- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-12
- Bylos Nr.
- e2A-1464-614/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21043-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- UAB „Remi Invest“
- Atsakovas
- UAB ,,Asap Management“
- Trečiasis asmuo
- UAB ,,Imunis“
- Kategorijos
- 2.6.2.1Netesybos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Remi Invest“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalies dėl palūkanų, civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Remi Invest“ ieškinį atsakovei UAB ,,Asap Management“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo UAB ,,Imunis“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 124,63 Eur, kuriuos sudaro 84,63 Eur palūkanų pagal įstatymą ir 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 8 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad pradinė kreditorė UAB ,,Imunis“ suteikė paslaugas atsakovei ir išrašė apmokėjimui sąskaitas faktūras 2 474,45 Eur sumai. 2018 m. kovo 31 d. pradinė kreditorė ir atsakovė pasirašė tarpusavio skolų suderinimo aktą, pagal kurį atsakovės skola pradinei kreditorei buvo 1 000 Eur. Ieškinyje nurodė, kad 2018 m. gegužės 14 d. pradinė kreditorė ir ieškovė sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. IR-18-010, kurios pagrindu ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovės skolą, netesybas, nuostolius, palūkanas ir kitus mokėjimus. Ieškovė pažymėjo, kad nors atsakovė po Reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo sumokėjo pradinei kreditorei skolą, tačiau tai neatleidžia jos nuo pareigos vykdyti su skola susijusias prievoles naujajai kreditorei ir sumokėti ieškovei palūkanas už praleistą terminą sumokėti skolą.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį ir priešieškinį, kuriuo su ieškinyje nurodytais reikalavimais nesutiko ir prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. IR-18-010 pripažinti negaliojančia kaip apsimestinį sandorį pagal Civilinio kodekso 1.87 straipsnį ir priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės ir pradinės kreditorės 2018 m. gegužės 14 d. pasirašyta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. IR-18-010 savo esme yra ne reikalavimo perleidimo sutartis, o susitarimas dėl skolos išieškojimo iš atsakovės. Taip pat nurodė, kad tarpusavio skolų suderinimo aktu atsakovė ir pradinė kreditorė aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino 1 000 Eur dydžio skolos likutį. Šią skolą atsakovė 2018 m. gegužės 14 d. ir 2018 m. birželio 7 d. pavedimais padengė visiškai, pinigines lėšas pervesdama ne į ieškovės, bet į pradinės kreditorės UAB „Imunis“ banko sąskaitą. Pažymėjo, kad Reikalavimo perleidimo sutartį dėl 1 000 Eur ieškovė su UAB „Imunis“ sudarė 2018 m. gegužės 14 d., tačiau skola šiai dienai buvo nebe 1 000 Eur, bet tik 700 Eur.
3. Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašė priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Reikalavimo perleidimo sutartis atsakovės teisių nepažeidžia, todėl ji nelaikytina subjektu, galinčiu pareikšti ieškinį dėl sutarties negaliojimo CK 1.87 straipsnio pagrindu. Nurodė, kad iš Reikalavimo perleidimo sutarties turinio aiškiai matyti, jog šalių valia buvo sudaryti būtent reikalavimo teisės perleidimo, o ne teisinių paslaugų teikimo sutartį. Pažymėjo, kad vien tai, jog sutartyje galbūt yra nuostatų, kurios būdingos ir kitiems, pavyzdžiui, teisinių paslaugų teikimo teisiniams santykiams, nereiškia, jog sutartis nėra reikalavimo perleidimo sutartis.
4. Trečiasis asmuo UAB ,,Imunis“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad dėl nežinomų priežasčių atsakovė perleistą 1 000 Eur skolą pervedė UAB ,,Imunis“, o ne naujajai kreditorei (ieškovei). Apie tai trečiasis asmuo informavęs ieškovę. Trečiojo asmens paaiškinimu, kadangi Reikalavimo perleidimo sutartimi naujoji kreditorė įsipareigojo už reikalavimą sumokėti 70 proc. reikalavimo sumos, t. y. 700 Eur, kuriuos turėjo sumokėti skolininkei atsiskaičius, o pastaroji skolą sumokėjo pirminei kreditorei (trečiajam asmeniui), tai, vadovaujantis Reikalavimo sutarties priedu Nr. 3, pradinė kreditorė grąžino ieškovei 30 proc. reikalavimo sumos, t. y. 300 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė ir, įskaitęs šalių viena kitai mokėtinas sumas už patirtas bylinėjimosi išlaidas, priteisė atsakovei UAB ,,Asap Management“ iš ieškovės UAB „Remi Invest“ 140 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
6. Teismas padarė išvadą, kad 2018 m. kovo 31 d. pradinė kreditorė ir atsakovė pasirašė tarpusavio skolų suderinimo aktą, kuriame nustatė, kad atsakovės skola pradinei kreditorei yra 1 000 Eur. Pažymėjo, kad šiame akte nėra nurodyti jokie kiti atsakovės įsipareigojimai trečiajam asmeniui (pradinei kreditorei), t. y., akte nenurodyta, kad atsakovė, be 1 000 Eur pagrindinės skolos taip pat turi sumokėti palūkanas ir (ar) netesybas, nors pasirašant aktą, pirmiau nurodytose sąskaitose faktūros nustatyti jų apmokėjimo terminai jau buvo pasibaigę. Taip pat pažymėjo, kad ir byloje nėra jokių kitų įrodymų, kad pirminė kreditorė būtų laikiusi, jog atsakovė jai yra skolinga ne tik pagal sąskaitas faktūras nesumokėtą skolą (1 000 Eur), bet ir kažkokias papildomas sumas, o vien tai, kad reikalavimo perleidimo sutartyje yra nurodoma, kad ieškovė perima skolos reikalavimą, kurios dydis nurodomas sutarties priede, bei kitas su perleidžiamu reikalavimu susijusias mokėtinas sumas (delspinigius, baudas, palūkanas ir kt.), savaime negali būti laikoma įrodymu, kad tokios mokėtinos sumos egzistavo, o tik reiškia, kad jei tokios sumos būtų, jos irgi būtų laikomos perleistomis pagal sutartį.
7. Naujosios kreditorės (ieškovės) reikalavimas atsakovei, pateikiant reikalavimo perleidimo sutartį, yra laikomas pareikštu 2018 m. birželio 8 d., t. y. jau po to, kai atsakovė prievolę buvo įvykdžiusi pirminei kreditorei.
8. Pasisakydamas dėl priešieškinio reikalavimo pripažinti Reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia, teismas nurodė, kad išnagrinėjęs bylą nenustatė apsimestinio sandorio elementų, o vien tai, kad ieškovė, įsigijusi reikalavimo teisę, nesumokėjo trečiajam asmeniui ir šalys atsiskaitė jau po to, kai atsakovė pervedė skolą trečiajam asmeniui, savaime nėra nei neteisėta, nei sudaro sąlygas kažkuriai iš šalių išvengti įstatyme nustatytų pareigų. Reikalavimo perleidimo sutarčiai įstatymas nenustato specifinio reikalavimo dėl atsiskaitymo tvarkos, todėl šalys, galiojant dispozityvumo principui, yra laisvos susitarti, kada ir kaip bus atsiskaitoma.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Remi Invest“ prašo panaikinti 2018 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkes teismo sprendimą dalyje dėl palūkanų priteisimo ir priteisti 12,95 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 31 d. tarp atsakovės ir trečiojo asmens tarpusavio skolų suderinimo akto pasirašymo iki prievolės įvykdymo bei procesines palūkanas, skaičiuotinas nuo civilines bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, išspręsti priteistų bylinėjimosi išlaidų perskirstymo klausimą bei apeliantės UAB „Remi Invest“ naudai priteisti 240 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10. 2018 kovo 31 d. pasirašytas tarpusavio skolų suderinimo aktas negali būti traktuojamas kaip dokumentas, kuriuo trečiasis asmuo ir į ateitį atsisakė bet kokių reikalavimų į atsakovę dėl nesavalaikio prievolės įvykdymo.
11. Atsakovė vėlavo atsiskaityti su trečiuoju asmeniu pagal 2017 m. balandžio 24 d. PVM sąskaitą-faktūrą jau nuo 2017 m. gegužės 8 d. Tarpusavio skolų suderinimo aktas buvo sudarytas pirminio dokumento, t. y. neapmokėtos 2017 m. balandžio 24 d. PVM sąskaitos-faktūros, pagrindu. Šalys, pasirašydamos šį aktą, suderino jau pasirašymo metu egzistavusios skolos dydį, o ne sukūrė naują prievolę, todėl darytina išvada, kad atsakovei pareiga atsiskaityti su trečiuoju asmeniu kilo jau sekančią dieną po minėto tarpusavio skolų suderinimo akto pasirašymo dienos. Trečiasis asmuo nereiškė ir neprivalėjo reikšti jokių papildomų reikalavimų atsakovei dėl suderintos 1 000 Eur skolos apmokėjimo, tuo tarpu atsakovei, vengiant laiku atsiskaityti už pavėluotą pagrindinės prievolės įvykdymą kilo pareiga mokėti palūkanas.
Atsiliepimas
12. Atsakovė UAB ,,Asap Management“ pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir iš apeliantės priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas bei skirti apeliantei 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis.
13. Nurodė, kad trečiasis asmuo pats perleido savo turimą 1 000 Eur reikalavimo teisę apeliantei. Nei prieš reikalavimo teisės perleidimą, nei sudarydama reikalavimo perleidimo sutartį, nei po jos sudarymo trečiasis asmuo jokių papildomų mokėjimų iš atsakovės nėra reikalavęs, nėra pateikęs jokio raginimo, kad atsakovė susimokėtų nors kokias sumas trečiajam asmeniui ar apeliantei, reikalavimo perleidimo sutarties nepateikė. Net ir po reikalavimo teisės perleidimo sutarties gavusi 1 000 Eur apmokėjimą iš atsakovės, pastarajai nepateikė jokio pranešimo apie reikalaujamas kokias nors papildomas sumas.
14. Prašydama priteisti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, atsakovė nurodė, kad apeliantė iš esmės ginčija visą pirmos instancijos teismo sprendimą, tačiau dirbtinai sumažina prašomas priteisti palūkanas iki 12,95 Eur, jų prisiteisimui pirmoje ir apeliacinėje instancijose jau išleidžia 1 150 Eur bylinėjimosi išlaidoms (30,00 Eur žyminiams mokesčiams bei 1 120 Eur advokato ir advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti), apeliantė tokiu savo elgesiu nesilaiko nuoseklios pozicijos savo reikalavimo atžvilgiu. Atsakovės nuomone, jeigu apeliantė būtų savo laiku pareiškusi pagrįstą reikalavimą, teisės aktų nustatyta tvarka pateikusi savo įgaliojimus patvirtinančius dokumentus, reikalavimo perleidimo sutartį, pagrįstus palūkanų paskaičiavimus, tai šios civilinės bylos su tokiomis neprotingai didelėmis investicijomis net nebūtų buvę.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. kovo 31 d. pradinė kreditorė ir atsakovė pasirašė Tarpusavio skolų suderinimo aktą, kuriame nustatė, kad atsakovės skola pradinei kreditorei yra 1 000 Eur (e. b. t. 1, l. 11). Atsakovė 2018 m. gegužės 14 d. sumokėjo trečiajam asmeniui UAB „Imunis“ 300 Eur, o 2018 m. birželio 7 d. – 700 Eur (e. b. t. 1, l. 103). 2018 m. gegužės 14 d. pradinė kreditorė ir ieškovė sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. IR-18-010, kuria susitarė, kad ieškovė perima skolos reikalavimą, kurios dydis nurodomas sutarties priede, bei kitas su perleidžiamu reikalavimu susijusias mokėtinas sumas (delspinigius, baudas, palūkanas ir kt. (Sutarties 1.1 punktas) (e. b. t. 1, l. 13-14). Reikalavimo perleidimo sutarties prieduose Nr. 1 ir Nr. 2 buvo nurodyta, kad perleidžiama 1 000 Eur skola (skolininkė – UAB „Asap managment“); kad reikalavimas yra įgyjamas už 70 proc. pagrindinio reikalavimo sumos, kurią įgijėjas įsipareigoja sumokėti per 5 dienas nuo tos dienos, kai skolininkas sumoka pagrindinį reikalavimą ar jo dalį (e. b. t. 1, l. 15-17). Reikalavimo perleidimo sutarties priede Nr. 3, pasirašytame 2018 m. gegužės 18 d., buvo nurodyta, kad skolininkui sumokėjus reikalavimą ar jo dalį tiesiogiai kreditoriui, pastarasis įsipareigoja per 5 dienas grąžinti reikalavimo įgijėjui 30 proc. nuo skolininko sumokėtos sumos (e. b. t. 1, l. 150). 2018 m. birželio 8 d. UAB „Sostinės teisė“ teisininkas M. B. elektroniniu paštu donatas.zvalionis@gmail.com informavo atsakovę apie reikalavimo perleidimą, prašydamas sumokėti UAB „Remi invest“ 1 000 Eur skolą, 115 Eur skolos administravimo išlaidų ir 160,68 Eur palūkanų. Į šį laišką D. Ž. atsakė 2018 m. birželio 11 d., nurodydamas, kad UAB „Asap managment“ neturi skolos UAB „Imunis“ (e. b. t. 1, l. 18-21). 2018 m. birželio 8 d. UAB „Remi invest“ išrašė 300 Eur sąskaitą faktūrą UAB „Imunis“ už 30 proc. reikalavimo dalies, nuo iš skolininkės UAB „Asap managment“ išieškoto reikalavimo (e. b. t. 1, l. 151).
Dėl reikalavimo perleidimo ir tinkamo pranešimo apie reikalavimo perleidimą
17. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra sutartis, kuria kreditorius (cedentas) perleidžia trečiajam asmeniui (cesionarijui) savo reikalavimo teisę reikalauti skolininko įvykdyti prievolę. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iš prievolės dalyvių (kreditorių) pasikeitimo atvejų, kai vietoj vieno kreditoriaus atsiranda kitas ir pagal nurodytoje normoje nustatytą bendrąją taisyklę pradinis kreditorius turi teisę perleisti turimą ar būsimą reikalavimą naujajam kreditoriui be skolininko sutikimo, jeigu tai nedraudžiama įstatymo ar sutarties. Tai reiškia, kad skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimą nereikalaujama dėl to, kad jo teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia, t. y. jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali būti blogesnė už buvusią pradiniam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).
18. Reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Taigi prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo paskirtis yra apsaugoti skolininko interesus, kad jis žinotų, kam priklauso vykdytina prievolė, ir išvengtų ginčo dėl dvigubo apmokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-684/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203-686/2017 ir kt.).
19. CK 6.109 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad tinkamu pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.109 straipsnio 1 dalį ir formuodamas šiuo klausimu vienodą teismų praktiką, nurodė, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą. Dėl to skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).
20. Byloje nustatyta ir šalys neginčija, kad 2018 m. kovo 31 d. pasirašytu Tarpusavio skolų suderinimo aktu UAB ,,Imunis“ ir UAB ,,Asap Management“ sulygo dėl 1 000 Eur skolos, kurią pradinė kreditorė UAB ,,Imunis“ 2018 m. gegužės 14 d. pasirašytos Reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu perleido naujai kreditorei UAB „Remi Invest“. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė 2018 m. gegužės 14 d. sumokėjo pradinei kreditorei UAB „Imunis“ 300 Eur, o 2018 m. birželio 7 d. – 700 Eur (e. b. t. 1, l. 103).
21. Kaip jau buvo minėta, reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą, o pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, kuris patvirtintų apie pranešimą bet kokia forma ir bet kokiu būdu (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį. Jeigu apie reikalavimo perleidimą skolininkui nepranešta, laikoma, kad prievolės įvykdymas pradiniam kreditoriui yra tinkamas (CK 6.106 straipsnio 1 dalis). Taigi, nagrinėjamoje byloje pirmiausiai aktualus pranešimo apie reikalavimo teisės perleidimą įteikimo klausimas, t. y. kada skolininkė UAB ,,Asap Management“ buvo informuota apie reikalavimo teisės perleidimą naujajam kreditoriui UAB ,,Remi Invest“. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje neįrodyta, jog atsakovė apie reikalavimo perleidimą, pateikiant reikalavimo perleidimo sutartį, buvo informuota anksčiau nei 2018 m. birželio 8 d., kai atsakovės direktoriui D. Ž. asmeninio elektroninio pašto adresu (duomenis neskelbiami), kartu su pranešimu apie reikalavimo teisės perleidimą buvo išsiųsta ir Reikalavimo perleidimo sutartis. Kadangi 1 000 Eur skolą atsakovė sumokėjo pradinei kreditorei dar iki pranešimo apie reikalavimo perleidimo faktą gavimo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė savo prievolę tinkamai įvykdė tinkamam kreditoriui (CK 6.106 straipsnio 1 dalis). Tai pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje pateiktų įrodymų vertinimu ir išvada, kad byloje nėra jokių kitų įrodymų, kad pirminė kreditorė būtų laikiusi, jog atsakovė jai yra skolinga ne tik pagal sąskaitas faktūras nesumokėtą skolą (1 000 Eur), bet ir kokias nors papildomas sumas. Todėl laikytina, kad atsakovė, sumokėdama skolą pradiniam kreditoriui dar iki pranešimo apie reikalavimo perleidimą gavimo, savo prievolę įvykdė tinkamai, todėl prievolinis teisinis santykis tarp skolininkės ir kreditoriaus pasibaigė.
22. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamo teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentus bei įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde išdėstyti atsakovo teiginiai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
23. Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.
24. Atsakovė UAB ,,Asap Management“ prašo skirti apeliantei 5 000 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškiant akivaizdžiai nepagrįstus reikalavimus, o 50 proc. iš šios baudos skirti atsakovei.
25. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnyje reglamentuojamos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal šio straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018). Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sekančios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016).
27. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.
28. Nagrinėjamu atveju, šalims nepavykus ginčo išspręsti taikiai, ieškovė pareiškė ieškinį, teikė rašytinius įrodymus, vėliau tikslino savo ieškininius reikalavimus ir pan., t. y. naudojosi jai suteiktomis procesinėmis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinio ir apeliacinio skundo pateikimas, reikalavimų tikslinimas savaime negali būti vertinamas, kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog vien galimai nepagrįsto ieškinio pateikimo faktas nesudaro pakankamo pagrindo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Todėl nenustačius apeliantės nesąžiningo elgesio, nėra pagrindo jai skirti baudą. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-146/2013).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.
30. Atsakovė apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme įrodymų nepateikė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.