Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta sumažinta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu;

2) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 17 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartimi, pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirta 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta sumažinta 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, 72 straipsnio 2, 3 ir 5 dalimis, R. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejus) metus bei turto konfiskavimas;

3) Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2021 m. sausio 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartimi, pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta sumažinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė – 6 mėnesiai laisvės atėmimo ir 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalimis, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 4 (ketverius) metus 6 (šešis) mėnesius bei turto konfiskavimas. Bausmė atlikta;

4) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. balandžio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta subendrinta 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta sumažinta 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, R. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 5 (penkerius) metus bei turto konfiskavimas. Bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Iš 2024 m. gegužės 18 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2024 m. gegužės 18 d. apie 22.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas R. K., kuris būdamas neblaivus vairavo „Toyota“ automobilį, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2024 m. gegužės 18 d. 22.12 val. pirmu pūtimu, alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas 2,18 promilių neblaivumas, 2024 m. gegužės 18 d. 22.29 val., antru pūtimu nustatytas 2,14 promilių neblaivumas. Automobilis nutransportuotas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugomą aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini). R. K. nesulaikytas, jam įteiktas šaukimas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (b. l. 3).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Taigi teismas laiko įrodyta, kad kaltinamasis R. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.

Taigi kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, nurodytą draudimą kaltinamasis ignoravo, vairavo automobilį būdamas apgirtęs ir norėjo taip elgtis, nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės.

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 243 straipsnį

Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą).

Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti transporto priemones, asmens, kuriam paskirta tokia baudžiamojo poveikio priemonė, vairavimas transporto priemonių apsvaigimo nuo alkoholio būsenoje, net ir nesant sistemiškumo, pripažįstamas pavojingu (piktybišku) ir kvalifikuojamas pagal BK 243 straipsnį (Šiaulių apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-200-354/2019, 1A-238-744/2019). Nustatytas vienkartinis teismo sprendimu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimas savaime nešalina baudžiamosios atsakomybės pagal BK 243 straipsnį. Kiekvienu atveju, sprendžiant dėl nusikalstamos veikos pavojingumo pagal BK 243 straipsnį, būtina įvertinti byloje nustatytų aplinkybių visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-184-648/2021).

Kaltinamasis R. K. savo kaltę padarius baudžiamąjį nusižengimą ikiteisminio tyrimo metu pripažino visiškai, o teisiamojo posėdžio metu neigė vairavęs transporto priemonę, taigi neigė ir vengęs vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2021 m. sausio 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartimi, R. K. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 4 metams 6 mėnesiams, įskaitant ir tokią teisę įgyti. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. balandžio 21 d. Kaltinamasis parodė žinojęs, kad Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2021 m. sausio 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartimi, jam uždrausta naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), Probacijos tarnyboje jis buvo pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka, nevykdymo teisinėmis pasekmėmis. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog kaltinamajam buvo žinomos vengimo vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę pasekmės, nepaisant to, jis nusprendė vairuoti transporto priemonę būdamas neblaivus, kai įsiteisėjusiu nuosprendžiu jam uždrausta naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Be to, kaltinamasis R. K. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. balandžio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį, tačiau nepraėjus nė mėnesiui po paminėto teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, kuriuo kaltinamajam, be kita ko, buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 5 metams, ir vėl vairavo neblaivus, tokiu būdu vengdamas vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę.

R. K. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, žinodamas, jog įsiteisėjusiu nuosprendžiu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, sąmoningai vėl vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir norėjo taip elgtis. Nevykdydamas jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės kaltinamasis demonstravo savo viršenybę prieš įstatymą bei ignoravo tiek savo, tiek aplinkinių saugumą ir tokius jo veiksmus teismas vertina kaip neatsakingus ir piktybiškus, nukreiptus į BK 243 straipsnyje saugomų vertybių pažeidimą. Šiuo atveju neteisėtas transporto priemonės vairavimas buvo itin pavojingas, kadangi R. K. buvo nustatytas 2,14 promilių neblaivumas, kuris žymiai viršija ne tik leistiną vairuotojams ribą, bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą 1,51 promilių neblaivumo ribą.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamojo kaltę iš dalies patvirtina kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, taip pat ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, liudytojų parodymai bei byloje esantys rašytiniai ir daiktiniai įrodymai. Įvertinęs visų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis R. K. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kadangi vengė atlikti teismo skirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: žinodamas, kad 2021 m. sausio 18 d. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nuosprendžiu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones 4 (ketveriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, ir Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriuje 2021 m. gegužės 19 d. pasirašytinai būdamas supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, teisinėmis pasekmėmis nevykdant šios baudžiamojo poveikio priemonės, jis šios baudžiamojo poveikio priemonės nevykdė, nes 2024 m. gegužės 18 d. (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto pastato, vairavo transporto priemonę – automobilį „Toyota Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise. Kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji vengimo atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 243 straipsnį.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skiriant kaltinamajam R. K. bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytų nusikalstamų veikų rūšį, – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir vienas baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 243 straipsnyje; į nusikalstamų veikų stadiją, – veikos baigtos; į kaltės formą ir rūšį, – nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, suvokiant daromų veikų pavojingumą ir norint taip veikti, formalios veikų sudėtys; į nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, – nusikalsta dėl neatsakingo, nepagarbaus požiūrio į eismo saugumą, savo ir kitų asmenų sveikatą bei gyvybę, dėl niekinamo požiūrio į teismo įpareigojimų vykdymą, nesaikingo alkoholinių gėrimų vartojimo; į kaltinamojo asmenybę ir socialinį statusą, – teistas (b. l. 78–82), vienerių metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas (b. l. 88–90), nedirba (b. l. 91–94), viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto skyriuje neregistruotas, nesigydė (b. l. 96), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale konsultuotas/gydytas nuo 2021 m. birželio 8 d. (b. l. 97), į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

BK 243 straipsnio sankcijoje numatytos baudos arba arešto bausmės.

Kaltinamasis R. K. nedirba, pajamų negauna, nusikalstamas veikas padarė neįvykdęs ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos bausmės, nepraėjus nė mėnesiui po Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. balandžio 5 d. teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, kas rodo, kad anksčiau skiriamos baudos bausmės nesulaikė kaltinamojo nuo naujų veikų ir nepasiekė joms keliamų tikslų. Kaltinamasis anksčiau teistas, tris kartus teistas dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo, šiuo metu yra neatlikta paskutiniu įsiteisėjusiu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta baudos bausmės, ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės yra atliktos, todėl teismo vertinimu kaltinamajam skirtinos didesnės nei sankcijos vidurkis arešto bausmės, t. y. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką R. K. skirtina 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė, o už BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmėms individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvačios padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Kadangi nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, tarpusavyje subendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei – 60 parų arešto bausmei apimant švelnesnę – 30 parų arešto bausmę ir R. K. skirtina subendrinta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė.

BK 64¹ straipsnio 1 dalis numato, jog baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Taigi, nagrinėjamu atveju BK 64¹ straipsnio taikymui privalu nustatyti dvi sąlygas – baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir kaltinamasis prisipažįsta esąs kaltas. Kaltininko prisipažinimas aiškinamas kaip esminių, kvalifikacijai reikšmingų objektyvių padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių pripažinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2024 m. birželio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-109-511/2024). Šiuo atveju kaltinamasis dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų savo kaltės nepripažino, neigė vairavęs transporto priemonę neblaivus ir ją valdęs, todėl nesant vienos iš būtinų sąlygų – kaltinamojo kaltės pripažinimo, BK 64¹ straipsnis kaltinamojo R. K. atžvilgiu netaikomas.

Nusikalstamas veikas R. K. padarė neįvykdęs Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. balandžio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos bausmės, todėl bausmės subendrintinos BK 64 straipsnio pagrindu visiško sudėjimo būdu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. balandžio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmės pridedant visą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. balandžio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir nesumokėtą 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą ir R. K. skirtina galutinė subendrinta bausmė – 60 (šešiasdešimties) parų areštas ir 40 MGL (2 000 (dviejų tūkstančių) Eur) dydžio bauda.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Kadangi kaltinamasis R. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, anksčiau arešto bausme nebuvo nuteistas, turi pastovią gyvenamąją vietą, be to BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai yra kaltininką ne tik nubausti, bet ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių, siekiant išsaugoti kaltinamojo teigiamus socialinius ryšius, teismas vertina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant R. K. paskirtos arešto bausmės vykdymą, nustatant didesnį nei vidurkis – 9 (devynių) mėnesių arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

Atidedant arešto bausmės vykdymą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui skirtina intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis – nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), buvimo laiką – nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nėra susiję su darbus ar gydymusi, tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis, taip pat įpareigojant R. K. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-252-677/2015).

R. K. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, t. y. būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (2,14 promilės) ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo transporto priemonę. Akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, netaikant specialiosios teisės atėmimo, šiuo atveju, tai akivaizdžiai neatitiktų bausmės paskirties, todėl R. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte bei 68 straipsnyje, uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 6 (šešeriems) metams, įskaitant ir tokią teisę įgyti, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, apie tai praneština valstybės įmonei „Regitra“. Toks terminas nustatytas atsižvelgus į padarytos veikos pavojingumą, kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir tai, kad kaltinamasis, būdamas ne kartą teistas už analogiško nusikaltimo padarymą, neturėdamas teisės vairuoti, vairavo transporto priemonę neblaivus nesant jokio būtinumo, taip sukeldamas pavojų kitų žmonių ir savo paties sveikatai ir gyvybei, turtui, kas rodo, kad anksčiau paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, įtakos nepadarė, jai keliamų tikslų nepasiekė, kaltinamasis reikiamų išvadų nepadarė.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-262-489/2017). Kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

R. K. nusikalstamas veikas padarė vairuodamas automobilį „Toyota Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl nekyla abejonių, kad šis automobilis kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė pagal BK 72 straipsnį laikytinas konfiskuotinu turtu. Minėta transporto priemonė įgyta santuokos metu, todėl kaltinamajam ir M. K. priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, naudojama šeimos poreikių tenkinimui. Byloje taip pat nustatyta, kad M. K. nežinojo, kad kaltinamasis automobilį panaudos įstatymų uždraustai veikai daryti.

Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, tais atvejais, kai kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip įrankį ar priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ BK 72 straipsnio prasme, todėl, sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo, aplinkybė ar asmuo (šiuo atveju – kaltinamojo sutuoktinė) suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką, esminės reikšmės neturi. Žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-237/2011). Šiuo atveju vien tai, kad konfiskuotina transporto priemonė yra įgyta santuokos metu iš bendrų sutuoktinių lėšų, automobilio, kaip bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, konfiskavimo galimybės neeliminuoja (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-373-594/2020).

Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas konfiskuotino turto vertės išieškojimas galimas tik esant tam tikroms sąlygoms: kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso trečiajam asmeniui ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių (turtas yra išmainytas, iššvaistytas, turi teisėtą savininką ir pan.) arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Nagrinėjamu atveju duomenų patvirtinančių, kad automobilis būtų paslėptas, suvartotas, priklausantis tretiesiems asmenims (R. K. sutuoktinė, remiantis aukščiau aptartais duomenimis, tokiu asmeniu nelaikytina) arba jo negalima būtų paimti dėl kitų priežasčių, nėra, duomenų, kad šį turtą nebūtų tikslinga konfiskuoti, nenustatyta, todėl klausimas dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos (ar jos dalies) išieškojimo, nespręstinas.

Turto konfiskavimas suvokiamas kaip poveikio priemonė, kuria ne tik siekiama apriboti kaltinamojo teises ir laisves, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą, todėl atvejai, kai nusikalstamos veikos priemonė, kaip ji suvokiama BK 72 straipsnio prasme, gali būti nekonfiskuojama, yra galimi tik esant išimtinėms aplinkybėms, kurių nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje teismas neįžvelgia. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad R. K. padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,14 promilių girtumas. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, esant imperatyviam įstatyminiam pagrindui, R. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilį „Toyota Verso, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra ir daiktas turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomą UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) (b. l. 18–19), ir nuosprendžiui įsiteisėjus, kartu su užvedimo rakteliu, perduotinas valstybės nuosavybėn.

Dėl teisinės pagalbos išlaidų

Byloje gauta 2024 m. rugpjūčio 23 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad advokatei Kristinai Palienei teikiant antrinę teisinę pagalbą R. K. šioje byloje, antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 208,33 Eur (b. l. 168–173).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Atsižvelgiant į kaltinamojo R. K. turtinę padėtį ir tai, kad baudžiamojo proceso normos įsakmiai nurodo būtiną advokato dalyvavimą nagrinėjant bylas pagreitinto proceso tvarka, teisinės pagalbos išlaidos dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo iš kaltinamojo R. K. nepriteisiamos.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Ritos Mikalauskienės 2024 m. gegužės 22 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas M. K. vardu registruotam automobiliui „Toyota Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą (b. l. 63–64), paliktinas galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 74–75), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomoji priemonė panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašais, supakuota į voką, saugoma baudžiamojoje byloje (bylos galinis viršelis), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 297–298 straipsniais, 303–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje ir skirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes tarpusavyje subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei – 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmei apimant švelnesnę – 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę ir R. K. paskirti subendrintą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą galutinę 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. balandžio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 40 MGL, t. y. 2 000 Eur dydžio bauda, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmės pridedant visą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. balandžio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir nesumokėtą 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą ir R. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 60 (šešiasdešimties) parų areštą ir 40 (keturiasdešimties) MGL, t. y. 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, R. K. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 9 (devyniems) mėnesiams. Arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu R. K. paskirti intensyvią priežiūrą – nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), buvimo laiką – nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nėra susiję su darbus ar gydymusi, tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigoti R. K. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, R. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 6 (šešerius) metus, įskaitant ir tokią teisę įgyti, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, apie tai pranešti valstybės įmonei „Regitra“.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuoti M. K. vardu registruotą transporto priemonę „Toyota Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), kuri yra ir daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomą uždarojoje akcinėje bendrovėje ,,(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), ir nuosprendžiui įsiteisėjus, kartu su užvedimo rakteliu, perduoti valstybės nuosavybėn.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Ritos Mikalauskienės 2024 m. gegužės 22 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą M. K. vardu registruotam automobiliui „Toyota Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą, palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš R. K. valstybės naudai nepriteisti.

Daiktą turėjusį reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašais, supakuotą į voką, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.