Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Conlex“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. gruodžio 22 d. nutarties, sprendžiant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Conlex“ ieškinio atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Noker“ dėl skolos priteisimo, priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2023 m. lapkričio 16 d. išdavė teismo įsakymą, po kurio atsakovė pareiškė prieštaravimus. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Conlex“ teismo nustatytu terminu pareiškė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės UAB „Noker“ 125 070,63 Eur skolą, 2 976, 68 Eur delspinigius, 12 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40,00 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidas, bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

6. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyti ieškinio trūkumai – sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio sumą – pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl ieškinio trūkumų, mokėtinos žyminio mokesčio sumos ir indeksavimo

7. Teisė kreiptis į teismą, kaip konstitucinė asmens teisių ir laisvių garantija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje. Jos turinys sietinas su kiekvieno suinteresuoto asmens teise įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio formos ir turinio reikalavimų, ji yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

8. Viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas, kurio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką imperatyviai reglamentuoja CPK normos (CPK 80-87 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad žyminio mokesčio sumokėjimo klausimas yra glaudžiai susijęs su tinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu; tai visuotinai pripažįstama proceso šalies pareiga inicijuojant procesą; žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš esminių civilinės bylos iškėlimo teisme sąlygų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-248/2020). Žyminio mokesčio už ieškinio pareiškimą nesumokėjimas vertinamas kaip esminis procesinis ieškinio trūkumas.

9. Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, už ieškinio reikalavimus turtiniuose ginčuose nuo didesnės kaip vieno šimto tūkstančių eurų sumos mokamas žyminis mokestis du tūkstančiai trys šimtai eurų plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios vieną šimtą tūkstančių eurų.

10. CPK 82 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad šiame Kodekse nustatytą žyminį mokestį, sprendimų vykdymo išlaidas ir teismo baudas, išskyrus apskaičiuojamas procentais, teismai indeksuoja atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Taikytinas indeksas apskaičiuojamas laikotarpiui nuo įstatymo, kuriame nustatytas žyminis mokestis ir teismo baudos, įsigaliojimo mėnesio iki kiekvieno ketvirčio pradžios (2 dalis). Vyriausybės įgaliota institucija teismų taikomus indeksus skelbia vieną kartą per ketvirtį teisės aktams oficialiai skelbti nustatyta tvarka (3 dalis). Paskelbtas indeksas taikomas nuo atitinkamo ketvirčio antro mėnesio 1 dienos (4 dalis).

11. Apeliantė atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad turtiniuose ginčuose, kur žyminis mokestis apskaičiuojamas procentine išraiška, indeksavimas nėra taikomas. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria nurodytiems atskirojo skundo argumentams.

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 80 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamas dviejų rūšių žyminis mokestis: proporcinis ir paprastasis. Proporcinis žyminis mokestis taikomas turtiniams ginčams ir jo dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio ar kitokio reikalavimo kainos. Paprastasis žyminis mokestis išreiškiamas tikslia pinigų suma, nepriklausomai nuo ginčo dalyko vertės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1–2 punktai) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-248/2020). CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata reglamentuoja žyminio mokesčio dydį turtiniuose ginčuose, kuris apskaičiuojamas procentine išraiška nuo ieškinio sumos dydžio. Turtiniuose ginčuose galimi tik du atvejai, kai galima indeksuoti žyminį mokestį, t. y. CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta minimali ir maksimali žyminio mokesčio suma turi būti indeksuojama (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2014).

13. CPK 82 straipsnyje reglamentuojamas žyminio mokesčio, sprendimų vykdymo išlaidų ir teismo baudų indeksavimas. Teismų praktikoje pažymima, kad žyminio mokesčio indeksavimas yra susijęs su vartotojų kainų padidėjimu bei infliacijos lygiu. Atsižvelgiant į tai, kad, padidėjus vartotojų kainoms bei infliacijos lygiui, kinta ir turto vertė bei kaina, taip pat kinta ir ieškinio suma, nuo kurios apskaičiuojamas žyminis mokestis turtiniuose ginčuose, bei, savaime suprantama, ir pats minėto žyminio mokesčio dydis, nėra tikslinga bei pagrįsta minėtą žyminį mokestį dar ir indeksuoti. Žyminiam mokesčiui, kuris išreiškiamas tikslia pinigų suma neturtiniuose ginčuose, indeksacija taikoma dėl vartotojų kainų padidėjimo bei piniginio vieneto nuvertėjimo (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-44/2008). Taigi, indeksavimo tikslas – nekeičiant įstatymo užtikrinti, kad bus kompensuojamas žyminio mokesčio nuvertėjimas, susijęs su infliacija ir vartotojų kainų padidėjimu.

14. Atsižvelgęs į įstatymo nuostatas bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės mokėtino žyminio mokesčio sumos skaičiavimu. Apeliantė teisingai skaičiuoja žyminio mokesčio dydį – kadangi ieškinio suma yra didesnė kaip 100 000,00 Eur, žyminio mokesčio dydį sudaro pastovioji (tarpinė) 2300,00 Eur dalis, kuri nėra indeksuojama, ir procentinė – 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios 100 000,00 Eur (1 proc. nuo 28 087,31 Eur, t. y. 280,87 Eur), iš viso 2580,87 Eur. Kadangi žyminis mokestis buvo apskaičiuotas procentais (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl vadovaujantis nurodyta įstatymo nuostata, žyminiam mokesčiui apskaičiuotam procentine išraiška, indeksacija netaikoma. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje e2A-1113-790/2021; 2023 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje e2-652-450/2023).

15. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys teikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 punktu, pateikiamas ieškinys dėl skolos priteisimo turi būti apmokamas 1935,00 Eur žyminiu mokesčiu (2580,87 Eur x 75 proc./100), kurį apeliantė yra sumokėjusi ir pateikusi įrodymus.

Dėl procesinės bylos baigties

16. Apibendrinant išdėstytus motyvus konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį dėl įpareigojimo pašalinti ieškinio trūkumus, nukrypo nuo žyminio mokesčio skaičiavimo ir indeksavimo normatyvinio reguliavimo bei šiais klausimais aktualios teismų praktikos, todėl, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nepagrįstai taikė trūkumų šalinimo institutą, kiek tai susiję su ieškovės pareiga sumokėti žyminį mokestį. Įvertinus tai, kad ieškovė pateikė duomenis apie sumokėtą reikiamo dydžio žyminį mokestį už reiškiamą turtinio pobūdžio reikalavimą, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. gruodžio 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.