- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-28
- Bylos Nr.
- e2A-545-569/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03414-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Lina Muchtarovienė (pirm.), Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Rasa Bartašienė
- Pareiškėjas
- Valstybės įmonė Turto bankas
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės įmonės Turto bankas apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės įmonės Turto bankas, ieškinį atsakovei Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos su trečiaisiais asmenimis valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, S. B., antstolis A. M., dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas, atstovaudamas Lietuvos Respubliką, kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas: įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) apskaityti 2016-05-05 Palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu valstybės paveldėtas 2/10 dalis sumokėtų įmokų 2430 rub. investicinių čekių (tai sudaro 7,03 Eur), už 2/10 dalis 0,3000 ha valstybinės namų valdos žemės, esančios (duomenys neskelbtini), prie statinių registro Nr. (duomenys neskelbtini); 2/10 dalis sumokėtų įmokų 6660 rub. investicinių čekių (tai sudaro 19,20 Eur), už 2/10 dalis 1,0000 ha valstybinės namų valdos žemės, esančios (duomenys neskelbtini), prie statinių registro Nr. (duomenys neskelbtini); 1/10 dalį sumokėtų įmokų 2430 rub. investicinių čekių, už 1/10 dalį 0,3000 ha valstybinės namų valdos žemės, esančios (duomenys neskelbtini), prie statinių registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirusio P. B., kurio įpėdinė buvo M. G. (V. Č.), priėmusi palikimą, tačiau nespėjusi įforminti paveldėjimo teisių; 1/10 dalį sumokėtų įmokų 6660 rub. investicinių čekių, už 1/10 dalį 1,0000 ha valstybinės namų valdos žemės, esančios (duomenys neskelbtini), prie statinių registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirusio P. B., kurio įpėdinė buvo M. G. (V. Č.), priėmusi palikimą, tačiau nespėjusi įforminti paveldėjimo teisių; įpareigoti NŽT išduoti pažymą apie įmokų investiciniais čekiais už žemę įskaitymą: 3/10 dalis 1,0000 ha valstybinės namų valdos žemės, esančios (duomenys neskelbtini), prie statinių registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir 3/10 dalis 0,3000 ha valstybinės namų valdos žemės, esančios (duomenys neskelbtini), prie statinių registro Nr. (duomenys neskelbtini), siekiant realizuoti šias įmokas kartu su valstybės paveldėtomis 3/10 dalimis pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), prie statinių registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir 3/10 dalimis pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), prie statinių registro Nr. (duomenys neskelbtini), per antstolio A. M. skelbiamas turto varžytynes vykdomosiose bylose, kuriose mirusi skolininkė M. G. buvo pakeista jos teisių ir pareigų perėmėja – Lietuvos Respublika.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.
3. Teismas nurodė, jog, svarstant šį ginčą, atsižvelgtina, visų pirma, į Lietuvos Respublikos 1995-06-01 įstatymo Nr. 1-916 ,,Dėl valstybės vienkartinių išmokų bei kitų tikslinių kompensacijų panaudojimo“ 2-3 p., kuriuose reglamentuota, kad asmeninėse investicinėse sąskaitose deponuotomis valstybės vienkartinėmis išmokomis bei kitomis tikslinėmis kompensacijomis gali būti atsiskaitoma perkant tik: namų valdų žemės sklypus, naudojamus iki šio įstatymo įsigaliojimo, o nepanaudotos gyventojų asmeninėse investicinėse sąskaitose deponuotos valstybės vienkartinės išmokos bei kitos tikslinės kompensacijos netenka galios, taip pat jos nekeičiamos į bet kurias valstybės (savivaldybės) obligacijas“.
4. Teismas sprendė, jog, ieškovas, atstovaujamas VĮ Turto banko, paveldėjo ne tik 2016-05-05 palikimo perėjimo valstybės liudijime nurodytą turtą, tarp jų ir sumokėtas įmokas investiciniais čekiais, tačiau ir turtines teises sudaryti šios valstybės žemės pirkimo-pardavimo sutartį.
5. Teismas vertino, jog nėra teisinio pagrindo spręsti, kad M. G. vienkartines išmokas, kurias paveldėjo valstybė, atstovaujama VĮ Turto bankas, turi administruoti atsakovė NŽT. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą visą paveldėtą turtą nagrinėjamoje byloje turi administruoti vienas valstybės atstovaujamas valdytojas, t. y. VĮ Turto bankas.
Atsiliepimas
6. Teismas pritarė trečiojo asmens S. B. nurodytiems atsiliepime į ieškinį argumentams, jog įstatymo leidėjas suteikė tik savininkui teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju valstybė, kurią atstovauja VĮ Turto bankas, paveldėjusi dalį gyvenamųjų namų, pastatų, kitų inžinierinių statinių bei palikėjos M. G. (V. Č.) skolų, gali spręsti ar atstatyti pastatus ant išlikusių pamatų ar juos nugriauti.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas sprendė, kad atsakovė NŽT ginčo žemės sklypo, kuris nėra suformuotas, bei investicinių įmokų nepaveldėjo, be to, šiame žemės sklype yra išlikę gyvenamojo namo apgriuvusios sienos, visų pastatų pamatai, todėl ieškinyje nurodytų paveldėtų ieškovo įmokų įstatymu bei poįstatyminiais aktais NŽT apskaityti bei išduoti pažymą apie įmokų investiciniais čekiais už žemę įskaitymą nėra įgaliota. Bylos duomenimis atsakovas NŽT valdo patikėjimo teise valstybinį žemės sklypą, kuriame yra ieškovo paveldėta dalis pastatų (3/10 dalis), kita dalis pastatų priklauso trečiajam asmeniui S. B..
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
8. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. sprendimą ir tenkinti ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. 2016 m. gegužės 5 d. valstybės įmonei Turto bankui išduotame mirusiosios M. G. Palikimo perėjimo valstybei liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodomas minėtų įmokų investiciniais čekiais kaip paveldimo turto vertinimo pagrindas – NŽT Vilkaviškio skyriaus 2016 m. balandžio 29 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame rašte konstatuojama, kad M. G. (buv.V. Č.) yra įskaitoma: 2/10 dalys sumokėtų įmokų 2430 rub. investicinių čekių, už 2/10 dalis 0,3000 ha valstybinės namų valdos žemės, esančios (duomenys neskelbtini), prie statinių registro Nr. (duomenys neskelbtini); 2/10 dalys sumokėtų įmokų 6660 rub. investicinių čekių, už 2/10 dalis 1,0000 ha valstybinės namų valdos žemės, esančios (duomenys neskelbtini), prie statinių registro Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo raštu NŽT pripažino, kad minėtas įmokas gavo ir šios įmokos siejamos su konkrečiu turtu. Jeigu būtų konstatuota, kad NŽT minėtų įmokų negavo, tokiu atveju reikėtų nustatyti, kam minėti investiciniai čekiai realiai buvo sumokėti.
8.2. 2015 m. kovo 13 d. priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259 (toliau –Nutarimas) buvo pakeistos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634. Vadovaujantis šiomis Taisyklėmis, valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas vykdo Turto bankas, kilnojamojo turto – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, žemės sklypų (jų dalių), ant kurių nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šie sklypai būtų priskirti – NŽT. Vadovaudamasis Nutarimo nuostatomis, Turto bankas apskaitė ir patikėjimo teise valdo mirusiajai M. G. priklausiusį ir palikimo perėjimo valstybei liudijimo pagrindu valstybei paveldėjimo teise perėjusį nekilnojamąjį turtą – pastatus.
8.3. Mirusioji M. G. turėjo skolų, kurias CK 5.62 - 5.63 straipsniuose nustatyta tvarka turi padengti įpėdinis, t. y. valstybė, neviršydama valstybei paveldėjimo teise perėjusio turto tikrosios vertės. Darytina išvada, kad valstybė (jos įgaliotos institucijos), atsisakydama apskaityti, įvertinti ir realizuoti dalį palikėjai priklausiusio valstybės paveldėto turto, ne tik nevykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 įvirtintų pareigų apskaityti turtą (pagal turto pobūdį), bet ir be jokio teisinio pagrindo apriboja kreditorių teises, t. y. teisę įgyvendinti savo kreditorinį reikalavimą.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė NŽT prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. NŽT Vilkaviškio skyrius atliko žemės, esančios (duomenys neskelbtini), panaudojimo valstybinės kontrolės patikrinimą ir surašė 2017-05-15 žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Aktas). Akte nurodyta, kad gyvenamojo namo likę tik griuvėsiai, kitų ūkinių statinių ir kiemo statinių nėra. Akte taip pat nurodyta, kad dalis teritorijos yra apaugusi krūmais, suaugusiais medžiais, pavieniais sulaukėjusiais vaismedžiais. Taigi statinių, kuriuos paveldėjo valstybė ir kurie yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nėra, todėl šie statiniai turėtų būti išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro.
9.2. Turto bankas ir S. B., kuriai priklauso 7/10 dalys nurodytų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), turėtų kreiptis į valstybės įmonę Registrų centrą su prašymu išregistruoti statinius, kurie fiziškai sunykę, iš Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro.
9.3. Nagrinėjamu atveju namų valdos žemės plotas nėra ir ilgai nebuvo naudojamas, kadangi visi jame buvę statiniai yra sunykę, namų valda yra apleista. Tai reiškia, kad valstybinės žemės sklypas negalėtų būti suformuotas ir be aukciono perleistas asmeniui, turinčiam nuosavybės teisę į faktiškai neegzistuojančius statinius, įregistruotus Nekilnojamojo turto registre, taip pat įgijusiam ir už valstybinę žemę sumokėtas įmokas investiciniais čekiais, t. y. teisę įskaityti sumokėtas įmokas. Darytina išvada, kad sumokėtos įmokos investiciniais čekiais, suteikiančios teisę įsigyti valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), šiuo atveju negalės būti panaudotos ir žemės sklypas nebus parduodamas be aukciono nei S. B., nei kitam asmeniui, įsigijusiam valstybės paveldėto turto dalis.
9.4. Nagrinėjamu atveju paveldėtos sumokėtos įmokos suteikia teisę įgyti nuosavybės teisę į valstybinės žemės sklypus, kuriuose yra statiniai. Kadangi paveldėtus žemės sklypus su juose esančiais statiniais administruoja Turto bankas, atsakovės nuomone, šias įmokas taip pat turėtų administruoti Turto bankas.
9.5. Įmokėtos įmokos (teisė įskaityti už žemės sklypą sumokėtas įmokas) turėtų būti perleidžiamos kartu su statiniais ir tą turi daryti, atsakovės nuomone, Turto bankas.
9.6. Nagrinėjamu atveju priverstinė hipoteka paveldėtam turtui nenustatyta, galima konstatuoti, kad paveldėto turto pardavimą teisės aktų nustatyta tvarka turi vykdyti Turto bankas.
9.7. NŽT turi teisę administruoti tik tuos paveldėtus žemės sklypus, kuriuose nėra statinių, todėl administruoti sumokėtas įmokas investiciniais čekiais (teisę atsiskaityti už žemės sklypą sumokėtas įmokas), kurias nagrinėjamu atveju galima realizuoti įsigyjant valstybinės žemės sklypą, jei jame yra statinių, NŽT neturi teisinio pagrindo.
Šalies argumentai
9.8. Ieškovas apeliaciniu skundu teismo prašo įpareigoti NŽT išduoti pažymą apie įmokų investiciniais čekiais už žemę įskaitymą. Tačiau įmokos nebuvo sumokėtos NŽT, jos nėra ir nebuvo apskaitomos. Sumokėtos įmokos, neatsižvelgiant į tai, kad jos negali būti panaudotos įsigyjant valstybinę žemę, turi būti perduodamos VĮ Turto bankui ir atitinkamai nurašomos.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo S. B. prašo apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1.NŽT, nesutikdama įskaityti valstybės paveldėto apeliaciniame skunde nurodyto turto (įmokų investiciniais čekiais), be jokio teisinio pagrindo pažeidžia S. B., palikėjos M. G. (V. Č.) kreditorės, teisę įgyvendinti savo kreditorinį reikalavimą.
10.2.Valstybei perėjusio palikėjos M. G. (V. Č.) skolinio įsipareigojimo trečiajam asmeniui tinkamas įvykdymas yra faktiškai negalimas, kol minėtos įmokos nėra įskaitytos valstybę atstovaujančiai VĮ Turto bankui, o už jas įgytos minėtos žemės dalys nėra apskaitytos valstybei kaip jai perėjusį M. G. palikimą sudarantis turtas.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra, nurodydama, kad vadovaujantis CPK 668 straipsnio 2 dalimi, išieškojimas gali būti nukreiptas tik į valstybės pinigines lėšas, todėl antstolis neturi teisės vykdyti valstybės paveldėto nekilnojamojo turto ir sumokėtų įmokų (investicinių čekių) varžytinių. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, abejotina ar antrasis ieškinio bei apeliacinio skundo reikalavimas gali būti tenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
13. Byloje kilo ginčas dėl valstybės paveldėto turto (įmokų investiciniais čekiais) įskaitymo.
14. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka ir sutikimo motyvų nebekartoja. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Konstatavus, kad bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas tinkamai atskleidė bylos esmę ir tinkamai pagrindė sprendimą, teisėjų kolegija spręsdama, jog nėra pagrindo tokį sprendimą naikinti pagal apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus, atsako tik į esminius apeliacinio skundo argumentus.
15. Iš bylos duomenų matyti, kad pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2016-04-29 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktą informaciją, 2019-05-05 (duomenys neskelbtini) rajono 2-ojo biuro notarė S. kurį valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko, paveldėjo 2 gyvenamuosius namus, pastatus, kitus inžinierinius statinius bei kitą turtą: 2/10 dalis sumokėtų įmokų 2430 rub. investicinių čekių (7,03 Eur), už 2/10 dalis 0,3000 ha valstybinės namų valdos žemės, esančios (duomenys neskelbtini), prie statinių, registro Nr. (duomenys neskelbtini); 22/10 dalis sumokėtų įmokų 6660 rub. investicinių čekių (19,20 Eur), už 2/10 dalis 1,0000 ha valstybinės namų valdos žemės, esančios (duomenys neskelbtini), prie statinių registro Nr. (duomenys neskelbtini); 1/10 dalis sumokėtų įmokų 2430 rub. investicinių čekių (7,03 Eur), už 1/10 dalį 0,3000 ha valstybinės namų valdos žemės, esančios (duomenys neskelbtini), prie statinių registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirusio P. B., kurio įpėdinė buvo M. G. (V. Č.), priėmusi palikimą, tačiau nespėjusi įforminti paveldėjimo teisių; 1/10 dalis sumokėtų įmokų 6660 rub. investicinių čekių (19,20 Eur) už 1/10 dalį 1,0000 ha valstybinės namų valdos žemės, esančios (duomenys neskelbtini), prie statinių registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirusio P. B., kurio įpėdinė buvo M. G. (V. Č.), priėmusi palikimą, tačiau nespėjusi įforminti paveldėjimo teisių.
16. Apelianto teigimu NŽT minėtas įmokas gavo ir šios įmokos siejamos su konkrečiu turtu. Mirusioji M. G. turėjo skolų, kurias CK 5.62 - 5.63 straipsniuose nustatyta tvarka turi padengti įpėdinis, t. y. valstybė, neviršydama valstybei paveldėjimo teise perėjusio turto tikrosios vertės. Apeliantės teigimu, darytina išvada, kad valstybė (jos įgaliotos institucijos), atsisakydama apskaityti, įvertinti ir realizuoti dalį palikėjai priklausiusio valstybės paveldėto turto, ne tik nevykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 įtvirtintų pareigų apskaityti turtą (pagal turto pobūdį), bet ir be jokio teisinio pagrindo apriboja kreditorių teises, t. y. teisę įgyvendinti savo kreditorinį reikalavimą.
17. Valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Ji atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis). Dėl universalaus teisių perėjimo valstybė vietoj palikėjo tampa skolininke vykdymo procese ir perima pareigą atsiskaityti su kreditoriais, bet tik neviršydama paveldėto turto, t. y. tokio dydžio, kiek vertas paveldėtas turtas.
18. Byloje nustatyta, kad palikėja M. G. (V. Č.), įstatymo nustatyta tvarka jai skirtas bei paveldėtas iš P. B. vienkartines išmokas (investicinius čekius) panaudojo, sumokėdama už atitinkamas valstybinės namų valdos žemės dalis, ir įgijo turines teises sudaryti šios žemės dalį pirkimo-pardavimo sutartį. Valstybė, atstovaujama VĮ Turto bankas, paveldėjo 2 gyvenamuosius namus, pastatus, kitus inžinierinius statinius bei M. G. (V. Č.) jai skirtas bei paveldėtas iš P. B. vienkartines išmokas (investicinius čekius), kurias palikėja panaudojo sumokėti už namų valdos žemės sklypo dalį.
19. Pagal Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 „Dėl Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) valstybei perduotinas turtas apskaitomas taip: valstybės paveldėtas turtas apskaitomas pagal notaro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą (Taisyklių 3.4 p.).
20. Taisyklių 43 p. numato, jog, kai turtas valstybės nuosavybėn gali pereiti paveldėjimo teise, kompetentingos valstybės (savivaldybės) institucijos atstovai (pareigūnai) privalo informuoti atitinkamą mokesčių inspekciją (pagal turto buvimo vietą) apie numatomą palikimo perėjimą valstybei, jeigu paveldimas kilnojamasis turtas, taip pat vertybiniai popieriai (išskyrus akcijas), Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį (pagal turto buvimo vietą), jeigu paveldimas žemės sklypas (jo dalis), ant kurio nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šis sklypas būtų priskirtas, arba centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją, jeigu paveldimas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamas turtas.
21. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju paveldėtos sumokėtos įmokos suteikia teisę įgyti nuosavybės teisę į valstybinės žemės sklypus, kuriuose yra statiniai. Kadangi paveldėtus žemės sklypus su juose esančiais statiniais administruoja VĮ Turto bankas, šias įmokas taip pat turėtų administruoti VĮ Turto bankas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismo motyvams, jog ieškinyje nurodytą turtą turi apskaityti valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko, kuri šį turtą ir paveldėjo, įskaitant nekilnojamąjį turtą su jam priskirtais žemės sklypais.
22. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Pardavimo taisyklės), 2.1 papunktyje nustatyta, kad asmenys pagal Pardavimo taisykles gali įsigyti nuosavybėn naudojamus namų valdų žemės sklypus.
23. Pardavimo taisyklių 2.6 papunktyje nustatyta, kad asmeniui, įgijusiam nuosavybės teisę į statinį ar įrenginį, esantį valstybinės žemės sklype, už kurį sumokėta teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta, sudarant tokią sutartį įskaitomos už žemės sklypą sumokėtos įmokos, jeigu kartu su nuosavybės teise į statinį ar įrenginį jų perleidėjas perleido ir teisę įskaityti už žemės sklypą sumokėtas įmokas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad paveldėtos už žemės sklypų dalis sumokėtos įmokos galės būti įskaitomos tik tuo atveju, jeigu jos bus perleistos statinių įgijėjui kartu su statiniais. Tai reiškia, kad VĮ Turto bankas turėtų įmokėtas įmokas perleisti kartu su statiniais.
24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. spalio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-434-695/2016 konstatavo, kad „tais atvejais, kai skolininku yra valstybė, išieškojimo nukreipimas į valstybės paveldėtą turtą negalimas, todėl kreditorių reikalavimai turi būti tenkinami iš lėšų, gautų Vyriausybės nustatyta tvarka realizavus paveldėtą turtą. CPK nuostatos dėl turto arešto (CPK 375 straipsnis), jo realizavimo (CPK 694 straipsnis) ir kt. neturi pažeisti CPK 668 straipsnio 2 dalyje nustatyto draudimo. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad valstybei paveldėjus antstolio areštuotą turtą, antstolis turi pagrindą panaikinti tokio turto areštą, nes į jį negalės būti nukreiptas išieškojimas pagal CPK 668 straipsnio 2 dalį.“ Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad paveldėto turto pardavimą teisės aktų nustatyta tvarka turi vykdyti VĮ Turto bankas. Teisėjų kolegijos vertinimu, VĮ Turto bankui realizavus paveldėtą turtą, kreditorė galės įgyvendinti savo teisę į kreditorinį reikalavimą.
Dėl procesinės bylos baigties
25. Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentų pagrindu nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
26. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atvejų šalys bylinėjimosi išlaidų atlyginimo neprašė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.