- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-21
- Bylos Nr.
- e2-793-881/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Suinteresuotas asmuo
- J. K., (duomenys neskelbtini)
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Argenta“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų J. K., (duomenys neskelbtini), ir J. K., gim. (duomenys neskelbtini), atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 10 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Abo namas“ nemokumo administratoriaus K. K. ir kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Argenta“ pareiškimai dėl uždarosios akcinės bendrovės „Abo namas“ bankroto pripažinimo tyčiniu bei teisės buvusiems įmonės vadovams eiti vadovaujamąsias pareigas apribojimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Abo namas“ nemokumo administratorius (toliau – ir nemokumo administratorius) pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti UAB „Abo namas“ (toliau – ir Bendrovė) bankrotą tyčiniu, nustatyti, kad J. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. K., gim. (duomenys neskelbtini), veiksmai sukėlė Bendrovės tyčinį bankrotą, apriboti J. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. K., gim. (duomenys neskelbtini), teisę 3 metų terminui eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Kreditorė UAB „Argenta“ pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti Bendrovės bankrotą tyčiniu.
2. Nemokumo administratorius pareiškime nurodė, kad Bendrovė yra nemoki nuo 2020 m. birželio 1 d., tačiau Bendrovės vadovai laiku neinicijavo bankroto proceso, nors tokią pareigą turėjo pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punktą. Pareiškimas dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo Kauno apygardos teismui buvo pateiktas 2020 m. lapkričio 5 d., tą pačią dieną Bendrovė pardavė ilgalaikį turtą, kurio balansinė vertė sudarė 32 800,44 Eur. 2020 m. birželio 12 d. Bendrovė pardavė septynias transporto priemones UAB „Vyganta“, kuri yra susijusi su J. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. K., gim. (duomenys neskelbtini), už žemesnę nei transporto priemonių rinkos kaina. Bendrovė 2020 m. lapkričio 31 d. Bendrovės vadovo pareigas ėjusiam J. K., gim. (duomenys neskelbtini), suteikė 140 000 Eur paskolą, Bendrovės vadovui žinant, kad kreditorė UAB „Conlex“ kreipėsi dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo. Bendrovės turtas ir veikla buvo perkelta į UAB „Jonviga“. UAB „Jonviga“ įsteigta 2019 m. birželio 19 d., registruota tuo pačiu adresu kaip ir Bendrovė, vykdo tokią pačią kaip ir Bendrovė veiklą. UAB „Jonviga“ vadovas yra J. K., gim. (duomenys neskelbtini). Iki 2020 m. rugsėjo 1 d. UAB „Jonviga“ dirbo du darbuotojai, tačiau 2021 m. sausio 1 d. darbuotojų skaičius išaugo iki 33 asmenų. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenys patvirtina, kad iš Bendrovės į UAB „Jonviga“ buvo perkelti 27 Bendrovės darbuotojai. Bendrovė su UAB „Jonvinga“ sudarė sutartis, kurios, pasak nemokumo administratoriaus, Bendrovei nebuvo naudingos. Bendrovės buvusių vadovų veiksmai, kuriuos šie atliko Bendrovei esant nemokiai, leidžia konstatuoti tyčinį Bendrovės bankrotą.
3. Kreditorė UAB „Argenta“ pareiškime nurodė, kad UAB „Jonviga“ 2019 m. rugpjūčio mėn. Bendrovei išnuomojo įrengimus. Nuo 2020 m. vasaros Bendrovė nevykdė veiklos, tačiau 2020 m. birželio 8 d. su UAB „ADS Capital“ pasirašė sutartį dėl įrangos nuomos ir jos montavimo / demontavimo. 2020 m. lapkričio 22 d. Bendrovė pardavė UAB „Jonviga“ 22 pagamintas ir sumontuotas terasas. 2020 m. lapkričio 31 d. Bendrovė paskolino J. K., gim. (duomenys neskelbtini), 140 000 Eur. Šie veiksmai rodo, kad buvo ruoštasi Bendrovės bankrotui, išlaidas paliekant Bendrovei, o pajamas UAB „Jonviga“. Kreditorė Bendrovei išnuomojo mūrininkų stalus, tačiau sutartyje nurodytame objekte mūrijimo darbai nebuvo atliekami. UAB „Argenta“ tik po skundų policijai ir prokuratūrai pavyko atgauti mūrininkų stalus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apygardos teismas 2022 m. birželio 10 d. nutartimi nemokumo administratoriaus prašymą tenkino iš dalies, kreditorės prašymą tenkino – pripažino Bendrovės bankrotą tyčiniu. Nustatė, kad už Bendrovės tyčinį bankrotą atsakingi J. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. K., gim. (duomenys neskelbtini). Apribojo J. K., gim. (duomenys neskelbtini), teisę 3 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organu nariu. Priteisė Bendrovei iš J. K., gim. (duomenys neskelbtini), 605,42 Eur, iš J. K., gim. (duomenys neskelbtini), 1 210,84 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nustatė, kad Bendrovė Juridinių asmenų registre (toliau – JAR) įregistruota 2017 m. rugpjūčio 21 d., akcininkas nuo 2017 m. rugpjūčio 24 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo J. K., gim. (duomenys neskelbtini), vadovas nuo 2017 m. rugpjūčio 24 d. iki 2020 m. birželio 17 d. buvo J. K., gim. (duomenys neskelbtini), o nuo 2020 m. birželio 17 d. iki bankroto bylos iškėlimo – J. K., gim. (duomenys neskelbtini). Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi Bendrovei iškelta bankroto byla.
6. Dėl Bendrovės nemokumo momento nustatymo teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Bendrovės 2020 m. gegužės 31 d. balanso duomenimis, Bendrovės 2020 m. sausio – gegužės mėn. įsipareigojimai viršijo jos turto vertę, t. y. Bendrovė 2020 m. sausio – gegužės mėn. turėjo 914 820 Eur vertės turto (113 829 Eur vertės ilgalaikis turtas, 113 699 Eur materialus turtas, 800 911 Eur vertės trumpalaikis turtas), 1 159 358 Eur įsipareigojimų. Teismas sprendė, kad Bendrovės įsipareigojimams viršijant jos turto vertę, yra pagrindas spręsti, jog pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatytus nemokumo kriterijus Bendrovė nemokia tapo 2020 m. birželio 1 d.
7. Teismas pažymėjo, kad nemokumo administratoriaus argumentai dėl bankroto bylos nesavalaikio iškėlimo, kaip tyčinio bankroto požymio, nėra aktualūs, nes 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, tokio tyčinio bankroto požymio neliko.
8. Teismas nustatė, kad Bendrovė po 2020 m. birželio 1 d. sudarė šiuos sandorius: 2020 m. birželio 12 d. UAB „Vyganta“ pardavė transporto priemones, 2020 m. lapkričio 2 d. UAB „Jonviga“ pardavė ilgalaikį turtą, 2020 m. lapkričio 31 d. suteikė 140 000 Eur paskolą Bendrovės vadovui J. K., gim. (duomenys neskelbtini), Bendrovės veiklą perkėlė į UAB „Jonviga“.
9. Teismas, vadovaudamasis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenimis, nustatė, kad UAB „Jonviga“ yra susijusi su Bendrovės buvusiais vadovais. UAB „Jonviga“ nuo 2020 m. lapkričio 23 d. iki 2020 m. gruodžio 8 d. dirbo V. K., UAB „Jonviga“ J. K., gim. (duomenys neskelbtini), dirba nuo 2019 m. birželio 27 d., UAB „Jonviga“ J. K., gim. (duomenys neskelbtini), dirba nuo 2020 m. lapkričio 23 d. UAB „Vyginta“ taip pat yra susijusi su Bendrovės buvusiais vadovais. UAB „Vyginta“ vadovas yra V. K.
10. Teismas nurodė, kad UAB „Conlex“ 2020 m. liepos 23 d. pranešimu, Bendrovei įteiktu 2020 m. liepos 28 d., UAB „Conlex“ įspėjo Bendrovę, jog nesumokėjus skolos per 30 dienų terminą bus kreipiamasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. Dėl to, teismas sprendė, kad Bendrovės vadovas J. K., gim. (duomenys neskelbtini), žinojo apie UAB „Conlex“ ketinamą inicijuoti bankrotą Bendrovei, 2020 m. rugsėjo 3 d. prašymu prašė UAB „Conlex“ leisti 20 673,73 Eur skolą sumokėti dalimis per 4 mėn., tačiau skola nebuvo sumokėta. Vietoj to, Bendrovė 2020 m. lapkričio 2 d. pardavė UAB „Jonviga“ už 35 626,03 Eur Bendrovės ilgalaikį turtą, kurį sudarė Bendrovės veikloje naudotos įvairios staklės ir įrengimai.
11. Teismas nustatė, kad Bendrovė 2017 m. gruodžio 2 d. su UAB „Vyganta“ sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugpjūčio 1 d. su UAB „Jonviga“ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl staklių ir kitos įrangos nuomos. Nors nuo 2020 m. birželio 1 d. Bendrovės veiklos apimtys buvo ženkliai sumažėjusios, šių sutarčių Bendrovė nenutraukė. Be to, Bendrovė su UAB „Argenta“ 2020 m. sausio 3 d. sudarė mūrininkų stalų nuomos sutartį iki 2020 m. rugpjūčio 31 d., nors šie stalai buvo naudojami ne Bendrovės, o UAB „Jonviga“ veikloje. UAB „Vyganta“ kiekvieną mėnesį Bendrovei išrašydavo PVM sąskaitą faktūrą 4 029,30 Eur sumai, o UAB „Jonviga“ – 4 840 Eur sumai. Susidariusios skolos buvo iš dalies įskaitytos už Bendrovės parduotas transporto priemones ir ilgalaikį turtą. Visas Bendrovės turtas buvo perduotas neišsiaiškinus šio turto vertės, Bendrovei esant nemokiai ir su Bendrove susijusioms įmonėms. Teismas, įvertinęs nemokumo administratoriaus pateiktas viešosios įstaigos „Emprekis“ pažymas apie transporto priemonių vidutines rinkos vertes, pritarė nemokumo administratoriui, kad Bendrovės transporto priemonės parduotos už žemesnę nei rinkos kainą. Bendrovės turėtos piniginės lėšos 2020 m. lapkričio 31 d. paskolos sutartimi buvo paskolintos Bendrovės vadovui J. K., gim. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu prieš pat bankroto bylos Bendrovei iškėlimą joje nepaliekant išieškotino turto. Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartimi Bendrovės bankroto byloje buvo patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai iš viso 774 739,53 Eur sumai, tačiau turto šiems reikalavimams patenkinti Bendrovė neturi. Mažiausiai 27 buvę Bendrovės darbuotojai, Bendrovei tapus nemokia, įsidarbino UAB „Jonviga“, kuri vykdo iš esmės tokią pačią veiklą kaip ir Bendrovė. Šios aplinkybės, pasak teismo, patvirtina nemokumo administratoriaus teiginius apie Bendrovės turto ir veiklos perkėlimą į UAB „Jonviga“.
12. Teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai leidžia spręsti, jog prieš Bendrovei tampant nemokia ir jai tapus nemokia, jos vadovai sąmoningai blogino Bendrovės finansinę padėtį, priėmė Bendrovei ir jos kreditorių interesus pažeidžiančius sprendimus, palaipsniui perkėlė Bendrovės turtą ir veiklą į susijusias įmones. Dėl to, egzistuoja JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5 punktuose numatyti pagrindai pripažinti Bendrovės bankrotą tyčiniu.
13. Teismas nurodė, kad Bendrovės veiklos ir turto perleidimas pradėtas vykdyti Bendrovei vadovaujant J. K., gim. (duomenys neskelbtini). Būtent jis UAB „Vyganta“ pardavė Bendrovės transporto priemones, nenustatęs realios jų rinkos vertės, nors veiklos apimtys buvo ženkliai sumažėjusios, tęsė su susijusiomis įmonėmis sudarytas staklių ir kitos įrangos nuomos sutartis, sudarė mūrininkų stalų nuomos sutartį, nors šie stalai nebuvo naudojami Bendrovės veikloje, tokiu būdu didino Bendrovės įsipareigojimus, kurie vėliau sudarė pagrindą Bendrovės turimą materialųjį turtą parduoti susijusioms įmonėms, tokiu būdu dengiant susidariusias skolas ar jų dalį. Bendrovei vadovaujant J. K., gim. (duomenys neskelbtini), buvo tęsiamas Bendrovės veiklos ir turto perkėlimas į UAB „Jonviga“. J. K., gim. (duomenys neskelbtini), vadovavimo laikotarpiu į UAB „Jonviga“ perėjo didžioji dalis Bendrovės darbuotojų, UAB „Jonviga“ buvo parduotas likęs Bendrovės materialusis turtas, o prieš pat bankroto bylos Bendrovei iškėlimą J. K., gim. (duomenys neskelbtini), iš Bendrovės pasiskolino visas turėtas pinigines lėšas, tokiu būdu iš esmės pablogindamas nemokios įmonės padėtį. Teismas sprendė, kad nurodytos aplinkybės pagrindžia, jog už Bendrovės tyčinį bankrotą atsakingi abu buvę įmonės vadovai.
14. Bendrovė nemokia tapo 2020 m. birželio 1 d. J. K., gim. (duomenys neskelbtini), Bendrovės vadovu buvo iki 2020 m. birželio 17 d. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog J. K., gim. (duomenys neskelbtini), vadovaudamas kitoms įmonėms, būtų nevykdęs įstatymuose nustatytų pareigų, todėl vien netinkamas vadovavimas Bendrovei ir dėl to kilę padariniai nėra pagrindas jam taikyti JANĮ 13 straipsnyje įtvirtintą sankciją. Taigi, teismas netenkino nemokumo administratoriaus prašymo taikyti J. K., gim. (duomenys neskelbtini), JANĮ 13 straipsnyje įtvirtintą sankciją, tačiau pripažino JANĮ 13 straipsnyje įtvirtintą sankciją esant pagrįstą J. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
15. Teismas nurodė, kad kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateikė teismui informaciją, jog UAB „Lignum cordis“, UAB „Verslo ekspertų pajėgos“, UAB „NRB Capital“, UAB „Būsto spektras“, kurioms J. K., gim. (duomenys neskelbtini), vadovavo anksčiau, buvo jų akcininkas, yra likviduotos dėl bankroto. Taigi, J. K., gim. (duomenys neskelbtini), buvo neabejotinai žinoma jo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, šiai įmonei esant nemokiai, apie kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo jį įspėjo ir kreditorė UAB „Conlex“, tačiau J. K., gim. (duomenys neskelbtini), nevykdė savo, kaip vadovo pareigų, priešingai, ėmėsi veiksmų, kuriais sąmoningai blogino nemokios Bendrovės turtinę padėtį. Teismas tenkino nemokumo administratoriaus prašymą ir apribojo J. K., gim. (duomenys neskelbtini), teisę 3 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Atskiruoju skundu suinteresuoti asmenys J. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. K., gim. (duomenys neskelbtini), prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 10 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atmesti prašymus dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Teismas netinkamai nustatė Bendrovės nemokumo momentą. Teismas neatliko išsamaus nemokumo administratoriaus pateiktų rašytinių įrodymų vertinimo, nepasisakė, ar į 2020 m. gegužės 31 d. Bendrovės balansą įrašyta turto vertė yra reali ir pagrįsta. Nemokumo administratorius pateikė tik 2020 m. gegužės 31 d. Bendrovės balansą, o kreditorių ir skolininkų sąrašas nebuvo pateikti. Be to, pagal balanso duomenis Bendrovės įsipareigojimų dydį sudaro per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai nepatvirtina aplinkybės, kad Bendrovės įsipareigojimai buvo pradelsti. Sumos įrašymas trumpalaikių įsipareigojimų eilutėje nereiškia, jog ši suma turėjo būti sumokėta iki 2020 m. gegužės 31 d.
16.2. Teismui netinkamai nustačius Bendrovės nemokumo momentą, byloje nėra nustatyta, nuo kada gali būti skaičiuojami kreditoriams padaryti nuostoliai bei negalima nustatyti, kuriam Bendrovės buvusiam vadovui ir kada kilo pareiga inicijuoti bankroto bylos iškėlimą.
16.3. J. K., gim. (duomenys neskelbtini), nėra atsakingas už Bendrovės tyčinį bankrotą. Jis negalėjo žinoti, kad sandorių sudarymo metu Bendrovė buvo nemoki. Be to, transporto priemonių vertė nežymiai skyrėsi nuo jų balansinės vertės. Šis sandoris iš esmės nesukėlė įmonės nemokumo, taip pat tyčinio bankroto. Už šias transporto priemones buvo atsiskaityta sudengiant Bendrovės turimus įsipareigojimus su UAB „Vyganta“. Transporto priemonės buvo parduotos, nes jos nebebuvo naudojamos Bendrovės veikloje dėl sumažėjusios veiklos apimties.
16.4. J. K., gim. (duomenys neskelbtini), sudarydamas sandorius, nežinojo apie Bendrovės nemokumą, nežinojo, jog bus pažeistos kreditorių teisės ir interesai. Teismas neatsižvelgė į priežastis, dėl kurių nebuvo nutrauktos sutartys. Bendrovėje dirbo daug (duomenys neskelbtini) piliečių. Dėl Lietuvos Respublikoje paskelbtos ekstremalios situacijos dėl COVID-19 pandemijos nuo 2020 m. liepos 8 d., (duomenys neskeltini) piliečiai, atvykstantys į Lietuvos Respubliką, privalėjo izoliuotis, taip pat atlikti testą, skirtą infekcijos nustatymui. Dėl šių aplinkybių Bendrovė nebesudarė naujų darbo sutarčių su (duomenys neskelbtini) piliečiais, ko pasėkoje Bendrovė pardavė dalį įrengimų UAB „Jonviga“.
Atsiliepimas
17. Nemokumo administratorius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
17.1. Skundžiama nutartimi teismas, vadovaudamasis JANĮ 2 straipsnio 7 dalimi, pagrįstai nustatė, kad Bendrovė nemokia tapo 2020 m. birželio 1 d. Bankroto bylos nesavalaikis iškėlimas, kaip tyčinio bankroto požymis, nėra aktualus, nes 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, tokio tyčinio bankroto požymio neliko.
17.2. Teismo ištirtų aplinkybių visuma leido pagrįstai nustatyti, kad buvę Bendrovės vadovai prisidėjo prie Bendrovės nemokumo, blogino Bendrovės finansinę padėtį, siekė išvengti Bendrovės įsipareigojimų kreditoriams vykdymo.
17.3. Įmonės vadovui (J. K., gim. (duomenys neskelbtini) neabejotinai buvo žinoma, jog Bendrovei nevykdant jokios veiklos ir perkėlus jos turtą į kitus juridinius asmenis, Bendrovės kreditoriniai įsipareigojimai bankroto proceso metu negalės būti patenkinti jokia apimtimi, t. y. suinteresuoti asmenys suvokė pažeidžiantys teisėtus kreditorių interesus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
19. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
20. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl Bendrovės nemokumo momento
21. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
22. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.
23. Vadovaujantis JANĮ 70 straipsnio 2 dalimi teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.
24. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, aiškinant minėtas įstatymo nuostatas, yra nurodyta, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1511-450/2020; 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1461-241/2020).
25. Nepaisant to, iki JANĮ įsigaliojimo 2020 m. sausio 1 d. suformuota kasacinio teismo praktika bylose dėl bankroto pripažinimo tyčiniu taip pat išlieka aktuali. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).
26. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).
27. Kaip matyti iš kasacinio teismo išaiškinimų, pripažįstant bankrotą tyčiniu, ypač svarbus įmonės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius tokį faktą, galima analizuoti buvusių bendrovės vadovų veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu.
28. Susipažinus su apskųstos nutarties turiniu matyti, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis Bendrovės 2020 m. gegužės 31 d. balanso duomenimis, nustatė, jog Bendrovė nemokia tapo 2020 m. birželio 1 d., nes jos turimas turtas viršijo Bendrovės turimus įsipareigojimus. Apeliantai su šia teismo išvada nesutinka. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netyrė, ar Bendrovės balanse įrašyti duomenys yra teisingi, be to, negalima daryti išvados, jog Bendrovės turimų trumpalaikių įsipareigojimų įvykdymo terminai 2020 m. gegužės 31 d. buvo suėję.
29. Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1967-945/2020, iškeldamas Bendrovės bankroto bylą, nustatė, kad pagal JAR pateikto 2019 m. balanso duomenimis atsakovė turėjo 788 859 Eur vertės turto, iš kurio ilgalaikis turtas 131 515 Eur vertės (146 Eur nematerialus turtas ir 131 369 Eur materialus turtas), trumpalaikis turtas – 655 135 Eur vertės, iš jo 214,822 Eur vertės atsargos, 426 300 Eur per vienerius metus gautinos sumos ir 14 013 Eur pinigų ir pinigų ekvivalentų. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2019 m. siekė 500 910 Eur. Aktualių duomenų apie įmonės finansinę būklę teismas neturėjo, nes Bendrovės vadovas neįvykdė JANĮ numatytos pareigos pateikti teismui ataskaitinių finansinių metų laikotarpio finansinių ataskaitų rinkinio. Teismas taip pat nustatė, kad Bendrovė yra nemoki, nes Bendrovė nevykdo veiklos ir nevykdo įsipareigojimų kreditoriams. Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartimi Bendrovės bankroto byloje buvo patvirtinti kreditorių reikalavimai iš viso 774 739,53 Eur sumai.
30. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis 2020 m. gegužės 31 d. balanso duomenimis, nustatė, kad 2020 m. Bendrovė turėjo 914 820 Eur vertės turto, iš kurio 113 829 Eur vertės ilgalaikis turtas (130 Eur nematerialusis turtas (programinė įranga) ir 113 699 Eur materialusis turtas (mašinos ir įranga – 32 966 Eur, transporto priemonės – 73 136 Eur, kiti įrenginiai, prietaisai ir įrankiai – 7 597 Eur)), 800 991 Eur vertės trumpalaikis turtas, iš kurio 326 471 Eur vertės atsargos (žaliavos, medžiagos ir komplektavimo detalės – 11 128 Eur, pirktos prekės, skirtos perparduoti – 260 000 Eur, sumokėti avansai – 55 343 Eur), 439 544 Eur per vienerius metus gautinos sumos, 34 976 Eur pinigai ir jų ekvivalentai. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2020 m. gegužės 31 d. siekė 1 159 358 Eur.
31. Apeliantų teiginiai, kad Bendrovės 2020 m. gegužės 31 d. balanse įrašyta suma trumpalaikių įsipareigojimų eilutėje negalėjo būti laikoma pradelstais įsipareigojimais, nes jie galėjo būti padengti iki metų galo, laikytini nepagrįstais. Bendrovės vadovai nepateikė teismui duomenų apie sudarytus 2020 m. skolų mokėjimo grafikus su kreditoriais. Bendrovės vadovai duomenų, kad Bendrovė po 2020 m. birželio 1 d. vykdė ūkinę komercinę veiklą ir gavo iš tokios veiklos pajamas, taip pat nepateikė, be to, Bendrovė neturėjo asmenų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu, t. y. bendrovėje nebuvo įdarbintų asmenų.
32. Taigi, iš šių nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad byloje surinktų duomenų visuma pakankama pripažinti, jog Bendrovė buvo nemoki nuo 2020 m. birželio 1 d. (sistemingai laiku negalėjo vykdyti turtinių prievolių; įsipareigojimai viršijo turto vertę), po 2020 m. birželio 1 d. ji nevykdė veiklos, ko pasėkoje, siekiant apsaugoti nemokios Bendrovės kreditorių interesus, Kauno apygardos teisme Bendrovei buvo iškelta bankroto byla.
33. Kaip minėta anksčiau, esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki arba nemokios įmonės padėtis nebūtų iš esmės pablogėjusi. Taigi, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju tyrė aplinkybes, būtinas nustatyti kriterijus, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad egzistuoja JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5 punktuose įtvirtinti pagrindai Bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu, todėl apeliacinės instancijos teismas toliau pasisakys dėl kiekvieno iš nurodytų pagrindų atskirai.
Dėl tyčinio bankroto ir kaltų asmenų nustatymo
34. Nemokumo administratorius ir kreditorė, įrodinėdami JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 5 punktuose įtvirtintus tyčinio bankroto požymius, nurodė, kad: 1) Bendrovė 2020 m. lapkričio 2 d. UAB „Jonviga“ pardavė ilgalaikį turtą; 2) Bendrovė 2020 m. birželio 12 d. UAB „Vyganta“ pardavė 7 jos veikloje naudotas transporto priemones už mažesnę nei rinkos kainą; 3) Bendrovė 2020 m. lapkričio 31 d. paskolino J. K., gim. (duomenys neskelbtini), 140 000 Eur; 4) Bendrovės veikla buvo perkelta į UAB „Jonviga“.
35. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką tyčinio bankroto bylose, yra nurodęs, kad, aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, jog įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę. Taip bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019 ir kt.).
36. Nagrinėjamu atveju Bendrovės akcininkas nuo 2017 m. rugpjūčio 24 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo J. K., gim. (duomenys neskelbtini), vadovas nuo 2017 m. rugpjūčio 24 d. iki 2020 m. birželio 17 d. buvo J. K., gim. (duomenys neskelbtini), o nuo 2020 m. birželio 17 d. iki bankroto bylos iškėlimo – J. K., gim. (duomenys neskelbtini).
37. Byloje nustatyta, kad Bendrovei esant nemokiai, Bendrovė UAB „Jovinga“ pardavė Bendrovės ilgalaikį turtą (Bendrovės veikloje naudotas įvairias stakles ir įrengimus). Bendrovė UAB „Vyganta“ pardavė Bedrovės transporto priemones. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tiek Bendrovės ilgalaikis turtas, tiek transporto priemonės parduoti, su Bendrovės vadovais susijusioms įmonėms, neįvertinus jų rinkos vertės ir negavus realaus atlygio. Transporto priemonės parduotos už žemesnę nei rinkos kaina. Apeliantai apeliaciniame skunde teigia, kad transporto priemonės parduotos įvertinus jų būklę sandorio sudarymo metu, tačiau šiems teiginiams pagrįsti nepateikė įrodymų, pagrindžiančių transporto priemonių pardavimo kainų atitikimą pardavimo metu buvusioms rinkos kainoms. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Bendrovė negavo realaus atlygio pagal sudarytus pardavimo sandorius. Bendrovė turėjo įsiskolinimų tiek UAB „Jonviga“, tiek UAB „Vyginta“. UAB „Jonviga“, UAB „Vyginta“ ir Bendrovė tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymo būdu sumažino Bendrovės turimą įsiskolinimą. Bendrovės lėšos panaudotos suteikiant Bendrovės vadovui J. K., gim. (duomenys neskelbtini), 140 000 Eur beprocentinę paskolą. Tokiais buvusių Bendrovės vadovų veiksmais buvo pabloginta nemokios Bendrovės finansinė padėtis. Atsižvelgiant į tai, kad tuo metu Bendrovė turėjo įsipareigojimų kitiems kreditoriams, ginčo sandoriai buvo vykdomi apribojant kitų kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į Bendrovės turtą, o tai yra vienas iš tyčinio bankroto požymių (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktai).
38. Be to, byloje nustatyta, kad Bendrovei esant nemokiai, nebuvo nutraukta 2017 m. gruodžio 2 d. sutartis, sudaryta su UAB Vyganta“, ir 2019 m. rugpjūčio 1 d. sutartis, sudaryta su UAB „Jonviga“ dėl staklių ir kitos įrangos nuomos. UAB „Vyganta“ kiekvieną mėnesį Bendrovei išrašydavo PVM sąskaitą faktūrą 4 029,30 Eur sumai, o UAB „Jonviga“ – 4 840 Eur sumai. Susidariusios skolos iš dalies buvo padengtos Bendrovei parduodant UAB „Vyganta“ transporto priemones, o UAB „Jonviga“ parduodant ilgalaikį turtą (stakles ir kitus įrengimus). Be to, byloje taip pat nustatyta, kad Bendrovės vardu 2020 m. sausio 3 d. buvo sudaryta sutartis dėl mūrininkų stalų nuomos, nors faktiškai šie stalai buvo naudojami ne Bendrovės, o UAB „Jonviga“ veikloje. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 27 darbuotojai, dirbę Bendrovėje, perėjo dirbti į UAB „Jonviga“. Tokie veiksmai, atsižvelgiant į tuo metu buvusią Bendrovės finansinę situaciją, sudaro pagrindą konstatuoti ne tik jau minėtus tyčinio bankroto požymius, nustatytus JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bet ir JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą tyčinio bankroto požymį – veiklos ir (ar) turto perkėlimą į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.
39. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, padarė pagrįstą išvadą, kad ginčo sandorių sudarymo metu (2020 m. birželio – lapkričio mėn.) Bendrovė buvo nemoki. Pažymėtina, kad apeliantų sandoriai (nutarties 34 punktas) blogino Bendrovės finansinę padėtį, apeliantai priėmė Bendrovės ir jos kreditorių interesus pažeidžiančius sprendimus. Apeliantų teiginiai, kad jie nežinojo apie Bendrovės nemokumą ir nežinojo, kad nutarties 34 punkte nurodyti sandoriai blogina Bendrovės finansinę padėtį, prieštarauja byloje esantiems duomenims. Byloje nustatyta, kad po šių sandorių buvo apribotos (panaikintos) galimybės Bendrovės kreditoriams nukreipti išieškojimą į Bendrovės turtą, nes Bendrovė neturi išieškotino turto. Be to, byloje nustatyta, jog J. K., gim. (duomenys neskelbtini), vykdė Bendrovės finansinę padėtį bloginančius sandorius, žinodamas apie UAB „Conlex“ ketinimą inicijuoti bankrotą Bendrovei ir žinodamas apie Kauno apygardos teisme priimtą UAB „Conlex“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek Bendrovės akcininkui ir tam tikru laikotarpiu ėjusiam Bendrovės vadovo pareigas J. K., gim. (duomenys neskelbtini), tiek Bendrovės vadovui J. K., gim. (duomenys neskelbtini), turėjo būti žinoma apie Bendrovės nemokumą. O tai, kad su J. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. K., gim. (duomenys neskelbtini), susijusiomis įmonėmis buvo vykdomi Bendrovės turto vertę mažinantys sandoriai, įrodo ne tik jų žinojimą apie Bendrovės nemokumą, bet ir sąmoningus veiksmus apribojant Bendrovės kreditoriams galimybes nukreipti išieškojimą į Bendrovės turtą.
40. Visuma nustatytų aplinkybių, kurių apeliantai atskirajame skunde argumentuotai neginčija, rodo, kad nagrinėjamu atveju Bendrovės nemokumas kilo ir jos turtinė padėtis toliau buvo bloginama sąmoningais apeliantų veiksmais ir Bendrovės vardu sudarytais sandoriais, žinant (turint žinoti), kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Dėl to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino Bendrovės bankrotą tyčiniu ir nustatė, kad tyčinis bankrotas buvo sukeltas J. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. K., g. (duomenys neskelbtini), veiksmais.
41. Apeliantų atskirajame skunde nurodomi teiginiai apie Bendrovės veiklos sumažėjimo priežastis, byloje nustačius sąmoningus buvusių Bendrovės vadovų veiksmus, bloginant Bendrovės finansinę padėtį, Bendrovės veiklos perkėlimą į UAB „Jonviga“, neturi reikšmės sprendžiant ginčo klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, todėl dėl šių argumentų vertinimo šioje nutartyje išsamiau nepasisakoma.
Dėl bylos procesinės baigties
42. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.