- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-01
- Bylos Nr.
- e2S-1735-855/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22670-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas NPC“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybei
- Kategorijos
- 3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas NPC“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas NPC“ patikslintą ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl įsiskolinimo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ ir I. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mano Būstas NPC“ kreipės į teismą, patikslintu ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 118,73 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas 650,87 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 15,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 0,87 Eur išlaidos už Nekilnojamojo turto registro išrašą, 30,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, 544,50 Eur išlaidos už dubliko rengimą, 60,50 Eur išlaidos už prašymo dėl bylos sustabdymo parengimą atlyginimą.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti, kaip pareikštą netinkamam atsakovui, taip pat prašė įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu I. P..
3. Trečiasis asmuo savivaldybės įmonė (toliau – SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu nustačius ir įrodžius konkretų egzistuojančios skolos dydį, ši suma turėtų būti priteisiama iš I. P..
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartimi nutarta skirti pasirengimą nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu.
5. Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartimi nutarta trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukti į bylą I. P.. Trečiasis asmuo I. P. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į patikslintą ieškinį.
Šalies argumentai
6. Ieškovė 2021 m. balandžio 14 d. pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, kuriame patvirtino, kad žino ieškinio atsisakymo teisines pasekmes ir nurodė, kad trečiasis asmuo I. P. skolą apmokėjo, todėl prašė iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 27 d. nutartimi priėmė ieškovės UAB „Mano Būstas NPC“ atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą, pagal ieškovės UAB „Mano Būstas NPC“ patikslintą ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl įsiskolinimo priteisimo nutraukė; grąžino ieškovei UAB „Mano Būstas NPC“ 11,25 Eur dalį žyminio mokesčio; bei sumažindamas prašomas priteisti kitas bylinėjimosi išlaidas, priteisė ieškovei iš atsakovės 334,62 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovės atsisakymas nuo ieškinio prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, prašyme dėl ieškinio atsisakymo ieškovė patvirtino, kad jai yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, t. y. kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą nutraukė ir, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 87 straipsnio 2 dalimi, grąžino ieškovei dalį (75 procentus) sumokėto žyminio mokesčio – t. y. 11,25 Eur; likusią sumokėto žyminio mokesčio dalį – 3,75 Eur, priteisė ieškovei iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės.
9. Teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika, nurodė, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustačius, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turi vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
10. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas šalių elgesį, pažymėjo, jog kiekvienas vartotojas, tarp jų ir atsakovė, turi galimybę elektroniniu būdu prisijungti ir atitinkamoje savitarnoje surasti visą reikiamą informaciją, susijusią su jai išrašytomis sąskaitomis ir jų mokėjimų istorija; jeigu savivaldybei priklausančias patalpas patikėjimo teise valdo SĮ „Vilniaus miesto būstas“, kuris šias patalpas nuomos pagrindais perdavė tretiesiems asmenims, bendradarbiauti tarpusavyje privalo savivaldybė ir jos patikėtinis SĮ „Vilniaus miesto būstas“, todėl, atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, prašomas atlyginti bylinėjimosi išlaidas patyrė būtent dėl atsakovės kaltės, todėl vertino, kad prašomos atlyginti 0,87 Eur išlaidos už Nekilnojamojo turto registro išrašą, 30,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo yra tinkamai pagrįstos, todėl jų atlyginimą priteisė ieškovei iš atsakovės.
11. Pasisakydamas dėl 544,50 Eur išlaidų už 2020 m. gruodžio 1 d. dubliko parengimą ir 60,50 Eur išlaidų už 2021 m. sausio 20 d. prašymo dėl bylos sustabdymo parengimą atlyginimo, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors prašoma priteisti ši išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytų priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžių, tačiau teismas vertino, kad byloje sprendžiamas klausimas nėra sudėtingas, nereikalaujantis specialių žinių, nereikalavo advokato padėjėjo didelių darbo ir laiko sąnaudų, todėl prašomą atlyginti 605,00 Eur sumą (544,50 Eur išlaidos už dubliko parengimą ir 60,50 Eur išlaidos už prašymo dėl bylos sustabdymo parengimą) sumažino iki 300,00 Eur.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Atskiruoju skundu apeliantė (ieškovė) UAB „Mano Būstas NPC“ nesutiko su pirmosios instancijos teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutarties dalimi, kuria ieškovės reikalavimas dėl prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų, susijusių su dubliko ir prašymo dėl bylos sustabdymo parengimu priteisimo, patenkintas iš dalies ir prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartį – ieškovės prašymą dėl patirtų bylinėimosi išlaidų priteisimo tenkinti pilna apimtimi ir priteisti jas iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės. Atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
12.1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų dalies, susijusios su dubliko ir prašymo dėl bylos sustabdymo parengimu priteisimo, neatsižvelgė į šių išlaidų susidarymo aplinkybes, jų apimtį bei susidarymo priežastis, faktą ir kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ne advokatui (advokato padėjėjui), tačiau proceso šaliai – klientui.
12.2. Nagrinėjamu atveju ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už dubliko ir prašymo rengimą ženkliai mažesnės nei numato Rekomendacijos. Ieškovė teismui pateikė darbų ataskaitas, kuriose buvo nurodyta, jog: (i) septynių lapų dubliko rengimas kainavo 450 Eur (be PVM), kurį parengti užtruko 4 val. 30 min., todėl pateikta sąskaita už dubliko parengimą (450 Eur) ne tik neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio (nagrinėjamu atveju maksimalus priteistinas dydis už dubliko parengimą advokato padėjėjui būtų 1 678,20 Eur), bet netgi yra mažesnė daugiau nei keturis kartus už Rekomendacijose numatytą maksimalų dydį; (ii) dviejų lapų prašymo dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo rengimas kainavo 50,00 Eur (be PVM), kurį parengti užtruko 30 min., todėl pateikta sąskaita už prašymo parengimą (50,00 Eur) ne tik neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio (nagrinėjamu atveju maksimalus priteistinas dydis už šio prašymo parengimą advokato padėjėjui būtų 1 454,80 Eur), bet netgi yra mažesnė daugiau nei devynis kartus už Rekomendacijose numatytą maksimalų dydį. Atsižvelgiant į tai, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos už procesinių dokumentų rengimą ir taip buvo itin nedidelės apimties, todėl teismo sprendimas jas drastiškai sumažinti dar daugiau kartų, pažeidė tiek proporcingumo, tiek teisingumo kriterijus. Juolab, teismo nurodyti kriterijai (bylos nedidelis sudėtingumas, specialių teisinių žinių nereikalaujantis ginčas, nedidelė ieškinio suma), kurie anot teismo sudarė pagrindą mažinti bylinėjimosi išlaidų dydį, yra itin formalaus ir deklaratyvaus pobūdžio.
12.3. Ieškovei, nepriklausomai nuo ginčo sumos ir bylos sudėtingumo, teko parengti tiek dubliką (kurį parengti įpareigojo teismas), tiek prašymą, kurie, priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, reikalavo specialių teisinių žinių, ypač rengiant dubliką, kuriame, priešingai nei ieškinyje, tenka įvertinti kitos proceso šalies argumentus, rasti į juos pagrįstus atsikirtimus, o tai reikalauja dar didesnių specialių teisinių žinių, todėl nėra jokių pagrindų sutikti su teismo pozicija, jog procesinių dokumentų rengimas nereikalauja specialių teisinių žinių. Be to, vien tik maža ginčo suma savaime negali įtakoti bylinėjimosi išlaidų dydžio mažinimo.
Žemesnės instancijos teismas
12.4. Teismas privalėjo proceso šalims pateikti motyvuotą bei argumentuotą teismo poziciją, t. y. išaiškinti, kas teismo vertinimu yra laikytina sudėtinga byla, kokiais argumentais vadovaujantis yra nustatinėjamas bylos sudėtingumas, kokia byla, teismo teigimu, būtų didelės apimties, kaip teismas įvertino, jog procesinių dokumentų rengimas nereikalavo specialių teisinių žinių, arba kodėl ieškinio reikalavimo dydis turėjo esminės įtakos sumažinti bylinėjimosi išlaidų dydį. Taip pat, kodėl teko mažinti ir taip mažesnes nei nurodyta Rekomendacijose bylinėjimosi išlaidas. Šiuo atveju teismo nutartis yra visiškai nemotyvuota, nepagrįsta logiškai paaiškinimais ir nepaaiškinta konkrečių minėtų nutarties priėmimo motyvų.
12.5. Taip pat teismas neįvertino aplinkybės, jog šiuo atveju byla buvo baigta nepriimant sprendimo ir, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, teismas turėjo vertinti ne tik CPK 98 straipsnyje nurodytus kriterijus, tačiau ir vadovautis CPK 94 straipsnyje nurodytomis imperatyviomis nuostatomis.
Atsiliepimas
13. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė apeliantės UAB „Mano Būstas NPC“ atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
13.1. Ieškovės 2020 m. gruodžio 2 d. pateiktoje sąskaitoje tik formaliai nurodoma „Iš viso už teisines paslaugas: 400 Eur, iš viso su PVM 544,50 Eur. val: 4:30.“ Prie sąskaitos pridedamas mokėjimo pavedimo išrašas, tačiau objektyvių įrodymų ar teisinių argumentų, pagrindžiančių advokato padėjėjo atliktų procesinių veiksmų sudėtingumą tokia apimtimi, kad jie galėtų būti vertinami kaip pakankamai didelių laiko ir darbo sąnaudų reikalavę, nepridedama. Nėra konkretizuojamos aplinkybės į kurias galėtų atsižvelgti teismas ir kas būtų pagrindas priteisti prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad vien tik pinigų sumokėjimą patvirtinantys dokumentai neįrodo, kad išlaidų dydis yra pagrįstas.
13.2. Teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovės atstovas atstovavo ieškovę ir kitose analogiško pobūdžio civilinėse bylose, kuriose nuolat teikė beveik identiškus procesinius dokumentus, pačios atsakovės atsiliepimas, į kurį teiktas dublikas iš esmės taip pat nesiskyrė, nuo kitose bylose teiktų atsiliepimų. Pati nagrinėjama byla nėra sudėtinga, t. y. atstovauti joje nėra būtinas specialus pasirengimas, nėra nagrinėjami nauji teisiniai klausimai ir dėl to advokato darbo sąnaudos nėra didelės. Be to, dubliko parengimui ieškovės atstovas negalėjo patirti didelių laiko ir darbo sąnaudų, lyginant su pradinio ieškinio parengimu.
13.3. Tam tikrose bylose ieškovė net nesikreipia teisinės pagalbos į advokatų kontorą, o ieškovę atstovauja įgaliota atstovė, kuri turi pilną teisę teikti procesinius dokumentus įmonės vardu ir atstovauti jos interesus teismuose. Ši aplinkybė patvirtina faktą, jog ieškovės atstovui neatsirado daug laiko ir darbo sąnaudų rengiant procesinius dokumentus teismui, juolab, kad nagrinėjama jau ne pirma civilinė byla, kurioje dalyvauja ieškovės atstovas, tad jam puikiai žinoma bylos specifika ir jų teisinis reguliavimas. Ši byla nebuvo kuo nors išskirtinė, joje nebuvo keliami nauji teisės klausimai.
13.4. Be to, ieškovės parengtas dublikas nebuvo kokybiškas – jame buvo atkartojami tie patys argumentai, tik buvo pakeista jų dėstymo tvarka bei stilius; dublike ieškovė dėstė nesutikimo argumentus dėl klausimų, kurie jau buvo išspręsti, pavyzdžiui, ieškovė nesutinka dėl trečiojo asmens įtraukimo į bylą, nors teismas šį klausimą jau buvo išsprendęs ankstesne nutartimi iki pateikto dubliko. Kas reiškia, kad ieškovės atstovas ne tik neįdėjo jokių sąnaudų ir pastangų rengiant procesinius dokumentus, bet ir netinkamai stebėjo vykstančio teisminio proceso eigą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
15. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.
16. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla pagal ieškovės UAB „Mano Būstas NPC“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei. 2021 m. balandžio 14 d. byloje gautas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo ir civilinės bylos nutraukimo.
17. CPK 94 straipsnio 1 dalis numato, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
18. Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 buvo patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (nauja redakcija 2015 m. kovo 20 d., Nr. 1R-77, paskelbta TAR 2015 m. kovo 19 d.).
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 ir kt.).
20. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 650,87 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 15,00 Eur žyminis mokestis, 0,87 Eur išlaidos už Nekilnojamojo turto registro išrašą, 30,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, 544,50 Eur išlaidos už dubliko rengimą, 60,50 Eur išlaidos už prašymą stabdyti bylą. Ieškovė pateikė šių išlaidų dydį ir apmokėjimą formaliai patvirtinančius rašytinius įrodymus.
21. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš dalies ir priteisdamas ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, sumažino jas dalyje, susijusioje su dubliko ir prašymo dėl bylos sustabdymo parengimu patirtų bylinėjimosi išlaidų suma, t. y. vietoj prašomų priteisti 605,00 Eur (544,50 Eur išlaidos už dubliko parengimą ir 60,50 Eur išlaidos už prašymo dėl bylos sustabdymo parengimą), priteisė 300,00 Eur, ką iš esmės atskiruoju skundu ir ginčija apeliantė (ieškovė).
22. Kasacinis teismas, spręsdamas dėl bylinėjimo išlaidų dydžio, yra nurodęs, kad teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-533/2008). Sprendžiant dėl atstovavimo išlaidų pagrįstumo ir jų dydžio, turi būti atsižvelgiama į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-177/2013).
23. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už dubliko ir prašymo dėl civilinės bylos sustabdymo surašymą neviršija rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, tačiau apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo, ginčo nutartimi sumažinusio dalį prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų, padaryta išvada, jog byloje sprendžiamas klausimas nebuvo sudėtingas ir nereikalavo specialių žinių, atitinkamai ir advokato padėjėjo didelių darbo ir laiko sąnaudų. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į sumažintų bylinėjimosi išlaidų susidarymo aplinkybes ir priežastis bei jų apimtį, o teismo nurodyti kriterijai, kurie sudarė pagrindą mažinti bylinėjimosi išlaidų dydį, yra formalaus ir deklaratyvaus pobūdžio, teismo nutartis yra visiškai nemotyvuota ir nepagrįsta logiškais paaiškinimais. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atskirajame skunde nurodytais argumentais.
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo ginčo nutartis yra pagrįsta, teismo padarytos išvados yra motyvuotos ir padarytos atsižvelgiant į bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio sumažinimo, atsižvelgė į visus Rekomendacijų 2 punkte nurodomus kriterijus (bylos sudėtingumas; teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas; ankstesnis (pakartotinis) dalyvavimas toje byloje; ginčo sumos dydis; teisinių paslaugų teikimo pastovumas ir pobūdis; sprendžiamų teisinių klausimų naujumas; šalių elgesys proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudos; bei kitos svarbios aplinkybės), pagal kuriuos nustatomas išlaidų, patirtų už advokato/advokato padėjėjo pagalbą, dydis.
25. Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nagrinėjamas ginčas nebuvo sudėtingas ir nereikalavo specialių teisinių žinių, kadangi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atstovauti tokio pobūdžio byloje ieškovės atstovui nebuvo būtinas specialus, daug laiko sąnaudų reikalaujantis pasirengimas. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, ieškovės atstovas atstovavo ieškovę ir kitose analogiško pobūdžio civilinėse bylose, kylančiose iš tų pačių civilinių teisinių santykių, kuriose buvo teikiami analogiško pobūdžio procesiniai dokumentai, įskaitant ir dublikus (žr., pvz., civilines bylas Nr. e2A-1705-467/2020, Nr. e2A-1846-794/2020, Nr. e2A-1853-803/2020, Nr. e2A-1898-562/2020, Nr. e2A-1888-933/2020, Nr. eA2-930-866/2021 ir t. t.), atstovas yra įsigilinęs į tokio pobūdžio ginčus, šioje byloje nėra nagrinėjami kokie nors nauji ar sudėtingi teisiniai klausimai ir dėl to, atitinkamai, ieškovės atstovo darbo bei laiko sąnaudos neturėjo būti didelės.
26. Taip pat pažymėtina aplinkybė, jog ieškovės 2021 m. sausio 21 d. prašymas dėl civilinės bylos sustabdymo, už kurio parengimą ieškovė prašo priteisti 60,50 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas, teismo 2021 m. vasario 5 d. nutartimi buvo atmestas, kaip nepagrįstas, ir tai taip pat vertintina kaip aplinkybė, dėl kurios bylinėjimosi išlaidos už tokio prašymo parengimą ieškovei negalėjo būti priteistos (pilnai ar iš dalies).
27. Kaip jau buvo minėta, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, reikšmingas kriterijus yra šalių elgesys. Atsakovė nurodo, ir ginčo byloje dėl to nėra, kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė nėra gavusi jokių pranešimų apie įsiskolinimą, kuriuose būtų nurodoma prašoma skola, o apie susidariusią skolą atsakovė sužinojo tik iš teismo įsakymo, kuriame buvo suformuluotas galutinis reikalavimas dėl 118,73 Eur skolos išieškojimo. Kaip matyti iš civilinės bylos eigos, atsakovės prašymu į bylą trečiuoju asmeniu įtraukus I. P., trečiasis asmuo įsiskolinimą padengė. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė, siekiant geranoriškai išspręsti klausimą dėl susidariusio įsiskolinimo ir šalims nepatiriant nereikalingų bylinėjimosi išlaidų, prieš pateikiant reikalavimą teismui, galėjo informuoti atsakovę apie susikaupusį įsiskolinimą, ir tik vėliau, atsakovei ignoruojant ieškovės prašymą, teikti pareiškimą/ieškinį teismui, kaip paskutinę (lot. ultima ratio) priemonę.
28. Šioje nutartyje išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą, pateikė argumentuotą poziciją bei atsižvelgė į objektyvius kriterijus, leidžiančius manyti, jog šiai civilinei bylai nereikėjo išskirtinių teisinių žinių, laiko ir darbo sąnaudų, todėl nėra pagrindo sutikti, kad teismo išvada dėl bylinėjimosi išlaidų sumažinimo yra nepagrįsta ir nemotyvuota.
29. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
30. Esant nustatytoms aplinkybėms ir remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis (jos dalis) yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją, remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas NPC“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.