Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.8; 2.6.16.12; 3.2.3.8; 3.2.3.12; 3.1.7.6; 3.1.7.8

2020 m. rugsėjo 21 d.

dalyvaujant ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui D. M.,

dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gekona“ atstovui advokatui Gintui Gustaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gekona“, dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ir kitų reikalavimų, trečiasis asmuo akcinė bendrovė Šiaulių bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė 2019 m. gruodžio 10 d. pateiktu prašymu dėl ieškinio dalyko patikslinimo prašo: 1) patvirtinti 2015-07-20 UAB „Drava“ parengtą žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), planą, nustatant 1,0213 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalis: UAB „Gekona“ -0,6949 ha A dalis; Lietuvos Respublikai -0,3264 ha B dalis; 2) pakeisti 2015 m. gruodžio 9 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (2016- 03-09 susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2015 m. gruodžio 9 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo) 1 punktą, išdėstant taip: Nuomotojas išnuomoja, o nuomininkas išsinuomoja 1,0213 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 0,6949 ha; 3) pakeisti Kauno miesto skyriaus vedėjo 2015 m. gruodžio 8 d. įsakymą Nr. 8VĮ-1513- (14.8.2.) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos“ nurodant, kad Tarnyba išnuomoja „bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „DOMUS ALTERA“ kitos paskirties valstybinės žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 0,6949 ha dalį; 4) Ieškovės naudai priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, tame tarpe ir išlaidas pagal UAB „Drava“ pateiktą sąskaitą Nr. DR20180120. Ieškovės atstovas teismo posėdyje nurodė, kad faktinis ieškinio pagrindas nurodytas 2019-04-16 patikslintame ieškinyje, o ieškinio dalyko patikslinimas pateiktas 2019-12-10. Ieškovė procesiniuose dokumentuose ir ieškovės atstovas teismo posėdyje nurodė:

1.1. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. 8SK-1070-(14.8.100.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo ir servitutų nustatymo“, buvęs žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), buvo pertvarkytas padalijant į 22 žemės sklypus, tame tarpe ir į 1,0213 ha dydžio žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o patikėjimo teise yra valdomas Nacionalinės žemės tarnybos. Kauno miesto skyriaus vedėjo 2015 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 8VĮ-1513-(14.8.2.) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos“ ir 2015 m. gruodžio 9 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) Žemės sklypas buvo išnuomotas BUAB „DOMUS ALTERA“. Kauno miesto skyriaus vedėjo 2016 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 8VĮ-278-( 14.8.2.) „Dėl 2015 m. gruodžio 8 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo“ ir 2016 m. kovo 9 d. susitarimu pakeisti sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - ir Susitarimas) Žemės sklypas buvo išnuomotas atsakovei.

1.2. Tarnybos Kauno miesto skyrius, vykdydamas Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2016-11-04 pavedimą Nr.lPAV-599-(1.8.), 2016-11-22 atliko Žemės sklypo naudojimo patikrinimą vietoje ir surašė 2016-11-22 žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 8ŽN-317-(l4.8.71), iš kurio matyti, ar atsakovė faktiškai naudoja jai priklausančius statinius. Šiame žemės naudojimo patikrinimo akte nurodyta, kad žemės sklype esantis administracinis pastatas nenaudojamas, jame veikla nevykdoma, tačiau matyti, kad vykdomi remonto darbai. Pastatas gamybinės dirbtuvės nenaudojamos, jose vykdomi remonto darbai. Dalis pastato suremontuota, joje įrengtos patalpos, kurios naudojamos ir funkcionuoja. Žemės sklypo plane tarp pažymėtų posūkio taškų Nr. 2 ir Nr. 4 pastato dalis suremontuota ir naudojama. Žemės sklypo dalis nuo administracinio pastato link plane pažymėtų taškų Nr. 1, Nr. 7 ir Nr. 6, kurioje yra pieva, šiuo metu naudojama gruntui laikyti ir sandėliuoti. Ši dalis statiniais neužstatyta. Šioje dalyje esantis gruntas, pasak R. B., atsirado remontuojant pirmiau minėtus statinius. Didžioji žemės sklypo dalis nėra būtina jame esantiems pastatams eksploatuoti ir nėra naudojama, didžioji žemės sklypo dalis (neužstatyta statiniais ir nenaudojama jiems eksploatuoti) negalėjo būti išnuomota.

1.3. Skyrius 2016-11-30 raštu Nr. 8SD-7040-(14.8.125 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ informavo atsakovę apie atliktą žemės sklypo naudojimo patikrinimą ir nurodė, kad pateikti minėto žemės sklypo planą su pagal Taisyklių reikalavimus išskirtomis dalimis statinių eksploatavimui, nepateikus žemės sklypo plano valstybinės žemės nuomos sutartis bus pakeista vienašališkai suėjus 2 mėnesiams po šio rašto gavimo. Tarnyba 2017-02-07 raštu Nr. lSS-333-(9.5.) išnagrinėjusi atsakovės skundą nurodė, kad dalis žemės sklypo yra nenaudojama esamiems statiniams eksploatuoti, o skunde nurodytos aplinkybės, kad šioje nenaudojamoje žemė sklypo dalyje planuojama statyti naują statinį tik patvirtina faktą, kad esamiems statiniams eksploatuoti ši žemės sklypo dalis nėra reikalinga, todėl turi būti pakeista nuomos sutartis, atitinkamai pakeičiant žemės sklypo planą, kuriame turi būti išskirta esamiems statiniams eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis.

1.4. Skyrius gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2017 m. vasario 24 d. pavedimą Nr. 1PAV-81-(1.8 E.) „Dėl žemės nuomos sutarties“, kuriuo pavesta pasiūlyti UAB „Gekona“ administracine tvarka, t. y. bendru sutarimu, patikslinti žemės sklypo, reikalingo jame esantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal paskirtį, ribas ir plotą, atitinkamai pakeičiant nuomos sutartį, pakeistą susitarimu. 2017-03-23 Skyriuje, dalyvaujant UAB „Gekona“ atstovui įvyko pasitarimas, kurio metu nepavyko pasiekti bendro sutarimo. Tarnyba 2017-08-04 aktu Nr. lDPS-2138-(4.27.) užsakė Žemės sklypo planą, dėl Žemės sklypo dalies nustatymo savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti reikalingo ploto. Iš UAB „Drava“ 2017-07-20 parengto plano matyti, kad Nuomos sutartis galėjo būti sudaryta tik 0,6949 ha Žemės sklypo dalies plotui, o 0,3264 ha plotas negalėjo ir negali būti nuomojamas. Tai leidžia manyti, kad netinkamai vykdoma nuomos sutartis. Užstatymo intensyvumas Detaliojo plano sprendiniuose numatytas - 2.20. Didžioji žemės sklypo dalis (neužstatyta statiniais ir nenaudojama jiems eksploatuoti, apskaičiuota ir pažymėta UAB „Drava“ parengtame plane) negalėjo būti išnuomota ir negali būti toliau nuomojama. Iki šiol ginčo sklypo dalis nebuvo ir nėra užstatyta, kas reiškia, kad žemės sklype esantys pastatai galėjo ir gali būti naudojami pagal jų paskirtį be ginčo dalies.

1.5. Atsakovei nuosavybės teise priklauso aikštelės: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) sudarantis 486,65 kv. m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 140,26 kv. m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 26,81 kv. m. ploto, unikalus (duomenys neskelbtini) 132, 31 kv. m. ploto. Iš viso atsakovė valdo 786,03 kv. m. aikštelių. Vadovaujantis STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (toliau -STR) 107 p. numatančiu minimalų automobilių stovėjimo vietų skaičių vadovaujantis 30 lentele. 30 lentelės 4 p. nustatyta, kad administracinės paskirties pastato minimalus automobilių vietų skaičius nustatomas 1 vieta 25 m² pagrindinio pastato ploto. Lentelės 15 p. nustatyta, kad gamybos ir pramonės paskirties pastatams minimalus automobilių vietų skaičius - 1 vieta 60 m² patalpų ploto. UAB „Gekona“ nuosavybės teise, be aikštelių ir pravažiuojamojo kelio, priklauso: pastatas - administracinis buitinis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo paskirtis administracinė pagrindinis plotas 735,41 m² ir pastatas - gamybinės dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo paskirtis gamybos pramonės, pagrindinis plotas 1410,21 m². Įvertinus aukščiau nurodytas STR normas skaičiuotinos automobilių stovėjimo vietos: 735,41/25=30 automobilių stovėjimo vietų. 1410,21/60=24 automobilių stovėjimo vietos. Remiantis minėtu reglamentavimu tinkamam UAB „Gekona“ pastatų eksploatavimui yra reikalingos 54 automobiliu stovėjimo vietos. Susumavus abiejų pastatų plotus 2609 m² su bendru aikštelių plotu 786,03 kv.m. bei pravažiuojamuoju keliu 532.87 kv.m., nustatytina jog ginčo dalies 6949 kv.m. žemės sklype užstatytas plotas sudaro tik 3928 kv.m. Likusiame laisvajame 3021 kv.m. iš 6949 kv.m. žemės sklypo plote, akivaizdu, jog atsakovei yra visos galimybės įsirengti 54 vietas automobilių stovėjimui. Kaip matyti iš orto fotonuotraukos, atsakovė šiaurinėje gamybinio pastato pusėje jau yra įsirengusi papildomas automobilių stovėjimo aikšteles, išplėtus turimas, kurių nėra įteisinusi. Automobilių parkavimas gali būti sprendžiamas ir kitomis techninėmis priemonėmis, pvz.: įrengiant daugiaaukštę, požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, tam tikslui nenaudojant neužstatytos ginčo žemės sklypo dalies, o esančią šalia atsakovės statinių ir aplink juos, kurios pilnai pakanka pagal turimus pastatų plotus įvertinus STR reikalavimus.

1.6. Turi būti įvertinamas ar visas perleidžiamas išnuomotas žemės sklypo ar jo dalies plotas reikalingas jame esančių statinių (įrenginių) eksploatavimui. Nustačius, kad perleidžiamas išnuomotas žemės sklypo ar jo dalies plotas yra per didelis statinių (įrenginių) eksploatavimui, valstybinės žemės nuomos sutartis tikslinama išnuomojant tik žemės sklype esantiems statiniams (įrenginiams) eksploatuoti reikalingą žemės sklypo plotą. Kadangi be aukciono valstybinės žemės sklypai gali būti išnuomojami statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį tai, atsakovės lūkestis, jog užstačius sklypo plotą naujais statiniais Žemės sklypas bus nuomojamas ir toliau lengvatine (ne aukciono) tvarka, nėra teisėtas, prieštarauja viešajam interesui, valstybinės žemės nuomos socialinei paskirčiai, todėl tokios teisės negali būti saugomos ir ginamos (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Be to, atsakovė siekį eksploatuoti pastatą, turintį rinkos vertę, realizavo, bet savaime tai nereiškia, jog ji įsigijo ir teisę lengvatine tvarka naudotis visa valstybės žeme, o tuo labiau žemės sklype statyti naujus statinius. Naujų statinių statyba nuomojamoje valstybinėje žemėje negalima. Valstybinė žemė lengvatine ne aukciono tvarka nuomojama tik esantiems statiniams eksploatuoti, ir jokiu būdu ne būsimiems ar planuojamiems. Atsakovės siekis statyti automobilių aikštelę neužstatytame žemės sklypo plote yra perteklinis, nepagrįstas ir neteisėtas.

1.7. Nuomos sutartis nesuteikia teisės statyti naujų statinių. Nuomos sutarties 4.1 papunktyje įrašyta sąlyga, kad „išnuomotame žemės sklype gali būti statomi statiniai ir įrenginiai reikalingi vystyti tai pačiai veiklai, kurių eksploatavimui išnuomotas žemės sklypas...“ iš esmės reiškia turimo pastato (kurio eksploatavimui buvo išnuomotas žemės sklypas) tolimesnį veiklos vystymą, o ne naujų statinių statybą. Joks teisės aktas ar teismų praktika nesuteikia teisių nuomojamuose valstybinės žemės sklypuose statyti naujų statinių. Žemės įstatymo normos, nustatančios statinių savininko teisę nuomoti statiniams eksploatuoti reikalingą valstybinės žemės sklypą lengvatine - ne aukciono - tvarka, šio asmens naudai suvaržo žemės savininko, t. y. valstybės, teisę disponuoti žeme kitais, efektyvesniais būdais, teikiančiais valstybei didžiausią naudą. Dėl to ši teisė suteikiama tik esant įstatyme nustatytoms sąlygoms. Atitinkamai šių sąlygų nelikus, teisinis pagrindas valstybinę žemę nuomoti lengvatine tvarka išnyksta. Atsakovės tikslas sudarant nuomos sutartį buvo ne tik eksploatuoti pagal paskirtį statinį, o ir statyti naujus. Atsakovė tokiais savo veiksmais siekė sukurti faktinį pagrindą valstybinės žemės nuomos ne aukciono keliu sutarčiai, tačiau, Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, neteisėti veiksmai negali sukurti teisėtų padarinių. Atsakovės siekis žemės sklype statyti naujus statinius neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų, taigi jam tenka padarinių, kylančių dėl imperatyviųjų įstatymo normų reikalavimų nepaisymo, rizika. Tai lemia ir taisyklės ex iniuria jus non oritur (iš neteisės teisė nekyla) taikymą ir leidžia pripažinti, kad lūkesčiai lengvatine tvarka naudotis visu žemės sklypu nėra teisėti, todėl negali būti ginami. Dėl šio žemės sklypo nuomos vyrauja viešasis interesas, kuris nagrinėjamoje byloje yra pažeistas, dėl ko būtina jį apginti.

1.8. Teismo posėdyje ieškovės atstovas papildomai nurodė, kad ekspertizės akte paskaičiavimai atlikti pagal atsakovės nurodytas transporto priemones (sunkvežimius). Teisės aktai nenumato statinio savininkui teisės teikti pageidavimus kokio žemės ploto jam reikės. Paskaičiavimai turi būti atlikti remiantis teisės aktais, o ne pagal atsakovo pageidavimus. Žemės sklypai nėra nuomojami būsimiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams statyti. Nuostatos leidžiančios statinius statyti dabartinėse sutartyse nebeliko. Kauno miesto skyrius 2019-12-03 surašė faktinių duomenų patikrinimo aktą Nr. FD-1129-(14.8.129.), kuriame nustatė, kad žemės sklypo dalis apie 3264 kv.m. nėra naudojama. 2020 m. pateiktos fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad atsakovė ginčo žemės dalies nenaudoja. Žemės sklypo detaliajame plane numatyta, kad sklypo galimas užstatymo intensyvumas - 2.20, t.y. 22469 kv.m., tuo tarpu faktinis užstatymo intensyvumas yra 0,34. Atsakovė nevisai tinkamai vykdo nuomos sutartį, nes žemės sklypo dalies atsakovė nenaudoja. Remiantis Žemės ūkio ministro įsakymu yra paskaičiuotos dalys – atsakovės pastatams eksploatuoti yra reikalingi 6 949 kv.m. Likusi dalis (ginčo dalis) yra nereikalinga atsakovės pastatams eksploatuoti. Atsakovei yra išnuomotas per didelis žemės sklypas. Atsakovė tai supranta kaip galimybę lengvatine tvarka statyti naujus pastatus. Žemės sklypas turėtų būti nuomojamas aukciono būdu. Pagal patvirtintą metodiką yra atlikti paskaičiavimai kokie plotai reikalingi automobilių parkavimui. Remiantis detaliuoju planu, ginčo sklypo dalyje yra numatyta statyti naują pastatą. UAB „Drava“ žemės sklypo planas nebuvo detalizuotas taip smulkiai kaip ekspertizės akte, bet ieškovei pačiai atlikus paskaičiavimus, jie sutampa su UAB „Drava“. Teismo ekspertas negali pats rengti detaliųjų planų, jis neturi tam reikiamos kvalifikacijos ir neturi specialiųjų žinių susijusių su pastatų statyba. Ekspertizės akte yra klaidų. Ekspertas vertino, kad pastatai yra visuomeninės paskirties, tačiau atsakovė patvirtino, kad jokios visuomeninės veiklos nevykdo. Atsakovė yra verslo subjektas siekiantis finansinės naudos. Netinkamas statinių identifikavimas lėmė tai, kad ekspertas nustatė parkavimo vietas ne prie pastatų durų, o ginčo žemės sklype. Ekspertas rėmėsi teisės aktu, kuris nustojo galioti 2017-01-01. Ekspertas netinkamai taikė Statybos techninio reglamento nuostatomis „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, kuriuose skaičiavo atstumus nuo kelių, nors ginčo teritorijoje nėra kelių. Kas yra keliai nustato LR Saugaus eismo keliais įstatymas, LR Kelių įstatymas ir LR Aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR1.01.03.2017. Šiuo atveju kelių nėra. Ekspertas parkavimo vietas priskyrė aikštelėms ir keliams.

2. Atsakovė su ieškovės ieškiniu nesutiko, ieškinį prašė atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė atsiliepimuose ir atsakovės atstovas teismo posėdyje nurodė:

2.1. Žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) yra įregistruoti statiniai: Administracinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Gamybinės dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovei nuosavybės teise priklauso visi Žemės sklype esantys statiniai, todėl ieškovei neturėtų būti ribojama teisė naudotis visu šių statinių eksploatavimui suformuotu žemės sklypu. Byloje pateiktame teismo ekspertizės akte nustatyta, kad esamas žemės sklypo plotas yra per mažas tinkamam atsakovei priklausančių pastatų eksploatavimui, todėl ieškiniu siekiamas papildomas nuomojamo ploto sumažinimas tariamai dėl to, kad žemės sklypas nėra reikalingas pastatų eksploatavimui, prieštarauja tiek teisės aktams, tiek objektyviam žemės poreikiui.

2.2. Atsakovė žemės sklypą nuomojasi nuo 2016-03-09. Atsakovė įsigijusi statinius, visų pirma, ėmėsi statinių remonto, sklypo pritaikymas naudojimui buvo antraeilis projektas, kuriam sutrukdė 2017-08-24 pareikštas NŽT ieškinys. Atsižvelgiant į tai, kol šis ginčas nėra išspręstas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, atsakovei būtų neracionalu imtis veiksmų pritaikyti sklypo dalį B naudojimui, nes atsakovei nepalankaus teismo sprendimo atveju, atsakovė prarastų investuotas lėšas. Atitinkamai aplinkybė, kad ginčo eigoje atsakovė nesiėmė jokių veiksmų dėl sklypo dalies B pritaikymo veiklai, neturėtų būti vertinama kaip aplinkybė, kad ši sklypo dalis yra nereikalinga tinkamam statinių eksploatavimui.

2.3. Patalpų plotas yra 3227, 51 kv.m., todėl natūralu, kad tokio dydžio patalpų eksploatavimas yra neatsiejamas nuo galimybės prie patalpų privažiuoti lengvajam ir sunkiasvoriui transportui, pakrauti/iškrauti prekes ar žaliavas, transporto priemones priparkuoti darbo laiku. Nuomininkei UAB „Langvarta“ atvežamos produkcijos gamybai ir sandėliavimui reikalingos stovėjimo vietos 1 vilkikui ir 2 mikroautobusams; nuomininkei UAB „Ekoilas“ atvežamos produkcijos gamybai ir sandėliavimui reikalingos stovėjimo vietos 1 vilkikui su priekaba, 2 vilkikams su puspriekabe ir 3 mikroautobusams; UAB „Ekotakas“ atvežamos produkcijos gamybai ir sandėliavimui reikalingos stovėjimo vietos 1 vilkikui su puspriekabe, 3 autocisternoms, 5 mikroautobusams.

2.4. Ieškovė netiksliai skaičiuoja pastatais užstatytą plotą. Palotas iš viso yra 4799,20 kv.m. jeigu UAB „Gekonai“ būtų palikta naudotis 6949 kv.m. žemės sklypo dalimi, šiame sklype neužstatytas plotas sudarytų 2149, 80 kv.m. Tačiau jokiu būdu negalima laikyti viso šio ploto laisva žeme, kurią galima panaudoti automobilių stovėjimo vietoms įrengti, kaip supaprastinai bando pateikti ieškovė. Aplinkui pastatą yra įrengtos žaliosios zonos, kurios yra atskirtos bordiūru ir kuriose auga medžiai/pieva. Ieškovai teisingai nurodo, kad dalį medžių prie pastato buvo būtina iškirsti, nes ypač šiaurinė pastato dalis buvo apleista, nesutvarkyta, per medžius buvo nepatogu prieiti/privažiuoti prie pastato. Tačiau dalies medžių pašalinimas, nereiškia, kad atsirado daugiau automobilių stovėjimo vietų, nes atsakovė neįrengė naujų aikštelių. Ieškovės pateikta 2018 m. ortofoto pagrindžia tik tiek, kad šiaurinėje pastato dalyje tankiai augę medžiai buvo iškirsti, tačiau dėl to automobiliams statyti reikiamo ploto nepadaugėjo. Byloje taip pat yra pateiktas želdinių ir žaliųjų zonų planas kartu su želdynų ir želdinių inventorizavimo kortele. Tapatų žaliųjų zonų išsidėstymą galima identifikuoti ir detaliajame plane. Akivaizdu, kad šiose zonose automobilių parkavimas negali būti vykdomas. Žemės sklypo pietinėje dalyje yra nutiesti šilumos ir karšto vandens teikimo tinklai. Automobilių stovėjimas apsaugos zonose negali būti vykdomas. Ieškovės valdomos asfaltuotos aikštelės ir pravažiavimo kelias nėra stovėjimo aikštelės, o asfaltuota danga – įvažiavimai/pravažiavimai prie pastato, neskirti automobilių parkavimui. Byloje yra pateiktas VĮ Registrų centre įregistruotas 2015-12-11 Statinių išdėstymo planas, kuriame ginčui aktualios aikštelės yra pažymėtos b1, b2, b3, b4, b5 žymomis. Kaip matyti iš plano, b1-b4 aikštelės yra skirtos privažiavimui prie pastato, o b5 aikštelė sutampa su apvažiavimu aplink pastatą ir servitutiniu keliu. Akivaizdu, kad šiose automobilių zonose parkavimas negali būti vykdomas arba gali būti vykdomas ribota apimtimi, nepakankama patenkinti pastatų naudojimo poreikiams. Atsakovė taip pat yra pateikusi nuotraukas, kuriose aiškiau atskleidžiama faktinė situacija, kad privažiavimai prie pastatų didžiąja dalimi atlieka privažiavimo, o ne automobilių stovėjimo aikštelių, funkciją. Aplink pastatą esančiose žaliosiose zonose, privažiavimuose prie pastato ir servitutiniame kelyje galimybių parkuoti transporto priemonių nėra arba jos yra itin ribotos. Didžioji dalis parkavimo vietų, remiantis Detaliuoju planu, yra numatytos žemės sklypo dalyje dėl kurios nuomos teisėtumo vyksta ginčas. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvada, kad ginčo žemės sklypo dalis yra būtina palikti atsakovei naudoti, norint užtikrinti atsakovės galimybę žemės sklypą naudoti pagal paskirtį.

2.5. Ieškovės nurodomos automobilių statymo alternatyvos yra neracionalios. Atsakovės automobilių parkavimas gatvėje trukdytų eismui, parkavimas kitose teritorijose pažeistų tose teritorijose esančių statinių savininkų ar valdytojų teises. Požeminės aikštelės įrengimas prieštarauja ieškovės ankstesniems teiginiams, kad statyba žemės sklype yra negalima. Be to, kodėl tokios aikštelės įrengimo kaštai turėtų būti perkelti atsakovei, kai detaliajame plane suformuotame sklype jau yra numatytos pastatų eksploatavimui reikalingos parkavimo vietos.

2.6. Žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimas pažeistų atsakovės teisėtus lūkesčius ir proporcingumo principą. Darant prielaidą, kad NŽT neteisėtai išnuomojo 0,3264 ha žemės sklypo, atsakovei neturėtų tekti NŽT aplaidumo ir nerūpestingumo pasekmės, nes tokiu atveju būtų pažeisti atsakovės teisėti lūkesčiai ir proporcingumo principas. Atsakovė planuodama įsigyti pastatus, juos suremontuoti/rekonstruoti ir juose vykdyti veiklą, įvertino žemės nuomos sutarties terminus, nuomojamą žemės plotą, galimybę statyti naujus pastatus žemės sklype. Tuo tikslu atsakovė iš AB „Šiaulių bankas“ gavo 180 000 Eur kreditą pastatų įsigijimui. Įsigijus pastatus, 2016-03-09 Nuomos sutartis pakeista, pakeičiant žemės sklypo nuomininką iš UAB „Domus Altera“ į UAB „Gekona“. 2016-04-05 NŽT Kauno skyrius davė sutikimą įkeisti žemės sklypo nuomos teisę, 2016-05-04 atsakovė įkeitė žemės sklypo (1,0213 ha) nuomos teisę. 2017-05-17 AB „Šiaulių bankas“ atsakovei suteikė 206 000 Eur kreditą pastatų remontui, statyboms, aplinkos sutvarkymui. Atsakovė pastatų įsigijimui ir jų pritaikymui veiklai (remontas) skolinosi dideles lėšas iš banko su tikslu pastatuose vystyti verslą. Vienas esminių tokio sprendimo priėmimo faktorių buvo nuomos sutartis, kuri ne tik suteikė nuomos teisę į visą žemės sklypą, bet ir sudarė galimybę statyti naujus statinius, reikalingus pastatų eksploatavimui – automobilių parkavimo aikštelę. Taigi atsakovė savo sprendimą priėmė vadovaudamasi NŽT Kauno skyriaus priimtu 2015-12-08 administraciniu aktu ir 2015-12-09 nuomos sutartimi, kurių teisėtumu neturėjo pagrindo abejoti. Atitinkamai, atsakovė įgijo teisėtą lūkestį nuomos pagrindu naudotis visu Žemės sklypu ne mažiau kaip 47 metus ir jame statyti statinius reikalingus veiklos vykdymui.

2.7. Žemės sklypo dalies nuomos panaikinimas lemtų, kad dėl valstybės aplaidumo ir nerūpestingumo padarytų klaidų, būtų grubiai pažeisti atsakovės teisėti lūkesčiai, nes investavusi dideles lėšas į pastatų įsigijimą ir remontą, atsakovė negalėtų tinkamai jų eksploatuoti, nes nebūtų užtikrinami lengvųjų ir sunkiųjų transporto priemonių parkavimo ir privažiavimo prie pastatų poreikiai. Taip būtų ženkliai sumažintos atsakovės investicinio projekto įgyvendinimo galimybės ir pelningumas tokia apimtimi, kad jeigu atsakovė būtų žinojusi apie tai, kad dalies žemės sklypo nuomos teisė gali būti atimta, ji nebūtų apsiėmusi šio investicinio projekto įgyvendinimo. Taip pat tai pažeistų ir AB „Šiaulių bankas“ teises, kurio naudai, siekiant užtikrinti atsakovės prievolių vykdymą, yra įkeista žemės sklypo nuomos teisė. Žemės sklypas nėra priskirtinas išimtine valstybės nuosavybei ir, atsakovės žiniomis, ginčo žemės sklypo daliai nėra ir visuomenės poreikio, kurį valstybė galėtų tenkinti tik jei žemės sklypo nuomos teisės dalis būtų panaikinta.

2.8. Teismo posėdyje atstovas papildomai nurodė, kad ekspertas, rengdamas ekspertizės aktą, rėmėsi teisės aktais. Ekspertas nustatė, kad esamo sklypo nepakanka pastatų eksploatavimui. Jeigu nebūtų parkavimo, atsakovė negalėtų pagal paskirtį eksploatuoti statinių. Statinių rekonstrukcija sustojo, nes ieškovė pradėjo ginčyti teisę į žemės sklypus. Tokiu atveju nėra galima gauti leidimą pastato rekonstravimui ir jį naudoti pagal paskirtį. Žemės sklypas buvo išnuomotas tam, kad būtų galima naudoti pagal tiesioginę paskirtį. Pagal eksperto paskaičiavimus ploto parkavimui neužtenka. Dabar aikštelėje niekas netelpa, automobiliai statomi pažeidžiant kelių eismo taisykles. Ieškovė ginčija eksperto kvalifikaciją tuo, kad jis nėra detaliųjų planų rengimo specialistas. Klausimuose nėra žodžių „detalusis planas“. Detalusis planas nėra nei keičiamas, nei naikinamas. Šiuo atveju skaičiuojamas žemės sklypo plotas reikalingas pastatams eksploatuoti. Tokią ekspertizę gali atlikti matininkas, kuris gali paskaičiuoti žemės sklypo plotą prie pastatų. Tai yra žemės sklypo apskaičiavimo klausimai. Atsakovė nusipirko pastatus ir 2015 m. gruodžio mėn. sudarė nuomos sutartį, pradėjo rengti projektavimo sąlygas ir 2017 m. atsakovė gavo ieškinį. Gavus ieškinį visi darbai sustojo. Parkavimo aikštelės yra statinys, o investuoti į teritoriją, kurios priklausomumas yra ginčijamas, neatitiktų sąžiningo civilinių teisių dalyvio principo, nes tai suponuotų galimus nuostolius. Didelę dalį vietos užima sunkusis transportas, nes yra gamybinės sandėliavimo patalpos, prie kurių turi būti privažiavimo keliai ir parkavimas. Atsakovė kalba ne apie naujų statinių statybą, o apie esamų statinių rekonstrukciją ir remontą.

3. Trečiasis asmuo AB „Šiaulių bankas su ieškiniu nesutiko, ieškinį prašė atmetė. Atsiliepime į pradinį ieškinį nurodė:

3.1. 2015-12-11 dieną tarp banko ir atsakovės buvo sudaryta kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią bankas atsakovei suteikė 180 000 Eur kreditą iki 2020-12-10 dienos. Kreditas suteiktas nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui. 2017-05-17 d. susitarimu Nr. 2 atsakovei papildomai buvo suteiktas 206 000 Eur kreditas, kurio paskirtis - atsakovei nuosavybės teise priklausančių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), remontui, statyboms, aplinkos sutvarkymui. Atsakovei bankas suteikė 346 727,27 Eur kreditą. Šiuo susitarimu taip pat buvo pratęstas kredito grąžinimo terminas iki 2022-05-31 dienos.

3.2. Prievolių įvykdymui užtikrinti be kitų užtikrinimo priemonių bus įkeistas perkamas nekilnojamas turtas, taip pat atsakovės nuomos teisė į žemės sklypą pirmos eilės maksimalioji hipoteka (įkeitimas). Prieš įkeičiant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos teisę bankui, buvo išduotas NŽT prie ŽŪM Kauno miesto skyriaus 2016-04-05 sutikimas Dėl žemės nuomos teisės įkeitimo Nr. (duomenys neskelbtini). Sutikimas buvo pasirašytas skyriaus vedėjos, jame nedviprasmiškai buvo išdėstytas NŽT prie ŽŪM leidimas atsakovei antriniu įkeitimu įkeisti AB Šiaulių bankui 1,0213 ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

3.3. Patenkinus ieškovės ieškinį, būtų apribotos banko, kaip kreditoriaus, teisės į prievolių įvykdymo užtikrinimą. Pažymėtina, kad bankui sudarant 2016-05-04 d. sutartinio įkeitimo (maksimalusis įkeitimas) sutartį, nei bankui, nei sandorius tvirtinusiam notarui nebuvo žinoma jokių aplinkybių, dėl kurių įkeitimo sandorio nebūtų galima sudaryti. Bankui nebuvo žinoma ir jis neturėjo duomenų, kad nuomos sutartis neatitiktų įstatymo reikalavimų, kad nuomos sutartį ar įkeitimo sandorį sudarančių asmenų veiksmai būtų neteisėti ar galėtų pažeisti viešąjį interesą. Bankas yra sąžiningas kreditorius.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. Civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad 1,0213 ha ploto valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2016-03-09 įsakymu Nr. 8VĮ-278-( 14.8.2.) „Dėl 2015-12-08 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo“ ir 2016-03-09 susitarimu pakeisti sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išnuomotas atsakovei. Patikslintas ieškinys iš esmės yra grindžiamas tuo faktiniu pagrindu, kad viso ploto žemės sklypas atsakovei negalėjo būti išnuomotas, nes išnuomotas žemės sklypas yra per didelis, kadangi dalis jo yra nereikalinga norint užtikrinti sklype esančių statinių tinkamą naudojimą/eksploatavimą. Iš esmės tokiu pačiu faktiniu pagrindu buvo grindžiamas ir pirminis ieškovės ieškinys.

5. Siekiant išsiaiškinti aplinkybes, kurias pagal Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018-11-16 nutartį byloje buvo būtina nustatyti, Kauno apylinkės teismo 2018-12-03 nutartimi ieškovė buvo įpareigota pateikti į bylą patikslintą ieškinį bei nurodyti jį pagrindžiančius įrodymus ir duomenis. Ieškovė šiuos teismo įpareigojimus įvykdė ir patikslintuose 2018-12-27 ir 2019-04-16 ieškiniuose nurodė, tame tarpe, aplinkybes kaip buvo planuojamas ir projektuojamas ginčo žemės sklypas (patikslinto 2019-04-16 ieškinio 3-6 lapai), kaip šis žemės sklypas buvo išnuomotas atsakovei (patikslinto 2019-04-16 ieškinio 2-3 lapai), taip pat aplinkybes, kurios nulėmė tai, jog šiuo atveju buvo suprojektuotas ir išnuomotas būtent 1,0213 ha dydžio žemės sklypas (patikslinto 2019-04-16 ieškinio 6-7 lapai).

6. Ieškovei įvykdžius teismo įpareigojimus, siekiant pilnai išsiaiškinti aplinkybes, kurias pagal Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018-11-16 nutartį byloje buvo būtina nustatyti, civilinėje byloje buvo tenkintas atsakovės prašymas ir buvo paskirta teismo ekspertizė, kurią atliko Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2017-05-30 įsakymu Nr. 1R-135 įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, suteikiant teisę atlikti Žemėtvarkos darbų ekspertizę ir Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo ekspertizę, teismo ekspertas G. P..

7. Paskirtos teismo ekspertizės atlikimo metu buvo nustatyta, kad ginčo žemės sklypo ribos yra nustatytos atlikus kadastrinius matavimus, nustatant ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-94, ginčo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas – 1,0213 ha, jis šiaurinėje ir vakarinėje dalyse ribojasi su gatve, kuri yra suformuota atskiru žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), rytinėje dalyje ribojasi su atskiru žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), pietinėje dalyje ribojasi su atskiru žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Ginčo žemės sklype yra Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre įregistruoti statiniai: Pastatas – Administracinis buitinis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); Pastatas – Gamybinės dirbtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); Kitas inžinerinis statinys – Pravažiuojamasis kelias (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); Kiti inžineriniai statiniai – Aikštelės (unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)).

8. Teismo ekspertizės atlikimo metu atlikus faktinių duomenų analizę taip pat buvo nustatyta, kad vietovėje faktiškai esančių aikštelių užstatymo plotas sudaro 1449 kv. m. Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotų aikštelių plotas sudaro 786 kv. m. Todėl vietovėje šiuo metu esančių aikštelių faktinis plotas yra didesnis, negu įregistruotas viešame registre. Ginčo žemės sklype esančių paminėtų Administracinio buitinio pastato ir Gamybinių dirbtuvių pastato užstatymo plotas iš viso užima 2554 kv. m. Žemės sklype faktiškai esančios aikštelės užima 663 kv. m. daugiau ploto, negu įregistruota Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre.

9. Žemės sklype faktiškai esančios aikštelės iš esmės neatitinka automobilių stovėjimo vietoms keliamų reikalavimų – jos negali būti panaudotos kaip automobilių stovėjimo aikštelės ir yra tinkamos tik laikiniems transporto priemonių sustojimams, žmonėms įlipti ir išlipti, kroviniams pakrauti ir iškrauti – šiam tikslui faktiškai vietovėje jos šiuo metu ir yra naudojamos. Transporto priemonių ilgalaikis stovėjimas pagal teisės aktų reikalavimus ginčo žemės sklype šiuo metu nėra užtikrintas.

10. Teismo ekspertizės atlikimo metu atlikus faktinių duomenų analizę taip pat buvo nustatyta, kad Administracinio buitinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) tinkamam naudojimui būtina įrengti 29 lengvųjų automobilių stovėjimo vietas; 2 žmonių su negalia vairuojamų automobilių stovėjimo vietas, 3 dviračių stovėjimo vietas. Nurodytų Gamybinių dirbtuvių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) tinkamam naudojimui būtina įrengti 14 lengvųjų automobilių stovėjimo vietų, 1 žmonių su negalia vairuojamų automobilių stovėjimo vietą, 3 dviračių stovėjimo vietas, 1 stovėjimo vietą sunkvežimiams su priekaba, 3 stovėjimo vietas sunkvežimiams su puspriekabe, 3 stovėjimo vietas autocisternoms, 1 stovėjimo vietą sunkvežimiams, 13 stovėjimo vietų mikroautobusams. Nurodytų Administracinio buitinio pastato ir Gamybinių dirbtuvių tinkamam naudojimui tikslinga įrengti bent 1 elektromobilių įkrovimo prieigą, o ginčo žemės sklypo plotą turi sudaryti ne mažiau kaip 10% želdynų. Esamas Ginčo žemės sklypo plotas (10213 kv. m.) pagal faktinę situaciją yra per mažas visiems Administracinio buitinio pastato ir Gamybinių dirbtuvių tinkamo naudojimo poreikiams užtikrinti – trūksta apie 280 kv. m. laisvo/neapriboto ploto, kuriame būtų galima įrengti transporto priemonių stovėjimo vietas. Šio žemės sklypo nėra galimybės padidinti – jo ribos nekeistinos, paliekant anksčiau nustatytas ir Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas ribas.

11. Aukščiau nurodytų duomenų pagrindu teismo ekspertizės išvadoje, atsakant į ekspertui užduotis klausimus, yra konstatuota:

1) Tyrimo metu nustatyta, kad Ginčo žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savo ribomis ir plotu pagal faktinę vietovės situaciją yra per mažas, kad visapusiškai užtikrintų jame esančių pastatų tinkamą naudojimą/eksploatavimą – trūksta apie 280 kv.m. laisvo/neapriboto ploto, kuriame būtų galimybė įrengti transporto priemonių stovėjimo vietas. Nustatyta, kad šio žemės sklypo padidinti nėra galimybių. Dėl šios priežasties, laikytina, kad Ginčo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos, nustatytos atlikus kadastrinius matavimus ir pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, atitinka privalomus teisės aktų reikalavimus bei pagal galimybes užtikrina šio žemės sklypo ir jame esančių pastatų naudojimą.

2) Esamos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos Ginčo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos neturi būti tikslinamos, kadangi padidinti šio žemės sklypo nėra galimybių dėl esamos faktinės vietovės situacijos (greta jau suformuotų atskirų žemės sklypų).

3) Pagal STR 2.06.04:2004 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ nurodytus reikalavimus transporto priemonių stovėjimo vietų poreikiai Ginčo žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra šie: Administraciniam buitiniam pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio pagrindinis plotas yra 735,41 kv. m., priklausantis minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius – 29 [735,41 / 25 = 29,42]; žmonių su negalia automobilių stovėjimo vietų skaičius – 2 [29/15=1,93]; dviračių stovėjimo vietų skaičius – 3 [735,41 / 250 = 2,94]. Gamybinėms dirbtuvėms (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių darbo patalpų plotas yra 1410,21 kv. m., priklausantis minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius – 14 [1410,21 / 100 = 14,10]; žmonių su negalia automobilių stovėjimo vietų skaičius – 1 [14/15=0,93]; dviračių stovėjimo vietų skaičius – 3 (1410,21 / 500 = 2,82). STR 2.06.04:2004 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ nereglamentuoja didelių gabaritų transporto priemonių stovėjimo vietų skaičiaus nustatymo, todėl šis skaičius turėtų būti nustatomas pagal faktinį tokių transporto priemonių poreikį. Šis poreikis pagal atsakovo pateiktą informaciją yra: Sunkvežimiai su priekaba – 1 stovėjimo vieta; Sunkvežimiai su puspriekabe – 3 stovėjimo vietos; Autocisternos – 3 vietos; Sunkvežimiai – 1 vieta; Mikroautobusai – 13 vietų.

4) Naujai įrengtinų aikštelių, skirtų transporto priemonių stovėjimui, plotas tiesiogiai priklauso nuo šių aikštelių būsimos lokacijos vietos (įvertinus, kurioje žemės sklypo dalyje jos apskritai gali būti įrengiamos). Nagrinėjamu atveju, transporto priemonių (lengvųjų, krovininių, sunkiasvorių, žmonių su negalia vairuojamų automobilių, dviračių) stovėjimo vietų aikštelei įrengti ginčo žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra būtinas mažiausiai 2576 kv. m. plotas. Faktiškai jam pasiekti šiuo metu trūksta 280 kv. m. Ginčo žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) faktiškai esančios ir Nekilnojamojo turto registre bei Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotos aikštelės iš esmės nėra tinkamos transporto priemonių (išskyrus dviračius) stovėjimui užtikrinti. Dėl šios priežasties jų užimamas plotas negali būti skaičiuojamas kaip tinkantis minėtų transporto priemonių stovėjimo aikštelei įrengti/stovėjimo vietoms užtikrinti.

5) Administracinio buitinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) užstatymo plotas yra 318 kv.m.; Gamybinių dirbtuvių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) užstatymo plotas – 2236 kv. m.; Faktiškai vietovėje esančių aikštelių (neskaičiuojant Pravažiuojamojo kelio) užstatymo plotas yra 1449 kv. m. (663 kv. m. didesnis negu įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre); Ginčo žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) įrengtinų transporto priemonių stovėjimo vietų aikštelių plotas yra 2296 kv. m. (neskaičiuojant 280 kv.m. ploto trūkumo).

6) Šiuo metu išnuomotas valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dydis, įvertinus faktinę vietovės situaciją, yra per mažas (trūksta apie 280 kv. m. laisvo/neapriboto ploto) visapusiškai tinkamam Administracinio buitinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Gamybinių dirbtuvių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimui/eksploatavimui. Ginčo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis (915 kv. m.), patenkanti į Šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų apsaugos zoną, šiuo metu nėra būtina Administracinio buitinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Gamybinių dirbtuvių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatavimui. Ateityje demontavus/perkėlus antžeminių šilumos tinklų įrenginius, atsiradęs specialiąja žemės ir miško naudojimo sąlyga neapribotas ginčo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas (915 kv. m.) galėtų kompensuoti šiuo metu trūkstamą plotą optimalios, o ne minimalios infrastruktūros įrengimui, kuri visapusiškai užtikrintų Administracinio buitinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Gamybinių dirbtuvių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) tinkamą eksploatavimą.

12. Aukščiau nurodytas teismo ekspertizės išvadas teismo ekspertas G. P. nuosekliai patvirtino ir teismo posėdžio metu. Nors ieškovė civilinės bylos nagrinėjimo metu ir kėlė klausimą dėl teismo ekspertizę atlikusio teismo eksperto G. P. kompetencijos, civilinės bylos medžiaga yra nustatyta, kad teismo ekspertas G. P. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2017-05-30 įsakymu Nr. 1R-135 yra įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, suteikiant teisę atlikti Žemėtvarkos darbų ekspertizę ir Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo ekspertizę, jo atlikta teismo ekspertizė yra išsami ir motyvuota, teismo ekspertas posėdžio metu taip pat itin nuosekliai, išsamiai ir motyvuotai atsakė į teismo užduotus klausimus, todėl teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti teismo paskirtos ekspertizės, kurią atliko į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą teisės aktų nustatyta tvarka įrašytas ekspertas, išvadomis (CPK 185 straipsnis). Be to, įvertinus tai, kad ieškovė nenurodė ir nepateikė visiškai jokių objektyvių duomenų dėl kokio nors teismo paskirto eksperto šališkumo ir byloje tokių duomenų nėra, teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo nesivadovauti ekspertizės atlikimo metu teismo eksperto nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurių buvimą išsamiai patvirtina ekspertizės medžiaga.

13. Ieškovė civilinės bylos nagrinėjimo metu nesutiko ir su pačiomis byloje atliktos ekspertizės išvadomis. Tačiau civilinis procesas Lietuvoje yra grindžiamas šalių rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 12, 13 straipsniai). Todėl vien tik subjektyvūs vienos iš kilusio ginčo šalių atstovų, procesiškai suinteresuotų ginčo išsprendimu ieškovės naudai, samprotavimai, nuomonė ir bandymas palankiai ieškovei interpretuoti teisės aktų nuostatas, o taip pat ieškovės anksčiau į civilinę bylą pateiktas 2017-07-20 UAB „Drava“ parengtas žemės sklypo planas, kuriame nėra jokios duomenų analizės, jokių faktinių vertinimų ir kurį, be jokio aiškinamojo rašto, ši privati bendrovė padarė išimtinai ieškovės užsakymu, vykdydama tą užduotį, kurią jai suformulavo (iškėlė) konkretus plano užsakovas (ieškovė), nėra pakankami paneigti CPK nustatyta tvarka teismo paskirtos ekspertizės išvadų, kurias teismo ekspertas itin nuosekliai, išsamiai bei motyvuotai patvirtino ir teismo posėdžio metu atsakydamas į teismo užduotus klausimus (CPK 185 straipsnis). Ieškovės argumentai dėl atsakovės tinkamo nesinaudojimo dalimi žemės sklypo atmestini, kadangi yra akivaizdu, kad ieškovei pareiškus teisme ieškinį, kurio nagrinėjimas truko ilgą laiko tarpą, atsakovė neturėjo pagrindo investuoti pinigines lėšas į visos teritorijos tvarkymą/renovavimą, nes nebuvo aiškus tolimesnis visų žemės sklypo dalių teisinis statusas. Vykstant teisminiam ginčui atsakovė taip pat neturėjo ir galimybės gauti leidimus naujų aikštelių įrengimui ar esamų aikštelių pertvarkymui. Jau po ekspertizės atlikimo Žemės ūkio ministro įsakymu 2020 m. sausio mėnesį patvirtintoje naujoje metodikoje yra iš esmės detalizuoti tie patys vertinimo kriterijai, kuriais buvo vadovaujamasi ekspertizės metu, ką teismo posėdžio metu patvirtino ir pats ekspertizę atlikęs teismo ekspertas. Nesutikdama su CPK nustatyta tvarka paskirtos teismo ekspertizės išvadomis, ieškovė turėjo teisę reikšti procesinį prašymą dėl papildomos arba pakartotinės teismo ekspertizės paskyrimo, tačiau tokia savo teise nepasinaudojo, nors buvo atstovaujama kvalifikuotų aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turinčių teisininkų ir tokio procesinio prašymo suformulavimui turėjo pakankamai laiko (teismo ekspertizė atlikta 2019-09-30, o civilinė byla iš esmės buvo išnagrinėta tiktai 2020-08-31, t.y. ieškovė paminėto procesinio prašymo suformulavimui turėjo beveik vienuolika mėnesių laiko).

14. Tokiu būdu civilinės bylos medžiaga šiuo metu yra nustatyta, kad ginčo žemės sklypas savo ribomis ir plotu pagal faktinę vietovės situaciją yra per mažas, kad visapusiškai užtikrintų jame esančių pastatų, tame tarpe Administracinio buitinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Gamybinių dirbtuvių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tinkamą naudojimą/eksploatavimą – trūksta apie 280 kv.m. laisvo/neapriboto ploto, kuriame būtų galimybė įrengti transporto priemonių stovėjimo vietas. Kadangi ieškovė savo ieškinio reikalavimus grindė visiškai priešingomis aplinkybėmis, teigdama jog išnuomotas ginčo žemės sklypas yra per didelis ir dalis jo yra nereikalinga norint užtikrinti sklype esančių pastatų tinkamą naudojimą/eksploatavimą, o tokios aplinkybės civilinės bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino (CPK 185 straipsnis), ieškovės ieškinys netenkinamas.

15. Pagal CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovė pirmą kartą nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme patyrė 2850 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą atsakovė patyrė 350 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Bylą nagrinėjant pakartotinai atsakovė patyrė 1900 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų ir 3400 Eur ekspertizės atlikimo ir eksperto apklausos išlaidų. Viso atsakovė turėjo 8500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė į bylą pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimo išlaidų dydžio, teismas turi vadovautis LR CPK 98 str. 2 d. ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-533/2008). Taip pat, sprendžiant dėl atstovavimo išlaidų pagrįstumo ir jų dydžio, turi būti atsižvelgiama į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad civilinė byla teisme iškelta 2017 m. rugpjūčio mėnesį, ieškovė po to dar keturis kartus tikslino ieškinį, dėl ko atsakovė iš viso turėjo pateikti penkis atsiliepimus. Atsakovės atstovas dalyvavo keturiuose parengiamosiose posėdžiuose ir penkiuose teismo posėdžiuose. Atsakovės patirtos išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, sumos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalų dydžių, tarp šalių kilusio ginčo pobūdis yra santykinai didelis, ginčas teisme nagrinėjamas virš trijų metų, todėl advokato teisinės pagalbos išlaidos (5100 Eur) laikytinos protingomis ir nemažintinos. Byloje buvo atlikta ekspertizė ir apklaustas ekspertas dėl ko atsakovė patyrė 3400 Eur išlaidas. Ieškovės ieškinį netenkinus atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (8500 Eur) priteisiamos iš ieškovės.

16. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo, Nr. 1R-19/1K-2).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos (juridinio asmens kodas 188704927) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (juridinio asmens kodas 304075626) 8 500 Eur (aštuonių tūkstančių penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.