- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-15
- Bylos Nr.
- 2A-489-653/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33717-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas iš dalies.
- Teisėjai
- Jelena Šiškina, Rūta Petkuvienė, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- UAB „Verslo inkorporacijos centras“, VERSLO INKORPORACIJOS CENTRAS JG reklamos dovanos
- Atsakovas
- UAB „JG reklamos dovanos“
- Kategorijos
- 2.1.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tatjanos Žukauskienės, Rūtos Petkuvienės, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo ir atsakovo apeliacinius skundus dėl 2014-04-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje ieškovo UAB „Verslo inkorporacijos centras“ ieškinį atsakovui UAB „JG reklamos dovanos“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Verslo inkorporacijos centras“ pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė iš atsakovo priteisti 230 255,46 Lt žalos atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų. Nurodė, kad dėl atsakovo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių buvo suvaržyta ieškovo teisė verstis duodančią pelną veikla, dėl ko įmonė patyrė žalą. Ieškovas mano, kad atsakovas tokiu būdu norėjo sužlugdyti tiesioginį konkurentą verslo dovanų prekybos rinkoje.
Atsakovas UAB „JG reklamos dovanos“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas neįrodė LR CPK 146 str. 2 d. įtvirtinto pagrindo ir visų būtinų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Taip pat pažymėjo, kad ieškovo pagrindinė veikla yra susijusi su ne verslo dovanų prekyba, o su įmonių steigimo, reorganizavimo, pertvarkymo, ar su valdymo paslaugų teikimu. Atsakovo teigimu būtent iš šios veiklos ieškovas nuo 2001 metų gauna didžiausią pelną. Tuo tarpu dovanų prekyba ieškovas pradėjo verstis tik 2010 metų pradžioje. Ieškovas buvo nauja bendrovė dovanų verslo srityje, dar nespėjusi įgyti geros reputacijos klientų ir partnerių tarpe. Ieškovas pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo metu faktiškai vis tiek vykdė Lietuvoje verslo dovanų prekybą, perkėlė dovanų prekybą į naujai įsteigtą bendrovę UAB „A dovanos“. Ieškovas elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, neatsakydamas į daugkartines atsakovo ikiteismines pretenzijas, kad ginčą buvo galima išspręsti iki teismo. UAB „TransPaKo“ išvada neįrodo, kad ieškovas iš tiesų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpiu negavo 230255,46 Lt pelno.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2014-04-25 Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti ieškovo naudai iš atsakovo 39889,24 Lt nuostolių atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-10-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1000,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Teismas nustatė, kad atsakovas 2011 metais kreipėsi į Vilniaus m. 1 apylinkės teismą su ieškiniu dėl nekonkuravimo ir neviliojimo susitarimo pripažinimo negaliojančiu, pareikštą dabartiniam ieškovui UAB „Verslo inkorporacijos centras“. Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2011-12-19 nutartimi Nr. 2-17114-599/2011 UAB „JG reklamos dovanos“ prašymu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones UAB „Verslo inkorporacijos centras“ atžvilgiu, t.y. uždraudė atsakovams D. S. ir UAB „Verslo inkorporacijos centrui“ vykdyti Lietuvoje verslo dovanų prekybą, įskaitant, bet neapsiribojant ta prekyba, kuri vykdoma naudojantis prekės ženklu VIC Dovanos. Vilniaus apygardos teismas 2012-04-03 nutartimi Nr. 2S-818-560/2012 atmetė UAB „Verslo inkorporacijos centras“ atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2012-06-15 nutartimi Nr. 2-603-599/2012 panaikino Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-19 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2012-03-12 nutartimi Nr. 2-603-599/2012 atmetė UAB „Verslo inkorporacijos centras“ prašymą dėl UAB „Verslo inkorporacijos centras“ nuostolių atlyginimo. Vilniaus apygardos teismas 2012-09-27 nutartimi Nr. 2S-1223-104/2012 panaikino Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutartį ir įpareigojo UAB „JG reklamos dovanos“ per 10 dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos įmokėti į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą 90 000 Lt sumą arba pateikti banko garantiją. Iš Vilniaus apygardos teismo 2012-11-06 pažymos Nr. TR-952 matyti, kad šio įpareigojimo UAB „JG reklamos dovanos“ nevykdė. Vilniaus m. 1 apylinkės 2012-04-04 sprendimu Nr. 2-603-599/2012, ieškovo UAB „JG reklamos dovanos“ ieškinį UAB „Verslo inkorporacijos centrui“ atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2012-10-30 sprendimu Nr. 2A-2891-345/2012 sprendimo dalį dėl UAB „JG reklamos dovanos“ ieškinio UAB „Verslo inkorporacijos centras“ dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų nutraukimo, paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-04-28 nutartimi Nr. 3K-3-377/2013 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2012-10-30 nutartį.
Kadangi atsakovo ieškiniai ieškovo atžvilgiu buvo atmesti, todėl teismas konstatavo, kad laikinosios apsaugos priemonės taip pat buvo pritaikytos nepagrįstai ir tai yra pirma sąlyga dėl nuostolių atlyginimo. Ieškovas nurodė, kad jo nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra negautos pajamos, veiklos sąnaudos bei dalykinės reputacijos pablogėjimas (prarasta galimybe savalaikiai įsitvirtinti dovanų pardavimo rinkoje lyginant su konkurentais, nuolatinių klientų praradimu ir galimybėmis plėsti klientų ratą ženkliu sumažėjimu). Nuostolių dydį ieškovas grindė UAB „TransPaKo“ pateikta išvada apie UAB „Verslo inkorporacijos centro“ veiklos pajamas laikotarpiu nuo 2011-09-01 iki 2011-12-23, UAB „Inkorporacijos centras“ banko sąskaitos išrašais, PVM sąskaitomis-faktūromis, taip pat klientų pranešimais dėl atsisakymo bendradarbiauti.
Teismas pažymėjo, kad faktiškai ieškovas laikėsi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo instituto jo atžvilgiu, ikiteismine tvarka atsakovas įsakmiai reikalavo ir norėjo, jog ieškovas nustotų verstis verslo dovanų prekyba, nesiverstų šia veikla, t.y. nebuvo siekiama bendradarbiavimo, nebuvo siekiama taikaus sprendimo.
Vertinant UAB „TransPaKo“ išvadą, teismas konstatavo, kad ši įmonė teikia paslaugas, kurių nereglamentuoja tarptautiniai audito standartai, tarptautiniai užtikrinimo užduočių, tarptautiniai peržiūros užduočių, tarptautiniai susijusių paslaugų standartai ir susiję praktiniai nurodymai. Išvadą pasirašę asmenys N. L. ir vyr.buhalterė I. K. nėra įrašyti į viešai skelbiamą auditorių sąrašus, pati įmonė UAB „TransPaKo“ nėra įtraukta į audito įmonių sąrašą . Teismui abejonių sukėlė apskaičiuotas bendras pelnas už laikotarpį nuo 2011-09-01 iki 2011-12-23 - 105 968 Lt, tuo tarpu pagal atsakovo pateiktą viešą VĮ „Registrų centro“ pateiktą pelno (nuostolių) ataskaitą už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 grynasis pelnas nurodytas 49 165 Lt, t.y. pagal daug mažesnė net už visus metus, o tuo tarpu išvadoje per kelis mėnesius bendrasis pelnas daug didesnis ir šių prieštaravimų ieškovas teismui nepaneigė. Pelno (nuostolių) ataskaitą sudarant kaupimo principu, gautos ir išleistos piniginės lėšos nėra vertinamos, todėl neaišku, kodėl prie ataskaitos pridedami banko išrašai. Ataskaitą rengiant kaupimo principu, pajamomis būtų pripažįstamos išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų sumos, nevertinant apmokėjo sąskaitas pirkėjai ar ne. Dėl šių aplinkybių taip pat teismui yra pateikta ir atestuotos auditorės M. K. 2014-04-07 UAB „Milvisa“ išvada. Be to pasirinktas prieštaringas išvados vertinimo laikotarpis 2011-09-01- 2011-12-23, t.y. tuomet kai vyksta Kalėdinė prekyba ir vertinant šias aplinkybes protingumo principu, matyti, kad šiuo laikotarpiui pardavimai yra didesni už kitus laikotarpius, todėl yra neobjektyvu vertinti tik išvadoje pasirinkto laikotarpio, o ne visą įmonės gaunamą pelną, pajamas. Todėl teismo manymu tokios išvados negalima šioje byloje laikyti objektyviu ir patikimu įrodymu. Vertinant prie UAB „TransPaKo“ išvados esančius lydimuosius dokumentus – banko išrašus ir PVM sąskaitas-faktūras – teismas konstatavo, kad duomenys yra nepilni, nenurodyti klientai, todėl nėra galimybės patikrinti, kokie klientai, už kokias prekes ir kokius mokėjimus ieškovui atliko, atitinkamai nėra galimybės patikrinti, ar išvadoje nurodomos pajamos buvo gautos iš verslo dovanų prekybos. Todėl teismas nesirėmė šiais duomenimis kaip įrodymais. Iš viešo registro duomenų negalima daryti išvados, kuri ieškovo veikla yra pagrindinė, ieškovas neišskyrė pelno, gauto už vertimąsi verslo dovanų veikloje, tuo tarpu kaip jau nustatyta, UAB „TransPaKo“ išvadoje nurodyta, kad pagrindė veikla ir pajamos yra iš dovanų verslo, todėl tesimo nuomone objektyviai ja negalima remtis. Pažymėtina, jog internetiniame ieškovo puslapyje ieškovas nurodo, kad jų teikiamų paslaugų spektras apima visas reikiamas paslaugas, susijusias tiek su įmonių steigimu, reorganizavimu ar pertvarkymu, tiek ir su jų valdymu, tačiau apie prekyba verslo dovanomis neužsimenama. Todėl teismas darė išvadą, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovo pagrindinė veikla yra verslo dovanų prekyba. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad klientų pranešimai būtų suklastoti.
Teismas konstatavo, kad nuostolių faktą patvirtina faktas, jog ieškovas realiai laikotarpiu nuo 2011-12-19 iki 2012-06-15 dėl atsakovo naudai ieškovo atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-17114-599/2011 negalėjo verstis verslo dovanų prekybos veikla. Jokių įrodymų, kad ieškovas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu vertėsi dovanų prekybos verslu per kitą bendrovę UAB „Adovanos“ atsakovas nepateikė. Iš viešųjų duomenų teismas nustatė, kad ieškovas ir UAB „Adovanos“ nesusiję jokiais ryšiais, kad jų valdymo organai, akcininkai skirtingi, kad skirtingos jų buveinės ir veiklos vykdymo vietos. Visą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laiką, dėl atsakovo veiksmų ieškovas priverstas negauti jokių pajamų iš verslo dovanų prekybos ir dėl to pagrįstai patyrė išlaidų, iš teismui pateiktų klientų pranešimų byloje nustatyta, kad suprastėjo ieškovo reputacija, taip pat buvo veiklos sąnaudos.
Tačiau byloje nėra pateikta pagrįsto objektyvaus patirtų visų nuostolių dydžio paskaičiavimų, kadangi kaip byloje nustatyta UAB „TransPaKo“ išvada yra neobjektyvi, prieštaringa, atlikta neatestuotų auditorių, todėl teismas ja remtis negali. Teismas darė išvadą, kad ieškovo negautos pajamos yra juridinio asmens negautos lėšos (grynasis pelnas) dėl verslo dovanų prekybos veiklos uždraudimo už laikotarpį nuo 2011-12-19 iki 2012-06-15 (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpis), kurias jis tikėjosi gauti ir kurios negautos dėl to, kad buvo sutrikdyta veikla, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti, taip pat tuo laikotarpiu buvusios veiklos sąnaudos bei reputacijos pablogėjimas. Nustatydamas nuostolių dydį, teismas rėmėsi viešų registrų duomenimis apie ieškovo pelno nuostolių ataskaitą už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31, atsižvelgiant į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos laikotarpiu nuo 2011-12-19 iki 2012-06-15. Minėtu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiu atsakovas vertėsi dvejomis veiklomis, o būtent verslo dovanų veikla ir konsultacijų ir įmonių teisės veikla, tačiau iš byloje pateiktų įrodymų, teismas negali daryti išvados, kuri iš šių veiklų buvo pagrindinė. Iš ieškovo pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 ieškovo pardavimo pajamos buvo 564 342 Lt, grynasis pelnas sudarė 49 165 Lt sumą, t.y. grynasis pelnas buvo už visas atsakovo įmonės vykdomas veiklas. Teismo vertinimu, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais atsakovo prašoma galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užtikrinimo suma teismo nuožiūra yra mažinama nurodyto ½ gryno pelno dalyje, t.y. (49165 :2) 24582,5 ir iki 2048,54 Lt už kiekvieną mėnesį laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpiu (t.y. nustatyta grynojo pelno dalis iš dovanų pardavimo verslo 24585,5:12 mėnesių=2048,54). Ši suma teismo vertinimu ir vidiniu įsitikinimu pagal byloje esančius įrodymus yra protinga. Laikinosios apsaugos priemonės galiojo šešis mėnesius, todėl ieškovas turi sumokėti iš viso 12291,24 Lt nuostolių kaip negautų pajamų, todėl ši suma yra priteisiama iš atsakovo ieškovo naudai (LR CK 6.249 str. 1 d.).
Kaip matyti iš tos pačios registrų pažymos apie ieškovo pelno (nuostolių) ataskaitos, už 2011-01-01 iki 2011-12-31 yra nurodytos ieškovo veiklos sąnaudos atitinkamai nustatytai verslo dovanų pardavimo daliai 35196 Lt, todėl daroma išvada, kad kiekvieną mėnesį atsakovas galėjo patirti po 2933 Lt galimų nuostolių dėl veiklos sąnaudų (t.y. veiklos sąnaudos 70392:2 nustatyta verslo dalis visame versle:12 mėnesių=2933), 6 mėnesiams iš viso susidaro 17598 Lt suma, todėl ši suma taip pat priteisiama iš atsakovo ieškovo naudai. (LR CK 6.249 str.).
Teismas nustatė, kad ieškovo dalykinė reputacija pablogėjo, įmonė pradėjo veikti nuostolingai dėl minėto uždraudimo (prarasta galimybe savalaikiai įsitvirtinti dovanų pardavimo rinkoje lyginant su konkurentais, nuolatinių klientų praradimu ir galimybėmis plėsti klientų ratą ženkliu sumažėjimu ir t.t.), tačiau ieškovas neįrodė šių nuostolių dydžio, todėl teismas vertindamas šiuos nuostolius iš protingumo, sąžiningumo, teisingumo pusės, darė išvadą, kad dėl šios reputacijos pablogėjimo ir įmonės pablogėjimo ieškovui iš atsakovo priteistina 10 000 Lt suma.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantas (ieškovas) apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir ieškinį patenkinti visa apimtimi.
Nurodė, kad teismas buvo šališkas, vertindamas įrodymą – UAB „TransPa Ko“ išvadą. Vien tai, kad už šią išvadą sumokėjo ieškovas, nereiškia, kad išvada yra nepatikima.
Ieškovas pripažįsta, kad išvadą pateikęs asmuo nėra audito įmonė, o pasirašiusios buhalterės nėra auditorės, tačiau tai neįrodo išvados neobjektyvumo.
Nėra ginčo dėl to, kad ieškovas verslo dovanų veiklą pradėjo vystyti tik 2010 metų pabaigoje-2011 metų pradžioje. Ieškovas pirmuosius mėnesius turėjo tik nuostolių įsitvirtinant naujoje verslo srityje ir tik nuo 2011 metų trečiojo ketvirčio pradėjo gauti pelną. Įmonės pajamos nuolat didėjo iki 2011-12-19. Per 2011 metus įmonė gavo 569 342 Lt pajamų, iš jų per 2011-09-01 iki 2011-12-23 – 460 556 Lt. Dėl to teismas neteisingai vertino registro duomenis.
Sąskaitose-faktūrose, kurių teismas nevertino, aiškiai nurodyti prekių pavadinimai, skirtos verslo dovanų veiklai.
Teismas neteisingai vertino internetiniame puslapyje pateiktą informaciją, nes jame buvo aiškiai nurodyta, jog paskutinį kartą jis buvo keistas 2009-2010 metais. Aktyvavus perkės ženklą VIC dovanos, yra galimybė patekti į pagrindinį įmonės internetinį puslapį, kur aiškiai nurodoma kuo užsiima ieškovas. Taip pat teismas nepagrįstai nesirėmė 2012-09-27 Vilniaus apygardos teismo nutartyje 2S-123-104/2012 nurodytomis aplinkybėmis, kurioje buvo pagrįsti galimi nuostoliai ir konstatuotos pajamos iš verslo dovanų ir iš įmonių teisės veiklos.
Siekiant nustatyti realius ieškovo nuostolius, galima vertinti tik paskutinį 2011 metų ketvirtį, nes iki tol ieškovas dirbo nuostolingai ir siekė įsitvirtinti rinkoje. Jeigu atsakovas nebūtų nutrukęs ieškovo verslo, įmonės veikla būtų įgijusi dinaminį pagreitį didinant apyvartas.
Realią ieškovo žalą gali paskaičiuoti tik specialių žinių turintis ekspertas, todėl apeliantas prašo skirti ekspertizę bei bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė apeliacinį skundą atmesti.
Nurodė, kad ieškovo pateiktos išvados nepagrįstumą įrodo atsakovo pateikta UAB „Milvista“ direktorės (auditorės) išvada. Apeliantas nepaneigė esminio prieštaravimo tarp jo pateiktoje išvadoje nurodyto 105 968 Lt bendrojo pelno nuo 2011-09-01 iki 2011-12-23 ir VĮ Registrų centrui pateiktoje Pelno (nuostolių) ataskaitoje už visus 2011 metus grynasis pelnas tėra tik 49 165 Lt ir jo argumentai šiuo atveju nelogiški. Iš sąskaitų negalima nustatyti bylai svarbių aplinkybių, nes jų duomenys yra slepiami, taip pat negalima nustatyti grynojo pelno, šių dovanų savikainos ir veiklos sąnaudų. Ieškovas sąmoningai parinko laikotarpį 2011-09-01 iki 2011-12-23, nes tuo periodu pardavimai yra didžiausi, vykstant Kalėdinei prekybai. Vertinti tik nurodyto laikotarpio pajamas nelogiška, nes šis laikotarpis neatspindi realaus vidutinių pajamų dydžio. Auditoriams numatyti didesni profesinės atsakomybės reikalavimai, lyginant su buhalteriais, todėl pastarųjų išvados nėra objektyvios.
Apelianto minėta 2012-09-27 nutartis nenustatė prejudicinių faktų ir nustatė tik galimų ieškovo nuostolių užtikrinimo sumą.
Ieškovas nuo 2001 metų verčiasi įmonių steigimo, reorganizavimo, pertvarkymo veikla, todėl būtent iš šios veiklos gavo didžiąją savo pelno dalį.
Nagrinėjama byla nėra priskirta bylų, kuriose teismas turėtų savo iniciatyva rinkti įrodymus, ieškovas buvo atstovaujamas advokato, todėl teismas neturėjo pareigos rinkti įrodymus, skirti ekspertizę savo iniciatyva.
Šalies argumentai
Apeliantas (atsakovas) apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti visa apimtimi.
Nurodė, kad teismas rėmėsi vieninteliu įrodymų – Registro centrui pateikta peno (nuostolių) ataskaita bei CK 1.5 str. numatytais principais. Tokia motyvacija nėra pakankama, be to, teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, nes savo iniciatyva priteisė ieškovui ne tik negautas pajamas (grynąjį pelną), bet ir veiklos sąnaudas bei kompensaciją už reputacijos pablogėjimą, nors ieškovas to neprašė.
Ieškovas negalėjo gauti reikšmingo pelno iš naujos verslo dovanų prekybos veiklos, kurią pradėjo prie vienerius metus iki laikinųjų priemonių pritaikymo. Kita veikla nebuvo ieškovui uždrausta. Pelno (nuostolių) ataskaitoje nebuvo išskirtos veiklos sritys.
Ieškovo patikslinto ieškinio pagrindas buvo susijęs tik su negautomis pajamomis iš verslo dovanų prekybos veiklos. Kita vertus, teismas neturėjo įrodymų apie patirtus nuostolius būtent iš minėtos veiklos. Be to, visų pateiktų klientų paaiškinimų turinys yra vienodas, jie pasirašyti atgaline data bei šie įrodymai buvo pateikti ir kitoje byloje, todėl jie yra nepatikimi.
Byloje liko nepaneigtos atsakovo nurodytos aplinkybės, jog ieškovas perkėlė minėtą veiklą į naujai įsteigtą su ieškovu susijusią bendrovę UAB „A dovanos“ ir gavo iš jos pajamų. Be to, dėl paties ieškovo kaltės ginčas nebuvo išspręstas taikiai ikiteisminėje stadijoje. Šioms aplinkybėms pagrįsti apeliantas teikia naujus įrodymus, kuriuos prašo priimti.
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad ieškovas pateikė UAB „TranPaKo“ išvadą, kurioje buvo išskirtas pelnas iš verslo dovanų ir kitos veiklos. Ieškovas įmonių steigimo veikla užsiėmė tik iki 2011 m., o vėliau pradėjo verslo dovanų veiklą. Atsakovas kitoje byloje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtent verslo dovanų prekybos veiklai, todėl jo argumentai apie negalėjimą gauti pelno iš šios veiklos atmestini.
Ieškovo nuostolius sudaro negautos pajamos, žala dėl reputacijos pablogėjimo ir įmonės sužlugdymo, todėl teismas neperžengė ieškinio ribų.
Apeliantas remiasi naujomis su byla nesusijusiomis aplinkybėmis dėl D. S., A. D., M. S. sąsajų. Dėl to šios aplinkybė negali būti vertinamos ir nauji įrodymai nepriimtini.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje kilo ginčas dėl įrodymų vertinimo, sprendžiant klausimą dėl atsakovo civilinės atsakomybės už atsakovo prašymu ieškovui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir žalos dydžio.
Apeliantas (ieškovas) išreiškė pageidavimą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 332 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Taigi šia išimtimi įstatymas būtent apeliacinės instancijos teismui suteikia diskrecijos teisę kiekvienu konkrečiu atveju, neatsižvelgiant nei į apelianto, nei į kitų byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę šiuo klausimu, spręsti, ar sprendimui dėl apeliacinio skundo priimti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos, ar yra būtinas tiesioginis byloje dalyvaujančių asmenų dalyvavimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju apeliaciniame skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos ir asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.
Esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai).
Vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas apeliantų pateiktų naujų įrodymų nevertina, nes šie įrodymai pateikti pavėluotai – jie galėjo būti teikiami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Atmestinas ieškovo prašymas apeliacinė instancijos teisme skirti ekspertizę. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Civilinis procesas vyksta vadovaujantis šalių rungimosi principu. Ieškovą, kuriam teko procesinė pareiga įrodyti nuostolių dydį, atstovavo advokatas, todėl procesinės teisės – tame tarpe teisė įrodinėti aplinkybes ekspertizės išvada – ieškovui buvo žinoma. Be to, ieškovui buvo suteikta galimybė teikti naujus įrodymus ir pasibaigus proceso parengiamajai stadijai ir po bylos paskyrimo nagrinėti teismo posėdyje (2 t. b.l. 5), tačiau ieškovas šia teise nesinaudojo. Ieškovas iki pirmosios instancijos teismui išeinant į sprendimų priėmimo kambarį, neprašė skirti ekspertizės, ar atidėti bylos nagrinėjimą, suteikiant galimybę teikti papildomus įrodymus, todėl pirmosios instancijos teismas, nustatydamas žalos dydį, pagrįstai vadovavosi byloje esančių rašytiniais įrodymų visuma ir išvadas darė motyvuotai, atsižvelgdamas į abiejų šalių pateiktus byloje esančius įrodymus. Taigi, apelianto apeliacinės instancijos teisme išreikšta pozicija, kad nuostolių dydį gali paskaičiuoti tik specialių žinių turintis teismo ekspertas, prieštarauja ieškovo procesiniam elgesiui nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kuomet klausimo dėl tokios išvados būtinumo apeliantas nekėlė. Pažymėtina, kad ši byla nėra susijusi su viešuoju interesu, todėl teismas neturėjo pareigos rinkti įrodymus savo iniciatyva.
Sprendžiant dėl atsakovo naujai pateiktų įrodymų, pažymėtina, kad dauguma įrodymų datuoti 2012 m. data (2 t. b.l. 50-63, 68), todėl jie galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; įrodymai buvo gauti nagrinėjant kitas su šia byla nesusijusias bylas, kuriose dalyvavo atsakovas, todėl jis žinojo kitose bylose nagrinėjamas faktines aplinkybes ir jam nebuvo jokių kliūčių veikti aktyviai, rinkti būtinus įrodymus ir nagrinėjamoje byloje; atsakovas tiksliai nenurodė kokie konkretūs naujai pateiktuose dokumentuose paminėti duomenys yra susiję su nagrinėjama byla ir kokias konkrečias šiai bylai reikšmingas aplinkybes, kuriomis atsakovas rėmėsi nagrinėjant bylą iš esmės, jie įrodo. Dėl to atsakovo pateikti nauji įrodymai apeliacinės instancijos teisme negali būti priimti.
Dėl ieškovo apeliacinio skundo
Atmestinas apelianto teiginys, kad teismas buvo šališkas, vertindamas ieškovo pateiktą UAB „TransPa Ko“ išvadą. Jokių faktinių aplinkybių, susijusių su teismo šališkumu, ieškovas nenurodė, o tai, kad ieškovas nesutinka su teismo išvadomis, vertinant minėtą įrodymą, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teismas buvo šališkas. Kita vertus, pats apeliantas savo apeliaciniame skunde, prašydamas skirti ekspertizę, netiesiogiai pripažįsta, jog jo pateikta UAB „TransPa Ko“ išvada neįrodo realaus nuostolių dydžio.
Iš teismo sprendimo motyvų matyti, kad teismas nesivadovavo ieškovo pateikta išvada ne todėl, kad už ją sumokėjo ieškovas, bet dėl šios išvados prieštaringumo ir neaiškumo, dėl M. K. 2014-04-07 UAB „Milvisa“ išvadoje nurodytų argumentų, kurių apeliantas nepaneigė ir apeliaciniame skunde, tame tarpe nepaneigė ir prieštaravimo tarp UAB „TransPa Ko“ išvadoje ir įmonės balanse nurodyto įmonės grynojo pelno dydžio. Kadangi ieškovas siekė įrodyti busimas tikėtinas negautas įmonės pajamas, tuo tikslu turėjo būti vertinama įmonės finansinė atskaitomybė ir nustatomas busimo pelno apskaičiavimo pagrįstumas, o tai yra finansinio audito, o ne buhalterinės apskaitos duomenų patikrinimo kompetencija. Dėl to aplinkybė, jog UAB „TransPa Ko“ išvadą pateikusi buhalterė neturėjo auditoriaus kompetencijos papildomai patvirtina, jog tokia išvada šioje byloje neįrodo žalos dydžio, todėl teismas pagrįstai ja nesirėmė. Kadangi teismas rėmėsi registrų duomenimis apie ieškovo pelną už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31, t.y. už visus metus, apeliantas nepaneigė esminio prieštaravimo tarp jo pateiktoje išvadoje nurodyto 105 968 Lt bendrojo pelno nuo 2011-09-01 iki 2011-12-23 ir VĮ Registrų centrui pateiktoje Pelno (nuostolių) ataskaitoje už visus 2011 metus grynasis pelnas tėra tik 49 165 Lt, todėl jo argumentai, susiję su nuostolių dydžio apskaičiavimo laikotarpiu yra nepagrįsti ir nelogiški. Be to, ieškovas tik deklaratyviai teigia apie naujos veiklos įsitvirtinimą rinkoje ir šios veiklos pelningumą būtent nuo 2011 m. paskutinio ketvirčio, todėl vertinanti tik nurodyto laikotarpio pajamas, tuo labiau, kad šiuo laikotarpiu pajamų padidėjimą galimai įtakotų ir Kalėdinė prekyba, būtų nelogiška, nes šis laikotarpis neatspindėtų realaus pajamų dydžio. Pritartina atsakovo pozicijai, kad iš ieškovo pateiktų sąskaitų negalima nustatyti nei grynojo pelno, nei veiklos sąnaudų, nei atsiskaitymo rezultato. Šios sąskaitos tik įrodo, kad ieškovas faktiškai vykdė verslo dovanų pardavimo veiklą, ko atsakovas ir neneigė. Atmestinas ieškovo argumentas, kad teismas turėjo vadovautis 2012-09-27 Vilniaus apygardos teismo nutartyje 2S-123-104/2012 nurodytomis aplinkybėmis, kurioje buvo nustatyti galimi nuostoliai ir pajamos iš verslo dovanų ir iš įmonių teisės veiklos. Kaip nurodė ir pats apeliantas, minėtoje byloje buvo išnagrinėtas procesinio pobūdžio klausimas, nesusijęs su konkrečiu atsakovo nuostolių dydžio nustatymu – joje buvo sprendžiamas klausimas dėl galimų nuostolių užtikrinimo, esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, todėl prejudicinės reikmės aplinkybių šioje nutartyje nustatyta nebuvo ir teismas neturėjo pagrindo spręsti, jog šioje nutartyje nustatytos aplinkybės patvirtina realiai tikėtinų ieškovo patirtų negautų pajamų dydį.
Pažymėtina, kad negautų pajamų dydžio nustatymas visada yra susijęs su tikėtinumo aspektu, prielaidų darymu, net ir skiriant ekspertizę nuostolių dydžiui nustatyti. Šiuo atveju būtent dėl ieškovo pateiktų įrodymų aptartų trūkumų nebuvo galimas tikslus žalos dydžio nustatymas.
Taigi, sprendžiant dėl ieškovo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nustatydamas žalos dydį.
Dėl atsakovo apeliacinio skundo
Atmestinas apelianto argumentas, kad teismas nepagrįstai rėmėsi VĮ Registro centrui ieškovo pateikta peno (nuostolių) ataskaita bei CK 1.5 str. numatytais principais.
Kasacinio teismo nurodyta, kad tais atvejais, kai akivaizdu, jog tam tikrų nuostolių patirta, tačiau nėra galimybės nustatyti tikslų jų dydį, nuostolius įvertina teismas kiek įmanoma tiksliau, atsižvelgdamas į šalių pateiktus apskaičiavimus ir įrodymus, taip pat taikydamas teismų praktikoje suformuotus nuostolių dydžio apskaičiavimo kriterijus. Ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas. CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio - Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152-686/2015.
Bylos duomenimis ieškovas iki jam pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių vertėsi verslo dovanų veikla, įmonė veikė pelningai ir nėra duomenų, paneigiančių labiau tikėtiną išvadą, jog, jei ši veikla nebūtų atsakovo iniciatyva sustabdyta, ieškovas galėtų ir toliau vystyti veiklą ir gauti iš šios veiklos pajamų. Nors, kaip buvo minėta, UAB „TranPaKo“ išvada neįrodo ieškovo patirtų negautų pajamų, grynojo pelno iš atitinkamos veiklos, dydžio, tačiau šioje išvadoje buhalterės nurodyti buhalteriniai duomenys (1 t. b.l. 145) bei įmonės Pelno (nuostolių) ataskaitos duomenys leidžia daryti išvadą, kad ieškovas gaudavo iš verslo dovanų prekybos veiklos pajamų ir įmonės veikla buvo pelninga. Taigi, šios aplinkybės patvirtina teismo išvadą, kad dėl veiklos sustabdymo ieškovas galėjo patirti tam tikrų nuostolių. Kadangi nei viena iš šalių nepateikė tikslių duomenų apie nuostolių dydį, teismas tinkamai įgyvendino diskrecijos teisę, atsižvelgdamas į bylos pobūdį, į šalims žinomą įrodinėjimo pareigą, į teismo žinioje esančius duomenis apie įmonės veiklą. Apeliantas teisus, teigdamas, kad VĮ Registrų centrui pateiktoje Pelno (nuostolių) ataskaitoje už visus 2011 metus nėra išskirta pelno dalis iš kiekvienos įmonės veiklos, tačiau, esant būtinybei nustatyti žalos dydį ir atsakovui nepateikus kitų įrodymų, paneigiančių teismo nustatytą grynojo pelno dydį, jam prieštaraujant ir dėl ekspertizės skyrimo apeliacinės instancijos teisme, darytina išvada, kad teismas pagrįstai vadovavosi Pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis bei CK 1.5 str. nurodytais principais, siekiant teisingai išspręsti šalių ginčą ir nustatyti žalos dydį. Teisėjų kolegijos vertinimu teismas tinkamai motyvavo ir pagrindė nustatytą žalos dydį pagal esamus grynojo pelno duomenis, teismo nustatytas 12291,24 Lt nuostolių, kaip negautų pajamų, dydis šiuo atveju atitinka CK 1.5 str. principus, nustatytas atsižvelgus į realias galimybes gauti pajamas bei į anksčiau buvusį įmonės veiklos pelningumo duomenis.
Apeliantas teisingai nurodo, kad ieškinyje ieškovas žalos faktą ir dydį siejo su negautu pelnu iš verslo dovanų prekybos veiklos (1 t. b.l. 140). Ieškovas neprašė priteisti jam neturinę žalą dėl reputacijos pablogėjimo, tačiau šia aplinkybe rėmėsi kaip faktu, papildomai patvirtinančiu turtinės žalos padarymo faktą. Taigi, teismo priteista turtinės žalos 10 000 Lt suma dėl reputacijos pablogėjimo nelaikytina bylos nagrinėjimo ribų peržengimu, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra nepagrįstai priteista, atsižvelgus į paties ieškovo poziciją, jog žalos faktas yra susietas su patirtomis ieškovo negautomis pajamomis, apskaičiuotomis buhalterinės apskaitos duomenų pagrindu. Pažymėtina, kad ieškovo pateiktoje UAB „TranPaKo“ išvadoje, kuria ieškovas grindžia žalos faktą, nėra duomenų apie patirtus nuostolius būtent dėl įmonės dalykinės reputacijos pažeidimo, taip pat nėra duomenų, kad įmonė patyrė dėl to veiklos sąnaudas. Taigi, byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad teismo nustatytas įmonės negautas pelnas neapima visų ieškovo patirtų turtinių neigiamų padarinių dėl veiklos nevykdymo, todėl teismo motyvai dėl dalykinės reputacijos pažeidimo yra šalinami kaip pertekliniai, o teismo sprendimas dalyje dėl 10 000 Lt turtinės žalos dėl dalykinės reputacijos pažeidimo keičiamas ir šioje dalyje ieškinys atmestinas.
Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad teismas, remdamasis įmonės Pelno (nuostolio) ataskaita, nepagrįstai priteisė iš atsakovo 17 598 Lt nuostolius dėl veiklos sąnaudų. Iš minėtos ataskaitos matyti, kad joje paminėtos veiklos sąnaudos buvo išskaičiuotos, nustatant įmonės grynąjį pelną (1 t. b.l. 308), nes sąnaudos yra lyginamos su pajamomis ir yra tiesiogiai susijusios su pelnu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad negautos pajamos nustatomos vadovaudamasis grynojo pelno kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014). Taigi, ieškovas negalėjo patirti ir nepatyrė jokių papildomų nuostolių dėl veiklos sąnaudų, dėl to teismo sprendimas šioje dalyje keičiamas ir šioje dalyje ieškinys atmestinas.
Teismas nepažeidė įrodinėjimo taisyklių ir pagrįstai sprendė, kad šioje byloje atsakovas neįrodė fakto, jog neva ieškovas perkėlė veiklą į naujai įsteigtą su ieškovu susijusią bendrovę UAB „A dovanos“ ir gavo iš jos pajamų. Pažymėtina, kad, kaip nurodė ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą, apeliantas nurodo naujas aplinkybes dėl sutuoktinių ryšių su įmonės veikla, todėl jos negali būti vertinamos apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.). Kita vertus, tai, kad kita įmonė, kuri pradėjo analogišką veiklą ir galimai gavo pajamų iš atitinkamos veiklos, neturi ryšio su nagrinėjama byla ir nereiškia, kad ieškovas UAB „Verslo inkorporacijos centras“ dėl UAB „A dovanos“ veiklos nuostolių nepatyrė.
Tai, kad šalys taikiai neišsprendė ginčo civilinėje byloje, kurią inicijavo atsakovas ir kurioje buvo pritaikytos laikinos apsaugos priemonės, nepateisina laikinųjų priemonių taikymo pagrįstumo.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su kitais pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai vertino įrodymus, nustatydamas žalos dydį, todėl teismo sprendimas keičiamas, sumažinant priteistą žalos sumą iki 12 291,24 Lt.
Atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 1197 Lt išlaidų dėl žyminio mokesčio apmokėjimo (2 t. b.l. 49). Įrodymų apie kitas bylinėjimosi išlaidas atsakovas nepateikė, todėl jos nepriteisimos. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies (30 proc.), iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 359 Lt išlaidų dėl žyminio mokesčio apmokėjimo dalis.
Rezoliucinė dalis
nutarė
2014-04-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą pakeisti: sumažinti priteistą 39889,24 Lt nuostolių sumą iki 12 291,24 Lt (3559,79 EUR). Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo UAB „Verslo inkorporacijos centras“ atsakovo naudai 359 Lt (103,97 EUR) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.