Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Dariaus Prankos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Rolando Imbraso (toliau – ir prokuroras) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. R. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį ir nubausta 70 MGL (3 500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. sausio 28 d. iki 2020 m. sausio 29 d. (dvi dienos) ir paskirta galutinė 66 MGL (3 300 Eur) dydžio bauda, nustatytas dešimties mėnesių baudos sumokėjimo terminas.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – nuspręsta palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

T. B. išteisinta, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikintos.

V. F. išteisinta, neįrodžius kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikintos.

K. F. išteisinta, neįrodžius kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

V. F. pripažinti kalta pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir skirti jai 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmę;

K. F. pripažinti kalta pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir skirti jai 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirti K. F. galutinę subendrintą 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmę;

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Dėl T. B., V. F. ir K. F. išteisinimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį

9. Teisingumo vykdymą ir BPK 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą baudžiamojo proceso paskirtį – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas, – užtikrina baudžiamojo proceso įstatymo normos, reglamentuojančios įrodinėjimą.

10. Esminės byloje surinktų duomenų pripažinimo leistinais ir su byla susijusiais įrodymais bei jų vertinimo taisyklės įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, kurio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Ši baudžiamojo proceso įstatymo norma nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka neabejotinai nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

11. Esminiu pažeidimu pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas gali būti pripažįstami atvejai, kai nuosprendyje teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-74-976/2017, 2K-211-628/2022).

15. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kadangi pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas tokių trūkumų, kokius savo apeliaciniame skunde nurodo prokuroras, neturi. Šiuo atveju teisėjų kolegija nenustatė nei teisinio, nei faktinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir šių įrodymų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Skundžiamame nuosprendyje atlikta išsami byloje surinktų įrodymų analizė, įvertinta jų visuma, kuria remiantis padarytos argumentuotos išvados dėl to, kad išteisintųjų dalyvavimas padarant joms inkriminuotas nusikalstamas veikas neįrodytas. Pirmosios instancijos teismas, laikydamasis BPK 305 straipsnio 3 dalies 1-4 punktų reikalavimų, nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė teismo nustatytas bylos aplinkybes, pakankamai išsamius įrodymų vertinimo motyvus bei išvadas dėl kaltinamųjų T. B., V. F. bei K. F. išteisinimo. Tai, kad bylos įrodymus teismas įvertino ne taip, kaip to norėtų valstybinis kaltintojas, savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas.

17. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, atitinkamai teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnio 2 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-218/2009, 2K-159/2012, 2-7-107/2013). Taigi, teismas, kaip to prašo prokuroras, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, savo išvadas dėl objektyviųjų ir subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių nustatymo turi pagrįsti patikimais įrodymais ir nuosprendį motyvuoti, t. y. jo aprašomojoje dalyje pateikti įrodymų analizę visais klausimais, kurie išsprendžiami apkaltinamuoju nuosprendžiu. Vis dėlto nagrinėjamu atveju baudžiamosios bylos medžiagoje surinkti ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirti įrodymai tokios galimybės nesudaro.

18. Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo teiginiu, kad baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia apkaltinamąjį nuosprendį grįsti netiesioginiais įrodymais. Išties, teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad savo išvadas teismas gali grįsti tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais įrodymais, jeigu jie atitinka BPK 20 straipsnio reikalavimus. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal santykį su įrodinėtinomis bylos aplinkybėmis, įrodymai skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltumas nustatomi tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiamas asmens kaltumas, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-539/2011 ir kt.). Vis dėlto šiuo atveju byloje valstybinio kaltintojo akcentuojami netiesioginiai įrodymai leidžia tik iš dalies paneigti nuteistosios R. R. bei išteisintųjų T. B., V. F. bei K. F. parodymus ir nustatyti tarpinius faktus, kurie nepagrindžia byloje įrodinėtinų aplinkybių ir nėra nei tiesiogiai, nei per kitus tarpinius faktus neabejotinai susiję su įrodinėtinais BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviaisiais požymiais.

19. Iš valstybinio kaltintojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad prokuroras, jame pateikdamas nuteistosios R. R. ir išteisintųjų T. B., V. F. bei K. F. telefoninių pokalbių turinio analizę, su šių pokalbių turiniu gretindamas K. F. slapto sekimo protokole užfiksuotas aplinkybes pasitinkant ir atsivežant į V. F. gyvenamąją vietą R. R., taip pat V. F. ir T. B. naudojamų telefonų telefoninio susižinojimo išklotines, iš kurių matyti jų telefonų prisijungimo prie tų pačių bazinių stočių informacija, bei faktą, kad tą pačią dieną pas R. R. asmens apžiūros metu rasta 0,00188 g karfentanilio, sieja šiuos įrodymus ir jais nustatytinas faktines aplinkybes bei teigia, kad pas R. R. rastus 0,00188 g karfentanilio pradžioje nenustatytomis aplinkybėmis ne vėliau kaip iki 2020 m. sausio 28 d., 12 val. įgijo T. B., kuri jį laikė su savimi, o 2020 m. sausio 28 d., apie 12 val., (duomenys neskelbtini) išplatino bendrininkų grupe su K. F. veikusiai ir pas ją (T. B.) į (duomenys neskelbtini) atvykusiai V. F., kuri 2020 m. sausio 28 d., 12 val. įgijusi šią psichotropinę medžiagą iš T. B. parvežė (pargabeno) ją į (duomenys neskelbtini), kur kartu su savo dukra K. F. tą pačią dieną, ne vėliau kaip 14.08 val., išplatino pastarosios į butą, esantį (duomenys neskelbtini), atvežtai R. R. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nepaisant to, jog remiantis byloje surinktais įrodymais galima nustatyti prokuroro apeliaciniame skunde nurodytą įvykių, kurių metu bendravo ir susitiko nuteistoji R. R. su K. F. ir V. F., tarpusavyje bendravo V. F. ir K. F., taip pat bendravo ir galimai susitiko V. F. su T. B., chronologiją, tačiau šių tarpinių faktų nepakanka išvadai, kad šių susitikimų metu buvo realizuoti BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai.

20. Antai iš byloje esančio ir prokuroro apeliaciniame skunde akcentuojamo 2020 m. gegužės 20 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo matyti, jog jame aprašyti 2020 m. sausio 27 d. ir 2020 m. sausio 28 d. vykę R. R. ir K. F., K. F. ir V. F., V. F. ir T. B. telefoniniai pokalbiai (1 t., b. l. 80-95), kurių turinį pakankamai išsamiai skundžiamo nuosprendžio 5, 10-11 puslapiuose išdėstė pirmosios instancijos teismas. Iš šių pokalbių turinio matyti, kad tiek nuteistoji R. R., tiek išteisintosios T. B., V. F. ir K. F. kaltinime nurodytomis dienomis išties bendravo tarpusavyje. Antai iš pirmiau minėto protokolo matyti, kad 2020 m. sausio 27 d. 19.53 val. K. F. skambina V. F., pokalbio metu K. F. sako: „mama, paskambink D., paklausk yra ko nors ar ne?“; 2020 m. sausio 27 d. 19.56 val. V. F. skambina T. B., kuri neatsiliepia į skambutį. 2020 m. sausio 27 d. 19.57 val. V. F. skambina K. F., sako: „nekelia ragelio“, < ...> toliau kalbantis sako: „Kokio ... pas ją bus. Pas čigonę, jei ji pasakys.... eee, yra toks ir anoks pasakysi“, toliau: „pas ją po dvidešimt vieną, kad tu žinotum, kad po dvidešimt vieną“, vėliau: „taip. Nežinau, nekelia ragelio. O kiek paims jei paklaustų rytoj? Čigonė.... kiek?“, į ką K. F. atsako: „na tai aš paskambinsiu... pirmiau paklausk yra ar ne? Po to paskambinsiu paklausiu jų“. 2020 m. sausio 27 d. 20.05 val. T. B. skambina V. F., sako, kad negirdėjo telefono skambučio, vėliau V. F. klausia: „tennnn.... yra ko nors?“, T. B. atsako: „taip“, V. F. sako: „galėtų žmogus už pinigus“, T. B. atsako: „tos pačios spalvos, taip“, vėliau: „tos pačios spalvos, kitokio nėra“, į ką V. F. sako: „Taip, taip. Paklausiu. Gerai“. 2020 m. sausio 27 d. 20.06 val. V. F. skambina K. F., sako: „na, pas ją toks,... kaip sniegas“, K. F. klausia: „toks kur ėmėm pas ją, toks?“, V. F. atsako: „na toks kai ėmėm, pameni?“, vėliau: „kai ėmėm už pinigus pas ją“, į ką K. F. atsako: „mhm....na gerai. Rytoj reikėtų nuvažiuoti..“, į ką V. F. sako: „taip“, K. F.: „paimti“, V. F.: „na aš pati žinau“, K. F.: „gerai.... dabar pasakysiu tai jiems“, į ką V. F. sako: „tu jiems taip pasakyk. Jos jau viską žino. Viską man papasakojo. Kad ...eee.. pas mane toks, kaip sniegas. Ji pati sakė. Na tai paklausk ten! Kitokio nėra“, „ir tai neseniai atsirado. Pas ją visi greitai paima“. 2020 m. sausio 27 d. 20.08 val. K. F. skambina R. R. sako: „girdi, eee... yra pas mane žinai kas... (padarė ilgą pauzę)“, į ką R. R. sako: „na nekalbėk“, K. F.: „mmm... tokia balta suknelė, tokia kaip sniegas, žinai balta?“, R. R.: „taip. Taip“, < ...> „tai rytoj atvažiuosiu pas tave?“, K. F.: „tai važiuok“. 2020 m. sausio 27 d. 20.09 val. K. F. skambina V. F., pokalbio metu K. F. sako „na reikia. Pasakyk tu tada jai“, V. F. klausia: „o tai ko jie nori?“, K. F. atsako: „kaip ko nori? Nori paimti!“, V. F. klausia: „tai kiek paims?“, į ką K. F. atsako: „aš tuoj paklausiu“, < ...> V. F. sako: „O tai už pinigus? Nes jai neduos į skolą“, į ką K. F. sako: „už pinigus! už pinigus!“. 2020 m. sausio 27 d. 20.10 val. K. F. skambina R. R., pokalbio metu sako: „pas mane yra suknelės po 50 eurų, yra ir po 100 eurų. Tu kokios nori suknelės?“, į ką R. R. atsako: „aš tau sakau, kai aš būsiu ten, pakalbėsim“, K. F. atsako: „bet tai reikėtų žinoti“, R. R. atsako: „aš tau nieko nepasakysiu, kol neatvažiuosiu. Supranti? Noriu pasimatuoti.“, į ką K. F. atsako: „na aišku“ <...>. 2020 m. sausio 27 d. 20.12 val. K. F. skambina V. F. sako: „žinai ką pasakė?“, „rytoj sako, aš atvažiuosiu, sako pasimatuosiu, sako suknelę, jei man tiks, tada aš tau pasakysiu“, į ką V. F. sako: „vat jos išperos! Taborinės! ane ... Taborinės!“, į ką K. F. atsakė: „tai teisingai! O kaip tu norėjai, nežiūrint paimt!“, vėliau V. F. sako: „Išpera ji! Na rytoj ten bus nedaug, duos man, nunešiu ir parodysiu“, vėliau: „Bet tikriausiai ne ten jai važiuoti. Čia kažkur man reikia atnešti, parodyti. Tegu ji pažiūri namie“, į ką K. F. sako: „tai kur paimti žmogui?! Oi! Aš nežinau, kas čia!“, vėliau : „o tai veltui paims?! Grynais pinigais, o ne veltui paims iš jų!“. 2020 m. sausio 28 d. 11.02 val. R. R. skambina K. F., pokalbio metu R. R. sako, kad atvažiuoja, kad kai privažiuos paskambins. 2020 m. sausio 28 d. 11.18 val. V. F. skambina K. F., klausia: „o po kiek tu jai pasakei? Ne po dvidešimt aštuonis?“, į ką K. F. sako: „o po kiek reikėjo sakyti?“, V. F.: „ne po 28! kur jau!“, K. F.: „o tai po kiek? Po kiek sakyti? Žmogus pats atvažiuoja. Jos vietoj po 30 paima. Aš jai dar nesakiau“, V. F.: „29. Bet pati sakyk jai“. 2020 m. sausio 28 d. 11.21 val. V. F. skambina T. B., sako: „na aš pas tave važiuoju“. 2020 m. sausio 28 d. 12.09 val. R. R. skambina K. F., pokalbio metu R. R. sako, kad: „aš būsiu prie Maximos“ < ...> K. F. sako: „gerai, tuoj, stovėk“. 2020 m. sausio 28 d. 12.12 val. K. F. skambina V. F. sako: „na tu važiuoji ar ne?“, į ką V. F. sako: „na aš tuoj būsiu“, K. F. V. F. sako: „na tai jau atnešk“, į ką V. F. sako: „gerai. Aš ne su lėktuvu. Palaukite“. 2020 m. sausio 28 d. 15.13 val. T. B. skambina V. F., T. B. sako: „Na?“, į ką V. F. sako: „na žiūrėk ten. Panorėjo ... šimto eurų užsigeidė. Tai laukiu dabar, paduos... laukiu ką nuvažiavus pasakys., panorėjo šimtą eurų paimti. Kaip ten jos... paėmė ir nuvažiavo“, į ką T. B., sako: „gerai“, vėliau: „tada aš einu namo“, į ką V. F. sako: „eik, eik, aš tau paskambinsiu jei ką“. 2020 m. sausio 28 d. 18.12 val. K. F. skambina V. F. pokalbio metu K. F. sako: ,, <...> jos Ž. skambino sakė: mergos išvažiavo? Sakau išvažiavo, seniai sakau.“, į ką V. F. atsako: „tai kur jos yra“, K. F.: „ką aš žinau“, V. F.: „niekas joms nebaisu“, K. F.: „Bet tai kiek skambinau jos nekelia ragelio. Supranti? Ir Ž. joms skambino, ir jai nekelia“, į ką V. F. sako: „ką aš žinau“, vėliau pokalbio metu V. F. sako: „galėjai tėvo nesiųsti“, kad „išvis nesuprantat reikalų, nesuprantami reikalai, reikia paklausti manęs“ < ... >, „tai, kad aš sakiau! Taksi, sakiau, imk, sakiau. Kur jūsų mašina? Ne. Tu tėvą įvėlei.“.

21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, kad nors iš pirmiau pacituotų kaltinamųjų V. F. ir K. F. pokalbių turinio galima daryti prielaidą, jog jos tarpusavyje bendraudamos 2020 m. sausio 27–28 d. galimai kalba apie narkotines medžiagas, tačiau vis tik sprendė, jog tokie pokalbiai neinformatyvūs, jų metu užfiksuotų frazių negalima vienareikšmiškai vertinti kaip susitarimo dėl narkotinių medžiagų perdavimo, be to, jie nepatvirtinami kitais objektyviais duomenimis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su tokia išvada nesutikti. Išties, kaip ir apeliaciniame skunde nurodo prokuroras, minėtų pokalbių turinys konspiracinis, bandoma slėpti jo tikrąją prasmę. Antai K. F., bendraudama su V. F., iš pradžių kalba apie neaiškios kilmės objektą, prašydama skambinti T. B. ir paklausti „ar yra ko nors?“, tą V. F. ir padaro. T. B. į klausimą „...yra ko nors?“ atsako įvardindama pokalbio objektą „tos pačios spalvos, kitokio nėra“. Vėliau po pokalbio su T. B. V. F. paskambinusi K. F., pokalbio objektą įvardina „na, pas ją toks,... kaip sniegas“, o K. F. klausia: „toks kur ėmėm pas ją, toks?“. Po to K. F. bendraujant su R. R. aptariamas pokalbio objektas tampa „baltos spalvos suknele“. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks pokalbio turinys išties leidžia daryti prielaidą, kad kalbama ne apie drabužius (sukneles), o galimai apie narkotinę medžiagą, ką pagrįstai skundžiamame nuosprendyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas. Vis dėlto teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad vadovaujantis in dubio pro reo principu, visos abejonės ir neaiškumai, kai nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-719/2019 ir kt.). Šiuo atveju byloje tokių abejonių išlieka per daug, kad būtų galima priimti apkaltinamąjį nuosprendį, o jų pašalinti iš esmės nėra galimybių. Išties, tiek prokuroro apeliaciniame skunde minimame 2020 m. rugsėjo 14 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole (1 t., b. l. 76-77) nurodytos K. F. slapto sekimo metu užfiksuotos aplinkybės, susijusios su jos susitikimu su R. R., pastarosios vežimu į V. F. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), tiek 2020 m. gruodžio 3 d. kitų objektų apžiūros protokole (1 t., b. l. 193-209) esantys duomenys apie V. F. ir T. B. naudojamų mobiliojo ryšio telefonų prisijungimo prie tos pačios bazinės stoties 2020 m. sausio 28 d. tuo pačiu laiku, leidžia spręsti, kad pirmiau minėtų telefoninių pokalbių metu sutarti susitikimai įvyko. Kitaip tariant visi šie įrodymai patvirtina, kad R. R. 2020 m. sausio 28 d. buvo atvykus į (duomenys neskelbtini), ją pasitiko K. F., kuri kartu su kitu asmeniu ją nusivežė į V. F. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu V. F. tuo metu vyko į (duomenys neskelbtini), kur susitiko su T. B. ir vėliau grįžo į savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kur dar tuo metu lankėsi ir R. R.

22. Tokie įrodymai iš dalies paneigia išteisintųjų ir nuteistosios parodymus, kad jos nebuvo susitikusios, kad viena kitos nepažįsta. Kita vertus, tokių įrodymų nepakanka konstatuoti T. B., V. F. ir K. F. veiksmuose buvus BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių. Iš esmės tiek iš byloje esančio kaltinamojo akto, tiek iš prokuroro apeliacinio skundo turinio matyti, kad šios nusikalstamos veikos požymiai išteisintųjų veiksmuose preziumuojami byloje nustatytu faktu, kad pas R. R. asmens kratos metu 2020 m. sausio 28 d. apie 18.00 val. rasta 0,00188 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurį, pasak valstybinio kaltintojo, R. R. tą pačią dieną įgijo iš bendrai veikusių V. F. ir K. F. (duomenys neskelbtini), o pastarosios šią medžiagą, pagal jų bendrą susitarimą V. F. nuvykus į (duomenys neskelbtini), šiame mieste įgijo iš T. B. ir pargabeno į (duomenys neskelbtini) bei išplatino R. R., atitinkamai prokuroras preziumuoja, kad T. B. šią medžiagą įgijo tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis ir išplatino V. F.. Vis dėlto teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia prezumpcija baudžiamajame procese negalima, o visi išteisintosioms inkriminuojami nusikalstamos veikos požymiai turi būti įrodyti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nors pagal byloje esančius nuteistosios ir išteisintųjų telefoniniu pokalbius, slapto sekimo bei telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolus galima daryti prielaidą, kad jos kalbėjo apie narkotinių medžiagų įsigijimą, buvo susitikusios, tačiau šios medžiagos perdavimas kaltinime nurodytomis aplinkybėmis byloje niekaip neužfiksuotas. Antai, T. B. kaltinama 0,00188 g karfentanilio įgijusi nenustatytomis aplinkybėmis, ją laikiusi ir išplatinusi V. F., bet byloje T. B. karfentanilio įgijimo aplinkybes (kokiu būdu, iš ko, kada, kurioje vietoje ir pan.) patvirtinančių įrodymų nėra, o laikymo ir išplatinimo V. F. aplinkybės preziumuojamos tik tuo, kad įvykio išvakarėse V. B. galimai apie tai kalbėjo su V. F. ir vėliau (2020 m. sausio 28 d.) jos buvo susitikusios. Analogiškai ir V. F. bei K. F. inkriminuojamas tokio pat kiekio karfentanilio įgijimas, gabenimas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) bei išplatinimas R. R. preziumuojamas pirmiau nurodytomis aplinkybėmis, taip pat tuo, kad R. R., dalyvaujant K. F., buvo pas V. F. namuose, o vėliau tą pačią dieną pas ją rastas minėtas kiekis karfentanilio. Pažymėtina, kad nepaisant to, kad nuteistosios ir išteisintųjų parodymai prieštaringi ir nėra visiškai patikimi, tačiau tai savaime nėra jų kaltumo įrodymas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad T. B., V. F. ir K. F. viso proceso metu neigė šiuos jiems inkriminuotus nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, o R. R., pas kurią minima medžiaga rasta, proceso eigoje, nors ir skirtingai nurodė jų įsigijimo laiką, tačiau neigė jas įgijusi iš K. F. ir V. F. Antai, 2020 m. sausio 29 d. įtariamojo apklausos metu ji teigė, kad šią medžiagą įsigijo 2020 m. sausio 28 d. Vilniuje (2 t., b. l. 147-148), apklausiama įtariamąja 2021 m. balandžio 22 d. teigė, kad šią medžiagą pirko ne iš K. F. ir V. F., o Vilniuje, tačiau nenurodė pirkimo laiko (2 t., b. l. 173), tuo tarpu apklausiama teisiamojo posėdžio metu teigė, kad šią medžiagą pirko Vilniuje, stoties rajone, prieš dieną ar kelias dienas iki jos sulaikymo. Prokuroras apeliaciniame skunde teigia, kad tokius R. R. parodymus paneigia slapto sekimo protokolas, iš kurio matyti, kad ji 2020 m. sausio 28 d. nebuvo Vilniuje, tačiau pažymėtina, kad R. R. tik pirmosios apklausos metu teigė, kad pirko medžiagą 2020 m. sausio 28 d. Vilniuje, kas išties paneigta bylos medžiaga, tačiau kitų apklausų metu teigė šią medžiagą pirkusi Vilniuje, tačiau šiek tiek kitu laiku, t. y. prieš dieną ar kelias iki sulaikymo. Tokius jos parodymus paneigiančių įrodymų byloje nėra, t. y. byloje nėra neabejotinai paneigti R. R. parodymai, kad narkotinę medžiagą ji turėjo jau atvykdama pas K. F. ir V. F. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmiau paminėtas R. R. parodymų nenuoseklumas taip pat rodo jų nepatikimumą ir neleidžia kategoriškai tikėti R. R. parodymais, tačiau įvertinus jos procesinę padėtį, kuri jai sudaro galimybę apskritai atsisakyti duoti parodymus, tokie parodymai negali būti pagrindu daryti neabejotiną išvadą, jog minimą medžiagą ji įgijo būtent kaltinime nurodytomis aplinkybėmis iš V. F. ir K. F., atitinkamai ir išvadą dėl to, kad pastarosios tą pačią medžiagą prieš tai įgijo iš T. B. Šiame kontekste pritartina ir pirmosios instancijos teismo argumentams, kad iš prokuroro akcentuojamo K. F. slapto sekimo protokolo matyti, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame, kaip nurodoma kaltinime, kaltinamoji R. R. įgijo didelį kiekį narkotinės medžiagos, kaltinime nurodomu laiku buvo ne tik kaltinamosios R. R., V. F. ir K. F., bet ir liudytoja L. R., taip pat dar du asmenys, kurie nedalyvauja nagrinėjamoje byloje, todėl teiginys, kad R. R. narkotines medžiagas įsigijo iš V. F. bei K. F. būtent 2020 m. sausio 28 d., grindžiamas prielaidomis, bet ne objektyviais duomenimis. Kita vertus pastebėtina, kad iš byloje prokuroro akcentuojamo slapto sekimo protokolo matyti, jog iš V. F. buto L. R. ir R. R. išėjo 2020 m. sausio 28 d., 14.08 val. ir išvažiavo V. A. vairuojamu automobiliu (1 t., b. l. 76-77), 14.12 val. L. R. ir R. R. persėdo į R. J. vairuojamą automobilį ir išvyko, 15.02 val. šiuo automobiliu atvyko į degalinę „Viada“, kur L. R. ir R. R. išlipusios nuėjo į degalinę, iš degalinės išvyko 15.09 val., o sulaikytos buvo 16.19 val. (1 t., b. l. 78-79). Taigi, R. R. sulaikymas įvyko praėjus net dviem valandoms po išvykimo iš V. F. namų. Taigi, neatmestina galimybė, kad narkotinę medžiagą ji galėjo įgyti ir kitomis aplinkybėmis, kurių nenorėjo įvardinti.

23. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad nepagrįsta R. R. versija, jog ji narkotinę medžiagą Vilniuje galėjo įgyti ir anksčiau nei 2020 m. sausio 28 d., kadangi, prokuroro teigimu, nelogiška ir pavojinga ją įgijus prieš kelias dienas visą laiką vežiotis su savimi, o versiją dėl poreikio jai pačiai vartoti narkotines medžiagas paneigia specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad R. R. kraujyje ir šlapime narkotinių medžiagų nerasta. Vis dėlto toks apeliacinio skundo argumentas apie nusikalstamą veiką darančio asmens logika grįstus bei pavojingumu argumentuojamus poelgius šiuo atveju nelaikytina reikšminga, nes nusikalstamą veiką darantys asmenys paprastai ir elgiasi pavojingai, o toks jų elgesys prieštarauja logikai, vertinant iš nusikalstamų veikų nedarančių asmenų požiūriu. Bendrame aplinkybių kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad nors K. F. atžvilgiu buvo taikomi kriminalinės žvalgybos veiksmai (klausomasi telefoninių pokalbių, vykdomas slaptas sekimas), tačiau joks byloje aktualios narkotinės medžiagos perdavimas (platinimas/įgijimas) faktiškai nedelsiant nebuvo fiksuojamas, nebuvo imamasi priemonių ją nedelsiant sulaikyti. Pastebėtina, kad nei pas T. B., nei pas K. F. ir V. F. kratos nedelsiant nebuvo atliekamos, nors šie asmenys buvo žinomi teisėsaugos pareigūnams. Kratos atliktos tik 2020 m. lapkričio 5 d., t. y. praėjus beveik dešimčiai mėnesių po įvykio (3 t., b. l. 7-18, 150-154, 89-93), tačiau nei K. F., nei V. F., nei T. B. gyvenamosiose vietose nerasta narkotinių medžiagų ar narkotinėms medžiagoms sverti, pakuoti, laikyti ir pan. skirtų priemonių (įrankių). Be to, T. B. rankų nuoplovose narkotinių ar psichotropinių medžiagų smailių neužregistruota (Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. gruodžio 9 d. specialisto išvada, 3 t., b. l. 56-57). Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, nagrinėjamoje byloje nenustatė objektyvių įrodymų, kurie leistų neabejotinai ir patikimai susieti išteisintąsias T. B., V. F. ir K. F. su 0,00188 g. karfentanilio, rasto pas R. R.

24. Atsižvelgdama į tai, kad pirmiau išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nesurinkta pakankamai neabejotinų įrodymų iš skirtingų šaltinių, kurie leistų teismui daryti vienareikšmę ir kategorišką išvadą, jog šioje byloje įrodyta, kad T. B., K. F. ir V. F. dalyvavo padarant jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 2 dalyje. Byloje nepaneigta, kad R. R. 0,00188 g karfentanilio galėjo turėti dar iki atvykstant pas K. F. ir V. F. ar kad galėjo šią medžiagą įgyti iš kitų asmenų, kurie šioje byloje nefigūruoja. Taigi, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, įvertinęs, jog byloje yra abejonių, kurios negali būti pašalintos ir turi būti aiškinamos kaltinamojo asmens naudai, vadovaudamasis in dubio pro reo principu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą išteisinti T. B., K. F. ir V. F. dėl kaltinimų pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, neįrodžius, kad jos dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad tokį įrodinėjimo standartą netiesioginiais įrodymais iš esmės formuoja ir kasacinės instancijos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-120-511/2021, kurios ratio decidendi (lot. sprendimo pagrindimas) iš esmės sutampa su šia byla.

25. Nenustačius, kad R. R. narkotinę medžiagą įgijo iš V. F. ir K. F., nėra pagrindo tenkinti prokuroro apeliacinio skundo prašymą iš dalies pakeisti skundžiamą nuosprendį, panaikinant jo dalį, kuria iš R. R. pareikšto kaltinimo kaip neįrodyta pašalinta aplinkybė, kad ji narkotinę medžiagą – karfentanilį (0,00188 g) įgijo iš V. F. ir K. F. 2020 m. sausio 28 d., ne vėliau kaip 14.08 val. (duomenys neskelbtini).

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

26. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui 2023 m. kovo 8 d. pažymą Nr. APD-2023-04154 dėl 138,33 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už advokato Ričardo Ralio suteiktą antrinę teisinę pagalbą nuteistajai R. R.

27. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atlyginimą atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (2020 m. birželio 26 d. įstatymo redakcija). Nagrinėjamu atveju teismas R. R. gynėją paskyrė BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punkte ir 322 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, t. y. atsižvelgdamas į tai, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme gynėjo dalyvavimas būtinas, o pati R. R. su jokiu gynėju susitarimo dėl gynybos nebuvo sudariusi. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo R. R., sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jos neišieškotinos.

28. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio atmesti.

Neišieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, patirtų dėl nuteistosios R. R. gynybos apeliacinės instancijos teisme.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.