Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. J. skundą dėl antstolio Ginto Badikonio veiksmų, suinteresuotas asmuo byloje bankrutavusi kredito unija „Centro taupomoji kasa“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas A. J. (toliau – pareiškėjas) 2021 m. vasario 17 d. pateikė antstoliui Gintui Badikoniui (toliau – antstolis) skundą, prašydamas pripažinti neteisėtais ir panaikinti 2021-01-26 raštą Nr. S-21-40-2017 ,,Vykdymo išlaidų apskaičiavimas“ bei 2021-01-27 nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), atlyginti antstolio neteisėtais veiksmais padarytą žalą 359,08 Eur ir neturtinę žalą 1000 Eur.

Antstolis Gintas Badikonis 2021 m. vasario 22 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų netenkino ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalimi, jį persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Antstolis patvarkyme, kuriuo netenkino pareiškėjos skundo nurodo, kad 2021 m. sausio 9 d. pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu buvo įteikti antstolio Raginimai. 2021 m. sausio 19 d. elektroninėmis ryšio priemonėmis buvo gautas pareiškėjo (skolininko) prašymas, kurio prašė atsidėti vykdymo veiksmus iki 2021 m. sausio 26 d., t.y. iki kol Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priims išspręs klausimą dėl 2021 m. sausio 14 d. pateikto kasacinio skundo priėmimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolis teigia, kad 2021 m. sausio 19 d. buvo paskutinė diena, kad pareiškėjas galėjo geruoju susimokėti skolą, o nuo 2021 m. sausio 20 d. antstolis jau turėjo teisę imtis priverstinio išieškojimo priemonių ir išieškoti jam priklausantį atlyginimą. Antstolis nurodė, kad įvertinęs pareiškėjo turtinę padėtį ir išieškojimo galimybes jis nereiškė prieštaravimų dėl pareiškėjo prašymo nesiimti priverstinio skolos išieškojimo veiksmų iki 2021 m. sausio 26 d. tik su ta sąlyga, kad kasacinis skundas bus priimtas ir vykdomoji byla bus sustabdyta, bet savo veiksmai neišreiškė sutikimo atsisakyti vykdymo išlaidų dalies, atsiradusios po Raginimo, tai yra 357,19 Eur antstolio atlyginimo. Antstolis pažymėjo, kad išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą antstolis sutiko atidėti priverstinius išieškojimo veiksmus iki 2021 m. sausio 26 d., bet neatleido pareiškėjo nuo antstolio vykdymo išlaidų, kurios atsirado pasibaigus 10 dienų raginimo terminui. Kadangi antstolis iki 2021 m. sausio 27 d. negavo jokios informacijos iš pareiškėjo apie vykdomosios bylos sustabdymą antstolis ėmėsi priverstinio išieškojimo veiksmų.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 3 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą dalyje dėl antstolio veiksmų ir civilinę bylą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2021 m. kovo 31 d., 16:30 val. Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant 2021 m. kovo 3 d. nutarties patvirtintas kopijas bei CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510-512 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Tarp šalių kilo ginčas dėl 2021-01-26 antstolio apskaičiuotų 357,19 Eur vykdymo išlaidų, jų apskaičiavimo ir priverstinio nurašymo pagrįstumo.

Pareiškėjas akcentuoja, kad antstolis vykdomojoje byloje neatliko jokių priverstinio išieškojimo veiksmų, nes jų nereikėjo,– skola buvo sumokėta savanoriškai, su antstoliu suderintais terminais, taigi atlygis antstoliui nepriklauso.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolis Gintas Badikonis vykdo skolos išieškojimą pagal Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 išduotą vykdomąjį raštą dėl 2 551,34 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. J. išieškotojo bankrutuojanti kredito unija „Centro taupomoji kasa“ naudai ir šiuo pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui 2021 m. sausio 9 d. buvo įteiktas antstolio 2021 m. sausio 6 d. Raginimas įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pareiškėjas įvykdė 2021 m. sausio 26 d. 2021 m. sausio 19 d. pareiškėjas elektroninių ryšių priemonėmis pateikė antstoliui prašymą, kuriuo prašė nesiimti jokių priverstinio išieškojimo veiksmų iki kol Lietuvos Aukščiausiajame Teisme bus išspręstas pareiškėjo kasacinio skundo ir prašymo sustabdyti vykdymo veiksmus prašymo priėmimo klausimas, bet ne ilgiau kaip iki 2021 m. sausio 26 d. Antstolis 2021 m. sausio 26 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo“ atliko priverstinių vykdymo išlaidų apskaičiavimą, kur atlygio antstoliui suma nurodyta 357,19 Eur ir 2021 m. sausio 27 d. priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pagrindu iš pareiškėjo sąskaitos buvo nurašytos piniginės lėšos 357,19 Eur sumai.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 18 straipsnis). Byloje dalyvaujančių asmenų interesus labiausiai atitinka savanoriškas teismo sprendimo įvykdymas, tačiau tuo atveju, kai įpareigota šalis savanoriškai teismo sprendimo nevykdo, šis vykdomas priverstinai. Priklausomai nuo teismo sprendime nurodyto teisių gynimo būdo (teisių pripažinimas, teisinių santykių keitimas ar nutraukimas, buvusios iki teisės pažeidimo padėties atkūrimas ir kiti būdai, nurodyti CK 1.138 straipsnyje) ir konkretaus jo turinio (įpareigojimo perduoti turtą ar lėšas, grąžinti į darbą, įkeldinti, atlikti tam tikrus veiksmus ar susilaikyti nuo jų atlikimo ir kt.) teismo sprendimo priverstinio vykdymo procedūros bei atsakomybė už sprendimo nevykdymą turi savo ypatumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107-687/2015).

Vykdymo išlaidas, be kita ko, sudaro atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą (CPK 609 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje ginčijamų antstolio veiksmų atlikimo metu galiojusios redakcijos Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (2020-07-16 d. LR Teisingumo ministro įsakymo „dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ pakeitimo Nr. 1R-219 redakcija) 164 punkte nustatyta, kad kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos.

Gavęs raginimą įvykdyti sprendimą skolininkas gali ginti savo teises iki priverstinio vykdymo pradžios, pavyzdžiui, inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, informuoti antstolį apie kliūtis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir pradėti vykdymo veiksmus (CPK 651 str. 2 d.), pateikti antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų (CPK 663 str.), skųsti antstolio veiksmus (CPK 510 str.), jeigu vykdymo procesas pradėtas pažeidžiant įstatymo reikalavimus, nurodyti pirmesnės eilės turtą, iš kurio turi būti vykdomas išieškojimas (CPK 664, 665 str.) ir kt.

Pareiškėjas pateiktame skunde teigia, kad 2021 m. sausio 26 d., remdamasis 2021 m. sausio 6 d. antstolio Raginimu ir 2021 m. sausio 19 d. susitarimu su antstoliu dėl termino pratęsimo, geranoriškai atliko 2 619,84 Eur (2 551,34 Eur išieškoma suma ir 68,50 Eur išieškojimo vykdymo išlaidas) sumos pavedimą į antstolio G. Badikonio banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), taigi vykdomojoje byloje antstolis neatliko jokių vykdymo veiksmų, todėl antstolio apskaičiuotas 357,19 Eur atlyginimas šiuo konkrečiu atveju yra nepagrįstas ir neteisėtas. Kasacinis teismas, aiškindamas dėl antstolio teisės gauti atlyginimą už vykdomojo dokumento įvykdymą, yra nurodęs, kad jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas nevykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų netinkamą vykdymą nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (2020-07-16 d. LR Teisingumo ministro įsakymo „dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo “pakeitimo Nr. 1R-219 redakcija), 163 punkte, pagal kurį tais atvejais kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, iš skolininko išieškomos administravimo išlaidos ir išlaidos tretiesiems asmenims, o atlygis antstoliui šiuo atveju neimamas, tačiau remiantis 164 punktu kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Tokiu atveju iš skolininko išieškomos ne tik administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidos, bet ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Taigi antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą, o nuostata, kad antstoliui neturi būti mokamas atlyginimas, jei skolininkas priverstinio vykdymo procese pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, reikštų antstolio teisėtų lūkesčių principo pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2008 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Konkrečiu atveju svarbu tai, kad skolininkas įvykdė atitinkamą vykdomąjį dokumentą pasibaigus terminui, per kurį jis galėjo įvykdyti jį gera valia, t. y. jau prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. CPK nuostatos nesuteikia teisės antstoliui atnaujinti ar pratęsti raginime nurodyto termino įvykdyti sprendimą (2017 m. rugsėjo 13 d. Kauno apygardos teismo nutartis Civilinėje byloje Nr. 2S-1624-273/2017). Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam patvarkymui panaikinti visoje apimtyje. Pozicija, kad antstoliui turi būti atlyginamos tik faktiškai turėtos vykdymo išlaidos, reikštų, jog būtų padengiamos tik faktinės vykdymo sąnaudos, t. y. antstolio kontoros sąnaudos, kurios neapima antstolio, kaip fizinio asmens, uždarbio, taigi tokiu atveju antstolis galėtų padengti tik turėtas išlaidas, tačiau negalėtų užsidirbti iš savo veiklos (negautų atlyginimo kaip fizinis asmuo). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, atsiskaitęs su išieškotoju pasibaigus raginime nustatytam 10 dienų terminui, privalo sumokėti ne tik bendrąsias bei faktines vykdymo išlaidas, bet ir atlyginimą antstoliui.

Atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą apskaičiuojamas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka, tačiau pagal kasacinio teismo praktiką yra galimi ir atlyginimo mažinimo atvejai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, analizuoti ir vertinti konkrečios bylos aplinkybes ir dėl antstoliui priteistino atlyginimo dydžio spręsti siekdamas tiek skolininko, tiek antstolio teisėtų interesų pusiausvyros. Tuo atveju, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui ir teismas nusprendžia, kad, atsižvelgiant į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, šis atlyginimas mažintinas, tai antstoliui priteisiamas atlyginimas už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą neturi būti mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų šio atlyginimo dydį. Siekiant nustatyti konkretų atlyginimo dydį turi būti įvertintos faktinės bylos aplinkybės: skolininko pastangos atsiskaityti su išieškotoju iki priverstinio vykdymo pradėjimo, iki raginime nurodyto termino, ar skolininkas bendradarbiavo su antstoliu, išieškotojo ir antstolio veiksmai priverstinio vykdymo metu ir kt.; prieš sprendžiant apie konkretų atlyginimo dydį visų pirma turėtų būti nustatyta išieškotina ir išieškota suma, kurios pagal Sprendimų vykdymo instrukciją yra pagrindas apskaičiuoti atlyginimo dydį, tada pagal pateiktą išaiškinimą, atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, spręsti, ar yra pagrindas šį atlyginimą sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-5/2007). Sprendimų vykdymo instrukcijos 109 punkto 109.10 papunktyje nustatyta, kad atlygis antstoliui už sumos nuo 2 000 Eur iki 2 600 Eur išieškojimą yra 14 procentai nuo išieškotos sumos, bet ne mažiau kaip 300,00 Eur. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytas procentinės atlygio antstoliui išraiškos dydis, be kita ko, atlieka prevencinę funkciją ir užtikrina savanorišką, efektyvų ir operatyvų teismo sprendimo įvykdymą, skatindamas skolininkų nelaukti priverstinio išieškojimo veiksmų, t. y. teismo sprendimą vykdyti gera valia. Tokiu būdu užtikrinamas bendrasis civilinio proceso principas kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I-8-822/2016 33 punktas).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad iš pareiškėjos išieškotina suma yra 2 551,34 Eur. Antstolis 2021 m. sausio 6 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti. Pareiškėjui 2021 m. sausio 9 d. buvo įteiktas antstolio 2021 m. sausio 6 d. Raginimas įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjas sprendimą įvykdė 2021 m. sausio 26 d., t. y. pasibaigus Raginime nustatytam 10 dienų terminui. Duomenų, kad šalys (antstolis ir pareiškėjas) būtų sudarę taikos ar skolos padengimo sutartį per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą byloje nėra (Sprendimų vykdymo instrukcijos 163 punktas). Taigi pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 109 punkto 109.10 papunktį antstolis apskaičiavo 357,19 Eur atlyginimą (14 % x 2 551,34 Eur).

Konkrečiu atveju, kai skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, nėra pagrindo tenkinti skundo pilna apimtimi, tačiau, teismo vertinimu, esama pagrindo atlyginimą mažinti. Vadovaujantis Kasacinio teismo praktika (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis Nr. 3K-7-5/2007) kiekvienu atveju analizuojant bei vertinant konkrečias bylos aplinkybes, dėl antstolio atlyginimo dydžio sprendžiama siekiant tiek skolininko, tiek antstolio teisėtų interesų pusiausvyros. Byloje esant duomenų, jog skolininkas veikė aktyviai ir sąžiningai, bendradarbiavo su antstoliu, įvertinus, be kita ko, ir antstolio veikimo būdo ypatumus, bendraujant su skolininku, aplinkybę, jog antstolis atliko nedidelės apimties ir nereikalaujančius didelių jo darbo sąnaudų vykdymo veiksmus, galop tai, jog išieškoma suma buvo operatyviai sumokėta paties skolininko, yra pagrindas išvadai, kad skolininko ir antstolio teisėtų interesų pusiausvyrą, pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, labiausiai atitiktų minimalaus pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 109 punkto 109.10 papunktį, atlygio antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą dydžio nustatymas, t. y. 300,00 Eur.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145, 147, 499, 648, 688, 689, 710 ir 713 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1452 įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-1457 ir Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. gruodžio 16 d. priimtų įstatymų Nr. XII-1452, Nr. XII-1453, Nr. XII-1454, Nr. XII-1455, Nr. XII-1456 ir Nr. XII-1458 nuostatomis bei Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo Nr. VIII-1375 10 straipsnio pakeitimo įstatymo pakeitimais, priverstinis išieškomų piniginių lėšų nurašymas ir disponavimo piniginėmis lėšomis apribojimas yra vykdomas elektroninio ryšio priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (toliau - PLAIS). PLAIS nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 1R-126 „Dėl Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – PLAIS nuostatai), 10 punkte nurodytos pagrindinės PLAIS funkcijos: priimti vykdyti nurodymų teikėjų teikiamus nurodymus ir perduoti juos kredito įstaigoms; teikti apribojimo ir nurašymo nurodymų teikėjams elektroniniu būdu informaciją apie informacinės sistemos piniginių lėšų apribojimo proceso metu atliktus veiksmus; tvarkyti informaciją apie sąskaitų kredito įstaigose apribojimus ir reikalavimus priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš sąskaitų kredito įstaigose; proporcingai paskirstyti iš skolininko išieškomas pinigines lėšas; formuoti ataskaitas apie piniginių lėšų apribojimo, nurašymo proceso rezultatus. Antstoliai yra apribojimo ir nurašymo nurodymų teikėjai (PLAIS nuostatų 4.10 punktas). Apribojimo nurodymas – piniginių lėšų apribojimų duomenis teikiančių institucijų – be kita ko, antstolių – elektroninių ryšių priemonėmis pateikti nurodymai (duomenys) apriboti skolininkui disponavimą piniginėmis lėšomis kredito įstaigų (-os) sąskaitose (-oje); nurašymo nurodymas – nurašymo nurodymų teikėjų – be kita ko, antstolių – elektroninių ryšių priemonėmis pateiktas ir informacinės sistemos suformuotas besąlygiškas nurodymas nurašyti konkrečią sumą iš skolininko sąskaitų kredito įstaigose ir pervesti į nurašymo nurodymo teikėjo nurodytą sąskaitą kredito įstaigoje (PLAIS nuostatų 4.1, 4.9 punktai). Pagal PLAIS nuostatų 14.5.1 punktą duomenis į PLAIS antstoliai teikia per AIS. Antstolis, nustatęs, kad jo pateiktas nurodymas yra netikslus, klaidingas ar neišsamus, privalo tokį nurodymą atšaukti ir patikslintą pateikti iš naujo (PLAIS nuostatų 15, 17 punktai). Atsižvelgiant į tai, kad antstolis duomenis apie priverstinį išieškomų piniginių lėšų nurašymą ir disponavimo piniginėmis lėšomis apribojimą teikia tiesiogiai į Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (toliau - PLAIS) per AIS, darytina išvada, jog inicijuoti antstolio nurodymu taikytus priverstinio išieškomų piniginių lėšų nurašymo ir disponavimo piniginėmis lėšomis apribojimo pakeitimus arba panaikinimus gali tik antstolis, duomenis perdavęs per AIS. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1530-798/2017; 2017 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1624-241/2017; 2017 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1659-381/2017). Įvertinus aukščiau minėtą teisinį reglamentavimą, taip pat aplinkybę, jog šios bylos duomenimis jau yra nurašyta iš Pareiškėjo sąskaitos iš viso 2977,03 Eur (2619,84 Eur + 357,19 (dėl kurių šioje byloje buvo ginčas), teismo vertinimu, skundo reikalavimo tenkinimas panaikinti 2021-01-27 nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) tokioje situacijoje Pareiškėjui teisinių pasekmių nebesukels, – šis nurodymas jau yra įvykdytas, todėl teismas šio Pareiškėjo skundo reikalavimo netenkina. Išaiškintina, kad antstoliui negrąžinus Pareiškėjui (atsisakius grąžinti) nepagrįstai nurašytas lėšas net ir įsiteisėjus šiai teismo nutarčiai, Pareiškėjas turės teisę skųsti tokius antstolio veiksmus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 290, 291 straipsniais, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo A. J. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti antstolio 2021 m. sausio 26 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo“ 3 punktą, kuriame apskaičiuotas 357,19 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt septynių eurų ir 19 euro centų) atlyginimas už antstolio Ginto Badikonio atliktus vykdymo veiksmus, ir nustatyti, kad atlyginimas antstoliui Gintui Badikoniui yra 300 Eur (trys šimtai eurai).

Likusioje dalyje skundą atmesti.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.