- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-03
- Bylos Nr.
- e2-1427-545/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03414-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys atmestas.
- Teisėjas
- Rima Bražinskienė (pirm.)
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas
- Pareiškėjas
- Valstybės įmonė Turto bankas
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Įžanginė dalis
dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas, atstovui Remigijui Ilevičiui
atsakovo nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Dariui Prasauskui
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės įmonės Turto bankas, ieškinį atsakovui nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos su trečiaisiais asmenimis valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, S. B., antstoliu Algimantu Maliukevičiumi dėl įpareigojimo atlikti veiksmus,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas Valstybės įmonė Turto bankas, į. k. 112021042, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu (b. l. 45-49), prašydamas
-įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos apskaityti 2016-05-05 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu valstybės paveldėtas 2/10 dalis sumokėtų įmokų 2430 rub. investicinių čekių (kas sudaro 7,03 Eur), už 2/10 dalis 0,3000 ha valstybinės namų valdos žemės, esančios (duomenys neskelbtini), prie statinių registro Nr. (duomenys neskelbtini); 2/10 dalis sumokėtų įmokų 6660 rub. investicinių čekių (kas sudaro 19,20 Eur), už 2/10 dalis 1,0000 ha valstybinės namų valdos žemės, esančios (duomenys neskelbtini), prie statinių registro Nr. (duomenys neskelbtini); 1/10 dalį sumokėtų įmokų 2430 rub. investicinių čekių, už 1/10 dalį 0,3000 ha valstybinės namų valdos žemės, esančios (duomenys neskelbtini), prie statinių registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) d. mirusio P. B., a. k. (duomenys neskelbtini), kurio įpėdinė buvo M. G. (V. Č.), priėmusi palikimą, tačiau nespėjusi įforminti paveldėjimo teisių; 1/10 dalį sumokėtų įmokų 6660 rub. investicinių čekių, už 1/10 dalį 1,0000 ha valstybinės namų valdos žemės, esančios (duomenys neskelbtini), prie statinių registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) d. mirusio P. B., a. k. (duomenys neskelbtini), kurio įpėdinė buvo M. G. (V. Č.), priėmusi palikimą, tačiau nespėjusi įforminti paveldėjimo teisių;
- įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos išduoti pažymą apie įmokų investiciniais čekiais už žemę įskaitymą: 3/10 dalis 1,0000 ha valstybinės namų valdos žemės, esančios (duomenys neskelbtini), prie statinių registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir 3/10 dalis 0,3000 ha valstybinės namų valdos žemės, esančios (duomenys neskelbtini), prie statinių registro Nr. (duomenys neskelbtini), siekiant realizuoti šias įmokas kartu su valstybės paveldėtomis 3/10 dalimis pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), prie statinių registro Nr, (duomenys neskelbtini) ir 3/10 dalimis pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), prie statinių registro Nr. (duomenys neskelbtini), per antstolio Algimanto Matulevičiaus skelbiamas turto varžytynes vykdomosiose bylose, kuriose mirusi skolininkė M. G. buvo pakeista jos teisių ir pareigų perėmėja - Lietuvos Respublika.
Ieškovas procesiniame dokumente-patikslintame ieškinyje (b.l. 45-49) bei jo atstovas teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) d. Valstybės įmonei Turto bankas buvo išduotas mirusiosios M. G. a. k. (duomenys neskelbtini), Palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini).
- 2/10 dalys sumokėtų įmokų 2430 rub. investicinių čekių, už 2/10 dalis 0,3000 ha valstybinės namų valdos žemės, esančios (duomenys neskelbtini), prie statinių, registro Nr. (duomenys neskelbtini);
-22/10 dalys sumokėtų įmokų 6660 rub. investicinių čekių, už 2/10 dalis 1,0000 ha valstybinės namų valdos žemės, esančios (duomenys neskelbtini), prie statinių registro Nr. (duomenys neskelbtini);
-1/10 dalis sumokėtų įmokų 2430 rub. investicinių čekių, už 1/10 dalį 0,3000 ha valstybinės namų valdos žemės, esančios (duomenys neskelbtini), prie statinių registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) P. B., a. k. (duomenys neskelbtini), kurio įpėdinė buvo M. G. (V. Č.), priėmusi palikimą, tačiau nespėjusi įforminti paveldėjimo teisių;
-1/10 dalis sumokėtų įmokų 6660 rub. investicinių čekių, už 1/10 dalį 1,0000 ha valstybinės namų valdos žemės, esančios (duomenys neskelbtini), prie statinių registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) P. B., a. k. (duomenys neskelbtini), kurio įpėdinė buvo M. G. (V. Č.), priėmusi palikimą, tačiau nespėjusi įforminti paveldėjimo teisių.
Nurodytas turtas valstybei paveldėjimo teise perėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriaus 2016-04-29 d. pažymoje Nr. 19SD-1415-(14.19.104) pateiktos informacijos pagrindu.
Turto bankas liudijimą persiuntė NZT ir VMI ir prašė spręsti klausimą, kuri iš šių institucijų pagal kompetencija administruos valstybės paveldėtą turtą, nurodytą šio pareiškimo 2.1 - 2.4 papunkčiuose. Toliau vykusio susirašinėjimo metu nei VMI, nei NZT nesutiko apskaityti minėto turto, taip pat NŽT išreiškė nuomonę, kad valstybė apskritai negali pasinaudoti paveldėtomis įmokomis investiciniais čekiais.
Mirusioji M. G. (buvusi V. Č.) turėjo kreditorę S. B., išieškojimą kurios naudai vykdo antstolis Algimantas Maliukevičius.
Kadangi valstybė už palikėjo skolas atsako neviršydama valstybei perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės, 2016-11-22 d. patvarkymu Nr. S-l6-135-16776 ir 2017-02-01 d. patvarkymu dėl minėto 2016-11-22 d. patvarkymo papildymo, antstolis Algimantas Maliukevičius skyrė ekspertizę areštuoto turto įkainojimui.
VĮ Turto bankas 2017-02-09 d. raštu Nr. (15,21-21)SK4-1646 informavo NŽT apie šio pareiškimo 6 punkte minimą antstolio Algimanto Maliukevičiaus sprendimą.
Ieškovas nurodė, kad ieškinys grindžiamas tokiais teisiniais argumentais: investiciniai čekiai buvo viena iš Lietuvos Respublikos piliečiams valstybės suteiktų priemonių, leidžiančių įgyti valstybės valdomą turtą. Valstybinio turto privatizavimo tvarka buvo reglamentuota specialiu Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymu. Valstybės vienkartinės išmokos buvo skiriamos kiekvienam piliečiui asmeniškai, priklausomai nuo jo amžiaus, sveikatos būklės ir kitų individualių aplinkybių (Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 12 str.), todėl jos laikytinos asmenine nuosavybe. Tokios pozicijos laikėsi kasacinis teismas, pažymėdamas, kad investiciniai čekiai pripažįstami asmeninėmis lėšomis, asmeniniu turtu (LAT 2005-11-16 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-529/2005; 2009-09-28 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-336/2009; 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018).
Asmeninėse investicinėse sąskaitose deponuotomis valstybės vienkartinėmis išmokomis bei kitomis tikslinėmis kompensacijomis gali būti atsiskaitoma perkant tik: namų valdų žemės sklypus, naudojamus iki šio įstatymo įsigaliojimo („Lietuvos Respublikos 1995-06-01 d. įstatymas Nr. 1-916 Dėl valstybės vienkartinių išmokų bei kitų tikslinių kompensacijų panaudojimo“ 2 p.).
Lietuvos Respublikos įstatymų bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų nustatyta tvarka ir terminais nepanaudotos gyventojų asmeninėse investicinėse sąskaitose deponuotos valstybės vienkartinės išmokos bei kitos tikslinės kompensacijos netenka galios, taip pat jos nekeičiamos į bet kurias valstybės (savivaldybės) obligacijas“ (Lietuvos Respublikos 1995-06-01 d. įstatymas Nr. 1-916 Dėl valstybės vienkartinių išmokų bei kitų tikslinių kompensacijų panaudojimo“ 3 p.).
Mirusioji M. G. valstybės jai skirtas vienkartines išmokas panaudojo įmokėdama 2430 rub. investicinių čekių, už 2/10 dalis 0,3000 ha valstybinės namų valdos žemės, esančios (duomenys neskelbtini), prie statinių registro Nr.(duomenys neskelbtini) bei 6660 rub. investicinių čekių, už 2/10 dalis 1,0000 ha valstybinės namų valdos žemės, esančios (duomenys neskelbtini), prie statinių registro Nr. (duomenys neskelbtini) (NŽT Vilkaviškio skyriaus 2016-04-29 d. pažyma Nr. 19SD- 1415-(14.19.104)).
Mirusioji M. G. (buvusi V. Č.) taip pat paveldėjo P. B. panaudotas 1/10 dalį sumokėtų įmokų 2430 rub. investicinių čekių, už 1/10 dalį 0,3000 ha valstybinės namų valdos žemės, esančios (duomenys neskelbtini), prie statinių registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/10 dalį sumokėtų įmokų 6660 rub. investicinių čekių, už 1/10 dalį 1,0000 ha valstybinės namų valdos žemės, esančios (duomenys neskelbtini), prie statinių registro Nr. (duomenys neskelbtini) (žr. NŽT Vilkaviškio skyriaus 2016-04-29 d. pažymą Nr. 19SD-1415-(14.19.104) ir Liudijimo 17 lapą).
Darytina išvada, kad M. G., panaudojusi 2430 rub, investicinių čekių, už 2/10 dalis 0,3000 ha valstybinės namų valdos žemės, esančios (duomenys neskelbtini), prie statinių registro Nr, (duomenys neskelbtini), įgijo turtinę teisę sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, kuri paveldima pagal bendrąsias paveldėjimo teisės normas;
M. G., panaudojusi 6660 rub. investicinių čekių, už 2/10 dalis 1,0000 ha valstybinės namų valdos žemės, esančios (duomenys neskelbtini), prie statinių registro Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo turtinę teisę sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, kuri paveldima pagal bendrąsias paveldėjimo teisės normas;
M. G., paveldėjusi 1/10 dalį sumokėtų įmokų 2430 rub. investicinių čekių, už 1/10 dalį 0,3000 ha valstybinės namų valdos žemės, esančios (duomenys neskelbtini), prie statinių registro Nr. (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) d. mirusio P. B., a.k. (duomenys neskelbtini), nors ir nespėjusi įforminti savo paveldėjimo teisių, įgijo turtinę teisę sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, kuri paveldima pagal bendrąsias paveldėjimo teisės normas;
M. G., paveldėjusi 1/10 dalį sumokėtų įmokų 6660 rub. investicinių čekių, už 1/10 dalį 1,0000 ha valstybinės namų valdos žemės, esančios (duomenys neskelbtini), prie statinių registro Nr. (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) d. mirusio P. B., a. k. (duomenys neskelbtini), nors ir nespėjusi įforminti savo paveldėjimo teisių, įgijo turtinę teisę sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, kuri paveldima pagal bendrąsias paveldėjimo teisės normas.
2015-03-13 d. priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259 (toliau - Nutarimas) buvo pakeistos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau - Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 d. nutarimu Nr. 634. Vadovaujantis šiomis Taisyklėmis, valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas vykdo Turto bankas, kilnojamojo turto - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, žemės sklypų (jų dalių), ant kurių nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šie sklypai būtų priskirti - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (Taisyklių 10⁵ p.). Vadovaudamasis nutarimo nuostatomis, Turto bankas apskaitė ir patikėjimo teise valdo mirusiajai M. G. priklausiusį ir Liudijimo pagrindu valstybei paveldėjimo teise perėjusį nekilnojamąjį turtą - pastatus (Liudijimo 11-16 puslapius bei 2018-08-18 d. Nekilnojamojo turto registro išrašus, registro Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini)).
Turto bankas 2017-02-09 d. raštu Nr. (15,21-21)SK4-1646 Liudijimą persiuntė NŽT ir VMI ir prašė spręsti klausimą, kuri iš šių institucijų pagal kompetencija administruos valstybės paveldėtą turtą, nurodytą šio pareiškimo 2.1 - 2.4 papunkčiuose. Toliau vykusio susirašinėjimo metu nei VMI, nei NŽT nesutiko apskaityti minėto turto, taip pat, NŽT išreiškė nuomonę, kad valstybė apskritai negali pasinaudoti paveldėtomis įmokomis investiciniais čekiais. Šią nuomonę bei negalimumą tokio turto realizuoti per antstolio organizuojamas varžytynes NŽT patvirtino ir susitikimų su Turto banko atstovais 2018-06-12 d., 2018-09-14 d. metu.
Mirusioji M. G. turėjo skolų, kurias CK 5.62-5.63 straipsniuose nustatyta tvarka turi padengti įpėdinis, t. y. valstybė, neviršydama valstybei paveldėjimo teise perėjusio turto tikrosios vertės. Darytina išvada, kad valstybė (jos įgaliotos institucijos), atsisakydama apskaityti, įvertinti ir realizuoti dalį palikėjai priklausiusio valstybės paveldėto turto, ne tik nevykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 d. nutarimu Nr. 634 įvirtintų pareigų apskaityti turtą (pagal turto pobūdį), bet ir be jokio teisinio pagrindo apriboja kreditorių teises, t. y. teisę įgyvendinti savo kreditorinį reikalavimą.
Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-94/2006, konstatuota, jog privatizavimo procese investicinio čekio perkamoji vertė buvo lygi 1 litui. Įvedant nacionalinę valiutą - litus, visos įmokos iš piniginių ir investicinių sąskaitų už privatizavimo objektus buvo perskaičiuojamos į litus santykiu 100:1.
Lietuvos banko valdyba nustatė, kad nuo 2002-02-02 d. bazinė valiuta yra euras, o oficialus lito kursas yra 3,4528 lito už vieną eurą. Tokiu atveju konvertuojant valstybės paveldėtas 2/10 dalis sumokėtų įmokų 2430 rub. investicinių čekių į eurus, ši suma sudaro 7,03 Eur (2430 rub. :100 yra 24,3 Lt, 24,3 Lt : 3,4528 yra 7,03 Eur). Konvertuojant 2/10 dalis sumokėtų įmokų 6660 rub. investiciniu čekiu į eurus, ši suma sudaro 19,20 Eur (6660 rub. : 100 yra 66,6 Lt, 66,6 Lt : 3,4528 yra 19,20 Eur).
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos į. k. 188704927, pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko bei prašė ieškinį atmesti (b.l.10-16).
Atsiliepime į ieškinį (b.l. 10-16) bei atsakovo atstovas teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad nesutinka su ieškovo teiginiais, kad investiciniai čekiai buvo viena iš Lietuvos Respublikos piliečiams valstybės suteiktų priemonių, leidžiančių įgyti valstybės valdomą turtą. Valstybinio turto privatizavimo tvarka buvo reglamentuota specialiu Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymu. Valstybės vienkartinės išmokos buvo skiriamos kiekvienam piliečiui asmeniškai, priklausomai nuo jo amžiaus, sveikatos būklės ir kitų individualių aplinkybių. „Asmeninėse investicinėse sąskaitose deponuotomis valstybės vienkartinėmis išmokomis bei kitomis tikslinėmis kompensacijomis gali būti atsiskaitoma perkant: namų valdų žemės sklypus, naudojamus iki šio įsigaliojimo“ (Lietuvos Respublikos 1995-06-01 d. įstatymas Nr. I-916 „Dėl valstybės vienkartinių išmokų bei kitų tikslinių kompensacijų panaudojimo“ 2 p.). „Lietuvos Respublikos įstatymų bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų nustatyta tvarka ir terminais nepanaudotos gyventojų asmeninės investicinės sąskaitos deponuotos valstybės vienkartinės išmokos bei kitos tikslinės kompensacijos netenka galios, taip pat jos nekeičiamos į bet kurias valstybės (savivaldybės) obligacijos.“
Nacionalinės žemės tarnybos Vilkaviškio skyrius atliko žemės, esančios (duomenys neskelbtini), panaudojimo valstybinės kontrolės patikrinimą ir surašė 2017-05-15 žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 19ŽN-73 (toliau-Aktas). Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato ((duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) valstybinėje žemėje nėra, jie yra sunykę. Tai patvirtina ir patikrinimo metu atlikta fotofiksacija. Akte nurodyta, kad gyvenamojo namo likę tik griuvėsiai, kitų ūkinių statinių ir kiemo statinių nėra. Akte taip pat nurodyta, kad dalis teritorijos yra apaugusi krūmais, suaugusiais medžiais, pavieniais sulaukėjusiais vaismedžiais. Taigi, statinių, kuriuos paveldėjo valstybė ir kurie yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nėra, todėl šie statiniai turėtų būti išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau-Kadastro nuostatai), 84¹.5 papunktyje nustatyta, kad pateikiant prašymą kadastro tvarkytojui išregistruoti statinį, kuriam griauti nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, iš Nekilnojamojo turto registro, kartu su prašymu turi būti pateikiama statinio kadastro duomenų byla, kurioje užfiksuotas šio statinio nugriovimo ar jo žuvimo (sugriuvimo, sunykimo, sudegimo) faktas. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 str. 1 d. 7 p., kuriame nustatyta, kad leidimas nugriauti statinį reikalingas ypatingojo ar neypatingojo statinio griovimui, išskyrus atvejus, kai statinys griaunamas vykdant teismo sprendimą ar Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomąjį nurodymą arba nedarant fizinės įtakos kitiems savininkams priklausančio turto būklei išardomos (pašalinamos) statinio dalys, likusios po statinio avarijos ar stichinės nelaimės, pašalinamos sunykusio, sugriuvusio statinio likusios dalys, nugriaunamas atskirai stovintis neypatingasis statinys, leidimas griauti statinį nereikalingas. Taigi, aptariamų statinių išregistravimui iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro statybą leidžiantis dokumentas nėra reikalingas.
Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 str. 2 d. prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti pateikia nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo, išskyrus šio Įstatymo 9 str. 4 dalyje ir Žemės įstatymo 22 str. 6 d. nustatytus atvejus, kai Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys Kadastro nuostatuose nustatyta tvarka keičiami atitinkamai minėtuose straipsniuose nurodytų institucijų teikimu ar asmenų prašymu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Turto bankas ir S. B., kuriai priklauso 7/10 dalys nurodytų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio rajono savivaldybėje, turėtų kreiptis į valstybės įmonę Registrų centrą su prašymu išregistruoti statinius, kurie fiziškai sunykę, iš Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 str. 5 d. 1 p. nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau-Pardavimo taisyklės), 2.1 papunktyje nustatyta, kad asmenys pagal Pardavimo taisykles gali įsigyti nuosavybėn naudojamus namų valdų žemės sklypus. Nagrinėjamu atveju namų valdos žemės plotas nėra ir ilgai nebuvo naudojamas, kadangi visi jame buvę statiniai yra sunykę, namų valda yra apleista. Tai reiškia, kad valstybinės žemės sklypas negalėtų būti suformuotas ir be aukciono perleistas asmeniui, turinčiam nuosavybės teisę į faktiškai neegzistuojančius statinius, įregistruotus Nekilnojamojo turto registre, taip pat įgijusiam ir už valstybinę žemę sumokėtas įmokas investiciniais čekiais, t. y. teisę įskaityti sumokėtas įmokas. Darytina išvada, kad sumokėtos įmokos investiciniais čekiais, suteikiančios teisę įsigyti valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), šiuo atveju negalės būti panaudotos ir žemės sklypas nebus parduodamas be aukciono nei S. B., nei kitam asmeniui, įsigijusiam valstybės paveldėto turto dalis.
Pagal Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 d. nutarimu Nr. 634 „Dėl Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“ (toliau-Taisyklės), Nacionalinė žemės tarnyba administruoja valstybės paveldėtus žemės sklypus (jų dalis), ant kurių nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šie sklypai (jų dalys) būtų priskirti, Turto bankas administruoja kitą valstybei perduotiną nekilnojamąjį turtą, administruojamą Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka, įskaitant nekilnojamąjį turtą su jam priskirtais žemės sklypais, ir (ar) akcijas. Nagrinėjamu atveju paveldėtos sumokėtos įmokos suteikia teisę įgyti nuosavybės teisę į valstybinės žemės sklypus, kuriuose yra statiniai. Kadangi paveldėtus žemės sklypus su juose esančiais statiniais administruoja Turto bankas, atsakovo nuomone, šias įmokas taip pat turėtų administruoti Turto bankas.
Be to, Pardavimo taisyklių 2.6 papunktyje nustatyta, kad asmeniui, įgijusiam nuosavybės teisę į statinį ar įrenginį, esantį valstybinės žemės sklype, už kurį sumokėta teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau valstybinės žemės sklypą sumokėtos įmokos, jeigu kartu su nuosavybės teise į statinį ar įrenginį jų perleidėjas perleido ir teisę įskaityti už žemės sklypą sumokėtas įmokas. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad paveldėtos už žemės sklypų dalis sumokėtos įmokos galės būti įskaitomos tik tuo atveju, jeigu jos bus perleistos statinių įgijėjui kartu su statiniais. Priešingu atveju, Nacionalinė žemės tarnyba atsisakys įskaityti nurodytas įmokas ir už žemės sklypų dalis statinių įgijėjas turės sumokėti visą teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuotų kainą. Tai reiškia, kad įmokėtos įmokos (teisė įskaityti už žemės sklypą sumokėtas įmokas) turėtų būti perleidžiamos kartu su statiniais ir tą turi daryti, atsakovo nuomone, Turto bankas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-10-28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-434- 695/2016 konstatavo „tais atvejais, kai skolininku yra valstybė, išieškojimo nukreipimas į valstybės paveldėtą turtą negalimas, todėl kreditorių reikalavimai turi būti tenkinami iš lėšų, gautų Vyriausybės nustatyta tvarka realizavus paveldėtą turtą. CPK nuostatos dėl turto arešto (CPK 375 straipsnis), jo realizavimo (CPK 694 straipsnis) ir kt. neturi pažeisti CPK 668 straipsnio 2 dalyje nustatyto draudimo. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad valstybei paveldėjus antstolio areštuotą turtą, antstolis turi pagrindą panaikinti tokio turto areštą, nes į jį negalės būti nukreiptas išieškojimas pagal CPK 668 straipsnio 2 dalį.“ Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju priverstinė hipoteka paveldėtam turtui nenustatyta, galima konstatuoti, kad paveldėto turto pardavimą teisės aktų nustatyta tvarka turi vykdyti Turto bankas.
Pagal minėtas Taisykles Nacionalinė žemės tarnyba administruoja valstybės paveldėtus žemės sklypus (jų dalis), ant kurių nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šie sklypai (jų dalys) būtų priskirti, Turto bankas administruoja kitą valstybei perduotiną nekilnojamąjį turtą, administruojamą Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka, įskaitant nekilnojamąjį turtą su jam priskirtais žemės sklypais, ir (ar) akcijas. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad pagal analogiją taikant Taisyklių nuostatas Turto bankas turi administruoti ir valstybės paveldėtas teise įskaityti sumokėtas įmokas investiciniais čekiais. Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę administruoti tik tuos paveldėtus žemės sklypus, kuriuose nėra statinių, todėl administruoti sumokėtas įmokas investiciniais čekiais (teisę atsiskaityti už žemės sklypą sumokėtas įmokas), kurias nagrinėjamu atveju galima realizuoti įsigyjant valstybinės žemės sklypą, jei jame yra statinių, Nacionalinė žemės tarnyba neturi teisinio pagrindo.
Nagrinėjamu atveju valstybinės žemės sklypas nėra suformuotas, o tai reiškia, kad valstybinės žemės, kurioje yra S. B. priklausantys (7/10 dalys) ir Turto banko patikėjimo teise valdomi (3/10 dalys) statiniai, patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 str. 1 d. 1 p.). Taigi, sumokėtų įmokų investiciniais čekiais perdavimas Nacionalinei žemės tarnybai administruoti netektų prasmės, kadangi susidarytų tokia situacija, kad Nacionalinė žemės tarnyba įgytų teisę įsigyti valstybinės žemės sklypo, kuris jau valdomas Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teise, dalį.
Kita vertus, svarstytina, ar tuo atveju, kai valstybė paveldi sumokėtas įmokas investiciniais čekiais už žemės sklypą ar jo dalį, šios įmokos gali būti laikomos valstybės turtu, kadangi iš esmės jos netenka prasmės. Valstybė, paveldėdama šias įmokas, įgyja teisę įskaityti šias įmokas už žemės sklypą, t. y. įsigyti žemės sklypą, kurį valstybė ir taip valdo nuosavybės teise. Kitaip tariant, valstybė įgyja teisę įsigyti žemės sklypą iš savęs pačios-valstybės. Tokia teisinė situacija iš esmės nėra galima. Todėl, manytina, kad tokios įmokos apskritai negalėtų būti perleidžiamos tuo atveju, kai jas paveldi valstybė.
Nagrinėjamu atveju žemės sklypas, skirtas statiniams, esantiems (duomenys neskelbtini), suprojektuotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriaus vedėjo 2013-09-03 d. įsakymu Nr. 19VĮ-(14.19.2)-1462 „(duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto ir jame suprojektuotų žemės sklypų ribų tvirtinimo“. Taigi, Turto bankas, įgijęs patikėjimo teisę į valstybinėje žemėje esančių statinių 3/10 dalis, kartu su S. B., statinių bendraturte, turėtų inicijuoti žemės sklypo kadastro duomenų bylos parengimą ir užbaigti žemės sklypo suformavimo procesą. Valstybės paveldėta suformuoto žemės sklypo dalis ir paveldėtų statinių dalys galėtų būti parduotos viešajame aukcione vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, o iš gautos sumos atsiskaityta su palikėjos M. G. kreditoriais.
Pardavimo taisyklių 2.6 papunktyje nustatyta, kad asmeniui, įgijusiam nuosavybės teisę į statinį ar įrenginį, esantį valstybinės žemės sklype, už kurį sumokėta teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau valstybinės žemės sklypą sumokėtos įmokos, jeigu kartu su nuosavybės teise į statinį ar įrenginį jų perleidėjas perleido ir teisę įskaityti už žemės sklypą sumokėtas įmokas. Ši nuostata taikytina kitai ankščiau nurodytų statinių bendraturtei S. B., kuriai priklauso 7/10 dalys statinių, įregistruotų Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad S. B. nuosavybės teises į 7/10 dalis statinių, įregistruotų Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo 2015-04-16 dovanojimo sutartimi Nr. 2155. Kadangi Nacionalinei žemės tarnybai nebuvo pateikta šios dovanojimo sutarties kopija, nėra galimybės atsakyti, ar S. B. įgijo teisę įskaityti už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), sumokėtas įmokas. Jeigu dovanojimo sutartimi teisė įskaityti už žemės sklypą sumokėtas įmokas buvo perleista, tai S. B. galės pasinaudoti šia įgyta teise ir sudaryti valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį.
Ieškovas teismo prašo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos išduoti pažymą apie įmokų investiciniais čekiais už žemę įskaitymą, tačiau įmokos nebuvo sumokėtos Nacionalinei žemės tarnybai, jos nėra ir nebuvo apskaitomos. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017-08-07 rašte Nr. (27.18-02)-5K-1711308)-6K-1705031 nurodyta, kad „visa tai sudaro prielaidas manyti, kad M. G. paveldėtojas-valstybė, įgyja teises į gyvenamuosius namus su priklausiniais ir namų valdos žemę. Todėl vadovaujantis Taisyklių 4.1 papunkčiu, toks turtas turėtų būti perduodamas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui“. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, manytina, kad sumokėtos įmokos, neatsižvelgiant į tai, kad jos negali būti panaudotos įsigyjant valstybinę žemę, turi būti perduodamos valstybės įmonei Turto bankui (ieškovui) ir atitinkamai nurašomos.
Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė bylą spręsti teismo nuožiūra (b.l. 20).
Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo nurodė, kad kaip nurodyta prie ieškinio pridėtame VMI prie FM 2017-02-14 rašte Nr. (28.4-08-4E) RNA-4591 „Dėl valstybės paveldėto turto“, vadovaujantis Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 634, VMI prie FM nėra kompetentinga administruoti valstybės paveldėtų palikėjos sumokėtų įmokų už žemę, tačiau neprieštarauja, kad sumokėtos įmokos pinigine išraiška būtų pervedamos į VMI prie FM depozitinę sąskaitą.
Dėl antrojo ieškinio reikalavimo trečiasis asmuo nurodė, kad vadovaujantis CPK 668 str. 2 d., išieškojimas gali būti nukreiptas tik į valstybės pinigines lėšas, taigi, antstolis neturi teisės vykdyti valstybės paveldėto nekilnojamojo turto ir sumokėtų įmokų (investicinių čekių) varžytinių. Tokį išaiškinimą yra pateikęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-10-28 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-434-695/2016. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, abejotina ar antrasis ieškinio reikalavimas gali būti tenkinamas.
Trečiasis asmuo S. B. a. k. (duomenys neskelbtini) pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu sutiko bei prašė jį tenkinti ieškovo nurodytais motyvais (b.l. 21-23).
Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo nurodė, kad tiek VMI, tiek NŽT, nesutikdamos apskaityti valstybės paveldėto pareiškime nurodyto turto (įmokų investiciniais čekiais), be jokio teisinio pagrindo, pažeidžia trečiojo asmens palikėjos M. G. (V. Č.) kreditorės, teisę įgyvendinti savo kreditorinį reikalavimą. NŽT motyvas, jog valstybė apskritai negali pasinaudoti paveldėtomis įmokomis investiciniais čekiais, prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms.
CK 5.62 str. 1 d. yra apibrėžtos aplinkybės, kurioms faktiškai esant palikimas paveldėjimo teise pereina valstybei. Įstatymų leidėjas imperatyviai nurodo, kad yra paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.1 str. 1 d.), ir nustatęs draudimą palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 str. 1 d.).
Turto banko pateiktas palikimo perėjimo valstybei liudijimas patvirtina, kad Turto banko reikalavimai yra teisėti ir pagrįsti, nes Lietuvos valstybė priėmė visą palikėjos M. G. (V. Č.) palikimą sudarantį turtą, tame tarpe ir turtines teises ir pareigas. Dėl to NŽT atsisakymas apskaityti paveldėtas įmokų dalis investiciniais čekiais ir leisti jomis pasinaudoti, pirmiausiai yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes prieštarauja paveldėjimo santykių teisiniam reguliavimui ir teisės normoms įtvirtinančioms kreditoriaus teisių apsaugą. Be to, NŽT minėtu atsisakymu pažeidžia protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, nes atsisakydama sukuria neišsprendžiamą teisinį ginčą tarp S. B., palikėjos kreditorės, ir Lietuvos Respublikos.
CK 5.62 str. 3 d. nurodyta, kad valstybė už palikėjo skolas atsako neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. O antstolio Algimanto Maliukevičiaus 2016-11-22 d. patvarkymu Nr. S-16-135-16776 ir 2017-02-01 d. patvarkymu dėl 2016-11-22 d. patvarkymo papildymo paskirtos ekspertizės įkainoti visą areštuotą turtą atlikti nebus faktinės galimybės, kol nebus atliktas minėtas įskaitymas. Todėl trečiasis asmuo negalės tinkamai įgyvendinti savo kreditorinio reikalavimo iš Lietuvos Respublikos.
Be to, įstatymų leidėjas imperatyviai nurodo, kad statinį ar įrenginį, esantį šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti suformuotame valstybinės žemės sklype, už kurį sumokėta teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta, įgyjantis asmuo (tiek fizinis, tiek juridinis), išskyrus asmenis, kurie pagal įstatymus negali įgyti nuosavybės teisės į žemę, kartu su nuosavybės teise į statinį ar įrenginį įgyja teisę sudaryti valstybinės žemės sklypo, reikalingo statiniui ar įrenginiui eksploatuoti, pirkimo-pardavimo sutartį. Kartu su nuosavybės teise į statinį ar įrenginį perleidėjas gali perleisti teisę įskaityti už tokį žemės sklypą sumokėtas įmokas (Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 30 str. 10 d.).
Asmenims prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ploto ir ribų sklypai. Kaimo gyvenamojoje vietovėje ir po 1995-06-01 d. miestams priskirtoje teritorijoje parduodami ne didesni kaip 2,0 ha sodybos žemės sklypai. Kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros sodybos žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas (Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 str. 2 d.).
Šių įstatymo nuostatų įgyvendinimas užtikrintas naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau — Taisyklės) 2.2. p., nurodant, kad parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, kai tokių valstybinės žemės sklypų pardavimas ar nuoma be aukciono numatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose.
Pagal Statybos įstatymo 2 str. 84 d. nuostatą statiniu yra laikomas daiktas atitinkantis visus šiuos požymius: nekilnojamasis daiktas, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. O statinio laikančioji konstrukcija - konstrukcinis statinio elementas, kurio svarbiausia paskirtis - laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą (Statybos įstatymo 2 str. 23 d.). Pamatai taip pat yra laikomi statinio laikančiąja konstrukcija (Statybos įstatymo 2 str. 20 d.).
1,0000 ha valstybinės kitos paskirties (namų valdos) žemės sklype prie statinių, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu: (duomenys neskelbtini), yra išlikę visų šių statinių pamatai, o gyvenamojo namo ir sienos, nors ir labai apgriuvę. Tačiau įstatymų leidėjo tik savininkui yra suteikta teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 str. 1 d.). Todėl tik valstybė, kuri paveldėjo dalį minėtų statinių, ir trečiasis asmuo, kuriam valstybė turi pareigą atlyginti palikėjos M. G. (V. Č.) skolas, gali spręsti, ar restauruoti apgriuvusius ir ant išlikusių pamatų atstatyti nunykusius statinius, ar juos visiškai nugriauti.
Tretieji asmenys į teismo posėdį neatvyko, informuoti apie teismo posėdžio laiką bei vietą tinkamai. Byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant (CPK 247 str.).
Bylos duomenimis, Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriaus 2016-04-29 d. pažymoje Nr. 19SD-1415-(14.19.104) pateiktos informacijos pagrindu, (duomenys neskelbtini) d. Vilkaviškio rajono 2-ojo biuro notarės S. Ū. buvo išduotas mirusiosios M. G. a. k. (duomenys neskelbtini), Palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį valstybė, atstovaujama ieškovo Valstybės įmonės Turto bankas, paveldėjo 2 gyvenamuosius namus, pastatus, kitus inžinierinius statinius, bei kitą turtą:
- 2/10 dalys sumokėtų įmokų 2430 rub. investicinių čekių (7,03 Eur), už 2/10 dalis 0,3000 ha valstybinės namų valdos žemės, esančios (duomenys neskelbtini), prie statinių, registro Nr. (duomenys neskelbtini);
-22/10 dalys sumokėtų įmokų 6660 rub. investicinių čekių (19,20 Eur), už 2/10 dalis 1,0000 ha valstybinės namų valdos žemės, esančios (duomenys neskelbtini), prie statinių registro Nr. (duomenys neskelbtini);
-1/10 dalis sumokėtų įmokų 2430 rub. investicinių čekių (7,03 Eur) , už 1/10 dalį 0,3000 ha valstybinės namų valdos žemės, esančios (duomenys neskelbtini), prie statinių registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) d. mirusio P. B., a.k. (duomenys neskelbtini), kurio įpėdinė buvo M. G. (V. Č.), priėmusi palikimą, tačiau nespėjusi įforminti paveldėjimo teisių;
-1/10 dalis sumokėtų įmokų 6660 rub. investicinių čekių (19,20 Eur) už 1/10 dalį 1,0000 ha valstybinės namų valdos žemės, esančios (duomenys neskelbtini), prie statinių registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) d. mirusio P. B., a.k. (duomenys neskelbtini), kurio įpėdinė buvo M. G. (V. Č.), priėmusi palikimą, tačiau nespėjusi įforminti paveldėjimo teisių.
Ieškovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) nuorašus persiuntė tiek NŽT, tiek ir VMI, raštu prašant spręsti klausimą, kuri iš šių institucijų pagal kompetencija administruos valstybės paveldėtą turtą, tačiau nei NŽT nei VMI nesutiko apskaityti Valstybės įmonės Turto bankas paveldėto turto dalyje dėl nurodytų įmokų investiciniais čekiais, viso dėl 26,23 Eur (7,03 Eur +19,20 Eur).
Šis klausimas aktualus ir dėl to, kad palikėja M. G. (buvusi V. Č.) turėjo kreditorę trečiąjį asmenį S. B., išieškojimą kurios naudai vykdo antstolis Algimantas Maliukevičius, kuris skyrė ekspertizę areštuoto turto įkainojimui.
Taigi, šioje civilinėje byloje kilo ginčas tarp valstybės institucijų dėl valstybės paveldėto turto (dalyje dėl investicinių čekių) apskaitymo.
Svarstant šį ginčą, atsižvelgtina, visu pirma, į Lietuvos Respublikos 1995-06-01 d. įstatymo Nr. 1-916 Dėl valstybės vienkartinių išmokų bei kitų tikslinių kompensacijų panaudojimo“ 2-3 p., kuriuose reglamentuota, kad asmeninėse investicinėse sąskaitose deponuotomis valstybės vienkartinėmis išmokomis bei kitomis tikslinėmis kompensacijomis gali būti atsiskaitoma perkant tik: namų valdų žemės sklypus, naudojamus iki šio įstatymo įsigaliojimo, o nepanaudotos gyventojų asmeninėse investicinėse sąskaitose deponuotos valstybės vienkartinės išmokos bei kitos tikslinės kompensacijos netenka galios, taip pat jos nekeičiamos į bet kurias valstybės (savivaldybės) obligacijas“.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad palikėja M. G. (V. Č.), įstatymo nustatyta tvarka jai skirtas bei paveldėtus iš P. B. vienkartines išmokas (investicinius čekius) panaudojo, sumokėdama už atitinkamas valstybinės namų valdos žemės dalis ir įgijo turines teises sudaryti šios žemės dalį pirkimo-pardavimo sutartį. .
Taigi, ieškovas, paveldėjęs statinį ar įrenginį, esantį šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti suformuotame valstybinės žemės sklype, už kurį sumokėta teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta, įgyjantis asmuo (tiek fizinis, tiek juridinis), išskyrus asmenis, kurie pagal įstatymus negali įgyti nuosavybės teisės į žemę, kartu su nuosavybės teise į statinį ar įrenginį įgyja teisę sudaryti valstybinės žemės sklypo, reikalingo statiniui ar įrenginiui eksploatuoti, pirkimo-pardavimo sutartį. Kartu su nuosavybės teise į statinį ar įrenginį perleidėjas gali perleisti teisę įskaityti už tokį žemės sklypą sumokėtas įmokas (Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 30 str. 10 d.). Vadinasi, ieškovas, atstovaujamas Valstybės įmonės Turto banko, paveldėjo ne tik 2016-05-05 d. palikimo perėjimo valstybės liudijime nurodytą turtą, tame skaičiuje ir sumokėtas įmokas investiciniais čekiais, tačiau ir turtinės teises sudaryti šios valstybės žemės pirkimo-pardavimo sutartį (Pardavimo Taisyklių 2.6. papunktis).
Lietuvos Respublikos 2004-05-26 d. nutarimu Nr. 634 “Dėl bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo” (2015-03-13 d. redakcija, įsigaliojusi nuo 2015-03-20 d., nutarimas Nr. 259) buvo patvirtintos Taisyklės, kurių 3.4 p. numato, kad valstybei perduotinas turtas apskaitomas taip: valstybės paveldėtas turtas apskaitomas pagal notaro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą.
Šių Taisyklių 43 p. taip pat numato, kad kai turtas valstybės nuosavybėn gali pereiti paveldėjimo teise, kompetentingos valstybės (savivaldybės) institucijos atstovai (pareigūnai) privalo informuoti atitinkamą mokesčių inspekciją (pagal turto buvimo vietą) apie numatomą palikimo perėjimą valstybei, jeigu paveldimas kilnojamasis turtas, taip pat vertybiniai popieriai (išskyrus akcijas), Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį (pagal turto buvimo vietą), jeigu paveldimas žemės sklypas (jo dalis), ant kurio nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šis sklypas būtų priskirtas, arba centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją, jeigu paveldimas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamas turtas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas, atstovaujamas valstybę- Valstybės įmonė Turto bankas paveldėjo 2 gyvenamuosius namus, pastatus, kitus inžinierinius statinius, bei M. G. (V. Č.) jai skirtas bei paveldėtus iš P. B. vienkartines išmokas (investicinius čekius), kurias palikėja panaudojo sumokėti už nurodytą sprendime namų valdos žemės sklypo dalį, todėl teismo vertinimu, ieškinyje nurodytą turtą turi apskaityti valstybė, atstovaujama Valstybės įmonės Turto bankas, kuri šį turtą ir paveldėjo, įskaitant nekilnojamąjį turtą su jam priskirtais žemės sklypais.
Taisyklių 10⁵ p.. numato, kad Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamas turtas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo, kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo 1998-05-12 d. įstatymo Nr. VIII-729 10 str. 2-3 d. d. numato, kad valstybės turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja juo centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, valstybės institucijos, Lietuvos bankas, valstybės įmonės, įstaigos ir organizacijos, taip pat savivaldybės, kurie turi teisę priimti sprendimus, susijusius su valstybės turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, išskyrus sprendimus, susijusius su turto perleidimu kitų asmenų nuosavybėn ar su daiktinių teisių suvaržymu, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitaip. Subjektas, turintis teisę priimti sprendimus dėl valstybės turto perdavimo patikėjimo teise, savo sprendime dėl valstybės turto perdavimo patikėjimo teise turi teisę nustatyti ir kitas patikėto turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sąlygas.
Be to, šio įstatymo 16 str. 2 d., 4 d. numato, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ataskaitą rengia centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas Vyriausybės nustatyta tvarka, o valstybei nuosavybės teise priklausantis registruotinas turtas, su šiuo turtu, daiktinėmis teisėmis į jį ir su šių teisių suvaržymais susiję juridiniai faktai teisės aktų nustatyta tvarka registruojami viešuosiuose registruose.
Taisyklių 47 p. numato, kad visos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo turėtos su palikimų administravimu susijusios išlaidos apmokamos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo lėšomis, t. y. Valstybės įmonės Turto bankas lėšomis.
Tokiu būdu, nėra teisinio pagrindo spręsti, kad M. G. vienkartinės išmokas, kurias paveldėjo valstybė, atstovaujama Valstybės įmonės Turto bankas, turi administruoti atsakovas-NŽT. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą visą paveldėtą turtą nagrinėjamoje byloje turi administruoti vienas valstybės atstovaujamas valdytojas, t. y. Valstybės įmonė Turto bankas.
Kaip jau minėta, Nacionalinė žemės tarnyba administruoja valstybės paveldėtus žemės sklypus (jų dalis), ant kurių nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šie sklypai (jų dalys) būtų priskirti.
Nors NŽT atsiliepime į ieškinį ir nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos Vilkaviškio skyrius atliko žemės, esančios (duomenys neskelbtini), panaudojimo valstybinės kontrolės patikrinimą ir surašė 2017-05-15 žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 19ŽN-73, kuriame konstatavo, jog Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato ((duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) valstybinėje žemėje nėra, jie yra sunykę, gyvenamojo namo likę tik griuvėsiai, kitų ūkinių statinių ir kiemo statinių nėra, o dalis teritorijos yra apaugusi krūmais, suaugusiais medžiais, pavieniais sulaukėjusiais vaismedžiais, todėl šie statiniai turėtų būti išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro, teismas su tuo nesutinka.
Iš esmės teismas pritaria trečiojo asmens S. B. nurodytiems atsiliepime į ieškinį argumentams, jog įstatymo leidėjas suteikė tik savininkui teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 str. 1 d.). Tai suponuoja išvadą, kad nagrinėjamu atveju valstybė, kurią atstovauja Valstybės įmonė Turto bankas, paveldėjusi dalį gyv. namų, pastatų, kitų inžinierinių statinių bei palikėjos M. G. (V. Č.) skolų, gali spręsti ar atstatyti pastatus ant išlikusių pamatų ar juos nugriauti.
Bylos duomenimis, visų pastatų pamatai, gyv. namų apgriuvusios sienos yra išlikę, Statybos įstatymo 2 str. 84 d. išaiškinta, kad statiniu yra laikomas daiktas atitinkantis visus šiuos požymius: nekilnojamasis daiktas, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. O statinio laikančioji konstrukcija - konstrukcinis statinio elementas, kurio svarbiausia paskirtis - laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą (Statybos įstatymo 2 str. 23 d.). Pamatai taip pat yra laikomi statinio laikančiąja konstrukcija (Statybos įstatymo 2 str. 20 d.).
Taigi, nagrinėjamoje byloje atsakovas NŽT ginčo žemės sklypo, kuris nėra suformuotas, bei investicinių įmokų nepaveldėjo, be to, šiame žemės sklype yra išlikę gyv. namo apgriuvusios sienos, visų pastatų pamatai, todėl teismas sprendžia, kad ieškinyje nurodytų paveldėtų ieškovo įmokų įstatymu bei poįstatyminiais aktais NŽT apskaityti bei išduoti pažymą apie įmokų investiciniais čekiais už žemę įskaitymą nėra įgaliota. Bylos duomenimis, atsakovas NŽT valdo patikėjimo teise valstybinį žemės sklypą, kuriame yra ieškovo paveldėta dalis pastatų (3/10 dalis), kita dalis pastatų priklauso III asmeniui S. B.
Tokiu būdu, teismo sprendime išdėstytais motyvais teismas įrodymų visuma sprendžia, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008-03-14 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt).
VĮ Turto bankas nuo žyminio mokesčio atleistas (CPK 83 str., 1 d. 11 p.).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 17,82 Eur. Atmetus ieškinį šios išlaidos iš ieškovo į valstybės pajamas nepriteistinos (CPK 83 str. 1 d. 11 p.).
Teismas, vadovaudamasis CPK 259 str., 269 str., 270 str., 279 str.,-
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.