Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininko, pranešėjo), Dalės Burdulienės ir Nijolios Indreikienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gekona“, trečiajam asmeniui akcinei bendrovei Šiaulių bankui dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir ieškovė, NŽT) ieškiniu prašė: 1) patvirtinti 2015 m. liepos 20 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Drava“ parengtą žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), planą, nustatant 1,0213 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalis: atsakovei – 0,6949 ha (A dalis); Lietuvos Respublikai – 0,3264 ha (B dalis); 2) pakeisti 2015 m. gruodžio 9 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 8SŽN-418 (2016 m. kovo 9 d. susitarimo Nr. 8SŽN-91-(14.8.55.) dėl 2015 m. gruodžio 9 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 8SŽN-418 pakeitimo) 1 punktą, išdėstant jį taip: Nuomotojas išnuomoja, o nuomininkas išsinuomoja 1,0213 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 0,6949 ha dalį; 3) pakeisti Kauno miesto skyriaus vedėjo 2015 m. gruodžio 8 d. įsakymą Nr. 8VĮ-1513-(14.8.2.) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos“ nurodant, kad ieškovė išnuomoja „bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „DOMUS ALTERA“ kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 0,6949 ha dalį; 4) priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodė, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) dalis, neužstatyta atsakovei priklausančiais statiniais ir nenaudojama jiems eksploatuoti, negalėjo būti išnuomota. Atsakovei buvo pasiūlyta administracine tvarka, t. y. bendru sutarimu, patikslinti Žemės sklypo, reikalingo jame esantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal paskirtį, ribas ir plotą, pakeičiant nuomos sutartį, tačiau sutarimo pasiekti nepavyko. Kadangi be aukciono valstybinės žemės sklypai gali būti išnuomojami statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, atsakovės lūkestis, kad užstačius Žemės sklypo plotą naujais statiniais Žemės sklypas bus nuomojamas ir toliau lengvatine (ne aukciono) tvarka, nėra teisėtas, prieštarauja viešajam interesui, valstybinės žemės nuomos socialinei paskirčiai, todėl tokios teisės negali būti saugomos ir ginamos.

2. Atsakovė atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė nurodė, kad ieškovė, manydama, jog Žemės sklypas buvo suformuotas per didelis, turėtų skųsti 2015 m. balandžio 15 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo Nr. A–1256“. Atsakovei priklausantiems pastatams eksploatuoti yra reikalingas visas Žemės sklypas. Atsakovė, įsigijusi statinius, pirmiausiai ėmėsi statinių remonto. Žemės sklypo pritaikymas naudojimui buvo antraeilis projektas, kuriam sutrukdė ieškovės pareikštas ieškinys. Net ir darant prielaidą, kad ieškovė neteisėtai išnuomojo dalį Žemės sklypo, atsakovei neturėtų tekti ieškovės aplaidumo ir nerūpestingumo pasekmės. Atsakovė, planuodama įsigyti pastatus, juos suremontuoti/rekonstruoti ir juose vykdyti veiklą, įvertino žemės nuomos sutarties terminus, nuomojamą žemės plotą, galimybę statyti naujus statinius Žemės sklype. Tuo tikslu atsakovė iš trečiojo asmens gavo kreditus pastatų įsigijimui, remontui, statyboms, aplinkos sutvarkymui. Vienas esminių tokio sprendimo priėmimo faktorių buvo nuomos sutartis, kuri ne tik suteikė nuomos teisę į visą Žemės sklypą, bet ir sudarė galimybę statyti naujus statinius, reikalingus pastatų eksploatavimui, t. y. automobilių stovėjimo aikštelę. Žemės sklypo dalies nuomos panaikinimas lemtų, kad, dėl valstybės aplaidumo ir nerūpestingumo padarytų klaidų, būtų grubiai pažeisti atsakovės teisėti lūkesčiai, nes, investavusi dideles lėšas pastatų įsigijimui ir remontui, atsakovė negalėtų tinkamai jų eksploatuoti, nes nebūtų užtikrinami lengvųjų ir sunkiųjų transporto priemonių privažiavimo ir statymo prie pastatų poreikiai. Žemės sklypas nėra išimtinė valstybės nuosavybė, nėra ir jokio visuomenės poreikio, kurį valstybė galėtų tenkinti, jei Žemės sklypo dalies nuomos teisė būtų panaikinta, todėl ieškinio reikalavimų tenkinimas pažeistų ir proporcingumo principą.

3. Trečiasis asmuo atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti, pažymėjo, kad privatus asmuo neturi būti pripažįstamas kaltu dėl neteisėtų valstybės veiksmų, o byloje nenustatyta, jog atsakovė sudarant nuomos sutartį būtų veikusi neteisėtai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovės 8 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

5. Teismas, remdamasis ekspertizės akto išvadomis, nustatė, kad Žemės sklypas savo ribomis ir plotu pagal faktinę vietovės situaciją yra per mažas, jog visapusiškai užtikrintų jame esančių pastatų tinkamą naudojimą/eksploatavimą – trūksta apie 280 m² laisvo/neapriboto ploto, kuriame būtų galimybė įrengti transporto priemonių stovėjimo vietas.

6. Teismas pažymėjo, kad teismo ekspertizę atlikęs G. P. yra įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, suteikiant teisę atlikti žemėtvarkos darbų ekspertizę ir nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo ekspertizę, jo atlikta ekspertizė yra išsami ir motyvuota, posėdžio metu ekspertas nuosekliai, išsamiai ir motyvuotai atsakė į teismo užduotus klausimus, o ieškovė nenurodė ir nepateikė jokių objektyvių duomenų dėl eksperto šališkumo, todėl teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti ekspertizės išvadomis ir nesivadovauti ekspertizės metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurių buvimą išsamiai patvirtina ekspertizės medžiaga.

7. Teismas nurodė, kad vien tik subjektyvūs ieškovės atstovų samprotavimai, bandymas palankiai ieškovei interpretuoti teisės aktų nuostatas, o taip pat ieškovės į civilinę bylą pateiktas UAB „Drava“ parengtas Žemės sklypo planas, kuriame nėra jokios duomenų analizės, jokių faktinių vertinimų ir kurį, be jokio aiškinamojo rašto, ši privati bendrovė padarė išimtinai ieškovės užsakymu, vykdydama tą užduotį, kurią jai suformulavo (iškėlė) konkretus plano užsakovas (ieškovė), nėra pakankami paneigti teismo paskirtos ekspertizės išvadoms.

8. Teismas nurodė, kad, nesutikdama su ekspertizės išvadomis, ieškovė turėjo teisę prašyti paskirti papildomą arba pakartotinę ekspertizę, tačiau tokia teise nepasinaudojo.

9. Teismas atmetė ieškovės argumentus dėl atsakovės tinkamo nesinaudojimo dalimi Žemės sklypo, nurodydamas, kad, ieškovei pareiškus ieškinį, kurio nagrinėjimas truko ilgą laiką, atsakovė neturėjo pagrindo investuoti lėšas į visos teritorijos tvarkymą/renovavimą, nes nebuvo aiškus tolimesnis viso Žemės sklypo teisinis statusas. Vykstant teisminiam ginčui atsakovė neturėjo ir galimybės gauti leidimus naujų aikštelių įrengimui ar esamų aikštelių pertvarkymui.

10. Konstatavęs, kad aplinkybės, kuriomis ieškovė grindė ieškinio reikalavimus, bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino, teismas ieškinio netenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o jeigu teismas spręs, kad bylą galima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės patikslintą ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas vadovavosi išimtinai eksperto išvada, jokių kitų argumentų nepateikė. Teismas, remdamasis eksperto išvada, selektyviai atrinko tik tuos įrodymus ir argumentus, kurie pagrindžia atsakovės poziciją, nutylėdamas, kad ekspertizės išvada prieštarauja viešojo registro duomenims ir kitai bylos medžiagai.

1.2. Nepagrįsti teismo argumentai, kad ieškovė siaurinančiai ir netinkamai aiškina su naujų statinių statyba susijusias teisės normas, o spręsdamas, jog teisės aktai, reglamentuojantys valstybinės žemės nuomą, nebuvo pažeisti, teismas jų neanalizavo ir šios išvados neargumentavo.

1.3. Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismo ekspertas atlieka jam pavestą užduotį remdamasis tik savo srities specialiosiomis žiniomis, išvados negali peržengti jo srities specialiųjų žinių ribų, išvados, peržengiančios eksperto specialiųjų žinių ribas, negali turėti įrodomosios reikšmės. Teismo paskirtas ekspertas G. P., neturėdamas teisės rengti detaliuosius planus, teikė išvadas dėl jų įgyvendinimo. Ekspertas nėra kvalifikuotas įvertinti asmens, turinčio teisę rengti detaliuosius planus, t. y. aukštesnio lygio teritorijų planavimo dokumento, kuriam reikalingos specifinės žinios, darbus, todėl teismas negalėjo remtis šio eksperto išvada.

1.4. Ekspertizę atlikęs G. P., būdamas matininku, atliko skaičiavimus, kuriuos atlieka matininkai (jokių specialių žinių tam nereikia) ir kurių kontrolė pavesta ieškovei, dėl ko susiklosto ydinga situacija, nes teismas eksperto išvada rėmėsi labiau nei jį (kaip matininką) kontroliuojančios institucijos (ieškovės) išaiškinimu.

1.5. Teismo ekspertizės aktas yra su trūkumais, nes ekspertas, neturėdamas specialiųjų žinių, tačiau naudodamas teisės aktus, taikomus specialistų, kurie rengia detaliuosius planus, šiuos aktus taikė ne pagal jų paskirtį ir padarė daug klaidų: taikė nuo 2017 m. sausio 1 d. negaliojantį statybos techninį reglamentą STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“; nurodė, kad Žemės sklype esantys pastatai yra visuomeninės paskirties, todėl, remdamasis statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ nuostatomis, taikė jiems papildomus reikalavimus, nors Nekilnojamojo turto registro išrašuose nurodytos pastatų paskirtys – administracinis ir gamybinis; rėmėsi STR „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai.“ nuostatomis, nurodydamas stovėjimo vietų atstumus nuo kelio, nors Žemės sklype jokių kelių nėra, kas lėmė, kad ekspertas neteisingai nurodė galimas stovėjimo vietas ir atsakovei buvo priskirtas didesnis Žemės sklypo plotas, nei buvo suprojektuota detaliuoju planu; didelių gabaritų transporto priemonių stovėjimo vietų skaičių ekspertas nustatė pagal faktinį tokių transporto priemonių poreikį, remdamasis išimtinai atsakovės pateiktas duomenimis, o toks ydingas skaičiavimas nulėmė didesnės Žemės sklypo dalies poreikį pastatams eksploatuoti, nei patvirtinta detaliuoju planu. Detaliuoju planu yra numatyta naujo pastato – parduotuvės (2 500 m² ploto) statyba, kuriai turi būti išskiriamas žemės sklypo plotas, tačiau ekspertas, dėl specialiųjų žinių nebuvimo, nesuvokė detaliojo plano sprendinių ir taip suklaidino teismą, nurodydamas, kad visas Žemės sklypo plotas reikalingas atsakovės pastatams eksploatuoti.

1.6. Teismas visiškai nevertino ieškovės pateikto skaičiavimo dėl Žemės sklypo dalies, reikalingos atsakovės pastatams eksploatuoti, atlikto pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymą Nr. 3D-40 „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos“, dėl ko teismo sprendimas turėtų būti panaikintas dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

1.7. Teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra per didelė ir turi būti mažinama. Didžioji dalis bylinėjimosi išlaidų yra susijusi su ekspertizės išlaidomis, kurios atsirado išimtinai atsakovės pageidavimu. Teismo ekspertas nėra kompetentingas rengti detaliųjų planų, todėl neturi kompetencijos jų vertinti, ekspertizė yra su esminiais trūkumais, todėl turėtų būti sprendžiamas eksperto atsakomybės ir nepagrįstai gautų lėšų sugrąžinimo, o ne eksperto atlyginimo paskirstymo klausimas. Byla yra vidutinio sudėtingumo, nereikalaujanti ypatingų specialių žinių, joje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, todėl bylinėjimosi išlaidų suma turi būti ženkliai mažinama.

12. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovė šioje byloje turi įrodyti ne tai, ar ginčui aktuali Žemės sklypo dalis yra užstatyta ar neužstatyta, o tai, ar ji reikalinga eksploatuoti jame esantiems statiniams. Šių aplinkybių ieškovė neįrodinėjo. Ieškovė nepateikė jokių argumentų, paneigiančių teismo eksperto nurodytą transporto priemonių statymo vietų poreikį. Ieškovės akcentuojama aplinkybė, kad Žemės sklypo dalyje, kurios nuomos teisės panaikinimo siekiama šioje byloje, yra suplanuota statyti prekybos centrą, atskleidžia, jog ginčas kilęs ne dėl to, kad tariamai atsakovei išnuomotas didesnis Žemės sklypas, nei reikia atsakovei priklausantiems statiniams eksploatuoti, o dėl to, jog kažkoks privatus asmuo turi interesą valstybinės žemės sklype statyti komercinį statinį ir ieškovė siekia jo naudai gauti statyboms reikalingą Žemės sklypo dalį. Byloje nebuvo ginčijamasi dėl jokių menamų parduotuvių statybų ar detaliojo plano sprendinių, dėl ko ieškovės argumentai tiek dėl ginčo dalyko, tiek dėl nepakankamos teismo eksperto kompetencijos atlikti ekspertizę šioje byloje, nėra pagrįsti. Argumentų, kodėl eksperto kompetencija ar kvalifikacija derėtų abejoti, ieškovė nepateikė. Ekspertas, teismo posėdyje duodamas paaiškinimus, nurodė, kad vertino visus ginčo metu aktualius teisės aktus, t. y. ir tuos teisės aktus, kurie buvo aktualūs ginčo kilimo metu 2015 m., todėl vien tai, jog ekspertas vertino ir nebegaliojančius teisės aktus, savaime nereiškia, kad ekspertinis tyrimas ir išvada yra klaidingi, o dėl pačios išvados ir tyrimo teisingumo ieškovė iš esmės nepateikia jokių argumentų. Ekspertas visiškai teisingai administracinį pastatą priskyrė visuomeniniam pastatui ir tai aiškiai pagrindė ekspertizės akte. Ieškovė, teigdama, esą buvo nepagrįstai skaičiuoti atstumai nuo „kelio“, šio savo teiginio nedetalizuoja, tad visiškai neaišku apie kokį „kelią” ieškovė kalba ir ką turi omenyje. Atsakovės pastatų naudojimui reikalingo Žemės sklypo ploto klausimas yra ne tik teisės, tačiau ir fakto klausimas, todėl vien teisės aktais negalima atskleisti naudojimo poreikio, kuriam įtaką daro ir faktinis atsakovės ar pastatų naudotojų veiklos pobūdis, kas buvo atskleista įvertinus ir faktinį sunkiasvorio transporto statymo poreikį. Ekspertizės akte aiškiai nurodyta, kad yra vertinama faktinė Žemės sklypo situacija. Kadangi faktiškai Žemės sklype kiti pastatai neegzistuoja, automobilių stovėjimo vietos grafiškai sumodeliuotos laisvoje, neužstatytoje teritorijoje. Ieškovė visiškai ignoruoja po ekspertizės atlikimo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D-40 patvirtintą Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodiką. Vadovaujantis ja, atsižvelgiant į ekspertizės metu nustatytus Žemės sklype esančių statinių faktiškai užimamus plotus, mažiausias Žemės sklypo dydis, nevertinant jokių kitų privalomų vertinti techninių reikalavimų, yra 8 593 m². Papildomai įvertinus reikalavimus dėl pastatų eksploatavimui būtinų transporto priemonių stovėjimo vietų, Žemės sklype esančių pastatų eksploatavimui būtinas plotas gerokai viršytų netgi ekspertizės metu nustatytą plotą. Bylos nagrinėjimas truko ilgiau nei trejus metus, byla apeliacinės instancijos teismo buvo grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, ieškovė daug kartų tikslino ieškinį, į kurį atsakovė buvo priversta rengti atsiliepimus, byloje buvo rengiamas teismo ekspertizės aktas, teisinių paslaugų išlaidos neviršija maksimalių dydžių, todėl priteistas bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 9 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Žemės sklypas 47 m. laikotarpiui buvo išnuomotas BUAB „Domus altera“. Atsakovei įgijus nuosavybės teisę į Žemės sklype esančius statinius, 2016 m. kovo 9 d. susitarimo pagrindu atsakovė tapo Žemės sklypo nuomininke. 2016 m. lapkričio 22 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu nustačius, kad dalis Žemės sklypo statiniais neužstatyta, ieškovės užsakymu UAB „Drava“ 2017 m. liepos 20 d. parengė Žemės sklypo planą, kuriame 0,3264 ha dydžio Žemės sklypo dalis „B“ pažymėta kaip nereikalinga statiniams eksploatuoti.

15. Būtent dėl šios Žemės sklypo dalies nuomos teisėtumo byloje ir kilo ginčas. Nesutikdama su ieškovės pozicija, atsakovė įrodinėja, kad visas jai išnuomotas 1,0213 ha Žemės sklypas yra reikalingas tinkamam atsakovei priklausančių statinių naudojimui. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškinio konstatavęs, kad Žemės sklypas savo ribomis ir plotu pagal faktinę vietovės situaciją yra per mažas, jog visapusiškai užtikrintų jame esančių pastatų tinkamą naudojimą/eksploatavimą, netgi trūksta apie 280 m² laisvo/neapriboto ploto, kuriame būtų galimybė įrengti transporto priemonių stovėjimo vietas. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą.

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-915/2019 yra išaiškinęs, kad nors valstybinės žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas), tačiau tai nereiškia, jog, pasikeitus sąlygoms ir nebelikus įstatymo įtvirtintos prielaidos toliau nuomoti pirminio dydžio valstybinės žemės sklypą (arba nustačius, kad jau sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį nebuvo tokios prielaidos), negali būti pakeistas nuomojamo žemės sklypo dydis. Žemės nuomos sutarties dalykas yra valstybinės žemės arba privačios žemės sklypas (jo dalis), suformuotas įstatymų nustatyta tvarka ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.546 straipsnis). Kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, kokio dydžio valstybinės žemės sklypas (jo dalis) būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, turi būti objektyvūs ir aiškūs.

17. Tuo atveju, kai keičiasi žemės sklypo dydis, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, Nacionalinė žemės tarnyba turėtų siūlyti nuomininkui pakeisti žemės nuomos sutartį, o šiam nesutikus kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žemės nuomos sutarties pakeitimo (CK 6.223 straipsnio 2 dalies 2 punktas), pateikdama objektyviais duomenimis ir aiškiais kriterijais paremtus įrodymus, koks žemės sklypo dydis būtinas nuomininko statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Teisinis pagrindas keisti valstybinės žemės nuomos sutartį taikant CK 6.223 straipsnio 2 dalį yra specialusis valstybinės žemės nuomos teisinis reguliavimas (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas), remiantis kuriuo žemės sklypo (jo dalies) nereikalingumas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį sudaro pagrindą modifikuoti valstybinės žemės nuomos santykius tokiu būdu, kad jie atitiktų valstybinės žemės nuomos be aukciono tikslą.

18. Vadovaujantis CPK 178 straipsnyje įtvirtinta įrodinėjimo naštos paskirstymo tvarka, pareiga įrodyti, kad 0,3264 ha Žemės sklypo dalis yra nereikalinga Žemės sklype esančių atsakovei nuosavybės teise priklausančių pastatų tinkamam naudojimui užtikrinti, teko ieškovei. Įvertinusi tiek apeliacinio skundo argumentus, tiek ir į bylą surinktų įrodymų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad šios pareigos ieškovė neįvykdė.

19. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą civilinėje byloje, vadovavosi tik eksperto išvada, nevertino dokumentų ir duomenų, kurie ją paneigia. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi įrodymų vertinimo taisyklėmis, patikrinusi pirmosios instancijos teismo atliktą apeliaciniu skundu ginčijamą įrodymų vertinimą, konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino pažeisdamas CPK 185 straipsnio reikalavimus.

20. Kauno apygardos teismas, 2018 m. lapkričio 16 d. nutartimi grąžindamas civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas privalo nustatyti, kokiu faktinių aplinkybių visumos pagrindu buvo suteiktas nustatyto dydžio Žemės sklypas, pareikalauti duomenis dėl Žemės sklypo planavimo, projektavimo, iš kurių matyti, dėl ko buvo suprojektuotas ir išnuomotas būtent 1,0213 ha Žemės sklypas, išsiaiškinti, ar atsakovė faktiškai naudoja jai priklausančius statinius, koks yra užstatymo intensyvumas, ar atsakovė tinkamai vykdo nuomos sutartį, kokia žemės sklypo dalis yra būtina atsakovės pastatams eksploatuoti, kokio ploto automobilių aikštelės yra pakankamos tinkamai pastatų eksploatacijai, nustatyti, ar atsakovės pateiktame Žemės sklypo plane neužstatytame plote yra planuojama statyti naujus statinius, įvertinti ieškovės pateiktą 2017 m. liepos 20 d. UAB „Drava“ Žemės sklypo planą, kuriame pažymėtas Žemės sklypo plotas, kuris, ieškovės teigimu, yra reikalingas atsakovės statiniams eksploatuoti.

21. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis apeliacinės instancijos teismo išaiškinimais, 2018 m. gruodžio 3 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti, pasisakant dėl Kauno apygardos teismo akcentuotų bylai reikšmingų aplinkybių. Ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriame išdėstė poziciją dėl nutartyje dėl ieškinio trūkumų šalinimo nurodytų aplinkybių, pridėjo, ieškovės nuomone, šią poziciją pagrindžiančius įrodymus. Pažymėtina, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų subjektyvių ar teisės aktų reikalavimų neatitikusių aplinkybių ar kriterijų egzistavimą Žemės sklypo planavimo, projektavimo, o taip pat nuomos sutarties sudarymo procedūrose.

22. Įvertinęs ieškovės pateiktus duomenis, taip pat aplinkybę, kad atsakyti į dalį Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nutartyje suformuluotų klausimų reikalingos specialios žinios, pirmosios instancijos teismas 2019 m. birželio 13 d. nutartimi paskyrė byloje ekspertizę, ją paskirdamas atlikti teismo ekspertui G. P.. Teismo ekspertas, atlikęs ekspertizę, be kita ko, nustatė, kad šiuo metu išnuomotas Žemės sklypas, įvertinus faktinę vietovės situaciją, yra per mažas visapusiškai tinkamam administracinio buitinio pastato ir gamybinių dirbtuvių eksploatavimui.

23. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis). Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Nesivadovauti eksperto išvada ar jos dalimi galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų, taip pat paaiškėjus faktams, keliantiems abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos ir kt. Ekspertizės duomenys gali būti atmetami ir tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016, 2017 m. sausio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017).

24. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, vertindamas ekspertizės išvadas, nenustatė esminių ekspertizės trūkumų, galinčių kelti abejonių dėl išvados patikimumo, objektyvumo, surinktų duomenų išvadai padaryti pakankamumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės nesutikimas su ekspertizės išvadomis nėra pagrįstas argumentais, patvirtinančiais šios ekspertizės trūkumus. Pirmosios instancijos teismas sprendime motyvavo, kodėl spręsdamas dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančių pastatų tinkamam naudojimui būtino Žemės sklypo ploto nustatymo remiasi ekspertizės išvados duomenimis, o ne ieškovės argumentais, jos pateiktu 2017 m. liepos 20 d. UAB „Drava“ parengtu žemės sklypo planu, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais.

25. Ekspertizę atlikusio teismo eksperto G. P. surinktoje informacijoje buvo pateikti duomenys, priemonės, teisės aktai, naudoti teismo ekspertizei atlikti, atlikta faktinės vietovės situacijos, administracinio buitinio pastato naudojimui keliamų reikalavimų, gamybinių dirbtuvių naudojimui keliamų reikalavimų, teisės aktų reikalavimų, faktiškai vietoje esančių aikštelių, privalomų esminių reikalavimų/kriterijų įgyvendinimo ir taikomų ribojimų Žemės sklype analizė, jų pagrindu padarytos išvados, pateikti atsakymai į pirmosios instancijos teismo suformuluotus klausimus.

26. Ieškovė, kritikuodama teismo ekspertizės aktą, akcentuoja, kad teismo ekspertas taikė nuo 2017 m. sausio 1 d. negaliojantį statybos techninį reglamentą STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, nurodė, jog žemės sklype esantys pastatai yra visuomeninės paskirties, todėl, remdamasis statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ nuostatomis, taikė jiems papildomus reikalavimus (pvz., parkavimo vietų atstumui nuo pastato durų, žmonių su negalia patekimui), o taikant reikalavimus administraciniams ir gamybiniams pastatams, parkavimo vietas galima projektuoti prie pastatų (priešingai nei visuomeniniams pastatams). Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės nurodytą teismo ekspertizės akto trūkumą, sprendžia, kad jis neturi esminės įtakos teismo ekspertizės akte padarytoms išvadoms. Pažymėtina, kad ieškovė nenurodo argumentų paneigti eksperto išvadai, jog prie atsakovei priklausančių pastatų parkavimas nėra galimas, nes prie pastatų esančios aikštelės nėra tinkamos transporto priemonių ilgalaikiam stovėjimui. Esant tokiai teismo eksperto nustatytai aplinkybei, ieškovės argumentas dėl galimybės parkavimo vietas projektuoti prie pastatų, jo nedetalizuojant ir nepagrindžiant konkrečiais įrodymais, vertintinas kaip nepagrįstas.

27. Ieškovė taip pat teigia, kad teismo ekspertas rėmėsi statybos techniniu reglamentu STR „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ nuostatomis, nors, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Žemės sklype nėra jokių kelių. Priešingai, nei teigia ieškovė, iš Nekilnojamojo turto registro duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad Žemės sklype yra įregistruotas kitas inžinerinis statinys – pravažiuojamasis kelias, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nepagrįstu pripažintinas ir ieškovės apeliacinio skundo argumentas, kad teismo ekspertas negalėjo vadovautis atsakovės pateiktais duomenimis apie transporto priemonių skaičių, kadangi ieškovė nepaneigė tokio transporto priemonių skaičiaus poreikio. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė apeliaciniame skunde nenurodė, kokį poveikį eksperto atliktiems skaičiavimams dėl atsakovei priklausančių pastatų tinkamam naudojimui reikalingo Žemės sklypo ploto daro jos nurodyti teismo ekspertizės akto trūkumai. Vien teiginiai, kad teismo ekspertizės aktas yra netinkamai parengtas, šio teiginio nepagrindžiant konkrečiais duomenimis, nesudaro pagrindo abejoti jame padarytomis išvadomis ir juo nesivadovauti.

28. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismo ekspertizei atlikti paskirtas ekspertas G. P. neturėjo kvalifikacijos ir kompetencijos šiai ekspertizei atlikti. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su šiuo skundo argumentu. Į bylą yra pateikti įrodymai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2017 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 1R-135 G. P. įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą (žemėtvarkos darbų ekspertizė (kvalifikacijos pažymėjimas Nr. 2R-FP-1030 galioja neterminuotai) ir nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo ekspertizė (kvalifikacijos pažymėjimas Nr. 2M-M-2469 galioja neterminuotai)). Teismo ekspertas G. P. 2019 m. birželio 9 d. rašte pateikė nuomonę dėl ieškovės argumentų apie jo kvalifikacijos netinkamumą, nurodydamas, kad jis yra kompetentingas atsakyti į ekspertizės klausimus. Pirmosios instancijos teismas, ekspertizę paskirdamas atlikti G. P., pažymėjo, kad ieškovė nepateikė savo pasiūlymų dėl eksperto kandidatūros, o teismo ekspertas G. P. turi reikiamą kvalifikaciją ekspertizei atlikti. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad paskirtas ekspertas G. P. neturi teisės rengti detaliuosius planus, o kartu ir teikti išvadas dėl jų įgyvendinimo, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju jis to ir nedarė. Ieškovė 2018 m. gruodžio 27 d. patikslintame ieškinyje nurodė, kad NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. 8SK-1070-(14.8.100.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo ir servitutų nustatymo“, buvęs žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), buvo pertvarkytas padalijant į 22 žemės sklypus, įskaitant ir 1,0213 ha dydžio žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas suformuotas remiantis Detaliuoju planu, patvirtintu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. A-1256, šio žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Nagrinėjamoje byloje nebuvo ginčijami NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 22 d. sprendimas Nr. 8SK-1070-(14.8.100.), Detalusis planas, ieškovė kėlė klausimą dėl Žemės sklypo dydžio, reikalingo atsakovei nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti. Būtent su tuo susiję klausimai ir buvo užduoti teismo ekspertui G. P. skiriant byloje teismo ekspertizę. Be to, ieškovė, teigdama, kad teismo ekspertas G. P. neturėjo reikiamos kvalifikacijos byloje paskirtai teismo ekspertizei atlikti, nenurodo, kaip teismo eksperto G. P. netinkama, kaip nurodo ieškovė, kvalifikacija įtakojo teismo ekspertizės akto išvadas, nes, kaip minėta, kritikuodama jo atliktos teismo ekspertizės aktą, ieškovė nenurodė konkrečių ekspertizės akto trūkumų, dėl kurių juo turėtų būti nesivadovaujama.

29. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė, nesutikdama su teismo paskirtos ekspertizės išvadomis, eksperto kandidatūra ir kvalifikacija, neprašė pirmosios instancijos teismo skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien deklaratyvūs atsakovės teiginiai apie teismo eksperto netinkamą kvalifikaciją, netinkamai atliktą ekspertizę, pirmosios instancijos teismo neteisingai atliktą ekspertizės akto vertinimą nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas, sprendime vadovaudamasis ekspertizės išvada, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesą.

30. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovės pateikto skaičiavimo dėl Žemės sklypo dalies, reikalingos atsakovės pastatams eksploatuoti, atlikto pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymų Nr. 3D-40 patvirtintą Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodiką (toliau – Metodika). Iš ieškovės pateiktų skaičiavimų matyti, kad, ieškovės nuomone, atsakovės poreikiams reikia 6 949 m² dydžio Žemės sklypo dalies. Šis Žemės sklypo plotas yra identiškas ieškovės patikslintuose ieškiniuose, parengtuose iki Metodikos priėmimo, nurodytam Žemės sklypo plotui, kuris, ieškovės teigimu, yra reikalingas atsakovei priklausantiems pastatams eksploatuoti. Nurodyta aplinkybė leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Metodikoje yra detalizuoti iš esmės tie patys vertinimo kriterijai, kaip ir Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260. Ieškovei nepaneigus ekspertizės akte padarytų išvadų, nenurodžius konkrečių duomenų, kurie, ieškovės vertinimu, sudaro pagrindą teismo eksperto skaičiavimus pripažinti neteisingais, ieškovės pagal naują teisės aktą atlikti skaičiavimai nelaikytini paneigiančiais ekspertizės duomenis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovės skaičiavimuose (punkte, pavadintame „Kokia žemės sklypo dalis yra būtina atsakovės pastatams eksploatuoti“), iš dalies yra pripažįstama teisinga teismo eksperto išvada, kad dalis esamų aikštelių yra skirtos patekti į pastatus (teismo eksperto vertinimu, visos vietovėje faktiškai esančios aikštelės yra tinkamos tik laikiniems transporto priemonių sustojimams, žmonėms įlipti ir išlipti, kroviniams pakrauti ir iškrauti), todėl automobilių parkavimui turėtų būti įrengiamos atskiros stovėjimo vietos. Ieškovė nenurodė, kurioje vietoje turėtų būti įrengiamos tokios aikštelės, o skaičiavimų punkte, pavadintame „Kokio ploto automobilių aikštelės yra pakankamos tinkamai pastatų eksploatacijai“, ieškovė nurodė, kad automobilių parkavimas vyksta aikštelėje, kuri yra skirta pastatų poreikiams patenkinti, todėl žemės sklypo ploto, būtino tinkamai pastatų eksploatacijai, apskaičiavimui reikia žiūrėti į punktą, pavadintą „Kokia žemės sklypo dalis yra būtina atsakovės pastatams eksploatuoti“. Taigi iš esmės pripažindama, kad reikia įrengti naujas automobilių stovėjimo vietas, nes esamų nepakanka, vėliau ieškovė nurodo, kad jų nereikia įrengti papildomai, nes turi būti naudojamos jau esamos automobilių stovėjimo vietos. Be to, ieškovė, skaičiuodama Žemės sklypo dydį, reikalingą atsakovei nuosavybės teise priklausantiems pastatams eksploatuoti, nevertino teismo eksperto nustatytų aplinkybių, kad automobilių stovėjimo aikštelės negali būti įrengiamos ginčo žemės sklypui nustatytoje Šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų apsaugos zonoje.

31. Ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netyrė, ar atsakovė tinkamai vykdo valstybinės žemės nuomos sutartį, ar naudoja visą Žemės sklypą. Kaip minėta, ieškovė pirmosios instancijos teismui teikė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktus, kurie, ieškovės manymu, įrodo, kad atsakovė nesinaudoja Žemės sklypo dalimi, o ši aplinkybė pagrindžia ieškinio reikalavimus. Pažymėtina, kad atsakovė Žemės sklypo nuomininke tapo 2016 m. kovo 9 d., pakeitus 2015 m. gruodžio 9 d. valstybinės žemės nuomos sutartį. 2017 m. rugpjūčio 24 d. ieškovė kreipėsi į teismą dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia. Ieškovė vėliau keletą kartų tikslino ieškinį, civilinė byla iki šios nutarties priėmimo nebuvo išnagrinėta. Su pirminiu ieškiniu ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi, tenkindamas ieškovės prašymą, sustabdė naujų statinių projektavimo ir statybos darbus Žemės sklype iki įsiteisės teismo sprendimas, uždraudė atsakovei atlikti naujų statinių projektavimo ir statybos darbus Žemės sklype. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. vasario 2 d. nutartimi pakeitė 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė naujų statinių projektavimo ir statybos darbus 0,3264 ha ploto Žemės sklypo dalyje, dėl kurios kilo ginčas, iki įsiteisės teismo sprendimas uždraudė atsakovei atlikti naujų statinių projektavimo ir statybos darbus. Laikinosios apsaugos priemonės nėra panaikintos, atsakovė, planuojanti Žemės sklypo dalyje statyti automobilių stovėjimo aikštelę, negali to daryti dėl taikomų apribojimų, todėl ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo Žemės sklypo dalies naudojimo vertintini kaip nepagrįsti.

32. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ji netinkamai aiškina su naujų statinių statyba susijusias teisės normas, kadangi teisės aktuose nenustatyta galimybė be aukciono įsigyti valstybinę žemę būsimam statiniui (pastatui) eksploatuoti ar ateityje planuojamai veiklai vykdyti. Pagal 2015 m. gruodžio 9 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 8SŽN–418 3 punktą Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdai – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos (30 proc.), komercinės paskirties objektų teritorijos (70 proc.). Nuomos sutarties 4.1 punkte nurodyta, kad Žemės sklype gali būti statomi ir rekonstruojami esami tai pačiai veiklai vystyti reikalingi statiniai ir įrenginiai, kurių eksploatavimui išnuomotas Žemės sklypas ir jei tokia statyba neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo režimui. Atsakovė Žemės sklypo dalyje, dėl kurios kilo ginčas, planuoja statyti automobilių stovėjimo aikštelę, reikalingą atsakovei nuosavybės teise priklausantiems administraciniam pastatui ir gamybinėms dirbtuvėms tinkamai eksploatuoti. Byloje nėra duomenų apie atsakovės ketinimus Žemės sklype statyti su atsakovės vykdoma veikla nesusijusius naujus statinius, todėl su tuo susiję ieškovės apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

33. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas ir dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teisėtumo. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė turėjo 5 100 Eur atstovavimo išlaidų ir 3 400 Eur išlaidų už ekspertizę ir eksperto apklausą teisme, ir šių išlaidų (5 100 Eur + 3 400 Eur = 8 500 Eur) atlyginimą priteisė iš ieškovės.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, tikėtina, vadovaudamasis pirmą kartą bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme priimtame 2018 m. gegužės 29 d. sprendime nurodyta aplinkybe apie atsakovės turėtas 2 850 Eur atstovavimo išlaidas, šią klaidingą informaciją perkėlė į skundžiamą sprendimą. Kaip matyti iš byloje esančio atsakovės atstovo 2018 m. gegužės 8 d. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo ir jo priedų (pažymėtina, kad šie dokumentai nėra skaitmenizuoti, jų originalai yra popierinėje elektroninės bylos kopijoje), atsakovė prašė priteisti ne 2 850 Eur, bet 2 150 Eur (750 Eur (2018 m. kovo 12 d. pinigų priėmimo kvitas) + 250 Eur (2018 m. gegužės 8 d. pinigų priėmimo kvitas) + 1 150 Eur (2017 m. lapkričio 29 d. mokėjimo nurodymas)). Be to, su 2018 m. spalio 21 d. prašymu atsakovės atstovas pateikė 2018 m. rugpjūčio 14 d. mokėjimo nurodymą dėl 350 Eur atstovavimo išlaidų pirmą kartą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka Kauno apygardos teisme. Nors atsakovės atstovo 2020 m. rugpjūčio 31 d. prašyme nurodoma bendra 5 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų bylą pakartotinai nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (3 400 Eur ekspertizės ir eksperto iškvietimo į teismo posėdį išlaidų bei 1 900 Eur atstovavimo išlaidų), suma, su prašymu pateikti dokumentai patvirtina 1 800 Eur atstovavimo išlaidų dydį (650 Eur (2019 m. balandžio 29 d. mokėjimo nurodymas) + 500 Eur (2019 m. lapkričio 26 d. mokėjimo nurodymas) + 400 Eur (2020 m. vasario 4 d. mokėjimo nurodymas) + 250 Eur (2020 m. rugpjūčio 31 d. mokėjimo nurodymas)). Į bylą taip pat pateikti 3 400 Eur ekspertizės atlikimo ir eksperto atvykimo į teismo posėdį išlaidas patvirtinantys dokumentai (2 000 Eur (2019 m. gegužės 28 d. mokėjimo nurodymas) + 1 000 Eur (2019 m. birželio 17 d. mokėjimo nurodymas) + 100 Eur (2019 m. gruodžio 18 d. mokėjimo nurodymas) + 300 Eur (2019 m. gruodžio 20 d. mokėjimo nurodymas)). Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad bendra atsakovės turėtų išlaidų suma sudaro 7 700 Eur (2 150 Eur + 350 Eur + 1 800 Eur + 3 400 Eur).

35. Įvertinusi atsakovės pateiktus duomenis apie jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.2, 8.11, 8.16, 8.17, 8.19, 8.20 punktuose nustatytų rekomenduojamų priteisti maksimalių užmokesčio dydžių. Ieškovė tokių aplinkybių taip pat nenurodė. Be to, didžioji dalis atsakovės advokatui už tam tikras teisines paslaugas sumokėtos sumos yra daug mažesnės, nei rekomenduojami priteisti maksimalūs užmokesčio dydžiai, todėl dar labiau jų mažinti nėra teisinio pagrindo, kaip ir nepriteisti atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų už teismo ekspertizę ir teismo eksperto apklausą teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė, deklaratyviai teigdama, kad civilinė byla yra vidutinio sudėtingumo, nereikalaujanti ypatingų specialių žinių, neįrodė, jog atsakovei iš ieškovės priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turi būti sumažintas apeliaciniame skunde nurodytų argumentų pagrindu. Visgi teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, kad atsakovė už advokato teisines paslaugas yra sumokėjusi 4 300 Eur, o ne 5 100 Eur sumą, sprendžia esant pagrindą atsakovei iš ieškovės priteistą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą sumažinti iki 7 700 Eur (4 300 Eur + 3 400 Eur).

36. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai įvertino atsakovės pateiktus įrodymus apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, sprendimo iš esmės nekeičiant jo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo tikslintina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovės apeliacinis skundas iš esmės yra atmetamas (patikslinama tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimo išlaidų paskirstymo), tenkintinas atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą atlyginimą. Atsakovės turėtos 920 Eur išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyto dydžio (1 398,50 Eur * 1,3 = 1 818,05 Eur), todėl ši suma atsakovei priteisiama iš ieškovės.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gekona“, juridinio asmens kodas 304075626, iš ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, priteistą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą sumažinant iki 7 700 Eur (septynių tūkstančių septynių šimtų eurų).

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gekona“, juridinio asmens kodas 304075626, iš ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, 920 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.