Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-01-12 · Civilinė byla Nr. e2S-168-967/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-01-12
Bylos Nr.
e2S-168-967/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-08574-2022-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
Atsakovas
SIA Favorts VK
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Kpt Group“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-168-967/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08574-2022-9Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 12 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo SIA Favorts VK atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kpt Group“ ieškinį atsakovui SIA Favorts VK dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Kpt Group“ (toliau – ieškovė, UAB „Kpt Group“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo SIA Favorts VK (toliau – atsakovas) 15 000 Eur avansą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 29 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino visiškai.

Atsiliepimas

3. Atsakovas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsakovo teigimu, pirma, jis negavo ieškinio, į kurį turėjo pateikti atsiliepimą, tačiau sužinojęs apie bylą, atsakovas ėmėsi veiksmų susirasti atstovą ir jį susirado; atsakovo atstovas 2022 m. rugpjūčio 29 d. kreipėsi dėl prijungimo prie bylos ir sužinojo, kad yra priimtas teismo sprendimas už akių. Antra, atsakovas pagal su ieškove sudarytą sutartį atliko daug veiksmų ir patyrė išlaidų, kurios sudaro beveik visą ieškovės prašomos priteisti sumos dydį: krovinio paruošiamas, pirmos krovinio dalies pristatymas Anglijoje į uostą, keltas iš Anglijos į uostą Estijoje, antros krovinio dalies pristatymas iš Anglijos į Lietuvą, muitinės procedūrų registravimas deklaravimui į Latviją, pirmos ir antros krovinio dalių pristatymas iš Vilniaus į Latviją, į muitinės sandėlius Liepojoje, muitinės formalumų sutvarkymas ir krovinio pakrovimas į sandėlį Liepojoje; šioms aplinkybėms pagrįsti pateikė sąskaitas. Nurodė, jog ieškovė buvo informuota, kad tokio tipo krovinys dėl savo didelių gabaritų negaus specialių leidimų keliauti į Rusijos Federaciją, todėl ieškovė pasitelkė kitą vežėją. Atsakovo teigimu, tai patvirtina, kad dalis paslaugų ieškovei buvo suteikta, o likusi sutarties dalis, už kurią atsakovas turėjo gauti 15 000 Eur, buvo įvykdyta kito subjekto.

4. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame prašė jo netenkinti. Nurodė, kad Latvijos Respublikos antstolės Agnese Bike 2022 m. liepos 4 d. aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad atsakovo (duomenys neskelbtini) V. K. procesiniai dokumentai buvo įteikti 2022 m. liepos 4 d. apie 13:45 val. Atsakovas deklaratyviai teigė, kad atsiliepimo nepateikė dėl tariamai neįteiktų ar netinkamai ir ne visa apimtimi įteiktų procesinių dokumentų, tačiau jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė, taigi, nėra jokių abejonių, kad atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai ir teismo pareiga įteikti atsakovui procesinius dokumentus buvo besąlygiškai įgyvendinta. Pažymėjo, jog procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti 2022 m. liepos 4 d., teismo sprendimas už akių priimtas 2022 m. liepos 29 d., 20 dienų terminas pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimui suėjo 2022 m. rugpjūčio 18 d., tuo tarpu pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teismui pateiktas tik 2022 m. rugsėjo 5 d., tokiu būdu, darytina išvada, kad atsakovas net du mėnesius buvo visiškai pasyvus, nebandė susisiekti su teismu ir neįgyvendino savo teisių. Ieškovės įsitikinimu, 25 dienų terminas yra pakankamas susirasti atstovą, tuo tarpu atsakovas jokių svarbių priežasčių, dėl kurių nepateikė atsiliepimo į ieškinį svarbumo nenurodė ir tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Įstatymas įpareigoja atsakovą nurodyti aplinkybes, galinčias turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui bei pridėti tai patvirtinančius įrodymus, tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui – atsakovui patikėtas krovinys nebuvo pristatytas galutiniam pirkėjui, o sutartis, pagal kurią buvo atliktas avansinis mokėjimas – šiurkščiai pažeista ir neįvykdyta, atsakovas nesilaikė ieškovės nurodymų ir vengė grąžinti krovinį ieškovei. Paaiškino, kad atsakovas yra profesionalus krovinių pervežimu besiverčiantis ūkio subjektas, prisiėmęs tam tikrų išlaidų atsiradimo riziką ir suteikęs teisėtą lūkestį ieškovei, kad sutartis bus įvykdyta. Dėl to atsakovo nurodytos aplinkybės neturi teisinės ir faktinės reikšmės priimto teismo sprendimo už akių teisėtumui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-24816-1044/2022 atsakovo SIA Favorts VK pareiškimo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 29 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.

6. Teismas nustatė, kad atsakovui procesiniai dokumentai įteikti vadovaujantis 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (išsiųsti įteikiančiai institucijai, gautas gavimo patvirtinimas – 2022 m. gegužės 27 d.; Latvijos prisiekusiųjų antstolių taryba patvirtino, kad dokumentai atsakovo (duomenys neskelbtini) V. K. buvo įteikti 2022 m. liepos 4 d.), dėl to atsakovo argumentus, kad jis negavo procesinių dokumentų (ar, kaip teigė, gavo dalį jų), nebuvo informuotas apie prasidėjusį teisminį procesą Lietuvos Respublikos teisme, pripažino nepagrįstais. Taigi, laikė, kad atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nereiškė prašymų pratęsti ar atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti (terminas atsiliepimui pateikti baigėsi 2022 m. liepos 25 d.).

7. Teismas pažymėjo, kad pats atsakovas nurodė ir byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog jau 2022 m. liepos 27 d., t. y. dar iki teismo sprendimo už akių priėmimo (2022 m. liepos 29 d.), atsakovas sudarė atstovavimo sutartį su advokato padėjėju Lietuvoje, tačiau atstovas dėl susipažinimo su bylos medžiaga (dėl prijungimo prie EPP sistemos) kreipėsi tik 2022 m. rugpjūčio 29 d., pats atsakovas į teismą jokia kita forma nesikreipė, todėl vertino, kad atsakovas realiai ir laiku buvo informuotas apie prasidėjusį teismo procesą, t. y. atsakovas buvo informuotas ne fiktyviai, bet faktiškai, o jo pateikti argumentai, nesudaro pagrindo spręsti, kad delsimas (pasyvumas) naudotis savo teisėmis buvo nulemtas priežasčių, susijusių su objektyviu nežinojimu.

8. Teismas akcentavo ir tai, kad atsakovas yra ūkio subjektas užsiimantis krovinių pervežimu, todėl jam, kaip pervežimų profesionalui, taikomi griežtesni atidumo ir rūpestingumo standartai, tačiau duomenų apie tai, kad atsakovas įvykdė sutartį, byloje nėra (krovinio nepristatė, su ieškove nebendradarbiavo, krovinį iškrovė kitoje vietoje nei nurodyta CMR važtaraštyje (sutarties 2.11, 2.14, 2.17 punktai); atsakovas nenurodė jokių aplinkybių ir neteikė įrodymų, kad sutartis nebuvo įvykdyta dėl ieškovės kaltės, tuo tarpu byloje pateikti rašytiniai įrodymai (CMR važtaraštis, mokėjimo dokumentai, šalių tarpusavio susirašinėjimas) patvirtina, kad atsakovas neįvykdė sutartinės prievolės pervežti krovinį, ieškovė už atsakovo paslaugas yra sumokėjusi 15 000 Eur, kurių atsakovas ieškovei negrąžino. Taigi sprendė, kad nors atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir teigė, kad ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti, tačiau nenurodė aplinkybių ir neteikė įrodymų, kurie patvirtintų teiginių pagrįstumą ir / ar paneigtų ieškovės pateiktus įrodymus.

9. Teismas konstatavo, kad pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo argumentai ir pateikti įrodymai nesudaro pagrindo laikyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 29 d. sprendimu už akių buvo netinkamai įvertintas ieškovės reikalavimų pagrįstumas, todėl pareiškimo dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai

10. Atsakovas SIA Favorts VK atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-24816-1044/2022 ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovo prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo arba grąžinti klausimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

Atsiliepimas

11. Nurodė, jog atsakovas nuolat akcentavo, kad jam buvo įteikti nepilnos apimties teismo dokumentai, jis net negavo pagrindinio dokumento – ieškovės ieškinio ir jo priedų, todėl nesuprato, į ką jam reikia atsikirsti, kokį atsiliepimą pateikti ir t.t., tuo tarpu jokie įstatymai nenumato atsakovo pareigos ieškoti papildomų dokumentų, kurie galimai turėjo būti pridėti prie viso paketo, tačiau nebuvo pridėti. Taip pat pažymėjo, kad jis yra ne Lietuvos Respublikos pilietis.

Žemesnės instancijos teismas

12. Laikė, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai rūpestingas informuodamas šalis apie teisminį procesą, be to, neužtikrino rungimosi principo.

13. Pažymėjo, kad atsakovui buvo pritaikyta maksimali teisinė sankcija, kas niekaip nesuderinama su teisingu bylos išnagrinėjimu.

14. Laikė, kad tarp šalių vyko komunikacija, be to, pats atsakovas patyrė ypač didelių nuostolių, dėl kurių bus svarstomas ir priešieškinio pateikimo būtinumas, kadangi turi būti objektyviai, visapusiškai ištirtos ir įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės tam, kad byloje būtų priimtas teisingas ir pagrįstas teismo sprendimas, t. y. teisingumas negali būti formalus, jis turi būti realus.

15. Pabrėžė, kad atsižvelgiant į tai, jog šalies teisė būti išklausytai yra prioritetinė, atsakovas negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, darė išvadą, jog egzistuoja pagrindas panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.

Atsiliepimas

16. Ieškovė UAB „Kpt Group“ pateikė atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė:

17. Pabrėžė, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai, kaip Latvijos Respublikos antstolės Agnese Bike 2022 m. liepos 4 d. aktas Nr. (duomenys neskelbtini) aiškiai patvirtina, jog procesiniai dokumentai atsakovo atstovui ((duomenys neskelbtini)) V. K. buvo įteikti adresu (duomenys neskelbtini), dar 2022 m. liepos 4 d. apie 13:45 val. Tokiu būdu, laikė, kad nekyla jokių abejonių, jog procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai ir teismo pareiga tinkamai įteikti procesinius dokumentus atsakovui buvo įgyvendinta.

18. Pakartotinai pažymėjo ir tai, jog sprendimas už akių buvo priimtas 2022 m. liepos 29 d., t. y. 20 dienų terminas pareiškimo dėl sprendimo už akių pateikimui suėjo 2022 m. rugpjūčio 18 d., tuo tarpu pirmasis pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateiktas tik 2022 m. rugsėjo 5 d., taigi, iš šių aplinkybių matyti, jog net du mėnesius, įskaitant ir laikotarpį nuo procesinių dokumentų įteikimo iki sprendimo priėmimo, atsakovas buvo visiškai pasyvus ir niekaip nebandė susisiekti su bylą nagrinėjančiu teismu, bei nerodė jokio suinteresuotumo.

19. Atkreipė dėmesį, jog net ir gavęs per antstolį Vilniaus miesto apylinkės teismo procesinius dokumentus, atsakovas nebandė nei raštu, nei telefonu ar kitokiomis priemonėmis susisiekti su bylą nagrinėjančiu teismu, niekaip neinformavo apie tariamai ne visa apimtimi gautus procesinius dokumentus, neprašė jų išsiųsti pakartotinai kitomis priemonėmis. Be to, laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 4 d., kuomet procesiniai dokumentai antstolio buvo įteikti atsakovui, iki 2022 m. rugsėjo 5 d., kuomet buvo pateiktas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei atsakovas, nei jo atstovas, kuriam turėtų būti žinomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) įtvirtinti procesiniai terminai ir šių terminų nesilaikymo teisinės pasekmės, nesikreipė į teismą dėl atitinkamų procesinių terminų pratesimo. Tuo pačiu pažymėjo, kad duomenų, jog atsakovas būtų kreipęsis į procesinius dokumentus įteikusią Latvijos Respublikos antstolę Agnesę Bikę su prašymu pateikti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo gautų ir/arba atsakovui įteiktų dokumentų apyrašą arba kitokį įrodymą, iš kurio būtų galima nustatyti pateiktų dokumentų apimtis, atsakovas nepateikė.

20. Ieškovė akcentavo, kad atsakovas, net ir susipažinęs su ieškiniu ir jį pagrindžiančiais įrodymais, taip pat su ieškovės atsiliepimo į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo argumentais, niekaip neįrodė savo teiginių, jog sprendimas už akių tariamai yra nepagrįstas ir neteisingas, kaip ir nepaneigė fakto, kad atsakovui patikėtas krovinys nebuvo pristatytas galutiniam gavėjui, o sutartis, už kurios įvykdymą buvo atliktas avansinis mokėjimas, buvo šiurkščiai pažeista ir neįvykdyta, atsakovas nesilaikė nurodymų ir vengė grąžinti krovinį ieškovei, tačiau vietoje to atsakovas pažymėjo, kad jis pagal su ieškove sudarytą sutartį tariamai atliko daug pareigų bei veiksmų, taip pat buvo patirtos ir išlaidos, sudarančios beveik visą ieškovės prašomos sumos dydį, užsimena apie galimybę pateikti priešieškinį ir pan., kas nagrinėjamame kontekste neturi jokios teisinės ir faktinės reikšmės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

10. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo SIA Favorts VK pareiškimas dėl teismo 2022 m. liepos 29 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias priimto sprendimo už akių peržiūrėjimą.

Dėl pareiškimo dėl teismo priimto sprendimo už akių peržiūrėjimo

11. CPK 142 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Kai šalis be svarbių priežasčių per teismo nustatytą terminą nepateikia paruošiamojo dokumento (dubliko, tripliko), teismas kitos šalies prašymu turi teisę priimti sprendimą už akių (CPK 227 straipsnio 3 dalis). CPK 285 straipsnio 1 dalis nustato, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. CPK 285 straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta CPK nustatyta tvarka.

12. Vadinasi, esant CPK 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali užbaigti bylą priimdamas sprendimą už akių. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų vienos ginčo šalies pateiktų ir (ar) nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), todėl sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017). Sprendimo už akių institutas skirtas tam, kad būtų užtikrintas proceso koncentruotumo principas ir užkirstas kelias vilkinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019). Sprendimą už akių sudaro įžanginė ir rezoliucinė dalys bei sutrumpinti motyvai (CPK 286 straipsnio 1 dalis).

13. Teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai: 1) neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą; 2) iš neatvykusios šalies gautas prašymas atidėti parengiamąjį ar teismo posėdį ir jame nurodytos neatvykimo į posėdį priežastys, jeigu teismas šias priežastis pripažino svarbiomis; 3) atsakovui tinkamai pranešta tik dėl dalies ieškovo reikalavimų ir juos pagrindžiančių aplinkybių, tačiau kitų ieškinio reikalavimų negalima išnagrinėti skyrium; 4) atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių; 5) kitais CPK numatytais atvejais, kai priimti sprendimo už akių neleidžiama (CPK 285 straipsnio 3 dalis).

14. Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 285 straipsnio 5 dalis). CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kita ko, turi būti nurodytos aplinkybės, liudijančios atsiliepimo į ieškinį nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes, o šios dalies 4 punkte – aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla. Sprendimo dėl atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priėmimo už akių klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo termino pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą pabaigos dienos rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus (CPK 285 straipsnio 6 dalis). Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas turi teisę: 1) pareiškimo netenkinti; 2) panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 288 straipsnio 3 dalis). Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis).

15. Iš to, kas paminėta, matyti, kad teismo teisė priimti sprendimą už akių glaudžiai susijusi su asmens teisių dalyvauti pradėtoje byloje ir išreikšti savo poziciją užtikrinimu. Sprendimo už akių civilinėje byloje pasyviai besielgiančiai šaliai priėmimo prielaida yra tinkamas šios šalies informavimas apie vykstantį teismo procesą, kitaip tariant, tinkamas procesinių dokumentų įteikimas jai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).

16. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje yra nuosekliai pabrėžiama, kad gali būti taikomi įvairūs teisės kreiptis į teismą ribojimai. Šiuo aspektu EŽTT yra pažymėjęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnis reikalauja bei leidžia valstybėms narėms organizuoti savo teisinę sistemą tokiu būdu, kuris palengvintų greitus ir veiksmingus teisminius procesus, įskaitant ir galimybę priimti sprendimus už akių (žr., pvz., 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Gankin ir kiti prieš Rusiją, peticijų Nr. 2430/06, 1454/08, 11670/10 ir 12938/12), tačiau tai negali būti daroma kitų procesinių garantijų, ypač šalių lygiateisiškumo principo, sąskaita (žr. 2015 m. gegužės 21 d. sprendimą byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13). Šie ribojimai neturi suvaržyti asmens teisės kreiptis į teismą taip, kad būtų pažeista pati tokios teisės esmė. Taikomas ribojimas neatitiks Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jeigu juo nebus siekiama teisėto tikslo ir nebus pagrįsto proporcingumo ryšio tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (žr. 2017 m. vasario 16 d. sprendimą byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06).

17. EŽTT nurodė, kad tais atvejais, kai civilinės bylos išnagrinėjamos nedalyvaujant vienai iš proceso šalių, reikia įvertinti šias aplinkybes: 1) ar teismas buvo pakankamai rūpestingas informuodamas šalis apie teisminį procesą ir ar šalys gali būti laikomos atsisakiusiomis savo teisės stoti prieš teismą ir gintis; 2) ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieš juos priimtą teismo sprendimą, reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principą (žr. 2015 m. spalio 8 d. sprendimą byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12). Sprendžiant klausimą dėl to, ar asmuo gali būti laikomas atsisakiusiu teisės stoti prieš teismą, išankstinė sąlyga yra ta, kad jis turi būti tinkamai informuotas apie tokią turimą teisę bei vykstantį teisminį procesą (žr. 2016 m. birželio 9 d. sprendimą byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08).

18. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams ir argumentams.

19. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2022 m. balandžio 8 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui prašydama priteisti iš atsakovo SIA Favorts VK 15 000 Eur avansą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškiniu taip pat prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties nepateiktų atsiliepimo į ieškinį. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 29 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino visiškai. Atsakovas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 14 d. nutartimi atsakovo SIA Favorts VK pareiškimo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 29 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino; apeliantas padavė atskirąjį skundą.

20. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovo buveinės vieta yra (duomenys neskelbtini), t. y. adresas, kurį atsakovas nurodė ieškovei sudarydamas 2021 m. gruodžio 3 d. vienkartinio krovinio pervežimo sutarti Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat kurį ieškinyje nurodė ieškovė. Atsakovui SIA Favorts VK ieškinys su priedais ir pranešimas pateikti atsiliepimą į ieškinį išsiųsti Latvijos kompetentingai įstaigai pagal 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse; 2022 m. gegužės 27 d. gautas gavimo patvirtinimas; Latvijos prisiekusiųjų antstolių taryba patvirtino, kad dokumentai atsakovui buvo įteikti 2022 m. liepos 4 d. (duomenys neskelbtini) V. K. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas atsakovo argumentus, kad jis procesinių dokumentų negavo (ar, kaip teigė, gavo dalį jų), nebuvo informuotas apie prasidėjusį teisminį procesą Lietuvos Respublikos teisme, pagrįstai laikė neįrodytais. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog duomenų, kad atsakovas būtų kreipęsis į procesinius dokumentus įteikusią Latvijos Respublikos antstolę su prašymu pateikti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo gautų ir/arba atsakovui įteiktų dokumentų apyrašą arba kitokį įrodymą, iš kurio būtų galima nustatyti pateiktų dokumentų apimtis, atsakovas taip pat nepateikė. Kaip minėta, procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti 2022 m. liepos 4 d., sprendimas už akių priimtas 2022 m. liepos 29 d., t. y. 20 dienų terminas pareiškimo dėl sprendimo už akių pateikimui suėjo 2022 m. rugpjūčio 18 d., tuo tarpu pirmasis pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateiktas tik 2022 m. rugsėjo 5 d. Taigi, iš šių aplinkybių matyti, jog net du mėnesius, įskaitant ir laikotarpį nuo procesinių dokumentų įteikimo iki sprendimo priėmimo, atsakovas buvo visiškai pasyvus ir niekaip nebandė susisiekti su bylą nagrinėjančiu teismu, bei nerodė jokio suinteresuotumo, tuo labiau, kad pats atsakovas nurodė ir byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtino, kad jau 2022 m. liepos 27 d., t. y. dar iki teismo sprendimo už akių priėmimo (2022 m. liepos 29 d.), atsakovas sudarė atstovavimo sutartį su advokato padėjėju Lietuvoje, tačiau atsakovo atstovas dėl susipažinimo su bylos medžiaga (dėl prijungimo prie EPP sistemos) kreipėsi tik 2022 m. rugpjūčio 29 d., pats atsakovas į teismą jokia kita forma nesikreipė net ir gavęs per antstolį Vilniaus miesto apylinkės teismo procesinius dokumentus, t. y. atsakovas nebandė nei raštu, nei telefonu ar kitokiomis priemonėmis susisiekti su bylą nagrinėjančiu teismu, niekaip neinformavo apie tariamai ne visa apimtimi gautus procesinius dokumentus, neprašė jų išsiųsti pakartotinai kitomis priemonėmis. Taigi, apeliacinės instancijos vertinimu, nustatytų aplinkybių visu leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovui buvo žinoma apie prasidėjusį teismo procesą, apie jį atsakovas buvo informuotas ne fiktyviai, bet faktiškai, o jo pateikti argumentai (nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui), nesudaro pagrindo spręsti, kad delsimas (pasyvumas) naudotis savo teisėmis buvo nulemtas priežasčių, susijusių su objektyviu nežinojimu.

21. Pažymėtina, jog šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga (CPK 42 straipsnio 5 dalis).

22. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo ir atidaus (lot. bonus pater familias) elgesio standartą. Teismų praktikoje ne kartą yra pažymima, jog asmuo, ignoruodamas įstatymus, nesidomėdamas savo teisėmis ir pareigomis, elgiasi neprotingai, todėl negali pasiteisinti tuo, kad nežino įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2007; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; ir kt.). Nagrinėjamu atveju pranešime dėl atsiliepimo pateikimo atsakovui buvo išaiškinta, kad jis turi pareigą (privalo) per 20 d. pateikti atsiliepimą į ieškinį, o tuo atveju, jei be pateisinamos priežasties atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį, teismas turės teisę priimti sprendimą už akių, dėl ko nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ar konstatuoti teismo priimto sprendimo už akių neteisėtumą.

23. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas nenurodė objektyvių priežasčių, kurios suponuotų pagrindą atsakovo procesinių teisių pažeidimui konstatuoti, o atsakovui neįvykdžius procesinės pareigos pateikti atsiliepimą į ieškinį, pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą priimti sprendimą už akių. Nekonstatavus, jog iki sprendimo už akių priėmimo atsakovas buvo pasyvus dėl svarbių priežasčių, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje galėjo būti priimtas sprendimas už akių, t. y. aplinkybė, nurodyta CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkte, nenustatyta.

24. Jau nurodyta, kad, sprendžiant sprendimo už akių panaikinimo bei bylos nagrinėjimo atnaujinimo klausimą, turi būti vertinami ir šalies argumentai bei įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimo už akių, nes pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus pareiškime turi būti nurodytos dvi aplinkybių grupės. Apeliantas, siekdamas, kad sprendimas už akių būtų panaikintas, privalo nurodyti argumentus ar pateikti įrodymus, kurie turėtų įtakos priimto sprendimo už akių neteisėtumui ir nepagrįstumui.

25. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl įrodymų vertinimo civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu ir procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178, 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia, – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503-969/2015). Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas principas, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai), t. y. įrodinėjimo pareigą civiliniame procese turi proceso šalys, o ne teismas. Atsakovui, siekiančiam sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepakanka pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu – atsakovo pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas nepaisant atsakovo netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365-690/2018).

26. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė (užsakovas) ir atsakovas (vežėjas) 2021 m. gruodžio 3 d. sudarė vienkartinio krovinio pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl krovinio pervežimo iš Sufloko, Didžiosios Britanijos į Orenburgą, Rusijos Federaciją; nurodyta pakrovimo data – 2021 m. gruodžio 9 d., iškrovimo data – 2021 m. gruodžio 30 d., pervežimo kaina – 30 000 Eur, apmokėjimo forma banko pavedimas, mokėjimo terminas – 50 proc. po pakrovimo ir 50 proc. po CMR važtaraščio kopijos su gavėjo žymomis gavimo. Atsakovas pateikė ieškovei 2021 m. gruodžio 9 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 15 000 avansinio mokėjimo, kurią ieškovė apmokėjo (2021 m. gruodžio 10 d. mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. gruodžio 13 d. mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. gruodžio 14 d. mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovas galutiniam gavėjui krovinio nepristatė nei nustatytu terminu, nei jokiu kitu terminu net ir praėjus beveik mėnesiui po sutartyje nurodytos krovinio pristatymo galutiniam gavėjui datos, atsakovas su ieškove nebendradarbiavo, neteikė informacijos, praleidęs sutartinius krovinio pristatymo terminus disponavo kroviniu ir nepristatė krovinio galutiniam gavėjui. Atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo šių aplinkybių iš esmės neneigė; atskirajame skunde taip pat.

27. Šiuo atveju atsakovas nei pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei atskirajame skunde nepateikė jokių įrodymų, kuriais galėtų nuginčyti ieškovės nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, pagal kuriuos ir buvo priimtas 2022 m. liepos 29 d. sprendimas už akių. Pareiškime ir atskirajame skunde neginčijama, kad ieškovė sumokėjo atsakovui 15 000 Eur užmokesčio dalį už pervežimo paslaugas pagal CMR konvenciją iki krovinio sutarties įvykdymo, anaiptol, byloje pateikti rašytiniai įrodymai (CMR važtaraštis, mokėjimo dokumentai, šalių tarpusavio susirašinėjimas) patvirtina, kad atsakovas neįvykdė sutartinės prievolės pervežti krovinį, ieškovė už atsakovo paslaugas yra sumokėjusi 15 000 Eur, kurių atsakovas ieškovei negrąžino. Nei pareiškime, nei atskirajame skunde atsakovas nenurodė jokių aplinkybių ir neteikė įrodymų, kad sutartis nebuvo įvykdyta dėl ieškovės kaltės, nenurodė jokių argumentų dėl ieškovės reiškiamo reikalavimo nepagrįstumo. Argumentai, jog tarp šalių vyko komunikacija, laikytini nepagrįstais, o tai, jog pats atsakovas patyrė ypač didelių nuostolių, dėl kurių bus svarstomas ir priešieškinio pateikimo būtinumas, nagrinėjamame kontekste neturi jokios teisinės ir faktinės reikšmės. Kitų argumentų ir įrodymų, kurie galėtų kelti abejonę priimto sprendimo, kuriuo galimai buvo pažeistos atsakovo teisės ar teisėti interesai, pagrįstumu ir teisėtumu, atsakovas pareiškime nenurodo, todėl konstatuotina, kad nei pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo argumentai, nei atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo laikyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 29 d. sprendimu už akių buvo netinkamai įvertintas ieškovės reikalavimų pagrįstumas.

Dėl bylos procesinės baigties

28. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, todėl atskirasis skundas netenkinamas ir skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

atsakovo atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-24816-1044/2022 palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė