Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurotransport24“ atstovui advokatui Vaidui Paulauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurotransport24“ ieškinį atsakovui A. S. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindamas, kad draudimo sutartys dėl įmonės transporto priemonių yra sudarytos tik dėl visiškos transporto priemonės sunaikinimo, tokios draudimo sutartys yra įprastos pervežimo įmonėse; atsakovui buvo perduotos tvarkingos transporto priemonės, atsakovas nepasirašė jokio dokumento, kuriame būtų fiksuota, kad jis perima transporto priemonę su pažeidimais; uždaroji akcinė bendrovė „ADAMPOLIS“ išrašė įmonei sąskaitą už žalos administravimą.

Atsakovo į bylą teiktas atsiliepimas teismo nutartimi buvo laikytas nepaduotu ir grąžintas atsakovui.

Į teismo posėdį atvyko atsakovo atstovas advokato padėjėjas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje ginčas kilo dėl darbuotojo padarytos darbdaviui žalos atlyginimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 20 d. ieškovė ir atsakovas sudarė darbo sutartį Nr. 160, pagal kurią atsakovas įmonėje dirbo vairuotoju ekspeditoriumi nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. iki 2017 m. liepos 14 d., kai buvo atleistas iš darbo jo paties prašymu (el. b. t. I, b. l. 17–22); 2015 m. rugpjūčio 20 d. ieškovė ir atsakovas pasirašė visiškos materialinės atsakomybės sutartį prie darbo sutarties Nr. 160 ir jos priedą (el. b. t. I, b. l. 23–24); 2016 m. birželio 20 d. atsakovas surašė paaiškinimą dėl 2016 m. kovo 12 d. įvykio (el. b. t. I, b. l. 25); 2017 m. liepos 12 d. atsakovas surašė paaiškinimą dėl 2017 m. birželio 30 d. įvykio (el. b. t. I, b. l. 40); Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija 2018 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įmonės prašymą priteisti jai iš darbuotojo žalos atlyginimą atsisakė nagrinėti (el. b. t. I, b. l. 12–16).

Iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 245 straipsnyje nustatyta, kad materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Pagal DK 246 straipsnį, materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos šios sąlygos: 1) padaroma žala; 2) žala padaroma neteisėta veika; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. DK 255 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei žala padaroma darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis.

Pagal 2016 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 12 dalį, visiškos materialinės atsakomybės sutartys, sudarytos iki darbo kodekso įsigaliojimo, įsigaliojus šiam įstatymui netenka galios.

Nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančio DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. DK 152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos. DK 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išskyrus šiame kodekse ir kituose įstatymuose numatytus atvejus, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas, būdamas ieškovės darbuotoju ir eidamas vairuotojo ekspeditoriaus pareigas, savo paties 2016 m. birželio 20 d. paaiškinime patvirtino, jog 2016 m. kovo 12 d. vairuodamas jam įmonės patikėtą transporto priemonę MAN valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Belgijoje išvažiuodamas iš laivo užkabino bako juostos sutvirtinimus (el. b. t. I, b. l. 25). Nors, atsakovo teigimu, transporto priemonės bako juostos sutvirtinimai buvo užkabinti jau anksčiau (el. b. t. I, b. l. 25), tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis būtų raštu patvirtinęs, jog jam įmonės perduodama transporto priemonė turi pažeidimų, tuo labiau pats darbuotojas savo paaiškinime patvirtino 2016 m. kovo 12 d. užkabinęs transporto priemonės bako juostos sutvirtinimus, o įmonės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad transporto priemonė darbuotojui buvo perduota tvarkinga, atsakovas nepasirašė jokio dokumento, kuriame būtų fiksuota, kad jis perima transporto priemonę su pažeidimais, vadinasi, darbuotojas dėl savo neatsargumo neužtikrino jam patikėtos tvarkingos transporto priemonės išsaugojimo be pažeidimų. Ieškovės į bylą pateikta MAN Truck & Bus France 2016 m. kovo 24 d. sąskaita–faktūra Nr. 5080515882 (el. b. t. I, b. l. 26–31), uždarosios akcinės bendrovės „ADAMPOLIS“ 2016 m. balandžio 21 d. sąskaita–faktūra Nr. KAD-0020061 (el. b. t. I, b. l. 32) bei jų apmokėjimą patvirtinantis 2016 m. birželio 3 d. bankinis pavedimas Nr. MOK000002517 (el. b. t. I, b. l. 39), taip pat transporto priemonės registracijos liudijimas (el. b. t. I, b. l. 33), nuotraukos (el. b. t. I, b. l. 34–38) patvirtina, kad atsakovo padarytų jo vairuotos įmonei priklausančios transporto priemonės pažeidimų remontas – laikiklio ir bako tvirtinimo dirželio pakeitimas įmonei kainavo 799,75 Eur be PVM, žalos administravimo paslaugos – 36,21 Eur be PVM, iš viso dėl 2016 m. kovo 12 d. neatsargių darbuotojo veiksmų įmonė patyrė 835,96 Eur (799,75 Eur + 36,21 Eur) žalą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas, būdamas ieškovės darbuotoju ir eidamas vairuotojo ekspeditoriaus pareigas, savo paties 2017 m. liepos 12 d. paaiškinime patvirtino, jog 2017 m. birželio 30 d. vairuodamas jam įmonės patikėtą transporto priemonę MB valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Italijoje važiuodamas į iškrovimą užkabino transporto priemonės laiptelį į tvorą (el. b. t. I, b. l. 40). Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis būtų raštu patvirtinęs, jog jam įmonės perduodama transporto priemonė turi pažeidimų, tuo labiau pats darbuotojas savo paaiškinime patvirtino 2017 m. birželio 30 d. užkabinęs transporto priemonės laiptelį į tvorą, o įmonės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad transporto priemonė darbuotojui buvo perduota tvarkinga, atsakovas nepasirašė jokio dokumento, kuriame būtų fiksuota, kad jis perima transporto priemonę su pažeidimais, vadinasi, darbuotojas dėl savo neatsargumo neužtikrino jam patikėtos tvarkingos transporto priemonės išsaugojimo be pažeidimų. Ieškovės į bylą pateikta uždarosios akcinės bendrovės „Transtiros sunkvežimių servisas“ remonto sąmata (el. b. t. I, b. l. 43), 2018 m. spalio 19 d. išankstinio apmokėjimo sąskaita Nr. 000176176 (el. b. t. I, b. l. 150), 2018 m. spalio 19 d. sąskaita–faktūra serija TSS18 Nr. 00004805 (el. b. t. I, b. l. 152) bei jų apmokėjimą patvirtinantys 2018 m. spalio 19 d. bankiniai pavedimai Nr. 3122 ir Nr. 3124 (el. b. t. I, b. l. 151, 153), taip pat transporto priemonės registracijos liudijimas (el. b. t. I, b. l. 42), nuotraukos (el. b. t. I, b. l. 44–46) patvirtina, kad atsakovo padarytų jo vairuotos įmonei priklausančios transporto priemonės pažeidimų remontas – laiptelio apdailos pakeitimas įmonei kainavo 36 Eur be PVM ir 233,90 Eur be PVM, iš viso dėl 2017 m. birželio 30 d. neatsargių darbuotojo veiksmų įmonė patyrė 269,90 Eur (36 Eur + 233,90 Eur) žalą.

Nors atsakovo atstovas teismo posėdžio metu teigė, jog, jo vertinimu, įmonė darbuotojų sąskaita nori atsinaujinti automobilius – pakeisti detales naujomis, tačiau teismas tokius atsakovo atstovo teiginius laiko visiškai nepagrįstais. Būtent darbdavė sprendžia, kur ir kokiu būdu ji remontuos darbuotojo sugadintą transporto priemonę ar jos dalį (detalę), kvalifikuoti specialistai, į kuriuos kreipiasi įmonė, nustato būtinybę keisti detalę nauja ar remontuoti senąją, todėl už kvalifikuotų specialistų nustatytus gedimų taisymus, detalių keitimus atsiskaičiusi darbdavė turi teisę patirtą žalą reikalauti atlyginti iš ją sukėlusio darbuotojo.

Pastebėtina tai, kad vien ta aplinkybė, jog darbdavė atleisdama darbuotoją iš darbo nekėlė klausimo dėl žalos atlyginimo, nepaneigia darbuotojo įmonei padarytos žalos ir nepanaikina darbdavės teisės tokią žalą įstatymo nustatytu terminu reikalauti atlyginti iš darbuotojo.

Darbuotojas pagal su įmone sudarytą darbo sutartį (10.1, 10.2, 10.3 punktai) buvo įsipareigojęs įmonei padarytą žalą atlyginti, pilnai atsakyti už jam patikėtą transporto priemonę, jos komplektaciją, techninį stovį (el. b. t. I, b. l. 20–22), be to, kiekvieno darbuotojo pareiga yra dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtą.

Vairuotojas vairuodamas jam patikėtas transporto priemones nepakankamai atidžiai, kaip to reikalaujama iš vairuotojo, pats sau prisiima galinčių kilti padarinių riziką. Pažymėtina, kad neteisėta veika suprantama kaip darbo pareigų nevykdymas arba jų vykdymas netinkamai. Darbuotojas yra įpareigotas tinkamai vykdyti savo pareigas, todėl jo aplaidumas darbe gali būti pripažįstamas neteisėta veika. Tokia teismo išvada atitinka teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-126-619/2015).

Pabrėžtina, kad ieškovė nebūtų patyrusi žalos, jei atsakovas būtų laikęsis elementarių darbuotojo pareigų tinkamai atlikti darbo funkcijas, saugoti darbdavės turtą ir imtis priemonių neleidžiančių žalai atsirasti. Atsakovas vykdydamas darbo funkcijas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. elgdamasis nepakankamai rūpestingai, neužtikrino, kad jam patikėtos tvarkingos transporto priemonės nebūtų sugadintos, dėl ko ieškovė patyrė žalą. Taigi, byloje nustatytos visos materialinės atsakomybės sąlygos.

Teismas įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, 2018 m. spalio 10 d. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio pažymą Nr. 50, pagal kurią darbuotojo mėnesinis darbo užmokestis 495 Eur (el. b. t. I, b. l. 136), atsižvelgęs į aukščiau nurodytas DK nuostatas, nenustatęs aplinkybių, sudarančių pagrindą darbuotojo įmonei padarytos turtinės žalos dydį atsakovui mažinti, nustatęs, jog darbuotojas elgėsi nepakankamai rūpestingai vykdydamas darbo pareigas, pažeidė pareigą tausoti darbdavio turtą, dėl savo neatsargumo padarė įmonei turtinę žalą, byloje nustatęs visas sąlygas, kurioms esant darbuotojas privalo atlyginti darbdavės patirtą žalą, daro išvadą, kad darbuotojas privalo atlyginti jo įmonei dėl savo neatsargumo padarytą 1 105,86 Eur žalą (835,96 Eur + 269,90 Eur), todėl ši suma ieškovei priteisiama iš atsakovo.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl jis tenkinamas visiškai – ieškovei iš atsakovo priteisiamas 1 105,86 Eur žalos atlyginimas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas ieškovės naudai, todėl teismas vertina, kad ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą atsakovui nėra.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Ieškovė teismui pateikė prašymą priteisti jai iš atsakovo 1 334,02 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias ji sumokėjo ją atstovavusiai advokatų kontorai, bei 27,70 Eur vertimo išlaidas, kurias ji sumokėjo mažajai bendrijai „RANDESTA“ (el. b. t. I, b. l. 49, 50, 163–169). Be to, ieškovė už ieškinio pateikimą yra sumokėjusi 28 Eur žyminį mokestį (el. b. t. I, b. l. 51). Teismas įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia ieškovei iš atsakovo 1 389,72 Eur (1 334,02 Eur + 27,70 Eur + 28 Eur) bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Teismo patirtos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteisiamos, kadangi jis nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atleistas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kad išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurotransport24“ ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Eurotransport24“ (į. k. 303025556) iš atsakovo A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 105,86 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkių eurų ir aštuoniasdešimt šešių euro centų) žalos atlyginimą, 1 389,72 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų ir septyniasdešimt dviejų euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.