Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Editos Lapinskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. gynėjo advokato Petro Remeikos apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. sausio 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 1 (vienų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę laisvės atėmimo bausmę, ir A. P. paskirta subendrinta 1 (vienų) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta 1 (vienų) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. birželio 12 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausme, prie griežčiausios 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedant 1 (vienų) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir A. P. paskirta galutinė 2 (dviejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas nuteistojo A. P. laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. gruodžio 14 d. 03.00 val. iki 2023 m. gruodžio 14 d. 16.38 val. ir bausmė, iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato turėtos išlaidos – 367,84 Eur už automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimą ir saugojimą, pripažintos procesinėmis išlaidomis ir jos priteistos iš A. P..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. P. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent: jis 2023 m. gruodžio 13 d. apie 23.20 val., (duomenys neskelbtini), įsibrovė į ūkiniame pastate esantį nerakintą garažą ir pagrobė J. R. priklausantį automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1000 Eur.

2. Be to, A. P. nuteistas už tai, kad sugadino svetimą turtą, o būtent: jis 2023 m. gruodžio 13 d., apie 23.56 val. (duomenys neskelbtini), automobiliui „Volkswagen Passat“, nuvažiavus nuo kelio į pievą, tyčia jį padegė, kilusio gaisro metu automobilis visiškai sudegė – tokiais savo veiksmais sugadino svetimą, J. R. priklausantį turtą, kurio vertė 1000 Eur.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

7. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-45-628/2024, 2K-61-594/2024). Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų laikytini įrodymais, kokios išvados jais remiantis darytinos, ar byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad inkriminuojama nusikalstama veika (ne)turi baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse dėl BPK 20 straipsnio nuostatų taikymo yra nurodyta, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenustato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-295/2013, 2K-7-57-648/2021). Be kita ko, viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, jog turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-23-697/2019, 2K-7-57-648/2021).

8. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad A. P. kaltė, padarius BK 178 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, įrodyta byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį A. P. atžvilgiu. Vien tai, kad nuteistasis nesutinka bei nepritaria pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui ir padarytoms išvadoms, savaime nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamojo proceso teisės normas ir priėmė neteisingą sprendimą.

9. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, A. P. nuteistas už tai, kad 2023 m. gruodžio 13 d. apie 23.20 val., (duomenys neskelbtini), įsibrovė į ūkiniame pastate esantį nerakintą garažą ir pagrobė J. R. priklausantį automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1000 Eur, ir už tai, kad 2023 m. gruodžio 13 d., apie 23.56 val. (duomenys neskelbtini), automobiliui „Volkswagen Passat“, nuvažiavus nuo kelio į pievą, tyčia jį padegė, kilusio gaisro metu automobilis visiškai sudegė – tokiais savo veiksmais sugadino svetimą, J. R. priklausantį turtą, kurio vertė 1000 Eur.

10. Pagal BK 178 straipsnį, vagystė yra svetimo turto pagrobimas. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas vagystės (BK 178 straipsnis) požymius, ne kartą konstatavo, kad vagystės dalykas – svetimas turtas. Svetimu paprastai laikomas turtas, kuris grobimo metu kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise arba nėra kitaip teisėtai jo valdomas. Pagrobdamas svetimą turtą, kaltininkas siekia įtvirtinti savo neteisėtą valdymą, paimdamas turtą iš nukentėjusiojo dispozicijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-228/2013, 2K-118-746/2016). Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas konstatuojamas tais atvejais, kai kaltininkas neabejotinai suvokė, jog paima svetimą daiktą, numatė, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to norėjo arba kai kaltininkas suvokė, kad jis neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, kad dėl tokių jo veiksmų padaroma turtinė žala kitam asmeniui, ir to norėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2013, 2K-63-648/2016, 2K-187-895/2017, 2K-61-489/2018, 2K-212-511/2023). Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad, pagal teismų praktiką, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118-746/2016, 2K-147-511/2016, 2K-151-628/2018, 2K-243-699/2018, 2K-94-303/2019, 2K-183-511/2019).

11. BK 187 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių padarinių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Šios nusikalstamos veikos motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-60-495/2023). Baudžiamajame įstatyme nurodytos veikos esmę sudaro svetimo turto sugadinimas ar sunaikinimas, t. y. kaltininko veiksmai, dėl kurių kitam asmeniui priklausantis turtas netenka visos ar dalies savo ekonominės vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133/2013).

12. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu jo neatkartoja, o pažymi pagrindines detales, nulėmusias apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą nuteistajam A. P..

13. Nuteistasis A. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme savo kaltę neigė. Nuteistasis A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tą vakarą jis buvo savo namuose, kur kūreno pečių, darėsi valgyti, žiūrėjo televizorių. Tiksliai negali pasakyti kiek buvo valandų, bet buvo nuėjęs į parduotuvę, kur nusipirko alaus, o po to iš karto grįžo į namus, niekur užėjęs nebuvo. Būnant namuose, nakties metu, kiek buvo valandų tikrai nepasakys, pas jį atvažiavo policijos pareigūnai. Nurodė, kad jie pas jį buvo atvažiavę 1 kartą. Daugiau nakties metu pas jį niekas atvažiavę nebuvo, į duris niekas nebeldė (t. 2, b. l. 92-95, 101-103). Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis A. P. parodė, įvykio vakarą ir naktį niekur nebuvo išėjęs, buvo namuose vienas, išgėrė alaus ir miegojo. Apie 2 val. atsikėlė ir sugalvojo išsivirti sriubos. Išgirdo kažką beldžiant, atidarė duris ir pamatė atvykusius policijos pareigūnus. Jie iš karto uždėjo antrankius, sakė, kad mašiną pavogė. Apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad įvykio metu buvo savo namuose. Tačiau apygardos teismo vertinimu, nuteistojo parodymai ne tik akivaizdžiai prieštarauja kitiems byloje ištirtiems įrodymams, bet yra skirti nuteistojo iškeltai versijai palaikyti, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl laikomi patikimais. Pažymėtina, kad vertinant proceso dalyvių parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, nėra izoliuotai vadovaujamasi vien tik kurio nors vieno proceso dalyvio paaiškinimais. Tai ypač aktualu tokiose teisinėse situacijose, kai proceso dalyvių parodymai yra prieštaringi, o nuteistojo interesas akivaizdžiai susijęs su siekiu išvengti atsakomybės. Tokiais atvejais ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti ar paneigianti asmens kaltę. Apygardos teismas pažymi, kad nors nuteistasis neigia pagrobęs ir padegęs svetimą turtą, tačiau teisėjų kolegija vertindama apeliacinio skundo argumentus, pabrėžia, kad nuteistojo kaltė įrodyta pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų visuma.

14. Teisėjų kolegija negali sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog skundžiamas nuosprendis iš esmės grindžiamas tik policijos pareigūnų parodymais. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, be policijos pareigūnų M. R., V. J., M. V. ir S. Š. parodymų, jo kaltė patvirtinta nukentėjusiojo J. R. ir liudytojų A. R., G. P., A. V. parodymais, specialistų išvadomis, kita rašytine bylos medžiaga. Nors teigiama, kad policijos pareigūnų parodymus reikia vertinti kritiškai, kadangi policijos pareigūnai buvo suinteresuoti, kad A. P. būtų nuteistas, nes tarp kaimo gyventojų yra susidariusi nuomonė, jog jei kaime kas nors atsitinka, tai visada kaltas yra A. P., tačiau apygardos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo netikėti pareigūnų parodymais, kurie yra nuoseklūs ir sutampantys tarpusavyje, atitinkantys byloje surinktus duomenis, juo labiau, kad pareigūnų parodymai teisme buvo duodami prisiekus ir supažindinus jas su už melagingų parodymų davimą gresiančia baudžiamąja atsakomybe. Be to, byloje nenustatyta, kad pareigūnai turėjo kokį nors motyvą apkalbėti A. P. ar sakyti apie pastarąjį netiesą.

15. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prioritetinę reikšmę suteikė liudytojo A. R. parodymams, nurodoma, kad šio liudytojo parodymai turi būti vertinami kritiškai, nes tamsiu paros metu, neapšviestame kieme, pamatęs asmenį su striukės gobtuvu ant galvos, jis negalėjo atpažinti, kad tas asmuo yra A. P.. Apygardos teismas negali sutikti su šiais argumentais, kadangi iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad liudytojo A. R. parodymai buvo vertinti kartu su kitų liudytojų parodymais ir rašytiniais įrodymais. Apygardos teismo vertinimu, nėra pagrindo netikėti, jog liudytojas A. R. atpažino nuteistąjį A. P.. Ikiteisminio tyrimo metu A. P. parodė, kad matė, kad tai vyriškis, kuris buvo tamsiai apsirengęs, su gaubtuvu ant galvos. Iš pradžių jo nepažino, bet iš karto įtarė, kad gali būti „P.“, to paties kaimo gyventojas. Kieme buvo tamsu. Kai tas vyras priėjo prie kito lango esančio netoli durų, ne prie to, pro kurį jis žiūrėjo, bet prie šalia esančio, tuomet pamatė jo veidą, atpažino, kad tai yra „P.“. Atstumas iki jo tuo metu galėjo būti iki 1,5 metro (t.1, b. l. 103-104, 107-108). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. R. parodė, kad kai jis buvo nusiėmęs kapišoną pažino, kad tai „P.“, matė, kad jo batai buvo juodi. Jis vaikštinėjo po jų kiemą, beldėsi į jo ir brolio namus, buvo nuėjęs į garažą, užsidegė šviesą, vėliau ją išjungė. Po to išėjo iš kiemo, tačiau netrukus vėl grįžo ir tada jis pamatė, kaip nuteistasis brolio automobiliu išvažiuoja iš garažo. Nurodė, kad pats kiemas nebuvo apšviestas, tačiau šviesa įsijungdavo, kai prieidavo prie namo. Taigi iš liudytojo parodymų matyti, kad jie nuoseklūs ir jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme nurodė, kad pažino nuteistąjį A. P., nes matė jo veidą. Apygardos teismo vertinimu, liudytojas A. R., būdamas 1,5 metro atstumu neabejotinai galėjo atpažinti nuteistąjį, be to, nors įvykio metu lauke buvo tamsu, tačiau nėra pagrindo abejoti, jog kieme įsijungus šviesai, liudytojas galėjo atpažinti nuteistąjį.

16. Apygardos teismas pažymi, kad nuteistojo A. P. kaltė grindžiama ne tik nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais. Iš asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūros metu buvo paimtos A. P. rankų nagų nuokarpos (t.1, b. l. 164-170). Iš 2024 m. sausio 22 d. specialisto išvados matyti, kad ant tyrimui pateiktų A. P. nagų nuokarpų yra degaus skysčio – dyzelino pėdsakų. Ant tyrimui pateiktų A. P. striukės, džemperio, kelnių su etikete „adidas“, kelnių ir dviejų pirštinių yra ypač degaus skysčio – benzino – ir degaus skysčio - dyzelino - pėdsakų (t. 1 t., b. l. 182-186). Taip pat iš 2024 m. vasario 12 d. specialisto išvados matyti, kad įvykio vietose - (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), bei prie A. P. namų, esančių (duomenys neskelbtini), nuotraukose Nr. 1-9 užfiksuoti avalynės pėdsakai turi panašumų pagal avalynės pado raštuose pasikartojančius rombo formos elementus (t. 2, b. l. 23-27). Iš 2024 m. gegužės 28 d. specialisto išvados nustatyta, kad tirti pateiktas avalynės pėdsakas, užfiksuotas įvykio vietoje (duomenys neskelbtini) ir tirti pateiktas pėdsakas, užfiksuotas prie A. P. namų, esančių (duomenys neskelbtini), buvo paliktas avalyne, kurios matmenys, pado rašto forma, lokalizacija ir tarpusavio išsidėstymas yra tokie pat (2 t., b. l. 34-38). Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis tą vakarą avėjo guminius batus, kurių pado raštas yra visiškai kitoks, tačiau minėti pėdsakai buvo rasti tiek nuteistojo kieme, tiek nukentėjusiojo kieme, tiek prie sudegusio automobilio, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad visose trijose vietose pėdsakus paliko vienas ir tas pats asmuo, tai yra nuteistasis A. P.. Įvertinus, jog visose trijose vietose buvo rasti tie patys avalynės pėdsakai, ir tai, kad ant tyrimui pateiktų A. P. nagų nuokarpų yra degaus skysčio – dyzelino pėdsakų, o ant A. P. striukės, džemperio, kelnių su etikete „adidas“, kelnių ir dviejų pirštinių yra ypač degaus skysčio – benzino – ir degaus skysčio – dyzelino – pėdsakų, nėra pagrindo abejoti, jog būtent nuteistais A. P. įsibrovė į ūkiniame pastate esantį nerakintą garažą ir pagrobė J. R. priklausantį automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), automobiliui „Volkswagen Passat“, nuvažiavus nuo kelio į pievą, tyčia jį padegė, tokiais veiksmais padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo A. P. teiginiai, jog neturi tokios avalynės, kurios pėdsakai buvo užfiksuoti apžiūros protokolais, o degų skystį naudoja krosniai užkurti, laikytini gynybine pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

17. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad iš esmės paneigus nuteistojo A. P. keliamas versijas, tenkinti nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą ir juose pateiktų motyvų pagrindu panaikinti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl A. P. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, ir tėra savaip nuteistojo pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija. Todėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. sausio 14 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti, kaip to prašoma nuteistojo A. P. gynėjo apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

18. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. balandžio 9 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kuria prašoma iš A. P. valstybės naudai priteisti 137,50 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

19. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021).

20. Nagrinėjamu atveju ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo A. P. gynėjo advokato Petro Remeikos apeliacinį skundą, kuris atmetamas. Gynėja nuteistajam A. P. buvo paskirta vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nes gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgęs į tai, jog byla apeliacine tvarka išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, nebuvo atliekamas įrodymų tyrimas, apsiribota baigiamosiomis kalbomis, gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas, taip pat į tai, jog nuteistajam A. P. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu yra paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, aukštesnysis teismas sprendžia, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą A. P. apeliacinės instancijos teisme netenkinamas ir šios išlaidos iš nuteistojo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. P. gynėjo advokato Petro Remeikos apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti iš A. P. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų už teiktą antrinę teisinę pagalbą.