Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas: (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį ir 281 straipsnio 7 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. 2018 m. spalio 5 d., 22.30 val., (duomenys neskelbtini), bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.45 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu, vieną kartą sudavė kumščiu į veido sritį, bei smaugė savo žmoną K. S., taip sukeldamas nukentėjusiajai K. S. fizinį skausmą.

Be to, jis 2018 m. gruodžio 19 d., apie 22.40 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. VTMT TL Specialisto išvadoje Nr. T-A 12558/2018(01) nurodyta, kad A. S. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,54 promilės etilo alkoholio.

Motyvuojamoji dalis

Apklaustas teisme A. S. neneigė padaręs BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, t. y. smurtavęs prieš savo buvusią sutuoktinę K. S. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Paaiškino, kad neprisimena, ar sudavė žmonai, nes buvo neblaivus, bet atsimena, kad su ja pykosi. Prieš tai tą pačią dieną vartojo alkoholį ir vienas buvo svečiuose. Grįžęs namo susiginčijo su K. S.. Konfliktas vyko nuomojamame bute, negali pasakyti kokioje buto vietoje vyko ginčas. Prisimena kaip jį pareigūnai vedėsi iš buto. Po įvykio reikėjo išvažiuoti į komandiruotę, todėl susitaikė su žmona, kitaip negalėjo išvažiuoti į komandiruotę. Dėl veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, jis savo kaltės nepripažino, teigė, kad nevairavo automobilio būdamas neblaivus. Sėdėjo, išgėrinėjo, klausė garsiai muzikos. Atvykus pareigūnams, iš pradžių manė, kad jie atvyko dėl garsiai leidžiamos muzikos. Manė, kad viskas atsitiko dėl to, jog triukšmavo per stipriai, todėl ir buvo iškviesta policija. Automobilį, kuriame sėdėjo, išsinuomojo grįžęs atostogų iš Vokietijos 2 savaitėms. Tą vakarą automobilį turėjo jau trečia dieną. Prisiparkavo automobilį (duomenys neskelbtini), nes netoli gyvena jo draugė. Kada konkrečiai priparkavo, negali pasakyti. Neatsimena, ar važinėjo automobiliu tą dieną. Jis sėdėjo vairuotojo vietoje. Visą sėdėjimo laiką, su nieko vietomis nesikeitė. Sėdėdamas junginėjo šviesas. Nežino, kodėl įjungė jas, gal su keliu užkliudė mygtuką. Ar automobilyje šildėsi, t. y. ar naudojosi „pečiuku“, neatsimena. Automobilis užvedamas įsistatant „flešiuką“ ir paspaudžiant mygtuką „start“. Tada įsijungia viskas: muzika, šviesos, šildymas. Kad užvesti automobilį reikia spausti mygtuką „start“. Nurodė, kad gyvena su mama, nesinuomoja buto. Yra dirbantis, dirba (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“. Išsiskyrė su buvusia žmona, turi mažamečių vaikų, moka alimentus 200 Eur per mėnesį. Algą gauna vidutiniškai 800 Eur į rankas. Su alkoholiu problemų neturi (T. 1, b. l. 175-176, T. 2. b. l. 47-48).

Apklausta teisme nukentėjusioji K. S. nurodė, kad šiuo metu skiriasi su A. S.. Nuo praeitos vasaros kartu negyvena. Kaltinime nurodytu lauku, jie bandė susitaikyti. A. S. buvo savaitei atvažiavęs į (duomenys neskelbtini) ir vieną dieną buvo kartu kaip šeima, po to ji dirbo 2 dienas. Prieš panaudodamas smurtą jis pabuvo su dukra ir turėjo paimti ją iš darželio, bet paėmė tai atliko jo motina. Namo vyrą parvežė jo draugas. A. S. buvo visiškai girtas. Ar A. S. turi problemų su alkoholiu, nežino, bet būdavo, kad gerdavo, ir ne tik per šventes. Kartais gerdavo dvi paras su draugais nežinia kur, namo grįždavo neblaivus. Kai tą kartą jis grįžo neblaivus, ji paprašė, kad vyras važiuotų pas savo motiną, o ryte grįžtų namo. Iš pradžių bendravo normaliai, paprašė, kad jis išeitų, nes vaikas matė jį neblaivų. A. S. pradėjo smurtauti, stumdyti, sudavė su ranka į lūpą. Buvo žymė, truputį kraujo. Viskas vyko prieškambaryje. Jis dešine ranka ją prie sienos prirėmė ir sudavė. Į medikus nesikreipė, gal kažkiek ir skaudėjo, neatsimena, nes buvo stresinė situacija. Su A. S. barasi pastoviai, nes jis išgeria ir prasideda, barnių priežastys įvairios, Prieš tai gyveno viename bute, o nuo praeitos vasaros kartu negyvena. Civilinio ieškinio dėl šio įvykio nereiškė (T. 1, b. l. 176-177).

Apklaustas teisme liudytojas G. K. paaiškino, kad įmonė, kurioje jis dirba užsiima automobilių nuoma. Kaltinamasis buvo jų klientas, iš įmonės nuomojosi automobilį „BMW“, pagamintą 2005 m., tai buvo trumpalaikė nuoma. Automobilio vertės negali įvardinti. Įmonė, prieš nuomodama automobilį įspėja, kad negalima girtam vairuoti automobilį. Nurodė, kad kai pats nuomojo automobilį A. S., šis buvo blaivus. Automobilis buvo techniškai tvarkingas, tik kėbulas buvo apibraižytas. Automobilis atitinka vidutinį tokios markių ir metų automobilio stovį. Automobilio nuomos apmokėjimas buvo pilnai įvykdytas, įmonė žalos nepatyrė. Po įvykio automobilį apžiūrėjo, salonas buvo apipiltas alkoholiu, išspirtas lempų valdymų skydelis. Ant automobilio išorinių pažeidimų nebuvo. Automobilyje nėra parkavimosi sistemos, yra sekimo sistema. Telemetrijos pagalba fiksuoja maršrutą, mato, kada automobilis užvestas, užgesintas, kelio greitį, kelionės trukmę. Prašymą pateikti telemetrijos duomenis gavo iš policijos ir nusiuntė. Žino, kad policijos nurodytu laiku automobilis nebuvo užvestas, gal 4 val. stovėjo (duomenys neskelbtini), kol atvyko policija. Laiko paklaidos negali būti, telemetrijos įranga rodo teisingai. Automobilio judėjimas nebuvo užfiksuotas. Judėjimas atsispindi duomenyse, kai automobilis pajuda, tačiau jei tai nedidelis atstumas, tai sistema nefiksuoja. Trumpo automobilio judėjimo atstumo nemato. Reikia, kad automobilis pajudėtų bent 10 m, kad u\fiksuotų. Nurodė, kad dėl telemetrijos duomenų aprašymų reikia kreiptis į UAB „(duomenys neskelbtini))“. Civilinio ieškinio dėl aplieto automobilio salono, nereiškia (T. 1, b. l. 177-178).

Apklaustas teisme specialistas M. G. nurodė, kad jis 9 m. vadovauja UAB „(duomenys neskelbtini)“ Klientų aptarnavimo skyriui. Jo išsilavinimas aukštasis, jis yra telekomunikacijų magistras. Nurodė, kad gali būti, jog diegė stebėjimo ir blokavimo sistemą „(duomenys neskelbtini)“. Tai transporto stebėjimo ir sekimo sistema. Į jų įmonę kreipiasi kompanijos, kad stebėtų savo vairuotojus, kaip juda transportas. Tada jie įdiegia sistemas pagal užsakymus. Blokavimas viena iš funkcijų, kuri gali būti naudojama. Sistemos rodmenyse gali būti paklaida. Šiuo atveju gali būti, kad sistema neužfiksavo minimalaus automobilio judesio. Transporto priemonės judėjimas imamas fiksuoti, kai greitis nuo 10-15 km/val. Pavyzdžiui, jei transporto priemonė stovės, tačiau ją kažkas šiek tiek pastums, sistema judesio neužfiksuoja, nes tai lėtas judėjimas, o jei stums daugiau metrų, tada fiksuojamas judėjimas. Sistema rodo variklio užvedimą, nors automobilis ir nejuda, yra atskiras laidas. Iš viso sistemoje yra 3 laidai: pliusas, minusas ir prie degimo skydelio atskiras laidas. Vairuotojas gali išjungti judėjimo fiksavimą, tačiau reikia žinoti, kur yra įdėta įranga. Norint išjungti sistemą, reikia ardyti panelę. Atsitrenkimo į kitą automobilį (automobilis stovi šonu prie šaligatvio tarp 2 automobilių, kurie yra vienas priekyje, o kitas gale) sistema judesio prasme nefiksuos. Tokiu atveju pajudėjimą fiksuos tik tada, jei pajudėtas atstumas bus ženklus. Jeigu užveda variklį ir atsitrenkia į kitą transporto priemonę, įranga fiksuoja. Yra daug įrangų įdiegę, nauja įranga fiksuoja avarijos požymius. Automobilio šviesų įjungimo, rakto įdėjimo sistema nefiksuoja, turi būti pasuktas raktelis ir tik tada fiksuoja. Jei radijas grojo, sistema nefiksuoja tokių dalykų. Durelių atidarymo sistema taip pat nefiksuoja. Iš byloje pateiktos medžiagos, ataskaitos, mato, kad automobilis stovėjo. Atsakyti į klausimą, ar automobilis judėjo 22.40 val., negali, nes šioje atsakaitoje pateikta per mažai duomenų. Jų diegiama sistema rodo maršrutą, kur buvo važiuota, važiavimo trukmę, bet šioje byloje esančiuose GPS siųstuvo duomenyse trūksta informacijos. Duomenys yra saugomi metus laiko pagal sutartį, informacija yra saugoma serveriuose (T. 2, b. l. 6-8).

Apklaustas teisme liudytojas R. Š. nurodė, kad jis Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyr. patrulis. Atvykę į įvykio vietą, ant transporto priemonių apibrozdinimų nepastebėjo. Pranešėja sakė, kad buvo. Automobilis, kuriame sėdėjo kaltinamasis, buvo naujesnis, o kurį kliudė – senesnis. Kito „BMV“ vairuotojas pretenzijų neturėjo. Jei būtų turėjęs, būtų registravę eismo įvykį. Incidentas vyko kieme, buvo tamsu, pasišvietė prožektoriais. Atliko tik pirminę automobilių apžiūrą, nubraižė schemą, surašė tarnybinius pranešimus apie tai, kas vairavo. Kai atvyko, atrodo, automobilio variklis buvo užvestas, kaltinamasis A. S. sėdėjo už vairo. Automobilyje sėdėjo trys asmenys, su jais pabendravo, paprašė, kad patildytų muziką, jie galimai buvo neblaivūs. Įvykio vietą nufotografavo. Neprisimena, ar ir prieš kaltinamojo automobilį stovėjo kitas automobilis, gal ir buvo. Automobiliai buvo priparkuoti šonu. Kaltinamasis A. S. nenorėjo bendrauti ir bendradarbiauti, jis neigė, kad apgadino automobilį (T. 2, b. l. 8-9).

Apklausta teisme liudytoja D. Š. paaiškino, kad kaltinamasis yra jos draugas. Nurodė, kad tą kartą susitiko su A. S. apie 20 val. vakaro ir nutarė nueiti į jo automobilį. Pasiėmė 0,7 l brendžio, nes buvo šalta, automobilyje vartojo alkoholį, garsiai klausė muzikos. Prie jų prisijungė D. ir V. D. pabuvo automobilyje apie 40 min. ir išėjo, liko V. Nurodė, kad ji sėdėjo priekinėje keleivio pusėje. A. sėdėjo vairuotojo vietoje, draugai sėdėjo gale. Pranešėja, priėjusi prie jų automobilio, paprašė patildyti muziką. Jie pritildė, o po 30 min. vėl pagarsino muziką. Tada atvyko policija. Ar automobilyje rankinis stabdis buvo užtrauktas, negali tiksliai pasakyti. Šviesos salono viduje buvo įjungtos, bet automobilio žibintai nebuvo įjungti, grojo muzika, A. automobilio neužvedė. Automobilyje gėrė. Mašina stovėjo prie namo, esančio (duomenys neskelbtini). Kai priėjo pranešėja, jie jau buvo išgėrę, tuo metu automobilyje buvo dviese: ji ir A. S., o kai atvyko policija buvo trise: ji, A. ir V. Be policijos daugiau niekas prie jų nebuvo priėjęs. Per visą tą laikotarpį buvo priėjusi tik moteris ir pareigūnai. Į automobilį įsėdo apie 20 val. vakaro. Jis buvo priparkuotas šonu prie šaligatvio, ar priešais buvo kitas automobilis, negali pasakyti. Gėrė 0,7 tūrio 40 laipsnių brendį „Balantain“. Kai susitiko su A. S. butelyje buvo apie 400 ml brendžio, butelis buvo nepilnas. A. S. išgėrė gal kokius 250 g brendžio. Prieš tai A. S. buvo blaivus. Alkoholis baigėsi po 21 val. vakaro. Kai atvyko policija, ji išlipo iš mašinos ir pradėjo sakyti pareigūnams, kad išveža nekaltą žmogų – A. S. (T. 10-11).

Apklausta teisme liudytoja R. S. nurodė, kad ne viską pamena, nes praėjo daug laiko. Automobilyje, stovinčiame kieme, grojo muzika. Ji išėjo paprašyti, kad kaltinamasis pritildytų muziką, jis tai padarė, atsiprašė, o ji grįžo namo. Jos butas yra pirmame aukšte. Automobilis nuo namo stovėjo 5 m atstumu, buvo priparkuotas šonu. Kaltinamojo mašiną matė pro langą. Jau po muzikos pritildymo, ji išgirdo signalizaciją, buvo smūgis. Smūgio garsas buvo nestiprus, bet automobiliai atsitrenkė vienas į kitą, ta aiškiai girdėjo. Tą akimirką prie lango nestovėjo, bet priėjusi prie lango pamatė, kad kaltinamasis bando išvažiuoti iš vietos. Tai matėsi iš ratų sukinėjimo, automobilio judėjimo pirmyn ir atgal. Matėsi automobilio judėjimas pirmyn ir atgal, po to išsukinėjimas. Jis neišvažiavo, nes neišėjo išvažiuoti. Judant automobiliui, nematė, kas sėdėjo už vairo, nematė, kad kažkas vietomis keistųsi. Už ir prieš kaltinamojo automobilį buvo kiti automobiliai. Jo automobilis kontaktavo su galiniu automobiliu. Įvykio metu buvo tamsu, tačiau vieta buvo apšviesta gatvės žibinto. Tada paskambino policijai, visą laiką, kol kalbėjo su operatoriumi, kaltinamasis bandė išvažiuoti iš vietos. Po to nebendravo su kaltinamuoju. Labai greitai atvyko policija. Automobilyje be kaltinamojo buvo dar panelė. Kai buvo nuėjusi jo drausminti, jautė alkoholio kvapą, kai atidarė langą, matėsi, kad jis išgėręs. Atstumai tarp stovėjusių automobilių buvo 40-50 cm, o po signalizacijos gausmo tarp automobilių buvo apie 10 cm atstumas. Kai signalizacija įsijungė, kaltinamojo automobilio šviesos buvo įjungtos, o kai ėjo jo drausminti dėl triukšmo, neatsimena, ar buvo šviesos įjungtos (T. 2, b. l. 44-46).

Apklaustas teisme liudytojas G. G. nurodė, kad jis yra Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyr. patrulis nurodė, kad neatsimena nei kaltinamojo, nei pačios situacijos. Pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (T. 1, b. l. 86), liudytojas juos patvirtino ir nurodė, kad pasišvietus žibintuvėliu, galima pakankamai gerai apžiūrėti automobilį. Automobiliai nebuvo apgadinti. Šviežio sniego nebuvo. Kaltinamojo automobilio gale ir priekyje stovėjo kiti automobiliai, tačiau išvažiuoti galimybė buvo (T. 2, b. l. 46).

Apklaustas teisme liudytojas M. U. paaiškino, kad paties autoįvykio nematė. Prisimena tai, kad kai grįžo su žmona vakare, buvo tamsu, pastatė savo automobilį į tarpą tarp dviejų kitų. Ta kita mašina jau buvo priparkuota, prie jos stovėjo vaikinai. Nurodė, kad jų kieme automobiliai statomi lygiagrečiu parkavimu ir jis lygiagrečiai šaligatviu priparkavo. Automobilio gale buvo tas automobilis. Neatsimenu, koks buvo automobilis prie kurio stovėjo du vaikinai. Priešais buvo kitas automobilis. Kiemas yra pilnas priparkuotų automobilių, tad radęs tarpą tarp dviejų mašinų, į jį pastatė savo automobilį taip, kad galėtų įvažiuoti ir išvažiuoti. Atstumas tarp transporto priemonių buvo apie pusė metro. Pastačius automobilį, tarp automobilių tikrai buvo galima praeiti. Apie incidentą sužinojo, kai jam apie 23 val. paskambino tėtis, tikriausiai miegojom. Prieš šį skambutį jis automobilio signalizacijos negirdėjo. Jis gyvena trečiame aukšte, virtuvės langai išeina į automobilių aikštelę. Signalizacija veikia tik smūgio metu, po to kažkiek pakaukia ir išsijungia. Tėtis paskambino ir pasakė, kad kažkas įvažiavo į tavo automobilį. Automobilis registruotas mamos vardu. Pasirodė keista, nes automobilis buvo apsuptas kitų automobilių. Pažiūrėjęs pro langą matė, kad policijos pareigūnus, nusileido į kiemą ir bendravo su policija. Kai atėjo, jis neatkreipė dėmesio, ar buvo kitas automobilis pasislinkęs arčiau jo automobilio. Pareigūnas pašvietė žibintuvėliu, nes buvo tamsu, nebuvo jokių įbrėžimų, todėl pretenzijų neturėjo. Dieną irgi nepastebėjo apgadinimų. Pažiūrėjęs į nuotraukas, negali pasakyti, ar toks atstumas buvo tarp automobilių, kai priparkavo saviškį, lieka prie parodymų, kad pastačius automobilį pro tarpą asmuo galėjo praeiti. Nuo to laiko, kai pastatė automobilį ir gavo pranešimą, praėjo kelios valandos. Iš nuotraukų matyti, kad automobiliai stovėjo galu. Paaiškinimą rašė pareigūnų patariamas. Ant jo automobilio yra taip vadinami „moldingai“ (T. 2, b. l. 70-72).

Apklaustas teisme liudytojas N. D. paaiškino, kad yra R. S. sesers draugas. 2018 m. gruodžio 19 d. gyveno (duomenys neskelbtini). Gyvena tame pačiame bute, kaip ir liudytoja R. S.. Butas yra (duomenys neskelbtini), langai išeina į kiemo pusę. Kieme palei kelio kraštą statomi automobiliai. Nuo lango iki parkavimo vietos yra apie 5 m. Nelabai pamena įvykį, labiau prie lango stovėjo R. Ji sakė, kad automobilyje garsiai grojo muzika, jis pats muzikos negirdėjo. Namo grįžo apie 20 val. vakaro. Sėdėjo kambaryje, vėliau nuėjo atsigulti, žiūrėjo televizorių. R. sakė, kad mašinoje kažkas geria. Ji išgirdo, kad įsijungė mašinos signalizacija, pastebėjo, kad „BMW“ juda. Apie įvykį jis tik iš R. sužinojo. Kai priėjo prie lango, vaikinai jau buvo išlipę iš mašinos. Vėliau išgirdo automobilio signalizaciją. Nematė, kaip vaikinai išlipa iš automobilio, nes kai pažiūrėjo per langą, jie jau buvo išlipę. Degė „BMW“ automobilio šviesos, o signalizacija kaukė kito automobilio. Matė, kaip vėliau atvažiavo policija (t. 72-73).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. S. parodė, kad 2018 m. spalio 5 d., vėlai vakare, grįžo namo, tačiau kaip grįžo ir kas vyko namuose, jis neatsimena, nes buvo labai girtas. Prisimena tik tiek, kad jį iš namų išvedė policijos pareigūnai. Būdamas policijoje sužinojo, kad konflikto metu žmonos K. S. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, nors to fakto ir neprisimena, bet jei žmona sako, kad taip vyko, tai taip ir buvo. Dėl to, kas įvyko, žmonos atsiprašė, labai gailisi. Su žmona susitaikė ir ji jam atleido (T. 1, b. l. 40-41).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. S. parodė, kad 2018 m. gruodžio 18 d., vakare, tikslaus laiko jis neprisimena, atvažiavo automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), kiemą. Buvo atvažiavęs pas D. L., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Tikslaus adreso nežino. Ten jie vartojo alkoholį, todėl jis paliko automobilį „BMW“ kieme. Kitos dienos vakare, t. y.: 2018 m. gruodžio 19 d., apie 21.00 val., tikslaus neprisimena, jis susitiko su drauge D. Š. prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Jie pasivaikščiojo ir abu kartu nuėjo į jo automobilį „BMW“, nusprendė išgerti viskio „Ballantines“. D. su savimi atsinešė 0,5 l. butelį. Tuo metu, kai D. jam paskambino, jis buvo namuose (duomenys neskelbtini). Jie dviese nuėjo į minėtą automobilį „BMW“, kuris stovėjo (duomenys neskelbtini) kieme ir į jį atsisėdo. Pats atsisėdo vairuotojo vietoje, o D. priekinėje keleivio vietoje. Automobilyje sėdėjo ir gėrė minėtą D. viskį. Gėrė iš metalinių stikliukų. Juos vėliau ir paliko automobilyje. Trumpam į automobilį buvo įsėdęs draugas V. B.. Jiems su D. dviese sėdint automobilyje, vartojat viskį ir klausant muzikos, prie automobilio priėjo moteris ir įspėjo juos, kad pritildytų muziką. Po to ji dar pastukseno pro šalia buvusio namo Nr. (duomenys neskelbtini), buto langą. Automobilis stovėjo šalia jos buto lango. Jis patildė muziką, tačiau neužilgo atvyko policijos pareigūnai. Per tą laiką, kai buvo su drauge automobilyje, kartais užvesdavo automobilį „BMW“, kad pasišildyti, tačiau jie niekur nevažiavo. Jis automobilio nevairavo, niekur nevažiavo, automobilis nejudėjo. Kokia pavara buvo įjungta, jis neprisimena. Kelis kartus automobilį užvedė pasišildyti. Automobilio pultelis buvo užvedimo spynoje, nes be jo neįsijungia muzika. Ar automobilio variklis buvo užvestas atvykus pareigūnams, neprisimena. Jie jį patį ištraukė iš automobilio ir pasodino į policijos automobilį, vėliau jam paaiškino, kad jis įtariamas vairavęs neblaivus ir nuvežė į policijos areštinę. „BMW“ automobilį jis išsinuomavo 2018 m. gruodžio 17 d., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, iki 2018 m. gruodžio 31 d. Gali būti, kad užvedant „BMW“ automobilį buvo įjungta pavara ir jis trūktelėjo, bet jis to neprisimena. Bet važiuoti jis niekur nesiruošė ir nevažiavo (T. 1, b. l. 120-122).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. S. parodė, kad 2018 m. spalio 5 d., 22.30 val., (duomenys neskelbtini), namuose, bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio konfliktavo su sutuoktine K. S., sukėlė savo sutuoktinei K. S. fizinį skausmą sutinka, savo kaltę visiškai pripažįsta. Jis žmonos K. S. atsiprašė, susitaikė ir pasirašė susitaikymo protokolą. Prašo vadovautis 2018 m. spalio 8 d. duotais parodymais. Ikiteisminis tyrimas jiems susitaikius buvo nutrauktas. Buvo įspėtas, dėl BK 38 straipsnyje nurodytų nuostatų taikymo. Su K. S. kartu negyvena nuo 2018 m. spalio mėnesio. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Dėl to, kad yra įtariamas, jog 2018 m. gruodžio 19 d., apie 22.40 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, savo kaltės visiškai nepripažįsta. Prašo vadovautis jo 2019 m. sausio 14 d., apklausos metu, duotais parodymais (T. 1, b. l. 129-131).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji K. S. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su sutuoktiniu A. S. ir dukra E. Sutuoktinis pastaruoju metu vartoja alkoholinius gėrimus ir būna agresyvus. 2018 m. spalio 5 d. jis visą dieną namuose vartojo alkoholį. Namuose buvo netvarka. Vėliau, dienos metu, jis išėjo pas draugą. A. namo grižo apie 22.30 val., neblaivus, dėl to ji jam pasakė, kad jis negertų, nes jai tai nepatinka, bei jį girtą mato dukra E., jai rodo blogą pavyzdį. Dėl šių žodžių vyras supyko ir dešinės rankos kumščiu trenkė jai į veido sritį, pataikydamas į lūpą, bei sugriebęs rankomis už kaklo, ją smaugė, pradrėskė kairės pusės kaklo sritį. Dėl šių veiksmų ji patyrė fizinį skausmą. Išsivadavusi, ji paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir informavo, kad sutuoktinis smurtauja prieš ją. Dukra E. suprato, kad tėvas smurtavo prieš ją, nes pamatė ant kaklo žymę, tačiau paties smurto dukra nematė, nes buvo kitame kambaryje ir žiūrėjo filmukus. Anksčiau sutuoktinis smurto prieš ją nenaudojo, tačiau girtas būdavo agresyvus ir konfliktiškas. Papildė, kad vyrui A. S., dėl 2018 m. spalio 5 d. įvykio, ji atleidžia. A. jos atsiprašė, ji jam jokių pretenzijų neturi ir sutinka su juo susitaikyti, todėl prašo pradėtą ikiteisminį tyrimą nutraukti (T. 1, b. l. 13-16, 19-20).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. S. paaiškino, kad 2018 m. gruodžio 19 d., apie 22.20 val., būdama namuose, pro atvirą buto langą išgirdo iš lauko garsiai sklindančią muziką. Pažiūrėjusi pro buto langą, daugiabučio namo kieme, pamatė stovintį juodos spalvos automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būtent iš kurio garsiai sklido muzika. Ji nusprendė nueiti prie automobilio ir pabendrauti su vairuotoju, kad jis liautųsi triukšmauti. Kai priėjo prie automobilio, pamatė, kad vairuotojo vietoje sėdi vyriškis, kuris buvo apsirengęs šviesios spalvos kelnėmis ir žalios spalvos striuke su gobtuvu. Automobilyje taip pat buvo dar vienas vaikinas, kuris sėdėjo gale, ir priekinėje keleivio vietoje sėdėjo mergina. Bendraujant su vairuotoju jautė nuo jo sklindantį stiprų alkoholio kvapą. Jis akivaizdžiai atrodė neblaivus. Davusi pastabą dėl triukšmo, ji grįžo atgal į savo butą. Būdama virtuvėje, apie 22.40 val., išgirdo triukšmą, lyg kažkas būtų atsitrenkęs ir tuo pačiu išgirdo automobilio signalizacijos signalą. Pažiūrėjusi pro langą, pamatė, kaip tas pats vairuotojas su automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pradėjo važiuoti į priekį nuo sidabrinės spalvos automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame veikė signalizacija. Ji iškarto suprato, kad automobilio „BMW“ vairuotojas atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį bandydamas išvažiuoti iš stovėjimo vietos. Automobilio „BMW“ vairuotojas dar pasisukinėjęs ir pabandęs išvažiuoti iš stovėjimo vietos, galiausiai užgesino automobilio variklį, kadangi jam nepavyko išvažiuoti. Atstumas tarp minėtų automobilių buvo apie pusė metro. Kai tai pamatė, ji nedelsiant iškvietė policiją ir toliau stebėjo pro buto langą, kas vyksta. Automobilio „BMW“ vairuotojas sėdėjo už vairo ir junginėjo automobilio šviesas, tačiau ji nežinojo, kodėl jis taip darė. Kai į jos kiemą atvažiavo policijos pareigūnai, automobilio „BMW“ vairuotojas įjungė šviesas. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė automobilio „BMW“ vairuotoją, kuris akivaizdžiai buvo neblaivus (T. 1, b. l. 70-72).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta liudytoja R. S. paaiškino, kad 2018 m. gruodžio 19 d., būdama namuose, (duomenys neskelbtini), išgirdo triukšmą, garsiai sklindančią muziką. Pro langą pamatė, kad kieme prie pat pravažiavimo krašto stovi automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio ir sklido muzika. Jo priekyje stovėjo kitas automobilis, o už jo stovėjo sidabrinės spalvos „BMW“. Kadangi tuo metu buvo po 22 val., triukšmas trukdė užmigdyti vaikus. Ji matė, kad už „BMW“ vairo sėdėjo vyras, ji išėjo į kiemą ir, priėjusi prie automobilio vairuotojo durų lango, pabeldė į jį. Vairuotojas atidarė langą. Ji paprašė patildyti muziką ir įspėjo, kad iškvies policiją, jeigu nepatildys. Tuo metu puikiai įsidėmėjo jo veidą ir aprangos detales: jis dėvėjo žalios spalvos striukę su gobtuvu. Jis atsakė, kad pritildys ir atsiprašė. Bendraudama su vairuotojo vietoje sėdinčiu vyru pajuto iš jo burnos stiprų alkoholio kvapą, kalba jo buvo nerišli, įtarė, kad jis gali būti neblaivus. Tada nuėjo namo, ir jai būnant namuose išgirdo nestiprų trenksmo garsą ir iš karto suveikė signalizacija. Pasižiūrėjusi pro virtuvės langą, apie 5 m. atstumu, pamatė, kad minėtas „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuoja į priekį nuo sidabrinės spalvos „BMW“, kuriame ir veikė signalizacija, t. y.: mirksėjo žibintai ir girdėjosi signalizacijos garsas. „BMW“ pavažiavo į priekį ir atgal, matė, kad vairuotojas išsuko ratus, bijojo, kad neišvažiuotų ir paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Visą laiką, iki policijos atvykimo, stebėjo „BMW“. Jis dar kelis kartus pavažinėjo atgal, po to į priekį ir sustojo. Žibintai buvo įjungti. Ji tuo metu kalbėjo su Bendruoju pagalbos centru ir atvykus pareigūnams pamatė, kad „BMW“ žibintai pradėjo mirksėti. Tuo metu „BMW“ jau nejudėjo, o buvo sustojęs. Iš automobilio, per visą laiką, iki policijos atvykimo, niekas neišlipo ir niekas neįlipo, iš vairuotojo vietos irgi niekas išlipęs nebuvo. Pareigūnams priėjus, matė, kad iš „BMW“ vairuotojo vietos išlipo tas pats vyras, kuris sėdėjo „BMW“ vairuotojo vietoje, tuo metu, kai priėjo įspėti dėl triukšmo. Pareigūnai sulaikė tą patį vyrą, matė kaip jie pašvietė prožektoriumi į jį (T. 1, b. l. 74-76).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. S. akistatos su įtariamuoju A. S. metu patvirtino savo parodymus (T. 1, b. l. 81-84).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. Š. paaiškino, kad 2018 m. gruodžio 19 d., apie 22.44 val., dirbdamas Vilniaus aps. VPK PR vyriausiuoju patruliu kartu su vyriausiuoju patruliu G. G., iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) namo kieme, automobilis „BMW“, du vaikinai ir mergina, bandydami išvažiuoti, kliudė kitus automobilius, galimai neblaivūs. Atvykus 22.46 val., (duomenys neskelbtini) kieme, pastebėjo automobilį „BMW“ juodos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už kurio vairo sėdėjo vaikinas, kaip vėliau nustatyta asmenybė: A. S.. Jiems atvykus „BMW“ automobilio variklis buvo užvestas, priekiniai žibintai įjungti. Šalia vairuotojo sėdėjo mergina, automobilio salone buvo įjungta šviesa ir grojo muzika. Priekinėje keleivio vietoje sėdėjusi mergina iš butelio kažką pilstė į stikliuką, tačiau neįsidėmėjo ką, o galinėje sėdynėje sėdėjo vaikinas. Tuo metu Vilniaus aps. VPK budėtojas bendravo su pranešėja telefonu ir pagal jos nurodytus požymius, valstybinį numerį ir juodos spalvos „BMW“ suprato, kad tai tas pats automobilis. Jis stovėjo (duomenys neskelbtini) namo kieme, prie pravažiavimo, dešiniojo krašto priekine dalimi link (duomenys neskelbtini) pusės, taip, kad (duomenys neskelbtini) buvo iš dešinės, priešais laiptinę, apie 5 m. nuo įėjimo. Už minėto automobilio stovėjo kitas „BMW“ automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sidabrinės spalvos. Kartu su G. G. priėjo prie „BMW“ vairuotojo ir paprašė atiduoti raktelius, užgesinti automobilį. Jis padavė raktelius, išlipo. Tuo metu dar atvyko V1740 patrulis. Jis nuėjo į (duomenys neskelbtini) namą pas pranešėją, o A. S. liko kartu su G. G. ir atvykusiais pareigūnais kieme. Nuo A. S. buvo jaučiamas alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, jis neigė vairavęs. Atrodė neblaivus. Pranešėja R. S. parašė pareiškimą ir nurodė, kad ji matė pro langą, kad vyras, kurį jie sulaikė, dėvintis šviesios spalvos kelnes ir žalią striukę sėdėjo „BMW“ automobilyje priešais jos langą, garsiai klausėsi muzikos. Ji priėjo prie vairuotojo ir paprašė patildyti muziką, tuo metu pajuto, kad nuo vairuotojo sklinda alkoholio kvapas, galimai jis neblaivus. Į jos prašymus jis nereagavo. Tada ji pro langą pamatė, kad minėtas „BMW“ automobilis pavažiavo atbulas ir galine dalimi, du kartus, atsitrenkė už jo stovėjusį sidabrinės spalvos „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pradėjo veikti signalizacija. Apie įvykį ji iš karto pranešė BPC ir visą laiką bendravo su budėtoju iki jų atvykimo. Jie nustatė minėto automobilio savininką – M. U. ir, jam atėjus, apžiūrėjo jo automobilį – jokių sugadinimų nerado nei ant juodos spalvos „BMW“ automobilio, nei ant pilkos spalvos „BMW“. Buvo tamsus paros metas, jie švietė prožektoriais ir apžiūrinėjo transporto priemones. Alkotesteriu tikrintis A. S. atsisakė, todėl jis buvo pristatytas į PLC, kur iš jo buvo paimtas kraujo mėginys. Jau vėliau, pristačius A. S. į pirmąjį policijos komisariatą, jis papūtė į alkotesterį ir jam buvo nustatytas 1,98 promilės girtumas. Vairuotojas buvo perduotas NVRS tyrėjams. BMW buvo paliktas (duomenys neskelbtini) kieme. (duomenys neskelbtini) kiemo pravažiavimas buvo asfaltuotas, išvažinėtas sniegas (T. 1, b. l. 90-92).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. G. paaiškino, kad 2018 m. gruodžio 19 d., apie 22.44 val., dirbdamas kartu su vyriausiuoju patruliu R. Š., iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) namo kieme, automobilis „BMW“, du vaikinai ir mergina, bandydami išvažiuoti kliudė kitus automobilius, galimai neblaivūs. Atvykus 22.46 val., (duomenys neskelbtini) kieme, pastebėjo automobilį „BMW“ juodos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis stovėjo, jo variklis buvo užvestas, priekiniai žibintai įjungti. Atvykus, už vairo sėdėjo vaikinas, kaip vėliau nustatyta asmenybė – A. S.. Šalia priekinėje keleivio vietoje sėdėjo mergina, salone grojo muzika. Automobilio galinėje sėdynėje sėdėjo vaikinas. Kartu su R. Š. priėjo, paprašė užgesinti variklį ir atiduoti raktelius, ką vairuotojo vietoje sėdėjęs vaikinas ir padarė. Automobilis jiems atvykus stovėjo. (duomenys neskelbtini) kieme, prie pravažiavimo dešiniojo krašto (žiūrint link (duomenys neskelbtini) pusės) priekine dalimi nukreiptas link (duomenys neskelbtini), taip, kad (duomenys neskelbtini) automobiliui buvo iš kairės, priešais laiptinę, apie 5 m nuo įėjimo, prie pat namo kampo. Kiemo pravažiavimas buvo asfaltuotas, išvažinėtas sniegas. Už minėto „BMW“ automobilio stovėjo kitas „BMW“ automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sidabrinės spalvos. Pranešėja nurodė, kad automobilis pavažiavo atbulas ir atsitrenkė du kartus į minėtą sidabrinį „BMW“. Apžiūrėjo abu automobilius, šviesdami žibintuvėliais, tačiau jokių sugadinimų nerado. R. Š. nuėjo pas pranešėją ir priėmė iš jos pareiškimą. Tuo metu dar atvyko V1740 patrulis, kurie kartu su juo liko kieme. Nuo A. S. buvo jaučiamas alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. A. S. neigė vairavęs. Jis atrodė neblaivus. Pranešėja su kuria bendravo R. Š. parašė pareiškimą ir nurodė, kad ji matė pro langą, kad vyras, kurį jie sulaikė, dėvintis šviesios spalvos kelnes ir žalią striukę, sėdėjo „BMW“ automobilyje, vairuotojo vietoje, priešais jos langą, garsiai klausėsi muzikos. Ji priėjo prie vairuotojo ir paprašė patildyti muziką, tuo metu pajuto, kad nuo vairuotojo sklinda alkoholio kvapas, galimai jis neblaivus. Į jos prašymus jis nereagavo. Vėliau, kadangi iš „BMW“ automobilio vis tiek buvo girdimas triukšmas, ji žiūrėjo pro langą ir pamatė, kad minėtas „BMW“ automobilis pavažiavo atbulas ir galine dalimi du kartus atsitrenkė į už jo stovėjusį sidabrinės spalvos „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pradėjo veikti pastarojo signalizacija. Apie įvykį ji iškarto pranešė BPC ir visą laiką bendravo su budėtoju iki policijos atvykimo. Nustačius sidabrinio „BMW“ automobilio savininką - M. U. ir jam atėjus apžiūrėjo jo automobilį dar kartą, jokių sugadinimų nerado. Alkotesteriu tikrintis A. S. atsisakė, todėl jis buvo pristatytas į PLC, kur iš jo buvo paimtas kraujo mėginys. Kai buvo paimtas kraujo mėginys, A. S. pristatė į pirmąjį policijos komisariatą. „BMW“ buvo paliktas (duomenys neskelbtini). Jo vidaus neapžiūrinėjo, bet prisimena, kad salone matėsi viskio „Ballantines“ tara (T. 1, b. l. 86-88).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. Š. paaiškino, kad 2018 m. gruodžio 19 d., apie 19.30 val., susitiko su draugu A. S. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini). Abu buvo visiškai blaivūs. Su savimi turėjo atidarytą „Ballantines“ butelį alkoholio, ten buvo likę apie 0,3 l. Ji jam pasiūlė pasivaikščioti, tačiau A. S. pasakė, kad jo automobilis stovi (duomenys neskelbtini) ir pasiūlė eiti į automobilį. Jie nuėjo ir (duomenys neskelbtini), atsisėdo į automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). A. S. sėdėjo priekinėje vairuotojo vietoje, ji priekyje, šalia vairuotojo esančioje keleivio vietoje. Sėdėjo ir kalbėjosi, o po to nusprendė išgerti jos turėtą viskį. Ji viskį pilstė į vienkartines baltos spalvos stiklines ir darė koktelius su gaiviuoju gėrimu „Coca Cola“. Jiems vartojant viskį, sėdėjo ir klausėsi muzikos. Netrukus atėjo jų draugai: D. L. ir V. B. ir atsisėdo į automobilio galinę sėdynę. V. kartu su jais gėrė viskį. Kiek tiksliai išgėrė viskio A. S., nurodyti negali. Jiems sėdint automobilyje, po maždaug 40 min., iš jo išlipo D. ir nuėjo namo. Jiems likus trise pagarsino muziką ir tuo metu atėjo moteris, ji paprašė patildyti muziką, nes trukdo. Tuo metu jai atrodė buvo apie 21.30 val., bet tiksliai nurodyti negali. Jau tuo metu buvo apsvaigę nuo alkoholio, muziką šiek tiek patildė, bet po to vėl pagarsino. Tuo metu pamatė atvykusius policijos pareigūnus. Jie paaiškino, kad gautas iškvietimas, kad „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į kitą automobilį. Apžiūrėjo automobilį, tačiau sugadinimų nerado. Pareigūnams paaiškino, kad minėtame automobilyje jie buvo visą laiką ir niekur nevažiavo, automobilis iš vietos nejudėjo. Jie visą laiką sėdėjo automobilyje, tačiau variklis užvestas nei sykio nebuvo, rakteliai buvo užvedimo spynoje, tačiau automobilis nejudėjo ir netrūkčiojo. Jokios signalizacijos ji negirdėjo. Atvykę pareigūnai liepė visiems išlipti iš automobilio ir sulaikė A. S.. Ji ir V. išėjo (T. 1, b. l. 94-96).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nurodyta informacija apie įvykį (T. 1, b. l. 24-25).

Alkotesterio kvite nurodyta, kad 2018 m. spalio 5 d., 23.09 val., A. S. nustatytas 2.45 promilių girtumas (T. 1, b. l. 42).

Byloje yra pateiktas įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolas (T. 1, b. l. 44).

Byloje yra pateikta nutartis nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius (T. 1, b. l. 45, 46).

Byloje yra pateiktas nutarimas atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą su rezoliucija (T. 1, b. l. 4-5).

Byloje yra pateiktas nutarimas sujungti ikiteisminius tyrimus (T. 1, b. l. 8-9).

VTMT TL Specialisto išvadoje Nr. T-A 12558/2018(01) nurodyta, kad A. S. kraujyje, paimtame 2018 m. gruodžio 20 d., 00.23 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,54 promilės etilo alkoholio (T. 1, b. l. 60).

Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje yra užfiksuoto garso įrašo apžiūra (T. 1, b. l. 55, 56).

VĮ „Regitra“ duomenyse nurodyta, kad automobilio „BMW 118D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (T. 1, b. l. 61).

(duomenys neskelbtini) 2019 m. vasario 27 d. informavo, kad jų nuomojame automobilyje „BMW 118d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra GPS siųstuvas ir jis veikia, tačiau gali nefiksuoti minimalaus automobilio judėjimo ar trumpalaikio užvedimo. Pagal nurodytą datą ir laiką jų GPS siųstuvo duomenimis automobilis nejudėjo, tačiau kaip ir minėta, GPS siųstuvas galėjo minimalaus judesio paprasčiausiai neužfiksuoti. Anot GPS siųstuvo 2018 m. gruodžio 19 d., 18.48 val., minėtas automobilis buvo priparkuotas (duomenys neskelbtini), Lietuva, ir tą dieną daugiau nejudėjo. Automobilio judėjimo maršrutas pridėtas prisegtuke (T. 1, b. l. 65-67).

„Emprekis“ duomenyse nurodyta, kad automobilio „BMW 118D“, 2004-2007 m., kaina Lietuvoje yra 2975 Eur (be PVM) (T. 1, b. l. 62).

„(duomenys neskelbtini)“ atsakymas į užklausimą, kuriame nurodyta, kad išnagrinėjus BCE GPS transporto valdymo sistemoje saugomus duomenis, buvo nustatyta, kad automobilio su valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) šiuo metu sistemoje nėra. Ši situacija galimai susijusi su tuo, kad klientas UAB „(duomenys neskelbtini)“ žodžiu informavo, jog GPS įranga praeityje iš nurodyto automobilio buvo permontuota į kitą kliento naudojamą automobilį, todėl istorijos automobiliui (duomenys neskelbtini) neliko. Kadangi klientas UAB „(duomenys neskelbtini)“ savarankiškai, t. y. be įmonės įsiterpimo permontuoja GPS įrangas iš vienos transporto priemonės į kitą, šio fakto negalima patvirtinti (T. 2, b. l. 31).

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Dėl pareikštų kaltinimų, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami, šioje normoje nurodyti padariniai.

Teismo vertinimu, kaltinamojo kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nurodė, jog savo kaltę pripažįsta, paaiškino, kad tą dieną buvo neblaivus, todėl negali tiksliai paaiškinti kas įvyko. Tarp jo ir žmonos buvo konfliktas ir jis jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą. Teismo vertinimu, kaltinamojo kaltę įrodo byloje surinkti ir teismo posėdžio metu ištirti įrodymai. Nukentėjusioji K. S. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu bei teisme paaiškino, kad tą dieną A. S. pradėjo smurtauti prieš ją, stumdytis, sudavė su ranka vieną kartą į lūpą. Buvo žymė, truputį kraujo. Nurodė, kad A. S. dešinės rankos kumščiu trenkė jai į veido sritį, pataikydamas į lupą bei sugriebęs rankomis už kaklo ją smaugė, pradrėskė kairės pusės kaklo sritį, dėl šių veiksmų ji patyrė fizinį skausmą. Nukentėjusiosios duoti parodymai yra nuoseklūs ir tarpusavyje sutampantys, todėl teismas neturi pagrindo jais nesirenti. Kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymai dėl įvykio aplinkybių iš esmės sutampa. Be to, nukentėjusiosios bei kaltinamojo parodymus patvirtina alkotesterio kvitas, kuriame nurodyta, kad 2018 m. spalio 5 d., 23.09 val., A. S. nustatytas 2.45 promilių girtumas; BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, kuriuose nurodyta, kad 2018 m. spalio 5 d., 22.39 val., pranešėja K. S. iškvietė policija, paaiškino, kad į namus atėjo akivaizdžiai neblaivus vyras A. S., kuris prieš ją smurtavo, sudavė ir apdraskė kaklą ir lupą; pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje.

Visi aptarti įrodymai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, teismas neturi pagrindo jais abejoti, todėl, remdamasis šių įrodymų visuma, konstatuoja, kad A. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2018 m. spalio 5 d., 22.30 val., (duomenys neskelbtini), bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.45 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu, vieną kartą sudavė kumščiu į veido sritį, bei smaugė savo žmoną K. S., taip sukeldamas nukentėjusiajai K. S. fizinį skausmą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, remiantis ištirtų įrodymų visetu, teismas daro išvadą, kad A. S. veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies nusikalstamą sudėtį, todėl yra kvalifikuoti teisingai.

Dėl pareikštų kaltinimų, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje

Pažymėtina, jog pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.) atsako tas, kas vairavo kelių transporto per priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Šiame baudžiamajame įstatyme nustatyta formalioji nusikaltimo sudėtis, jokių pavojingų padarinių kilimas nenumatytas ir tokia nusikalstama veika laikoma baigta nuo to momento, kai neblaivus asmuo (kai kraujyje nustatyta didesnė nei 1,5 promilės koncentracija etilo alkoholio) pradeda važiuoti transporto priemone (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-360-976/2018 ir kt.). Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šią transporto priemonę. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų (Kelių eismo taisyklių 14 punktas).

Nagrinėjamu atveju pagal BK 281 straipsnio 7 dalį kaltinamas A. S. teisme su jam pareikštu kaltinimu nesutiko: jis pripažino, kad kaltinime nurodytu laiku buvo neblaivus, kad iki atvykstant policijos pareigūnams automobilyje vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau kategoriškai neigė vairavęs transporto priemonę. Kaltinamasis parodė, kad automobilį „BMW“ buvo išsinuomojęs prieš tris dienas (2018 m. gruodžio 17 d.), tačiau nepamena, ar tą dieną (2018 m. gruodžio 19 d.) važinėjosi automobiliu, prisimena tai, kad pasistatė automobilį šalia namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), nes netoli gyvena jo draugė. Kada konkrečiai prisiparkavo, negali pasakyti. Tą vakarą jis visą laiką sėdėjo vairuotojo vietoje, o keleivio vietoje sėdėjo draugė D., jie klausėsi muzikos, vartojo alkoholį. Policiją iškvietusios moters nepažįsta, mano, kad ji dėl triukšmavimo iškvietė policiją. Kas jam tą dieną šovė į galvą, nežino. Neketino niekur vykti tą dieną. Manė, kad pareigūnai atvyko dėl jų garsiai leidžiamos muzikos. Visą sėdėjimo laiką, su niekuo vietomis nesikeitė. Sėdėdamas junginėjo šviesas. Nežino, kodėl įjungė jas, gal su keliu užkliudė mygtuką. Ar automobilyje šildėsi, neatsimena. Anot jo, tas automobilis buvo užvedamas įsistatant „flešiuką“ ir paspaudžiant mygtuką „Start“. A. S. paaiškino, kad įstačius „flešiuką“ įsijungia viskas: muzika, šviesos, šildymas, o užvesti automobiliui reikia paspausti mygtuką „Start“ (T. 2, b. l. 47-48).

Ikiteisminio tyrimo metu, 2018 m. gruodžio 20 d. pareiškus A. S. įtarimą, jis nurodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies, tačiau nori pasinaudoti jam išaiškinta teise į gynybą ir susirasti advokatą (T. 1, b. l. 102). 2019 m. sausio 14 d. duodamas parodymus, kaip įtariamasis, dalyvaujant gynėjui, asmuo nurodė, kad 2018 m. gruodžio 18 d., vakare, tikslaus laiko neprisimena, atvažiavo automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), esantį, (duomenys neskelbtini), kiemą pas D. L., gyvenančią tame name, ten vartojo alkoholį, todėl jis tame kieme paliko automobilį „BMW“, kurį buvo išsinuomojęs 2018 m. gruodžio 17 d. Kitos dienos vakare, t. y. 2018 m. gruodžio 19 d., apie 21.00 val., tikslaus neprisimena, jis susitiko su drauge D. Š. ir abu kartu nuėjo į jo išsinuomotą automobilį „BMW“, ten gėrė viskį (0,5 l „Ballantines“ butelį). Jis sėdėjo vairuotojo vietoje, o D. priekinėje keleivio vietoje. Jiems sėdint automobilyje, vartojat viskį ir klausant muzikos, prie automobilio priėjo moteris ir įspėjo juos, kad pritildytų muziką. Po to ji dar pastukseno pro šalia buvusio namo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buto langą. Automobilis stovėjo šalia jos buto lango. Jis patildė muziką, tačiau neužilgo atvyko policijos pareigūnai. Per tą laiką, kai buvo su drauge automobilyje, kartais užvesdavo automobilį „BMW“, kad pasišildytų. Jis automobilio nevairavo, niekur nevažiavo, automobilis nejudėjo. Kelis kartus automobilį užvedė pasišildyti. Automobilio pultelis buvo užvedimo spynoje, nes be jo neįsijungia muzika. Ar automobilio variklis buvo užvestas atvykus pareigūnams, neprisimena. Jie jam paaiškino, kad jis įtariamas vairavęs neblaivus ir nuvežė į policijos areštinę. Kaltinamasis neatmetė galimybės, kad užvedant „BMW“ automobilį buvo įjungta pavara ir jis trūktelėjo, bet jis to neprisimena (T. 1, b. l. 120-122).

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (byloje aktuali redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d.) (toliau – ir SEAKĮ) yra įtvirtintos nuostatos, reglamentuojančios eismo saugumo automobilių keliais Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigas įgyvendinant saugaus eismo politiką, eismo dalyvių mokymą, pagrindines eismo dalyvių, už kelių priežiūrą atsakingų asmenų, policijos, muitinės pareigūnų ir kitų tikrinančių pareigūnų teises ir pareigas, taip pat pagrindinius su transporto priemonių technine būkle, techninės būklės tikrinimu, transporto priemonių registravimu susijusius reikalavimus, eismo saugumo reikalavimus keliams, siekiant apsaugoti eismo dalyvių ir kitų asmenų gyvybę, sveikatą ir turtą, gerinti transporto ir pėsčiųjų eismo sąlygas.

SEAKĮ nuostatose atskleistos automobilio, vairuotojo ir transporto priemonės vairavimo sampratos. Pagal įvykio metu galiojusio SEAKĮ 2 straipsnio 2 punktą automobilis – motorinė transporto priemonė, skirta važiuoti keliu, kroviniams ir (ar) keleiviams vežti arba kitoms transporto priemonėms vilkti. Pagal šio straipsnio 91 punktą vairuotojas – asmuo, vairuojantis transporto priemonę. Vairuotojams prilyginami asmenys, dalyvaujantys eisme pagal šiame įstatyme nustatytus papildomus reikalavimus (vadeliotojai, raiteliai, asmenys, varantys keliu gyvulius ar paukščius), taip pat asmenys, kurie moko vairuoti. Pagal SEAKĮ 2 straipsnio 82 punktą transporto priemonės vairavimas yra transporto priemonėje ar ant jos esančio asmens veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį byloje Nr. 2AT-30-699/2017 automobilio vairavimas yra aiškiai susietas su tokiais veiksmais, kai didesnio pavojaus šaltinis – automobilis – važiuoja, dalyvauja viešajame eisme ir yra valdomas būtent šioje transporto priemonėje prie vairo esančio asmens. Darytina išvada, kad inkriminuojant asmeniui BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatytą nusikaltimą, būtina nustatyti, kad būtent toks asmuo sąmoningai vairavo transporto priemonę, dalyvavo viešajame eisme ir yra kaltas dėl šio pažeidimo.

Byloje surinktais ir teismo, vadovaujantis BPK 20 straipsnio nuostatomis, ištirtais ir įvertintais įrodymais yra nustatyta, kad A. S. 2019 m. gruodžio 17 d. išsinuomotas automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo priparkuotas (duomenys neskelbtini), šalia daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), tarp dviejų automobilių, kaltinamojo automobilio gale stovėjo liudytojo M. U. automobilis „BMW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas liudytojas teisme nurodė, kad autoįvykio nematė. Kai tą vakarą grįžo su žmona vakare, buvo tamsu, pastatė savo automobilį lygiagrečiai šaligatviui, tarpe tarp dviejų kitų. Priešais mašina jau buvo priparkuota, prie jos stovėjo du vaikinai (tai buvo automobilis, dėl kurio vėliau gavo pranešimą apie autoįvykį). Radęs tarpą tarp dviejų mašinų, į jį pastatė savo automobilį taip, kad galėtų įvažiuoti ir išvažiuoti. Atstumas tarp minėtų transporto priemonių buvo apie pusė metro. Anot liudytojo, pastačius automobilį, tarpas buvo toks, kad tikrai buvo galima žmogui praeiti. Kai atvyko pareigūnai, nusileido į kiemą ir bendravo su policija. Automobilio signalizacijos negirdėjo, galimai miegojo. Ji ilgai nekaukia, pati išsijungia. Kai atėjo, jis neatkreipė dėmesio, ar buvo kitas automobilis pasislinkęs arčiau jo automobilio. Pareigūnas pašvietė žibintuvėliu, nebuvo jokio įbrėžimo, todėl pretenzijų neturėjo (T. 2, b. l. 70-72). Kad matė, kaltinamojo automobilį, bandantį išvažiuoti iš parkavimo vietos, nuosekliai tiek teisme, tiek du kartus apklausta ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir akistatos su kaltinamuoju metu tvirtino liudytoja R. S., kuri situaciją matė iš nedidelio apie 5 m atstumo, kadangi jos buto, esančio pirmame aukšte langai, išeina į gatvės, kurioje buvo priparkuoti A. S. ir M. U. automobiliai, pusę. Liudytoja nurodė, kad atkreipė dėmesį į minėtą automobilį dėl iš jo sklindančios garsios muzikos. Kadangi buvo jau po 22 val., ji nuėjusi prie automobilio kaltinamojo paprašė pritildyti muziką. Vyriškis muziką pritildė, jos atsiprašė. Grįžusi į butą po nedidelio laiko tarpo liudytoja išgirdo smūgio garsą ir įsijungusią mašinos signalizaciją. Anot liudytojos, smūgio garsas buvo nestiprus, bet automobiliai atsitrenkė vienas į kitą, ta aiškiai girdėjo. Tą akimirką prie lango nestovėjo, bet priėjusi prie lango pamatė, kad kaltinamasis bando išvažiuoti iš vietos. Tai matėsi iš ratų sukinėjimo, automobilio judėjimo pirmyn ir atgal. Matėsi automobilio judėjimas pirmyn ir atgal, po to išsukinėjimas. Jis neišvažiavo, nes išvažiuoti neišėjo. Judant automobiliui, nematė, kas sėdėjo už vairo, nematė, kad kažkas vietomis keistųsi. Už ir prieš kaltinamojo automobilį buvo kiti automobiliai. Jo automobilis kontaktavo su galiniu automobiliu. Įvykio metu buvo tamsu, tačiau vieta buvo apšviesta gatvės žibinto. Tada paskambino policijai, kuri atvyko labai greitai. Kai buvo priėjusi prie kaltinamojo prašyti pritildyti muziką, pastebėjo, kad asmuo neblaivus, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas. Atstumas tarp stovėjusių automobilių buvo 40-50 cm, o po signalizacijos gausmo tarp automobilių buvo apie 10 cm atstumas. Kai signalizacija įsijungė, kaltinamojo automobilio šviesos buvo įjungtos (T 2, b. l. 44-46). Panašius parodymus liudytoja davė ir ikiteisminio tyrimo metu, aiškindama, kad grįžusi po pokalbio su A. S. namo, išgirdo nestiprų trenksmo garsą ir iš karto suveikė signalizacija. Pasižiūrėjusi pro virtuvės langą, apie 5 m. atstumu, pamatė, kad minėtas „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuoja į priekį nuo sidabrinės spalvos „BMW“, kuriame ir veikė signalizacija, t. y.: mirksėjo žibintai ir girdėjosi signalizacijos garsas. „BMW“ pavažiavo į priekį ir atgal, matė, kad vairuotojas išsuko ratus, bijojo, kad neišvažiuotų, todėl paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Visą laiką, iki policijos atvykimo, stebėjo „BMW“. Jis dar kelis kartus pavažinėjo atgal, po to į priekį ir sustojo. Žibintai buvo įjungti. Ji tuo metu kalbėjo su BRC. Atvykus pareigūnams pamatė, kad „BMW“ žibintai pradėjo mirksėti. Tuo metu „BMW“ jau nejudėjo. Iš automobilio visą laiką, iki policijos atvykimo, niekas neišlipo ir niekas neįlipo, iš vairuotojo vietos irgi niekas išlipęs nebuvo. Pareigūnams priėjus, matė, kad iš „BMW“ vairuotojo vietos išlipo tas pats vyras, kuris sėdėjo „BMW“ vairuotojo vietoje, tuo metu, kai priėjo įspėti dėl triukšmo. Pareigūnai sulaikė tą patį vyrą, matė kaip jie pašvietė prožektoriumi į jį (T. 1, b. l. 74-76).

Pažymėtina tai, kad teismas neturi pagrindo nesiremti šios liudytojos R. S. parodymais, nes jie gana nuoseklūs ir detalūs, juose nėra esminių prieštaravimų, be to, ji iki įvykio dienos nepažinojo A. S., neturėjo asmeninio suinteresuotumo jį apkalbėti. Nors A. S. nurodo, kad liudytoja galėjo iškviesti pareigūnus dėl triukšmo, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad liudytoja, nors žinojo, kad po 22 val. draudžiama triukšmauti ir trikdyti kitų asmenų poilsį, taigi turėjo galimybę kreiptis į policiją dėl kaltinamojo triukšmavimo, tačiau pasirinko kitą problemos sprendimo būdą ir pati nuėjo prie automobilio paprašyti pritildyti muziką. Anot liudytojos, jai priėjus prie automobilio, A. S. muziką pritildė, moters atsiprašė. Be to, minėtos liudytojos parodymus patvirtina ir kiti bylos duomenys. Liudytojas N. D., nors nurodė nematęs paties įvykio, tačiau patvirtino, grįžęs apie 20 val. ir žiūrėjęs televizorių. Iš R. S. išgirdęs, kad pro langą matomoje mašinoje kažkas geria. Vėliau R. atkreipė dėmesį į tai, kad „BMW“ ėmė judėti. Jis priėjo prie lango. Girdėjo mašinos signalizaciją, matė šviečiančias automobilio BMW žibintus, žmonių siluetus (T. 2, b. l. 73). Į įvykio vietą iškviesti policijos pareigūnai R. Š. ir R. G., nurodė, kad „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo vietoje sėdėjęs A. S. buvo neblaivus, automobilio žibintai buvo įjungti, variklis užvestas. Nors jie ir automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas apžiūrėję žibintuvėliu apšviestą įvykio vietą apgadinimų ant automobilio nepastebėjo, tačiau, atkreiptinas dėmesys į tai, kad priparkavus M. U. automobilį atstumas tarp transporto priemonių buvo nedidelis – apie 50 m, be to ant jo automobilio buvo taip vadinami „moldingai“ (apsaugos juostelės), o smūgis, kaip kad nurodė liudytoja R. S., nebuvo stiprus (aplinkybę, kad iš tokio atstumo girdimas ir nedidelis garsas, patvirtina A. S. parodymai apie tai, jog jis, sėdėdamas automobilyje, girdėjo liudytojos beldimą į langą). Šiuo klausimu akcentuotina tai, kad aplinkybė, jog kitas automobilis nebuvo apgadintas, veikos kvalifikavimui pagal BK 281 straipsnio 7 dalį reikšmės neturi, nes joje įvirtinta formalioji nusikaltimo sudėtis. Liudytojas M. U., teisme duodamas parodymus apie automobilio parkavimo aplinkybes, prisiminė, jog iš vakaro savo transporto priemonę tarp dviejų automobilių, viena kurių buvo kaltinamojo „BMW“, pastatė taip, kad galėtų išvažiuoti. Pasak liudytojo, tarp jų tikrai galėjo praeiti žmogus, nes buvo apie 50 cm tarpas. Iš byloje esančių pareigūno R. Š. įvykio vietoje darytų nuotraukų matyti, kad tarpas tarp „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nedidelis (T. 2, b. l. 37-40). Anot liudytojo R. Š., jiems apžiūrint automobilius, tarpas tarp abiejų „BMW“ automobilių buvo apie 5-7 cm. Tai patvirtino ir liudytoja R. S. nurodžiusi, kad kai buvo priėjusi prie kaltinamojo, sėdinčio automobilyje, dėl muzikos, tarpas tarp automobilių buvo apie 50 cm, o po signalizacijos gausmo kaltinamojo mašina buvo priartėjusi prie kito „BMW“, tarpas, anot jos, buvo apie 10 cm. Policijos pareigūno R. Š. teigimu, automobilis, kuriame sėdėjo kaltinamasis, galėjo laisvai išvažiuoti per priekį, tačiau pats kaltinamasis 2019 m. vasario 27 d. akistatos su liudytoja R. S. metu nurodė, kad jo automobilis nejudėjo, nes judėti nebuvo kur (T. 2, b. l. 81). Tai, kad A. S. buvo sunku išvažiuoti iš įvykio vietos, patvirtino ir automobilio judėjimą pirmyn atgal pro langą stebėjusi liudytoja R. S.. Teismo vertinimu, galimybės saugiai išvažiuoti iš parkavimo vietos suvokimas yra individualus, o nagrinėjamu atveju tam suvokimui ir jo realizavimui įtakos turėjo ir kaltinamojo pavartoto alkoholio poveikis. Specialisto išvadoje Nr. T-A 12558/2018(01) nurodyta, kad A. S. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,54 promilės etilo alkoholio. Tai, kad iki pasirodant liudytojai R. S., buvo išgerta 400 ml gėrimo „Ballantines“ teigė ir kartu su kaltinamuoju automobilyje visą laiką sėdėjusi jo bičiulė liudytoja D. Š., kuri patvirtino kaltinamojo parodymus, jog jis niekur nevažiavo, automobilis nejudėjo. Vis dėlto, minėtos liudytojos parodymai vertintini kritiškai, nes detalėse neatitinka kitos bylos medžiagos, tuo pačiu ir paties A. S., teigusio, kad sėdėdamas automobilyje su D., kelis kartus užvedė variklį, parodymų. Liudytojos D. Š. kategorišku teigimu, automobilis nė karto nebuvo užvestas, šildymas neveikė, žibintai nedegė, degė tik šviesa jo viduje (T. 2, b. l. 10-11). Jie visą laiką sėdėjo automobilyje, tačiau variklis užvestas nei sykio nebuvo, rakteliai buvo užvedimo spynoje, tačiau automobilis nejudėjo ir netrūkčiojo (T. 1, b. l. 94-96). Įvertinęs tai, kas paminėta, teismas remiasi tik tais liudytojos D. Š. parodymais, kuriuos patvirtina kiti bylos įrodymai. Nagrinėjamu atveju, svarbu ir tai, kad ir paties kaltinamojo parodymai, duoti dalyvaujant jo gynėjui, ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu, nepaneigia transporto priemonės vairavimo fakto būnant neblaiviam. A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam neblaiviam sėdint už automobilio vairo, šis galimai judėjo. Jo teigimu, jis ne kartą buvo įjungęs variklį, automobilis galėjo „trūkčioti“, nes anot jo buvo įjungta pavara (T. 1, b. l. 120-122). Teisme kaltinamasis teigė, kad automobilis buvo užvedamas, įstatant „flešiuką“ ir paspaudžiant mygtuką „Start“. Kaltinamasis paaiškino, kad įstačius „flešiuką“ įsijungia viskas: muzika, šviesos, šildymas, o užvesti automobiliui reikia paspausti mygtuką „Start“. Kaltinamojo gynėjas baigiamosiose kalbose atkreipė dėmesį į tai, kad automobilyje buvo sumontuota GPS sistema, iš kurios duomenų matyti, kad kaltinamojo išsinuomotas automobilis tą dieną – 2018 m. gruodžio 19 d., 18.45 val., buvo priparkuotas (duomenys neskelbtini), ir daugiau nejudėjo, tačiau iš prie byloje esančio automobilio „BMW 118D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ laiško pridėto priedo – automobilio BMW 1 (BMW 1 18 d. (II) kelionės lapo matyti, kad pateikti duomenys rodo ne visus nuo 2018-12-17 išsinuomoto automobilio duomenis, juose nėra įvykio dienos (2018 m. gruodžio 19 d.) duomenų, o pateikti tik 2018 m. gruodžio 18 d. GPS siųstuvo užfiksuoti automobilio judėjimo ir trumpalaikio užvedimo rodmenys. Minėtą įrangą diegusios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ 2019-09-12 raštu nustatyta, kad automobilio „BMW 118D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjimo duomenų „(duomenys neskelbtini)“ GPS transporto valdymo sistemoje nėra (T. 2, b. l. 31). Be to, kaip teisme parodė liudytojas G. K., automobilyje buvusi sekimo sistema fiksuoja maršrutą, mato, kada automobilis užvestas, užgesintas, kelio greitį, kelionės trukmę, tačiau jei automobilio judėjimo atstumas nedidelis, tai sistema jo nefiksuoja ir jie trumpo automobilio judėjimo atstumo nemato. (T. 2, b. l. 177-178). Panašiai paaiškino ir specialistas M. G., susipažinęs su pateiktais stebėjimo ir blokavimo sistemą „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis (T. 1, b. l. 65-67) ir nurodęs, kad jie neinformatyvūs bei kad šiuo atveju gali būti, kad sistema neužfiksavo minimalaus automobilio judesio. Transporto priemonės judėjimas imamas fiksuoti, kai greitis nuo 10-15 km/val. (T. 2, b. l. 6-8).

Nagrinėjamos veikos kontekste pažymėtina tai, kad BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog įrodymais baudžiamojoje byloje gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal santykį su įrodinėtinomis bylos aplinkybėmis įrodymai skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius. Remiantis netiesioginiais įrodymais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jeigu tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia bei logiška grandine. Teismas, atsižvelgęs į tai, kas paminėta, remdamasis teismo posėdžio metu ištirtais ir įvertintais įrodymais (liudytojų R. S., R. Š., G. G., N. D., M. U., G. K., iš dalies paties kaltinamojo A. S. ir liudytojos D. Š. parodymais, specialisto M. G. paaiškinimais, specialisto išvada, kitais aukščiau nurodytais rašytiniais įrodymais), konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų, sudarančių nuoseklią įrodomąją grandinę, visuma nustatyta, jog A. S., kaltinime nurodytu laiku sėdėdamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsinuomotoje transporto priemonėje, kuri laikoma didesnio pavojaus šaltiniu, pastatytoje tarp kitų dviejų automobilių (duomenys neskelbtini) prie daugiabučio namo, būdamas neblaivus (specialisto išvada Nr. T-A 12558/2018(01) nustatyta mažiausia koncentracija kraujyje 2,54 promilės etilo alkoholio) atliko aukščiau aptartus veiksmus, kuriais valdė automobilį ir dėl kurių jo valdoma transporto priemonė važiavo, todėl pagrįstai nustatyta, kad jis 2018 m. gruodžio 19 d., apie 22.40 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (VTMT TL Specialisto išvadoje Nr. T-A 12558/2018(01) nurodyta, kad A. S. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,54 promilės etilo alkoholio). Ikiteisminio tyrimo metu veika pagal BK 281 straipsnio 7 dalį kvalifikuota tinkamai.

Bausmės skyrimas kaltinamajam

Dėl nusikaltimo numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors jis teisme teigė pripažįstąs savo kaltę, tačiau nurodė, kad taip padarė, nes reikėjo išvykti į komandiruotę. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Dėl nusikaltimo numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma, atsižvelgiama į tai, kad A. S. padarė dvi nusikalstamas veikas, abu nusikaltimai priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai, veikos įvykdytos veikiant tiesiogine tyčia. Teismas vertina ir kaltinamojo atsakomybę asmenybę apibūdinančius duomenis: A. S. dirbantis, išsituokęs, padeda išlaikyti vaiką, jo vidutinė alga – 800 Eur. Jo atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas susitaikius su nukentėjusiąja (T. 1, b. l. 43, 134-135, 136), jis baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, praeityje baustas už tai, kad būdamas neblaivus šlapinosi kitų asmenų akivaizdoje (T. 1, b. l. 137-138).

Siekdamas BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, atsižvelgęs į A. S. asmenybę, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, mano, kad jam skirtina 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas. Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaudamasis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra nustatyta viena A. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, taip pat ir į tai, kad nukentėjusioji jam atleido ir su juo taikėsi, todėl manytina, kad A. S. skirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis mažesnis nei sankcijoje numatytas bausmės rūšies vidurkis, paskiriant įpareigojimą, numatytą BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punkte, kuris, teismo nuomone, turės teigiamos įtakos jo elgesiui.

Už nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, A. S. skirtina sankcijoje numatyta bausmė – bauda, jos dydį, atsižvelgiant į jau aptartas aplinkybes, taip pat ir jo gaunamą atlygį bei tą aplinkybę, kad padeda išlaikyti mažametį vaiką, nustatant mažesnį sankcijoje numatytam bausmės rūšies vidurkiui. Teismo nuomone, pagrįsta nusikalstamos veikos pobūdį ir kaltinamojo asmenybę, apibūdinančias duomenimis, tokia bausmė proporcinga padarytai nusikalstamai veikai.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad BK 65 straipsnio 2 dalyje numatytas draudimas pakeisti baudą kita bausme nevaržo teismo visa apimtimi taikyti BK 63 straipsnyje numatytų galutinės subendrintos bausmės skyrimo taisyklių, taip pat ir griežtesne bausme apimti baudą, ją iš dalies ar visiškai pridėti prie griežtesnės bausmės. BK 65 straipsnyje numatytas draudimas reiškia, kad paskyrus baudą už atskiras nusikalstamas veikas, taikant visiško ar dalinio baudos ir griežtesnės bausmės sudėjimo būdą, netaikomos BK 65 straipsnio 1 dalyje numatytos baudos keitimo kitomis bausmėmis taisyklės. Jos taikomos tik nuosprendžio vykdymo stadijoje, keičiant baudą viešaisiais darbais arba areštu (kasacinė nutartis Nr. 2K-302/2014, 2K-349-1073/2018). Teismas A. S. paskirtas bausmes bendrina, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, taikydamas dalinį bausmių sudėjimo būdą.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. spalio 5 d., 22.42 val. iki 2018 m. spalio 6 d., 17.28 val. Bei laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. gruodžio 19 d., 22.46 val. iki 2018 m. gruodžio 20 d., 12.51 val., t. y. dvi paros. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies taisyklėmis ir 66 straipsnio 2 dalimi, įskaitytinos į paskirtą baudos bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (T. 1, b. l. 29, 33, 105, 107).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš jų – uždraudimas naudotis specialia teise, kuris gali būti skiriamas kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. S. pažeidė Kelių eismo taisykles, t. y. vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas 2,54 promilių girtumas, jam skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 2 metų šios priemonės taikymo terminą. Specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuotinas nuo 2018 m. gruodžio 20 d.

BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismų praktikoje pažymėta, kad trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės apsaugomos taikant BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą turto vertės išieškojimą. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-119-976/2018, 2K-286-976/2019). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, vairuodamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsinuomotą automobilį „BMW 118d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). „Emprekis“ duomenyse nurodyta, kad automobilio „BMW 118D“, 2004-2007 m., kaina Lietuvoje yra 2975 Eur (be PVM) (T. 1, b. l. 62). Iš minėtos įmonės atstovo G. K. parodymų teisme nustatyta, kad jų įmonei priklausantis 2005 m. laidos automobilis atitinka vidutinį tokios markės ir metų automobilio stovį (T. 1, b. l. 177-178). Atsižvelgus į šias aplinkybes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo konfiskuotina automobilio „BMW M1-AB“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 2 975 Eur.

A. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas, paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas saugoti VĮ „Regitra“ (T. 1, b. l. 108-109, 110-111).

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, CD laikmena (bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje užfiksuotas garso įrašas), saugoma prie byloje, paliktina kartu su bylos medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 3 dalimi, 308 straipsniai, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, skirti bausmę – laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams, įpareigojant jį visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis darbo biržoje.

A. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija), skirti bausmę – 80 BNBD (buvęs MGL) (4 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir skirti A. S. bausmę – laisvės apribojimą 8 mėnesiams, įpareigojant jį visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį tęsti darbą ir 50 BNBD (buvęs MGL) (2500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti į paskirtą bausmę laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. spalio 5 d., 22.42 val. iki 2018 m. spalio 6 d., 17.28 val., ir nuo 2018 m. gruodžio 19 d., 22.46 val. iki 2018 m. gruodžio 20 d., 12.51 val., vieną parą prilyginant dviejų BNBD dydžio baudai ir laikyti A. S. neatlikusiu 8 mėnesių laisvės apribojimo ir 42 BNBD (buvęs MGL) (2100 Eur) dydžio baudos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti A. S. naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams. Specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą skaičiuoti nuo 2018 m. gruodžio 20 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti iš A. S. automobilio „BMW M1-AB“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 2 975 Eur.

A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę– dokumento paėmimą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – dokumentą, t. y. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną (bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje užfiksuotas garso įrašas), saugomą byloje, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti A. S.: kad jis privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus. Nuteistajam A. S. vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti pakeista areštu.

Išaiškinti A. S., kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per dviejų mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.

Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.