- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-03
- Bylos Nr.
- 1A-150-885/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48076-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Bartkus, Julita Dabulskytė-Raizgienė, Nijolė Žimkienė
- Nuteistasis
- A. S.
- Advokatai
- Mindaugas Normantas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Julitos Dabulskytės-Raizgienės ir Nijolės Žimkienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. ir jo gynėjo advokato M. Normanto apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Darbo biržoje); pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija), 80 MGL (4 000 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir A. S. paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant jį visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį tęsti darbą ir 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. spalio 5 d., 22.42 val. iki 2018 m. spalio 6 d., 17.28 val., ir nuo 2018 m. gruodžio 19 d., 22.46 val. iki 2018 m. gruodžio 20 d., 12.51 val., ir laikoma, kad A. S. neatliko 8 mėnesių laisvės apribojimo ir 42 MGL (2 100 Eur) dydžio baudos.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, A. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. gruodžio 20 d. ir konfiskuota iš A. S. automobilio „BMW M1-AB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma, t. y. 2 975 Eur.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. A. S. nuteistas už tai, kad 2018 m. spalio 5 d., 22.30 val., (duomenys neskelbtini), bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,45 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu, vieną kartą sudavė kumščiu į veido sritį, bei smaugė savo žmoną K. S., taip sukeldamas nukentėjusiajai K. S. fizinį skausmą.
A. S. nuteistas už tai, kad 2018 m. gruodžio 19 d., apie 22.40 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. S. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,54 promilės etilo alkoholio.
II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde A. S. ir jo gynėjas advokatas M. Normantas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti naują sprendimą; teismui nusprendus, kad pirmos instancijos teismo priimtas nuosprendis nepagrįstas ir naikintinas, prašo priimti sprendimą dėl A. S. ir K. S. susitaikymo, kuris buvo panaikintas priėmus nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl naujai padarytos nusikalstamos veikos.
2.1. Apelianto manymu, skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis prieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnio 1 dalyje įvirtintai baudžiamojo proceso paskirčiai ir yra priimtas pažeidžiant BPK 20 straipsnio 3 ir 5 dalių, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies nuostatas. Nuosprendis buvo priimtas remiantis prielaida, kad A. S. galėjo atlikti veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, o ne jo kaltę pagrindžiančiais neginčijamais įrodymais. Pažymėjo, kad nuosprendį priėmęs teismas rėmėsi netiesioginiais įrodymais, tačiau įvertinus visą bylos medžiagą, matyti, kad buvo atrinkti ir perfrazuoti kaltinimui palankūs parodymai, tačiau aplinkybės, patvirtinančios A. S. parodymus, buvo atmestos, formaliai pareiškus, kad jos prieštarauja bylos aplinkybėms. Atitinkamai tokiais veiksmais pažeista asmens teisė į veiksmingą gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, numatytą Europos žmogaus pagrindinių teisių ir laisvių konvencijoje.
2.2. Apeliantas skunde nurodo faktines bylos aplinkybes, kad 2018 m. gruodžio 19 d., apie 19.00 val., A. S. išnuomotu automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo prie namo, (duomenys neskelbtini). Automobilį pastatė prie minėto namo, tuomet kartu su liudytoja D. Š. sėdėjo automobilyje, klausė muzikos ir vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau prie jų prisijungė draugai D. ir V.. Klausant muzikos prie jų priėjo namo gyventoja, kuri paprašė patildyti muziką. A. S. muziką pritildė ir toliau vakarojo su draugais automobilyje. V. D. išėjo namo, o mašinoje liko V.. Beklausant muzikos automobilyje, privažiavo policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. A. S. pažymi, kad jis minėto automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nevairavo, kadangi tam nebuvo jokio poreikio – D. Š. gyvena šalia, draugas V. taip pat, kai atvyko policijos pareigūnai jis sėdėjo automobilyje, gale. Pats apeliantas taip pat gyvena netoli – Dūkštų gatvėje.
2.3. Apeliantas, remdamasis Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu (byloje aktuali redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d.) (toliau - SEAKĮ) bei teismų praktika, skunde, pateikdamas analizę apie vairavimo fakto nustatymą, nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog A. S. automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo vairu, važiavo ir dalyvavo viešajame eisme, ir automobilį valdė. Telemetrijos įrenginio parodymai (automobilyje BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įrengta transporto priemonės stebėjimo ir sekimo GPS sistema) ir atvykusių policijos pareigūnų bei paties A. S. parodymai, patvirtina, kad automobilis BMW, kuriame sėdėjo A. S., stovėjo ir niekur nejudėjo. Šiuo atveju apkaltinamajame nuosprendyje daroma prielaida, kad A. S. galėjo bandyti vairuoti transporto priemonę, remiantis liudytojos R. S. parodymais, kurie nėra pagrįsti jokiais kitais bylos duomenimis bei kurie, be kita ko, prieštarauja bylos objektyvioms ir teisiškai reikšmingoms aplinkybėms. Minėtas automobilis tariamo įvykio metu nebuvo užvestas (GPS telemetrijos duomenys, liudytojų G. K. bei M. G. parodymai) ir visą laiką stovėjo toje pačioje vietoje prie (duomenys neskelbtini) namo, ir iš minėtos vietos niekur neišvažiavo ir nejudėjo. Esant šioms aplinkybėms, nepagrįstas teismo nuosprendžio argumentas, kad automobilis buvo vairuojamas A. S. – valdomas.
2.4. Apelianto teigimu, bylą nagrinėjęs pirmos instancijos teismas rėmėsi išimtinai kaltinimui palankiais R. S. parodymais, kurie pakankamai prieštaringi ir nepatikimi, neatsižvelgė į liudytojos D. Š. parodymus, kurie atitinka byloje esančius duomenis ir aplinkybes, ir kuriuos patvirtina liudytojų M. U., M. G., G. K. ir atvykusių policijos pareigūnų parodymai. Pažymėjo, kad parodymų prieštaravimai yra ne šiaip dėl kokių neesminių detalių, bet jų parodymai prieštarauja esminėms nurodomo įvykio aplinkybėms (objektyviajai pusei), - „automobilis važinėjo pirmyn ir atgal, 2 kartus atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį, nepavyko išvažiuoti“, o liudytojų parodymais, nei ant A. S. išnuomoto automobilio BMW, nei ant gale stovėjusio automobilio jokių apgadinimų nerasta (net įbrėžimo), telemetrijos įrenginys rodo, kad automobilis stovėjo vietoje, policijos pareigūnų, apklaustų liudytojais bylos nagrinėjimo metu teisme, parodymais, automobilis lengvai galėjo išvažiuoti iš jo stovėjimo vietos, automobilio BMW savininkas M. U. jokios signalizacijos negirdėjo. Teismas, vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, taip pat ir sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, turėjo įvertinti tai, kad absoliučiai jokie apgadinimai nei ant vieno automobilio – nei ant A. S. išsinuomoto, nei ant to, į kurį tariamai atsitrenkė A. S. automobilis, nebuvo padaryti. Jei, pasak liudytojos R. S., ji, būdama namuose, išgirdo atsitrenkimo garsą ir kaukiančią automobilio signalizaciją, vadinasi, smūgis turėjo būti pakankamai stiprus. Tačiau šių aplinkybių pirmos instancijos teismas tinkamai neištyrė ir neįvertino bei jau kaip minėta dėl jų nepasisakė skundžiamame nuosprendyje. Pažymėjo, kad 2019 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdyje apklaustam liudytojui G. (policijos pareigūnui) buvo užduotas klausimas, ar paprastai automobiliui atsitrenkus į kitą, būna matomi pažeidimai, į ką buvo atsakyta, kad paprastai taip, o šiuo atveju, pasak liudytojos R. S., atsitrenkta buvo net du kartus. Be to, teismo posėdyje apžiūrėjus liudytojų (policijos pareigūnų) pateiktas nuotraukas, matyti, kad net sniegas nuo automobilių bamperio nenukritęs.
2.5. Kaltinimui prieštaraujantys duomenys yra R. S. parodymai; A. S. išsinuomotame automobilyje įmontuotos GPS telemetrijos įrangos duomenys; automobilį išnuomojusios bendrovės atstovo G. K. parodymai; GPS įrangą montavusios bendrovės atstovo, apklausto teismo posėdyje kaip specialisto G. parodymai, faktinės aplinkybės, kad nei ant vieno iš automobilių nebuvo jokių atsitrenkimo pėdsakų; liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymai, kurie paaiškino, kad A. S. automobilis stovėjo taip, kad išsukus ratus, norint buvo galima išvažiuoti be jokių problemų, o 2019 m. rugpjūčio 29 d. apklaustas teisme liudytojas Š. (policijos pareigūnas) į klausimą atsakė, kad tarpas tarp kaltinamojo automobilio ir automobilio priekyje buvo apie 1 - 1,5 metro ir kaltinamojo automobilis galėjo šimtą procentų išvažiuoti susukęs ratus. Taip pat pažymėjo, kad pirmos instancijos teismui baigus įrodymų tyrimą ir išklausius baigiamųjų kalbų, teismas atnaujino įrodymų tyrimą – iškvietė liudytojus M. U. (automobilio, į kurį tariamai trenkėsi A. S. vairuojamas automobilis) ir R. S. nurodytą liudytoją N. D., kuris, pasak R. S., taip pat matė, kad BMW vairuotojas kelis kartus atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį (R. S. 2018 m. gruodžio 20 d. apklausos protokolas 1 t., b. l. 70). Pradėjus bylos nagrinėjimą po įrodymų tyrimo atnaujinimo, teisėja paaiškino, kad išklausius A. S. gynėjo baigiamųjų kalbų, jai kilo klausimų, todėl įrodymų tyrimas buvo atnaujintas. Tačiau, ar šie klausimai buvo atsakyti, skundžiamame nuosprendyje nieko nepasisakyta. Paminėjo, kad teismo iniciatyva apklaustas liudytojas M. U. tik patvirtino, kad jis savo automobilį apžiūrėjo ne tik kartu su policijos pareigūnais, bet ir dienos metu ir jokių išorinių apgadinimo pėdsakų nerado. Be to, jis paaiškino, kad gyvena trečiame aukšte, jo buto langai išeina į kiemą, kur ir stovėjo automobilis, tačiau savo automobilio signalizacijos jis negirdėjo. Liudytojas N. D. paaiškino, kad jis įvykio nematė ir jam yra žinoma tik tiek, kiek jam yra pasakiusi liudytoja R. S.. Taigi, po įrodymų tyrimo atnaujinimo jokių papildomų aplinkybių ar duomenų apie galimą A. S. padarytą nusikalstamą veiką nebuvo gauta ir, gynybos vertinimu, šie duomenys kaip tik patvirtina A. S. nekaltumą. Liudytojo N. D. parodymai iškelia ir pagrindinės bei vienintelės įvykio liudytojos R. S. (nes daugiau įvykį mačiusių liudytojų byloje nėra) parodymų patikimumo klausimą, kadangi ji nurodė, kad tariamą įvykį matė jos sesės draugas N. D., gyvenantis tame pačiame name (2018 m. gruodžio 20 d. R. S. apklausa, 1 t., b. l. 70). N. D. apie įvykį žinojo tik tiek, kiek jam apie tai papasakojo R. S.. Taigi, pagrįstų abejonių dėl skundžiamo nuosprendžio pagrįstumo kelia ne tik įrodymų vertinimo ir ištyrimo problema, bet ir tos aplinkybės, kurios skundžiamame nuosprendyje yra nepaaiškintos – išnagrinėjus bylą ir išklausius baigiamųjų kalbų teismui kilo abejonių, nes neužteko duomenų priimti nuosprendžiui, dėl ko iškilo būtinybė įrodymų tyrimo atnaujinimui. Tačiau akivaizdu, kad po įrodymų tyrimo atnaujinimo jokių papildomų ar naujų A. S. kaltę patvirtinančių duomenų negauta, tačiau teismui jau pakako duomenų, kad galėtų priimti būtent apkaltinamąjį nuosprendį, nors kokios aplinkybės buvo nustatytos po įrodymų tyrimo atnaujinimo taip ir liko nepaaiškinta ir nemotyvuota. Pažymėjo ir tai, kad liudytojas Š. (policijos pareigūnas atvykęs į iškvietimą) nurodė, kad „Šalia vairuotojo sėdėjusi mergina kažką pylė į stikliuką“, šios aplinkybės tik patvirtina, kad automobilyje buvę asmenys tiesiog vartojo alkoholį, bet ne važiavo su transporto priemone ir niekur nesiruošė važiuoti. Be to, nors teismas savo nuosprendyje nurodė, kad R. S. neturi pagrindo apkalbėti A. S., tačiau ignoruojamas faktas, kad ji ėjo kalbėtis su A. S. dėl vėlyvo vakaro metu jo leidžiamos muzikos ir pastarasis iš pradžių muziką pritildė, vėliau pagarsino, kas rodo, jog R. S. vis gi galėjo laikyti pyktį dėl po jos buto langais garsiai klausomos muzikos ir, kad jos prašymas pritildyti muziką buvo ignoruotas.
2.6. Apeliantas kategoriškai nesutinka su pirmos instancijos argumentais, kad aplinkybė, jog kitas automobilis nebuvo apgadintas veikos kvalifikavimui pagal BK 281 straipsnio 7 dalį reikšmės neturi, nes nusikaltimo sudėtis yra formalioji (nuosprendžio 12 lapas). Tačiau šiuo atveju keliamas klausimas ne veikos kvalifikavimo, bet apskritai, ar buvo padaryta veika ar nebuvo ir, ar yra duomenų, kurie neginčijamai leistų padaryti išvadai, kad veika buvo padaryta ir, kad dėl jos padarymo yra kaltas A. S..
2.7. A. S. teigia, kad jis automobilyje tiesiog vartojo alkoholį su jo nurodytais asmenimis ir transporto priemonės nevairavo, o R. S. teigia priešingai, nors akistatos metu ji paaiškino, kad nematė, kad būtent A. S. vairavo, sukiojo automobilio vairą (akistatos protokolo lapas 4, 1 t., b. l. 82). Kitų tariamą įvykį mačiusių liudytojų nėra, automobilių apgadinimo nėra, kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tariamas įvykis apskritai buvo taip pat nėra, tačiau pirmos instancijos teismas visgi mano, kad transporto priemonės vairavimo faktas buvo ir, kad A. S. kaltei pagrįsti pakanka neginčijamų ir neabejotinų duomenų. Be kita ko, akivaizdu, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga taip pat neišsami ir neobjektyvi, kas vėliau atitinkamai įtakojo ir bylos nagrinėjimą teisme, o būtent iš bylos medžiagos matyti, kad net nebuvo bandyta surinkti jokių kitų duomenų apie tariamą įvykį – nebuvo ieškomi ir apklausiami kiti galimi liudytojai, neapklaustas nė vienas namo gyventojas, nes jei tariamas įvykis įvyko 22.40 val., pasak liudytojos R. S. ji girdėjo atsitrenkimo garsą ir po to kaukė automobilio signalizacija, tai neabejotinai tai turėjo girdėti ir kiti namo (bent jau tie, kurių langai išeina į kiemo pusę) gyventojai. Tačiau kažkodėl buvo apsiribota vienintelės R. S. parodymais. Taip pat keltinas klausimas, kodėl ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklaustas tas pats R. S. nurodytas liudytojas N. D.. Šios aplinkybės taip pat buvo nurodytos baigiamųjų kalbų metu, tačiau pirmos instancijos teismui kažkodėl nekilo abejonių dėl bylos medžiagos išsamumo ir objektyvumo ir į šias nurodytas aplinkybes nieko nepasisakyta skundžiamame nuosprendyje.
2.8. Teismas skundžiamame nuosprendyje teigia, kad R. S. matė įvykį, jos parodymai nuoseklūs ir jais netikėti nėra pagrindo, tačiau 2019 m. vasario 27 d. akistatos protokolo 4 lape (1 t., b. l. 82) uždavus R. S. klausimą Nr. 9 „ Ar matėte patį įvykį, (atsitrenkimo faktą). Ar matėte kas tuo metu buvo už vairo, R. S. atsakė „nemačiau“. Taip pat į jai akistatos metu užduotus klausimus ji atsakė, kad nematė kas sėdėjo už vairo, kas sukiojo vairą nematė, kad A. S. vairuotų automobilį nematė (1 t., b. l. 82, akistatos lapas Nr. 4).
2.9. Apeliantas atkreipė dėmesį, kad autogrupės 2019 m. vasario 27 d. atsakyme nurodoma, kad pagal GPS siųstuvo duomenis, automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. gruodžio 19 d., 18.45 val. buvo priparkuotas adresu (duomenys neskelbtini), ir daugiau nejudėjo. Tai patvirtina A. S. parodymus, kad jis, pastatęs automobilį adresu (duomenys neskelbtini), nevažiavo, nejudėjo ir viešajame eisme nedalyvavo. Tuo tarpu teismo nuosprendyje teigiama, kad „pateikti tik 2018 m. gruodžio 18 d. GPS siųstuvo užfiksuoti automobilio judėjimo ir trumpalaikio užvedimo rodmenys“. Toks teismo nuosprendyje aplinkybių dėstymas, prieštaraujantis bylos įrodymams, papildomai patvirtina, kad įrodymus tyręs ir vertinęs teismas buvo neobjektyvus ir šališkas. Taip pat nepaaiškinama, kodėl ir kokiais motyvais, teismui pateikus paklausimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš kurios A. S. išsinuomojo automobilį, ar automobilyje esanti telemetrinė įranga rodo automobilio judėjimą, ir gavus atsakymą, kad automobilis BMW nejudėjo, minėti parodymai buvo atmesti ir nevertinami lygiavertiškai su visais bylos duomenimis.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo A. S. ir jo gynėjo advokato M. Normanto apeliacinis skundas atmetamas
4. Nuteistasis A. S. ir jo gynėjas advokatas M. Normantas nesutinka su teismo išvada, kad A. S. padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, ginčija įrodymų vertinimą bei netinkamą kaltės nustatymą, nurodo, kad jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė, prašo priimti naują sprendimą. Apelianto manymu, skundžiamas nuosprendis prieštarauja BPK 1 straipsnio 1 dalyje įvirtintai baudžiamojo proceso paskirčiai ir yra priimtas pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio 1 dalies bei 305 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pastebėtina, kad apeliantas BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus grindžia teiginiais, kurie iš esmės nukreipti pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui paneigti, ginčija teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes bei skundžiamame teismo sprendime padarytas išvadas.
5. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, jo gynėjas ar kiti proceso dalyviai, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
6. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais, taip pat juos vertindamas, būtų nesilaikęs BPK 20 straipsnio reikalavimų. Priešingai, iš skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad faktinės bylos aplinkybės nustatytos išsamiai ir nešališkai išanalizavus byloje surinktų įrodymų visumą. Šioje byloje BPK 20 straipsnio pažeidimų, kuriuos būtų galima pripažinti sutrukdžiusiais teismui priimti teisingą sprendimą, nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai laikėsi BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais grindė savo išvadas. Pirmosios instancijos teismas pripažino A. S. kaltu padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą, ištyręs ir įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus: liudytojų R. S., R. Š., G. G., N. D., M. U., G. K., iš dalies paties nuteistojo A. S. ir liudytojos D. Š. parodymus, specialisto M. G. paaiškinimus, specialisto išvadą, garso įrašą, kitą rašytinę bylos medžiagą.
7. Nuteistasis A. S. neigė vairavęs automobilį būdamas neblaivus, nurodė, kad iki atvykstant policijos pareigūnams automobilyje jis kartu su D. Š. ir kitais jo nurodytais draugais klausėsi muzikos ir vartojo alkoholinius gėrimus, niekur nevažiavo ir nejudėjo. Tokius teiginius teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad A. S. teiginiai, jog jis automobilio nevairavo, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių ir teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtų įrodymų visumai.
8. Ikiteisminio tyrimo metu, 2018 m. gruodžio 20 d. pareiškus nuteistajam įtarimą, jis kaltę pripažino iš dalies (1 t., b. l. 102), bet duodamas parodymus, dalyvaujant gynėjui, kaltę neigė, nurodė, kad jis sėdėjo vairuotojo pusėje, keleivio pusėje – D. Š.. Per tą laiką, kai buvo su drauge automobilyje, kartais užvesdavo automobilį BMW, kad pasišildytų. Bei nurodė, kad jam neblaiviam sėdint už automobilio vairo, šis galimai judėjo, jis ne kartą buvo įjungęs variklį, automobilis galėjo „trūkčioti“, nes, anot jo, buvo įjungta pavara (1 t., b. l. 120). Teisme apeliantas nurodė, kad automobilį BMW buvo išsinuomojęs prieš tris dienas (2018 m. gruodžio 17 d.), tačiau nepamena, ar tą dieną (2018 m. gruodžio 19 d.) važinėjosi automobiliu, prisimena tai, kad pasistatė automobilį šalia namo, (duomenys neskelbtini), nes netoli gyvena jo draugė. Kada konkrečiai prisiparkavo, negali pasakyti. Įvykio vakarą jis sėdėjo vairuotojo pusėje, už automobilio BMW vairo, tačiau jo nevairavo, automobilis visą laiką stovėjo toje pačioje jo minėtoje priparkuotoje vietoje ir iš šios vietos niekur nevažiavo ir nejudėjo, variklis nebuvo užvestas, junginėjo šviesas. Patvirtino, kad visą sėdėjimo automobilyje laiką jis su niekuo vietomis nesikeitė.
9. Nagrinėjamu atveju neginčijama, jog įvykio metu A. S. buvo nustatytas 2,54 promilių neblaivumas (specialisto išvada dėl alkoholio koncentracijos kraujyje), jos neneigia ir pats nuteistasis, tačiau nuteistasis nesutinka, jog jis vairavo transporto priemonę. Šioje situacijoje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo kaltės, pagrįstai vadovavosi liudytojos R. S. parodymais. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, minėta liudytoja viso proceso metu nuosekliai teigė, jog ji, grįžusi po pokalbio su nuteistuoju dėl per garsiai leidžiamos muzikos namo, išgirdo nestiprų smūgio garsą ir įsijungusią mašinos signalizaciją, automobiliai atsitrenkė vienas į kitą, nuteistojo automobilis (šviesos buvo įjungtos) kontaktavo su galiniu automobiliu. Liudytoja tvirtino, kad priėjusi prie lango pamatė, jog nuteistasis bando išvažiuoti iš vietos, matėsi iš ratų sukinėjimo, automobilio judėjimo pirmyn ir atgal, po to išsukinėjo, bet neišvažiavo, nes išvažiuoti neišėjo (2 t., b. l. 44-46). Akistatos protokole užfiksuota, kad liudytoja R. S. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad pažiūrėjusi per langą pamatė važinėjantį BMW pirmyn atgal nuo pilkos spalvos automobilio BMW. Ji išsigando, kad jie gali išvažiuoti, nes anksčiau priėjusi prie žmogaus sėdinčio už vairo matė, kad jis yra neblaivus, juto stiprų alkoholio kvapą, jo kalba buvo nerišli bei matė, kad dar prieš tai ne kartą BMW važinėjo pirmyn ir atgal bei bandė išvažiuoti (1 t., b. l. 81-82). Ir būtent tik tada liudytoja, išsigandusi, kad neblaivus asmuo išvažiuos, iškvietė policiją. Nors liudytojas N. D. ir tiesiogiai įvykio nestebėjo, bet patvirtino, kad R. S. stebėdama įvykį jam pasakojo, ir jai pasakius, kad automobilis BMW juda, jis priėjo prie lango ir pamatė žmonių siluetus, degančias automobilio BMW šviesas ir kaukiančią kito automobilio signalizaciją, žibančias avarines lemputes (2 t., b. l. 73). Atvykę į įvykio vietą policijos pareigūnai R. Š. ir R. G., nurodė, kad BMW vairuotojo vietoje sėdėjęs A. S. buvo neblaivus, automobilio žibintai buvo įjungti, variklis užvestas (1 t., b. l. 86, 91; 2 t., b. l. 8-10, 46). Šią aplinkybę nurodė ir liudytoja R. S. akistatos metu. Nors policijos pareigūnai ir automobilio, stovėjusio priekyje nuteistojo automobilio, savininkas M. U., apžiūrėję žibintuvėliu apšviestą įvykio vietą apgadinimų ant automobilio nepastebėjo ir pretenzijų neturėjo, bet pastarasis patvirtino, kad girdėjo savo automobilio signalizaciją (2 t., b. l. 72). Policijos pareigūnas G. G. teisme nurodė, kad M. U. dėl signalizacijos kažką sakė, bet neatsimena, kaip signalizacija išsijungė ar pats savininkas išjungė (2 t., b. l. 46). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šių liudytojų N. D., policijos pareigūnų R. Š. ir R. G. bei M. U. parodymai laikytini ne tik dar vienu, nors ir netiesioginiu, A. S. kaltės, padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą, įrodymu, tačiau ir tuo pačiu stiprina teismo vidinį įsitikinimą dėl kaltinime nuteistajam inkriminuojamų faktinių aplinkybių egzistavimo.
10. Nors skunde nuteistasis kelia abejones dėl liudytojos R. S. parodymų objektyvumo ir patikimumo, tačiau liudytojos R. S. parodymai yra nuoseklūs ir objektyvūs, jų reikšmė šioje byloje yra esminė. Jos nurodytos įvykio aplinkybės išdėstytos nuosekliai, detaliai, šios liudytojos parodymai viso proceso metu iš esmės nekito. Nors nuteistojo gynėjas akcentuoja, kad liudytoja R. S. akistatos metu paaiškino, kad nematė, jog būtent A. S. vairavo, sukiojo automobilio vairą, tačiau liudytoja teisme dėl to paaiškino, kad akistatos metu ne taip pasakė, matė, kas sėdėjo už vairo; kai atvažiavę policijos pareigūnai apšvietė žibintuvėliu, tada ir pamatė nuteistąjį, sėdintį už vairo (1 t., b. l. 44-46). Be to, pats nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, kad visą sėdėjimo automobilyje laiką, jis su niekuo vietomis nesikeitė. Byloje nėra duomenų, kad nepažįstama, svetima A. S. liudytoja R. S. dėl kažkokių priežasčių siektų melagingai apkalbėti baudžiamojon atsakomybėn patrauktą asmenį. Aplinkybė, jog pranešimas apie galbūt padarytą eismo įvykį, nepasitvirtino, savaime nereiškia, jog A. S. nevairavo būdamas neblaivus automobilio kieme. Nežymūs automobilio kontaktai su kito automobilio buferiu jokių reikšmingų žalai konstatuoti pėdsakų nepalieka, nes amortizuojasi susidūrimo metu, be to, ant automobilio, į kurį nestipriai atsitrenkė apelianto automobilis, kaip apylinkės teismas pažymėjo, buvo „moldingai“ (apsaugos juostelės). Šiame kontekste sutiktina su apylinkės teismo argumentu, kad aplinkybė, jog kitas automobilis nebuvo apgadintas, veikos kvalifikavimui pagal BK 281 straipsnio 7 dalį reikšmės neturi, nes joje įvirtinta formalioji nusikaltimo sudėtis.
11. Nuteistojo gynėjas tiek apeliaciniame skunde, tiek apeliacinės instancijos teisme akcentuoja tarp minėtų automobilių buvusius atstumus, kad A. S. automobilis lengvai galėjo išvažiuoti iš jo stovėjimo aikštelės, tačiau ši aplinkybė nagrinėjamoje byloje apelianto nekaltumo neįrodo ir skundžiamame nuosprendyje padarytų išvadų dėl jo kaltės nepaneigia. Nors liudytojas, policijos pareigūnas, R. Š. teisme į gynėjo klausimą ir nurodė, kad automobilis galėjo laisvai išvažiuoti per priekį susukus ratus, tačiau iš liudytojo pateiktų įvykio vietoje darytų nuotraukų matyti, kad tarp ginčo automobilių tarpas buvo nedidelis (2 t., b. l. 37-40) ir, pasak paties liudytojo, jiems apžiūrint automobilius, tarpas tarp abiejų BMW automobilių buvo apie 5-7 cm (2 t., b. l. 10). Tai patvirtino ir liudytoja R. S. nurodžiusi, kad, kai buvo priėjusi prie nuteistojo, sėdinčio automobilyje, dėl muzikos, tarpas tarp automobilių buvo apie 50 cm, o po signalizacijos gausmo nuteistojo mašina buvo priartėjusi prie kito BMW, tarpas, anot jos, buvo apie 10 cm. O, be to, ir pats nuteistasis akistatos su liudytoja R. S. metu nurodė, kad jo automobilis nejudėjo, nes judėti nebuvo kur (1 t., b. l. 81). Šią aplinkybę, kad A. S. buvo sunku išvažiuoti iš įvykio vietos, patvirtino ir automobilio judėjimą pirmyn atgal pro langą stebėjusi liudytoja R. S.. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo vertinimu, kad galimybės saugiai išvažiuoti iš parkavimo vietos suvokimas yra individualus, o nagrinėjamu atveju tam suvokimui ir jo realizavimui įtakos turėjo ir A. S. pavartoto alkoholio poveikis.
12. Galiausiai gynėjas skunde teigia, kad automobilis BMW, kuriame sėdėjo A. S., stovėjo ir niekur nejudėjo, nes tai patvirtina šiame automobilyje įrengtos transporto priemonės stebėjimo ir sekimo GPS sistemos (telemetrijos įrenginio) parodymai ir atvykusių policijos pareigūnų bei paties A. S. parodymai. Tačiau teisėjų kolegija su tokiu gynėjo argumentu nesutinka. A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sėdėdamas už automobilio vairo kartais jį užvesdavo, pasišildyti, galimai judėjo, nes užvedant BMW automobilį buvo įjungta pavara ir jis trūktelėjo (1 t., b. l. 120). Teisme nuteistasis nurodė, kad automobilis buvo užvedamas, įstatant „flešiuką“ ir paspaudžiant mygtuką „Start“, paaiškino, kad įstačius „flešiuką“ įsijungia viskas: muzika, šviesos, šildymas, o užvesti automobiliui reikia paspausti mygtuką „Start“ (2 t., b. l. 48). Atvykę į įvykio vietą policijos pareigūnai R. Š. ir R. G., kaip minėta, nurodė, kad BMW vairuotojo vietoje sėdėjęs A. S. buvo neblaivus, automobilio žibintai buvo įjungti, variklis užvestas. Taigi, sutiktina su apylinkės teismo pastebėjimu, kad ir paties A. S. parodymai, duoti dalyvaujant jo gynėjui, ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu, nors jam pareiškus įtarimą kaltę pripažino iš dalies, nepaneigia transporto priemonės vairavimo fakto būnant neblaiviam. Sutiktina su gynėjo skunde nurodytu argumentu, kad „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. vasario 27 d. atsakyme (laiške) nurodyta, kad pagal GPS siųstuvo duomenis, automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. gruodžio 19 d., 18.45 val. buvo priparkuotas adresu (duomenys neskelbtini), ir daugiau nejudėjo (1 t., b. l. 65). Tačiau apylinkės teismas, priešingai nei teigia gynėjas, teisingai nurodė, kad iš prie byloje esančio šio atsakymo (laiško) pridėto priedo – automobilio BMW 1 (BMW 1 18 d. (II) kelionės lapo (1 t. b. l. 66) matyti, kad pateikti duomenys rodo ne visus nuo 2018 m. gruodžio 17 d. išsinuomoto automobilio duomenis, juose nėra įvykio dienos (2018 m. gruodžio 19 d.) duomenų, o pateikti tik 2018 m. gruodžio 18 d. GPS siųstuvo užfiksuoti automobilio judėjimo ir trumpalaikio užvedimo rodmenys. O ir įvykio dieną (2018 m. gruodžio 19 d.) automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo prie (duomenys neskelbtini), o ne prie 15 namo. Nuteistasis nurodė, kad nepamena, ar įvykio dieną (2018 m. gruodžio 19 d.) važinėjosi automobiliu, bet prisimena tai, kad pasistatė automobilį šalia namo, (duomenys neskelbtini), kur automobilis ir buvo įvykio dieną 22.40 val. Diegusios minėtą įrangą „Baltic car equipment“ 2019 m. rugsėjo 12 d. rašte nurodyta, kad automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjimo duomenų BCE GPS transporto valdymo sistemoje nėra (2 t., b. l. 31). Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas G. K. nurodė, kad automobilyje buvusi sekimo sistema fiksuoja maršrutą, mato, kada automobilis užvestas, užgesintas, kelio greitį, kelionės trukmę, tačiau jei automobilio judėjimo atstumas nedidelis, tai sistema jo nefiksuoja ir jie trumpo automobilio judėjimo atstumo nemato (2 t., b. l. 177-178). Panašiai paaiškino ir specialistas M. G., susipažinęs su pateiktais stebėjimo ir blokavimo sistemos „Light“ duomenimis (1 t., b. l. 65-67) ir nurodęs, kad jie neinformatyvūs bei šiuo atveju gali būti, kad sistema neužfiksavo minimalaus automobilio judesio. Transporto priemonės judėjimas imamas fiksuoti, kai greitis nuo 10-15 km/val. (2 t., b. l. 6-8).
13. Paties nuteistojo A. S., taip pat liudytojos D. Š. parodymai patvirtina, kad abu atėję prie minėto automobilio atsinešė alkoholio, įsėdę į automobilį klausėsi garsiai muzikos ir vartojo alkoholį. A. S. sėdėjo vairuotojo sėdynėje, o liudytoja – keleivio, per visą sėdėjimo laiką A. S. su niekuo vietomis nesikeitė. Pats nuteistasis nurodė, kad automobilį buvo kelis kartus užvedęs, junginėjo šviesas, užvedant automobilį buvo įjungta pavara, todėl automobilis galėjo „trūkčioti“, galimai judėjo. Liudytoja R. S. tiek apklausta teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu bei akistatos su nuteistuoju metu patvirtino, kad per langą (įvertinus tai, kad minėtas automobilis stovėjo šalia jos pirmame daugiabučio namo aukšte buto lango) stebėdama betarpiškai matė, kad automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjo pirmyn atgal, bandė išvažiuoti iš vietos, buvo įjungti žibintai. Atvykę į įvykio vietą policijos pareigūnai R. Š. ir R. G. patvirtino, kad BMW vairuotojo vietoje sėdėjęs A. S. buvo neblaivus, automobilio žibintai buvo įjungti, variklis užvestas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 82 dalis apibrėžia transporto priemonės vairavimo sąvoką, kurioje nurodoma, kad transporto priemonės vairavimas – tai transporto priemonėje ar ant jos esančio asmens arba savivaldžio automobilio įrangos veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė. Taigi, vairavimas nėra privalomai siejamas su transporto priemonės vidaus variklio užvedimu ar nuvažiuotu atstumu. Pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė judėjo valdoma asmens. Būtinas vairavimo požymis yra transporto priemonės valdymas, t. y. valingų veiksmų atlikimas, dėl kurių transporto priemonė juda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N-444-765-09). Transporto priemonės vairavimas reiškia transporto priemonės valdymą, nuo jos pajudėjimo iš vietos iki sustojimo. O transporto priemonės vairavimas vairuotojui esant neblaiviam nesiejamas su nuvažiuotu atstumu, pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė judėjo valdoma neblaivaus asmens (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-696/2012, Nr. N1-413/2007, N5-307-2007). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju apelianto nurodomi teiginiai, kad jis tik sėdėjo vairuotojo vietoje, automobilio nevairavo, nepaneigia teismo neginčytinais įrodymais nustatytų aplinkybių, kad A. S. 2018 m. gruodžio 19 d., apie 22.40 val., (duomenys neskelbtini), sėdint prie automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo, automobilis judėjo.
14. Priešingai nei nurodė apeliantas, apylinkės teismas teisingai įrodymus sujungė į vieną nuoseklią ir logišką grandinę, vertino visus įrodymus bendrame kontekste ir pagrįstai laikė, kad jų pakanka išvadai, jog A. S., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. A. S. atžvilgiu baudžiamasis įstatymas byloje pritaikytas tinkamai ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnis 7 dalį, todėl naikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir A. S. atžvilgiu priimti naują sprendimą nėra pagrindo. Vien tai, kad šiuo atveju nuteistajam A. S. nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tai, kad teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, nesant baudžiamojo proceso pažeidimų, savaime nėra pagrindas teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. S. ir jo gynėjo advokato Mindaugo Normanto apeliacinį skundą atmesti.