- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-06
- Bylos Nr.
- eB2-1216-562/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00101-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Suinteresuotas asmuo
- D. Ž.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė rašytinio proceso tvarka išsprendė civilinę bylą pagal likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Baltrita“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Dvi saulės“ pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo D. Ž..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pareiškimo esmė
1. Likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Baltrita“ (toliau – ir bendrovė) nemokumo administratorė UAB „Dvi saulės“ (toliau – ir nemokumo administratorė) padavė pareiškimą dėl likviduojamos dėl bankroto UAB „Baltrita“ bankroto pripažinimo tyčiniu, nustatant, kad tyčinį bankrotą sukėlė D. Ž. veiksmai (toliau – ir pareiškimas).
2. Nemokumo administratorė nurodė, kad buvusiam likviduojamos dėl bankroto UAB „Baltrita“ direktoriui ir akcininkui D. Ž., turinčiam 65 procentus paprastųjų vardinių bendrovės akcijų, siuntė prašymus perduoti juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla, tačiau jis į šiuos prašymus nereagavo ir įmonės dokumentų bei informacijos apie įmonės turtą, valdytą iki bankroto bylos iškėlimo, neperdavė. Pažymėjo, kad negavus bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų, valdomo turto pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, kitos juridinio asmens informacijos, neturi galimybės įvertinti jos finansinės padėties, įsipareigojimų dydžio, savalaikiai atlikti veiksmų, reikalingų likviduoti juridinį asmenį ir atlikti jos pabaigos procedūras. Patikrinus informaciją viešai prieinamuose registruose nustatyta, kad paskutinė finansinė atskaitomybė pateikta už 2017 finansinius metus. Nesant duomenų apie bendrovės finansinę padėtį net nuo 2018 finansinių metų nėra galimybės iš antrinių šaltinių surinkti, atkurti informacijos apie bendrovės turto ir įsipareigojimų santykį. Pareiga parengti ir VĮ „Registrų centras“ pateikti įmonės finansinę atskaitomybę nustatyta Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatyme, pagal kurio 28 straipsnio 1 dalį, įmonės vadovas užtikrina už finansines ataskaitas rengiančio asmens parinkimą ir (arba) paskyrimą bei už tai, kad įmonės finansinės ataskaitos būtų parengtos ir pateiktos Juridinių asmenų registro tvarkytojui. D. Ž. šių savo pareigų neįvykdė. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, kad juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai. D. Ž. veiksmai, kai jis nevykdo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ir ABĮ), JANĮ įmonės vadovui nustatytų pareigų, t. y. netvarkė UAB „Baltrita“ buhalterinės apskaitos, neperdavė bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų ir turto nemokumo administratorei ir tokiu būdu kliudo nustatyti bendrovės turto ir įsipareigojimų santykį, vykdyti bankroto procesą yra laikytinas buvusio vadovo veiksmais, kuriais jis privedė UAB „Baltrita“ prie bankroto ir apsunkino kreditorių galimybes patenkinti savo reikalavimus.
3. Suinteresuotas asmuo D. Ž. atsiliepimo nepateikė.
II. Teismo motyvai, išaiškinimai ir išvados
4. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialiojo pobūdžio teisės nuostatos, kurioms netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021 ; 2021 m. liepos 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021). Prašymas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu turi būti nagrinėjamas pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas, atlikimo metu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021).
Žemesnės instancijos teismas
5. Nagrinėjamu atveju buvusio įmonės vadovo veiksmai (neveikimas), kuriais grindžiamas reikalavimas dėl likviduojamos dėl bankroto UAB „Baltrita“ bankroto pripažinimo tyčiniu, atlikti galiojant tiek Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ), tiek JANĮ įstatymo nuostatoms, todėl nagrinėjant bylą taikytinos abiejuose įstatymuose numatytas teisinis reguliavimas.
6. Pripažįstant bankrotą tyčiniu, ypač svarbus įmonės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius tokį faktą, galima analizuoti buvusio bendrovės vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1789-241/2017; 2018 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-736-798/2018; 2022 m. liepos 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-793-881/2022 ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
7. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį, įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai ji neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas, ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įmonė nemokia ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme laikytina tik tada, kai jos pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014).
8. UAB „Baltrita“ paskutinį kartą finansinės atskaitomybės dokumentus registro tvarkytojui pateikė už ataskaitinį laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Pagal registro tvarkytojui pateiktą balansą UAB „Baltrita“ turėjo turto už 58 257 Eur, iš kurio daugiau nei pusė – per vienus metus gautinos sumos (29 945 Eur). UAB „Baltrita“ mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 19 890 Eur.
9. UAB „Baltrita“ bankroto byloje patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai 12 719,61 Eur sumai. Kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus (toliau – VSDFV Panevėžio skyrius) finansinis reikalavimas sudaro 801,05 Eur, kreditorės UAB „D. Bernardo statyba“ finansinis reikalavimas – 8 878,03 Eur, kreditorės UAB „Bitė Lietuva“ finansinis reikalavimas – 692,95 Eur, kreditorės UAB „Eros technika“ finansinis reikalavimas – 239,58 Eur, kreditorės UAB „Kesko Senukai Lithuania“ finansinis reikalavimas – 2 108 Eur.
Atsiliepimas
10. Kreditorius VSDFV Panevėžio skyrius bankroto byloje teiktame atsiliepime paaiškino, kad UAB „Baltrita“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsniu, 12 straipsnio 2 dalimi ir 17 straipsniu, privalėjo mokėti įmokas už samdomus darbuotojus. Šią įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose įtvirtintą pareigą įmonė vykdė netinkamai, todėl VSDFV Panevėžio skyrius taikė priverstinio poveikio priemones, t. y. įsiskolinimas perduotas antstoliui, į įmonės atsiskaitomąsias sąskaitas kredito įstaigose pateikti debeto mokėjimo nurodymai, kurie iki šiol neįvykdyti. Kartu su atsiliepimu pateikė duomenis, kad debeto mokėjimo nurodymai teikti nuo 2018 m. rugpjūčio 30 d.
Žemesnės instancijos teismas
11. Kreditorė UAB „D. Bernardo statyba“ pateikė duomenis, kad UAB „Baltrita“ neapmokėjo jai išrašytos 2018 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. DB-00027/18 (pagal kurią UAB „Baltrita“ įsigijo silikatines plytas, mūro mišinį ir transportavimo paslaugą), kurios mokėjimo terminas – 2018 m. birželio 3 d. Nurodė, kad dėl šio įsiskolinimo kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuris 2021 m. spalio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1342-1080/2021 ieškinį tenkino. Šis sprendimas įsiteisėjo 2021 m. lapkričio 25 d.
12. Kreditorė UAB „Bitė Lietuva“ pateikė duomenis, kad UAB „Baltrita“ įsiskolinimas susidarė už nuo 2019 m. rugsėjo mėn. iki 2020 m. vasario mėn. suteiktas paslaugas.
13. Kreditorė UAB „Eros technika“ pateikė duomenis, kad UAB „Baltrita“ neapmokėjo jai išrašytos 2018 m. birželio 26 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. DB-00027/18 (pagal kurią UAB „Baltrita“ išsinuomojo teleskopinį krautuvą), kurios mokėjimo terminas – 2018 m. liepos 5 d.
14. Kreditorė UAB „Kesko Senukai Lithuania“ nurodė, kad UAB „Baltrita“ su ja neatsiskaitė pagal PVM sąskaitas faktūras, išrašytas 2018 m. birželio mėn., kurių mokėjimo terminas – 2018 m. liepos mėn.
15. Taigi, didžioji dalis UAB „Baltrita“ bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų susidarė 2018 m. antroje pusėje, todėl vertintina, kad UAB „Baltrita“ 2017 metais nebuvo nemoki.
16. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad LITEKO duomenimis, tarp UAB „Baltrita“ ir UAB „D. Bernardo statyba“ taip pat vyko ginčai dėl UAB „D. Bernardo statyba“ įsiskolinimo:
16.1. UAB „Baltrita“ 2019 m. vasario 6 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl UAB „D. Bernardo statyba“ įsiskolinimo, susidariusio 2017 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. BAL00005, 2017 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. BAL00007, 2017 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. BAL00008, 2018 m. kovo 26 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. BAL0015 ir 2018 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. BAL00031 pagrindu; Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 7 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-6751-1041/2019 nutarė išieškoti UAB „Baltrita“ naudai iš UAB „D. Bernardo statyba“ 26 554,38 Eur skolą, 4 454,75 Eur delspinigius, 8 proc. palūkanas už priteistą sumą (31 009,13 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. vasario 7 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 211,93 Eur žyminį mokestį; Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartimi minėtas įsakymas panaikintas, priėmus ieškinį; Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-313-435/2020 nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti – priteisė UAB „Baltrita“ iš UAB „D. Bernardo statyba“ 24 838,93 Eur skolą, 4 238,61 Eur delspinigius, 8 proc. metines procesines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo 2019 m. vasario 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 501,38 Eur bylinėjimosi išlaidas; UAB „Baltrita“ 2021 m. sausio 29 d. sutartimi perleido savo reikalavimo teisę į UAB „D. Bernardo statyba“ naujai kreditorei SIA „KINDGENIX“ už 22 000 Eur; Kauno apygardos teismas 2021 m. gegužės 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-637-587/2020 paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimą.
16.2. UAB „Baltrita“ 2019 m. kovo 13 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl UAB „D. Bernardo statyba“ įsiskolinimo, susidariusio 2018 m. lapkričio 9 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. BAL00030 pagrindu; Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 14 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-9646-451/2019 nutarė išieškoti UAB „Baltrita“ iš UAB „D. Bernardo statyba“ 17 477,80 Eur skolą, 3 810,16 Eur delspinigius, 8 proc. palūkanas už priteistą sumą (21 287,96 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. kovo 14 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 319,25 Eur žyminį mokestį. Šis įsakymas įsiteisėjo 2019 m. gegužės 16 d.
17. Iš minėtose bylose priimtų teismų procesinių sprendimų turinio matyti, kad ginčai vyko dėl statybos rangos sutarčių Nr. DB2017/11/09 ir Nr. DB2018/01/08 pagrindu UAB „Baltrita“ atliktų darbų ir apmokėjimo už juos.
18. 2018 bei 2019 metais UAB „Baltrita“ įsiskolinimas kreditoriams sudarė apie 3 448,61 Eur, nevertinant kreditorės UAB „D. Bernardo statyba“ finansinio reikalavimo, dėl kurio kilo ginčas. Spręstina, kad labiausiai tikėtina, jog 2018 bei 2019 metais UAB „Baltrita“ pradelsti įsipareigojimai neviršijo pusės į jos balansą turėto būti įrašyto turto vertės.
19. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo JANĮ. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį, juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-245-407/2021).
Žemesnės instancijos teismas
20. Kaip buvo minėta aukščiau, didžioji dalis UAB „Baltrita“ bankroto byloje patvirtintų kreditorinių įsipareigojimų susidarė 2018 m. antroje pusėje. Todėl, įvertinus bylos duomenis bei vykusius teisinius ginčus, pripažintina, kad UAB „Baltrita“ nuo 2020 m. sausio 1 d. atitiko nemokios įmonės statusą pagal JANĮ 2 straipsnio 7 punkte įtvirtintą nemokumo sąvoką.
21. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. JANĮ 70 straipsnio 2 dalis nustato požymius, į kuriuos teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti.
22. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą, teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, ar juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
23. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnio 3 dalį tarp įmonės vadovo pareigų nurodytas ir juridinio asmens veiklos organizavimas, o pagal ABĮ 37 straipsnio 12 dalies nuostatas bendrovės vadovas, be kita ko, yra atsakingas už jos veiklos organizavimą ir tikslų įgyvendinimą, metinių finansinių ataskaitų rinkinių sudarymą, bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 2 punktą, subjekto vadovas organizuoja subjekto apskaitą ir, be kita ko, užtikrina, kad apskaitą tvarkančiam asmeniui būtų laiku pateikta teisinga, tiksli, išsami informacija apie ūkines operacijas ir apie turto ir įsipareigojimų vertės nustatymui taikytinas prielaidas.
24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įmonės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; laikytųsi įstatymų, nustatytų veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Bendrovės valdymo organų (vienasmenio ir kolegialaus) nariai, būdami atsakingi už įmonės komercinės veiklos organizavimą, turi elgtis protingai, rūpestingai ir sąžiningai bendrovės atžvilgiu, todėl, prieš priimdami konkretų sprendimą dėl bendrovės veiklos, turi atidžiai įvertinti visas reikšmingas tokiam sprendimui aplinkybes, apsvarstyti ne tik priimamo sprendimo naudą bendrovei, bet ir šio sprendimo teisėtumą, riziką, galimus padarinius ir panašiai. Vadovas, priešingai nei dalyvis, yra bendrovės valdymo organas ir yra saistomas pareigų, reglamentuotų CK, ABĮ ir kitų įstatymų bei įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatų, bendrovės įstatų, pareiginių nuostatų, todėl privalo derinti visų juridinio asmens interesų grupių (akcininkų, darbuotojų, o kai įmonei kyla nemokumo pavojus – ir kreditorių) interesus ir ši jo pareiga neperduodama (CK 2.87 straipsnis, ABĮ 20 straipsnio 2 dalis, 19 straipsnio 6 dalis). Juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, t. y. pareigas veikti išimtinai juridinio asmens interesais (CK 2.87 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-235-421/2020).
25. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas. Netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai įmonės apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugomi buhalterinės apskaitos dokumentai.
26. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės nemokumo administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų. Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas įmonės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015; 2017 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-710-370/2017).
27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai nėra galimybės visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, tampa neįmanoma ar itin sudėtinga įvertinti įmonės nemokumo priežastis – ar šis nemokumas buvo sukeltas sąmoningais veiksmais, ar jau nemokios įmonės padėtis sąmoningai buvo dar esmingai pabloginta. Tokių veiksmų egzistavimui ir priežastiniam ryšiui su nemokumu nustatyti būtina tirti įmonės finansinius dokumentus, jos valdymo organų sprendimus, sudarytus sandorius ir pan., tačiau šių aplinkybių neįmanoma ištirti, kai trūksta atitinkamų duomenų, nes nemokumo administratoriui nebuvo perduoti reikalingi įmonės apskaitos dokumentai arba buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai. Dėl šios priežasties, esant aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).
28. Likviduojamos dėl bankroto UAB „Baltrita“ duomenimis, Teismas 2022 m. kovo 18 d. nutartimi, be kita ko, nustatė 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį netekę įgaliojimų bankrutuojančios bendrovės valdymo organai privalo perduoti paskirtai nemokumo administratorei juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla; perduoti administratorei bendrovės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.
29. Teismo 2022 m. lapkričio 18 d. nutartimi buvusiam likviduojamos dėl bankroto UAB „Baltrita“ vadovui D. Ž. buvo paskirta bauda už aukščiau nurodyto įpareigojimo nevykdymą, tačiau nemokumo administratorė nurodė, kad jis neįvykdytas iki šiol.
30. Juridinių asmenų registro duomenimis, D. Ž. UAB „Baltrita“ vadovu buvo laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 31 d. iki nutarties dėl bankroto bylos UAB „Baltrita“ iškėlimo įsiteisėjimo dienos, todėl būtent jam kilo įstatyme nustatyta imperatyvi pareiga perduoti bendrovės dokumentus nemokumo administratorei. Dokumentų neperdavus, nemokumo administratorė negali tinkamai įvertinti bendrovės sudarytus sandorius, turtinę padėtį ir tikrąsias bankroto priežastis.
31. CK 2.66 straipsnio 4 dalis nustato, kad įstatymų nustatytais atvejais Juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kito termino. Pagal ABĮ 58 straipsnio 3 dalį bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Nagrinėjamu atveju D. Ž. neįvykdė aukščiau nurodytos pareigos ir nepateikė Juridinių asmenų registrui bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų už 2019, 2020 metus.
32. Taigi konstatuotina, kad buvęs likviduojamos dėl bankroto UAB „Baltrita“ vadovas D. Ž. be svarbių priežasčių nevykdo įstatyme jam nustatytos pareigos perduoti nemokumo administratorei bendrovės dokumentus, taip pat iki bankroto bylos iškėlimo nevykdė pareigos pateikti Juridinių asmenų registrui metinių finansinių ataskaitų rinkinius. Tokie buvusio bendrovės vadovo veiksmai laikytini sąmoningu siekiu neatskleisti bendrovės tikrosios finansinės padėties, buvusios iki bankroto bylos iškėlimo, taip pažeidžiant bendrovės ir jos kreditorių interesus. Teismas sprendžia, jog dėl netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, taip pat ir išsamiai įvertinti bankrotą nulėmusias priežastis. Kaip minėta anksčiau, viena iš juridinio asmens vadovo pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog įmonės buhalterinė apskaita organizuota netinkamai, todėl nėra galimybės nustatyti įmonės veiklą, jos turtą, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą. Taigi tokie veiksmai iš esmės atitinka JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytus tyčinio bankroto požymius. Atsižvelgiant į tai, nemokumo administratorės pareiškimas tenkinamas ir likviduojamos dėl bankroto UAB „Baltrita“ bankrotas pripažintinas tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.
33. Pagal JANĮ 70 straipsnio 3 dalį teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą. Nagrinėjamu atveju dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Baltrita“ tyčinio bankroto atsakingu pripažintinas D. Ž..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,
nutaria:
tenkinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Baltrita“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Dvi saulės“ pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.
Pripažinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Baltrita“, juridinio asmens kodas 301829708, bankrotą tyčiniu.
Pripažinti, kad dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Baltrita“, juridinio asmens kodas 301829708, tyčinio bankroto atsakingas D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Nutarties kopiją, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos priėmimo, išsiųsti D. Ž., nemokumo administratorei uždarajai akcinei bendrovei „Dvi saulės“.
Pavesti nemokumo administratorei uždarajai akcinei bendrovei „Dvi saulės“ per 3 (tris) dienas nuo šios nutarties įteikimo dienos apie priimtą nutartį informuoti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Baltrita“ kreditorius ir pateikti teismui kreditorių informavimą patvirtinančius įrodymus.
Nutarties kopiją, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos įsiteisėjimo, išsiųsti Vilniaus apygardos prokuratūrai ir priežiūros institucijai.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą