Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens M. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. K., D. K., N. P., VĮ Turto bankas, VĮ Registrų centras, Kazlų Rūdos savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, išvadą teikiančiai institucijai Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl proceso atnaujinimo Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų civilinėje byloje Nr. e2YT-1778-1146/2021.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. A. K. (toliau - ir pareiškėjas) pareiškimu teismo prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-1778-1146/2021; panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-1778-1146/2021; atnaujinti civilinės bylos Nr. e2YT-1778-1146/2021 nagrinėjimą iš esmės ir pareiškėjos J. K. pareiškimo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo netenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

21. Nagrinėjamos bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ (toliau – ir Liteko, CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenimis nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1778-1146/2021 tenkino pareiškėjos pareiškimą ir nustatė faktą, kad J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), Kazlų Rūdos sen., Kazlų Rūdos sav., t. y. namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatą - lauko virtuvę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir inžinerinį statinį - kanalizacijos šulinį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Teismas vertino, kad pareiškėja ir A. K. šiuos nekilnojamuosius daiktus, į kuriuos siekia įgyti nuosavybės teises, valdė, kaip savus, nesislapstydami ir šie nekilnojamieji daiktai J. K. ir A. K. buvo valdomi nepertraukiamai, jie elgėsi kaip daiktų savininkai – juos prižiūrėjo, remontavo, naudojosi, užsakė sodybos pastatų kadastrinius matavimus ir juos valdė ilgiau, nei įstatyme numatytas terminas, reikalingas nuosavybės teisei įgyti. 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartimi teismas priėmė pareiškėjo A. K. (toliau – ir pareiškėjas) prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-1778-1146/2021. Pareiškėjas teigė, kad 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1778-l 146/2022 teismas, nepagrįstai nustatydamas faktą, kad J. K. ir jos sutuoktinis A. K. pagal įgyjamąją senatį įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini)., Kazlų Rūdos sen., Kazlų Rūdos sav., iš pareiškėjo A. K. neteisėtai atėmė nuosavybės teisę į jam priklausančią ½ dalį gyvenamojo namo, kitaip tariant, „nusavino“ jam priklausantį nekilnojamąjį turtą ir tokiu būdu pažeidė pareiškėjo teises ir interesus. Pareiškėjas A. K. į civilinės bylos Nr. e2YT-1778- 1146/2022 nagrinėjimą nebuvo įtrauktas suinteresuotu asmeniu. Pareiškėjas prašė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punkte nustatytu pagrindu. 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi teismas nutarė pareiškėjo A. K. prašymą suinteresuotiems asmenims M. K., D. K., N. P., VĮ Turto bankas, VĮ Registrų centras, Kazlų Rūdos savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl proceso atnaujinimo patenkinti ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-1778-l 146/2022. Teismas vertino, kad 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2YT-1778-l 146/2022 buvo tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo A. K. nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus ir sprendė, kad pareiškėjo A. K. nurodytos aplinkybės gali turėti įtakos ginčijamo teismo sprendime padarytų išvadų pagrįstumui.

22. Skundžiamu 2023 m. birželio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eA2-175-374/2022 Marijampolės apylinkės teismas panaikino 2021 m. rugsėjo 24 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-1778-1146/2021 ir nusprendė pareiškėjos J. K. pareiškimo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo (civ. byla Nr. 1778-1146/2021) netenkinti. Teismas, remdamasis pareiškėjo paaiškinimais, kad jis ir jo brolis bei motina gyveno ginčo name, prižiūrėjo, po motinos mirties ir gaisro namas buvo remontuojamas, prižiūrima aplinka, pats pareiškėjas nors ir ne nuolatinai, bet name gyveno periodiškai: ir vienas, po to su savo sutuoktine; jo pateiktais rašytiniais įrodymais, jų tarpe Kauno Regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialo 2020 m. sausio 7 d. pažymoje Nr. M7-12 apie A. K. pastatus pateiktais duomenimis, taip pat Kauno Regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialo 2020 m. sausio 13 d. pažymoje Nr. M7-07 apie A. K. pastatus duomenimis, fotonuotraukomis, liudytojų R. K., J. K., K. S., I. V., L. G. parodymais, konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2YT-1778-l146/2021 buvo tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo A. K. nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus. Pareiškėjo A. K. aiškinimas apie tai, kad apie teismo sprendimą, kuriuo nepagrįstai ir neteisėtai iš jo yra atimta nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą – ½ dalį gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Kazlų Rūdos sav., sužinojo 2022 m. rugsėjo 3 d., kai iš M. K., J. K. anūko (vaikaičio) ir pareiškėjos civilinėje byloje Nr. e2YT-1778-1146/2021 teisių perėmėjo, gavo 2022 m. rugpjūčio 29 d., minėtas pranešimas ir VĮ Registrų centro informacija apie nekilnojamąjį daiktą, leido teismui konstatuotina, kad pareiškėjas A. K. nėra praleidęs įstatymu nustatyto trijų mėnesių termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Remdamasis bylos duomenimis, teismas sutiko su pareiškėjo aiškinimu, kad pareiškėja J. K. ne tik kad nuslėpė esmines aplinkybes dėl nuosavybės dalies bei suinteresuotų asmenų, tačiau neįrodė ir sąlygų dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi visumos buvimo. Pareiškėja J. K. niekaip nesinaudojo ir negalėjo naudotis pareiškėjui A. K., o iki jo - jo motinai, pareiškėjos seseriai, priklausančia ½ dalimi namo. Teismas vertino pareiškėjo paaiškinimą, kad po 2011 m. vasario 23 d. kilusio gaisro visą gyvenamąjį namą atstatė tik pareiškėjas A. K., padedamas savo brolio R. K. ir kitų asmenų, pareiškėja J. K. prie gyvenamojo namo atstatymo nei darbu, nei piniginėmis lėšomis neprisidėjo, šias aplinkybes patvirtinančius liudytojų R. K., J. K., K. S., I. V., L. G., Suinteresuotas asmuo M. K. šių pareiškėjo nurodytų aplinkybių nepaneigė jokiais rašytiniais įrodymais, ir sprendė, kad pareiškimas pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas (CK 4.68 straipsnis).

23. Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka suinteresuotas asmuo M. K.. Apeliaciniame skunde jis teigia, kad teismo sprendimas akivaizdžiai šališkas jame iškreiptai cituojami, nutylint esmines aplinkybes, suinteresuoto asmens M. K., liudytojų parodymai, apskritai neatskleidžiama bylos esmė. Mano, kad pareiškėjas A. K. apskritai neturėjo teisės šioje byloje teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo, nes neturi jokios teisės jokiu pagrindu įteisinti savo nuosavybę į gyvenamojo namo kokią nors dalį, o juo labiau į visą namą.

24. CPK 365 straipsnio 1 dalis nustato, kad neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais – jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Nustatyta, kad atnaujinti procesą byloje pareiškėjas A. K. prašė tiek CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto, tiek ir 9 punkto pagrindu. Marijampolės apylinkės teismas, išnagrinėjęs paminėtą pareiškėjo prašymą, 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi jį patenkino ir atnaujino procesą civilinėje byloje, konstatavęs, kad 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2YT-1778-l 146/2022 buvo tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo A. K. nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus. Paminėtoje Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartyje atnaujinti procesą yra nurodytas konkretus CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas, t. y. sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialių teisių ir pareigų ir tai yra proceso atnaujinimo pagrindas.

25. CPK 370 straipsnio 4 dalis nustato, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles. Jeigu teismo posėdžio, kuriame procesas buvo atnaujintas, metu paaiškėja, kad papildomas pasirengimas bylą nagrinėti teisme nereikalingas, dalyvaujančių byloje asmenų sutikimu teismas pradeda bylą nagrinėti iš esmės. CPK 371 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai nustato, kad išnagrinėjęs bylą, teismas turi teisę prašymą dėl teismo sprendimo (nutarties) pakeitimo arba panaikinimo atmesti, teismo sprendimą ar nutartį pakeisti, priimti naują sprendimą (nutartį).

26. Pažymėtina, jog tam, kad teismas, atnaujinęs procesą ir išnagrinėjęs bylą iš esmės, galėtų realizuoti vieną iš paminėtų CPK 371 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose įtvirtintų teisių, jis, visų pirma, turi išspręsti įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties (nagrinėjamu atveju –Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d.) galiojimo klausimą. Teismui nustačius ir konstatavus, kad priimtas sprendimas ar nutartis naikintina, akivaizdu, kad byloje tuo pačiu turi būti išsprendžiamas ginčas iš esmės, t. y pareiškėjos J. K. (jos materialinių ir/ar procesinių teisių perėmėjo) pareiškimo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo tenkinimo arba atmetimo klausimas.

27. Skundžiamo sprendimo turinys rodo, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas gana plačiai pasisakė dėl abiejų pareiškėjo prašyme nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų (nurodytų CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punkte), nors, kaip jau minėta, nutartyje dėl proceso atnaujinimo nurodė tik vieną proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto). Išnagrinėjęs bylą iš esmės, teismas skundžiamu sprendimu realizavo vieną iš CPK 371 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teisių, t. y. panaikino Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimą bei išsprendė ginčą – pareiškėjos J. K. pareiškimo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo netenkino (CPK 371 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tačiau apie tai teismas aiškiai pasisakė tik sprendimo rezoliucinėje dalyje. Sprendimo konstatuojamosios dalies 43 pastraipa leidžia manyti, kad joje pirmosios instancijos teismas glaustai ir prieštaringai (pradžioje nurodė, kad pareiškėja J. K. niekaip nesinaudojo ir negalėjo naudotis pareiškėjui A. K., o iki jo - jo motinai, pareiškėjos seseriai, priklausančia ½ dalimi namo, o po to vertino, kad po 2011 m. vasario 23 d. gyvenamajame name kilusio gaisro, pareiškėja J. K. prie gyvenamojo namo atstatymo nei darbu, nei piniginėmis lėšomis neprisidėjo) pasisakė, jog pareiškėja neįrodė ir sąlygų dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi visumos buvimo, tačiau 44 pastraipoje, įvertinęs šalių pasisakymus bei pateiktus rašytinius įrodymus, sprendė, kad pareiškimas pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas (CK 4.68 straipsnis). Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekstą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokią išvadą teismas padarė ne dėl pareiškėjos J. K. (jos materialinių ir/ar procesinių teisių perėmėjo) pareiškimo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, o dėl pareiškėjo A. K. pareiškimo dėl proceso atnaujinimo.

28. Nepaisant aukščiau nurodytų sprendimo trūkumų, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto M. K. (toliau – ir apeliantas) abstrakčiais skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas akivaizdžiai šališkas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64–66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija bei proceso atnaujinimo institutu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2021). Pateikdamas apeliacinį skundą M. K. būtent ir pasinaudojo šia teise.

29. Nepagrįstu pripažįstamas ir apelianto argumentas, kad pareiškėjas apskritai neturėjo teisės teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2YT-1778-l146/2021 buvo tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo A. K. nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus. Todėl jis galėjo paduoti prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu. Teismas tokias išvadas pagrindė visuma byloje esančių įrodymų, įskaitant pareiškėjo, suinteresuoto asmens paaiškinimus, rašytinius įrodymus, jų tarpe Kauno Regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialo 2020 m. sausio 7 d. pažymoje Nr. M7-12 apie A. K. pastatus pateiktus duomenis, taip pat Kauno Regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialo 2020 m. sausio 13 d. pažymoje Nr. M7-07 apie A. K. pastatus duomenis, pažymą apie atsiskaitymą už komunalinių atliekų tvarkymą, fotonuotraukas, liudytojų R. K., J. K., K. S., I. V., L. G. parodymus. Visuma ištirtų ir įvertintų įrodymų padarytų paminėtų išvadų teisėtumo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia.

30. Apeliaciniu skundu be kita ko keliamas ir teismo, priėmusio skundžiamą sprendimą, neatskleistos bylos esmės, klausimas.

31. CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą

32. Kasacinio teismo praktikoje apibendrinta, kad nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė ir nėra įregistruotas viešajame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi ne mažiau kaip dešimt metų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-701/2016, 25 punktas; 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018, 21 pastraipa ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

33. Šių sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas konkrečioje byloje nustato kaip faktines bylos aplinkybes, taikydamas įrodymus, įrodinėjimą, įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-263-701/2016, 26 pastraipa).

34. Įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, t. y. šiuo pagrindu asmuo įgyja nuosavybės teisę neperimdamas jos iš kito asmens, o iki nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu asmuo yra daikto valdytojas, kurio valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, bet ne savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021, 24 pastraipa).

35. Bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, skirtingai nei bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kuriose prašoma nustatyti daiktų valdymo nuosavybės teise faktą, pareiškėjai neturi įrodyti, kad jie yra daiktų savininkai. Atvirkščiai, jie neturi būti daiktų, į kuriuos prašo pripažinti įgijus nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, savininkai. Jie turi įrodyti, kad yra tokių daiktų valdytojai, valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o daiktai gali būti privačios nuosavybės teisės objektais ir nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei ir nėra registruoti kitų asmenų (ne valdytojų) vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021, 31 pastraipa).

36. CK 4.23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas.

37. Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 4.23 straipsnio 2 dalies nuostata, kurioje įtvirtinta, jog daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai, negali būti aiškinama kaip reiškianti, kad asmuo, pretenduojantis daiktą įgyti nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu, neturi nurodyti daikto teisėto įgijimo pagrindo, t. y. kurio nors iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, ir nurodyti, kodėl jis šiuo pagrindu neįgijo nuosavybės teisės į daiktą. Toks minėtoje CK 4.23 straipsnio 2 dalies nuostatoje įtvirtintos normos aiškinimas išplaukia iš CK 4.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąžiningo įgijėjo sampratos, pagal kurią sąžiningu daikto įgijėju laikomas asmuo, kuris užvaldydamas daiktą turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, – tai reiškia, kad tokiam asmeniui turi būti žinomas teisėtas pagrindas įgyti daikto valdymą, kuris jam suteikia daugiau teisių į daiktą nei kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021, 34 pastraipa).

38. Pareiškėja J. K. įrodinėjo, kad buvo įsitikinusi, jog ji su sutuoktiniu buvo teisėtais gyvenamojo namo su priklausiniais valdytojais. Kadangi daiktinės teisės į šį nekilnojamąjį turtą nebuvo įregistruotos, pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti faktą, jog ji ir sutuoktinis yra įgiję nuosavybės teisę į šį nekilnojamąjį turtą (gyvenamąjį namą, lauko virtuvę, kanalizacijos šulinį) įgyjamosios senaties pagrindu.

39. Kaip minėta, A. K. pateikus prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-1778-1146/2021, civilinės bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs atnaujintą civilinę bylą skundžiamu sprendimu panaikino 2021 m. rugsėjo 24 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-1778-1146/2021, pareiškėjos J. K. pareiškimo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo (civ. byla Nr. 1778-1146/2021) netenkino.

40. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus nagrinėjant šią civilinę bylą, kadangi CPK 443 straipsnio 8 dalis įtvirtina tai, jog teismas, nagrinėjantis bylą CPK V dalyje nustatyta tvarka, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės.

41. Kaip minėta, pareiškime dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas teigia, kad 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1778-l 146/2022 teismas, nepagrįstai nustatydamas faktą, kad J. K. ir jos sutuoktinis A. K. pagal įgyjamąją senatį įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), Kazlų Rūdos sen., Kazlų Rūdos sav., iš pareiškėjo A. K. neteisėtai atėmė nuosavybės teisę į jam priklausančią ½ dalį gyvenamojo namo, kitaip tariant, „nusavino“ jam priklausantį nekilnojamąjį turtą ir tokiu būdu pažeidė pareiškėjo teises ir interesus. Apeliaciniame skunde M. K. taip pat argumentuoja, kad jo senelė J. K. turėjo teisę įgyti nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, arba bent jau į ½ jo dalį įgyjamosios senaties pagrindu, nes atitinka visas įgyjamosios senaties sąlygas. Apeliantui nėra suprantama, kodėl panaikinta jų nuosavybės teisė į visą statinį. Vadinasi, nagrinėjamu atveju civilinėje byloje tarp šalių ginčas iš esmės kyla dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį nustatymo į ½ dalį namo. Pastebėtina, kad apeliaciniame skunde, kaip ir skundžiamame sprendime niekur nepasisakoma dėl kitų dviejų nekilnojamojo turto daiktų – lauko virtuvės ir kanalizacijos šulinio, nors ir į juos pareiškėja prašė pripažinti nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, o teismas jos pareiškimo netenkino. VĮ Registro centro Nekilnojamojo turto registro išrašas rodo, kad gyvenamasis namas pastatytas 1935 m., pastatas – lauko virtuvė ir kanalizacijos šulinys – 1988 m. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenys liudija, kad namas buvo rekonstruotas 2012 m. Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad namo vientisas stogas, tačiau viena namo pusė skiriasi nuo kitos. Tai atitinka liudytojo R. K. parodymus, teigiančio, kad kai 2011 m. sudegė namas, savo dalį (kairė namo pusė) apkalė, nudažė, sustatė lauke suolus. Tokius liudytojo teiginius iš dalies pagrindžia pateiktas R. M. prekių pirkimo–pardavimo kvitas apie spygliuočių lentų įsigijimą. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. gegužės mėn. (pastaba: diena nenurodyta) išvadoje Nr. eA2-175-374/2023 nurodyta, kad vykdant patikrinimą 2022 m. gruodžio 14 d. Inspekcija nustatė, jog pagalbinio ūkio pastatas – lauko virtuvė įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenų nustatymo data 2020 m. liepos 7 d., statinio savininkas pateikė nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą; pastatas pažymėtas plane 2I1/ž; faktiniai pastato matmenys atitinka Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje pateiktus. Pažymėta, kad vykdant patikrinimą Inspekcija nustatė, jog pastatas galimai naudojamas ne pagal viešajame registre įregistruotą paskirtį. Atsižvelgiant į Inspekcijai priskirtą kompetenciją ir vadovaudamasi Statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 3 ir Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 4 punktų nuostatomis dėl pastato naudojimo ne pagal paskirtį (statinio naudojimo kaip gyvenamojo namo) skundą perdavė nagrinėti pagal kompetenciją Kazlų Rūdos savivaldybės administracijai.

42. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju aktualus ir kasacinio teismo išaiškinimas, kad, jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi į nekilnojamąjį daiktą, sukurtą statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka CK 4.69 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Kadangi neteisėtos statybos rezultatas – statiniai – negali būti privačios nuosavybės teisės objektas, tai nėra visų būtinų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-706/2016, 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-916/2017; kt.).

43. Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nebuvo pakankamai aktyvus (CPK 443 straipsnio 7 dalis). Pirmiausia, pirmosios instancijos teismas nesprendė dėl pradinės pareiškėjos pakeitimo. Atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų teiktuose procesiniuose dokumentuose išsakomą poziciją turto klausimu, pirmosios instancijos teismas neišaiškino teisės tikslinti pradinį pareiškimą, o jo nepatikslinus – spręsti pagal byloje nustatytų aplinkybių visumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu abejonės dėl nuosavybės įsigijimo, valdymo nagrinėjant atnaujintą civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, liko nepašalintos. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, kuriomis teismas vadovavosi priimdamas sprendimą, apeliacinės instancijos teismo manymu klausimas dėl suinteresuotų asmenų nuosavybės į nekilnojamąjį daiktą ar jo dalį, kiekvieną ginčo objektą liko neišspręstas. Nors pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėja neįrodė sąlygų dėl nuosavybės teisės įgyjamąja senatimi visumos buvimo, tačiau nagrinėdamas bylą nenustatė faktinių aplinkybių visumos, kurių pagrindu galėtų būti priimtas pagrįstas ir teisėtas sprendimas. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai sudaro pagrindą spręsti, kad neatskleista bylos esmė ir tuo pagrindu tikslinga grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

44. Atsižvelgdamas į tai, kas pirmiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisės įgijimą pagal įgyjamąją senatį, nes neišanalizavo nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygų visumos, nevisapusiškai ištyrė byloje esančius duomenis ir nenustatė pareiškėjos prašymo pagrįstumui įvertinti reikšmingų faktinių bylos aplinkybių, dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Be to, nebuvo pakankamai aktyvus nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka (nepatikslino dalyvaujančių byloje asmenų, nepasiūlė patikslinti pareiškimo, o, galbūt, ir pareiškėjui teisės pareikšti savarankišką pareiškimą, teikti papildomus rašytinius įrodymus reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, kt.)(CPK 443 straipsnio 7 dalis). Dėl nurodytų pažeidimų pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria teismas nusprendė pareiškėjos J. K. pareiškimo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo netenkinti, panaikinamas ir byla šioje dalyje perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

45. Perdavus bylos dalį iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, naikintina ir sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo: bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. birželio 6 d. sprendimo dalį, kuria teismas pareiškėjos J. K. pareiškimo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo (civ. byla Nr. 1778-1146/2021) netenkino; priteisė iš suinteresuoto asmens M. K. pareiškėjo A. K. naudai 450 Eur už advokato paslaugas, 100 Eur žyminio mokesčio, ir bylą šioje dalyje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.