Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano Būstas Neris“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Mano Būstas Neris“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo - G. J..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Ieškovas nurodė, kad UAB „Mano Būstas Neris“ teikia namui, esančiam (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą nuosavybės teise priklauso atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei. Šio buto įsiskolinimas už laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. priskaičiuotus mokesčius už administravimo, eksploatacines ir komunalines paslaugas sudaro 198,92 EUR.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Teismas padarė išvadą, kad ginčo buto savininkė Vilniaus miesto savivaldybė, sudarydama 2005 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 12-08 su trečiuoju asmeniu, savo, kaip buto savininko, pareigą mokėti mokesčius už butą ir bendrosios dalinės nuosavybės objektų administravimą bei išlaikymą perdavė nuomininkui, apie tokį perdavimą ieškovas žinojo, dėl to ir nagrinėjamu atveju atsakovė neturi pareigos dengti skolą ieškovui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

14. Atsakovei neįrodžius, jog sutartyje buvo aptarta išlaidų, susijusių su namo bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugų suteikimu, mokėjimo tvarka, jai tenka pareiga, kaip buto savininkei, prisidėti prie namo bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymo. Negali susidaryti tokia situacija, kad atsakovei už tinkamai suteiktas namo bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, būtų eliminuota įstatyme įtvirtinta imperatyvi pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę.

16. Atsiliepime nurodo, kad nagrinėjamu atveju nuomos sutartyje su trečiuoju asmeniu buvo susitarta, jog buto nuomos ir komunalinius mokesčius moka nuomininkas. Pagal CK 6.487, 6.583, 6.584, 6.589 straipsnių nuostatas pareiga mokėti už administravimo, komunalines paslaugas, eksploatavimo paslaugas taip pat tenka nuomininkui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

19. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys dėl skolos priteisimo atmestas.

20. Taigi, apeliacinio skundo esmė šiuo atveju - kas turi apmokėti už butui tenkančias gyvenamojo namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, kurias teikia ieškovas. Apeliantas nurodo, kad tokia pareiga tenka atsakovei, kaip buto savininkei, atsakovė teigia, kad ši pareiga tenka buto nuomininkui – trečiajam asmeniui G. J. pagal atsakovės su juo sudarytą nuomos sutartį. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovės pozicija, todėl ieškinį atmetė.

21. Byloje nustatyta ir tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir šis butas nuo (duomenys neskelbtini) yra išnuomotas G. J. Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi. Nurodyta nuomos sutartis nenutraukta, tačiau neįregistruota valstybės įmonėje Registrų centre. Apeliantas teikia nurodytam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Ieškinys pareikštas dėl apelianto suteiktų administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų butui Nr. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d.

23. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CK 4.82 straipsnio 3 dalies taikymo, laikosi nuoseklios pozicijos, kad ši įstatymo nuostata nedraudžia savininkui, taip pat savivaldybei, kuri tokiais atvejais civiliniuose teisiniuose santykiuose veikia kaip butų ir kitų patalpų savininkė, susitarti su buto ar kitų patalpų nuomininku dėl to, kad jis apmokės šias išlaidas. Savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomotojai turi teisę nuomos sutartyje sulygti, kad šias išlaidas bendrosios nuosavybės administratoriui apmoka nuomininkai, tačiau konkrečiu buto ar kitos patalpos nuomojimo atveju turi būti įrodyta, kad šia teise buvo pasinaudota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2013; 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-313/2016; 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-219-2017).

24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties, sudarytos tarp atsakovės ir trečiojo asmens, 2.2 punkte sutarta, kad nuomininkas įsipareigoja kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 20 dienos, sumokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius. Pirmosios instancijos teismas, nors ir nustatė, kad atsakovės ir trečiojo asmens sudaryta nuomos sutartis nebuvo įregistruota viešajame registre, tačiau apie šios sutarties sudarymą apeliantas žinojo arba turėjo žinoti, kadangi civilinėje byloje Nr. e2-3686-432/2019 reikalavimą priteisti skolą už bendrosios nuosavybės administravimo, priežiūros ir komunalines paslaugas UAB „Žirmūnų būstas“, kurio teises ir pareigas, perėmė ieškovas, pareiškė ne atsakovei, o G. J.. Skola minėtoje byloje iš trečiojo asmens buvo priteista 2019 m. vasario 25 d. sprendimu, kuris yra įsiteisėjęs. Be to, minėtoje byloje buvo pateikti duomenys, kad UAB „Žirmūnų būstas“ kreipėsi į SĮ „Vilniaus miesto būstas“ dėl informacijos apie butų nuomininkus ir jam buvo pateikta informacija, įskaitant duomenis apie sudarytas nuomos sutartis. Taigi, nepaisant to, kad atsakovės ir trečiojo asmens nuomos sutartis nebuvo įregistruota valstybės įmonės Registrų centras registre, ji akivaizdžiai buvo išviešinta ir žinoma ieškovui.

25. Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad šiuo atveju trečiasis asmuo (nuomininkas) įsipareigojo mokėti administratoriui (ieškovui) bendrojo naudojimo patalpų administravimo ir bendrosios inžinerinės įrangos nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) išlaidas už savivaldybę (nuomos sutarties 2.2 punktas) ir ieškovui apie tai buvo (yra) žinoma. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti tokiai teismo išvadai.

26. Jau minėta, kad tarp atsakovės ir trečiojo asmens sudarytos nuomos sutarties 2.2 punkte nurodoma, jog nuomininkas kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 20 dienos, privalo sumokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius. Nors sutarties tekstas atskirai neišskiria ir neįvardija trečiojo asmens pareigos apmokėti už bendrųjų objektų administravimo bei priežiūros paslaugas, tačiau toks susitarimas išplaukia iš sisteminio CK normų aiškinimo ir byloje esančios informacijos.

27. CK 6.584 straipsnio 1 dalis numato, kad mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas, kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių. Šiame CK straipsnyje taip pat pateikiamas sąrašas paslaugų, kurias, įstatymo leidėjas priskiria komunalinėms. Tai - paslaugos už šiukšlių išvežimą, liftą, bendro naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kitos. Taigi, nurodytas paslaugų sąrašas nėra baigtinis komunalinių paslaugų sąrašas, o iš konkrečių pavyzdžių darytina išvada, kad komunalinėmis paslaugomis, be kita ko, laikytinos ir paslaugos dėl bendro naudojimo objektų priežiūros.

28. Iš apelianto byloje pateiktos skolų valdymo ataskaitos matyti, kad ieškinyje prašomą iš atsakovės priteisti 198,92 EUR skolos sumą sudaro – 34,92 EUR už administravimą, 57,96 EUR už priežiūrą/eksploataciją, 62,12 EUR už teritorijų ir laiptinių valymą, 43,92 EUR už šilumos ūkio priežiūrą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodytos ir suteiktos paslaugos už priežiūra/eksploataciją, teritorijų ir laiptinių valymą bei šilumos ūkio priežiūrą yra akivaizdžiai komunalinės paslaugos (CK 6.584 straipsnis), dėl kurių apmokėjimo buvo susitarta atsakovės ir trečiojo asmens nuomos sutarties 2.2 punkte.

29. Be to, pagal daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831, 3 punktą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Viena iš minėtuose nuostatuose įtvirtintų namo administratoriaus funkcijų - vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoti namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą. Pagal tai, darytina išvada, jog administravimo paslaugos yra neatsiejamai susijusios ir su komunalinių paslaugų teikimu bei kitomis pastato priežiūros funkcijomis, todėl susitarimas dėl apmokėjimo už komunalines paslaugas, apima ir susitarimą dėl apmokėjimo už administravimo paslaugas.

30. Taigi, nagrinėjamu atveju, pripažinus, kad atsakovės ir trečiojo asmens nuomos sutartimi yra susitarta, jog mokesčius, susijusias su bendrosios nuosavybės priežiūra, administravimu apmoka nuomininkas, nepagrįstais laikytini apeliacinio skundo argumentai, kad už teikiamas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros paslaugas ginčo gyvenamosioms patalpoms privalo atsiskaityti atsakovė.

31. Pažymėtina ir tai, kad pareiga už komunalines ir kitas paslaugas atsiskaityti tenka buto nuomininkui ir pagal teisės aktus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11d. nutarimu Nr. 876 patvirtinto Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tvarkos aprašo 3 punkto 1 papunktyje numatyta, kad už komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą, namo bendrojo naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kitas) ir elektros energiją, sunaudotą daugiabučio namo bendroms reikmėms ar bendrabučio tipo daugiabučio namo reikmėms, daugiabučiuose namuose valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkai atsiskaito butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriui, jeigu daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrajai dalinei nuosavybei administruoti savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendimu yra paskirtas butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorius. Administratorius mokesčius už komunalines paslaugas ir elektros energiją, sunaudotą daugiabučio namo bendroms reikmėms ar bendrabučio tipo daugiabučio namo reikmėms, paskirsto butų ir kitų patalpų savininkams ir nuomininkams, vadovaudamasis savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais, ir pagal sudarytas sutartis atsiskaito su komunalinių paslaugų teikėjais ir elektros energijos tiekėjais. Be to, minėtas teisės aktas taip pat detaliai numato ir tokių paslaugų apmokėjimo tvarką, pagal kurią valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkai už sunaudotą šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir suteiktas komunalines paslaugas atsiskaito pasirinktu mokėjimo būdu (bankuose, kitose įmokas priimančiose įstaigose ir įmonėse, internetu, tiesioginiu debetu, pagal bendrąją atsiskaitomąją knygelę, kitus dokumentus, jų elektroninius atitikmenis) kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito (po praėjusio) mėnesio 20 kalendorinės dienos, jeigu šalių susitarimu nenustatyta kitaip. Informacija apie mokėjimo būdus, kuriais valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkai gali atsiskaityti už sunaudotą šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir suteiktas komunalines paslaugas, skelbiama šios energijos tiekėjų, administratoriaus ar komunalinių paslaugų teikėjų pateikiamuose valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkams sąskaitose, mokestiniuose pranešimuose ir kituose dokumentuose arba kita energijos pirkimo-pardavimo ar komunalinių paslaugų teikimo sutartyse nustatyta tvarka. Taigi, atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad tarp atsakovės ir trečiojo asmens sudarytoje nuomos sutartyje nėra susitarta dėl bendrosios nuosavybės administravimo bei priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarkos.

32. Taip pat atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas tokios apimties sprendimą, nukrypo nuo teismo precedento ir priėmė teisingumo bei pagrįstumo kriterijų stokojantį procesinį sprendimą, nes apelianto cituojamos ir nagrinėjamos civilinės bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios - cituojamoje apeliacinės instancijos teismo praktikoje ieškovui nebuvo žinomas nuomos sutarties sudarymo faktas, ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovę dėl augančios skolos ir pan.; nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės nekonstatuotos.

33. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisakytina, nes jie neturi įtakos vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

34. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnio, 263 straipsnio 1 dalis).

35. Apeliacinį skundą atmetus, apelianto prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, netenkintinas (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.