Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Eurotransport24“ ieškinį atsakovui A. S. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14.3. Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Visus neaiškumas, pažeidžiant įrodinėjimo naštos pareigą, Teismas nepagrįstai perkėlė atsakovui.

15.10. Darbuotojo darbdaviui padarytos žalos padarymo/atlyginimo santykiams negali būti pagal analogiją taikoma atsakovo atstovo nurodoma bendra komercinė praktika, taikoma transporto priemonės nuomos teisiniuose santykiuose, ar draudimo teisiniuose santykiuose. Ieškovo ir atsakovo santykiams taikytinos DK normos. Atsakovo atstovo nurodomiems nuomos ir draudimo sutarčių sudarymo teisiniams santykiams taikomos CK ir specialios draudimo sutarties sudarymą reglamentuojančios teisės normos.

15.11. Tarp darbuotojo darbdaviui padarytos žalos atlyginimo teisinių santykių ir draudimo bendrovės pareigos atlyginti žalą, įvykus draudžiamajam įvykiui, teisinių santykių, nėra jokio panašumo, todėl iš darbo santykių kilusiems žalos atlyginimo santykiams negali būti taikomos transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo sutarčių sudarymą, žalos atlyginimą reglamentuojančios teisės normos.

15.14. Žalos dydis pagrįstas rašytiniais įrodymais. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad nėra aišku, už ką ieškovė sumokėjo UAB „Adampolis“ 43,81 Eur. UAB „Adampolis“ administravo atsakovo transporto priemonei „MAN“ kuro bako juostos sutvirtinimo apgadinimu padarytą žalą. Tokio pobūdžio remonto darbai Europos Sąjungoje MAN servisuose atliekami tarpininkaujant vilkiko registracijos šalies MAN atstovams su jų garantijomis ir laidavimu, už remonto organizavimą ir asistavimą Lietuvoje MAN atstovas UAB „Adampolis“ papildomai skaičiuoja paslaugos mokestį. Šį faktą papildomai patvirtina ir į bylą pateiktas 2016 m. birželio 3 d. mokėjimo pavedimas UAB „Adampolis“ 1 121,03 Eur sumai.

15.15. Ieškovas specialiai neveža transporto priemonių remontuoti į Lietuvą, nebent gedimas yra tokio pobūdžio, kad remontas pigesnis Lietuvoje, arba transporto priemonę būtina grąžinti į Lietuvą dėl besibaigiančios techninės apžiūros ar kitų aplinkybių. Kuro bako juostos sutvirtinimo remontas yra tokio pobūdžio, kad ieškovui finansiškai neapsimokėjo transporto priemonės remontuoti Lietuvoje.

15.16. Apgadintą vilkiką parvežti iš Prancūzijos į Lietuvą, čia jį suremontuoti ir vėl nuvežti į Prancūziją kainuotų apie 4000 Eur, neskaitant prastovų (apie 10 dienų), kurių metu vairuotojas neturėtų darbo. Per šį vilkiko transportavimo į Lietuvą ir atgal bei remonto laikotarpį ieškovas už laiku nepristatytą krovinį turėtų mokėti klientui baudas (300 Eur už kiekvieną laiku nepristatyto krovinio parą). Atsakovas nepateikė įrodymų, kad transporto priemonės remontas būtų pigesnis Lietuvoje.

15.18. Ieškovė įrodė, visas atsakovo atsakomybei kilti būtinas materialinės atsakomybės sąlygas: 1) atsakovas padarė realią žalą, kuri vertinama 1105,86 Eur suma; 2) žala padaryta neteisėtais atsakovo veiksmais, kuriuos pats atsakovas pripažino ieškovei pateiktuose 2016 m. birželio 20 d. paaiškinimuose; 3) yra priežastinis neteisėtų atsakovo veiksmų ir padarytos žalos atsiradimo ryšys. Ieškovei kilusi žala buvo tiesioginė atsakovo neteisėtų veiksmų pasekmė; 4) pažeidėjo kaltė, manytina, pasireiškė neatsargia kaltės forma, kuri yra pakankama atsakovo materialinei atsakomybei kilti; 5) atsakovą ir ieškovę žalos padarymo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas susijęs su atsakovo darbo veikla.

15.19. Ieškinys dėl renkamos „bačkos“ ir atsakovui neišmokėto darbo užmokesčio civilinėje byloje Nr. 2-10614-727/2018 atmestas kaip nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Teismas konstatuoja:

16. Byloje kilo klausimai dėl, nutraukus darbo sutartį, darbuotojo padarytos žalos darbdavei atlyginimo.

17. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

18. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2015 m. rugpjūčio 20 d. sudarė darbo sutartį Nr. 160, pagal kurią atsakovas įmonėje dirbo vairuotoju ekspeditoriumi nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. iki 2017 m. liepos 14 d. Atsakovas atleistas iš darbo jo paties prašymu (el. b. T. I, b. l. 17–22). Šalys 2015 m. rugpjūčio 20 d. pasirašė visiškos materialinės atsakomybės sutartį prie darbo sutarties Nr. 160 ir jos priedą (el. b. T. I, b. l. 23–24). Atsakovas 2016 m. birželio 20 d. surašė paaiškinimą dėl 2016 m. kovo 12 d. įvykio, kuriame nurodė, jog 2016 m. kovo 12 d. vairuodamas jam įmonės patikėtą transporto priemonę „MAN“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe (valst. Nr. FU009), Belgijoje išvažiuodamas iš laivo užkabino bako juostos sutvirtinimus (el. b. T. I, b. l. 25). Atsakovas 2017 m. liepos 12 d. surašė paaiškinimą dėl 2017 m. birželio 30 d. įvykio. Paaiškinime nurodė, jog, 2017 m. birželio 30 d. vairuodamas jam įmonės patikėtą transporto priemonę „Mercedes Benz Actros“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe (valst. Nr. HE438), Italijoje važiuodamas į iškrovimą užkabino transporto priemonės laiptelį į tvorą (el. b. T. I, b. l. 40). Atsakovas 2017 m. liepos 12 d. pasirašė garantiją dėl žalos atlyginimo, kurioje nurodo, kad nuo 2017 m. vasario 12 d. iki liepos 9 d. vyko į reisą Nr. 3744; 3892; 4213; 4665; 4985; 5415. Reiso metu atsakovas jokiame eismo įvykyje reiso metu nedalyvavo ir jo aplinkybių nežino. Paaiškėjus aplinkybėms, kad atsakovas dalyvavo eismo įvykyje, atsakovas įsipareigojo atlyginti ieškovės patirtus nuostolius dėl reiso metu sukelto eismo įvykio ir jo padarinių per 30 dienų nuo pareikalavimo ir dokumento, pagrindžiančio žalą, pateikimo (el. b. T. I, b. l. 41). Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija 2018 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu Nr. DGKS-4383 darbo byloje Nr. APS-36-14013 atsisakė nagrinėti ieškovės prašymą priteisti jai iš darbuotojo žalos atlyginimą (el. b. T. I, b. l. 12–16). Pagal 2018 m. spalio 10 d. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio pažymą Nr. 50, atsakovo mėnesinis darbo užmokestis ieškovės įmonėje buvo 495 Eur (el. b. T. I, b. l. 136). Į bylą pateikta MAN Truck & Bus France 2016 m. kovo 24 d. sąskaita–faktūra Nr. 5080515882, pagal kurią atliktų darbų vertė su mokesčiais – 959,70 Eur (el. b. T. I, b. l. 26–31), UAB „ADAMPOLIS“ 2016 m. balandžio 21 d. sąskaita–faktūra Nr. KAD-0020061 už laidavimo paslaugas MOBILE 24 h 43,81 Eur sumai (įskaitant PVM) (el. b. T. I, b. l. 32) bei jų apmokėjimą patvirtinantis 2016 m. birželio 3 d. bankinis pavedimas Nr. MOK000002517 (el. b. T. I, b. l. 39), transporto priemonės „MAN“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas (el. b. T. I, b. l. 33), nuotraukos (el. b. t. I, b. l. 34–38), UAB „Transtiros sunkvežimių servisas“ remonto sąmata326,57 Eur sumai (el. b. T. I, b. l. 43), 2018 m. spalio 19 d. išankstinio apmokėjimo sąskaita Nr. 000176176 36 Eur sumai (el. b. T. I, b. l. 150), 2018 m. spalio 19 d. sąskaita–faktūra serija TSS18 Nr. 00004805 283,02 Eur sumai (el. b. T. I, b. l. 152) bei jų apmokėjimą patvirtinantys 2018 m. spalio 19 d. bankiniai pavedimai Nr. 3122 ir Nr. 3124 (el. b. T. I, b. l. 151, 153), transporto priemonės „Mercedes Benz Actros“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas (el. b. T. I, b. l. 42), nuotraukos (el. b. T. I, b. l. 44–46).

19. Kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą (DK 151 straipsnis).

20. Atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos (DK 152 straipsnio 1 dalis).

21. Darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio (DK 153 straipsnio 1 dalis).

22. Pagal iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio DK 245 straipsnį, materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos šios sąlygos: 1) padaroma žala; 2) žala padaroma neteisėta veika; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla (DK 246 straipsnis). Darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei žala padaroma darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis (DK 255 straipsnio 3 punktas).

23. Visiškos materialinės atsakomybės sutartys, sudarytos iki DK įsigaliojimo (2017 m. liepos 1 d.) neteko galios, įsigaliojus 2016 m. rugsėjo 14 d. Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymui (Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 12 dalis).

24. Pagal CPK 178 straipsnį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

25. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2012 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2012; 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013).

26. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad civilinė atsakomybė yra vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų, kai viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Reikalavimą atlyginti žalą pareiškusi šalis turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį taip neteisėtų veiksmų ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerūpestingumo) yra pakankama materialinei atsakomybei pagal DK (iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusi redakcija) 245, 253–255 straipsnių nuostatas atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2011, 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013).

28. Atsakovas neigia padaręs įmonei žalą. Nurodo, kad transporto priemonės nebuvo naujos, iki atsakovo jomis naudojosi kiti ieškovės darbuotojai, žala transporto priemonėms buvo padaryta ir anksčiau. Šiuos atsakovo argumentus paneigia atsakovo rašyti paaiškinimai, kuriuose jis nurodo žalos padarymo aplinkybes. Atsakovas, 2016 m. kovo 12 d. vairuodamas transporto priemonę „MAN“ su puspriekabe, Belgijoje išvažiuodamas iš laivo užkabino bako juostos sutvirtinimus, o, 2017 m. birželio 30 d. „Mercedes Benz Actros“ su puspriekabe, Italijoje važiuodamas į iškrovimą, užkabino transporto priemonės laiptelį į tvorą.

30. Civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Dėl to kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12 straipsnis). Taigi šalys pačios sprendžia, kiek ir kokių įrodymų reikia jų argumentams pagrįsti, kad teismas galėtų įsitikinti jų pagrįstumu. Aplinkybė, kad ieškovė turi įrodyti patirtą žalą, neatleidžia atsakovo nuo pareigos pagrįsti savo atsikirtimus. Atsakovas nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų. Nesant rašytinių įrodymų iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovui transporto priemonės buvo perduotos su defektais, dėl kurių ieškovė patyrė žalos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovui perduotos tvarkingos transporto priemonės.

31. Transporto priemonių apgadinimai fiksuoti nuotraukose. Atsakovas argumentas, kad nuotraukos neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų, nes neaišku, kada jos darytos, kokia transporto priemonė fiksuota, atmestinas kaip nepagrįstas. Byloje esančias nuotraukas atsakovas iš karto po įvykio atsiuntė ieškovei, nes įmonėje galioja darbuotojų padarytos žalos fiksavimo tvarka, pagal kurią žalą padaręs darbuotojas fiksuoja ją nuotraukose, jas siunčia darbdaviui, kuris sprendžia, ar krovininis vilkikas gali toliau tęsti kelionę iki krovinio iškrovimo vietos, ar būtina važiuoti į autoservisą neatidėliotinam remontui.

32. Kad transporto priemonės „MAN“ bako juostos sutvirtinimai užkabinti ir anksčiau – tai nurodyta atsakovo 2016 m. birželio 20 d. paaiškinime, tačiau byloje nėra duomenų, kad šie apgadinimai buvo esminiai. Atsakovas nurodo, kad bako sutvirtinimas buvo prastas, tačiau jis, būdamas materialiai atsakingas už jam perduotą transporto priemonę, nesiėmė jokių veiksmų pašalinti galimus gedimus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas dėl to būtų kreipęsis į darbdavę, kad ši sutvarkytų kuro bako sutvirtinimą. Atsakovui kliudžius bako juostos sutvirtinimus, pradėjo lašėti kuras. Sutiktina su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad ekonomiškiau apgadintą vilkiką tvarkyti Prancūzijoje negu transportuoti į Lietuvą, be to, buvo nesaugu eksploatuoti apgadintą transporto priemonę.

35. Atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, neaišku, už ką ieškovė sumokėjo UAB „Adampolis“ 43,81 Eur. Remonto darbai Europos Sąjungoje MAN servisuose atliekami tarpininkaujant vilkiko registracijos šalies MAN atstovams su jų garantijomis ir laidavimu, už remonto organizavimą ir asistavimą Lietuvoje MAN atstovas UAB „Adampolis“ papildomai skaičiuoja paslaugos mokestį. Dėl to šis atsakovo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

36. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė įrodė visas atsakovo atsakomybei kilti būtinas materialinės atsakomybės sąlygas. Atsakovas neteisėtais veiksmais, kuriuos pripažino pirmiau nurodytose rašytiniuose paaiškinimuose, padarė 1105,86 Eur žalą. Tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Atsakovo kaltė pasireiškė neatsargumu. Žalos padarymo metu atsakovą ir ieškovę siejo darbo teisiniai santykiai, o žalos atsiradimas susijęs su atsakovo darbine veikla.

37. Atsakovas nepagrįstai remiasi bendra komercine praktika, taikoma transporto priemonės nuomos, draudimo teisiniuose santykiuose, ar draudimo teisiniuose santykiuose. Ginčui dėl žalos darbdaviui atlyginimo taikytinos DK nuostatos. Draudimo teisiniuose santykiuose žalos padarymo fakto nustatymas, žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo tvarka yra nustatoma draudimo taisyklėse, kurios netaikytinos iš darbo santykių kilusiems žalos atlyginimo klausimams spręsti. Teisės aktai nedraudžia darbdavei vienašališkai nustatyti patirtos žalos dydį, o darbuotojui, manant, kad jis nepagrįstas, jį ginčyti.

38. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs įrodymų vertinimo nuostatas ar nepagrįstai perkėlęs atsakovui įrodinėjimo pareigą.

39. Materialinės atsakomybės sutarties 4.1 punktu šalys susitarė, kad visi ginčai kilę dėl materialinės žalos atlyginimo sprendžiami geranoriškai darbdavio buveinėje, o nepavykus susitarti – teisme. Atsakovas 2017 m. liepos 12 d. garantiniu raštu įsipareigojo atlyginti ieškovei nuostolius, patirtus eismo įvykiuose, jei tokios aplinkybės paaiškėtų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, 2017 m. liepos 1 d., įsigaliojus naujam DK, visiškos materialinės atsakomybės sutartis neteko galios, t. y. darbo sutarties pasibaigimo metu ieškovės ir atsakovo pasirašyta 2015 m. rugpjūčio 20 d. visiškos materialinės sutartis buvo netekusi galios. Tai, kad ieškovė neiniciavo ginčų sprendimo įmonės buveinėje, atleisdama atsakovą iš darbo nekėlė klausimo dėl žalos atlyginimo, nepaneigia darbuotojo įmonei padarytos žalos ir darbdavės teisės reikalauti ją atlyginti. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartimi pasiūlė šalims paderinti pozicijas dėl galimo taikaus ginčo išsprendimo.

40. Atsakovas pagrįstai nurodo, kad priteistos 1334,02 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato teisines paslaugas yra per didelės.

41. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

42. Teismas, manydamas, kad prašomos priteisti advokato pagalbos išlaidos nepateisinamai didelės, vertinant konkrečios bylos požiūriu, turi teisę priteisti tik dalį prašomų atlyginti išlaidų. Teismas, mažindamas, jo nuomone, pagal konkrečios bylos pobūdį, proceso trukmę ar kitas svarbias aplinkybes, neprotingai didelių išlaidų priteisimą, taip pat turėtų vadovautis Rekomendacijomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 n. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006).

43. Pagal teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius (toliau – Rekomendacijos) 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

44. Iš 2018 m. spalio 18 d. PVM sąskaitos-faktūros matyti, kad ieškovė patyrė 1007,32 Eur išlaidų, kurias sudaro advokato susipažinimas su naujai pateiktais dokumentais, jų vertinimas, priešieškinio dėl žalos atlyginimo parengimas, suderinimas su klientu ir pateikimas teismui, ieškinio dėl žalos atlyginimo parengimas, atskirojo skundo dėl atsisakymo priimti ieškinį parengimas, pasirengimas teismo posėdžiui, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimas ir pateikimas teismui, atstovavimas teismo posėdyje. Pagal 2018 m. lapkričio 7 d. PVM sąskaitą-faktūrą, ieškovė patyrė 326,70 Eur išlaidų už teisines paslaugas (kliento konsultavimą, pareiškimo dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo parengimą, suderinimą su klientu, pasirengimą posėdžiui, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo papildymo parengimą ir pateikimą teismui, atstovavimą teismo posėdyje). Taip pat ieškovė patyrė 27,70 Eur už procesinių dokumentų vertimą iš prancūzų kalbos bei 28 Eur žyminio mokesčio išlaidų.

45. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, dydžio pagrįstumo, atsižvelgia į CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus: advokato darbo laiko sąnaudas, ginčo sumos dydį, tai, kad nagrinėjama byla nebuvo sudėtinga, byloje nebuvo sprendžiamų naujų teisinių klausimų, atsiliepimui surašyti nereikėjo specialių žinių, atsakovo teiktas priešieškinis kitoje byloje yra šioje byloje pareikštas ieškinys (Rekomendacijų 2.1, 2.2, 2.5, 2.6., 2.7, 2.8, 2.9, 8.2, 8.15, 8.17, 8.19 punktai). Nors prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už procesinių dokumentų surašymą, kliento konsultavimą bei atstovavimą teismo posėdyje neviršija maksimalaus rekomenduojamo dydžio, teismas sprendžia, kad prašomų priteisti teisinės pagalbos išlaidų dydis per didelis, todėl mažintinas iki 544,30 Eur. Iš viso ieškovei priteistina 600 Eur (544,30 + 27,70 + 28) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

46. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands, judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-52/2011).

47. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su kitais pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvadomis, todėl jų nekartoja. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai yra išvestiniai iš pirmiau aptartųjų, todėl dėl jų teismas išsamiau nepasisako.

48. Dėl visų šioje nutartyje išdėstytų konstatuotina, kad pirmosios instancijos sprendimas teisėtas ir pagrįstas, todėl iš esmės paliktinas nepakeistas, tikslintinas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio.

49. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė nurodė, kad patyrė 707,85 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Įvertinusi bylos apimtį, pobūdį, sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, teisinių paslaugų pobūdį, turinį, atsižvelgusi į Rekomendacijų 2.1, 2.2, 2.5, 2.7, 2.9, 8.11 punktu , teismas daro išvadą, kad ieškovo prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai dydis per didelis, todėl mažintinas iki 400 Eur (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 325, straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Palikti iš esmės nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. sprendimą.

Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nurodant, kad ieškovei UAB „Eurotransport24“ (į. k. 303025556) iš atsakovo A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistina 600 Eur (šeši šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovei UAB „Eurotransport24“ (į. k. 303025556) iš atsakovo A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.