- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-09-18
- Bylos Nr.
- 1-2261-1132/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18839-2024-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Tamošaitienė
- Kaltinamasis
- R. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.7Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.1.10.1.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str. 1–2 d.)
- 1.2.20.13Vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemones (BK 243 str.)
- 1.2.25.5Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo (BK 2811 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 291 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta sumažinta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu;
2) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 17 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartimi, pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirta 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta sumažinta 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, 72 straipsnio 2, 3 ir 5 dalimis, R. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejus) metus bei turto konfiskavimas;
3) Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2021 m. sausio 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartimi, pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta sumažinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė – 6 mėnesiai laisvės atėmimo ir 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalimis, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 4 (ketverius) metus 6 (šešis) mėnesius bei turto konfiskavimas. Bausmė atlikta;
4) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. balandžio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta subendrinta 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta sumažinta 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, R. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 5 (penkerius) metus bei turto konfiskavimas. Bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Įrodyta pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės
R. K. 2024 m. gegužės 18 d. apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto pastato, būdamas neblaivus vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Toyota Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas 2,14 promilių neblaivumas.
Be to, R. K. vengė atlikti teismo skirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: žinodamas, kad 2021 m. sausio 18 d. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nuosprendžiu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones 4 (ketveriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, ir Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriuje 2021 m. gegužės 19 d. pasirašytinai būdamas supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, teisinėmis pasekmėmis nevykdant šios baudžiamojo poveikio priemonės, jis šios baudžiamojo poveikio priemonės nevykdė, nes 2024 m. gegužės 18 d. (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto pastato, vairavo transporto priemonę – automobilį „Toyota Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise.
Proceso dalyvių parodymai ir bylos nagrinėjimo metu surinkti rašytiniai įrodymai
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad dienos neprisimena, bet buvo apie 23 val. vakaro. Draugo tėtis tą vakarą paprašė patraukti mašiną, nes ryte jis planavo važiuoti į turgų. Automobilį stūmė į aikštelę, kuri buvo už 10–11 metrų. Mašina nebuvo užvesta ir jis jos nevairavo, nes draugas mašiną stūmė iš galo. Jis (R. K.) sėdėjo už vairo ir buvo pasukęs raktelį, kad galėtų įjungti šviesas, nes nenorėjo numušti stulpo. Tą dieną jis alkoholį vartojo apie 19 val. Su jam nustatytu neblaivumo laipsniu sutinka, tačiau jis jautėsi blaivus, praėjo linijas, pataikė pirštu į nosį ir pareigūnai patys pasakė, kad jis blaivus. Nuo jo namų iki tos vietos, kurioje jis buvo, yra 7 km atstumas, todėl jis nusprendė miegoti svetimoje vietoje, nes nenorėjo sėsti už vairo ir važiuoti neblaivus. Automobilis priklauso jo žmonai. Jie yra susituokę 10 metų, vedybinės sutarties sudarę nėra. Ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės yra tos pačios, tiesiog nebuvo užvesta mašina. Jis nurodė kitas aplinkybes, nes buvo išgąsdintas ir jis viską daro pagal draugų nuomonę, kaip jie pasako, jis taip ir daro.
Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu, balsu perskaitė kaltinamojo R. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur kaltinamasis R. K. parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam yra įteiktas, kuo kaltinamas supranta ir prisipažįsta visiškai. 2024 m. gegužės 18 d. apie 19.00 val. atvažiavo po darbo, adresu (duomenys neskelbtini), pas draugą. Draugo mama pagamino valgyti. Vartojo alkoholinius gėrimus. Sumanė nueiti prie prūdo pažvejoti. Žvejodami vartojo alkoholinius gėrimus, kiek tiksliai išgėrė, jis nepamena. Apie 21.20 val. prie prūdo, kur jie su draugu žvejojo, atėjo draugo mama, kuri pasakė, kad paruošė jam lovą išsimiegoti. Grįžus nuo prūdo, draugo tėtis paprašė patraukti automobilį, kadangi jis norės anksti ryte išvažiuoti. Jis pasakė, kad patrauks automobilį į netoli esančią aikštelę. Įsėdo į automobilį, užvedė variklį, automobilių aikštelė buvo už maždaug 11 metrų, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Vairuotojo pažymėjimo jis neturi, kadangi jam atimta teisė vairuoti, nuo šių metų vasario mėnesio 5 metams. Jis perstatė automobilį į aikštelę, išjungė variklį ir jau ėjo link draugo namų, ir tuo tarpu jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie patikrino jo blaivumą ir nutransportavo automobilį. Labai gailisi taip pasielgęs (b. l. 68–69).
Teismas, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu, balsu perskaitė kaltinamojo R. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur kaltinamasis R. K. papildomos apklausos metu parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam yra įteiktas, kuo įtarimas supranta ir prisipažįsta visiškai. Pasilieka prie savo 2024 m. gegužės 21 d. duotų parodymų, jų kartoti nenori, tik papildo, kad jis žinojo, jog jam Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nuosprendžiu yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones 4 metams ir 6 mėnesiams, kurios vykdymo pabaiga 2025 m. sausio 6 d., tačiau jis jos nesilaikė ir 2024 m. gegužės 18 d. vairavo transporto priemonę ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Buvo Probacijos tarnyboje supažindintas pasirašytinai, kokios pasekmės gresia jeigu nesilaikys baudžiamojo poveikio priemonės. Labai gailisi taip pasielgęs (b. l. 73).
Teismui balsu perskaičius kaltinamojo R. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamasis R. K. papildomai parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jo nurodytos aplinkybės yra teisingos iš dalies, nes jis nebuvo užvedęs variklio. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė kitas aplinkybes, nes tyrėja jį spaudė, kad jis prisipažintų ir kuo greičiau būtų nutraukta byla. Mašiną reikėjo stumti tiesiai ir į šoną, ir ją stūmė apie 30 minučių. Policija pasirodė tada, kai jis jau buvo išlipęs iš mašinos ir jau pradėjo eiti link namų. Mašinos raktelis buvo prie rankinio stabdžio ir jis mašinos neužrakino. Kai atvyko policija, jo (R. K.) draugas, kurio vardo ir pavardės nepasakys, buvo kartu su juo, bet paskui pasišalino, nes nenorėjo turėti problemų su policija. Jis (R. K.) su žmona turi dvi dukras, viena lanko mokyklą, kita darželį. Iki mokyklos yra apie 15 km atstumas. Šiuo metu niekas nepadeda vežioti vaikus į mokyklą ir žmona juos vežioja su taksi, todėl jiems yra reikalinga mašina. Toje vietoje, kurioje jie gyvena nėra viešojo transporto ir tris kartus per dieną važinėja „mikriukas“. Jis žino, kad jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones, pradėjo gydytis priklausomybę, geria vaistus nuo nervų ir alkoholio, buvo psichiatrinėje ir pas probacijos psichiatrę. Vaistai veikia, juos vartoja tris savaites ir per tas tris savaites alkoholio nevartojo (b. l. 131–133).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. V. parodė, kad įvykio aplinkybių neprisimena.
Teismas, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, balsu perskaitė liudytojo D. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur liudytojas D. V. parodė, kad dirbant su vyr. patrule A. R. 2024 m. gegužės 19 d. apie 21.40 val. iš Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas, kad neblaivus vairuotojas R. K., kuris neturi vairuotojo pažymėjimo, tuoj išvažiuos su „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos, link (duomenys neskelbtini). Dabar sėdi kieme automobilyje. Važiuos namo. Pranešėja neprisistatė. Atvykus nurodytu adresu, gatvėje pastebėjo iš kiemo išvažiuojantį „Toyota“ automobilį, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Įjungus mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius bei garsinį signalą sustabdė automobilį. Automobilis sustojo ir iš automobilio išlipo asmuo, kurio tapatybė nustatyta POLIS II sistemoje, tai R. K.. Išlipęs iš automobilio asmuo buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, buvo nekoordinuotų judesių. Paklausus, kada asmuo paskutinį kartą vartojo alkoholinius gėrimus, jis pasakė, kad šiandien, t. y 2024 m. gegužės 18 d. gėrė alaus su savo draugu. 2024 m. gegužės 18 d. 22.12 val. pirmu pūtimu, alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas 2,18 promilių neblaivumas, 2024 m. gegužės 18 d. 22.29 val., antru pūtimu nustatytas 2,14 promilių neblaivumas. Įvykio vietoje įvykį mačiusių asmenų nebuvo. Niekas apie įvykį papasakoti nieko negalėjo. Į įvykio vietą atvyko R. K. žmona, kuri su vyru išvyko namo. R. K. įteiktas šaukimas, automobilis „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nutransportuotas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini). Patvirtina, kad automobilį sustabdė, kai jį vairavo R. K. tik išvažiuojant iš kiemo. Jis tikrai nebuvo išlipęs iš automobilio ar nueidinėdamas nuo jo (b. l. 57–59).
Teismui balsu perskaičius liudytojo D. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas D. V. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumą ir papildomai parodė, kad atvykus į įvykio vietą matė, jog „Toyota“ automobilis buvo važiuojantis, bet kūno kameros to neužfiksavo. Tai galėjo užfiksuoti mašinos kameros. Kai atvažiavo, automobilis buvo užvestas. Šis įvykis buvo 18 dieną, protokolas buvo perskaitytas, tačiau jį skaitant galėjo nepamatyti klaidos. Prieš duodamas parodymus su kolega nesitarė. Į alkotesterį kaltinamasis pūtė du kartus. Ar buvo atlikti kiti veiksmai neblaivumui nustatyti, nepamena (b. l. 156–157).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. R. parodė, kad dėl pačio įvykio neturi ką papasakoti, nes gauna daug iškvietimų dėl neblaivių vairuotojų ir kaltinamojo neprisimena.
Teismas, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, parodymų patikrinimui pagarsino A. R. 2024 m. gegužės 19 d. tarnybinį pranešimą dėl atliktų veiksmų, kuriame nurodyta, kad dirbant radijo šaukiniu „(duomenys neskelbtini)“ su vyr. patruliu D. V., 2024 m. gegužės 19 d. apie 2.40 val. iš Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas ROIK: (duomenys neskelbtini), kad „neblaivus vairuotojas R. K., kuris neturi vairuotojo pažymėjimo tuoj išvažiuos automobiliu „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos, važiuos link (duomenys neskelbtini). Dabar sėdi kieme automobilyje. Važiuos namo. Pranešėja neprisistatė“. Atvykus nurodytu adresu, minėtoje gatvėje pastebėjo iš kiemo išvažiuojantį „Toyota“ automobilį, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Įjungus mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius bei garsinį signalą sustabdė minėtą automobilį. Iš automobilio išlipo asmuo, kurio tapatybė nustatyta POLIS II sistemoje, tai R. K.. Išlipęs iš automobilio asmuo buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, buvo nekoordinuotų judesių. Paklausus, kada asmuo paskutinį kartą vartojo alkoholinius gėrimus, jis pasakė, kad šiandien, t. y 2024 m. gegužės 18 d. gėrė alaus su savo draugu. 2024 m. gegužės 18 d. 22.12 val. pirmu pūtimu, alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas 2,18 promilių neblaivumas, o 22.29 val., antru pūtimu nustatytas 2,14 promilių neblaivumas. Įvykio vietoje įvykį mačiusių asmenų nebuvo. Niekas apie įvykį papasakoti nieko negalėjo. Į įvykio vietą atvyko R. K. žmona, kuri su vyru išvyko namo. R. K. įteiktas šaukimas, automobilis „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nutransportuotas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 25–26).
Teismui pagarsinus tarnybinį pranešimą dėl atliktų veiksmų, liudytoja A. R. patvirtinto tarnybiniame pareiškime nurodytų aplinkybių teisingumą ir papildomai parodė, kad paties įvykio neprisimena. Tarnybiniame pranešime greičiausiai yra sumaišyta data ir pagal tarnybinio pranešimo numerį galima tai patikrinti. Tuo metu buvo nakties metas. Kai jie atvyko, „Toyota“ automobilis važiavo, pats važiavimo faktas užfiksuotas tarnybinio automobilio kameromis, bet ne kūno kameromis. Tarnybinius pranešimus įprastai surašo po visko, kai pabaigia tyrimą ir galėjo nepastebėti, jog tarnybiniame pranešime nurodyta įvykio data nesutampa su įvykio data. Nepastebėjo, jog tarnybinis pranešimas ir kolegos parodymai sutampa. Rašant tarnybinį pranešimą su kolega nesitarė. Nuo pirmojo pūtimo pradžios ji ėjo į automobilį ir pradėjo viską forminti. Ar ji matė alkotesterio parodymus, neprisimena (b. l. 156–157).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja M. K. parodė, kad ji yra kaltinamojo žmona. Ji ryte davė automobilio raktelius kaltinamojo draugo tėčiui ir jie išvažiavo dirbti. Vakare, apie 21.30 val. ji sulaukė skambučio iš vyro, kad ji pasiimtų mašiną, nes policija jos neatiduoda. Kai nuvažiavo, jos vyras buvo neblaivus. Vyras pasakojo, kad jis iš kiemo turėjo patraukti mašiną į aikštelę, nes buvo užstatęs draugo tėčio mašiną ir grįždamas pamatė, kad atvažiuoja policija. Ji žino, kad sutuoktinis neturi teisės vairuoti ir po šių įvykių transporto priemonių nevairuoja. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.
Teismas, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, balsu perskaitė liudytojos M. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dalį, kur liudytoja M. K. parodė, kad jai vyras pasakojo, kad norėjo patraukti automobilį, kadangi jis buvo užstatęs draugo tėčio automobilį ir jį sulaikė policijos pareigūnai. Jis automobilį vairavo išgėręs, neturėdamas teisės jo vairuoti. Kad jos vyras vairuos automobilį neblaivus, ji nežinojo, kadangi automobilį buvo paskolinusi vyro draugo tėčiui. Jos vyras nuoširdžiai gailisi taip pasielgęs (b. l. 61–62).
Teismui balsu perskaičius liudytojos M. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dalį, liudytoja M. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumą ir papildomai parodė, kad ji atvyko į įvykio vietą, nes jai paskambino pareigūnas, kad ji pasiimtų vyrą, nes jis buvo sulaikytas už vairavimą. Kai atvyko, jai automobilio negrąžino, nes pasakė, jog bus baudžiamoji byla. „Toyota“ automobilį ji davė vyro draugo tėčiui, o ne savo vyrui. Kiek žino, vyras automobilį patraukė apie 50 metrų. Ji pati šio įvykio nematė ir gali pasakyti tik tai, ką jai pasakojo vyras. Su vyru apie visas įvykio aplinkybes nekalbėjo. Ji žino įvykio vietą, ten yra žolės aikštelė prie vyro draugo tėčio namų, kurioje gali stovėti ne vienas automobilis. Jos automobilyje yra automatinė pavarų dėžė (b. l. 156–157).
Iš 2024 m. gegužės 18 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2024 m. gegužės 18 d. apie 22.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas R. K., kuris būdamas neblaivus vairavo „Toyota“ automobilį, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2024 m. gegužės 18 d. 22.12 val. pirmu pūtimu, alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas 2,18 promilių neblaivumas, 2024 m. gegužės 18 d. 22.29 val., antru pūtimu nustatytas 2,14 promilių neblaivumas. Automobilis nutransportuotas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugomą aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini). R. K. nesulaikytas, jam įteiktas šaukimas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (b. l. 3).
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2024 m. gegužės 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), matomas kelias su žvyro danga. Kelio kairėje pusėje matomi gyvenamieji namai, kurių kiemai nuo kelio atskirti tvoromis. Tiesiai matomas metalinis sandėlis, dešiniau jo matomas vandens telkinys bei medžiai. Kelio dešinėje matomas ant žolės sklypo stovintis „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos automobilis. Po automobilio variklio dangčiu matomas akumuliatorius „D-CAT“. Automobilio salone, ant priekinės, dešinės pusės sėdynės matomi padėti automobilio užvedimo rakteliai. Automobilio salone, ant galinių sėdynių matomos padėtos vaikiškos automobilio kėdės, plastikinis, permatomas butelis. Automobilio bagažinėje matomi plastikiniai, rudos spalvos buteliai, įvairūs rūbai, plastikinė dėžė, avalynės. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Daugiau įvykio vietoje, įvykiui reikšmingų objektų ar pėdsakų nepastebėta, neužfiksuota. Po apžiūros paimtas automobilis ir jo užvedimo rakteliai (b. l. 4–17).
Iš 2024 m. gegužės 19 d. neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad R. K.2024 m. gegužės 18 d. 22.12 val. pirmu patikrinimu alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas 2,18 promilių neblaivumas, 2024 m. gegužės 18 d. 22.29 val. antru patikrinimu nustatytas 2,14 promilių neblaivumas (b. l. 22–24).
Iš viešosios įstaigos „Emprekis“ pažymos nustatyta, kad automobilio „Toyota Verso“, 2009 m. laidos vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 5 170 Eur (b. l. 28).
Iš valstybės įmonės „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilis „Toyota Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso M. K. (b. l. 29).
Iš Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus rašto ir prie jo pridėto individualaus probuojamojo priežiūros plano nustatyta, kad R. K. 2021 m. sausio 18 d. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones 4 metams ir 6 mėnesiams, ir Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriuje 2021 m. gegužės 19 d. jis buvo pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, teisinėmis pasekmėmis nevykdant šios baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pabaiga 2025 m. sausio 6 d. (b. l. 32–54).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį
Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Be to, duomenys tikrinami tarpusavyje lyginant iš skirtingų šalių gautus duomenis. Teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Atitinkamos išvados gali būti daromos įvertinus tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek ir įrodymų visumą (BPK 20 straipsnis).
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamasis R. K. savo kaltę ikiteisminio tyrimo metu pripažino visiškai ir parodė, kad buvo neblaivus ir draugo tėtis paprašė patraukti automobilį. Jis įsėdo į automobilį, užvedė variklį, automobilių aikštelė buvo už maždaug 11 metrų, vairavo transporto priemonę neblaivus. Jis perstatė automobilį į aikštelę, išjungė variklį ir ėjo link draugo namų ir tuo tarpu jį sustabdė policijos pareigūnai.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. K. savo kaltę neigė ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku įsėdo į automobilį, pasuko užvedimo spynelėje esantį raktelį, kad įsijungtų šviesos. Jis sėdėjo vairuotojo vietoje, o jo draugas stūmė automobilį. Automobilį taip stūmė 10-11 metrų apie 30 minučių. Kai atvyko policija, jo draugas buvo prie automobilio, tačiau paskui nuėjo, nes nenorėjo problemų su policija. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamasis parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi, jis tik neužvedė automobilio variklio. Kai atvyko policija, raktelis buvo prie rankinio stabdžio, o prieš tai rakteliai buvo pas V. Vėliau nurodė, kad jis tik įjungė neutralią pavarą, kad galėtų stumti automobilį. Baigiamųjų kalbų metu kaltinamasis R. K. teigė, kad automobilio raktelių nebuvo nei pas jį, nei automobilyje. Automobilio raktelis buvo pas draugo tėtį. Jis tik buvo atsidaręs automobilio dureles ir stūmė, vairavo neužvestą automobilį.
Taigi kaltinamasis teisiamojo posėdžio neneigė byloje nustatyto fakto, kad jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau neigė vairavęs automobilį ir iš pradžių nurodė, kad jis sėdėjo už automobilio vairo, automobilio raktelį pasuko tiek, kad galėtų įjungti automobilio šviesas, automobilį stūmė jo draugas, vėliau teigė, kad jis įjungė neutralią pavarą, kad galėtų stumti automobilį, o galiausiai nurodė, kad jis už automobilio vairo nesėdėjo, jis buvo pradaręs automobilio duris ir stūmė automobilį, o automobilio raktelių jis apskritai neturėjo. Tokius kaltinamojo R. K. parodymus teismas laiko nenuosekliais ir vertina, kaip jo pasirinktą gynybinę poziciją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ir automobilio konfiskavimo. Kaltinamojo R. K. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus paneigia byloje ištirti įrodymai, t. y. paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojų policijos pareigūnų parodymai, kūno kamerų vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys ir kita byloje esantys rašytiniai ir daiktiniai įrodymai.
Kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus buvo patikrinti su liudytojų policijos pareigūnų D. V. ir A. R. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais ir laikytina, kad parodymai sutampa, remiantis jais nustatyta, kad kaltinamasis R. K. vairavo automobilį būdamas neblaivus, policijos pareigūnai, pamatę važiuojantį automobilį, įjungė švyturėlius ir važiavo paskui R. K. vairuojamą automobilį. Kai automobilis „Toyota“ sustojo, iš vairuotojo vietos išlipo tik R. K., kitų asmenų nebuvo. Teismas laiko, kad kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kad jis prisiėmė kaltę už save, tyrėja pasakė, kad pievoje, kurioje pastatė automobilį, jo statyti negalima, tyrėja spaudė prisipažinti, neatitinka kitų byloje surinktų įrodymų, juos vertina kaip neobjektyvius, nenuoseklius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, kaip kaltinamojo pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tuo labiau, kad pats kaltinamasis parodė, kad nieko nebuvo, jog ikiteisminio tyrimo metu nurodė kitokias aplinkybes, nedetalizavo kaip pasireiškė kaltinamojo nurodomas spaudimas greičiau nutraukti bylą. Kaip matyti, parodymus kaltinamasis davė praėjus trims dienoms po įvykio, su 2024 m. gegužės 21 d. apklausos protokolu kaltinamasis susipažino, pastabų neturėjo, papildomos apklausos metu 2024 m. gegužės 29 d., pasiliko prie 2024 m. gegužės 21 d. duotų parodymų ir papildomai parodė, kad 2024 m. gegužės 18 d. vairavo transporto priemonę. Šį apklausos protokolą kaltinamasis pasirašė, pastabų neturėjo. Kaltinamasis sutiko su bylos nagrinėjimu pagreitinto proceso tvarka, teigė, kad procesą žino, nes yra teisiamas ne pirmą kartą.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojai policijos pareigūnai D. V. ir A. R. parodė, kad jiems atvykus į įvykio vietą matė važiuojantį „Toyota“ automobilį. Kai atvažiavo, automobilis dar važiavo, variklis buvo įjungtas. Nors kūno kameros neužfiksavo pareigūnų atvykimo į įvykio vietą pradžios ir važiuojančio „Toyota“ automobilio, tačiau važiavimo faktas yra užfiksuotas tarnybiniame automobilyje esančia kamera. Be to, liudytojas D. V. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumą, o liudytoja A. R. patvirtino tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes. Nors kaltinamasis ir jo gynėja teisiamojo posėdžio metu kėlė abejones dėl policijos pareigūnų parodymų objektyvumo ir patikimumo, akcentuodami tarnybiniame pranešime bei apklausos protokole padarytų gramatinių klaidų, inkriminuojamų veikų padarymo laiko galimai netikslų užfiksavimą, tačiau teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymais, laikyti juos nepatikimais ir jais nesiremti. Jų nurodytos įvykio aplinkybės išdėstytos nuosekliai, detaliai, šių liudytojų parodymai proceso metu nekito. Vien ta aplinkybė, kad liudytojai policijos pareigūnai važiuodami į įvykio vietą, žinodami, kad veikia automobilyje esanti vaizdo kamera, neįsijungė kūno kamerų, nesudaro pagrindo netikėti jų parodymais, kad kaltinamasis vis tik vairavo automobilį ir nepaisydamas Kelių eismo taisyklių reikalavimų išlipo iš automobilio nelaukdamas kol prie jo vairuoto automobilio prieis policijos pareigūnai. Kaip paaiškino prokurorė, tarnybiniame automobilyje esančia vaizdo kamera padaryti įrašai saugomi itin trumpą laiką, todėl ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam pripažinus savo kaltę ir sutikus dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, šis vaizdo įrašas nebuvo išreikalautas, o bylos nagrinėjimo metu jis jau nebuvo saugomas. Policijos pareigūnų, vykdžiusių tarnybos pagrindu jiems kylančias pareigas, suinteresuotumas šios baudžiamosios bylos baigtimi, taip pat siekis nepagrįstai ir neteisingai apkaltinti R. K. nebūtų nusikalstamų veikų padarymu nenustatytas. Tuo labiau, kad policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko iš budėtojo gavę pranešimą, kad neblaivus vairuotojas R. K., kuris neturi vairuotojo pažymėjimo tuoj išvažiuos su „Toyota“ automobiliu, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos, važiuos link (duomenys neskelbtini). Dabar sėdi kieme automobilyje. Važiuos namo. Pranešėja neprisistatė. Iš BIRT ataskaitų žiūryklės nustatyta, kad pranešimas gautas 2024 m. gegužės 18 d. 21.35 min., pajėgos išsiųstos 21 val. 35 min. 57 sek., o į įvykio vietą pareigūnai atvyko 21 val. 46 min. 31 sek. Tuo tarpu tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad pareigūnai automobilį „Toyota“ pastebėjo išvažiuojantį iš kiemo, ir įjungę mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius bei garsinį signalą sustabdė pranešime nurodytą automobilį. Be kita ko, iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad į įvykio vietą atvykus antrajam policijos pareigūnų ekipažui (kuris atvežė alkotesterį) liudytojas D. V. paaiškino, kad jie matė kaip neblaivus kaltinamasis išvažiavo su automobiliu iš kiemo.
Be to, liudytojų policijos pareigūnų parodymus patvirtina teisiamojo posėdžio metu peržiūrėti kūno kamerų vaizdo įrašai. Peržiūrėjus policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašus nustatyta, kad vaizdo įrašas prasideda policijos pareigūnams dar esant tarnybiniame automobilyje ir matyti, kad yra įjungti tarnybinio automobilio švyturėliai. Policijos pareigūnų tarnybiniam automobiliui atvykus prie automobilio „Toyota“ ir jiems susilyginus (į skaitmeninę laikmeną įrašytų pirmojo ir antrojo vaizdo įrašų aštuntąją – devintąją sekundę) matyti, kad automobilyje „Toyota Verso“ dega ant automobilio galinio stiklo esantis stabdymo žibintas. Pareigūnai tuoj pat sustoja ir jiems išlipus, nuo automobilio „Toyota“ link pareigūnų, eina kaltinamasis R. K., matyti, jog automobilio „Toyota Verso“ viduje, ties priekinio stiklo veidrodėliu, dega šviesos. Kaltinamasis policijos pareigūnams pripažino vartojęs alkoholinius gėrimus ir esantis neblaivus ir neneigė vairavęs automobilį. Nors kaltinamasis teigė, kad kai atvyko policijos pareigūnai, jo draugas, kurio nesutiko įvardinti, pasišalino iš įvykio vietos, tačiau šiuos jo parodymus paneigia liudytojų policijos pareigūnų parodymai ir vaizdo įraše užfiksuoti duomenys, kuriuose neginčijamai užfiksuota, kad policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, prie automobilio „Toyota Verso“ buvo tik kaltinamasis R. K., jokių pašalinių asmenų nebuvo.
Kaip jau minėta, viso proceso metu kito kaltinamojo parodymai apie tai, kur buvo automobilio rakteliai, t. y. teisiamojo posėdžio metu iš pradžių nurodė, kad automobilio raktelį tik pasuko, kad galėtų įjungti automobilio šviesas, vėliau teigė, kad atvykus pareigūnams automobilio rakteliai buvo prie rankinio stabdžio, vėliau teigė, kad jų neturėjo, rakteliai buvo pas draugo tėtį. Tokius nenuoseklius kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Iš byloje esančių kūno kamerų vaizdo įrašų nustatyta, kad pareigūnui D. V. apžiūrint automobilį, pareigūnas paklausė kaltinamojo, kur yra automobilio raktelis, o kaltinamasis R. K. nurodė, kad raktelį išmetė. Pareigūnui apžiūrint automobilį, automobilio raktelio jis nerado, kūno kameros jo taip pat neužfiksavo. Vėliau kaltinamasis teigė, kad raktelis pas jį. Jis turi tris raktelius, gali atvežti dar vienus, jei pareigūnui reikia. Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad automobilio rakteliai yra automobilio salone, ant priekinės dešinės pusės sėdynės, kas patvirtina, kad automobilio raktelius kaltinamasis vis tik turėjo. Kaltinamasis proceso eigoje, be kita ko, teigė, kad prieš stumiant automobilį, įjungė neutralią („N“) automobilio pavarą, tuo tarpu prie įvykio vietos apžiūros protokolo esančios fotolentelės bei kūno kamerų vaizdo įrašai patvirtina, kad automobilis paliktas stovėti ant „P“ („Parking“) pavaros. Kas vėlgi neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis valdė automobilį.
Kaip jau minėta, kaltinamasis sutiko su nustatytu neblaivumo laipsniu, jo neblaivumo laipsnis nustatytas sertifikuotu alkotesteriu. Nors kaltinamojo gynėja teigė, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad kaltinamasis buvo neblaivus, nes alkotesterio parodymai nėra užfiksuoti kūno kamerų vaizdo įrašuose, tačiau teismas su tokia gynėjos pozicija nesutinka. Iš vaizdo įrašų matyti, kad į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai neturėjo alkotesterio, todėl laukė kito policijos pareigūnų ekipažo. Patikrinus kaltinamojo girtumą buvo užfiksuoti alkotesterio parodymai, įrašyti į alkotesterio panaudojimo žurnalą, pildant žurnalą policijos pareigūnas D. V. įsijungė alkotesterį, iš jame esančių duomenų įrašė duomenis į žurnalą, alkotesterio parodymai buvo pagarsinti keletą kartų, po to pareigūnai laukė penkiolika minučių, kad galėtų patikrinti kaltinamojo girtumą antrą kartą. Antrojo tikrinimo rezultatai taip pat buvo užfiksuoti alkotesterio panaudojimo žurnale. Vien ta aplinkybė, kad kūno kamerų vaizdo įraše nėra užfiksuotas pats alkotesterio parodymo rezultatas nesudaro pagrindo netikėti policijos pareigūnų atitinkamuose dokumentuose užfiksuotais duomenimis, tuo labiau, kad kaip paaiškino prokurorė, tikrinimo rezultatai įrašomi į aparato atmintį. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu teigė, kad pareigūnai netikrino ar jis gali eiti tiesia linija pėda po pėdos, pataikyti pirštu į nosies galą užsimerkęs, tačiau tokie duomenys nurodyti neblaivumo nustatymo akte, o liudytojas D. V. parodė neprisimenantis ar tikrindamas kaltinamojo neblaivumą nurodė jam eiti tiesia linija pėda po pėdos, pataikyti pirštu į nosies galą užsimerkus, tokios aplinkybės neužfiksuotos ir kūno kamerų vaizdo įrašuose, tačiau ši aplinkybė nepaneigia kaltinamajam nustatyto girtumo laipsnio, tuo labiau, kad pats kaltinamasis su nustatytu neblaivumo laipsniu sutiko, pasirašė neblaivumo nustatymo akte, nurodė, kad su juo sutinka. Šiuo atveju teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo netikėti neblaivumo nustatymo akte užfiksuotais duomenimis.
Nors kaltinamojo sutuoktinė liudytoja M. K. įvykio nematė, tačiau iš teisiamojo posėdžio metu pagarsintų liudytojos M. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad liudytoja patvirtino, kad kaltinamasis jai pasakojo, jog norėjo patraukti automobilį <...>, jis automobilį vairavo išgėręs, neturėdamas teisės jo vairuoti. Kad jos vyras vairuos automobilį neblaivus ji nežinojo. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja M. K. iš esmės laikėsi pozicijos, kad nežino ar jos sutuoktinis vairavo neblaivus, tačiau tokius liudytojos parodymus teismas vertina kaip siekį padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės savo sutuoktiniui, be to ši liudytoja yra suinteresuota bylos baigtimi, todėl jos parodymais teismas vadovaujasi tiek, kiek jie neprieštarauja byloje surinktai įrodymų visumai.
Taigi teismas laiko įrodyta, kad kaltinamasis R. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.
Atkreiptinas dėmesys, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 82 punkte nurodyta, jog transporto priemonės vairavimas – transporto priemonėje ar ant jos esančio asmens arba savivaldžio automobilio įrangos veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė. Lietuvos teismų praktikoje sprendžiant dėl vairavimo fakto nustatymo remiamasi lingvistine ,,vairuoti“ prasme, pagal kurią vairuoti – reiškia valdyti vairu. Vairavimo veiksmas nesiejamas su nuvažiuotu keliu, vairavimas nėra privalomai sietinas netgi su automobilio vidaus variklio, kurio pagalba ir varoma transporto priemonė, užvedimu, o šios normos taikymui pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė judėjo valdoma asmens (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N17-885/2006, N5-307/2007, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartis Nr. 1A-62-316/2020, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartis Nr. 1A-150-885/2020, Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartis Nr. 1A-158-319/2019). Taigi, būtinas vairavimo požymis yra transporto priemonės valdymas, t. y. valingų veiksmų atlikimas, dėl kurių transporto priemonė juda. Šiuo atveju kaltinamojo nurodomos automobilio perstatymo aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad automobilį jis valdė.
Taigi kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, nurodytą draudimą kaltinamasis ignoravo, vairavo automobilį būdamas apgirtęs ir norėjo taip elgtis, nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės.
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 243 straipsnį
Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą).
Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti transporto priemones, asmens, kuriam paskirta tokia baudžiamojo poveikio priemonė, vairavimas transporto priemonių apsvaigimo nuo alkoholio būsenoje, net ir nesant sistemiškumo, pripažįstamas pavojingu (piktybišku) ir kvalifikuojamas pagal BK 243 straipsnį (Šiaulių apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-200-354/2019, 1A-238-744/2019). Nustatytas vienkartinis teismo sprendimu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimas savaime nešalina baudžiamosios atsakomybės pagal BK 243 straipsnį. Kiekvienu atveju, sprendžiant dėl nusikalstamos veikos pavojingumo pagal BK 243 straipsnį, būtina įvertinti byloje nustatytų aplinkybių visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-184-648/2021).
Kaltinamasis R. K. savo kaltę padarius baudžiamąjį nusižengimą ikiteisminio tyrimo metu pripažino visiškai, o teisiamojo posėdžio metu neigė vairavęs transporto priemonę, taigi neigė ir vengęs vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2021 m. sausio 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartimi, R. K. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 4 metams 6 mėnesiams, įskaitant ir tokią teisę įgyti. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. balandžio 21 d. Kaltinamasis parodė žinojęs, kad Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2021 m. sausio 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartimi, jam uždrausta naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), Probacijos tarnyboje jis buvo pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka, nevykdymo teisinėmis pasekmėmis. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog kaltinamajam buvo žinomos vengimo vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę pasekmės, nepaisant to, jis nusprendė vairuoti transporto priemonę būdamas neblaivus, kai įsiteisėjusiu nuosprendžiu jam uždrausta naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Be to, kaltinamasis R. K. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. balandžio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį, tačiau nepraėjus nė mėnesiui po paminėto teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, kuriuo kaltinamajam, be kita ko, buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 5 metams, ir vėl vairavo neblaivus, tokiu būdu vengdamas vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę.
R. K. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, žinodamas, jog įsiteisėjusiu nuosprendžiu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, sąmoningai vėl vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir norėjo taip elgtis. Nevykdydamas jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės kaltinamasis demonstravo savo viršenybę prieš įstatymą bei ignoravo tiek savo, tiek aplinkinių saugumą ir tokius jo veiksmus teismas vertina kaip neatsakingus ir piktybiškus, nukreiptus į BK 243 straipsnyje saugomų vertybių pažeidimą. Šiuo atveju neteisėtas transporto priemonės vairavimas buvo itin pavojingas, kadangi R. K. buvo nustatytas 2,14 promilių neblaivumas, kuris žymiai viršija ne tik leistiną vairuotojams ribą, bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą 1,51 promilių neblaivumo ribą.
Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamojo kaltę iš dalies patvirtina kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, taip pat ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, liudytojų parodymai bei byloje esantys rašytiniai ir daiktiniai įrodymai. Įvertinęs visų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis R. K. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kadangi vengė atlikti teismo skirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: žinodamas, kad 2021 m. sausio 18 d. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nuosprendžiu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones 4 (ketveriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, ir Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriuje 2021 m. gegužės 19 d. pasirašytinai būdamas supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, teisinėmis pasekmėmis nevykdant šios baudžiamojo poveikio priemonės, jis šios baudžiamojo poveikio priemonės nevykdė, nes 2024 m. gegužės 18 d. (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto pastato, vairavo transporto priemonę – automobilį „Toyota Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise. Kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji vengimo atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 243 straipsnį.
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Skiriant kaltinamajam R. K. bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytų nusikalstamų veikų rūšį, – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir vienas baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 243 straipsnyje; į nusikalstamų veikų stadiją, – veikos baigtos; į kaltės formą ir rūšį, – nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, suvokiant daromų veikų pavojingumą ir norint taip veikti, formalios veikų sudėtys; į nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, – nusikalsta dėl neatsakingo, nepagarbaus požiūrio į eismo saugumą, savo ir kitų asmenų sveikatą bei gyvybę, dėl niekinamo požiūrio į teismo įpareigojimų vykdymą, nesaikingo alkoholinių gėrimų vartojimo; į kaltinamojo asmenybę ir socialinį statusą, – teistas (b. l. 78–82), vienerių metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas (b. l. 88–90), nedirba (b. l. 91–94), viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto skyriuje neregistruotas, nesigydė (b. l. 96), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale konsultuotas/gydytas nuo 2021 m. birželio 8 d. (b. l. 97), į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.
BK 243 straipsnio sankcijoje numatytos baudos arba arešto bausmės.
Kaltinamasis R. K. nedirba, pajamų negauna, nusikalstamas veikas padarė neįvykdęs ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos bausmės, nepraėjus nė mėnesiui po Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. balandžio 5 d. teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, kas rodo, kad anksčiau skiriamos baudos bausmės nesulaikė kaltinamojo nuo naujų veikų ir nepasiekė joms keliamų tikslų. Kaltinamasis anksčiau teistas, tris kartus teistas dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo, šiuo metu yra neatlikta paskutiniu įsiteisėjusiu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta baudos bausmės, ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės yra atliktos, todėl teismo vertinimu kaltinamajam skirtinos didesnės nei sankcijos vidurkis arešto bausmės, t. y. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką R. K. skirtina 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė, o už BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmėms individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvačios padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.
Kadangi nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, tarpusavyje subendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei – 60 parų arešto bausmei apimant švelnesnę – 30 parų arešto bausmę ir R. K. skirtina subendrinta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė.
BK 64¹ straipsnio 1 dalis numato, jog baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Taigi, nagrinėjamu atveju BK 64¹ straipsnio taikymui privalu nustatyti dvi sąlygas – baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir kaltinamasis prisipažįsta esąs kaltas. Kaltininko prisipažinimas aiškinamas kaip esminių, kvalifikacijai reikšmingų objektyvių padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių pripažinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2024 m. birželio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-109-511/2024). Šiuo atveju kaltinamasis dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų savo kaltės nepripažino, neigė vairavęs transporto priemonę neblaivus ir ją valdęs, todėl nesant vienos iš būtinų sąlygų – kaltinamojo kaltės pripažinimo, BK 64¹ straipsnis kaltinamojo R. K. atžvilgiu netaikomas.
Nusikalstamas veikas R. K. padarė neįvykdęs Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. balandžio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos bausmės, todėl bausmės subendrintinos BK 64 straipsnio pagrindu visiško sudėjimo būdu.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. balandžio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmės pridedant visą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. balandžio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir nesumokėtą 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą ir R. K. skirtina galutinė subendrinta bausmė – 60 (šešiasdešimties) parų areštas ir 40 MGL (2 000 (dviejų tūkstančių) Eur) dydžio bauda.
BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis.
Kadangi kaltinamasis R. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, anksčiau arešto bausme nebuvo nuteistas, turi pastovią gyvenamąją vietą, be to BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai yra kaltininką ne tik nubausti, bet ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių, siekiant išsaugoti kaltinamojo teigiamus socialinius ryšius, teismas vertina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant R. K. paskirtos arešto bausmės vykdymą, nustatant didesnį nei vidurkis – 9 (devynių) mėnesių arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą.
Atidedant arešto bausmės vykdymą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui skirtina intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis – nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), buvimo laiką – nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nėra susiję su darbus ar gydymusi, tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis, taip pat įpareigojant R. K. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-252-677/2015).
R. K. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, t. y. būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (2,14 promilės) ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo transporto priemonę. Akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, netaikant specialiosios teisės atėmimo, šiuo atveju, tai akivaizdžiai neatitiktų bausmės paskirties, todėl R. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte bei 68 straipsnyje, uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 6 (šešeriems) metams, įskaitant ir tokią teisę įgyti, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, apie tai praneština valstybės įmonei „Regitra“. Toks terminas nustatytas atsižvelgus į padarytos veikos pavojingumą, kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir tai, kad kaltinamasis, būdamas ne kartą teistas už analogiško nusikaltimo padarymą, neturėdamas teisės vairuoti, vairavo transporto priemonę neblaivus nesant jokio būtinumo, taip sukeldamas pavojų kitų žmonių ir savo paties sveikatai ir gyvybei, turtui, kas rodo, kad anksčiau paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, įtakos nepadarė, jai keliamų tikslų nepasiekė, kaltinamasis reikiamų išvadų nepadarė.
Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-262-489/2017). Kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).
R. K. nusikalstamas veikas padarė vairuodamas automobilį „Toyota Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl nekyla abejonių, kad šis automobilis kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė pagal BK 72 straipsnį laikytinas konfiskuotinu turtu. Minėta transporto priemonė įgyta santuokos metu, todėl kaltinamajam ir M. K. priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, naudojama šeimos poreikių tenkinimui. Byloje taip pat nustatyta, kad M. K. nežinojo, kad kaltinamasis automobilį panaudos įstatymų uždraustai veikai daryti.
Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, tais atvejais, kai kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip įrankį ar priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ BK 72 straipsnio prasme, todėl, sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo, aplinkybė ar asmuo (šiuo atveju – kaltinamojo sutuoktinė) suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką, esminės reikšmės neturi. Žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-237/2011). Šiuo atveju vien tai, kad konfiskuotina transporto priemonė yra įgyta santuokos metu iš bendrų sutuoktinių lėšų, automobilio, kaip bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, konfiskavimo galimybės neeliminuoja (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-373-594/2020).
Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas konfiskuotino turto vertės išieškojimas galimas tik esant tam tikroms sąlygoms: kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso trečiajam asmeniui ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių (turtas yra išmainytas, iššvaistytas, turi teisėtą savininką ir pan.) arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Nagrinėjamu atveju duomenų patvirtinančių, kad automobilis būtų paslėptas, suvartotas, priklausantis tretiesiems asmenims (R. K. sutuoktinė, remiantis aukščiau aptartais duomenimis, tokiu asmeniu nelaikytina) arba jo negalima būtų paimti dėl kitų priežasčių, nėra, duomenų, kad šį turtą nebūtų tikslinga konfiskuoti, nenustatyta, todėl klausimas dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos (ar jos dalies) išieškojimo, nespręstinas.
Turto konfiskavimas suvokiamas kaip poveikio priemonė, kuria ne tik siekiama apriboti kaltinamojo teises ir laisves, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą, todėl atvejai, kai nusikalstamos veikos priemonė, kaip ji suvokiama BK 72 straipsnio prasme, gali būti nekonfiskuojama, yra galimi tik esant išimtinėms aplinkybėms, kurių nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje teismas neįžvelgia. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad R. K. padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,14 promilių girtumas. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, esant imperatyviam įstatyminiam pagrindui, R. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilį „Toyota Verso, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra ir daiktas turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomą UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) (b. l. 18–19), ir nuosprendžiui įsiteisėjus, kartu su užvedimo rakteliu, perduotinas valstybės nuosavybėn.
Dėl teisinės pagalbos išlaidų
Byloje gauta 2024 m. rugpjūčio 23 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad advokatei Kristinai Palienei teikiant antrinę teisinę pagalbą R. K. šioje byloje, antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 208,33 Eur (b. l. 168–173).
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Atsižvelgiant į kaltinamojo R. K. turtinę padėtį ir tai, kad baudžiamojo proceso normos įsakmiai nurodo būtiną advokato dalyvavimą nagrinėjant bylas pagreitinto proceso tvarka, teisinės pagalbos išlaidos dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo iš kaltinamojo R. K. nepriteisiamos.
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Ritos Mikalauskienės 2024 m. gegužės 22 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas M. K. vardu registruotam automobiliui „Toyota Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą (b. l. 63–64), paliktinas galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 74–75), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomoji priemonė panaikintina.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašais, supakuota į voką, saugoma baudžiamojoje byloje (bylos galinis viršelis), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 297–298 straipsniais, 303–308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje ir skirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes tarpusavyje subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei – 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmei apimant švelnesnę – 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę ir R. K. paskirti subendrintą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą galutinę 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. balandžio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 40 MGL, t. y. 2 000 Eur dydžio bauda, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmės pridedant visą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. balandžio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir nesumokėtą 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą ir R. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 60 (šešiasdešimties) parų areštą ir 40 (keturiasdešimties) MGL, t. y. 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, R. K. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 9 (devyniems) mėnesiams. Arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu R. K. paskirti intensyvią priežiūrą – nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), buvimo laiką – nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nėra susiję su darbus ar gydymusi, tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigoti R. K. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, R. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 6 (šešerius) metus, įskaitant ir tokią teisę įgyti, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, apie tai pranešti valstybės įmonei „Regitra“.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuoti M. K. vardu registruotą transporto priemonę „Toyota Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), kuri yra ir daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomą uždarojoje akcinėje bendrovėje ,,(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), ir nuosprendžiui įsiteisėjus, kartu su užvedimo rakteliu, perduoti valstybės nuosavybėn.
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Ritos Mikalauskienės 2024 m. gegužės 22 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą M. K. vardu registruotam automobiliui „Toyota Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą, palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.
Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš R. K. valstybės naudai nepriteisti.
Daiktą turėjusį reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašais, supakuotą į voką, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.