Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-485-908/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-11-20
Bylos Nr.: 1A-485-908/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-20474-2022-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jurgita Kolyčienė, Arūnas Budrys, Eglė Gruodienė
Nuteistasis: T. B.
Advokatai: Ričardas Ralys

Kategorijos

1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
1.2.23.1.2Privilegijuotas neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 2 d.)
1.2.23.2.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti arba jų platinimas (BK 260 str. 1 d.)
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Baudžiamosios bylos Nr. 1A-485-908/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20474-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.1.8.6.2; 1.2.23.1.2; 1.2.23.2.1; 2.4.6.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Kolyčienės,

sekretoriaujant Donatai Leščiuvienei,dalyvaujant prokurorei Agnei Šneiderienei,nuteistajam T. B., jo gynėjui advokatui Ričardui Raliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. B. gynėjo advokato Ričardo Ralio skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. nuosprendžio, kuriuo T. B. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 259 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, paskiriant jam arešto bausmę 40 (keturiasdešimčiai) parų ir laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir T. B. paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimi, į bausmę nuspręsta įskaityti T. B. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. rugsėjo 9 d. 14.59 val. iki 2022 m. rugsėjo 10 d. 14.06 val., vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

T. B. paskirtos kardomosios priemonės (rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje) paliktos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, nuspręsta konfiskuoti T. B. priklausiusius pinigus – 25 Eur, iki šios nuosprendžio dalies įvykdymo paliekant galioti laikiną nuosavybės teisės apribojimą.

Nuosprendžiu I. S. (I. S.) pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, tačiau ši nuosprendžio dalis apeliacine tvarka nėra skundžiama.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. T. B. nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė narkotinę medžiagą, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti ir laikė narkotinę medžiagą, turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti ir dalį jos išplatino, o būtent: jis, turėdamas tikslą nenustatytą dalį narkotinės medžiagos suvartoti, o likusią jos dalį – išplatinti, nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko bute, adresu (duomenys neskelbtini), laikė narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), kurių bendra masė 32,89 g, tetrahidrokanabinolio kiekis jose nuo 9,1 % iki 12,6 %, iki tol, kol 2022 m. rugsėjo 9 d. apie 14.55 val., būdamas ties pastatu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), dalį jų, t. y. 1 (vieną) folijos lankstinuką, kuriame buvo narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė 1,349 g, tetrahidrokanabinolio kiekis jose 12,6 %, išplatino, t. y. už 25 Eur pardavė I. S. (I. S.), o likusią dalį kratos, atliktos 2022 m. rugsėjo 9 d., laikotarpiu nuo 18.57 val. iki 20.03 val., jo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), metu surado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Nuteistojo T. B. gynėjo advokato R. Ralio apeliaciniu skundu prašoma pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. nuosprendį: 1) iš kaltinimo kaip neįrodytą pašalinant aplinkybę, kad T. B., turėdamas tikslą nenustatytą dalį išplatinti, nuo ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatyto laiko iki 2022 m. rugsėjo 9 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), kurios bendra masė 32,89 g (tetrahidrakanabinolio kiekis joje nuo 9,1 % iki 12,6 %); 2) T. B. pripažinus kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, taikyti švelnesnę bausmę nei numatytą straipsnio sankcijoje; 3) nuteistajam skirti švelnesnę BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę.

2.1. Apeliantas pabrėžia, kad T. B. visiškai pripažįsta savo kaltę ir gailisi dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, taip pat visiškai pripažįsta kaltę ir gailisi dėl nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo, t. y. dėl to, kad 2022 m. rugsėjo 9 d. apie 14.55 val. būdamas ties pastatu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), dalį narkotinės medžiagos, vieną folijos lankstinuką su kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių masė 1,349 g, (tetrahidrokanabinolio kiekis 12,6 %), už 25 Eur pardavė I. S., tačiau nesutinka su nuosprendžio išvada, jog nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė kanapių antžemines dalis, kurių bendra masė 32,89 g, o tetrahidrakanabinolio kiekis jose nuo 9,1 % iki 12,6 %, turėdamas tikslą nenustatytą dalį narkotinės medžiagos išplatinti. Gynybos vertinimu, nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant įrodymų viseto vertinimo principą.

2.2. Skunde nurodomos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios apeliacinės instancijos teismo funkcijas ir paskirtį, cituojami šio įstatymo reikalavimai, keliami nuosprendžiui, cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija apie nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, teisingumo nuosprendžio priėmimo sąlygas bei svarbą. Pabrėžiama, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Apeliantas teigia, kad sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Anot jo, tai ne kartą pažymėta ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose (Barbera, Messegue ir Jabardo prieš Ispaniją, 1988 m. gruodžio mėnesio sprendimas, serija A. Nr. 146; Telfner prieš Austriją, Nr. 33501/96, 2001 m. kovo 20 d. sprendimas ir kt.). Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, abejonėmis, galimybėmis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-05/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2k-455/2014).

2.3. Skunde Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 20 straipsnio kontekste cituojama teismų praktika, atskleidžianti įrodymų sampratą, jų leistinumo ir sąsajumo, pakankamumo ir tinkamumo vertinimo klausimus. Daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas įrodymų viseto vertinimo principą, apkaltinamuoju nuosprendžiu daro neteisėtas ir nepagrįstas išvadas, kad T. B., turėdamas tikslą nenustatytą dalį išplatinti, savo gyvenamojoje vietoje laikė narkotinę medžiagą, iš kurios nenustatytą dalį ketino suvartoti savo reikmėms, o kitą nenustatytą dalį – išplatinti. Tokios išvados buvo padarytos atsižvelgus į aplinkybes, užfiksuotas policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, remiantis elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir kratos procesinių veiksmų metu fiksuotais duomenimis. Be to, apylinkės teismas remiasi ir duomenimis apie nuteistojo konspiracinį susirašinėjimą su kitais asmenimis, pokalbiais apie narkotinių medžiagų įsigijimą / pardavimą, tačiau nemotyvuotai atmeta įrodymus, sukeliančius pagrįstas abejones dėl nuteistojo kaltės ir pagrindžiančius nuteistojo iškeltą versiją, apsiribodamas tik išvada, kad tai tik T. B. pasirinkta gynybinė pozicija. Apeliantas pažymi, kad skundžiamo nuosprendžio išvada, jog jis laikė namuose narkotinę medžiagą, turėdamas tikslą dalį jos išplatinti, pagrįsta netiesioginiais įrodymais, ir nors teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas išvadas gali grįsti tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiai įrodymais, jeigu jie atitinka BPK 20 straipsnio reikalavimus, tačiau šiuo atveju akcentuojami netiesioginiai įrodymai leidžia tik iš dalies paneigti nuteistojo parodymus ir nustatyti tarpinius faktus, kurie nepagrindžia byloje įrodinėtinų aplinkybių ir nėra nei tiesiogiai, nei per kitus tarpinius faktus susiję su įrodinėtinais nusikalstamos veikos objektyviaisiais požymiais.

2.4. Apelianto nuomone, byloje nėra jokių faktinių duomenų, kurie patvirtintų aplinkybes, užfiksuotas policijos tarnybiniuose pranešimuose, pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, t. y. aplinkybes, jog T. B. prekiauja narkotinėmis medžiagomis, bendrauja su pirkėjais. Pažymėtina, kad šių pranešimų pagrindu nuteistojo atžvilgiu buvo taikytos procesinės prievartos priemonės: slaptas sekimas pasitelkiant technines priemones, telefoninių skambučių, pokalbių, SMS kontrolės fiksavimas, tačiau per tris mėnesius jokios aplinkybės, nurodytos tarnybiniuose pranešimuose, nebuvo nustatytos ir nepasitvirtino.

2.5. Iš telefoninių skambučių, pokalbių ir SMS žinučių fiksavimo metu gautų duomenų, jų turinio galima daryti tik prielaidą, jog nuteistasis, bendraudamas su kitais asmenimis, kalba būtent apie narkotines medžiagas, tačiau pokalbiai neinformatyvūs, jų metu užfiksuotos atskiros frazės, atskiri žodžiai, tam tikras naudojamas žargonas neleidžia spręsti apie susitarimą dėl narkotinių medžiagų perdavimo ar tikslo jas perduoti. Pažymima, kad gana ilgą laiką taikant procesines prievartos priemones nuteistojo ir kitų asmenų atžvilgiu, jokios teisinės pasekmės nuteistajam ar kitiems asmenims nekilo, jokių ikiteisminių tyrimų dėl narkotinių medžiagų laikymo, įgijimo, realizavimo nebuvo pradėta. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai gali būti vertinami tik kaip išankstinė nuostata, kad nuteistasis padarė nusikalstamą veiką. Apeliantas nepritaria tam, kad teismas bet kokius duomenis vertina tik kaip šią ikiteisminio tyrimo pareigūnų iškeltą versiją patvirtinančius įrodymus, nors pagal in dubio pro reo principą visos abejonės ir neaiškumai, kai nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-719/2019 ir kt.).

2.6. Skunde pabrėžiama, kad BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, jog bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės skyrimo ir parinkimo klausimus, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe. Tuo atveju, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Apeliantas pabrėžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja išimtinės aplinkybės, kurios leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti neskiriant jam už padarytą sunkų nusikaltimą (BK 260 straipsnio 1 dalis), susijusį su disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, realios laisvės atėmimo bausmės, paskiriant švelnesnę nei sankcijoje numatytą bausmę bei neskiriant arešto už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Anot nuteistojo, BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos itin griežtos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, būtų neproporcingas padarytam nusikaltimui ir nuteistojo asmenybei, neužtikrintų bausmės paskirties. Skunde nesutinkama su nuosprendžio išvada, kad nenustatyta nuteistojo T. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė analogiškas faktines aplinkybes, nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikalstamų veikų. Ta faktinė aplinkybė, kad jis nepripažino, jog iš narkotinių medžiagų bendro kiekio, kurį laikė savo namuose, nenustatytą kiekį ketino ateityje kažkam kažkada parduoti, negali būti vertinama kaip dalinis kaltės pripažinimas. Panaikinus šią aplinkybę iš kaltinimo, yra pagrindas nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl to (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors T. B. anksčiau teistas, tačiau visi jo teistumai susiję su narkotinių medžiagų vartojimu (taip pat ir administraciniai nusižengimai). T. B. stengiasi pakeisti savo gyvenimo būdą, ėmėsi aktyvių veiksmų nutraukti bet kokį narkotinių medžiagų vartojimą, jų nevartoja jau gana ilgą laiko tarpą, jokių naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta, turi glaudžius visuomeninius ryšius (dirba, sukūrė šeimą, susilaukė sūnaus, šiuo metu yra vienintelis, išlaikantis jauną šeimą). Be to, nuteistasis įgijo, laikė ir platino mažiausiai pavojingų narkotinių medžiagų – kanapių – nedidelį kiekį, narkotinių medžiagų platinimas buvo vienkartinis atvejis dėl susiklosčiusių aplinkybių, taip pat visuomenėje šiuo metu intensyviai formuojama nuomonė dėl medicininio, o ne teisinio, požiūrio į tam tikrų narkotinių medžiagų vartojimą (konkrečiai kanapes) ir jas vartojančius asmenis. Reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą taikyti realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis.

3. Teismo posėdžio metu nuteistasis T. B. ir jo gynėjas advokatas prašė tenkinti apeliacinį skundą, o prokurorė prašė jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar dėl jų gautas skundas, teismas vertina tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, bylą tikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo T. B. gynėjo apeliaciniame skunde, kuriuo iš esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvada, kad byloje surinkti duomenys pagrindžia, jog nuteistasis savo gyvenamojoje vietoje laikė narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis) – turėdamas tikslą bent dalį narkotinės medžiagos išplatinti. Dėl to, apeliaciniu skundu prašoma šią aplinkybę iš T. B. pareikšto kaltinimo pašalinti. Kita nuosprendžio dalis, kuria T. B. pripažintas kaltu dėl BK 259 straipsnio 2 dalyje bei 260 straipsnio 1 dalyje (past. – dalyje dėl I. S. išplatintos narkotinės medžiagos) numatytų nusikalstamų veikų padarymo, apeliacine tvarka neskundžiama, tačiau nesutinkama su apkaltinamuoju nuosprendžiu nuteistajam paskirtomis bausmėmis, kurias prašoma sušvelninti.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka pagal nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, kad apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-7-196-303/2022).

6. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes ir tinkamai įvertino nuteistojo T. B. atliktus veiksmus, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nuteistajam paskyrė teisingo bei proporcingo dydžio subendrintą bausmę. Dėl to, byloje paduotas apeliacinis skundas nesudaro prielaidų keisti / naikinti skundžiamą nuosprendį.

Dėl tikslo platinti narkotines medžiagas nustatymo (BK 260 straipsnio 1 dalis)

7. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu T. B. pripažintas kaltu dėl to, kad neteisėtai laikė narkotinę medžiagą, neturėdamas tikslo ją paduoti ar kitaip platinti, bei laikė narkotinę medžiagą, turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, ir dalį jos išplatino, t. y. turėdamas tikslą nenustatytą dalį narkotinės medžiagos suvartoti, o likusią jos dalį – išplatinti – nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko savo gyvenamojoje vietoje laikė narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), kurios bendra masė 32,89 g (tetrahidrokanabinolio kiekis joje nuo 9,1% iki 12,6%); 2022 m. rugsėjo 9 d. apie 14.55 val. vieną folijos lankstinuką su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurios masė 1,349 g (tetrahidrokanabinolio kiekis joje 12,6 %) – išplatino, t. y. pardavė I. S., o likusią dalį T. B. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu surado ir paėmė pareigūnai. Kaip jau buvo minėta, nuteistasis T. B. neneigia, kad laikė narkotinę medžiagą savo gyvenamojoje vietoje, neturėdamas tikslo ją parduoti ar kitaip išplatinti, bei to, jog dalį narkotinės medžiagos išplatino, t. y. pardavė I. S.. Atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir teisingai nustatė minėtąsias aplinkybes, teisėjų kolegija plačiau dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalių, kurios nėra skundžiamos apeliacine tvarka, nepasisako. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nagrinėjamu atveju esminis bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka klausimas yra tai, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad byloje surinkti duomenys patvirtina, jog nuteistasis T. B. savo gyvenamojoje vietoje laikė narkotinę medžiagą, turėdamas tikslą ne tik ją suvartoti, bet ir dalį išplatinti.

8. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Už tuos pačius veiksmus (išskyrus narkotinių medžiagų pardavimą ar kitokį platinimą) be tikslo šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti atsakomybė numatyta BK 259 straipsnio 1 dalyje. Būtent tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas yra esminis šiuose Baudžiamojo kodekso straipsniuose numatyto neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis atribojimo kriterijus. Tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas turėjimas yra subjektyvusis BK 260 straipsnio 1–2 dalyse numatytų nusikalstamų veikų požymis, todėl, kaip ir kiekvienas nusikalstamos veikos sudėties požymis, turi būti įrodytas ir tinkamai motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-48-303/2016).

9. Pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio 5 dalies pagrindu teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Teismo proceso dalyvių teismui pateiktų pasiūlymų dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, atmetimas savaime nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

10. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu T. B. pilnai savo kaltę pripažino tik dėl kaltinimo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, o dėl BK 260 straipsnio 1 dalies – iš dalies, t. y. pripažino tik tai, kad narkotines medžiagas vienintelį kartą pardavė asmeniui (past. – I. S.), nes jam (T. B.) labai reikėjo pinigų, o I. S. parašė ir paklausė, ar T. B. turi narkotinių medžiagų. Teisiamojo posėdžio metu T. B. kategoriškai neigė, turėjęs tikslą parduoti kitas namuose laikytas narkotines medžiagas (3 t., b. l. 71). Pažymėtina, kad iš esmės tapačias aplinkybes, t. y. kad vienintelį kartą narkotines medžiagas pardavė I. S., T. B. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 109–110, 114–115). Vis dėlto, kaip jau buvo pažymėta, asmens tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas grindžiamas ne tik jo prisipažinimu / neprisipažinimu turėjus tokį tikslą, bet turi būti vertinama byloje surinktų duomenų visuma. Nors T. B. proceso metu iš esmės nuosekliai teigė, kad narkotines medžiagas laikė išimtinai savo asmeniniams poreikiams (pats jas vartojo) ir tik vienintelį kartą dalį jų pardavė I. S., tokie nuteistojo parodymai savaime nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog jis turėjo tikslą savo gyvenamojoje vietoje laikytų narkotinių medžiagų neapibrėžtą dalį išplatinti, o kitą dalį suvartoti pats.

11. Sutiktina su gynėjo skunde nurodytais teiginiais, kad kaltė dėl asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos gali būti grindžiama ne tik tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais. Nagrinėjamo klausimo kontekste svarbus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas teismams, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi vienodą įrodomąją vertę. Tiesioginiai įrodymai patys be tarpinių grandžių yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiais laikomi tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma remiantis tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013).

12. Iš bylos medžiagoje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. R. 2022 m. birželio 7 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus nenaudojant techninių priemonių gauta informacija apie tai, jog T. B., a. k. (duomenys neskelbtini), mob. Nr. (duomenys neskelbtini), pravarde „T.“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), šalia savo gyvenamojo namo platina augalinės kilmės narkotines medžiagas – kanapes. Prekyba vyksta visą dieną, o T. B. su klientais bendrauja per internetinę programėlę „Wickr Me“ (slapyvardis: (duomenys neskelbtini)). Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. balandžio 20 d. prie T. B. namų nusipirkti augalinės kilmės narkotinių medžiagų – kanapių laukė apie 40 klientų. Asmeniui narkotines medžiagas tiekia nenustatytas asmuo, važinėjantis automobiliu „Hyundai Santa Fe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Marihuanos kaina 10 Eur už 0,9 g (1 t., b. l. 8–12). Kaip matyti iš 2022 m. birželio 7 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-20474-22, minėto tarnybinio pranešimo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 6–7).

13. Bylos medžiagoje esančiame Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo G. G. 2022 m. rugsėjo 9 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2022 m. rugsėjo 9 d. apie 14.55 val. ties pastatu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), įtarus narkotinių medžiagų disponavimu be tikslo platinti sulaikytas I. S., kuris, kaip įtariama, už 25 Eur įsigijo folijos lankstinuką su augalinės kilmės medžiaga, kaip įtariama, narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (1 t., b. l. 13–14). Iš skundžiamo apkaltinamojo nuosprendžio turinio ir byloje esančių duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju neginčytinai įrodyta, jog 2022 m. rugsėjo 9 d. T. B. už 25 Eur I. S. pardavė vieną folijos lankstinuką, kuriame buvo narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė 1,349 g (tetrahidrokanabinolio kiekis joje 12,6 %). Šių aplinkybių apeliacine tvarka neginčija nei nuteistasis I. S., nei nuteistasis T. B.. Iš bylos duomenų matyti, kad po narkotinių medžiagų pardavimo, manant, jog T. B. gyvenamojoje vietoje (bute, esančiame (duomenys neskelbtini)) gali būti objektai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti, ar civilinėje apyvartoje uždrausti daiktai, 2022 m. rugsėjo 9 d. buvo priimtas nutarimas T. B. gyvenamojoje vietoje atlikti kratą, kurios teisėtumas patvirtintas Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartimi (1 t., b. l. 101–103, 116–117, 118–119).

14. 2022 m. rugsėjo 9 d. kratos protokole užfiksuota, kad T. B. gyvenamojoje vietoje, t. y. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atliktos kratos metu buvo rasta ir paimta: skaidriame maišelyje įpakuota žalios spalvos augalinės kilmės specifinio kvapo medžiaga, svarstyklės itin mažiems svoriams sverti, folijos ritinys, skaidrus polietileninis maišelis su žalios spalvos augalinės kilmės specifinio kvapo medžiagos likučiais bei cigarečių pakelis, kurio viduje rasti trys folija apvynioti rutuliukai su viduje esančia žalios spalvos augalinės kilmės specifinio kvapo medžiaga (1 t., b. l. 104–115). 2022 m. lapkričio 16 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad kratos metu rastame cigarečių pakelyje buvusiuose trijuose folijos lankstinukuose buvusi žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių bendroji masė yra 4,008 g (tetrahidrakanabinolio kiekis jose 12,2 %); taip pat nustatyta, kad polietileniniame maišelyje ir skaidriame maišelyje rastos žalios spalvos augalinės kilmės medžiagos yra narkotinės medžiagos – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra, atitinkamai, 0,437 g ir 27,096 g (tetrahidrakanabinolio kiekis jose 9,1 % ir 11,4 %). Be to, nustatyta, kad I. S. pateiktame folijos lankstinuke buvusi žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga taip pat yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 1,349 g (tetrahidrakanabinolio kiekis jose 12,6 %) (1 t., b. l. 159–161). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo abejoti byloje pateikta specialisto išvada, o aplinkybių, paneigiančių šios išvados patikimumą, siekiant paneigti specialisto išvadoje nustatytas aplinkybes, nenurodoma ir apeliaciniame skunde.

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad psichotropinių medžiagų laikymas – tai psichotropinių ar narkotinių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.: 2K-P-218/2009, Nr. 2K-162/2011, 2K-421/2012Nr. 2K-138-489/2022, 2K-167-719/2023). Atsižvelgiant į aptartas nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis minėta kasacinio teismo praktika, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nuteistasis T. B. savo gyvenamojoje vietoje iš viso laikė 32,89 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) – iš kurių 1,349 g pardavė I. S.. Šiame kontekste, be kita ko, atkreipiant dėmesį į apeliacinio skundo argumentus, kad T. B. laikė ir išplatino mažiausiai pavojingos narkotinės medžiagos nedidelį kiekį, pažymėtina, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistasis pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (2007 d. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. V-1033 redakcija) patvirtintose „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose“ nustatyta, kad kanapės (antžeminės dalys) (Cannabis plant) atitinka nedidelį kiekį, kai jų yra ne daugiau kaip 5 g. Kaip pagrįstai konstatuota apkaltinamajame nuosprendyje, nuteistasis I. S. įgijo, o T. B. jam pardavė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, t. y. 1,349 g, tačiau nagrinėjamu gi atveju, T. B. savo gyvenamojoje iš viso laikė 32,89 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) – iki tol, kol 2022 m. rugsėjo 9 d. dalį jų (1,349 g) pardavė. Vadinasi, iš viso T. B. laikytos narkotinės medžiagos kiekis viršijo nedidelio kanapių kiekio ribą. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamoje byloje nėra galimybės nustatyti, kokį tiksliai kiekį narkotinės medžiagos nuteistasis T. B. laikė, neturėdamas tikslo jos platinti, visos abejonės buvo aiškinamos jo naudai, taigi jo nusikalstama veika skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, nes tai palankiausia nuteistojo teisinei padėčiai.

16. Sprendžiant dėl to, ar apeliantui pagrįstai inkriminuotas tikslas nenustatytą dalį gyvenamojoje vietoje laikytos narkotinės medžiagos parduoti ar kitaip platinti, pažymėtina, kad šis tikslas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis, taigi, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, kiti objektyvūs bylos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-472/2011, 2K-162-976/2018, 2K-131-719/2022, 2K-167-303/2022). Pažymėtina, kad kaltininkas, disponuodamas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, gali turėti ir du tikslus – vartoti ir parduoti (ar kitaip platinti), todėl tokiu atveju veika kvalifikuotina kaip idealioji BK 259 straipsnyje ir 260 straipsnyje nurodytų nusikaltimų sutapti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-195/2009, 2K-48-303/2016, 2K-309-495/2019).

Žemesnės instancijos teismas

17. Nuteistojo T. B. teigimu, jis pats vartojo narkotines medžiagas, būtent, kanapes. Pirmosios instancijos teisme T. B. parodė, kad jis dažnai rūkė, todėl pirkdavo didesnį kiekį už tiek, kiek turėdavo pinigų; vieno lankstinuko nepirkdavo, pirkdavo nuo 20 g iki 50 g, mokėdavo nuo 100 Eur iki 200 Eur; per dieną sutraukdavo du–tris „kasiakus“ (3 t., b. l. 71–72). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu T. B. taip pat nurodė dažnai vartojantis marihuaną; pats narkotinių medžiagų (nuo 35 g iki 40 g „žolės“) įsigijo 2022 m. rugsėjo 8 d. iš nepažįstamo asmens prie (duomenys neskelbtini) geležinkelio stoties; kiek tiksliai įsigijo, nežino, bet mokėjo apie 300 Eur. Papildomos apklausos metu T. B. parodė, kad jo gyvenamojoje vietoje rastą marihuaną pirko savo vartojimui, o ne platinimui; visada pirkdavo didesnį kiekį, nes pastoviai rūkė; pirkdavo apie 20 / 30 g, už 1 g mokėdavo 7 Eur. Be to, apklausos metu T. B. paaiškino, kad kratos metu rastos svarstyklės buvo naudojamos marihuanai sverti, tikrinant, ar jis pats nusipirkdavo tikslų kiekį ir ar jo neapgaudavo, o folija buvo skirta buitiniam naudojimui virtuvėje, tačiau pora kartų buvo į ją susipakavęs marihuaną savo vartojimui (2 t., b. l. 109–110, 114–115). Šiame kontekste pažymėtina, kad nors kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-458/2021). Byloje pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-N 1933/2022(01) patvirtina T. B. parodymus, kad jis vartojo narkotines medžiagas (jo šlapime, be kita ko, rasta tetrahidrakanabinolio karborūkšties (1 t., b. l. 151)), tačiau vien pats vartojimo faktas nepaneigia tikslo laikytas narkotines medžiagas parduoti ar kitaip platinti.

18. Sprendžiant, ar pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu pripažinta, kad nuteistasis T. B. narkotinę medžiagą laikė ne tik savo reikmėms, tačiau ir turėdamas tikslą dalį jos parduoti ar kitaip platinti, svarbu atkreipti dėmesį ir į 2022 m. lapkričio 16 d. specialisto išvadoje nustatytas aplinkybes, jog ant T. B. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu rastų elektroninių svarstyklių (past. – skirtų itin mažiems svoriams sverti) rasta narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ir kokaino – pėdsakų (1 t., b. l. 159–161). Be to, be I. S. parduotos narkotinės medžiagos (kiekis – 1,349 g) T. B. gyvenamojoje vietoje buvo rasta dar 31,541 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) bei folijos ritinys. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu atkreipti dėmesį ir į vietą, kurioje buvo rasta folija: kratos protokole užfiksuota, kad atidarius virtuvės patalpoje esančios spintelės antrąjį stalčių pastebėta skaidriame maišelyje įpakuota žalios spalvos augalinės kilmės specifinio kvapo medžiaga, svarstyklės skirtos sverti itin mažiems svoriams, folijos ritinys ir skaidrus polietileninis maišelis su žalios spalvos augalinės kilmės specifinio kvapo medžiagos likučiais (2 t., b. l. 104–105, 113–115). Vadinasi, tiek narkotinė medžiaga (kanapės (antžeminės dalys)), tiek svarstyklės ir folija narkotinės medžiagos svėrimui bei pakavimui buvo laikomos vienoje vietoje. Dėl to, atsižvelgiant į surastų narkotinių medžiagų kiekį, jų laikymo vietą, priemones joms sverti bei pakuoti, T. B. nurodytos aplinkybės, kad folija buvo skirta buitiniam naudojimui ir tik pora kartų buvo naudojama supakuoti marihuaną savo vartojimui, laikytinos gynybine pozicija, kurią paneigia bylos duomenų visuma, kartu paneigianti ir gynybos poziciją, jog narkotinę medžiagą T. B. laikė išimtinai savo naudojimui.

19. Atkreipiant dėmesį į apeliaciniame skunde akcentuojamą in dubio pro reo principo pažeidimą, pabrėžtina, kad kaltinamojo naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurios yra reikšmingos galutiniam teismo sprendimui priimti ir kurių neįmanoma pašalinti, išnaudojus visas galimybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-69-387/2022). Pažymėtina ir tai, kad abejonės gali būti pašalinamos ne tik atliekant BPK nustatytus veiksmus, kuriais tikrinami byloje esantys įrodymai ar gaunami nauji duomenys, bet ir tinkamai, laikantis įstatyme nustatytų taisyklių, vertinant įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-30-689/2018, 2K-28-689/2021).

20. Vertinant, ar pagrįstai T. B. inkriminuotas tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai analizavo ir narkotinės medžiagos pardavimo I. S. aplinkybes. Teisminio bylos nagrinėjimo metu T. B. nurodė, kad I. S. jam parašė žinutę į telefoną; kaip buvo prašoma jis (T. B.) neprisiminė; jam atrodo, kad I. S. nepasakė, jog nori narkotinės medžiagos, bet jis (T. B.) turėjo supratimą, apie ką kalbama, jie buvo susitikę, rūkė ir apsikeitė numeriais. Tuo momentu T. B. reikėjo 25 Eur, dėl to už tiek ir pardavė. Jis (T. B.) buvo pasiėmęs vieną lankstinuką, nes rūkydavo ir mieste, bet I. S. jam parašė, tad jam ir pardavė (3 t., b. l. 71). Ikiteisminio tyrimo metu T. B. nurodė, besivažinėjant su draugu D. Ž., dirbančiu „(duomenys neskelbtini)“, su juo (T. B.) susisiekė pažįstamas I. S., kuris pasiteiravo, ar T. B. žino, kur gauti narkotinių medžiagų – „žolės“. Kadangi jis (T. B.) buvo įsigijęs ir jam reikėjo pinigų, pagalvojo, kad galėtų parduoti, susitarė, kad jis (T. B.) atveš I. S. narkotinių medžiagų. Nuteistojo teigimu, jis buvo pasiėmęs su savimi „žolės“, nes planavo ją vėliau kažkur suvartoti pats (2 t., b. l. 109–110).

21. Sprendžiant, ar T. B. turėjo tikslą platinti kratos metu rastas narkotines medžiagas, svarbu įvertinti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo metu gautus duomenis. Iš byloje esančios 2022 m. rugpjūčio 3 d.–rugsėjo 9 d. suvestinės Nr. 220729_tvrm11 (TB), kurią patvirtina byloje esantys telefoninių pokalbių garso įrašai (2 tomas (pokalbių IID nuo 6176 iki 7424)), matyti, kad 2022 m. rugsėjo 5 d. 19.10.27 val. fiksuotas pokalbis Nr. IID 6176, kurio metu kontaktas, kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), skambina telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal proceso dalyvių duomenis pirmasis telefono Nr. (duomenys neskelbtini) yra I. S., o telefono Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso T. B.. Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu I. S. taip pat parodė, jog jo telefono Nr. (duomenys neskelbtini), o asmens, kuris pardavinėja kanapes, prisistačiusio vardu T., telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 75–76); teisminio bylos nagrinėjimo metu T. B. patvirtino, kad telefono Nr. (duomenys neskelbtini) yra jo (3 t., b. l. 88). Iš minėtosios suvestinės matyti, kad I. S. 2022 m. rugsėjo 5 d. skambino T. B., klausdamas: „Tai ką, pasimatysim?“ (garso įrašo 00.15 min.), o pastarasis atsakė, kad „Šiandien niekaip“ (garso įrašo 00.16–00.17 min.), vėliau pokalbio metu pasakė: „Aš tau parašysiu, jei ką“ (garso įrašo 00.21–00.22 min.). Be to, telefono Nr. (duomenys neskelbtini) T. B. buvo skambinta ir 2022 m. rugsėjo 8 d. 18.55.46 val., o pokalbio metu T. B. nurodė: „<...> kol kas nėra, bet šiandieną gali būt“ (garso įrašo 00.17–00.22 min.) (pokalbis Nr. IID 7283). Tuo tarpu iš 2022 m. rugsėjo 9 d. 13.15.13 val. fiksuoto telefoninio pokalbio Nr. IID 7386 matyti, kad skambinančiam asmeniui paklausus: „Ar galim šiandien pasimatyti?“ (garso įrašo 00.13–00.14 min.), T. B. atsakė, kad „Galim“ (garso įrašo 00.18 min.). T. B. 2022 m. rugsėjo 9 d. 14.27.13 val. išsiuntė telefono Nr. (duomenys neskelbtini) žinutę Nr. IID 7408 su tekstu „25 e bus brolau“ (1 t., b. l. 83–87). Byloje neabejotinai nustatyta, kad narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis) – T. B. I. S. pardavė būtent už 25 Eur 2022 m. rugsėjo 9 d., o byloje esančios ir anksčiau aptartos telefoninių pokalbių suvestinės patvirtina, jog dėl narkotinių medžiagų įsigijimo I. S. į T. B. kreipėsi anksčiau, t. y. ne tik tą pačią 2022 m. rugsėjo 9 d. Atkreiptinas dėmesys, kad ir pats I. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2022 m. rugsėjo 8 d. vakare paskambino asmeniui, vardu T., ir paprašė parduoti kanapių, bet šis atsakė neturintis ir sakė paskambinti rytoj (2 t., b. l. 75–76). Nors ikiteisminio tyrimo metu duoti nuteistojo parodymai nelaikytini savarankišku įrodymu byloje, tačiau nagrinėjamoje byloje jais patikrinami kiti byloje esantys duomenys.

22. Nagrinėjamos bylos kontekste ypač svarbu įvertinti ir kitus elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo metu gautus duomenis, kuriuose užfiksuoti T. B. pokalbiai / SMS žinutės su kitais asmenimis laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 3 d. iki 2022 m. rugsėjo 9 d. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavus byloje esančius duomenis, nenustatė pagrindo nesutikti su skundžiamame nuosprendyje išdėstytomis išvadomis, kad T. B., suvokdamas, jog elgiasi nusikalstamai, ėmėsi konspiracijos ir pokalbių su potencialiais pirkėjais metu vartojo užlėptas frazes, tiesiogiai neminėjo narkotinių medžiagų ir / ar jų pavadinimų. Nors nuteistojo gynėjas apeliacinės instancijos teisme vykusio posėdžio metu akcentavo ikiteisminio tyrimo pareigūnės telefoninių pokalbių analizėje padarytas klaidas, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teisme į apklausą pareigūnė buvo iškviesta ne dėl telefoninių pokalbių suvestinės, o dėl SMS žinučių apžiūrą atliekant padarytos techninės klaidos, t. y. buvo apkeistas žinutės gavėjas ir siuntėjas.

23. Esminiai ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotų pokalbių aspektai, pagrindžiantys, kad kiti asmenys su T. B. susisiekdavo būtent dėl narkotinių medžiagų įsigijimo, pažymėti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, dėl to jie papildomai nekartojami, tačiau juos įvertinus su jau aptartomis narkotinių medžiagų pardavimo I. S. aplinkybėmis, darytina išvada, kad kartu su kitais bylos duomenimis, jie patvirtina apylinkės teismo išvadas. Juo labiau, kad nuteistasis I. S. parodė, jog narkotines medžiagas jis pirko iš asmens, pardavinėjančio kanapes, o ir pats nuteistasis T. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog, jam atrodo, I. S. apie narkotines medžiagas nepasakė, bet jis (T. B.) suprato, apie ką kalbama (3 t., b. l. 71). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės iš dalies paneigia nuteistojo T. B. gynybinę versiją, kad jis parduoti narkotines medžiagas I. S. sugalvojo netikėtai (past. – pats nurodė, kad pardavė sau pasiimtą lankstinuką) ir tai buvo vienintelis kartas, kada išplatino narkotines medžiagas. Nuteistojo nurodyta aplinkybė dėl supratimo, apie ką kalbėjo I. S., laikytina prieštaringa, nes narkotinėmis medžiagomis neprekiaujantis asmuo iš abstraktaus pokalbio, kuriame nė žodžiu neužsimenama apie narkotines medžiagas, neturėtų pagrindo suprasti, jog jo prašoma parduoti narkotines medžiagas. Teisėjų kolegijos vertinimu, T. B. nurodytos aplinkybės patvirtina, kad kalbant apie narkotines medžiagas buvo naudojama užšifruotos frazės, nepaisant to, jis I. S. norą įsigyti kanapių suprato. Darytina išvada, kad byloje esantys elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo metu gauti duomenys neabejotinai paneigia nuteistojo T. B. versiją, jog jis dėl pinigų stygiaus tą pačią dieną, t. y. 2022 m. rugsėjo 9 d., netikėtai sugalvojo parduoti savo reikmėms pasiimtą lankstinuką su narkotine medžiaga, nes I. S., siekdamas įsigyti narkotinių medžiagų, su T. B. telefonu susisiekė dar 2022 m. rugsėjo 5 d., po to ir 2022 m. rugsėjo 8 d. Teisėjų kolegijos įsitikinimą aptartų išvadų pagrįstumu sustiprina ir tai, kad, nors, anot T. B., narkotinę medžiagą I. S. už 25 Eur jis pardavė tik vienintelį kartą ir dėl to, jog jam tuo metu (2022 m. rugsėjo 9 d.) reikėjo pinigų, tačiau, kaip matyti iš nuteistojo parodymų, dar 2022 m. rugsėjo 8 d. jis įsigijo narkotinės medžiagos už 300 Eur.

24. Pažymėtina ir tai, kad T. B. nurodytos aplinkybės dėl prekybos elektroninėmis cigaretėmis, apie tai neva ir buvo kalbama užfiksuotuose pokalbiuose, laikytinos gynybine versija. Pirmiausia, pokalbiuose elektroninės cigaretės nėra minimos, o kitos užfiksuotos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad kalbama ne apie elektronines cigaretes, nes cigaretės neparduodamos dalimis. Pavyzdžiui, 2022 m. rugpjūčio 10 d. 19.44.27 val. pokalbio Nr. IID 1692 metu, kuris užfiksuotas telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambinant į telefono Nr. (duomenys neskelbtini), T. B. sako: „<...> aš tau tikrai dviejų lygiai neduosiu <...>“ (garso įrašo 01.39–01.41 min.), o kitas kalbantis asmuo atsako: „Nu nelygiai.“ (garso įrašo 01.42 min.), o po to sako: „Vienas keturi už dvacoką galiu duot.“ (garso įrašo 01.46–01.48 min.), o skambinęs asmuo atsako: „<...> vienas penki.“ (garso įrašo 01.49–01.51 min.) (1 t., b. l. 73–74; 2 tomas (pokalbių IID nuo 371 iki 5059)).

25. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimą dėl skundžiamo nuosprendžio pagrįstumo sustiprina ir byloje esantys duomenys, užfiksuoti T. B. mobiliojo ryšio telefono „iPhone“ apžiūros metu. Iš 2022 m. lapkričio 21 d.–lapkričio 22 d. apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad apžiūrint minėtojo telefono nuotraukų galeriją buvo rastos išsaugotos programėlėje „Snapchat“ T. B. siųstos ir išsaugotos nuotraukos. Nuotraukų galerijoje buvo rastos 2022 m. rugsėjo 9 d. nuotraukos: ant 12.10 val. nuotraukos, kurioje vaizduojama galimai narkotinė medžiaga užrašyta „on og kush <...> Tikra bomba“, o ant 12.14 val. nuotraukos matomas prierašas „galimas privežimas!!!“ (1 t., b. l. 180–181, 192). Pažymėtina, kad pagal viešai prieinamus duomenis matyti, jog „kush“ yra kanapių rūšis, o žargonu taip vadinamos kanapės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad telefoninis pokalbis, kurio metu T. B. su I. S. susitarė dėl susitikimo, kurio metu, kaip įrodyta nagrinėjamoje byloje, T. B. pardavė narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) – buvo fiksuotas 13.15.13 val., o minėtoji nuotrauka nuotraukų galerijoje patalpinta 12.14 val.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad kaip nurodoma apeliaciniame skunde, taikant procesines prievartos priemones, be kita ko, ir T. B. atžvilgiu, daugiau nebuvo pradėta ikiteisminių tyrimų, nepaneigia anksčiau padarytų išvadų pagrįstumo. Tai, kad T. B. nebuvo sulaikytas parduodantis ar kitokiu būdu platinantis narkotines medžiagas kitiems asmenims ir pats šių medžiagų perdavimo momentas nebuvo užfiksuotas, nereiškia, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių T. B. tikslą bent jau dalį gyvenamojoje vietoje laikytų narkotinių medžiagų parduoti ar kitaip išplatinti, nes gerai suplanuotuose nusikaltimuose juos vykdantys asmenys naudoja kurį laiką patikimai veikiančią konspiraciją – atvirai pokalbiuose ir / ar SMS žinutėse nemini narkotinių medžiagų pavadinimų, nenurodo jų kiekių ir pan. Dėl to dažnu atveju atliekant panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas nebūna vienareikšmiškų ir itin informatyvių susirašinėjimų dėl parduodamų / perkamų narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teisėjų kolegijos įsitikinimu, anksčiau jau aptartų netiesioginių įrodymų visuma sudaro vientisą ir nuoseklią loginę įrodymų grandinę, todėl ji leidžia konstatuoti, kad T. B. narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis) – laikė ne tik savo reikmėms, bet ir turėdamas tikslą jas parduoti / kitaip išplatinti.

27. Nors nuteistojo gynėjas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad nagrinėjamu atveju dėl tiesioginių / netiesioginių įrodymų vertinimo yra aktuali Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-203-957/2023, tačiau ši byla nelaikytina analogiška nagrinėjamai. Pažymėtina, kad T. B. nebuvo kaltinamas ir / ar nuteistas už jo gyvenamojoje vietoje kratos metu rastos narkotinės medžiagos įgijimą, taip pat už jo gyvenamojoje vietoje kratos metu rastos narkotinės medžiagos pardavimą ir / ar kitokį išplatinimą, o minėtoje baudžiamojoje byloje asmenys buvo išteisinti, neįrodžius, kad jie dalyvavo įgyjant ir išplatinant didelį kiekį narkotinės medžiagos, juo labiau, kad minėtoje nutartyje konstatuota, jog išteisintųjų gyvenamosiose vietose nebuvo rasta narkotinių medžiagų ar joms sverti, pakuoti, laikyti ir pan. skirtų priemonių (įrankių), priešingai nei nagrinėjamoje byloje. Nuteistojo gynėjo nurodyta baudžiamoji byla nelaikytina analogiška nagrinėjamai ir nesudaro pagrindo remtis šiuo apeliacinės instancijos teismo sprendimu.

28. Teisėjų kolegija, apibendrindama visa, kas išdėstyta, konstatuoja, kad byloje nustatytų ir jos nagrinėjimo metu dar kartą įvertintų įrodymų visuma patvirtina, jog T. B. veikoje nustatyti tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės

29. Apeliaciniu skundu, be kita ko, prašoma sušvelninti nuteistajam T. B. paskirtas bausmes, dėl to, apeliacinės instancijos teismas aptaria ir nuteistajam paskirtos bausmės teisingumo bei pagrįstumo klausimus.

30. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, privalo atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus – į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai), taip pat į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė ir nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-369-942/2015, 2K-87-976/2020, 2K-122-976/2021, 2K-266-648/2022). Dėl to, baudžiamąją bylą išnagrinėjęs ir bausmę skiriantis teismas privalo nustatyti ir įvertinti visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jų visumos, o ne pavienių aplinkybių, pagrindu nuteistajam skirti bausmę už padarytą nusikalstamą veiką.

31. Skundžiamame nuosprendyje, motyvuojant bausmės skyrimo aspektus, teisingai nustatyta, kad T. B. padarė dvi nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, t. y. vieną sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis, 260 straipsnio 1 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis, 259 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad T. B. atsakomybę sunkina aplinkybė, jog nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Šią išvadą patvirtina byloje esantys Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį duomenys, iš kurių matyti, kad T. B. skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė esant neišnykusiam teistumui (2 t., b. l. 169–171). Be kita ko, skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta T. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad juo nesutinkama, jog nuteistojo atžvilgiu nebuvo nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuteistojo prisipažinimas ir gailėjimasis dėl padarytų nusikalstamų veikų (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo sutikti su tokia gynybos pozicija.

32. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina nustačius du aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-976/2023). Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017). Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Pabrėžtina, kad nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-167-719/2023). Sutiktina, kad nagrinėjamu atveju T. B., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, pripažino savo kaltę dėl to, kad laikė narkotines medžiagas, o dalį jų pardavė I. S., teigė nuoširdžiai besigailintis dėl padarytos nusikalstamos veikos (2 t., b. l. 109–110, 114–115, 127–128). Duodamas parodymus teisminio bylos nagrinėjimo metu, parodė kaltę dėl BK 260 straipsnio (dėl platinimo) pripažįstantis iš dalies, o dėl BK 259 straipsnio 2 dalies – pilnai (3 t., b. l. 71). Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, T. B. proceso metu duotus parodymus vertinti kaip prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi lengvinančios aplinkybės kontekste nėra pagrindo. Sutiktina, kad T. B. proceso metu davė parodymus, bent iš dalies apibūdindamas narkotinių medžiagų pardavimo I. S. aplinkybes, tačiau pabrėžtina, jog T. B. iš esmės pripažino tas aplinkybes, kurios buvo grindžiamos kitais byloje surinktais duomenimis – narkotinių medžiagų laikymą ir dalies jų pardavimą, tačiau apklausiamas pirmosios instancijos teisme, teigė negalintis atsakyti, ką reiškia jo žinutėse bei pokalbiuose užšifruotos frazės, tokios kaip, „dm“, taip pat negalėjo atsakyti, apie ką buvo kalbama teisiamojo posėdžio metu perklausytuose įrašuose (3 t., b. l. 71–72, 89), nors būtent šie netiesioginiai įrodymai yra reikšmingi įrodinėjant tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas. Aptartos aplinkybės neduoda pagrindo konstatuoti, kad T. B. savanoriškai prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, juo labiau, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu T. B. neigė turėjęs tikslą gyvenamojoje vietoje laikytas narkotines medžiagas ne tik pats suvartoti, bet ir parduoti ar kitaip išplatinti (ši aplinkybė neigiama ir apeliaciniame skunde). Tokia išvada nereiškia, kad iš nuteisto asmens reikalaujama pripažinti teisinę nusikalstamos veikos kvalifikaciją, tačiau minėto tikslo turėjimas laikytinas esmine BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo aplinkybe, kurios (ne)pripažinimas yra reikšmingas sprendžiant dėl lengvinančios aplinkybės (ne)konstatavimo. Aptartos aplinkybės leidžia spręsti, kad nepašalinus iš T. B. pareikšto kaltinimo aplinkybės dėl turėto tikslo neapibrėžtą dalį laikytos narkotinės medžiagos išplatinti, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo nesant T. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

33. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka tiek kaltininko asmenybės, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126-693/2018, 2K-209-222/2018, 2K-1-719/2020, 2K-115-303/2022). Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-281-942/2018, 2K-24-689/2019). Be to, pabrėžtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).

34. Skiriant bausmes nuteistajam buvo įvertinti ir jo asmenybę apibūdinantys duomenys: T. B. yra darbingo amžiaus, iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančio SODROS registro duomenų matyti, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 2023 m. liepos 12 d. T. B. verčiasi individualia veikla. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu buvo pateikti MB „(duomenys neskelbtini)“ steigimo dokumentai bei VĮ „Registrų centras“ išrašas, patvirtinantys, kad T. B. įsteigė minėtą mažąją bendriją ir joje eina direktoriaus pareigas (3 t., b. l. 172–176). Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis yra vedęs (3 t., b. l. 54–60, 85), pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu jo sutuoktinė E. B. (buvusi Z.) buvo nėščia (3 t., b. l. 53), o apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad susilaukė sūnaus ir vienintelis išlaiko jauną šeimą. Vis dėlto, nusikalstamas veikas T. B. padarė būdamas teistas, be kita ko, ne kartą pripažintas kaltu ir pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2 t., b. l. 169–171). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad T. B. 2022 m. rugsėjo 15 d. bylos duomenis per penkių metų laikotarpį nebuvo kreipęsis į Respublikinį priklausomybės ligų centrą (2 t., b. l. 147). Pagal Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už trejus metus T. B. ne kartą baustas administracine tvarka ir yra informacija tik apie vienos paskirtos baudos sumokėjimą (apie kitų baudų sumokėjimą informacijos nėra). Atkreiptinas dėmesys, kad T. B. administracine tvarka baustas ir už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo (2 t., b. l. 152–168). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistajam, visas jų skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė teisingai.

35. Konkreti bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikantis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 61 straipsnio 1 dalies pagrindu teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

36. Skundžiamu apkaltinamuoju nuosprendžiu T. B. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, kurios sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, bauda ir areštas, bei pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pagal kurią gali būti skiriamas tik laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų. Pažymėtina, kad teismas, skirdamas bausmę, siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021). Nagrinėjamu gi atveju, apylinkės teismas nuteistajam skyrė areštą keturiasdešimčiai parų (BK 259 straipsnio 2 dalis) ir laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams (BK 260 straipsnio 1 dalis). Pabrėžtina, kad net ir nenustačius nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį jam buvo skirta minimalaus sankcijoje numatyto dydžio laisvės atėmimo bausmė.

37. Atsižvelgiant į tai, kad BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios švelnesnio pobūdžio bausmės, kurių pagrįstai, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nuteistajam neskyrė, šiame kontekste nėra pagrindo vertinti BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, t. y. švelnesnės nei įstatyme numatyta bausmės skyrimo, taikymo galimybės. Pažymėtina, kad anksčiau T. B. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį buvo skirtos laisvės apribojimo bei arešto bausmės (2 t., b. l. 169–171), tačiau jos nepadarė nuteistajam tokios įtakos, kad šis daugiau nenusikalstų, o ir pačiame apeliaciniame skunde akcentuojama, kad iš esmės visi T. B. teistumai yra susiję su narkotinių medžiagų vartojimu, dėl to, nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti už aptariamą veiką neskiriant griežčiausios sankcijoje numatytos – arešto – bausmės.

38. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, juo prašoma sušvelninti ir bausmę, skirtą pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Kaip jau minėta, šio straipsnio sankcijoje numatyta vienintelė galima bausmės rūšis – laisvės atėmimas – dėl to, švelnesnė bausmė nuteistajam pagal šį straipsnį galėtų būti skiriama tik nustačius BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygas.

39. BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį švelnesnė bausmė paprastai gali būti skiriama, jei yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126-693/2018, 2K-150-511/2022). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo T. B. atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes ne pats nuteistasis pranešė apie padarytą nusikalstamą veiką, be to, byloje nenustatyta ir BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose numatytų aplinkybių, nes tik konstatavęs šių sąlygų visumą teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-176-222/2019).

40. BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-169-458/2020, 2K-125-689/2021). Iš kasacinio teismo formuojamos praktikos matyti, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos tada, kai vadovaujantis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parenkama švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233-976/2021). Nagrinėjamu gi atveju, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių, padarytas nusikalstamas veikas ar paties nuteistojo asmenybę apibūdinančių aplinkybių, kurios suponuotų išvadą, kad minimali BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta – laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams – laikytina neproporcinga ir iš esmės užtikrina tik nuteistojo T. B. nubaudimą. Kaip jau minėta, nors anksčiau T. B. nėra teistas už narkotinių medžiagų platinimą, tačiau yra ne kartą teistas už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, ir nors šiuo metu nurodo nevartojantis narkotinių medžiagų, tačiau tai savaime nepaneigia padarytų nusikaltimų veikų pavojingumo, juo labiau, kad dalis nuteistojo laikytų narkotinių medžiagų buvo išplatinta I. S., kuris buvo sulaikytas netrukus po narkotinių medžiagų įsigijimo. Nors apeliaciniame skunde nurodytos tokios aplinkybės, kaip šeimos sukūrimas, jos išlaikymas, siekis nutraukti bet kokį narkotinių medžiagų vartojimą, iš esmės vertintinos teigiamai, tačiau nagrinėjamos bylos visumoje nesudaro pagrindo išvadai, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė neatitinka teisingumo principo. Pagrindo priešingai išvadai nesuteikia ir apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės dėl visuomenėje formuojamos nuomonės dėl medicininio, o ne teisinio, požiūrio į narkotinių medžiagų – kanapių – vartojimą ir jas vartojančius asmenis. Pabrėžtina, kad tiek nusikalstamų veikų padarymo, tiek ir šiuo metu narkotinių medžiagų laikymas / platinimas yra kriminalizuotas, dėl to vien tai, jog visuomenėje (taip pat ir Lietuvos Respublikos Parlamente) yra keliamas disponavimo nedideliu kiekiu kanapių (jų dalių) savo reikmėms dekriminalizavimo klausimas, apeliacinės instancijos teismui neduoda pagrindo švelninti nuteistajam paskirtų bausmių, juo labiau, kad minėta baudžiamojo įstatymo pakeitimo iniciatyva neapima kanapių (jų dalių) platinimo. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į teigiamai nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį skyrė jam minimalaus dydžio bausmę, todėl dar labiau švelninti nuteistojo teisinės padėties nėra pagrindo.

41. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, nuteistajam T. B. paskirtas bausmes subendrino bausmių apėmimo būdu ir paskyrė jam subendrintą laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams. Be to, skundžiame nuosprendyje teisingai konstatuota, kad pagal baudžiamąjį įstatymą draudžiamas bausmės vykdymo atidėjimas už nusikalstamas veikas, dėl kurių padarymo nuteistas apeliantas, dėl to šiame kontekste plačiau nepasisakoma.

42. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nuteistajam T. B. paskirtos tinkamai individualizuotos ir proporcingos padarytoms nusikalstamoms veikoms bei jo asmenybei bausmės, kurios tinkamai subendrintos tarpusavyje. Byloje nenustatyta nei faktinio, nei teisinio pagrindo, kuriuo remiantis nuteistajam paskirta bausmė turėtų būti švelninama. Tai sudaro pagrindą nuteistojo T. B. gynėjo advokato R. Ralio apeliacinį skundą atmesti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo T. B. gynėjo advokato Ričardo Ralio apeliacinį skundą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Arūnas BudrysEglė GruodienėJurgita Kolyčienė