Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiojo N. K. įgaliotai atstovei advokatei N. L., jo atstovei pagal įstatymą V. S.,

nukentėjusiojo A. M. įgaliotai atstovei advokatei L. M., jo atstovui pagal įstatymą M. M.,

Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms J. M., E. L., L. Š.-T., E. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, nedirbanti, Užimtumo tarnyboje neregistruota, gyvenanti (duomenys neskelbtini), turinti pagrindinį išsilavinimą, neteista, kaltinama padariusi dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 163 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V., būdama atsakinga už savo mažamečio sūnaus N. K., gim. (duomenys neskelbtini), auklėjimą ir vystymąsi, privalėdama rūpintis jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalėdama vaikui sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 3.155 straipsnio 2 dalis), privalėdama užtikrinti vaiko teises, numatytas 1996 m. kovo 14 d. priimtame Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, tai yra sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti, sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką, užtikrinti gyvenimo sąlygas, būtinas jų protiniam, dvasiniam gyvenimui, piktnaudžiavo motinos teisėmis ir pareigomis fiziškai ir psichiškai gniuždydama vaiką, tai yra, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo tyrimo metu nenustatyto laiko, tačiau ne anksčiau kaip laikotarpyje nuo 2015 metų vasario mėnesio iki 2018 metų balandžio 24 dienos, sistemingai šaukdama ant jo, vadindama „debilu“ ir įvairiais necenzūriniais žodžiais, 2018 metų balandžio mėnesio 24 dieną apie 13 val. telefonu grasindama, tai yra, sakydama, kad jį, grįžusį iš mokyklos, „užmuš“, „pritrenks prie žemės kaip obuolį“, nuo tyrimo metu nenustatyto laiko, tačiau ne anksčiau kaip laikotarpyje nuo 2015 metų vasario mėnesio iki 2018 metų balandžio 24 dienos, mušdama mažametį sūnų N. K. už pastabas ir prasižengimus, tai yra suduodama nenustatytą skaičių kartų kilimų mušikliu per galvą, pagaliu, kilimų mušikliu, šlepete per pirštus, sukėlė jam fizinį skausmą, 2018 metų balandžio 19 dieną bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia kilimų mušikliu vieną kartą suduodama mažamečiui nukentėjusiajam N. K. į ranką, vieną kartą į skruostą ir nugaros sritį, sukėlė jam fizinį skausmą bei padarė dešinio žasto poodinę kraujosruvą, sukėlusią nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, E. V., būdama atsakinga už savo mažamečio sūnaus A. M., gim. (duomenys neskelbtini), auklėjimą ir vystymąsi, privalėdama rūpintis jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalėdama vaikui sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis (LR CK 3.155 straipsnio 2 dalis), privalėdama užtikrinti vaikų teises, numatytas 1996 m. kovo 14 d. priimtame Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, tai yra sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti, sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką, užtikrinti gyvenimo sąlygas, būtinas jo protiniam, dvasiniam gyvenimui, piktnaudžiavo motinos teisėmis ir pareigomis fiziškai gniuždydama vaiką, tai yra, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo ikiteisminio tyrimo nenustatyto laiko iki 2018 metų balandžio 24 dienos, tikslus laikas nenustatytas, sistemingai, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų, smurtaudama, tai yra suduodama mažamečiui nukentėjusiajam A. M. kilimų mušikliu į sėdmenų, veido sritį, pagaliu į kojas, šlepete per pirštus.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji E. V. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad N. K. yra jos sūnus. Su juo bendrauti sekasi gerai. Jis turi elgesio problemų, neklauso, būna problemų mokykloje. Namie jis geras, išleidžia jį į lauką. Mokykloje jis pasiskundė, kad yra mušamas. Ji N. K. nemuša. Mažajam sūnui nupirko dviratį, o N. norėjo riedžio. Kadangi jis neklausė, atidėjo riedžio pirkimą. Matomai jis supyko ir pasakė, kad yra mušamas. Dėl netinkamo jo elgesio mokykloje gauna mokytojos pastabų. Būna, kad kartą ar du kartus per savaitę jai skambina mokytoja. Tokiais atvejais kalba su sūnumi, aiškina, kad taip elgtis negalima. N. atsiprašo, pažada, kad daugiau taip nesielgs, elgsis gerai. Su vaiku kalba gražiai, be barnių. Pakelto tono nebūna. Būna, kad kalba griežčiau, bet nešaukia. Necenzūrinių žodžių nevartoja. Balandžio 24 d. ryte paskambino auklėtoja, pasakė, kad N. į mokyklą atsinešė telefoną ir su juo žaidžia. Auklėtoja J. K. iš jo telefoną paėmė. Per pietus ji jam skambino, kad paklausti, ar turi raktus, jis neatsiliepė, tada parašė žinutę, paklausė, kada pareis namo, bet N. nieko neatrašė. Po kurio laiko atvyko policija ir vaiko teisės, pasakė, kad N. skundžiasi, jog yra mušamas. Jis su A. išvažiavo su pareigūnais, sustojo prie Vaiko klinikų, pasiėmė A., o ją nuvežė į policijos komisariatą. Ten pasakė, kad yra sulaikoma 48 valandoms, klausė, kodėl yra sulaikoma, o pareigūnė pasakė, kad N. trenkė iš puodelio vaikui, bijo pareiti namo, nes bus primuštas. Vaikas neturi pagrindo bijoti. Mano, kad N. bijojo eiti namo, nes neatsiklausęs buvo išsinešęs telefoną, nors buvo neleidžiama. Matė, kad ant rankos, neprisimena ant kurios, buvo nedidelė mėlynė. Savaitgalį buvo kaime, vyras pjovė malkas, N. mėtė malkas, davėsi ant sūpynės. Sekmadienį vonioje jis pats jai parodė mėlynę, paklausė, iš kur, tai atsakė, kad nežino. Mėlynės negydė, neturi tepaliukų nuo sumušimo. Turi tepaliuką nuo alergijos, kuris N. buvo išrašytas. Būdavo, kad N. meluodavo. Yra tepusi tik nuo alergijos, daugiau jokiais tepalais netepė. N. linkęs meluoti. Jai meluodavo dėl mokyklos, yra močiutei melavęs. Melavimai dažnai nepasireikšdavo, bet pasitaikydavo. Apie balandžio 19 d. nieko negali pasakyti. Namuose buvo kilimų mušiklis. Jis buvo žalios spalvos, plastmasinis. Nežino, kaip N. vadina šį daiktą, jis jo neimdavo. Vyras gal kartą per du mėnesius naudoja mušiklį kilimams išdulkinti. Ji jo nenaudoja. Prieš Kalėdas buvo atvejis, kai N. davė 15 Eur, kad nuneštų į mokyklą. Jis tuos pinigus nunešė. Nebuvo, kad paaiškėtų, jog N. pinigų nenuneša. Dažniausiai pinigus paduodavo per susirinkimą. Namuose su N. viskas gerai, o į mokyklą eiti nemėgo, nepatiko mokytoja. N. sakydavo, kad kai jis nenorėdavo daryti užduočių, atsistodavo, o mokytoja tampydavo jį už rankos. Klausė apie tai auklėtojos, tai sakė, kad tik nuvesdavo jį į vietą. Laukė eilėje į logopedinę mokyklą, dėl to nekeitė mokyklos. 2017 m. buvo atvykusi policija dėl smurto, tačiau patikrino ir išvažiavo, tai buvo melagingas pranešimas. Pareigūnai pasakė, kad atvyko, nes vaikas triukšmauja. N. pas logopedą lankėsi dėl raidos, neištardavo žodžių. Jei jis mušdavosi su broliu, išskirdavo juos į atskiras lovas ar kambarius, daugiau bausmių nebuvo. Vaiko negražiai nevadindavo. Nepripažįsta civilinio ieškinio, žala vaikui nebuvo padaryta. (duomenys neskelbtini) gyvena nuo 2015 m. vasario mėn. Tai nuomojamas butas. Iki to laiko gyveno (duomenys neskelbtini). 2013-2014 metais negyveno (duomenys neskelbtini), R. J. negalėjo girdėti vaikų skleidžiamo triukšmo. Balandžio 24 d. telefonu N. skambino, bet jis neatsiliepė. Jam skambino, nes norėjo paklausti, ar N. turi namų raktus. Kai neatsiliepė, parašė jam žinutę. Galėjo būti vidurdienis. Kelis kartus bandė jam skambinti, bet neatsiliepė, signalas buvo geras. Vėliau vaikui grasinimų neišsakė, nes ją išvežė į komisariatą. Kreipėsi į mobilaus ryšio operatorių, kad pateiktų išklotines, bet jas saugo tik pusę metų. (duomenys neskelbtini) buvo jos telefono numeris, juo naudojasi ir dabar. Sūnaus telefono numerio neprisimena, tuo telefono numeriu nebesinaudoja. Iki 2015-05 gyveno su M. M., po to gyvena su A. V.. Jis namie būdavo savaitgaliais ir darbo dienomis vakarais. Būdavo, kad išvyksta į komandiruotes, bet retai. Vyras matydavo, kaip bendrauja su abiem vaikais. Atvejo vadybininkė M. surašė, kad anksčiau yra mušusi N., o socialinė darbuotoja, kuri juos prižiūrėdavo, gali paliudyti, kad nėra sakiusi, jog mušė vaikus. Nežino, kodėl A. sakė, jog ji mušė N.. Kai atvyko policija, N. pasakė, kad jo nemušė, sakė, kad jį muša mokytoja. Neprisimena, kad vaikas sakytų, jog bijo kažkam pasakyti, nes jį muša. Kai globos namuose susitikdavo su N., socialinės darbuotojos nuteikinėdavo vaiką. Sakydavo, kad N. atsibosta susitikti, reiktų susitikti kas dvi savaites. A. nemušė, nežalojo. Su juo bendrauti sekasi gerai, buvo susitikę liepos pabaigoje, vaikas nori namo. Ant A. rankų rado nubrozdinimus, keturias mėlynes. Ji sužalojimų nematė. Kur teigiama, kad buvo nubrozdinimai, tai ten buvo katino nubrėžimai. Mėlynių nematė ir nežino, iš kur jos atsirado. Prieš pareigūnams paimant vaiką, jį rengė, tai mėlynių nebuvo. Mėlynės gali atsirasti dėl mušimosi su N.. Būna, kad virtuvėje gamina valgyti, girdi, kaip jie mušasi, tuomet juos išskiria. A. skųsdavosi, kad skauda, bet šiuo atveju nesiskundė. Savaitgalį buvo kaime. A. visada buvo su ja. Nesutinka su specialisto išvadoje nurodytais sužalojimais, nes jų nematė. Namie turi katiną. Nežino, kodėl N. ikiteisminio tyrimo teisėjui sakė, kad muša A. A. nežino, ką reiškia žodis „muša“. Kai jie mušasi tarpusavyje, jiems sako, kad vienam kito skriausti negalima. Nematė sužalojimų ant A. kūno, nežino, iš kur jie galėjo atsirasti. Matė tik katino įbrėžimus. Katino nubrėžimai buvo ant abiejų rankų dilbių. Buvo ir naujų įbrėžimų, ir senesnių. Vaiko šlepete nemušė. Nėra A. tepusi sužalojimų tepalais. 2018 m. balandžio mėn. N. skriausdavo A.. Tai būdavo pavieniai atvejai. N. patampydavo už plaukų, stipriai pastumdavo rankomis, A. nuvirsdavo. N. dažniausiai trenkdavo į nugarą ir kojas. N. turėdavo atsiprašyti ir eidavo 5 minutes pasėdėti. Ne visada N. norėdavo atsiprašyti. Būdavo, kad toks drausminimas būdavo neveiksmingas. N. visada drausmina dėl brolio skriaudimo. Apie metus laiko turi katiną, pasiėmė 2017 m. vasarą. Katiną įsigijo dviejų mėnesių, vaikai jį tampo, žaidžia. Katinas įbrėžia. Dėl katino įbrėžimų vaikai verkia. Vaikai norėjo katino, labiausiai N.. Kai N. pastumdavo A., būdavo, kad šis skaudžiai nukrisdavo, susitrenkdavo nugarą, alkūnes. Lankė specialius kursus „Pozityvi tėvystė“ ir „Šeimos terapija“. Kursai vyko (duomenys neskelbtini). Kursus vertina teigiamai, gavo naujų žinių. Su N. susitinka kartą per savaitę, vaikas jos laukia, atbėga ir apsikabina. Nėra buvę, kad N. nenorėtų su ja susitikti, nėra buvę, kad pasimatymas baigtųsi anksčiau. Neturi galimybės su N. matytis kitoje vietoje, tik globos namuose. N. piešia jai atvirutes, piešinius. Su mamos diena gavo atvirutę, rašė, kad jos pasiilgo. N. sakė, kad nori grįžti į savo tikrus namus, klausinėja, kodėl jo negrąžina į namus. Jų susitikimų metu klausinėja apie A.. Socialinės darbuotojos prašė, kad jis paskambintų A.. Nori gyventi su jaunesniu broliu. Su A. susitinka kartą per du mėnesius. Po susitikimų vaikas verkdavo, blogai jausdavosi, isterikuodavo, dėl to kartą per savaitę nebesusitikdavo. A. nori namo, dėl to taip elgiasi. A. jai pretenzijų neturi, jos niekuo nekaltina. Nėra jokiems specialistams nurodžiusi, kad smurtavo prieš savo vaikus. Socialiniai darbuotojai ateina kartą per 2-3 mėnesius. Jie jai pretenzijų nėra išsakę, nėra užtikta neblaivi, su alkoholiu, narkotinėmis medžiagomis problemų neturi. Socialiniai darbuotojai paklausia, kaip sekasi, ir viskas. Tinkamai prižiūrėjo ir auklėjo vaikus.

Liudytoja R. J. teisme parodė, kad kaltinamąją žino kaip vaiko mamą. Pernai gegužės mėn. N. mokykloje pasiguodė, kad namuose yra skriaudžiamas. Klasėje buvo konfliktas, pasiskambino mamai, mama telefonu vaikui pasakė, kad, kai jis grįš, užmuš. Parodė ant rankos mėlynę, pasakė, kad bijo eiti namo. Į tokį vaiko pasakymą buvo priversti reaguoti. Nežino, ar gali būti balandžio 24 d., jai atrodo, kad buvo gegužės mėn. Ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė datą. N. pasakojo, kad už prasižengimus, mokytojo pastabas namuose yra mušamas. Mama muša ir jį, ir brolį. Kai muša brolį, jis išeina į kitą kambarį. Mama su jais nebendrauja, augina griežtai. Sakė, kad už prasižengimus muša kilimų mušikliu. Neprisimena, kaip N. įvardino kilimų mušiklį. Apklausos metu nurodė, kaip jis pavadino šį daiktą. Tą dieną N. ant rankos parodė mėlynę, kuri atsirado, kai mama, grįžusi iš susirinkimo, mušė jį kilimų mušikliu. Ir vaiko teisių apsaugos darbuotojams, ir jiems vaikas pasakojo tą patį. Pirmiausia jis pasiguodė logopedei, tuo metu ji negirdėjo. Logopedė jai papasakojo, tuomet pasikvietė vaiką, atėjo socialinė pedagogė, kalbėjosi, galiausiai prisijungė ir mokytoja. Vaikas visoms pasakojo tą patį. N. buvo mėlynė ant rankos. Susirinkimas buvo įvykęs prieš keletą dienų. N. pasakojo, kad namie yra tepalas su mėlynu kamšteliu, nuo jo nesimato mėlynių. N. sakė, kad jis ir brolis yra nuolat mušami. Pastabos buvo teikiamos dažnai, nes vaikas turėjo elgesio, mokymosi problemų. Negeras vaiko elgesys buvo periodinis, buvo ir geresnių dienų. Negalėjo nieko pasiūlyti, nes nežinojo, kad namie taip vyksta, anksčiau vaikas nieko nesakė. Vaikas kalbėjo, kad, kai grįš namo, jį užmuš. Iki šio įvykio yra bendravusi su N. K.. Jie tiesiog susitinka, pabendrauja. Klasės mokytoja sakė, kad yra buvę, jog N. situaciją pagražina, galėjo ir šį kartą sukurti. Bet nusprendė, kad ketvirtokas tokios situacijos išgalvoti negalėtų. Anksčiau nėra mačiusi ant N. sužalojimų, jų neapžiūri. Kai vaikas pats parodė, tuomet ir pamatė. Nepamena, kad N. būtų pasakojęs, ką veikė savaitgalį. Yra pasakojęs, kad močiutė gyvena (duomenys neskelbtini) rajone. N. pasakojo, kad su broliu sutaria gerai. Nekalbėjo apie bendravimą šeimoje. Sakė, kad negali klausytis, kaip verkia brolis, kai mama jį muša, todėl išeina iš kambario. Apie santykius neturėjo kada kalbėti. Nepamena, ką N. pasakojo apie medinę lentą. Jei ikiteisminio tyrimo metu apie tai nurodė, galima tikėti, nes apklausa buvo iš karto po įvykio, atsiminė smulkiai, ką vaikas pasakojo. Kai pasakojo apie smurtą namie, vaikas buvo išsigandęs, verkė, jautėsi prastai. Atrodė, kad baimė yra pagrįsta. Mama lankėsi mokykloje, bendravo su mokytoja, su švietimo pagalbos specialistais. Mokytoja pasakojo, kad N. trenkė berniukui iš puodelio. Mokytoja pranešė mamai, tuomet N. pasakė, kad negali pareiti namo, nes mama už pastabą jį užmuš. N. pasakojo, kad gavo kilimų mušikliu, kai mama grįžo po tėvų susirinkimo. Susirinkimo metu mokytoja pasakoja apie visokias problemas, aptaria vaikų elgesį, mokymąsi. Sureagavo, nes N. pasakė, kad jis ir brolis yra mušami, parodė mėlynę, pasakė, kad mama užmuš. Turėjo užtikrinti vaiko saugumą. N. pasakė, kad jam telefonu skambino mama. Matė, kad N. su savimi telefoną turėjo. Pokalbio telefonu negirdėjo. Keistai pasirodė tai, kad telefone mama įvesta vardu ir pavarde. Kai buvo atvykę Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, telefonas buvo padėtas, matė, kad mama kelis kartus skambino, tačiau niekas neatsiliepė. N. problemas spręsdavo aktyviais, grubiais veiksmais. Apie tokį vaiko bendravimą buvo kalbama su mama. Stiprių susistumdymo atvejų neprisimena. Įvykiai, turintys pasekmes, fiksuojami. N. pas juos pradėjo mokytis, berods, antroje klasėje, tiksliai neprisimena. Iki įvykio jau metus laiko N. tikrai pas juos mokėsi. N. įprastai yra linksmas, bendraujantis, norintis ryšio. N. minėjo, kad mama jį buvo prispaudusi prie sienos, smaugė, kando į kaktą. Rodė kažkokią žymę ant kaktos. Pasakojo, kad ne kartą buvo mamos smaugtas. Pasakojo, kad mama įkando į kaktą. Žymė ant kaktos matėsi, bet ne taip stipriai, kaip ant rankos. Nepastebėjo, kad E. V. piktnaudžiautų alkoholiniais gėrimais, būtų buvusi neatsakinga mama. N. buvo tvarkingas, turėjo priemones, mama ateidavo, kai būdavo kviečiama. Mano, kad mama spręsdavo vaiko problemas.

Liudytoja I. B. teisme parodė, kad kaltinamąją pažįsta, ji yra buvusio mokinio mama. Neprisimena laiko, tai buvo seniai, jos pamokoje N. pasiskundė dėl mamos elgesio. Pamena, kad N. buvo išsigandęs, bijojo eiti namo, bijojo mamos reakcijos į jo elgesį. N. susiginčijo su kitu vaiku, į tą vaiką metė lyg stiklinę. Jos pamokoje buvo sudirgęs, susijaudinęs, bijojo eiti namo, nes mama kažką padarys. Esmė tokia, kad jis bijojo eiti namo, nes jį sudaužys ar kažkaip panašiai. Su kolege aptarė situaciją, vaiko versija nesikeitė. N. yra specialių poreikių vaikas, jei tai būtų buvusi netiesa, jis negalėtų to paties pakartoti antrą kartą. Paprašė kitų vaikų išeiti iš klasės, kalbėjosi su N., po to nuėjo pas kolegę. N. kalbėjo įtikinamai, matėsi, kad bijo, stresuoja. Žymių ant vaiko kūno nematė, neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu gerai prisiminė, teisingai pasakojo įvykio aplinkybes. Tą dieną N. su mama kalbėjo telefonu, ji pokalbio negirdėjo. Mama skambino vėliau, ieškojo N.. Vaikas sakė, kad iki ateidamas pas ją, su mama kalbėjo telefonu. N. pas ją ateidavo 4 kartus per savaitę. Jai pasipasakojo, nes pradėjo jo klausinėti. N. atėjo išsigandęs, drebėjo. N. pažinojo 2-3 metus. N. elgesys tą dieną skyrėsi nuo elgesio kitomis dienomis. Matėsi, kad jis išsigandęs, jaučia baimę, kalbėjo pakankamai įtikinamai. Visos kartu nusprendė kreiptis į atitinkamas institucijas. N. sakė, kad „jį sudaužys kaip obuolį“, šį sakinį prisimena. Tokia mamos reakcija būna į netinkamą N. elgesį. Mokykloje su N. kildavo problemų, jis nebuvo lengvas mokinys. Prisimena, kad N. pasakojo, jog mama yra jį smaugusi, kandusi į galvą. N. sunku paaiškinti savo išgyvenimus, jo pasakojimas nebūna nuoseklus ir aiškus. Pasakojo apie kilimų mušiklį. Apie „škudurą“ neprisimena. Tvirtina tai, ką nurodė ikiteisminio tyrimo metu. N. yra pasakojęs, kad anksčiau kaimynai buvo iškvietę policiją. N. turi mažesnį brolį. N. pasakojo, kad mama baisiai muša brolį, kad jis net išeina iš kambario. N. pasakojo, kad mama yra praskėlusi jam galvą, bėgo kraujas. Neprisimena, ar yra N. mačiusi sužalotą. Tokios būsenos, kaip tą dieną, daugiau jo nėra mačiusi. N. žodžiais, jis kurį laiką nėjo į mokyklą, kad nesimatytų sužalojimų. Neprisimena aplinkybių apie tepalus, bet, jei taip nurodė, vadinasi, taip buvo. N. pasakojimas nėra nuoseklus, bet reikia atsižvelgti į vaiko gebėjimus. Jo nurodytos aplinkybės nesikeitė. Nežino, ar vaikas gali išgalvoti tokias aplinkybes. Apie policijos pareigūnus N. pasakojo anksčiau, ne to pokalbio metu. Negirdėjo, kaip N. kalbėjo su mama telefonu. N. pasakojo, kad mama telefonu jam sakė, jog „primuš kaip obuolį“. Neprisimena, ar kada nors yra girdėjusi, kaip N. kalba su mama telefonu. N. tokio būdo, kad ne visada prisiima kaltę. Jai atrodo, kad N. pripažino kaltę dėl incidento su kitu berniuku. Nepamena, ar tą dieną matė ant N. galvos sužalojimą. Nerodė, į kurią galvos vietą jam mama kando. Bendrai apžiūrėjo kūną, neprisimena, ar apžiūrėjo galvą. Tą dieną N. buvo pakankamai susijaudinęs, įsitempęs, nesuprato, kas vyksta toliau, po to išsigando dėl to, ką prikalbėjo. Iki įvykio keletą kartų buvo bendravusi su N. mama. Neturi nusiskundimų, ji rūpinosi vaiku, domėjosi juo. Vaikas turėjo priemonių, buvo tvarkingas. Yra buvę, kad mamai išsakė pastabas dėl N. elgesio. Neturi žinių, kad mama piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. Yra susipažinusi su psichologinės tarnybos rekomendacijomis. Mama turėjo apie jas žinoti, nes pasirašo po rekomendacijomis. Negali pasakyti, ar vaikas lankėsi pas psichologus, psichiatrus.

Liudytoja G. Š. teisme parodė, kad žino, jog kaltinamoji yra N. mama. Situacija vyko labai seniai, prieš 1,5 metų. I. B. atėjo pas ją, pasakojo, kad N. verkia, bijo grįžti namo, mama prieš jį naudoja smurtą. Tą dieną buvo N. ir kito vaiko konfliktas. N. sakė, kad, jei jis grįš namo, bus sudaužytas kaip obuolys. Su Ilona nusprendė perduoti informaciją R. J., mokyklos pavaduotojai. Buvo nauja įstatymo banga, kad privalo reaguoti į bet kokį smurtą prieš vaiką. Vaikas pasakė, kad yra skriaudžiamas mamos, pamatė mėlynę ant rankos. Atrodė kaip suėmimo mėlynė, bet nėra ekspertė. Klausė, kaip atsirado mėlynė, bet neprisimena, ką atsakė. N. pasakojo, kad brolis yra mušamas, kad dėl triukšmo buvo atvažiavusi policija, mama juos slėpė. Pasakojo, kad N. buvo smaugiamas. Visi pasakojimai rodė, kad vaikas tokių dalykų išsigalvoti negali. Nematė įkandimo į kaktą. N. buvo išskirtinis vaikas, kėlė klausimą, gal jis išsigalvoja. Bet jos yra atsakingos už vaiką. Vaiko pasakojamos istorijos buvo tikroviškos, neišsigalvotos. Tuo metu manė, kad tai buvo tiesa, šiandien dienai, įgijusi patirties su kitais vaikais, gal ir suabejotų, ar pasakoja tiesą. Pamena, kad N. pasakojo, jog mama trenkė kilimų mušikliu, dėl to ant rankos atsirado mėlynė. Kiek pamena, tą dieną jam skambino mama. Daro prielaidą, kad mokytoja paskambino mamai dėl konflikto su kitu vaiku. Mama galbūt skambino N., vaikui pasakė, kad, kai grįš namo, bus sudaužytas kaip obuolys. Kažką prisimena apie ausų užsidengimą, kad jis užsidengia ausis, jog negirdėtų, bet tikslių aplinkybių neprisimena. Nepamena, ar pasakojo, kaip dažnai yra mušamas ir dėl kokių priežasčių. Mamos išsakytus žodžius telefonu galima traktuoti kaip grasinimus. Pamena, kaip N. pasakojo, jog, kai mama jį muša, kiša į burną kojinę, kad nesigirdėtų, kaip jis šaukia. Tą dieną N. labai daug pasakojo. Lyg pamena, kad smaugiamas vaikas buvo keliamas į viršų. N., viską pasakodamas, verkė, buvo išsigandęs. Atvykus policijai, jis jau buvo šiek tiek nurimęs. Ji su N. bendraudavo kartą per savaitę. Būdavo, kad dar per pamokas mokytoja ją pasikviesdavo į pamoką ar jį atvesdavo pas ją. Su N. nebuvo sudėtinga užmegzti ryšį, nes jis lengvai prisileidžia svetimus žmones, nori apsikabinti, yra atviras, kol jam įdomu apie tai kalbėti. Dėl ryšio su mama nieko pasakyti negali, nes su ja kontakto neturėjo. Iki balandžio 24 d. N. nėra jai išsakęs nusiskundimų dėl mamos. Jei N. būdavo įsitempęs per pamoką, tai būdavo dėl konflikto su kitu vaiku. Yra mačiusi jį išsigandusį, verkiantį, bet dėl santykių su vaikais, pedagogais. Kadangi N. pas ją užsibuvo, jai skambino mama, bet pareigūnai lyg sakė neatsiliepti. Negirdėjo N. ir mamos pokalbio telefonu. Yra buvę, kad N. meluoja, sukuria nebūtą istoriją. N. gali sukurti istoriją tam, kad dėl kažko išsisukti, bet dažniausiai po pokalbio jis prisipažindavo. Po balandžio 24 d. su N. buvo susitikusi, bet apie pačią situaciją nekalbėjo. Nei prieš įvykį, nei po įvykio su N. apie tėvus nekalbėjo. N. elgesys buvo įvairus: atsistodavo vidury pamokos, nieko nedarydavo, jis turi savo pasaulį, savo taisykles. Su N. reikia individualaus darbo.

Liudytoja J. K. teisme parodė, kad pažįsta N. K. mamą. Vaikas buvo atimtas iš mamos. Vaikas buvo pas socialinę pedagogę, kuri ant rankos pamatė mėlynę. Pedagogė paklausė, kas jam nutiko, vaikas papasakojo, kad mama mušė. Apie tai buvo pranešta gal vaiko teisėms, policijai, tiksliai nežino. Buvo papasakotas įvykis, suabejota, ar vaiką galima grąžinti mamai. Berods, tą pačią dieną N. buvo atiduotas globėjams. 2018 m. pavasarį dirbo „(duomenys neskelbtini)“ pradinėje mokykloje. Jos klasėje mokėsi N. K.. Viskas vyko pavasarį, gal balandžio mėn. pabaigoje, galėjo būti balandžio 24 d. Nepamena, ar tą dieną N. turėjo mobilų telefoną. Pamokų metu telefonų nesurinkdavo. Jei N. kažką išdarinėjo, gal ir buvo iš jo paėmusi telefoną, bet dabar neprisimena. Aplinkybių su telefonu neprisimena. Neprisimena, ar pamatė, kad N. skambina mama, padavė jam telefoną. Jai paskambino pavaduotoja ar socialinė pedagogė, nuėjo pas jas ir jos papasakojo apie įvykį. Pranešė, kad užsiėmimo metu ant N. rankos buvo pastebėta mėlynė. N. pasakojo, kad mama trenkė su kažkokiu daiktu. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė daiktą, bet dabar jau neprisimena. N. buvo pas socialinę pedagogę, aplinkybes jau buvo papasakojęs, todėl, kai ji atėjo, jo paties nebeklausinėjo. Laukė vaiko teisių. N. apie kitus sužalojimus nepasakojo. Daugiau jokių sužalojimų nesimatė. Gal N. kažką yra pasakojęs apie tai, kad mama yra kandusi, bet neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė teisingas aplinkybes, geriau jas prisiminė. N. buvo kitoks vaikas, su juo sunku susitarti. N. turėtų būti nustatytos kokios diagnozės, bet jis buvo mokomas bendroje mokykloje. Jis galėdavo išsigalvoti visokias aplinkybes. Jai nepasakojo įvykio aplinkybių, sunku pasakyti, ar jas išsigalvojo. N. mama visada ateidavo į susirinkimus, domėdavosi, kaip jam sekasi, mama dalyvaudavo mokyklos veikloje. N. gaudavo pastabų už netinkamą elgesį. Nežino, kaip jis reaguodavo gavęs pastabą, nieko išskirtinio nepastebėjo. Žodinių pastabų N. gaudavo kasdien. Neprisimena, ar tą dieną buvo kokių išskirtinių incidentų. Tą dieną N. neatrodė kitaip nei visada. Kitą dieną, kai atvedė globėja, labai džiaugėsi, kad jis buvo pas globėją. Po to jau džiaugsmo nebeliko. Nėra girdėjusi, kad N. bijo ar nenori eiti namo po pastabų gavimo. Galbūt N. yra sakęs, kad nenori eiti namo, nes namie jį bars už pastabą. Sunku prisiminti detales. Jo elgesys ar kalbos nebuvo sukėlusios įtarimų. Pamena savo parodymus, juos tvirtina. Neprisimena, kad N. nebūtų atnešęs kokių pinigų. N. turi brolį, apie mamos elgesį su broliu nieko nepasakojo. N. nepasakojo, kaip sutaria su broliu. N. norėdavo dėmesio, kabinėdavosi prie vaikų. Bendravimas buvo daugiau fizinis, bėgiodavo, pastumdavo, trenkdavo. Visi įrašai dienyne yra teisingi. N. mokė nepilnus metus laiko. Nėra girdėjusi, kad mama N. vadintų necenzūriniais žodžiais. Negirdėjo, kaip balandžio 24 d. N. kalbėjo telefonu su mama. N. buvo pasakęs, kad mama kando jam į galvą, jį smaugė. Nelabai buvo aišku, kiek tai tiesa, nes yra fantazuotojas. Rodė, kad kando į viršugalvį, o smaugė suėmusi už kaklo iš už nugaros. Iki to laiko pas N. nėra mačiusi mėlynių. Nėra buvę, kad N. neitų į mokyklą dėl neaiškių priežasčių.

Liudytoja J. P. teisme parodė, kad N. yra pas ją. N. pasakojo, kad mama jį mušdavo. Jei N. ką nors padarydavo mokykloje, kas būdavo dažnai, nes trenkdavo vaikams, norėjo papjauti mokinį, padegti mokyklą, mokytojus, mama jį mušdavo su „plekšne“ (kilimams dulkinti). Pasakojo, kad brolį mušdavo su minkštesne dalimi, o N. – su kietesne. Kai N. atvyko pas ją, matė kraujosruvą ant rankos. Pasakojo, kad tą dieną buvo trenkęs puodeliu kitam vaikui, bijojo eiti namo, nes mama būtų mušusi. Jis namo negrįžo. Pasakojo, kad į mokyklą atėjo vaiko teisės, daug dėdžių ir tetų. Vaikas sakė, kad pas jį yra buvę ir daugiau mėlynių. Pasakojo, kad tai ne vienintelis toks kartas, tik jis niekam nesakydavo. Berods, logopedė pamatė mėlynę. Kai paklausė, kas nutiko, N. viską papasakojo. Pasakojo, kad mama kažkada buvo tepusi sužalojimus tepalu, labai nesigilino. Nepasakojo, kaip mama jį vadindavo. Sakydavo, kad mama dažnai išeidavo pas draugę, tada jiems būdavo labai gerai, nes darydavo, ką norėdavo, žinojo, kad vėlai grįš. A. M. atėjo kartu su N., po dviejų mėnesių A. pasiėmė. N. stovėdamas linguoja, o A. linguoja sėdėdamas. A. beveik nekalbėjo, N. labai skriausdavo brolį. A. nepalikdavo vieno, nes N. pastoviai jį skriausdavo, A. net krūpteldavo pamatęs brolį. A. N. neskriausdavo. A. tokios mėlynės padaryti negalėjo. Vaikai sakė, kad mamos draugė gyvena kaime, bet konkrečiai nieko neklausinėjo. N. ir dabar prisibijo mamos. Mama ir jai yra grasinusi, kad, kai pasiims vaikus, pamatys, kas jai bus. Neįsivaizduoja, kodėl toks sakinys buvo išsakytas. Turėtų džiaugtis, kad į vaiko interesus atsižvelgta. Mama mažai į juos atsižvelgdavo. N. yra sakęs, kad kas dvi savaites norėtų susitikti su mama. N. nori visus apsikabinti, o mama sėdi ant kėdės ir abu bendrauja per atstumą. Anksčiau N. mamos neapsikabindavo, o paskutinius du kartus jau apsikabino. Vaikas girdėjo mamos jai išsakytus grasinimus. Jis klausia, kas jam bus, kai grįš namo. Bijo mušimo, nors pasiilgo namų aplinkos, triušiuko, kačiuko, labai pasiilgo močiutės. N. daug fantazuoja, turi protinę negalią. Bet apie mėlynes daug kartų pasakojo tą patį, vadinasi, tikrai nemeluoja. Jei fantazuoja, jis net neprisimena, ką pasakojo. Jau praėjo daugiau nei metai laiko, bet pasakoja vis tą patį. Visada pasitikslina, ar galės grįžti pas ją, jei mama namie vėl muš. Piešia atvirutes jai, rašo, kad myli ją kaip savo mamą. N. sakydavo, kad, kai mama mušdavo brolį, jis eidavo į kitą kambarį, nes bijodavo mamos, bet labai gaila buvo brolio. Po to liepdavo atsisėsti ant lovos ir tylėti. Stengiasi vaiko nekamantinėti, kad neužfiksuoti. Vaikui negali būti streso, turi būti ramu, viskas žinoma. Ji kiekvieną savaitę liepia N. padaryti darbelį mamai, kad darydamas apie ją galvotų. Ne visada nuoširdžiai tuos darbelius daro. Jei sunkesnis darbelis, neturi kantrybės jų pabaigti. N., progai pasitaikius, pribėgs, užsuks koją, patemps už plaukų, naktį antklodę nuims, džiaugiasi, kai brolis verkia. Niekada nėra sakęs, kad melavo pasakodamas apie įvykius su mama. Nemano, kad jis melavo. N. savęs dėl nieko nekaltina, kad ir ką padarytų. N. buvo klausęs, gal dėl jo čia taip nutiko. Sakė jam, kad niekada nekaltintų savęs. Neprisimena, kad N. būtų sakęs, jog melavo dėl mušimo. Gal yra sakęs, kad pridirbo pasakydamas apie mušimą. Ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą. Neturi tikslo meluoti. Sunku pasakyti, ką jie kas dieną kalbėjo. Visada stengiasi vaiką nuraminti. Pasakė jam, kad nekaltintų savęs. Žino tik tiek, ką jai pasakojo vaikas. Nesigilina į įvykį, nes jai nebuvo tikslo. Apie tuos įvykius pastoviai nekalba. Jai rūpi tik vaikas. Nesirašė dienų, kada ką su vaiku kalbėjo. Jei būtų žinojusi, būtų užrašiusi kiekvieną pokalbį. Kai mama buvo su teta, paklausė, ar padarė akinius, tuomet pasakė, kad, kai pasiims vaikus, pamatys, kas jai bus. N. išsakė mintį, kad dėl to, jog papasakojo apie smurtą, gyvena atskirai. N. geria vaistus, lankosi pas psichiatrus, jo elgesys pasikeitė. Gyvenant su mama, N. reikėjo specialistų pagalbos, mama turėjo tai pamatyti. Turi atsispausdinusi žinutes iš „(duomenys neskelbtini)“ dienyno. Pavasarį buvo būgnų koncertas, davė pinigus, tačiau mokytoja N. nesivedė, nes pasakė, kad su juo nesusitvarkys. Dar buvo viena šventė, bet irgi nesivedė. Ji buvo už tai, kad jis visur važiuotų, bet mokytojai tiesiog jo kartu neimdavo, nes bijojo, jog nesusitvarkys. Dažniausiai N. į susitikimus su mama eina noriai. Būna, kad sako, jog eiti nenori, pasako, kad paprašytų retesnių susitikimų. N. kažko paprašė mamos, tai jį apšaukė. Šiuo metu N. ilgisi mamos, nori grįžti, visada apie mamą pasakoja gražiai. Vaikas turi protinę negalią, tai problemų su juo visada bus. Naudojami vaistai. Problemų yra ir dabar, gali būti, kad tos problemos bus visą gyvenimą. N. dabar eina į Ringuvos mokyklą. Ten visi vaikai su sutrikimais. Mokytoja skambina, susako problemas, tuomet kalbasi su N.. Kai susitinka su mama, visada pasisveikina, bet ji neatsako. Trečiadienį iš mokyklos N. nuvedė į ligoninę ir vos spėjo į susitikimą. Po to susitikimo mama niekada nepasiteiravo apie vaiko sveikatos būklę. Nuo vaiko atsiradimo pas ją mama nesidomėjo vaiko sveikatos būkle, tik kartą ją apšaukė, kodėl vaikui neužsakyti akiniai. Nežino, kad mama buvo pateikusi prašymą pasimatyti su vaiku, kai jis gulėjo stacionare.

Liudytoja E. L. teisme parodė, kad bylą perėmė gegužės 16 d., pradėjo dalyvauti susitikimuose. Ne visi susitikimai praėjo sklandžiai. Eigoje santykiai su mama šiltėjo. Pirmų susitikimų metu vaikas stovėjo šalia mamos, bet atrodė tik kaip pažįstami. Po kurio laiko santykiai šiltėjo. Susitikimų metu ne visada būna jauki atmosfera. Gegužės 16 d. įsiplieskė ginčas tarp mamos ir N.. N. pareiškė, kad jį mama mušė. Mama pareiškė, kad jo nemušė. N. drąsiai pareiškė, kad jį mušė. Ji išsitraukė užrašus. Vaikas pradėjo pasakoti apie incidentą mokykloje. Ji viską smulkiai konspektavo. Kito susitikimo metu viskas ėjo sklandžiai. Mama atnešdavo lauktuvių. Vaikas laukdavo susitikimų. Sunku tiek mamai, tiek vaikui, kai susitikimas būna įspraustas į rėmus. Nori pažymėti, kad iš mamos pusės buvo daug klausimų N., iššaukiančių neigiamų atsiliepimų apie globėją. Tačiau visi vaiko atsakymai buvo teigiami. Pastarasis susitikimas buvo nevykęs, nes vaiko sveikata buvo prasta. Vaikui skaudėjo šoną, pilvą. Mama paklausė, ar reikia nutraukti susitikimą. N. patvirtino, kad viskas gerai, galima tęsti. Po susitikimo mama vaiko sveikata nepasidomėjo. Šiandien mama susitiko su jais vestibiulyje, tačiau nepasiteiravo apie vaiko sveikatą. Apie smurtą yra girdėjusi iš vaiko lūpų, jį ir konspektavo. Nėra girdėjusi, kaip mama elgiasi su broliu. Susitikimų metu N. nebuvo sakęs, kaip mama jį vadino. Ji atlieka tik stebėtojos vaidmenį. Nėra medikė, negali pasakyti, ar vaikas pajėgus padaryti vieną, ar kitą. Tačiau vaikas pajėgus pasakyti, kad jam skauda pilvą. Yra teismui pateikta medžiaga, kokie specialistai dirba su E. V.. Neturi nei pareigos, nei būtinybės klausti E. V., ar ji mušė vaiką. Buvo atvejo vadybos posėdis, informavo mamą, kad skyrius kreipsis į teismą dėl motinos valdžios ribojimo. Vaiko motina atsisakė pasirašyti.

Liudytoja R. J. teisme parodė, kad ilgai tęsėsi vaiko skriaudimas. Kiek supranta, dažnai su vaiku buvo elgiamasi negražiai, ant jo rėkiama, šaukiama. Tai prasidėdavo nuo ankstyvo ryto. Prabusdavo nuo šaukimo ant vaiko. Radiatoriai net judėdavo, gal vaikas būdavo pririštas prie jų. Girdėdavo moterišką balsą. Nežino, kas ten gyvena. Sunku buvo suprasti, ar virš jų, ar po jais būdavo triukšmas. Gyveno (duomenys neskelbtini). Viskas buvo senokai, gal 2017 m., neužfiksavo. Tuo adresu gyveno nuo 2013 m. Žino, kad tas laikotarpis buvo po Lietuvoje pagarsėjusių Matuko įvykių. Seniau norėdavo skambinti policijai, bet bijodavo. Pati būdavo namie su mažamečiu vaiku, vyras buvo užsienyje, bijojo, kad, jei paskųs, kažkas nutiks. Vieną vakarą girdėjo baisų triukšmą, manė, kad vaiką užmuš, vaikas cypė. Toks įspūdis, kad vaikas buvo mušamas kasdien, nes nuolat girdėdavo. Vyriško balso nesigirdėjo. Girdėjo išsakytus necenzūrinius žodžius, vaiką visaip užgauliodavo, konkrečių žodžių įvardinti negali, neprisimena. Girdėdavosi vieno vaiko verksmas. Tvirtina, kad vaiką vadino debilu, rusiškais keiksmažodžiais. Kai paskambino policijai, ilgai tuo adresu nebegyveno. Kai skambino policijai, buvo rudens ar žiemos vakaras, neprisimena kuriais metais. Nurodė, kad girdi, jog kaimynystėje mušamas vaikas. Nematė atvykusios policijos. Pas ją pareigūnai atvykę nebuvo. Ji viską tik girdėdavo, net nežinojo, nei kuris vaikas, nei kuri mama.

Girdėdavo vieno vaiko verksmą. Tuo adresu gyveno nuo 2013 metų. Buvo išsikėlę iš to buto, bet po to kuriam laikui grįžę. Gal 2014 m. pabaigoje išsikraustė. Dažnai užsukdavo į tą butą, kadangi gyveno tarp dviejų miestų. Prieš 4 metus tikrai išsikraustė iš to buto, bet sugrįždavo, kai jų namuose būdavo remontas. Pati tiksliai negalėjo suprasti, iš kur girdisi vaiko verksmas, ar iš viršutinio buto, ar iš apatinio buto. Negali pasakyti, kad tai buvo to paties vaiko verksmas. Girdėdavo berniuko balsą. Mano, kad vaiko verksmas girdėdavosi iš to paties buto. Kai sesė grįždavo namo, sakydavo, kad girdisi vaiko verksmas. Nenori nurodyti sesės duomenų. Sesė anksčiau už ją girdėdavo vaiko verksmą. Kaltinamosios anksčiau nėra mačiusi, tiksliai neprisimena. Po iškvietimo policijos pareigūnai su ja nebendravo. Jai atrodo, kad, kai skambino, prisistatė. Negali pasakyti, ar kas nors pasikeitė po skambučio policijai. Po skambučio policijai nuolat bute nebesilankė. Norėjo pilietiškai pasielgti, bet nefiksavo aplinkybių, dabar jų neprisimena.

Motyvuojamoji dalis

LR BK 163 straipsnio normoje nurodyti specifiniai teisiniai požymiai, pabrėžiantys jos paskirtį: jos apsaugos objektas yra vaikas ir šeima; atsakyti už šią nusikalstamą veiką gali tik specialus subjektas – tėvas, motina, globėjas, rūpintojas arba kitas teisėtas vaiko atstovas; veika įvardyta kaip piktnaudžiavimas turimomis teisėmis (pareigomis) fiziškai ar psichiškai gniuždant vaiką, paliekant jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai žiauriai elgiantis su vaiku; kaltė pasireiškia tik tiesiogine tyčia, kuri suponuoja savo elgesio su vaiku pavojingo pobūdžio suvokimą ir norą taip veikti. Pažymėtina, kad piktnaudžiavimu paprastai pripažintini nevienkartinio pobūdžio tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų veiksmai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-474-489/2016). Įrodinėjant šioje specialioje normoje nurodytus nusikalstamos veikos sudėties požymius, svarbu atsižvelgti į socialinę tikrovę, t. y. kad kaltinamieji dažniausiai gyvena kartu su vaikais, juos sieja ypatingas žmogiškasis ryšys, jie atsakingi ne tik už vaikų gerovę, bet ir už poelgius, tam tikrais atvejais privalo imtis aktyvių veiksmų koreguojant vaiko elgesį ir pan. Šių aplinkybių vertinimas padeda atsakyti į klausimą, ar tėvų vaikui taikytos poveikio priemonės pasižymėjo nusikalstamai veikai būdingu pavojingumu. Kita vertus, vaiko mušimas ar kitokie tikslingi veiksmai, sukeliantys jam fizinį skausmą, patys savaime rodo nusikalstamą jų pobūdį. Tokiais atvejais, net ir nenustačius LR BK 163 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, pvz., nesant tokių veiksmų tęstinumo, svarstytinas klausimas dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo už fizinio skausmo ar sunkesnių padarinių sveikatai sukėlimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347/2014, 2K-553-942/2015, 2K-227-788/2017).

Dėl nusikalstamos veikos N. K. atžvilgiu

Tačiau paminėtina, kad formuluojant kaltinimą E. V., buvo nurodyta, jog 2018 metų balandžio 19 dieną bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia kilimų mušikliu du kartus suduodama mažamečiui nukentėjusiajam N. K. į ranką, sukėlė jam fizinį skausmą bei padarė dešinio žasto poodinę kraujosruvą, sukėlusią nežymų sveikatos sutrikdymą. Bet iš byloje esančios specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad N. K. padarytas sužalojimas: dešiniojo žasto ir kairiojo kelio poodinės kraujosruvos, dešiniojo žasto sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku, kairiojo kelio sužalojimas (remiantis medicininiuose dokumentuose nurodytais duomenimis) padarytas maždaug prieš 2 savaites, sužalojimai galėjo būti padaryti 2 trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais ar paviršiais paveikus dešinę ranką ir kairę koją. Šią išvadą specialistas L. J. patvirtino ir teisme. Tokia specialisto išvada rodo, kad E. V. kaltinime inkriminuota aplinkybė turėtų būti tikslintina, nurodant, kad E. V. 2018 metų balandžio 19 dieną bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia kilimų mušikliu vieną kartą sudavė mažamečiui nukentėjusiajam N. K. į ranką. Toks kaltinimo patikslinimas nekeičia faktinių esminių bylos aplinkybių, nesunkina kaltinamosios teisinės padėties ir yra galimas.

Teismas atkreipia dėmesį, kad nors E. V. kėlė versiją, jog galimai N. K. buvo sužalotas mokykloje, tačiau teismas tokią kaltinamosios iškeltą versiją atmeta ir ją vertina kaip gynybinę, nes jos nepatvirtina jokia kita bylos medžiaga, tame tarpe aukščiau išanalizuoti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai. Be to, šiuo atveju paminėtina, kad teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. J. tvirtino, kad stiprių susistumdymo atvejų, buvusių mokykloje, ji neprisimena, o įvykiai, turintys pasekmes, fiksuojami. Tuo tarpu, nagrinėjant bylą, nebuvo gauta jokių duomenų apie N. K. sužalojimą mokykloje.

Taip pat E. V. kėlė ir kitą versiją, kad galimai N. K. susižalojo stumdydamasis tarpusavyje su broliu, tačiau teismas tokios išvados padaryti neturi jokio teisinio pagrindo, to taip pat nepatvirtino jokia kita bylos medžiaga, nei aukščiau aptarti nukentėjusiojo ar liudytojų parodymai. Pastebėtina ir tai, kad liudytoja J. P. teismui tvirtino, kad A. N. neskriausdavo, A. tokios mėlynės padaryti negalėjo. Liudytoja V. D. teigė, kad būdavo, jog vaikai tarpusavyje pasistumdydavo, kokio žaislo nepasidalindavo, bet vienas kito tikrai jie nesužalodavo. Liudytojas M. M. taip pat teigė, kad nemano, jog broliai N. K. su A. M., kartu gyvendami pas mamą, labai draskytųsi, nes nuo pat mažų dienų N. K. A. M. būdavo vos ne kaip auklė, broliukai, kai gyvendavo kartu, visą laiką vienas kitą tempdavo kartu žaisti, jokių agresijos priepuolių tarp jų nebūdavo.

Sprendžiant klausimą, ar kaltinamoji E. V. N. K. atžvilgiu naudojo psichologinį smurtą, kaltinamoji savo kaltės nepripažino ir aiškino, kad su vaiku kalba gražiai, be barnių, pakelto tono nebūna, būna, kad kalba griežčiau, bet nešaukia, necenzūrinių žodžių nevartoja. Tačiau teismas tokius kaltinamosios paaiškinimus vertina kritiškai ir atmeta, nes juos paneigia kita bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme. Kaip rodo bylos duomenys, kaltinamoji E. V. bute, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena pagal nuomos sutartį nuo 2015-02-10, o tik nuo 2017-09-28 šiuo adresu buvo deklaruota jos gyvenamoji vieta. Tame pačiame name, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2013 metų vasario mėnesio iki 2014 m. liepos mėn. pastoviai, vėliau tik kartas nuo karto, kol pilnai įsirengė savo namą, tame bute lankydavosi ir laikinai gyveno R. J.. Ši liudytoja buvo apklausta teisme. Teismo posėdžio metu R. J. tvirtino, kad dažnai su vaiku buvo elgiamasi negražiai, ant jo rėkiama, šaukiama, tai prasidėdavo nuo ankstyvo ryto, prabusdavo nuo šaukimo ant vaiko, radiatoriai net judėdavo, gal vaikas būdavo pririštas prie jų, girdėdavo moterišką balsą, viskas buvo senokai, gal 2017 m., neužfiksavo, žino, kad tas laikotarpis buvo po Lietuvoje pagarsėjusių Matuko įvykių, girdėjo išsakytus necenzūrinius žodžius, vaiką visaip užgauliodavo, konkrečių žodžių įvardinti negali, neprisimena, girdėdavosi vieno vaiko verksmas, tvirtina, kad vaiką vadino „debilu“, rusiškais keiksmažodžiais. Teismas atkreipia dėmesį, kad ši liudytoja buvo apklausta ir ikiteisminio tyrimo metu. Vykusios apklausos metu ji teigė, kad kol gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini), nuolat girdėdavo vieno vaiko verkimą, jei neklysta, tai turėtų būti berniukas, girdėdavo tokius garsus, kad berniuko motina ant jo šaukia, jį visaip koliodavo ir tada pasigirsdavo vaiko verkimas, yra girdėjusi, kad tą vaiką vadino „debilu" ir visokiais pačiais baisiausiais rusiškais keiksmažodžiais. Dar daugiau, liudytoja A. Š. taip pat teismui patvirtino, kad su N. K. buvo kalba, jog mama ant jo šaukia, rėkia, kiek bendravo su mama, ji yra garsiakalbė, lyginant su kitais vaikais, matėsi, kad berniukas bijo grįžti namo, jautėsi stresas. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais liudytojų parodymais, nes jie duoti davus priesaiką teisme, be to, nenustatytas šių liudytojų suinteresuotumas bylos baigtimi ar siekis E. V. nepagrįstai kaltinti nusikaltimo įvykdymu. Tuo pačiu atkreipiant dėmesį ir į tai, kad liudytojos R. J. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, ši liudytoja tiek teisme, tiek vykusios apklausos ikiteisminio tyrimo metu analogiškai aiškino įvykio aplinkybes apie N. K. atžvilgiu naudojamą psichologinį smurtą.

Psichologinio smurto panaudojimo faktą patvirtina ir tai, kad kaltinamoji E. V. 2018 metų balandžio mėnesio 24 dieną apie 13 val. N. K. grasino telefonu, sakydama, kad jį, grįžusį iš mokyklos, „užmuš“, „pritrenks prie žemės kaip obuolį“. Kaltinamoji tokią aplinkybę neigė, aiškindama, kad balandžio 24 d. telefonu N. skambino, bet jis neatsiliepė, balandžio 24 d. ryte paskambino auklėtoja, pasakė, kad N. į mokyklą atsinešė telefoną ir su juo žaidžia, auklėtoja J. K. iš jo telefoną paėmė, per pietus, galėjo būti vidurdienis, ji jam kelis kartus skambino, kad paklausti, ar turi raktus, jis neatsiliepė, tada parašė žinutę, paklausė, kada pareis namo, bet N. nieko neatrašė, vėliau vaikui grasinimų neišsakė, nes ją išvežė į komisariatą. Tokie aptarti kaltinamosios paaiškinimai rodo, kad E. V. ne tik kad neigė 2018 metų balandžio mėnesio 24 dieną apie 13 val. N. K. telefonu išsakiusi grasinimus, bet neigė ir faktą, kad įvykio metu su nukentėjusiuoju kalbėjo. Tačiau teisme ištirtų įrodymų pagrindu teismas tokius kaltinamosios paaiškinimus atmeta.

Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį, kad formuluojant kaltinimą E. V., buvo nurodyta, kad ji psichiškai gniuždė vaiką ir jį mušė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2015 metų vasario mėnesio iki 2018 metų balandžio 24 dienos, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas. Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjos 2019-04-05 tarnybinio pranešimo matyti, kad iš tiesų E. V. bute, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena pagal nuomos sutartį nuo 2015-02-10. Tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta R. J. teigė, kad nuo 2013 metų vasario mėnesio iki 2014 m. liepos mėn. ji pastoviai gyveno bute, adresu Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), vėliau tame bute gyvendavo tik kartas nuo karto, kol gyveno, nuolat girdėdavo vieno vaiko verkimą, jei neklysta, tai turėtų būti berniukas, girdėdavo tokius garsus, kad berniuko motina ant jo šaukia, jį visaip koliodavo ir tada pasigirsdavo vaiko verkimas, yra girdėjusi, kad tą vaiką vadino „debilu" ir visokiais pačiais baisiausiais rusiškais keiksmažodžiais, dėl ko 2017 m. net kvietė policijos pareigūnus. Nukentėjusysis, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, teigė, kad jam yra 10 metų, o mama jį muša nuo darželio. Ikiteisminio tyrimo metu vykusios ekspertizės metu N. K. įvardijo, kad jį mama mušdavo nuo 6 metų. Kas reiškia, kad nusikaltimo įvykdymo pradžios laikas tiksliai nėra aiškus. Tokios aplinkybės rodo, kad kaltinime įvardintas laikas turėtų būti tikslinamas, nurodant, kad E. V. psichiškai gniuždė ir mušė vaiką bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo tyrimo metu nenustatyto laiko, tačiau ne anksčiau kaip laikotarpyje nuo 2015 metų vasario mėnesio iki 2018 metų balandžio 24 dienos. Toks kaltinimo patikslinimas nekeičia faktinių esminių bylos aplinkybių, nesunkina kaltinamosios teisinės padėties ir yra galimas.

Tokių aplinkybių analizė teismui neleidžia daryti išvados, kad N. K., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui ar pasakodamas apie įvykį kitiems asmenims, melavo. Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad N. K. viso proceso metu buvo nuoseklus ir analogiškai aiškino įvykio aplinkybes, kas matyti iš 2018-05-23 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolo, ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini), teisme liudytojais apklaustų asmenų parodymų. Dar daugiau, analogiškos aplinkybės buvo fiksuotos ir (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjos 2018-04-24 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto. Jame buvo nurodyta, kad 2018-04-24 gavus iškvietimą, buvo nuvykta į „(duomenys neskelbtini)“ pradinę mokyklą, kurioje buvo N. K., vaikas teigė, jog 2018-04-19 vakare jo motina E. V. jį sumušė su guminiu kilimų mušikliu (kelis kartus sudavė į dešinę ranką), nes jis gavo mokykloje pastabą, N. K. nurodė, kad motina jį muša kaskart, kai jis gauna pastabą, atvykus buvo užfiksuoti dešinėje rankoje buvę sužalojimai.

Tai, kad E. V. nuo tyrimo metu nenustatyto laiko, tačiau ne anksčiau kaip laikotarpyje nuo 2015 metų vasario mėnesio iki 2018 metų balandžio 24 dienos, fiziškai ir psichiškai gniuždė N. K., sistemingai šaukdama ant jo, grasindama, mušdama mažametį sūnų N. K. už pastabas ir prasižengimus, patvirtina ir byloje esantis 2019-02-12 - 2019-03-15 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame ekspertizės akte užfiksuota, kad N. K., atsižvelgiant į jo mažą amžių, pažintinius ypatumus bei individualias psichologines savybes, byloje nagrinėjamų galimai įtariamosios E. V. atliktų veiksmų metu galėjo teisingai suvokti pagrindines faktines aplinkybes; 2018-05-23 apklausos metu N. K. galėjo duoti detalius parodymus apie 2018-04-19 įvykį, o apie kitus įtariamosios E. V. galimai atliktus byloje nagrinėjamus veiksmus galėjo pateikti pagrindines faktines aplinkybes. Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota ir tai, kad N. K. šiuo metu savo motinos E. V. atžvilgiu jaučia nesaugumą, baimę, nuoskaudą, priešiškumą, įtarumą ir nepasitikėjimą. Dar daugiau, ekspertizės akte yra padaryta išvada, kad N. K. konstatuojamas hiperkinezinis elgesio sutrikimas F90.1, o šio sutrikimo susiformavimą lėmė keletas veiksnių: ne tik neužtikrinta savalaikė ir visapusiška pagalba, bet ir byloje tiriami E. V. veiksmai. Šiuo atveju paminint ir tai, kad N. K. parodymų apie E. V. taikytą fizinį smurtą jo paties atžvilgiu turinį atitinka 2018-05-23 apklausos vaizdo įraše stebima N. K. kūno kalba ir emocijos. Šiame ekspertizės akte padarytas išvadas ekspertės S. S. ir I. S. patvirtino ir teismui.

Aiškinantis E. V. inkriminuotų nusikaltimų įvykdymo aplinkybes, teisme dar buvo apklausti liudytojai A. V., V. D., V. S. ir M. M.. Kaip teisme nurodė liudytojas A. V., jis ne tik kad nematė jokių sužalojimų ant vaikų kūno, bet ir teigė nežinantis, kokiais būdais žmona auklėjo vaikus, nepastebėjo N. elgesio sutrikimų. Nors liudytoja V. D. teismui tvirtino, kad jai viską pasakoja pati E. V., ji viską žino, tačiau teigė nemačiusi jokių mėlynių, nepastebėjo, kad N. K. turėtų kokių nors elgesio sutrikimų, dėl vaikų elgesio nėra nieko girdėjusi, kažkokių problemų su vaikais nebūdavo, apie pastabas pažymių knygelėje dėl N. elgesio mokykloje dukra jai nepasakojo. Liudytoja V. S. teigė, kad bendravimo metu nėra pastebėjusi, kad E. V. žodžiais įžeidinėtų N. K. ar A. M., nėra girdėjusi, kad kurį iš vaikų vadintų debilu, į vaikus kreipdavosi vardais, nematė, kad E. V. prieš vaikus būtų vartojusi smurtą. O liudytojas M. M. parodė, kad jis maždaug apie tris su puse metų gyveno su E. V., per tą laikotarpį, kol gyveno su E. V., nėra matęs, kad ji prieš vaikus naudotų smurtą, nėra girdėjęs, kad kaltinamoji šauktų ant savo sūnų, šaukdavo tik ant jo, negirdėjo, jog E. V. savo vaikus vadintų necenzūriniais žodžiais, visiškai nieko nežino apie N. K. sužalojimą, ir kokiomis aplinkybėmis jis galėjo būti sužalotas. Tačiau, kaip rodo bylos medžiaga, šie liudytojai yra glaudžiai susiję su kaltinamąja. Kaip antai, liudytojas A. V. yra kaltinamosios sutuoktinis, liudytoja V. D. yra kaltinamosios motina, liudytoja V. S. yra kaltinamosios draugė, o liudytojas M. M. – kaltinamosios buvęs sugyventinis. Kas rodo, kad šie liudytojai gali būti suinteresuoti bylos baigtimi ir vengti teismui sakyti tiesą, todėl teismas jų parodymų negali laikyti objektyviais. Tuo pačiu atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusysis N. K., 2018-05-23 apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, jog mamos draugas A. matydavo, kaip mama jį mušdavo, jis sakydavo mamai, kad ją už tai pasodins į kalėjimą, o mama sakydavo „eik tu“, apie tai, kad mama jį muša, žinojo ir mamos draugė V., močiutė V., jie nieko nedarė žinodami, kad mama jį muša.

Taigi, nors E. V. savo kaltę neigė, tačiau baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad ji, būdama mažamečio N. K., gim. 2007 m., motina, būdama atsakinga už savo sūnaus auklėjimą ir vystymąsi, privalėdama rūpintis jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalėdama vaikui sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti, sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką, užtikrinti gyvenimo sąlygas, būtinas jo protiniam, dvasiniam gyvenimui, piktnaudžiavo motinos teisėmis ir pareigomis fiziškai ir psichiškai gniuždydama vaiką, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo tyrimo metu nenustatyto laiko, tačiau ne anksčiau kaip laikotarpyje nuo 2015 metų vasario mėnesio iki 2018 metų balandžio 24 dienos, sistemingai šaukdama ant N. K., grasindama jam ir jį mušdama, dėl ko N. K. buvo sukeltas fizinis skausmas bei padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. įvykdė nusikaltimą, numatytą LR BK 163 straipsnyje.

Dėl nusikalstamos veikos A. M. atžvilgiu

Kaltinamoji dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos A. M. atžvilgiu savo kaltę neigė. Teisme E. V. aiškino, kad ji A. nemušė, nežalojo, ant A. rankų rado nubrozdinimus, keturias mėlynes, bet ji sužalojimų nematė, kur teigiama, kad buvo nubrozdinimai, tai ten buvo katino nubrėžimai, o mėlynių nematė ir nežino, iš kur jos atsirado, prieš pareigūnams paimant vaiką, jį rengė, tai mėlynių nebuvo, nesutinka su specialisto išvadoje nurodytais sužalojimais, nes jų nematė, vaiko šlepete nemušė. Tačiau teismas su tokiais kaltinamosios paaiškinimais nesutinka ir juos atmeta, nes juos paneigia kita bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme.

Nukentėjusysis N. K. 2018-05-23 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė, kad jis matydavo, kaip mama mušdavo A., mama A. mušdavo, jei A. nesurinkdavo žaislų, juos mėtydavo, A. gaudavo iš „plekšnės" į „subinę" ir į veidą, jam trenkdavo su pagaliu į kojas, per pirštus, A. mama mušdavo per pirštus ir su „tapke“, kai mama mušdavo A., tai A. skaudėjo, jis verkdavo arba bėgdavo pas jį, A. yra mėlynė prie kojos, nes į tą vietą trenkė mama, A. atėjo pas jį verkdamas ir parodė mėlynę ant kojos. Teismas remiasi tokiais nukentėjusiojo N. K. parodymais ir traktuoja juos kaip objektyvią tiesą dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Be to, paminėtina, kad N. K. iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ne tik vykusios apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu, bet ir papasakojo mokyklos pedagogams, kitiems asmenims. Kas matyti iš teisme apklaustų liudytojų parodymų ir rašytinės bylos medžiagos, kuri buvo ištirta teisme. Liudytoja R. J. teisme tvirtino, jog N. K. jai pasakojo, kad mama muša ne tik N. K., bet ir jo brolį, sakė, kad muša už prasižengimus kilimų mušikliu, kai muša brolį, N. K. išeina į kitą kambarį, N. sakė, kad jis ir brolis yra nuolat mušami. Ši liudytoja analogiškai nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, teigdama, kad N. pasakojo, jog namuose taip pat pastoviai yra mušamas jo brolis, kai mama muša brolį, jis turi išeiti į kitą kambarį, nes, pasak N., jis negali klausyti klykiančio brolio. Liudytoja I. B. teismui taip pat tvirtino, kad N. pasakojo, jog mama baisiai muša brolį, kad jis net išeina iš kambario. Ši liudytoja, apklausta ikiteisminio tyrimo metu, teigė, kad pokalbio metu N. užsiminė, jog mama muša ir jo mažesnį brolį, jis taip ir pasakė, kad mama baisiai muša brolį, kad jis tuo metu išeina į kitą kambarį ir į tai negali net žiūrėti, kai ji jo paklausė, už ką mama muša jo brolį, N. paaiškino, jog už tai, kad brolis sukramto kokį žaislą, N. sakė, kad mama vieną kartą trenkė jam taip, jog jam buvo praskėlusi galvą ir bėgo kraujas. Liudytoja G. Š. teisme parodė, kad N. pasakojo, jog yra mušamas ir brolis, kad dėl triukšmo buvo atvažiavusi policija, mama juos slėpė, N. K. užsidengia ausis, jog negirdėtų. Liudytoja G. Š. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad N. K. taip pat sakė, jog mama muša ir broliuką, kad tada jis užsidengia ausis, nes negali klausyti, kaip brolis klykia, brolis yra mušamas už visokius menkniekius. Liudytoja J. P. teismui tvirtino, kad N. pasakojo, jog mama brolį mušdavo su „plekšnės“ (kilimams dulkinti) minkštesne dalimi, o N. – su kietesne, N. sakydavo, kad, kai mama mušdavo brolį, jis eidavo į kitą kambarį, nes bijodavo mamos, bet labai gaila buvo brolio. Liudytoja A. Š. teisme teigė, kad mokykloje kalbino vaiką, jis detaliau pasakojo, jog mama muša ir jo broliuką, negali pasakyti, ar su tuo pačiu įrankiu mušė ir mažesnį vaiką, N. K. aiškiai dėstė su įvykiais susijusias aplinkybes, ji negali pasakyti, kaip N. reagavo pasakodamas apie tai, kad mama muša brolį, bet matėsi, kad jis pergyveno dėl brolio, N. nebijojo, kad jį paims iš šeimos, bet pergyveno dėl brolio, jei jis pasiliks su mama. Liudytoja A. Š. iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, t. y. tai, jog vaikas taip pat nurodė, kad mama smurtą naudoja ir prieš jo brolį. Tokia aptartų liudytojų parodymų analizė rodo, kad visi paminėti liudytojai tapačiai aiškino įvykio aplinkybes dėl A. M. atžvilgiu naudojamo fizinio smurto, šie parodymai vieni kitiems neprieštarauja, sutampa ir su nukentėjusiojo N. K. nurodytomis aplinkybėmis, todėl šiais parodymais teismas remiasi visa apimtimi. Dar daugiau, kaip rodo šių parodymų analizė, liudytojų parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme paminėti liudytojai nurodė analogiškas aplinkybes. Nenustatęs šių liudytojų suinteresuotumo bylos baigtimi, teismas neturi jokio teisinio pagrindo jais abejoti.

Tai, kad A. M. atžvilgiu kaltinamoji naudojo fizinį smurtą, matyti ir iš ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini), kurį ekspertės I. S. ir S. S. teisme patvirtino, bei iš šių eksperčių duotų paaiškinimų teisme. Kaip antai, ekspertė I. S. teigė, kad N. K. ekspertizės metu kalbėjo apie motinos taikytą mušimą savo ir brolio atžvilgiu, apie motiną kalbėjo piktai, teigė jos bijantis, nenorintis grįžti pas ją namo, buvo karingai, priešiškai nusiteikęs jos atžvilgiu, tvirtino galįs nuo jos apsaugoti ir savo brolį, jis labai rūpinosi dėl brolio, labai norėjo, kad jis negrįžtų pas mamą, buvo labai karingai nusiteikęs, kad reikia apsaugoti brolį nuo mamos, kad jis liktų pas tėvą. Be to, ekspertė teigė, kad jo emocijos patvirtino tai, kas vyko. Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad N. K. pasakojo, jog mama muša ne tik jį, bet ir brolį, nori brolį apginti, kad mama nebemuštų, mama brolį mušdavo su „plekšne“, laidu, „tapke“, rykšte, šaka, tvirtino, kad A. mušė tik mama ir daugiau niekas.

Kaip minėta, kaltinamoji kėlė versiją, kad N. K. duoti parodymai yra melagingi, tačiau šią aplinkybę teismas atmeta, kaltinamosios iškelta versija jau buvo aptarta pasisakant dėl nusikaltimo, įvykdyto N. K. atžvilgiu, todėl teismas šiuo atveju motyvų nebekartoja. Tik papildomai atkreipiamas dėmesys, jog iš ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad N. K., kalbėdamas apie tai, kaip motina mušdavusi brolį, kalba teisuolišku balsu, nestebima tokio stipraus susijaudinimo, kaip pasakojant apie savo paties patirtą mušimą (mažiau linguoja, kalba tvirtesniu balsu, mažiau užsikirtinėja), pasakodamas apie tai, kaip motina mušdavusi A. per pirštus su „tapke“, demonstruoja pirštų suglaudimą ir padėjimą ant stalo. Svarbu paminėti dar ir tai, kad N. K. duotų parodymų nuoseklumą patvirtina ne tik aptarti liudytojų parodymai, ekspertizės aktas ir eksperčių paaiškinimai, bet ir byloje esantis (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjos 2018-04-24 tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, iš kurio matyti, kad 2018-04-24 gavus iškvietimą, buvo nuvykta į „(duomenys neskelbtini)“ pradinę mokyklą, kurioje buvo N. K., jis nurodė, kad namuose motina taip pat smurtauja ir prieš N. K. brolį A. M.. Tokios aplinkybės rodo, kad N. K., pasakodamas apie brolio A. M. atžvilgiu naudojamą smurtą, buvo nuoseklus, t. y. analogiškai per kelis kartus patvirtindamas mušimo faktą, aptardamas sumušimo detales, įvardindamas mušimo įrankį, nurodė mokyklos pedagogams, atvykusiems policijos pareigūnams, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams, ekspertams bei globėjai.

Kaltinamoji E. V., pasisakydama dėl sužalojimų, rastų ant nukentėjusiojo A. M. nugaros, aiškino, kad nesutinka su specialisto išvadoje nurodytais sužalojimais, nes jų nematė, mėlynių nematė ir nežino, iš kur jos atsirado, prieš pareigūnams paimant vaiką, jį rengė, tai mėlynių nebuvo. Ji teigė, kad matė tik katino įbrėžimus, katino nubrėžimai buvo ant abiejų rankų dilbių, buvo ir naujų įbrėžimų, ir senesnių. Iš tiesų, kaip rodo bylos medžiaga, nebuvo paneigta versija, kad kaltinamoji namuose laikė katiną ir su juo žaisdavo vaikai, tame tarpe ir A. M.. Teisme liudytoja apklausta A. Š. taip pat teigė mačiusi ant A. M. rankų pabraižymus, lyg N. pasakojo, kad namie turi kačiuką, jog žaidžia su juo, todėl tie pabraižymai ant rankų galėjo atsirasti nuo kačiuko. Iš esmės šios aplinkybės, kad ant A. M. kūno - veido, abiejų rankų ir dešinės blauzdos rasti odos nubrozdinimai galėjo atsirasti nuo katino įbrėžimų, nepaneigė ir teisme apklaustas specialistas L. J..

Aptariant E. V. kaltinime inkriminuotą aplinkybę, t. y. A. M. nugaros srityje padarytus sužalojimus, matyti, kad nugaros poodinės kraujosruvos negalėjo atsirasti nuo katino įbrėžimų. Teisme apklausta kaltinamoji teigė, kad N. skriausdavo A., tai būdavo pavieniai atvejai, N. patampydavo už plaukų, stipriai pastumdavo rankomis, A. nuvirsdavo, N. dažniausiai trenkdavo A. į nugarą ir kojas, kai N. pastumdavo A., būdavo, kad šis skaudžiai nukrisdavo, susitrenkdavo nugarą, alkūnes. Kaip matyti iš bylos medžiagos, iš esmės analogiškas aplinkybes dėl A. M. sužalojimų ant nugaros kaltinamoji nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu. Kaip antai, E. V., apklausta 2019-01-30, teigė, kad galimai tos mėlynės pas A. ant nugaros galėjo atsirasti pačiam vaikui užsigavus kur nors atsitrenkiant, arba gal jį galėjo užgauti N., N. A. pastumdavo arba priėjęs duodavo ranka jam kur papuola, būdavo ir taip, kad N. brolį stipriau pastumdavo ir A. nuvirsdavo, taip pat N. į A. paleisdavo iš kažkokių žaislų. Paminėtina, kad teisme apklausta liudytoja J. P. taip pat patvirtino, kad N. labai skriausdavo brolį, ji A. nepalikdavo vieno, nes N. pastoviai jį skriausdavo, A. net krūpteldavo pamatęs brolį. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. M. 2018-04-24 nustatyti sužalojimai nugaros poodinės kraujosruvos, veido, abiejų rankų ir dešinės blauzdos odos nubrozdinimai, šie sužalojimai galėjo būti padaryti tiek mažiausiai 4 tiesioginiais trauminiais poveikiais, tiek griuvinėjant 14 parų laikotarpyje iki apžiūros, nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Teismo posėdžio metu apklaustas specialistas L. J. surašytą specialisto išvadą patvirtino ir paaiškino, kad dėl nukentėjusiojo A. M. buvo gautas (duomenys neskelbtini) ligoninės išrašas, kad jis apžiūrėtas ligoninėje 2018 m. balandžio 24 d., nugaroje pas jį buvo stebimos poodinės kraujosruvos, kaip aprašė gydytojas, jos buvo baigiančios išnykti, tokios kraujosruvos dažniausiai baigia išnykti per dvi savaites, pas A. M. buvę odos nubrozdinimai (ant veido, abiejų rankų ir dešinės blauzdos) galėjo atsirasti nuo katino įbrėžimų, o poodinės kraujosruvos, buvusios pas A. M. ant nugaros, padaromos kietu buku daiktu, pas jį buvę linijiniai nubrozdinimai ant nugaros būna padaromi riboto paviršiaus, aštriu daiktu, šie sužalojimai A. M. galėjo būti padaryti maždaug prieš dvi savaites, sužalojimai ant nugaros galėjo atsirasti griūnant, atsitrenkiant į aplinkoje esančius daiktus. Tokios aplinkybės rodo, kad tiek specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), tiek teismo posėdžio metu apklausto specialisto L. J. paaiškinimai iš esmės patvirtino kaltinamosios E. V. iškeltą versiją dėl A. M. nugaros srityje esančių sužalojimų. Tuo tarpu byloje nėra duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti neginčijamą išvadą, kad A. M. nugaros srityje poodines kraujosruvas, sukėlusias nežymų sveikatos sutrikdymą, padarė būtent kaltinamoji. Atkreipiamas dėmesys, kad nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Esant tokioms aplinkybėms, iš E. V. suformuluoto kaltinimo šalintina aplinkybė, kad E. V., mušdama, ne mažiau kaip keturis kartus suduodama mažamečiui nukentėjusiajam A. M. į nugaros sritį, padarė jam nugaros poodines kraujosruvas, sukėlusias nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaip minėta, LR BK 163 straipsnyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą, jeigu jis šią veiką padarė tiesiogine tyčia, t. y. ją darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (LR BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Čia yra pateiktas tiesioginės tyčios apibrėžimas formaliųjų nusikalstamų veikų atveju. Formalioji nusikalstamos veikos sudėtis yra tokia, kurios konstrukcija lemia, kad baudžiamajai atsakomybei taikyti pakanka pagrįsti faktą, jog asmuo padarė pavojingą ir priešingą teisei nusikalstamą veiką arba atsiradus įstatymo numatytai pareigai nepradėjo jos vykdyti ar nustojo ją vykdyti (neveikimas) (kasacinė nutartis Nr. 2K-509/2006). Šis nusikaltimas laikomas baigtu piktnaudžiavimu tam tikra forma savo teisėmis ar (ir) pareigomis pasiekus psichinio ar fizinio vaiko gniuždymo lygį. Nors nusikaltimo sudėtis yra formali, t. y. nereikalingos žalingos pasekmės, formuluojant kaltinimą nėra būtina inkriminuoti nusikaltimo padarinius, ir pasekmių dėl nusikalstamos veikos padarymo įrodinėti nereikia, tačiau pažymėtina, kad pagal teismų praktiką teismas turi įsitikinti, kad fizinis vaiko gniuždymas, smurtas nepraėjo be pasekmių (Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-111-361/2016, Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 3 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-180-319/2014, Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-249-138/2010). Šiuo atveju tai, kad A. M. buvo sukeltas fizinis skausmas dėl E. V. smurtinių veiksmų, patvirtina aukščiau aptarti ir išsamiai išanalizuoti nukentėjusiojo N. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės atlikimo metu fiksuotos aplinkybės, eksperčių paaiškinimai, duoti teisme, ir liudytojų parodymai. Iš šių duomenų matyti, kad dėl E. V. smurtavimo A. M. skaudėjo, jis verkdavo arba bėgdavo pas brolį N. K., kai E. V. mušdavo A. M., brolis N. K. išeidavo į kitą kambarį, nes jis negalėdavo klausyti klykiančio brolio. Be to, tokie duomenys patvirtina, kad sūnaus fizinis gniuždymas nebuvo atsitiktinis ar vienkartinis atvejis, o pasižymėjo sistemingumu ir periodiškumu.

Aukščiau aptartų įrodymų visumos analizė leidžia teismui daryti išvadą, kad E. V., būdama mažamečio A. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., motina, būdama atsakinga už savo sūnaus auklėjimą ir vystymąsi, privalėdama rūpintis jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalėdama vaikui sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti, sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką, užtikrinti gyvenimo sąlygas, būtinas jo protiniam, dvasiniam gyvenimui, piktnaudžiavo motinos teisėmis ir pareigomis fiziškai gniuždydama vaiką, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2018 metų balandžio 24 dienos, sistemingai, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų, smurtaudama A. M. atžvilgiu, suvokdama, kad veikia nusikalstamai ir norėdama taip veikti, t. y. įvykdė nusikaltimą, numatytą LR BK 163 straipsnyje.

Kaltinamosios E. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji atlygino nusikaltimu padarytą žalą, (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai 2018-05-29 sumokėdama 13,39 Eur (2 t., b. l. 78, 85) (LR BK 59 str. 1 d. 3 p.). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 60 str.).

Skirdamas kaltinamajai E. V. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamosios kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

E. V., veikdama tiesiogine tyčia, padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos prie apysunkių nusikaltimų (LR BK 11 str. 4 d.), nusikalstamas veikas padarė būdama neteista (3 t., b. l. 13-14), nebausta administracine tvarka (3 t., b. l. 15), nedirbanti (3 t., b. l. 16), Užimtumo tarnyboje neregistruota (3 t., b. l. 18), 2019-02-28 dalyvavo pozityvios tėvystės mokymuose (3 t., b. l. 154) bei 2019-04-18 praktiniame seminare „Šeimos terapija“ (4 t., b. l. 73). Įvertinęs šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas E. V. už padarytas nusikalstamas veikas skiria sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą su įpareigojimais, kurie padėtų kaltinamajai tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 d., paskirtos bausmės subendrintinos tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį.

Į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaitytinas E. V. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2018-04-24 16.00 val. iki 2018-04-25 11.55 val. (viena para).

Taip pat, teismo nuomone, padedant įgyvendinti bausmės paskirtį, tikslinga E. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nes nusikaltimus padarė savo vaikų atžvilgiu (LR BK 67 str. 1 d., 2 d. 9 p., 72² str.).

E. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiojo N. K. įgaliota atstovė N. L. pareiškė civilinį ieškinį dėl 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam N. K. (4 t., b. l. 71-72). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad N. K. patyrė neturtinę žalą, kurios objektyviai neįmanoma pilna apimtimi atlyginti bei įvertinti pinigais, tačiau patirtą neturtinę žalą kompensuotų 500 eurų suma.

Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.250 straipsnyje, pagal kurį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. LR CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl jos dydį kiekvienu konkrečiu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus: nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Kiekvienas žalos dydžio kriterijus turi būti išnagrinėtas, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais.

Nagrinėjamoje byloje teismui nekyla abejonių dėl to, kad neteisėti kaltinamosios veiksmai turėjo neigiamą poveikį nukentėjusiajam, todėl nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Teismas, nustatydamas nukentėjusiajam N. K. neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad kaltinamosios E. V. veiksmai prieš nukentėjusįjį N. K. buvo nevienkartinio pobūdžio, tęsėsi ilgą laiko tarpą, N. K. atžvilgiu buvo smurtauta tiek fiziškai, tiek psichologiškai, dėl kaltinamosios veiksmų nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, taip pat įvertinama tai, kad veikiant nusikalstamu būdu buvo įvykdytas apysunkis nusikaltimas. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamosios kaltę – tiesioginę tyčią, taip pat įvertina nukentėjusiojo patirtus nepatogumus dėl įvykio, t. y. patirtus dvasinius išgyvenimus, išgąstį, pažeminimą, baimę. Tai, kad nusikaltimas įvykdytas mažamečio asmens atžvilgiu, kad jo atžvilgiu smurtavo artimas asmuo - motina. Teismas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą, kiek įmanoma teisingiau kompensuojant nukentėjusiojo mažamečio patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą, o teismo priedermė - teisingos piniginės kompensacijos už patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, skausmą nustatymas. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, įvertinęs tai, jog kaltinamoji palyginti yra jauno amžiaus, nors ir nedirbanti, tačiau darbinga, t. y. gali imtis visų priemonių finansinei naudai gauti ir kompensuoti skriaudą, teismas pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkina visiškai, priteisdamas iš kaltinamosios 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiojo N. K. naudai. Pažymėtina, kad toks neturtinės žalos dydis nustatytas nepažeidžiant LR CK 6.250 straipsnio nuostatų, neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijams, yra adekvatus padarytai žalai bei nustatytas laikantis teismų praktikos analogiškose bylose. Kaip antai, teismų praktikoje nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama neturtinės žalos nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur (kasacinės nutartys Nr. 2K-139-895/2017 (700 Eur), 2K-24-895/2017 (1200 Eur), 2K-36-895/2017 (1000 Eur), 2K-P-135-648/2016 (1448,10 Eur), 2K-221-648/2016 (1737,72 Eur), 2K-258-699/2015 (579,24 Eur).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2020-01-14 pateikė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad už N. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 435,96 Eur išlaidas (5 t., b. l. 27), o iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020-01-15 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad už A. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės išlaidos yra 472,71 Eur (5 t., b. l. 36). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pažymėtina, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, nukentėjusįjį N. K. atstovavo advokatė N. L., o nukentėjusįjį A. M. atstovavo advokatė L. M.. Šiuo atveju nors valstybė, teikdama valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiesiems N. K. ir A. M., patyrė išlaidų, tačiau, įvertinus kaltinamosios turtinę padėtį, tai, kad ji yra nedirbanti, atsižvelgiant ir į tai, kad atstovus advokatus nukentėjusiesiems skyrė teismas, o atstovų advokatų dalyvavimas byloje buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamosios valios, šios išlaidos iš kaltinamosios nepriteistinos.

Daiktinis įrodymas - kilimų mušiklis, kuris saugomas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje pagal 2018-04-27 kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 43), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Daiktiniai įrodymai - 2 vnt. kompaktinių diskų, kuriuose užfiksuoti mažamečių N. K. ir A. M. apklausų vaizdo/garso įrašai, prisegti prie bylos 4 tomo viršelio, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. V. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką (N. K. atžvilgiu), numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 straipsnyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalimi, E. V. įpareigoti per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsiprašyti nukentėjusiojo N. K..

E. V. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką (A. M. atžvilgiu), numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 straipsnyje, ir paskirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalimi, E. V. įpareigoti per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsiprašyti nukentėjusiojo A. M..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, E. V. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir E. V. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalimi, E. V. įpareigoti per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsiprašyti nukentėjusiųjų N. K. ir A. M..

Į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti E. V. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2018-04-24 16.00 val. iki 2018-04-25 11.55 val. (vieną parą).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, E. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, atliekant ją per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo N. K. įgaliotos atstovės civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai, priteisiant iš kaltinamosios E. V. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiojo N. K. naudai.

Proceso išlaidų už nukentėjusiesiems N. K. ir A. M. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą iš kaltinamosios E. V. nepriteisti.

Daiktinį įrodymą - kilimų mušiklį, kuris saugomas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje pagal 2018-04-27 kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Daiktinius įrodymus - 2 vnt. kompaktinių diskų, kuriuose užfiksuoti mažamečių N. K. ir A. M. apklausų vaizdo/garso įrašai, kurie prisegti prie bylos 4 tomo viršelio, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.