- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-15
- Bylos Nr.
- e2YT-12524-1230/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00777-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pušinskė
- Pareiškėjas
- A. P.
- Suinteresuotas asmuo
- M. P., R. P., V. P., notarė Marija Miliūnienė
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėja Dalia Pušinskė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. P. (A. P.) patikslintą pareiškimą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys M. P. (M. P.), R. P. (R. P.), V. P. (V. P.), notarė Marija Miliūnienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. P. (A. P.) (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjos L. P. (toliau – ir palikėja / motina) mirties, priimti.
Pareiškėjas nurodė, kad jo motina L. P. mirė (duomenys neskelbtini). Tuo metu pareiškėjas buvo komandiruotėje Danijos Karalystėje (toliau – Danija). Sužinojęs apie motinos mirtį grįžo į Lietuvą, tačiau po motinos laidotuvių (duomenys neskelbtini) vėl turėjo išvykti į komandiruotę į Daniją, todėl visus palikimo priėmimo klausimus pažadėjo sutvarkyti brolis M. P.. Pareiškėjas teigia, kad ne kartą klausė brolio, kada jam reikia grįžti į Lietuvą ir atvykti pas notarę, tačiau M. P. paaiškindavo, jog viską sutvarkys, sutars laiką dėl vizito pas notarę ir apie tai praneš.
Pareiškėjas teigia, kad 2025 m. birželio 18 d. sulaukė brolio M. P. skambučio, pokalbio metu brolis prašė padovanoti jam pareiškėjui priklausančią palikimo dalį. Pareiškėjas nesutiko ir dar kartą pasiteiravo, kada atvykti pas notarą, M. P. dar kartą patikino apie tai informuosiantis. 2025 m. birželio 25 d. pareiškėjas gavo žinutę per „Messenger“ programėlę iš pažįstamo asmens „paskambink M.“. Paskambinus M. P., jis pasakė, kad reikia atvykti pas notarą. 2025 m. birželio 25-28 d. pareiškėjas buvo išvykęs iš Lietuvos ir M. P. tai žinojo. Pareiškėjas grįžo į Lietuvą 2025 m. birželio 28 d., šeštadienį. Pirmadienį, 2025 m. birželio 30 d. pareiškėjas iš karto nuvyko pas notarą. Nuvykęs pas notarą sužinojo, kad M. P. jau ne kartą buvo atvykęs ir yra pateikęs prašymą priimti palikimą. Notarė taip pat paaiškino, kad pareiškėjas 5 dienomis praleido terminą palikimui priimti, todėl jo prašymo nepriėmė. Vizito metu notarė paskambino M. P., buvo sutarta, kad 2025 m. liepos 9 d. 15.30 val. pareiškėjas ir M. P. atvyks pas notarą susitarti dėl palikimo priėmimo. Tačiau, sutartu laiku M. P. pas notarę neatvyko, todėl be teismo sprendimo (nutarties) pareiškėjas negali priimti palikimo.
Pareiškėjas nurodė, kad po palikėjos mirties liko nekilnojamasis turtas, kurį sudaro šeši žemės sklypai ir gyvenamasis namas su priklausiniais. Palikėja testamento nebuvo sudariusi. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis nuo motinos mirties išreiškė savo valią ir norą palikimą priimti, tačiau dėl apgaulingų suinteresuoto asmens M. P. veiksmų terminą palikimui priimti praleido.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo notarė Marija Miliūnienė atsiliepime nurodė, kad neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė, apie pradėtą procesą informuoti tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsniu, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama priimti palikimo iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Palikimas turi būti priimamas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, paduodant pareiškimą dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
Pagal Gyventojų registro duomenis nustatyta, kad M. P., R. P., V. P. ir A. P. yra L. P. vaikai. Palikėja L. P. mirė (duomenys neskelbtini) būdama našle.
Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis palikėjai L. P. mirties dieną priklausė šis nekilnojamasis turtas: statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)); žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)); keturi žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) (registro Nr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)); žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)).
CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Byloje nustatyta, kad palikėja mirė (duomenys neskelbtini), todėl terminas palikimui priimti baigėsi 2025 m. birželio 25 d. Per įstatymo nustatytą terminą vienas iš palikėjos įpėdinių – M. P. padavė notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas dar nėra išduotas. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad testamento palikėja nebuvo sudariusi. Priešingų duomenų byloje nenustatyta (CPK 185 straipsnis).
CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas nėra naikinamasis. Šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-154-378/2017).
Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).
Nagrinėjamu atveju prašymas atnaujinti terminą iš esmės grindžiamas tuo, kad terminas praleistas dėl gyvenimiškų aplinkybių – darbo komandiruotės užsienyje ir pasitikėjimo broliu, jog jis tinkamai informuos pareiškėją apie atvykimo pas notarą laiką. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiais nuo 2025 m. kovo 1 d. iki 2025 m. kovo 25 d., nuo 2025 m. kovo 31 d. iki 2025 m. gegužės 30 d. ir nuo 2025 m. liepos 12 d. iki 2025 m. rugpjūčio 30 d. buvo komandiruojamas į Daniją. Pareiškėjas paaiškino, kad palikimo priėmimo klausimus patikėjo tvarkyti broliui M. P. ir nuolat domėjosi proceso eiga, tačiau dėl nesąžiningų M. P. veiksmų terminą palikimui priimti praleido. Suinteresuoti asmenys šių aplinkybių neginčijo. Teismas reikšminga aplinkybe laiko ir tai, kad terminas palikimui priimti praleistas nežymiai, pareiškėjas buvo aktyvus, sužinojęs, apie termino palikimui priimti praleidimą be nepagrįsto delsimo kreipėsi į teismą, prašydamas įstatymo nustatytą terminą atnaujinti. Pagal notarės pateiktus duomenis kitiems įpėdiniams paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas. Suinteresuoti asmenys (kiti palikėjos vaikai) prieštaravimų dėl pareiškėjo prašymo nepareiškė.
Teismas, įvertinęs pirmiau nurodytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų per įstatyme nustatytą terminą. Terminas praleistas itin nežymiai ir jį atnaujinus kitų asmenų teisėti interesai iš esmės nebus pažeisti. Dėl to yra pagrindas pripažinti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576 – 578 straipsniais,
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjui A. P. (A. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleistą terminą priimti palikimui, atsiradusiam po jo motinos L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.
Išaiškinti, kad pareiškėjas per 3 (tris) mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos privalo kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo.
Nutartis per septynias dienas nuo įteikimo dienos skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.