Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Paštuolio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė, 243 straipsnyje ir skirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę ir R. K. paskirta subendrinta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. balandžio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 40 MGL, t. y. 2 000 Eur dydžio bauda ir R. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 60 (šešiasdešimties) parų areštas ir 40 (keturiasdešimties) MGL, t. y. 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, R. K. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 9 (devyniems) mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), buvimo laiką – nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nėra susiję su darbu ar gydymusi, tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, R. K. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 6 (šešerius) metus, įskaitant ir tokią teisę įgyti, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, apie tai pranešti valstybės įmonei „Regitra“.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuota M. K. vardu registruota transporto priemonė „Toyota Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), kuri yra ir daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomą UAB ,,A“, (duomenys neskelbtini), ir nuosprendžiui įsiteisėjus, kartu su užvedimo rakteliu, perduoti valstybės nuosavybėn.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. K. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2024 m. gegužės 18 d. apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini) gatve iki 3x numeriu pažymėto pastato, būdamas neblaivus vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Toyota Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-04205 nustatytas 2,14 promilių neblaivumas.

2. Apylinkės teismas pripažindamas kaltu nurodė, kad kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, nurodytą draudimą kaltinamasis ignoravo, vairavo automobilį būdamas apgirtęs ir norėjo taip elgtis, nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės. Taip pat teismas pažymėjo, kad R. K. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, žinodamas, jog įsiteisėjusiu nuosprendžiu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, sąmoningai vėl vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir norėjo taip elgtis. Nevykdydamas jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės kaltinamasis demonstravo savo viršenybę prieš įstatymą bei ignoravo tiek savo, tiek aplinkinių saugumą ir tokius jo veiksmus teismas vertina kaip neatsakingus ir piktybiškus, nukreiptus į BK 243 straipsnyje saugomų vertybių pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo R. K. apeliacinis skundas atmetamas.

7. Nuteistojo apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nuostatas, netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, dėl ko netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir jį pripažino kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį. Nuteistojo teigimu, jis nevairavo automobilio, jį tik perstūmė iš kiemo į aikštelę, todėl jam negalėjo kiti jokios teisinės pasekmės, tame tarpe sutuoktinės vardu registruoto automobilio konfiskavimas. Taigi šioje apimtyje ir patikrinamas skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

8. Pagal BPK 20 straipsnį, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis, pagal kurią, teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuojama, kad apylinkės teismas, nepažeisdamas aukščiau aptartų baudžiamojo proceso normų, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas R. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį nuteistojo atžvilgiu. Visi byloje surinkti duomenys, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia nuteistasis, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Skundžiamame teismo nuosprendyje aiškiai išdėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo išvados. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija, remiantis vien tik apelianto nesutikimu su skundžiamu nuosprendžiu pagrindo nėra.

9. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad R. K. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas neblaivus vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Toyota Verso“, kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir jam nustatytas 2,14 promilių neblaivumas. Be to, jis nuteistas pagal BK 243 straipsnį už tai, jog žinodamas, kad 2021 m. sausio 18 d. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nuosprendžiu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones 4 metams 6 mėnesiams, ir Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriuje 2021 m. gegužės 19 d. pasirašytinai būdamas supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, sąlygomis ir nevykdymo teisinėmis pasekmėmis, šios baudžiamojo poveikio priemonės nevykdė, nes kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo transporto priemonę. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad R. K. kaltę pagrindžia jo paties ikiteisminio tyrimo duoti parodymai, liudytojų policijos pareigūnų D. V. ir A. R. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai bei šių pareigūnų kūno kameromis užfiksuoti vaizdai.

11. Nagrinėjamoje byloje esančiame pareigūnės A. R. 2024 m. gegužės 19 d. tarnybiniame pranešime dėl atliktų veiksmų nurodyta, kad dirbant su vyr. patruliu D. V. 2024 m. gegužės 19 d. apie 2.40 val. buvo gautas pranešimas, kad „neblaivus vairuotojas R. K., kuris neturi vairuotojo pažymėjimo, tuoj išvažiuos automobiliu „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos, važiuos link (duomenys neskelbtini). Dabar sėdi kieme automobilyje. Važiuos namo. Pranešėja neprisistatė“. Atvykus nurodytu adresu gatvėje pastebėjo iš kiemo išvažiuojantį minėtą automobilį, kurį įjungus mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius bei garsinį signalą sustabdė. Iš automobilio išlipo R. K., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus – nuo jo sklido alkoholio kvapas, buvo nekoordinuotų judesių. Paklausus kada paskutinį kartą vartojo alkoholinius gėrimus, atsakė, kad šiandien, t. y 2024 m. gegužės 18 d., gėrė alaus. 22.12 val. pirmu pūtimu, alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, patikros sertifikato Nr. 2068410, R. K. buvo nustatytas 2,18 promilių neblaivumas, antru pūtimu (22.29 val.) – 2,14 promilių neblaivumas. Įvykį mačiusių asmenų nebuvo. R. K. įteiktas šaukimas, automobilis nutransportuotas į UAB „A“ automobilių saugojimo aikštelę (1 t., b. l. 25–26). Apklausiama bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu A. R. patvirtino tarnybiniame pareiškime nurodytų aplinkybių teisingumą bei pažymėjo, kad tarnybiniame pranešime greičiausiai yra sumaišyta data.

13. Iš aukščiau aptartų pareigūnų tarnybinio pranešimo ir parodymų turinio matyti, kad jie esminėse detalėse yra sutampantys. Nors nuteistasis skunde teigia, kad byloje esantys pareigūnų surašyti dokumentai yra netikslūs, klaidingi, prieštaraujantys byloje nustatytoms aplinkybėms ir kitiems surinktiems įrodymams, su tokiais jo argumentais pagrindo sutikti nėra. Sutiktina, kad pareigūnės tarnybiniame pranešime yra klaidingai nurodyta iškvietimo gavimo data ir laikas, o pareigūno parodymuose – iškvietimo gavimo data, tačiau kita įvykio informacija ir duomenys yra teisingi, todėl vien ši techninė klaida nesudaro pakankamo pagrindo vertinti pareigūnų parodymus kaip nepatikimus ar klaidingus. Pareigūnai nuteistojo nepažįsta, jų suinteresuotumas baudžiamosios bylos baigtimi nenustatytas, todėl jų parodymais, priešingai nei tai bandoma įrodyti apeliaciniame skunde, sprendžiant R. K. kaltės klausimą, pagrįstai vadovautasi.

14. Kadangi nagrinėjamu atveju nenustatyti kiti tiesiogiai įvykį matę asmenys, svarbu tai, kad pareigūnės A. R. 2024 m. gegužės 19 d. tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes ir pareigūno D. V. parodymus patvirtina pareigūnų kūno kameromis užfiksuota vaizdo medžiaga. Šioje medžiagoje matyti, kad pareigūnai važiuoja tarnybiniu automobiliu su įjungtais švyturėliais. Pareigūnams sustojant prie automobilio „Toyota“, šviečia pastarojo automobilio galinis žibintas. Pareigūnei išlipus iš tarnybinio automobilio, prie automobilio „Toyota“ priekinių vairuotojo pusės durelių stovi R. K.. Iš pradžių jis neigia vartojęs alkoholį, tačiau netrukus pripažįsta prieš valandą vartojęs, o išsigandęs pareigūnų automobilio raktelius kažkur numetęs. 5-tą vaizdo įrašo minutę R. K. pareigūnei nurodo porą alaus skardinių išgėręs prieš dvi valandas. Tuoj po to, jis kažkam surinka eiti iš čia, kaip pats nurodo, draugui. Nuteistasis paskambina telefonu sutuoktinei, ir informuoja, kad jį pagavo policija, jai reikia atvažiuoti pasiimti automobilio. Pareigūnams R. K. sako, kad tiksliai pripūs „ant baudžiako“. Pareigūnės kūno kameros vaizdo įrašo Nr. PSS-20240518-215007UTC+0300 9 minutę užfiksuota kaip nuteistasis dar kartą paklaustas, kur išmetė automobilio raktelius, prisipažįsta juokavęs ir juos paduoda pareigūnui. Nuteistajam patikrinamas neblaivumas.

16. Atsižvelgus į išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, jog nuteistojo parodymų nenuoseklumas ir akivaizdus prieštaravimas faktinei vaizdo įrašuose užfiksuotai įvykio situacijai, leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nuteistojo parodymai, duoti baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, tėra jo gynybinė pozicija ir siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pareigūnų paaiškinimai ir tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, taip pat vaizdo medžiaga patvirtina, kad atvykus policijos pareigūnams automobiliu buvo važiuota ir sustota. Pareigūnų kūno kamerų vaizdo įraše matosi, kad pareigūnų tarnybiniam automobiliui privažiavus prie pastebėto automobilio „Toyota“, šviečia pastarojo galiniai žibintai, taigi automobilio variklis, priešingai nei teigė nuteistasis, buvo užvestas. Pareigūnų kūno kameromis daryti vaizdo įrašai taip pat nepatvirtina nuteistojo bylos nagrinėjimo teisme metu nurodytų aplinkybių, kad pareigūnams atvykus su juo kartu buvo jo draugas, padėjęs jam stumti automobilį. Vaizdo įraše aiškiai matyti, kad pareigūnų atvykimo metu ir vėliau nuteistasis buvo vienas. Kaip jau minėta anksčiau šioje nutartyje, vaizdo įraše yra užfiksuota, kad pareigūnams bendraujant su nuteistuoju jis kažkam gyvenamųjų namų pusėn moja ir liepia eiti šalin, kaip pats įvardija – draugui, tačiau joks asmuo nei pareigūnų atvykimo metu, nei vėliau su R. K. nebūna ir nepasišalina. Nors nuteistasis ir bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu teigė, kad automobilio raktelių neturėjo, šią aplinkybę paneigia pareigūnės kūno kameros vaizdo įrašas, kuriame aiškiai matyti kaip R. K. paduoda raktelius pareigūnui, nors prieš tai teigė, kad juos išsigandęs pareigūnų numetė mašinoje, ar lauke.

17. Atsižvelgiant į skundo argumentus reikia pastebėti, kad vaizdo įraše alkotesterio parodymai vizualiai nėra užfiksuoti, tačiau jie užfiksuoti Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale (1 t. , b. l. 24) ir 2024 m. gegužės 18 d. 22 val. 48 min. neblaivumo nustatymo akte (1 t., b. l. 22), taip pat pareigūnės tarnybiniame pranešime kaip tai reglamentuota Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 5-V-242, 5 straipsnyje. Taigi nors gynėja bando paneigti nuteistajam alkotesteriu nustatytą neblaivumą argumentuojant tuo, kad alkotesterio parodymai ir patikros sertifikatas nebuvo užfiksuoti pareigūnų kūno kameromis, ši gynybos pozicija laikytina visiškai nepagrįsta, kadangi tokios neblaivumo patikros rezultatų registravimo tvarkos nėra numatyta. Pastebėtina, kad pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašo Nr. PSS-20240518-214732UTC+0300 22 minutę nuteistasis žodžiu patvirtina, jog pirmu pūtimu jam nustatytas 2,18 promilių neblaivumas. Antru pūtimu 22.29 val. nuteistajam nustatytas 2,14 promilių neblaivumas, nuteistasis su tikrinimo rezultatais pasirašytinai sutiko (1 t., b. l. 22), todėl abejoti tuo, kad nuteistajam buvo žinomas ir suprantamas jam nustatytas girtumo laipsnis, nėra pagrindo. Reikia pažymėti, kad viso su pareigūnais trukusio bendravimo metu nuteistasis neginčijo fakto, kad vairavo automobilį ir tai darė būdamas neblaivus, netgi spėjo, kad jam nustatytas neblaivumas užtrauks baudžiamąją atsakomybę. Taigi R. K. suvokė esantis stipriai apgirtęs. Be to, nuteistasis pareigūnams nurodė ir tai, kad vairavo būdamas neblaivus neturėdamas teisės vairuoti, kai tokia teisė iš jo atimta, kas rodo, jog net ir būdamas neblaivus R. K. orientavosi aplinkoje ir suvokė su juo atliekamus veiksmus. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo netikėti tinkamai užfiksuotais neblaivumo patikrinimo duomenimis, o bendro pobūdžio nuteistojo ir jo gynėjos nesutikimas su priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu šių duomenų patikimumo ir teisingumo, nesant pateiktų jokių svarių priešingas aplinkybes pagrindžiančių duomenų ar argumentų, nepaneigia.

18. Taigi įvertinus visus aukščiau aptartus įrodymus, darytina neabejotina išvada, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje nuteistasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,14 promilių neblaivumas. Kadangi nuteistasis vairavo transporto priemonę žinodamas apie jam Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2021 m. sausio 18 d. nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones 4 metus 6 mėnesius, R. K. taip pat pagrįstai pripažintas kaltu padarius BK 243 straipsnyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą. Kaip nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje, nuteistasis Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriuje 2021 m. gegužės 19 d. pasirašytinai buvo supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, sąlygomis ir teisinėmis pasekmėmis dėl jos nevykdymo, taigi žinojo ir turėjo suvokti tiek tokio elgesio neleistinumą, tiek galimas neigiamas pasekmes.

19. Abejonių pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegijai nekyla. Priešingai nei apeliaciniu skundu tai traktuoja pats nuteistasis, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos ištyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų bei juos įvertino pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas.

Dėl bausmės

20. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Pagal BK 243 straipsnį gali būti baudžiama bauda arba areštu.

21. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, parinkdamas nuteistajam bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į bendruosius, BK 54 straipsnyje numatytus, bausmės skyrimo pagrindus: į padarytų nusikalstamų veikų rūšį (padarytas vienas nesunkus nusikaltimas ir vienas baudžiamasis nusižengimas), į veikų stadiją (veikos baigtos), į kaltės formą ir rūšį (tiesiogine tyčia, suvokiant daromų veikų pavojingumą ir norint taip veikti), į nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus (dėl neatsakingo, nepagarbaus požiūrio į eismo saugumą, savo ir kitų asmenų sveikatą bei gyvybę, dėl niekinamo požiūrio į teismo įpareigojimų vykdymą), taip pat į nuteistojo asmenybę (anksčiau teistas, tame tarpe tris kartus dėl analogiškų, t. y. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytų, nusikalstamų veikų padarymo, nusikalstamas veikas padarė nesumokėjęs ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos bei nepraėjus nei mėnesiui po Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. balandžio 5 d. teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo; nedirba, pajamų negauna). Teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Šių duomenų visumoje teismas skyrė nuteistajam didesnes nei sankcijos vidurkis arešto bausmes, pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 60 parų, pagal BK 243 straipsnį – 30 parų arešto, kurias subendrino nepažeisdamas bausmių bendrinimo taisyklių ir nustatė galutinę subendrintą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę. Be to, paskirtos galutinės arešto bausmės vykdymą atidėjo, nustatęs tiek formalius pagrindus bausmės vykdymo atidėjimo taikymui, tiek spręsdamas, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą teismas nustatė didesnį nei vidurkis – 9 (devynių) mėnesių vykdymo atidėjimo terminą, šiuo laikotarpiu paskiriant nuteistajam intensyvią priežiūrą ir susijusius įpareigojimus.

22. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad įvertinus itin atsainų nuteistojo požiūrį į pakartotinį vairavimą būnant neblaiviam, jam skirtina griežtesnė savo pobūdžiu arešto bausmė, jos vykdymą atidedant, tokiu būdu siekiant asmenį ne tik nubausti, tačiau taip pat apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Galutinė paskirtoji bausmė nelaikytina per griežta, atitinka bausmės paskirtį, bendruosius bausmių skyrimo principus bei proporcingumo reikalavimus, taip pat nuteistojo asmenybę, todėl keisti jos pagrindo nėra.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

23. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Skundžiamu nuosprendžiu R. K. uždrausta naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), įskaitant ir tokią teisę įgyti, maksimaliam BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui, t. y. 6 (šešerius) metus, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

24. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo termino nustatymas yra šios priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017). Taip pat svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles.

25. Kaip jau nustatyta, R. K. nusikalstamas veikas padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones, jis automobilį vairavo būdamas vidutinio neblaivumo laipsnio, anksčiau ne kartą teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, be to, jam Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2021 m. sausio 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartimi, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 4 metams 6 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 7 d. Šios aplinkybės rodo, jog šia specialiąja teise R. K. naudojasi itin neatsakingai, akivaizdžiai ignoruodamas tiek Kelių eismo taisykles, draudžiančias vairuoti būnant neblaiviam, tiek visuotinai priimtinas elgesio normas. Taigi, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, nuteistojo asmenybę, nustatytą neblaivumo laipsnį ir siekiant užkardyti analogiškų nusikaltimų grėsmę, BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė paskirta pagrįstai. Kolegijos vertinimu, nustatyta maksimali uždraudimo naudotis specialia teise trukmė pateisinama veikos pavojingumu ir nuteistojo asmenybe, siekiant realiai atimti asmeniui galimybę vairuoti būnant neblaiviam.

26. Skundžiamu nuosprendžiu R. K. taip pat skirta baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės „Toyota Verso“ konfiskavimas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad automobilis priklauso M. K. ir yra reikalingas šeimos su mažamečiais vaikais būtiniesiems poreikiams tenkinti (vežioti kasdien į ugdymo įstaigas ir pan.).

27. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu <...>, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininko kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Taigi tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti konfiskuotino turto požymius (BK 72 straipsnius) ir visais atvejais turi būti konfiskuota. Išimtis iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34-699/2018, 2K-51-699/2018, 2K-392-699/2017, 2K-80-511/2018).

28. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nusikalstama veika padaryta nuteistajam vairuojant lengvąjį automobilį „Toyota Verso“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) todėl nekyla abejonių, kad šis automobilis kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė pagal BK 72 straipsnį laikytinas konfiskuotinu turtu. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas, konfiskuodamas M. K. vardu registruotą automobilį įvertino, kad transporto priemonė įgyta santuokos metu, t. y. nuteistajam ir M. K. priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, taip pat yra naudojama šeimos poreikių tenkinimui. Nors nenustatyta, kad M. K. žinojo, jog R. K. automobilį panaudos įstatymų uždraustai veikai daryti, byloje nėra duomenų, jog automobilis tarp sutuoktinių būtų padalintas, ar priklausytų M. K. asmeninės nuosavybės teise, todėl automobiliui taikomas bendro turto teisinis režimas, preziumuojant jog turto dalys yra lygios (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju, kaip teisingai nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje, sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės aplinkybė, ar bendraturtis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką. Pastebėtina, kad neteisėtais savo veiksmais nuteistasis padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, be to, neturėdamas teisės vairuoti, kai tokia teisė jam buvo atimta, t. y. analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką nuteistasis padaro ne pirmą kartą. Skunde nuteistojo nurodomi nepatogumai, kuriuos patiria jo šeimos nariai (mažamečių vaikų kasdienis nuvežimas į ugdymo įstaigas ir pan.), yra nulemti išimtinai R. K., kuris turėjo suvokti dėl savo neteisėtų veiksmų galinčias kilti neigiamas pasekmes tiek jam, tiek ir jo artimiesiems, tačiau lengvabūdiškai šių aplinkybių nepaisė. Todėl privalo patirti atitinkamus suvaržymus, kurie ateityje jį sulaikytų nuo pakartotinio vairavimo išgėrus. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, paskyręs baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą, išlaikė teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių, teisingumo ir protingumo kriterijų bei proporcingumo principo nepažeidė. Atsižvelgiant į aptartą, apeliacinis nuteistojo skundas netenkinamas ir šia apimtimi.

29. Įvertinus visas aukščiau paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

30. Pastebėtina, kad spręsdamas baudžiamųjų poveikio priemonių – uždraudimo naudotis specialia teise ir turto konfiskavimo – skyrimo klausimą ir jas paskirdamas, pirmosios instancijos teismas rėmėsi BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 7 punkto nuostatomis, kurios nagrinėjamu atveju nėra aktualios, todėl nuorodos į šiuos straipsnio punktus šalintinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. K. apeliacinį skundą.

Pašalinti iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžio aprašomosios ir rezoliucinės dalių nuorodas į BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktą, BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.