos ribos. Reikalavimas šis yra išvestinis iš pirmo reikalavimo.

Dėl R. A. planų panaikinimo.

R. A. sklypo ribos buvo nustatytos vėliau nei ieškovams, akivaizdu, kad matininkas A. Š. siekė išgelbėti G. M. interesus, kad būtų galima įteisinti pirtį, buvo sąmoningai pailgintos sklypo ribos, atsiremiant į R. A. sklypo ribas, atsakovo žemės sklypą suprojektuojant, kad statinys įeitų į atsakovo sklypą. R. A. padidėja sklypo plotas virš leistinos ribos, akivaizdu, kad kraštinių ilgiai nurodyti plane neatitinka žemėtvarkos planavimo dokumentų. Kasacinio teismo praktika yra akivaizdi, plotas negali kisti. Abrise nurodytos kraštinės 50 ir 60, kai vėliau buvo pildomas planas, kraštinių ilgiai buvo pakeisti ir plotas nebuvo perskaičiuotas. Prailginus kraštines ir pakitus plotui, akivaizdu, kad kraštinės neteisingos. Todėl naikintini ir planai. R. A. sklypo riba ties ežeru 50, tai atsakovo žemės sklypo riba bus vienoje vietoje, jei 60, tai sklypas slenkasi žemyn, pasislinkus atsakovo žemės sklypui atsakovo žemės sklypas užlipa ant ieškovų žemės sklypo ir tapo atsakovo G. M. nuosavybe. Iš Nacionalinės žemės tarnybos parengtos schemos matyti, kad pasislinkus atsakovo G. M. žemės sklypo kraštinėms, jo sklypas net nesiriboja su R. A. žemės sklypu. Pietinė R. A. žemės sklypo dalis ir šiaurinė G. M. kraštinė buvo bendra. Dabar dalis asmenų atliko neteisėtus veiksmus G. M. pastatė pirtį, A. Š. prailgino R. A. kraštinių ilgius, Nacionalinės žemės tarnyba suderino tokius žemės sklypus ir leido registruoti. R. A. nekaltas. R. A. žemės sklypo planą sudarė A. Š., todėl jis ir kaltas. Neištaisius tokių pažeidimų teisingumo atkurti neįmanoma.

Atsiliepimas

Atsakovas G. M. paaiškino, kad 1999 m. nusipirko sklypą iš B. L.. Perkant ji parodė riboženklius. Jis ir prieš tai žinojo ribas, nes jai padėdavo, jam ribos buvo aiškios. 2000 m. pasibraižė pirtelės projektą. Prieš tai parsivežė K. J.. Jis pažymėjo pirtelei statyti vietą, užkalė kuoliukus, savo sklypo ribose, riboženkliai jau buvo. Turėjo leidimą. 2001 kovo mėnesį jau pirtis buvo pastatyta, ant pažymėtų kontūrų buvo sumontuoti pamatai ir per 3 dienas pastatyta pirtelė. Vėliau buvo sodas užsodintas, miškelis užsodintas, vėliau aptvėrė tvorą. 2012 m. buvo įregistruoti kadastriniai matavimai. Faktinis naudojimas nuo 1996 m. iki 2009 m. kol naudojosi B. L., o nupirkus žemės sklypą naudojosi savo ribomis. Gretimų sklypų savininkai buvo J. T., o iš kitos R. A., kai pirko J. T. sklypas jau buvo. Jam nuosavybė buvo atstatyta 2006 m. Miškas ir tvora ženklino jo sklypo ribą. Ieškovai tvorą, pastatą ir sodą matė. Jis šienaudavo, bulves sodino. Ieškovai žemės sklypu naudojosi savo ribomis. Jų ribos buvo kur atmatavo matininkas pirmą kartą, tomis ribomis ir naudojosi. Seni riboženkliai išlikę. Vienas buvo išverstas, kai valė žiemą sniegą. Atliekant kadastrinius matavimus padarė ant senų ribų. Jis išvalė ežero pakrantę, pastatė lieptą. Turėjo daug išlaidų.

Atsakovo G. M. atstovas advokatas Arvydas Gudas paaiškino, kad ieškovų žemės sklypo paženklinimo aktas, abrisas yra suklastotas. Nes ant akto pasirašė jau miręs J. V.. Kitas kviestinis J. Č. tuo metu sunkiai sirgo. Jis dėl sveikatos negalėjo judėti ir atlikti aktyvių veiksmų. Todėl kviestiniai yra išgalvoti ir jų parašai yra suklastoti, Kadangi pirminiai dokumentai suklastoti, tai visi kiti dokumentai yra neteisingi, iš neteisės negali atsirasti teisė. Atsakovo žemės sklypas nepersidengia su ieškovų žemės sklypu. Pagal UAB Geovisata atliktų matavimų atsakovo ir ieškovų sklypai persidengia. Nuo 1996 m. B. L. žemės sklypo ribų buvo matuojami ir kiti žemės sklypai. UAB Aginro neišėjo už atsakovo žemės sklypo ribų. Pagal riboženklius matavo ir pagal faktinį naudojimą. Atliekant kadastrinius matavimus daromos korekcijos. Specialisto išvadoje yra pasakyta kodėl taip atsitiko. Nuo J. T. sklypo ribos pirtis buvo pastatyta 5 metrai. Tvora pastatyta ant sklypo ribos, po 2006 metų. Tvoros yra išlikę pora metrų, ji supuvo. Po pirties pastatymo viduje buvo atlikta rekonstrukcija, lentelės iškaltos, grindys sudėtos, krosnis pastatyta.

Nacionalinės žemės tarnybos atstovas paaiškino, kad palaiko atsiliepime nurodytą poziciją. Ieškovai nurodė, kad ginčijamos jų skyriaus išvados, tačiau su jomis ieškovas jau susipažinęs 2012 metais. Naikinti jas yra senatis, ji turėtų būti takoma. Atsakovo G. M. matavimai teisingi, išvados teisingos, matavimai turi išlikti kokie yra. Dėl 287 sklypo projektavimo, jis buvo suprojektuotas L. 1999 metais. Sklypas yra natūrinė žemė, jis atkurtas miško žemėje, L. nepriklausė žemės sklypas prie ežero. Ginčas turėtų būti tik dėl bendros ribos. L. 2002 m. atkurta nuosavybės teisės. Informacija, projekte, grafinėje medžiagoje iki 2001 m. klaida buvo, vėliau tvirtinant grafinę medžiagą žemės sklypo klaida, nurodant sklypo vietą, ištaisyta ir šiuo metu sklypo Nr. 287 nėra. Žemę pretendentui parenkant ir įbraižant žemės sklypą įbraižo pagal planus. Natūrinė žemė (duomenys neskelbtini)kaime, L. turėjo 5 hektarus žemės. Įsakymu panaikintas sklypas Nr. 287 nebuvo. Buvo pataisytas tik projektas. Sklypas nebuvo įbraižytas. 287 sklypas projekte nebuvo parodytas. Natūroje ieškovų ir atsakovų sklypo ribos turėjo bendrą kraštinę. Ribų nekeitė, pakeitė tik projekte sklypų ribas 2001 metais. Ieškovo sklypo riba natūroje yra ta pati. O projekte riba grafiškai nurodoma, konkrečios vietos nenurodoma, tai tik grafinė medžiaga. 1999 m. gruodžio 30 d. įsakymas, kuris patvirtinta žemėtvarkos projektą ir patvirtintos sklypų ribos, toliau atliekami preliminarūs matavimai ir tikslinamos sklypų ribos. Kadastriniai matavimai nebuvo būtini. Ieškovų žemės sklypo ribos buvo nustatytos, grafiškai vieta buvo nurodyta, atliekant kadastrinius matavimus vieta tikslinama. Tarp T. ir M. neturėjo būti laisvos žemės. R. A. ir G. M. sklypai pagal grafinius projekto duomenis ribojasi. Ieškovų ir atsakovų sklypai nekerta vienas kito. Žemėtvarkos projektas turi mažesnę reikšmę nei abrisas. Pagal schemą pateiktą su atsiliepimu žemės sklypas suformuotas pagal kadastro žemėlapį, tiksli sklypo vieta nenurodoma. Kadastrinius matavimus keitė atsakovas, ieškovas jų nekeitė. Jis juos įregistravo kadastre. Kadastro žemėlapyje nėra nurodoma kur tiksliai yra sklypas. Atliekama daug kadastrinių matavimų. Duomenys tikslinami. Natūroje nieks nesikeičia. Kai buvo atliekami kadastriniai matavimai, matavimuose natūroje atstovas nedalyvavo. Jei keičiasi konfigūracija žemės sklypo keičiamas žemėtvarkos projektas. Surašoma išvada. Remiantis įregistruojamo sklypo duomenimis tikslinamas žemėtvarkos projektas. Kadastro duomenys nėra tikslūs. Pagal ginčijamas išvadas natūroje ribos nesikerta, ribos bus tikslinamos kai ieškovai pateiks kadastrinę bylą. Registrų centras ieškovo sklypo ribų nekeičia, bus pakeistas kai bus pateikta ieškovų žemės sklypo byla. Ieškovų planas, įregistruotas kadastre, yra netikslus, turėtų būti patikslintas ieškovų sklypo ribos, tikslinant žemės sklypo planą. Komisija atliko patikrinimą vietoje, pagal žemės naudojimą M., Č. ir L. sklypo ribos buvo nustatytos būtent tokios. Nacionalinės žemės tarnybos išvadoms skųsti yra praleistas senaties terminas ir prašo taikyti senaties terminą. Atsakovo G. M. sklypo ribos yra teisingai pažymėtos. Ginčas yra tarp savininkų kurių nuosavybės teisės atkurtos į natūroje buvusią žemę. Pagal Žemės reformos įstatymą paženklinimo aktai nekeičiami. Procedūriniai pažeidimai yra padaryti. Atsakovas ginti savo pažeistą teisę ir prašyti suklastotą dokumentą panaikinti turi teisę. Kadastro žemėlapyje yra įklotos preliminarios žemės sklypo ribos. Ieškovas gali pats koreguoti sklypo ribas. Ieškovų bylos yra pateiktos, jos dar nepatvirtintos. Ieškovų sklypo riba ribojasi su ežeru. Pagal pateiktą kadastro žemėlapį nėra tiksliai perteikti duomenys, jie yra preliminarūs.

UAB Aginro atstovė paaiškino, kad kadastriniai matavimai atlikti 2011 m sausio 7 d. nekilnojamojo turto kadastro nuostatų pagrindu. G. M. pirko žemę. Jis nusipirko tomis ribomis ir tomis ribomis naudojasi. G. M. teises ir pareigas atitinka, kurios buvo vykdytos po žemės pirkimo, jis gavo leidimą statyti pirtį savo sklypo ribose, turėjo teisę statyti pirtį. Darant kadastrinius matavimus buvo daryta pagal žemės naudojimo tvarką, ilgą laiką, dėl ribų pažeidimo nieks pretenzijų nereiškė. Dėl sklypo ribų buvo kažkada parodyta 112 ha, o parduota 114 ha. Tai neturėtų rūpėti G. M.. Ji gali paaiškinti teisiškai šią aplinkybę, tai buvo asmeninio ūkio žemė, jos plotas galėjo viršyti 3 hektarus, B. L. turėjo pastataus, todėl sklypas galėjo viršyti 3 ha ir tokia klaida galėjo būti. Pirkėjo teisė atsirado į tokį plotą ir jį turi teisę turėti. Tarp B. L. žemės ir ieškovams suprojektuoto žemės sklypo turi įsiterpti laisvas žemės plotas, tačiau pagal jų abrisus tokio ploto nėra, tai prasilenkia su protingumo teisingumo kriterijais. Geodeziniai matavimai buvo atlikti teisingai. Ieškinys patikslintas nepagrįstas, o patikslinto priešieškinio reikalavimai tenkintini. Kai UAB Aginro atliko kadastrinius matavimus riboženliai buvo. Koordinatės posūkio taškų nustatytos turėtų būti pagal riboženklius. Sklypų persidengimo natūroje nėra. Popierinis persidengimas kaip atsirado negali paaiškinti. Teisingi kadastro matavimai UAB Aginro padaryti. Preliminarūs matavimai yra netikslūs. Darant kadastrinius matavimus gaunami ir konfigūracijų skirtumai ir plotų skirtumai.

Atsakovas R. A. paaiškino, kad žemę paveldėjo iš motinos. Prieš tai ji buvo paveldėjusi iš savo brolio. Alytaus apskrities viršininko sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės A. A. V.. Prie sprendimo buvo ir sklypo planas. Jo sklypas nesiriboja su T., M. ir I. riboženkliais. Ženklinant sklypą vienas riboženklis buvo likęs nuo G. M., kitus sudėjo naujus. Rytinėje pusėje ribojasi su A., šiaurinėje su Š., pietinėje su L., dabar G. M. žeme. Ginčų su kaimynais neturi. Kadastrinių matavimų nėra padaręs, todėl sklypas gali būti ir mažesnis ir didesnis. Kaip buvo paženklintas 2006 m. sklypas taip ir naudojasi sklypu. Savininku R. A. tapo 2008-05-14. Asmuo kuriam atkurtos nuosavybės teisės A. A. V. mirė (duomenys neskelbtini). Atkuriamos savininko vardu ir perduodamos įpėdiniams. Po mamos paveldėjo jis. Abrise pasirašė R. A. kaip įstatyminis įpėdinis. Naudoja 75 arus žemės. B. L. pažinojo. L. ir M. visada naudojosi žeme tose pačiose ribose. A. Š. dėl atliktų matavimų pretenzijų neturi. 2007-03-20 žemės ženklinimo akte nurodyta, kad ženklinant R. A. žemės sklypą pasiremta buvo B. L. žemės sklype buvusiu riboženkliu.

UAB Sweco Lietuva atstovas paaiškino, šalys reiškia reikalavimus nepagrįstai. Ginčas vyksta dėl sklypo ribos ir ar ribos persidengia. Ar iš bylos duomenų galima nustatyti ar ribos persidengia ar ginčas yra ar jo nėra. Žemės sklypų ribos yra aiškios ir jų teismui nereikia nustatinėti. Jos užregistruotos Nekilnojamojo turto registre kadastre. Jos yra nenuginčytos. Kuriais dokumentais remiantis galima nustatyti kur yra sklypo riba. 2016 m. vasario mėnesį UAB Sweco Lietuva nurodymu matininkas, kuris yra žemėtvarkos projekto autorius, E. M. nuvyko į vietą, įvertino situaciją faktiškai vietoje pagal žemės sklypo riboženklius. Abi šalys sako, kad jie teisingi. Pagal riboženklius buvo nustatytos posūkio taškų koordinatės, byloje yra matavimų dokumentas, įvertinus faktiškai naudojamus žemės sklypus, nustačius faktines sklypų naudojimo koordinates, sklypai nepersidengia, jie naudojami pagal teritorijų planavimo dokumentus. Yra preliminarūs matavimai pagal juos atkurtos nuosavybės teisės, jie yra teritorijų planavimo dokumentai, jie yra užregistruoti nekilnojamojo turto kadastre, jie yra jų nieks iš ten neišėmė. Iš tų dokumentų ieškovų ir atsakovų žemės sklypai yra besiribojantys ir nėra kito sklypo tarp jų. Jų dokumentai užregistruoti nekilnojamojo turto kadastre ir registre. Dėl bendros sklypo ribos šalys sutinka, sklypo ribos nesikerta. Nei faktiškai nei teisiškai ribos nesikerta. Nėra ginčo šioje byloje, jis sukurtas dirbtinai. Kita vertus yra taip pat ribų parodymo paženklinimo aktai, juose yra užfiksuotos aplinkybės, jie užregistruoti kadastre, sklypuose nėra jokių kitos žemės intarpų ir nėra jokių svetimų statinių. Ieškovo atkūrimo dokumentuose buvo naudojamas riboženklis su G. M. žemės sklypu. Riboženklių faktas rašytinis yra konstatuotas, teisių pažeidimo nėra tokio, koks konstatuojamas šioje byloje. Nuosavybės teisių atkūrimo metu šalys sutiko, kad faktinė situacija tokia ir ginčo nekilo. Ginčas atsirado dėl nieko. Visi atsikūrė nuosavybės teises, iš tokios situacijos nėra jokio teisės pažeidimo. Teisiškai reikšminga, kad teritorija yra suplanuota, ji užregistruota, teritorijų planavimo dokumentai patvirtinti administraciniais aktais, jie yra oficialūs rašytiniai įrodymai ir turi didesnę įrodomąją galią ir laikomi teisingais, kol, jie nebus paneigti kitais įrodymais, išskyrus liudytojų parodymus. Taigi G. M. žemės sklypas buvo patvirtintas 1996 m. lapkričio 12 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu. Ieškovo žemės sklypas buvo patvirtintas 2007 m. gegužės 9 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu. Yra du administraciniai aktai ir juose nurodytos aplinkybės, nenuginčytos, nei ieškovas nei atsakovas šių aktų neginčija. Aplinkybės, kurios numatytos tuose dokumentuose negali būti paneigtos. Popierinis teisių pažeidimas. Iškyla klausimas ar yra sklypų persidengimas. Ar jis teisėtas ir kaip jis atsirado. Pagal riboženklius nustatė sklypų koordinates vietoje, pateikė sklypų planą, nustatė, kad sklypai vietoje nepersidengia. Žemės reformos įstatymo 21 str. 3 d., vietovėje paženklintos sklypo ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už sklypų ploto leistiną skirtumą nekompensuojama. Jei nuosavybės atkūrimo metu ribos pažymėtos riboženkliais, tai ribos kadastriniais matavimais nekeičiamos. Jie vietoje nustatė, kad sklypo ribos, bendra linija nesikeičia. Pagal UAB Aginro matavimus sklypai persidengia, galimai tai neatitinka žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies, nes kadastriniais matavimais keičiamos sklypo ribos nustatytos riboženkliais. Aukščiausiasis Teismas ne kartą vertino panašią situaciją, jei ribos yra pažymėtos vietoje, visi sutinka ir visi naudojasi, tai jei viršija leistiną paklaidą tai už žemę kompensuojama, o ne išeinama už ribų. Nuosavybės teisės atkūrimo aktuose, yra nustatyta, kad atliekant kadastrinius matavimus ribos nekeičiamos. Jei yra kadastriniai matavimai ir jie sako viena, tai nereiškia, kad preliminarūs matavimai yra neteisingi. Įstatyme yra pasakyta, kad taip gali būti. Ploto prasme ar yra teisės pažeidimas. Tai jie irgi tikrino, nėra sklypo ploto neleistinos paklaidos normos pažeidimo. Sklypo paklaida neviršija nustatytos normos, tai net kompensavimo mechanizmo nereikia taikyti valstybei. Reikėtų vertinti UAB Aginro kadastrinius matavimus. Yra kiti nuosavybės teisių atkūrimo dokumentai kuriuose yra nustatyta aiški sklypų riba ir šalys, kad ir kaip bandytų tai apipavidalinti, bet faktiškai naudojosi dešimtmečiais, problemų nebuvo, jos atsirado, kai atsirado UAB Aginro kadastriniai matavimai. Šalys pradeda ne nuo to galo. Reikėtų pradėti nuo pradžių. Teritorijų planavimo dokumentų vertinti nuo pabaigos negalima. Negalima sakyti, kad pradžioje yra blogai, paėmus kadastrinius matavimus, kurie savo esme nėra preliminarūs matavimai ir jie yra nepalyginami dokumentai ir pagal vieną negali spręsti kito. Kita vertus UAB Aginro turėjo įvertinti nekilnojamojo turto kadastre užregistruotus teritorijų planavimo dokumentus. Tai reiškia atliekant preliminarius matavimus UAB Aginro vadovautis kadastriniais matavimais pagrindo nėra, o UAB Aginro atliktais kadastriniais matavimais paėmus preliminarius matavimus vadovautis pagrindas yra.

Dėl R. A. žemės sklypo ir ieškovo žemės sklypo galimai suklastotų žemės nuosavybės dokumentų. Nei ieškovas nei atsakovas šame procese nėra įgalioti ginti viešą interesą. Tai reiškia, kad jie gali reikšti tokius reikalavimus kurie yra susiję asmeniškai su jų teisių pažeidimu. Atsakovas sako, kad suklastotas ieškovo tam tikras sprendinys - parašas. O ieškovas sako, kad yra R. A. kažkas suklastota. Reikėtų vertinti tokį momentą, kad tai nėra susiję su ginčo dalyku dėl kurio visos šalys sutinka. Tai yra iš tų teritorijų planavimo dokumentų reikšmingas yra žemės sklypo ribos sprendinys. Visi kaip ir sutinka, kad žemės nuosavybės teisių atkūrimo metu žemės sklypų persidengimo nebuvo. Tai visa kita, kas nėra susiję su ginčo dalyku yra neaktualu nei ieškovui nei atsakovui. Jei tai nesusiję su ginčo dalyku, tai šalys neturi teisės prašyti teismo pripažinti dokumentą negaliojančiu tuo pagrindu, kai jis nesukelia šalims teisinių pasekmių. Tai yra sprendinys, kurį šalys pripažįsta, o visi kiti aspektai yra nesvarbūs, tai gal juos išsiaiškins institucijos, nes tai yra teritorijų planavimo dokumentai, o visa kita nėra ginčo dalykas ir tai nevertintina, nes užeitų už ginčo ribų šioje situacijoje. Dėl pačio R. A. ieškovas net nėra pareiškęs net ir reikalavimo. Tai jei galvoti apie jo nuosavybės teisių dokumentų panaikinimą teismas turėtų pats susiformuoti reikalavimą, tai irgi teismo vertintinos aplinkybės, nes šalys negalėtų pateikti ir atsiliepimo į situaciją. Šioje situacijoje reikėtų įvertinti ko prašo teismo šalys. Jos prašo žiaurių dalykų. Vienas prašo nusigriauti statinį, kitas prašo, panaikinti nuosavybės teisės atkūrimo dokumentus, tai ar iš tikrųjų tokios teismo pritaikytos pasekmės atkurtų taiką tarp šalių ir atkurtų tariamai pažeistą interesą, kai visi pripažįsta, kad visi faktiškai valdo sklypus, kad sklypai nepersidengia ir tie dalykai atsiranda tik dėl popierizmo ir dėl UAB Aginro kadastrinių matavimų. Tie reikalavimai, kaip patys pagrindiniai tai yra dėl nuosavybės teisių pripažinimo negaliojančiais ir dėl statinių nugriovimo jie yra pertekliniai. Jie nėra skirti tam, kad apginti šalies pažeistas teises, o išplaukę iš šalių tarpusavio ginčo, kuris yra galimai išėjęs plačiau nei reikėtų. Dabar jei reikėtų, kalbant apie priešistorę, tokia situacija, apskritai teismas neturėtų jos spręsti. Tai čia ieškovas tokią situaciją sukūrė, o atsakovas tokiai situacijai pasijungė. Iš Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepimo matyti, kad buvo pradėta administracinė procedūra, tai yra teritorijų planavimo klausimas, kyla nesutarimas dėl teritorijų planavimo tarp šalių, tai yra administracinė procedūra, kurioje dalyvauja Nacionalinė žemės tarnyba ir ginčo pusės, yra parengiamas kažkoks detalizuotas sprendinys, kuris turėtų apimti ne vieną ir ne du žemės sklypus, visi derinasi sprendžia, tai tokiu būdu ir būtų galima išspręsti tokią situaciją jei ji apskritai yra spręstina. Dabar teismas neišspręs situacijos. Neišspręs R. A. ribų klausimo, neišspręs tarpusavio žemės sklypo ribų klausimo, nes tai yra teritorijų planavimo klausimai, ne teismo kompetencija teritorijų planavimo klausimai, ką šalys siekia padaryti. Tai turi būti Nacionalinės žemės tarnybos kompetencija, o tam reikalingas visų šalių sutikimas. Ką Nacionalinė žemės tarnyba buvo pradėjusi, bet negavusi ieškovo bendradarbiavimo, tada pasiūlė kreiptis į teismą. Tada ieškovas kreipėsi ir visus įvėlė į teritorijų planavimo procesą, o tokio dalyko neturėtų būti.

Dėl tarpinio žemės sklypo. Tai vėl yra popierinis argumentas. Visos šalys supranta, kad tarpinio sklypo nėra. Kalbant kas pažeidė šalių interesus, tai kalbant apie žemės projektą 1999 metų, tai nėra tas pirminis tiesioginis dokumentas, pagal kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės, pirminiai dokumentai yra 1996 metų, atsakovo žemės sklypo ir 2006 metų ieškovo žemės sklypo dokumentai. Jei pasižiūrėjus tuos teritorijų planavimo dokumentų sprendinius juose pamatytume, kad tie žemės sklypai, t. y. ieškovo ir atsakovo atvaizduojami kaip gretimybė, nevaizduojant jokio tarpinio žemės sklypo. Kalbant apie teisių pažeidimus, tai reikėtų žiūrėti į konkrečius tų žemės sklypų atkūrimo dokumentus ir žiūrėti kas su kuo ribojasi. Tai faktas, kad ribojasi ieškovo ir atsakovo žemės sklypas, be tarpinio žemės sklypo. Ieškovas paima tarpinį kažkokį tai variantą galvodamas, kad jam tai yra naudinga, kad kažkur planavimo dokumente pavaizduotas tarpinis žemės sklypas, bet nuosavybės teisės atkūrimo dokumentuose buvo pavaizduota kitaip ir tai niekaip nėra susiję nei su ieškovo nei su atsakovo teisių pažeidimu, nes atkūrė gretimybinius žemės sklypus ir visi tai žinojo. Priešingai nei sako Nacionalinė žemės tarnyba, kad tas 1996 metų dokumentas nėra klaida, nes tuo metu buvo asmuo pretendentas atkurti nuosavybės teises į atitinkamą žemės sklypą. Vėliau tam pretendentui nuosavybės teisės buvo atkurtos kažkur kitur ir tada buvo patikslintas planas 2011 metais, jau numatant, kad ten jokio tarpinio sklypo nėra. Žemės sklypo egzistavimas turi turėti savo žemės kadastrą, savo unikalų numerį, kitus objektus ir turi būti užregistruotas registre ne tik plane kažkur pavaizduotas. Tokių įrodymų, kad buvo tarpinis žemės sklypas su kadastro numeriu nėra, todėl negalima apie tai ir kalbėti. Atsižvelgus į ginčo sprendinius reikėtų atsižvelgti į ginčo laikotarpį, laikotarpis yra dabar todėl reikėtų žiūrėti į dabartinius teritorijų planavimo dokumentus. Dabar galiojantis yra 2011 metų žemėtvarkos projektas, kur jokio tarpinio žemės sklypo nėra. Kiti žemės sklypai atvaizduoti nesusikertantys, o einantys vienas šalia kito kaip gretimybės. Šis teritorijų planavimo dokumentas yra užregistruotas nekilnojamojo turto kadastre ir registre ir juo lygiai taip pat turėjo vadovautis ir UAB Aginro, atlikdama kadastrinius matavimus. Atsakovo G. M. pirtis pamatavus vietoje stovi atsakovo žemės sklype.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo A. Š. paaiškino, ieškovų žemės sklypo planą 2006 m. gruodžio 26 d. sudarė, remiantis tuo, kad ten kur ieškovų žemė buvo suplanuoti trys sklypai, buvo ir L. suplanuota. Tačiau L. tą žemę išsikėlė į kitą kadastrinę vietovę, liko tuščia vieta, kadangi ieškovams kai pirmą kartą matavo, dar nebuvo atkelta sienos įrenginiai sienos apsaugai, todėl tą penkiasdešimt arų buvo atiduota ieškovui ir ieškovui buvo pamatuota 50 arų. Ieškovai pretendavo į bendrą plotą, jie buvo žemę išsikėlę į Pazapsius, tačiau kai sužinojo, kad yra laisvos žemės jie tą žemę grąžino ir kartu su M. buvo ruošiami dokumentai, kad ir ieškovai galėtų atsistatyti. Buvo paruoštos pažymos ir vyko matavimai. Matavimai vyko po projekto (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje sudarymo. Žemės sklypą natūroje ieškovams atmatavo remiantis galiojančiais teisės aktais. Pirma išmatavo ir surašė abrisą. Į žemėtvarkos projektą abriso neatžymėjo. Abrise pavaizduotas žemės sklypas. Žemėtvarkos projektas turi ryšį su nuosavybės atkūrimu natūroje. Žemės sklypo Nr. 308 projekte buvo įbrėžtas, o po to matavo. Projekte buvo pažymėtas ir 287, šį žemės sklypą įmatavo ieškovams. Tai buvo 50 arų. Ieškovų irgi buvo 50 arų. 1990 m. žemėtvarkos projekte buvo visiems po penkiasdešimt arų, nes toje vietovėje, (duomenys neskelbtini) kaime buvo daržai. T. mama buvo dalį žemės išsinešusi į (duomenys neskelbtini) kaimą, ją grąžino ir tada atstatė (duomenys neskelbtini) kaime. Žemėtvarkos projekte buvo nurodyti du sklypai, o natūroje padarė vieną sklypą. 1999 m. žemės sklypo Nr. 287 neįtraukė į žemėtvarkos projektą. Į ieškovų aktą mirusius asmenis įrašė jis, nes kai pirmą kartą matavo žemę, kviestiniai dar buvo gyvi. Kai surašė aktą, aktas išliko ir tada pasirašė savininkai. Ieškovų žemės sklypo abrise riboženklis Nr. 1 yra 50 m atstumu nuo griovio vidurio. Žemėtvarkos projekte yra nurodyti du sklypai vienas 36 metrai nuo griovio. Kur likę 18 m negali paaiškinti. Kai rašė 54 metrus tai nurodė 54 m pririšimą nuo riboženklio. Matuojant vadovavosi kadastriniu planu, kad atstatyta L.. Kadastriniam plane jau buvo pavaizduotos L. žemės sklypo ribos. Jis vadovavosi jomis. 2006 m. pagal projektą pavaizduoti trys žemės sklypai Nr. 287, L. bei T.. Kai atvyko matuoti ieškovams sklypą buvo jau planas ir buvo žmonės surinkti buvo eilė kas po ko daržus turėjo, taip pat buvo pažyma, kurioje buvo nurodytas žemės plotas, vietą nurodo savininkas kur buvo jo sklypas, jei nėra prieštaravimų tai pamatuodavo. Taip pat kviesdavo ir kaimyninių sklypų savininkus. Žinojo kur turėjo būti L. žemės sklypas, jau buvo aišku, kad L. kitoje vietoje atmatuota, tai jis dalį L. žemės atmatavo T., o kitą dalį Č.. Akte turi būti nurodytos kraštinės ir žemės sklypo plotas. Ieškovams žemė buvo matuota du ar tris kartus. Su ieškovo tėvu giminiavosi tėvai. R. A. tėtė ir jo močiutė buvo brolis ir sesuo. Žemės reformoje dalyvauja nuo 1997 metų, dirbo matininku „Hidroprojektas“. Pirtis buvo G. M. žemės sklype, kai matavo žemę. Abrise skaičiai buvo taisyti, nes įrašė kažką ne taip, tai pataisė. Abrisas buvo sudaromas laukuose, jis buvo rašomas pieštuku, kad būtų galima taisyti. Toks pataisymas ne tik Vekterio abrise, tokių pataisymų buvo ir kituose abrisuose. Šis dokumentas buvo braižomas pieštuku, kad būtų galima taisyti, skaičiai atitiko tikrąją padėtį po pataisymo. Vietoje atmatuodavo sklypą ir pažymėdavo jį riboženkliais. Surašant ieškovų žemės sklypo abrisą liko kviestinių parašai nuo ankstesnio žymėjimo. Ieškovas pasirašė, kai kviestinių parašai jau buvo. R. A. matavo sklypą vėliau. Ieškovas jo sklypo matavime dalyvavo. Kur žemė yra rodė ieškovo dėdė. Kad matavo žemės daugiau ieškovas žinojo ir su tuo sutiko. Ribą su atsakovo sklypo nustatė pagal riboženklius. Ieškovas su jais sutiko. Jo surašyti dokumentai yra teisingi. 1996 m. jis nebuvo Sweco Lietuva darbuotoju, o buvo nuo 2006 m.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad 1996-03-07 buvo atlikti B. L. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Lazdijų rajone, kadastriniai matavimai. Buvo paženklinta žemė vietoje ir surašytas asmeninio ūkio žemės paženklinimo aktas, kurį 1996-05-12 suderino agrarinės reformos tarnybos vadovas A. Š. bei 1996-06-18 suderino Žemės reformos projekto autorius V. G.. 1996-03-07 buvo sudarytas šio sklypo asmeninio ūkio žemės sklypo brėžinys. Šį dokumentą patvirtino AB „Hidroprojektas“. 1996-11-12 Alytaus apskrities valdytojo įsakymu Nr. 751 ir sprendimu Nr. 59-5313 B. L. buvo atkurta nuosavybė į šį žemės sklypą. 1999-05-06 buvo sudarytas šio žemės sklypo laikinasis planas. 1999-06-07 notariškai patvirtinta pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovas G. M. nupirko B. L. nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, tame tarpe ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Lazdijų rajone, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2001-11-07 UAB Aginro matininkas R. M. atliko šio sklypo ribų kadastrinius matavimus. Sklypą paženklino, surašė žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą ir sudarė žemės sklypo planą. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyrius 2012-05-22 ir 2012-06-05 išvadomis Nr. 4YŽ-(14.4.111)-5 ir Nr. 4YŽ-(14.111)-9 pagal šiuos matavimus parengtą žemės sklypo planą pripažino parengtu teisingai. Šis žemės sklypas suformuotas atliekant 2011-01-07 kadastrinius matavimus yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir pažymėtas kadastro žemėlapyje. 2000-12-22 atsakovas gavo Alytaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos leidimą Nr. 46 pirčiai statyti šiame žemės sklype. Gavus leidimą 2001 m. pavasarį buvo atlikti pirties statybos darbai. 2002 m. pirtis buvo baigta statyti. Pabaigus statybos darbus, 2012-06-25 IĮ „Ventis LT“ atliko pastato – pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, kurių pagrindu buvo surašyta 2012-07-01 deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. 1 2012-08-03 ir pastatas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

2006-12-20 (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės projekto autorius A. Š. atliko J. M. ir I. T. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Lazdijų rajone, numeris (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekte 308-3, kadastrinius matavimus. Jis paženklino šį žemės sklypą, surašė žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą ir jo pagrindu sudarė šio žemės sklypo abrisą. Šių dokumentų pagrindu 2007 m. sausio mėnesį buvo sudarytas šio žemės sklypo planas. 2007 m. sausio mėnesį sudaryto žemės sklypo plano pagrindu šio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), preliminarūs matavimai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (registro Nr. (duomenys neskelbtini)). 2007-05-09 Alytaus apskrities viršininko sprendimais Nr. 59-22076 ir Nr. 59-22077 J. M. ir I. T. (ieškovų M. I. ir J. T. motinai, po kurios mirties jie paveldėjo atitinkamas šio žemės sklypo dalis) buvo atkurtos nuosavybės teisės į šį buvusio savininko J. M. iki nacionalizacijos valdytą 0,87 ha žemės sklypą. 2010-04-26 UAB „Geovisata“ matininkai atliko šio sklypo kadastrinius matavimus, paženklino sklypą, surašė ieškovams priklausančio žemės sklypo paženklinimo – parodymo aktą bei sudarė žemės sklypo planą. Šie dokumentai pateikti Alytaus apskrities viršininko administracijai suderinimui.

Dėl 2012-07-01 deklaracijos panaikinimo, pirties registracijos nekilnojamojo turto registre panaikinimo ir statinio nugriovimo

1996-03-07 žemėtvarkininkas R. V. atliko B. L. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Lazdijų rajone kadastrinius matavimus. Jis paženklino ir surašė asmeninio ūkio žemės paženklinimo aktą, kurį 1996-05-12 suderino agrarinės reformos tarnybos vadovas A. Š. bei 1996-06-18 suderino Žemės reformos projekto autorius V. G.. 1996-03-07 buvo šio sklypo asmeninio ūkio žemės sklypo brėžinys. Šį dokumentą patvirtino AB „Hidroprojektas“ inžinierius V. G.. 1996-11-12 Alytaus apskrities valdytojo įsakymu Nr. 751 ir sprendimu Nr. 59-5313 B. L. buvo atkurta nuosavybė į šį žemės sklypą. 1999-05-06 buvo sudarytas šio žemės sklypo laikinasis planas. 1999-06-07 notariškai patvirtinta pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovas G. M. nupirko jai nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, tame tarpe ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Lazdijų rajone, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2001-11-07 UAB Aginro matininkas R. M. atliko šio sklypo ribų kadastrinius matavimus. Sklypą paženklino, surašė žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą ir sudarė žemės sklypo planą. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyrius 2012-05-22 ir 2012-06-05 išvadomis Nr. 4YŽ-(14.4.111)-5 ir Nr. 4YŽ-(14.111)-9 pagal šiuos matavimus parengtą žemės sklypo planą pripažino parengtu teisingai. Šis žemės sklypas suformuotas atliekant 2011-01-07 kadastrinius matavimus yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir pažymėtas kadastro žemėlapyje. 2000-12-22 atsakovas gavo Alytaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos leidimą Nr. 46 pirčiai statyti šiame žemės sklype. Gavus leidimą 2001 metų pavasarį buvo atlikti pirties statybos darbai. 2002 m. pirtis buvo baigta statyti. Pabaigus statybos darbus, 2012-06-25 IĮ „Ventis LT“ atliko pastato – pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, kurių pagrindu buvo surašyta 2012-07-01 deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. 1. 2012-08-03 pastatas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

Kad pastatas – pirtis yra atsakovui G. M. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ir ji pastatyta turint leidimą šio statinio statybai patvirtina liudytojas K. J., kuris ir išdavė leidimą pirties statybai atsakovui priklausančiame žemės sklype. Taip pat patvirtina ir liudytojas K. K.. Be to UAB Sweco Lietuva pavedimu matininkas E. M. 2016 m. vasario mėnesį atliko matavimus tiek ieškovams tiek atsakovui G. M. priklausančių žemės sklypų pagal vietoje esančius riboženklius ir plane pažymėjo pirties statinio vietą, kur akivaizdu, kad ji yra G. M. priklausančiame žemės sklype, kurio ribos yra aiškios, jos įregistruotos Nekilnojamojo turto registre ir kadastre.

Pats ieškovas J. T. pripažįsta tą aplinkybę, kad po nuosavybės teisių atkūrimo tiek ieškovams tiek ir atsakovui G. M., žemės sklypus jie naudoja pagal atkūrimo metu nustatytas žemės sklypo ribas, jos yra aiškio natūroje. Taip pat, kad ribos yra aiškios ir sklypus skiria tvora, pušys matyti ir atsakovo G. M. pateiktų fotonuotraukų. Atkuriant nuosavybės teises ieškovams nuosavybės teisių dokumentuose nebuvo pažymėtas joks pastatas. Ieškovų žemės sklypo ribų paženklinimo akto 4 punkte nurodyta, kad šiame žemės sklype nėra jokių pastatų, priklausančių kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims. A. Š. savo paaiškinime rašo, kad ženklinant žemės sklypą Nr. 308 J. M. ir I. T. (duomenys neskelbtini) kaime, 2006 m. gruodžio 20 d. gretimam žemės sklype priklausančiame G. M. stovėjo pastatas, matuodamas žemę J. M. ir I. T. jo neįmatavo. Kad pastatas – pirtis buvo pastatytas iki matavimo dienos patvirtina ortografinio žemėlapio plano ištrauka. Todėl teigti, kad pastatas – pirtis yra ieškovams priklausančiame žemės sklype ir kad reikalingas jų sutikimas šio pastato statybai, jokio pagrindo nėra ir todėl šis ieškinio reikalavimas yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas.

Dėl UAB Aginro kadastrinių matavimų ir jų pagrindu atlikto kadastro duomenų patikslinimo Nekilnojamaojo turto registre panaikinimo bei Nacionalinės žemės tarnybos Lazdijų skyriaus 2012-05-22 išvados Nr.JŽ-(14.14.111)-5 ir 2012-06-05 išvados Nr. 4JŽ-(14.14.111)-9 pripažinimo neteisėtomis

Ieškovai reikšdami šį reikalavimą neginčija sklypo ribų, nenurodo sklypo persidengimo fakto, nenurodo kokiu plotu ir kurioje vietoje žemės sklypai persidengia.

Pagal žemės nuosavybės atkūrimo dokumentus pirmiau buvo suformuotas atsakovo G. M. žemės sklypas. 1996 m. kovo 7 d. buvo atlikti žemės B. L. kadastriniai matavimai ir sudarytas asmeninio ūkio šio žemės sklypo brėžinys. 1996 m. lapkričio 12 d. Alytaus apskrities viršininko įsakymu ir sprendimu buvo atkurta nuosavybės teisė į žemę. Ieškovams nuosavybės teisės atkurtos tik 2007 m. gegužės 9 d. Šios aplinkybės rodo, kad vėliau ieškovų formuojamas žemės sklypas turėjo būti derinamas su esama situacija, su gretimų sklypų G. M. žemės sklypo ribomis. Šis suderinimas turėjo būti atliktas tiek žemėtvarkos dokumentų tiek nustatant žemės sklypo ribą, tačiau tai nebuvo padaryta. Iš UAB Aginro sudaryto 2011m. sausio 7 d. sudaryto G. M. žemės sklypo plano, iš žemės sklypo ribų parodymo akto, iš ieškovų pateikto iš Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. gegužės 28 d. duomenų faktinio patikrinimo vietoje akto bei iš 2014 m. lapkričio 21 d. atsakovo G. M. pateikto antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, o taip pat iš fotonuotraukų matyti, kad G. M. žemės sklypo ribos buvo ir yra pažymėtos riboženkliais. Riboženkliai buvo pastatyti dar atmatuojant B. L. žemės sklypo ribas. Iš byloje esančio 2014 m. lapkričio 21 d. jau minėto antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad G. M. žemės sklypo plane pažymėtos žemės sklypo ribos yra nurodytos teisingai, jų žymėjimas atitinka, žemės sklypo ribas žyminčius riboženklius. Nuotraukose matyti riboženkliai. G. M. priklausančio žemės sklypo ribas jau ilgą laiką žymi miškas. Atsakovas pasodinęs mišką, tame plote kuris jam priklauso. Miško riba žymi ieškovų ir atsakovo sklypo ribą. Taip pat sklypo ribą žymėjo ir tvora, kuri ėjo šių sklypų riba. Tokiose ribose tiek ieškovas tiek atsakovas daug metų naudojosi savo žemės sklypais. G. M. atliko daug pagerinimų. Ieškovai atsikūrę nuosavybės teises irgi naudojosi tose ribose savo žemės sklypu. Tokia situacija tęsėsi ilgą laiką.

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tais atvejais, kai sprendžiant ginčą dėl žemės sklypo ribų nustatoma, kad dokumentuose nustatyta riba neatitinka faktiškai nusistovėjusio žemės sklypų naudojimo, tai faktinė riba yra vienas iš kriterijų, pagal kurį sprendžiama, kur turi būti nustatyta žemės sklypus skirianti linija. Pagal civilinio kodekso 4.45 straipsnį ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti žemės sklypo ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius, pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise, pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes. Kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas ir racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaroma prielaidų ginčui kilti ateityje (LAT 2010-11-15 Nr. 3K-3-453/2010).

Ieškovai pateikė antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, tačiau juo remtis negalima, nes jį surašant dalyvavo suinteresuoti asmenys, matininkai iš UAB Geovisata, kurie buvo atlikę preliminarius kadastrinius matavimus. Jie patvirtino, kad matavimai jų yra teisingi. Iš atsakovo pateikto antstolio aplinkybių faktinio konstatavimo protokolo matyti, kad dalyvavo nepriklausomas matininkas K. K.. Jo atliktų matavimų pagrindu bei matydamas faktinį sklypų naudojimą, riboženklius antstolis nustatė faktines aplinkybes. Sklypų ribos yra nustatytos UAB Aginro 2011-01-07 atliktais kadastriniai matavimais, kurie nustatyta tvarka yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Liudytojas R. V. patvirtino, kad jis žymėjo B. L. žemės sklypą ir pastatė riboženklius.

Liudytojas J. L. patvirtino, kad jam nuosavybės teisės į žemę yra atkurtos ir jo žemės sklypas nesiriboja su ieškovų ir atsakovų sklypo ribomis, kitaip tariant nėra įsiterpęs tarp ieškovų ir atsakovo G. M. sklypų.

UAB UAB „Sweco Lietuva“ pateiktas ribų nustatymo planas patvirtina, kad atsakovo G. M. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos, įregistruotos nekilnojamojo turto registre, sutampa su jo faktiškai valdomo ir naudojamo žemės sklypo ribomis, pietinė riba tarp taškų 1-2-3 sutampa su ieškovų faktiškai valdomo žemės sklypo šiaurine riba, ieškovų nuosavybės teise valdomo žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2006 m. gruodžio 20 d. žemės sklypo abrisas ir 2007 m. sausio mėnesio žemės sklypo planas parengti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų (neviršijant maksimaliai leistinos ploto paklaidos), atsakovo G. M. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo 1996 m. kovo 7 d. žemės sklypo brėžinys ir 1999 m. gegužės 6 d. žemės sklypo laikinasis planas parengti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų (neviršijant maksimaliai leistinos ploto paklaidos).

UAB Aginro atliko matavimus ir sudarė planą laikantis įstatymo reikalavimų. Tuo metu galiojo 2002-09-15 Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 534. Nepažeidžiant šių nuostatų reikalavimų matininkas R. M. atliko kadastrinius matavimus.

Pagal UAB Aginro atliktus kadastrinius matavimus parengtą žemės sklypo planą Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyrius 2012-06-05 išvadomis pripažino parengtu teisingai. Šis žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir pažymėtas kadastro žemėlapyje.

Pažymėtina, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

CK 1.124 nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Pagal CK 1.125 straipsnio 2 dalį, atskirų rūšių reikalavimams CK bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatskiriamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, iš kurių vienas yra kreipimasis į teismą įstatymo nustatytu terminu. Tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2014). Jeigu reiškiamas ieškinio reikalavimas dėl savininko teisių pažeidimo, kuris pasireiškia administracinių aktų nustatomais teisių ribojimais, tai tokios rūšies reikalavimams gali būti taikomi CK ar kitais Lietuvos Respublikos įstatymais nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai (CK 1.125 straipsnio 2 dalis).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

Ieškovas nurodė, kad minėtas išvadas gavo 2012 metais. Šioms išvadoms nuginčyti taikytinas vieno mėnesio senaties terminas, jis akivaizdžiai praleistas, ieškovas jo atstatyti neprašo. Atsakovai prašo taikyti senatį.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimus dėl UAB Aginro kadastrinių matavimų ir jų pagrindu atliktų kadastro duomenų patikslinimo Nekilnojamaojo turto registre panaikinimo bei Nacionalinės žemės tarnybos Lazdijų skyriaus 2012-05-22 išvados Nr.JŽ-(14.14.111)-5 ir 2012-06-05 išvados Nr. 4JŽ-(14.14.111)-9 pripažinimo neteisėtomis, nėra.

Dėl R. A. žemės sklypo abriso ir plano panaikinimo.

Ieškovai prašo panaikinti R. A. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo abrisą ir planą. Motyvai du: taisymai abrise kraštinių ilgių ir dar vienas argumentas, kad žemės sklypo plotas yra kitoks atsižvelgiant į žemės sklypo plotą abrise. Pats abrisas yra žemės sklypo paženklinimo akto grafinė dalis. Žemės sklypo planas, kurio abrisas yra grafinė dalis, yra sudėtinė nuosavybės teisės dokumentų dalis ir jame jokių taisymų nėra. Abrisas yra lauko brėžinys, todėl akivaizdu, kad naudojant jį laukuose, matuojant ir ženklinant, yra daromi ir gali būti daromi taisymai. Matininkas A. Š. patvirtino, kad tie taisymai yra daryti, jo paties, todėl tokie taisymai kuriuos atlieka pats matininkas, yra leistini ir tai nesudaro pagrindo naikinti abrisą. Be to ieškovai prašo naikinti patį abrisą, neprašydami naikinti žemės sklypo paženklinimo akto, o abrisas yra šio akto grafinė dalis, todėl panaikinus tik abrisą, toks naikinimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių. Plane jokių taisymų nėra, jokių kitų argumentų, kad žemės sklypo plotas galėtų būti didesnis, nei nurodyta žemės sklypo plane, ieškovai nėra pateikę. Atsakovui R. A. žemės sklypas nuosavybės teise priklauso pagal paveldėjimo nuosavybės teisės liudijimą ir būtent pagal ginčijamą nuosavybės teisių planą. R. A. paveldėjo žemės sklypą, kurio ribos, gretimybės nurodytos 2007 m. balandžio mėnesio UAB Hidroprojektas parengtame žemės sklypo plane, kuris buvo atitinkamai 2008 m. sausio 23 d. suderintas Lazdijų žemėtvarkos skyriuje. Šioje byloje yra svarbi ta aplinkybė, kaip buvo paženklintas R. A. žemės sklypas. R. A. žemės sklypas toje vietovėje ženklintas pats paskutinis. Pirmas žemės sklypas buvo paženklintas B. L., kuris šiuo metu priklauso G. M., paženklintas 1996-03-07. Prie plano kuris yra be datos, yra abrisas, kurio data yra 1996-03-07. Todėl galima daryti išvadą, kad šis sklypas ir buvo paženklintas minėtą dieną. Pats aktas yra patvirtintas 1996-06-18. Sekančiu paženklintas buvo J. A. žemės sklypas 1996-04-06, žemės sklypas kuris ribojasi su R. A. žemės sklypu rytinėje pusėje. Toliau buvo ženklinamas R. M. žemės sklypas 2001-09-21, kuris dabar priklauso G. Č.. Su šiuo sklypu R. A. žemės sklypas nesiriboja, su juo ribojasi ieškovų žemės sklypas. 2006-12-20 buvo ženklintas pačių ieškovų žemės sklypas ir tik 2007 m. kovo 20 d. buvo ženklinamas žemės sklypas kuris priklauso atsakovui R. A.. R. A. ribų paženklinimo akto 2 p. nurodyta: paženklinant ir parodant žemės sklypo ribas gretimybėje su B. L. žemės sklypu panaudoti anksčiau įtvirtinti vienas riboženklis; gretimybėje su J. A. ir R. Š. žemės sklypu atstatyti išnykę keturi riboženkliai. Todėl ženklinant 2007 m. kovo 20 d. R. A. gretimybėje su B. L. žemės sklypu buvo rastas išlikęs riboženklis. Pagal R. A. abrisą taškas Nr. 3. Matosi, kad taškai 1,2,4,5 tai yra tie keturi riboženkliai, gretimybėje su R. Š. ir J. A. kurie buvo išnykę ir atstatyti. Tai patvirtina, kad B. L. sklypas buvo paženklintas dar iki R. A. žemės sklypo ženklinimo. Tai yra ribos buvo sutapatintos. Dabartinė G. M. ir R. A. žemės sklypo riba sutapo. R. A. žemės sklypas nesiriboja su ieškovų žemės sklypu. 2016 m. gruodžio 20 d. posėdyje ieškovas nurodė, kai ženklino R. A. nieko bendro su jų sklypu neturėjo, riboženkliai nebuvo judinami. Ieškovai neturi teisinio pagrindo reikšti tokio reikalavimo, nes jis niekaip nesusijęs su jų teisėmis ir teisėtais interesais. Dokumentų sudarymo metu ieškovų žemės sklypo ribos jau buvo paženklintos ir nėra byloje duomenų, kad ribos būtų kitaip tvarkomos, perkeliami riboženkliai. Dar teigiama, kad plotas kuris suteiktas R. A., pagal kraštinių ilgius plotas yra ne 75, o 92 arai. Ploto skirtumai gali būti atliekami tik darant kadastrinius matavimus. R. A. žemės sklypo kadastriniai matavimai neatlikti. Todėl teigti, kad ploto skirtumai yra nėra jokio pagrindo. Jei jis ir būtų tai situacija nėra tokia, kad sudarytų pagrindą šių dokumentų naikinimui. Žemės sklypų preliminarūs planai yra vienas iš dokumentų numatytų nuosavybės teisių įgyvendinimo tvarkoje. Tie planai yra nuosavybės teisės atkūrimo sudėtinė grafinė dalis. Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis numato, kad ženklinant žemės sklypus vietovėje yra galima žemės sklypo ploto paklaida, numato jos leistinus dydžius, atsižvelgiant į sklypo plotą, plano mastelį taip pat reglamentuoja jei vėliau atliekant kadastrinius matavimus nustatomas ploto skirtumas. Pagal žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatas, vietovėje paženklintos žemės sklypo ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos. Ta pati redakcija, kad atliekant kadastrinius matavimus matuojama tomis ribomis, kurios buvo paženklintos yra atkartotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-08-21 nutarimo Nr. 915 redakcijoje, kuria yra patvirtintas privačios žemės sklypo ploto skirtumo kompensavimo tvarkos aprašas. Todėl atsižvelgiant į tai, kad R. A. paskutiniam ženklintas žemės sklypas jis turėjo sutapti su jau paženklintų sklypų ribomis, todėl nėra pagrindo teigti, kad abrisas yra kažkuo ydingas ir jis neatitinka faktinės situacijos. Naudojimas irgi atitinka. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo naikinti abrisą ir planą, todėl šis ieškinio reikalavimas taip pat atmestinas.

Dėl priešieškinio

Atsakovas G. M. reiškia reikalavimus nepagrįstai. Ginčas vyksta dėl sklypo ribos ir dėl to ar ieškovų ir atsakovo ribos persidengia. Žemės sklypų ribos yra aiškios ir jų teismui nereikia nustatinėti. Jos užregistruotos Nekilnojamojo turto registre kadastre. Jos yra nenuginčytos. 2016 m. vasario mėnesį UAB Sweco Lietuva nurodymu matininkas, kuris yra žemėtvarkos projekto autorius, E. M. nuvyko į vietą, įvertino situaciją faktiškai vietoje pagal žemės sklypo riboženklius. Abi šalys sako, kad jie teisingi. Pagal riboženklius buvo nustatytos posūkio taškų koordinatės, byloje yra matavimų dokumentas, įvertinus faktiškai naudojamus žemės sklypus, nustačius faktines sklypų naudojimo koordinates, sklypai nepersidengia, jie naudojami pagal teritorijų planavimo dokumentus. Yra preliminarūs matavimai pagal juos atkurtos nuosavybės teisės, jie yra teritorijų planavimo dokumentai, jie yra užregistruoti nekilnojamojo turto kadastre. Iš tų dokumentų ieškovų ir atsakovų žemės sklypai yra besiribojantys ir nėra kito sklypo tarp jų. Jų dokumentai užregistruoti nekilnojamojo turto kadastre ir registre. Dėl bendros sklypo ribos šalys sutinka, sklypo ribos nesikerta. Nei faktiškai nei teisiškai ribos nesikerta. Kita vertus yra taip pat ribų parodymo paženklinimo aktai, juose yra užfiksuotos aplinkybės, jie užregistruoti kadastre, sklypuose nėra jokių kitos žemės intarpų ir nėra jokių svetimų statinių. Ieškovo atkūrimo dokumentuose buvo naudojamas riboženklis su G. M. žemės sklypu. Riboženklių faktas rašytinis yra konstatuotas, teisių pažeidimo nėra šioje byloje. Nuosavybės teisių atkūrimo metu šalys sutiko, kad faktinė situacija tokia ir ginčo nekilo. Visi atsikūrė nuosavybės teises, iš tokios situacijos nėra jokio teisės pažeidimo. Teisiškai reikšminga, kad teritorija yra suplanuota, ji užregistruota, teritorijų planavimo dokumentai patvirtinti administraciniais aktais, jie yra oficialūs rašytiniai įrodymai ir turi didesnę įrodomąją galią ir laikomi teisingais, kol, jie nebus paneigti kitais įrodymais, išskyrus liudytojų parodymus. Taigi G. M. žemės sklypas buvo patvirtintas 1996 m. lapkričio 12 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu. Ieškovo žemės sklypas buvo patvirtintas 2007 m. gegužės 9 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu. Yra du administraciniai aktai ir juose nurodytos aplinkybės, jos nenuginčytos, nei ieškovas nei atsakovas šių aktų neginčija, aplinkybės numatytos tuose dokumentuose niekaip negali būti paneigtos, kol aktai nepanaikinti. Žemės reformos įstatymo 21 str. 3 d., vietovėje paženklintos sklypo ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už sklypų ploto leistiną skirtumą nekompensuojama. Jei nuosavybės atkūrimo metu ribos pažymėtos riboženkliais, tai ribos kadastriniais matavimais nekeičiamos. Vietoje nustatyta, kad sklypo ieškovų ir atsakovo G. M. ribos bendra linija nesikeičia. Aukščiausiasis Teismas ne kartą vertino panašią situaciją, jei ribos yra pažymėtos vietoje, visi sutinka ir visi naudojasi, tai jei viršija leistiną paklaidą tai už žemę kompensuojama, o ne išeinama už ribų. Nuosavybės teisės atkūrimo aktuose, yra nustatyta, kad atliekant kadastrinius matavimus ribos nekeičiamos. Ploto prasme nėra teisės pažeidimo taip pat.

CPK 5 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Trečioje šio straipsnio dalyje yra nurodyta, kad įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti.

CPK 178 straipsnyje yra paskirstyta įrodinėjimo pareiga. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms atsakovui G. M. neįrodžius, kad yra pažeistos jo nuosavybės teisės, nes galiojantys sprendiniai yra numatyti tik ieškovų žemės sklypui, jie yra privalomi tik ieškovams, todėl atsakovui neprivalomi sprendiniai negali pažeisti jo teisų. Atsakovas nenurodė nė vienos aplinkybės, kad ieškovų žemės sklypo pobūdis ribotų atsakovo nuosavybės teises, todėl neįrodė, kad prašomi priešieškiniu naikinti ieškovų žemės nuosavybės atkūrimo dokumentai kaip nors pažeistų atsakovo teises į jo turimą žemės sklypą, taip pat joks teisės aktas jam nesuteikia teisės ginti viešąjį interesą ir prašyti nustatyti ieškovų žemės sklypo ribas, todėl priešieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK) 93 straipsnio 1dalis). Kadangi atmetamas tiek ieškinys tiek ir priešieškinys, todėl ieškovų ir atsakovo G. M. turėtos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą vieniems iš kitų nepriteisiamos.

Iš ieškovų priteistinos atstovavimo išlaidos turėtos atsakovų R. A. bei UAB Aginro ir trečiųjų asmenų Sweco Lietuva bei UAB „Geovisata“.

Atsakovo R. A. bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudaro 600 Eur, jos pagrįstos pridėtais skaičiavimais, sąskaita ir pinigų priėmimo kvitu. Įvertinus tai, kad atsakovo atstovė teikė teisines konsultacijas, dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose, kurių trukmė – 2,5 val., atsakovo R. A. išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-85 ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ Toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių (Rekomendacijų 5, 8.2, 8.16, 8.19 punktai). Kadangi ieškinys atmetamas, šios atsakovo R. A. išlaidos priteistinos iš ieškovų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovo UAB Aginro atstovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudaro 1564,86 Eur, jos pagrįstos pridėtais skaičiavimais, sąskaitos išrašais. Įvertinus tai, kad advokatė ruošė atsiliepimą, į bylos sudėtingumą, į tai, kad kelis kartus buvo tikslinami tiek ieškiniai tiek ir priešieškiniai, į tai, kad bylos nagrinėjimas truko ilgą laiką ir ginčas yra dėl žemės sklypo ribų, advokatė dalyvavo teismo posėdžiuose, kurių trukmė – 15,30 val., UAB Aginro turėtos išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.2, 8.19 punktuose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl šios išlaidos priteistinos iš ieškovų.

Trečiojo asmens UAB „Geovisata“ patyrė šias bylinėjimosi išlaidas 211,75 eurus už atsiliepimo į G. M. atsakovo priešieškinį, jos yra įrodytos teisinių paslaugų teikimo sutartimi, PVM sąskaita – faktūra ir mokėjimo nurodymu, jos neviršija Rekomendacijų 8.2 p. nustatyto maksimalaus dydžio, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovo G. M..

Trečiojo asmens Sweco Lietuva bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudaro 2240 Eur, jos įrodinėjamos sąskaitomis už teisines paslaugas, sąskaitos išrašu bei mokėjimo nurodymais. Įvertinus tai, kad advokatas teikė prašymą ir sklypų planą, į bylos sudėtingumą, į tai, kad kai advokatas įstojo į bylos procesą nei ieškinys nei priešieškinys nebuvo tikslinami, į tai, kad advokatui reikėjo išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, į bylos nagrinėjimo laiką, kuris truko – 9,34 val. išlaidos mažintinos, nes jos viršija rekomendacijų 8.19 p. nurodytą maksimalų dydį ir priteistinos 1557 Eur iš ieškovų.

Taip pat iš ieškovų solidariai priteistinos bylinėjimosi išlaidos už dokumentų siuntimą 36,65 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 str., 268 str. ir 448 str.,

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovų M. I. asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. M. gimusio 1957 m. birželio 1 d., solidariai R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 (šešis šimtus) Eur advokato pagalbai apmokėti, UAB Aginro, j. a. k. 300633521, 1564,86 (vieną tūkstantį penkis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 86 ct) Eur advokato pagalbai apmokėti, UAB Sweco Lietuva j. a. k. 132118698, 1557 (vieną tūkstantį penkis šimtus penkiasdešimt septynis) Eur advokato pagalbai apmokėti bei 36,65 (trisdešimt šešis eurus 65 ct) Eur valstybei už dokumentų siuntimą, jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ banke, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas – 5630. Jas galima sumokėti bet kuriame banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ terminale.

Priteisti iš atsakovo G. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini) UAB „Geovisata“ j. a. k. 300598419, 211,75 (du šimtus vienuolika eurų 75 ct) Eur advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas paduodant apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Irma Blekaitienė