- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-26
- Bylos Nr.
- 1A-158-319/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26786-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimas Švirinas, Danguolė Šiugždinytė, Algirdas Jaliniauskas
- Nuteistasis
- T. R.
- Advokatai
- Vitalija Smolenskienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Danguolės Šiugždinytės ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo T. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį ir nuteistas 45 parų arešto bausme.
T. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš T. R. nuspręsta konfiskuoti automobilio „VW Passat“ vertę atitinkančią pinigų suma – 1 180 eurų, nustatant, kad šios lėšos per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti pervestos į bet kurią nurodytą pasirinktą biudžeto surenkamąją sąskaitą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. T. R. nuteistas už tai, kad 2018 m. birželio 6 d. apie 13.20 val., (duomenys neskelbtini), prekybos centro (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatytos 2,33 % promilės etilo alkoholio).
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad byloje surinktų įrodymų pakanka išvadoms dėl T. R. kaltės pagrįsti, jo kaltė dėl vairavimo esant neblaiviam įrodyta ir abejonių nekelia. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, T. R. asmenybę, ankstesnius jo teistumus, į tai, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti skyrus arešto bausmę. Taip pat nusprendė skirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise - vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui ir konfiskuoti automobilio „VW Passat“ vertę atitinkančią pinigų sumą.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis T. R. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 17 d. nuosprendį kaip nepagrįstą ir neteisėtą.
3.1. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai pripažino T. R. kaltu dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviu, kadangi jis nevairavo automobilio, o tik atsisėdo į vairuotojo vietą būdamas neblaivus. Pažymėtina, kad remiantis Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktika, transporto priemonės vairavimas nėra besąlygiškai siejamas su vidaus variklio užvedimu, jis nesiejamas su nuvažiuotu atstumu, pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė judėjo, valdoma administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens. Taigi, būtinas vairavimo požymis yra transporto priemonės valdymas, t. y. valingų veiksmų atlikimas, dėl kurių transporto priemonė juda. Šiuo atveju, byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad apeliantas atliko kokius nors transporto priemonės valdymo veiksmus.
Šalies argumentai
3.2. Skunde taip pat pabrėžiama, kad apylinkės teismas, rėmėsi prieštaringais liudytojų ir vaizdo registratoriaus užfiksuotais duomenimis. Liudytojai D. B. ir A. B. parodė jog automobilis įvykio metu judėjo atbuline eiga, tuo tarpu teismas, susipažinęs su vaizdo registratoriaus filmuota medžiaga nurodo, kad automobilis judėjo į priekį. Tai tik patvirtina, kad neabejotinų ir pagrįstų įrodymų dėl nuteistojo kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, nėra. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantas, būdamas neblaivus atliko kokius nors valinius veiksmus, dėl kurių transporto priemonė judėjo. Pažymėtina, kad įjungti transporto priemonės žibintai neįrodo, kad transporto priemonė judėjo, o apeliantas turėjo galimybę ją valdyti. Šiuo atveju visi prieštaravimai turėjo būti aiškinami nuteistojo naudai.
3.3. Skunde taip pat nesutinkama su apeliantui paskirtos bausmės rūšimi. Nurodoma, kad kaltinimą palaikiusi prokurorė savo baigiamojoje kalboje prašė skirti apeliantui 60 MGL (3000 eurų) dydžio baudą, tačiau teismas visiškai nemotyvuodamas ir nenurodydamas jokių argumentų skyrė apeliantui 45 parų areštą.
4. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo T. R. apeliacinis skundas atmetamas.
6. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 320 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jis padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, ginčija įrodymų vertinimą bei netinkamą kaltės nustatymą ir bausmės paskyrimą, prašo jį išteisinti.
7. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, jo gynėjas ar kiti proceso dalyviai, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
8. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais, taip pat juos vertindamas, būtų nesilaikęs BPK 20 straipsnio reikalavimų. Priešingai, iš skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad faktinės bylos aplinkybės nustatytos išsamiai ir nešališkai išanalizavus byloje surinktų įrodymų visumą. Šioje byloje BPK 20 straipsnio pažeidimų, kuriuos būtų galima pripažinti sutrukdžiusiais teismui priimti teisingą sprendimą, nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai laikėsi BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais grindė savo išvadas. Pirmosios instancijos teismas pripažino T. R. kaltu padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą, ištyręs ir įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus: paties nuteistojo, liudytojų, policijos pareigūnų parodymus, vaizdo bei garso įrašu, kita rašytine bylos medžiaga.
9. BK 281 straipsnio 7 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Nagrinėjamu atveju neginčijama, jog įvykio metu T. R. buvo nustatytas nustatytos 2,33 % promilių neblaivumas (specialisto išvada dėl alkoholio koncentracijos kraujyje), jos neneigia ir pats nuteistasis, tačiau nuteistasis nesutinka, jog jis vairavo transporto priemonę. Apelianto teigimu, jis tik sėdėjo už automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo, tačiau jo nevairavo, automobilis nejudėjo, variklis nebuvo užvestas, nedegė žibintai. Tokius teiginius teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad T. R. teiginiai, jog jis automobilio nevairavo, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių ir iš esmės prieštarauja byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtų įrodymų visumai. Skunde nuteistasis kelia abejones dėl policijos pareigūnų parodymų objektyvumo ir patikimumo, tačiau apeliacinės instancijos teismas, pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams, neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymais, laikyti juos nepatikimais ir jais nesiremti. Jų nurodytos įvykio aplinkybės išdėstytos nuosekliai, detaliai, šių liudytojų parodymai viso proceso metu nekito. Policijos pareigūnų, vykdžiusių tarnybos pagrindu jiems kylančias pareigas, suinteresuotumas šios baudžiamosios bylos baigtimi, taip pat siekis nepagrįstai ir neteisingai apkaltinti T. R. nenustatytas.
10. Policijos pareigūnai D. B. ir A. B. ikiteisminio tyrimo, o policijos pareigūnas D. B. ir teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad gavo pranešimą, jog iš (duomenys neskelbtini) sodų išvažiavo galimai neblaivus vairuotojas. Jie važiavo link minėtų sodų ir parduotuvės (duomenys neskelbtini) aikštelėje pamatė nurodytą automobilį, važiuojantį atbuline eiga. Matė, kad jame sėdi du vyriškiai, automobilio žibintai buvo įjungti. Pamačius judantį minėtą automobilį, jo kolega įjungė specialiuosius raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius ir suko link minėto automobilio į aikštelę. Pareigūnai pažymėjo, kad automobilis tikrai važiavo, vaizdo įraše girdėti, kaip pareigūnas D. B. sako: „žiūrėk važiuoja, važiuoja“. Juos pamatęs, automobilio VW Passat vairuotojas grįžo atgal į automobilio parkavimo vietą, iš kurios prieš tai išvažinėjo atbulomis, ir sustojo. Prie automobilio priėjo pareigūnas A. B., kuris parodė, jog matė, kaip automobilio vairuotojas atliko dešinės rankos mostą link keleivio pusėje sėdinčio kito vyriškio. A. B. prisistatė ir paprašė automobilio užvedimo raktelių, tačiau vairuotojas atsakė, kad jų neturi ir automobilio nevairavo. Vizualiai vairuotojas atrodė neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Vairuotojas jokių dokumentų nepateikė ir neprisistatė, visą laiką elgėsi agresyviai, keikėsi, replikavo, neneigė, kad yra išgėręs, tačiau, kad vairavo automobilį, neigė. Kol buvo nustatinėjamas vairuotojo neblaivumas ir pildomi dokumentai, pareigūnas D. B. priėjęs prie automobilio bandė surasti jo užvedimo raktelius, prašė juo atiduoti keleivio sėdynėje sėdėjusio vyriškio, tačiau jis užsirakino automobilyje ir kurį laiką iš jo neišlipo ir tik po ilgų derybų pavyko atrakinti automobilį ir paimti užvedimo raktelius (b. l. 36, 39).
11. Policijos pareigūnų parodymus patvirtina ir objektyvūs bylos įrodymai - ROIK pažyma (b. l. 8) bei byloje esantis garso bei vaizdo įrašas (b. l. 43). Vaizdo įraše matyti, kaip policijos patruliai važiuoja neskubėdami (duomenys neskelbtini) 13:28:11 val. pasigirsta vieno iš patrulių žodžiai: ,,Va čia važiuoja! Greičiau važiuok, važiuoja, važiuoja! Čia suk!". Policijos patrulių automobilis skubiai įsuka į prekybos centro (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelę. Vaizdo įraše matyti, kad pareigūnai važiuoja tiesiai, prie pat įėjimo į prekybos centrą durų, šeimos stovėjimo vietoje, stovinčio automobilio. Minėtoje vietoje matyti šviesiai melsvos spalvos automobilis „WV Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio žibintai įjungti ir vaizdo įraše 13:28:24 val., žiūrint į automobilį ir jo ratus, matyti, kaip automobilis lėtai juda į priekį, tuomet sustoja ir išjungiami automobilio žibintai. Nors apeliantas teigia, kad įjungti automobilio žibintai neįrodo, jog automobilis judėjo ir jis jį valdė, tačiau teisėjų kolegija tokius apelianto teiginius laiko jo gynybine pozicija ir siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės.
12. Paties nuteistojo T. R., taip pat liudytojo E. B. parodymai patvirtina, kad nusipirkę alkoholio prekybos centre (duomenys neskelbtini) jie įsėdo į automobilį, T. R. sėdėjo vairuotojo sėdynėje. Policijos pareigūnas D. B. apklaustas teisiamajame posėdyje, o policijos pareigūnas A. B. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad betarpiškai matė, kad automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jiems sukant į prekybos centro aikštelė judėjo, buvo įjungti žibintai. Tai patvirtino ir vaizdo registratoriuje užfiksuoti pareigūno žodžiai, kad automobilis juda, taip pat automobilio lėtas judėjimas atgal į parkavimo vietą su įjungtais žibintais. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 82 punktas transporto priemonės vairavimą apibrėžia kaip transporto priemonėje ar ant jos esančio asmens arba savivaldžio automobilio įrangos veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė. Pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas vairuotojui esant neblaiviam nesiejamas su nuvažiuotu atstumu, pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė judėjo valdoma neblaivaus asmens (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-696/2012, Nr. N1-413/2007, N5-307-2007). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju apelianto nurodomi teiginiai, kad jis tik sėdėjo vairuotojo vietoje, automobilio nevairavo, nepaneigia teismo neginčytinais įrodymais nustatytų aplinkybių, kad T. R. 2018 m. birželio 6 d. apie 13.20 val., (duomenys neskelbtini), prekybos centro (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, sėdint prie automobilio „VW Passat“ vairo, automobilis judėjo.
13. Priešingai nei nurodė apeliantas apylinkės teismas teisingai įrodymus sujungė į vieną nuoseklią ir logišką grandinę, vertino visus įrodymus bendrame kontekste ir pagrįstai laikė, kad jų pakanka išvadai, jog T. R. pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę - automobilį „VW Passat“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. T. R. atžvilgiu baudžiamasis įstatymas byloje pritaikytas tinkamai ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnis 7 dalį, todėl naikinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo nuosprendį ir T. R. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį nėra pagrindo. Vien tai, kad šiuo atveju nuteistajam T. R. nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tai, kad teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, nesant baudžiamojo proceso pažeidimų, savaime nėra pagrindas teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus.
14. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir skundžiamo nuosprendžio motyvus, atmeta ir apelianto prašymą skirti jam švelnesnę bausmę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas pritaikė tinkamai. Skirdamas bausmę už padarytą nusikaltimą, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pateikdamas išsamius bausmės individualizavimo motyvus. Teismas pagrįstai skirdamas bausmę įvertino tai, kad nėra T. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte (nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu). Padarytas nusikaltimas tyčinis, priskiriamas nesunkų nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Teismas įvertino nuteistojo asmenybę - anksčiau teistas keturis kartus, jam skirtos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, baustas administracine tvarka, penktą kartą nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, nedirba, darbo biržoje neregistruotas, turto ir pajamų neturi. Visos šios aplinkybės rodo, kad T. R. iš ankstesnių teistumų nesimoko ir nelinkęs taisytis, švelnesnė bausmės neturėjo įtakos jo elgesiui, jis ir toliau nusikalsta, todėl pagrįstai apylinkės teismas skyrė 45 parų arešto bausmę. Laikyti skirtą arešto bausmę per griežta ir keisti ją į baudą, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas nėra prokuroro prerogatyva, jis teismui tik pateikia savo nuomonę dėl bausmės rūšies bei dydžio, tačiau šis siūlymas, kaip ir bet kurios kitos proceso šalies nuomonė, teismui nėra privalomas ir jo nesaisto. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys yra remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų baudžiamajame įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo T. R. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.