Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2021-12-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-810-1122/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-08
Bylos Nr.
II-810-1122/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02036-2021-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Aušra Dambrauskienė (pirm.)
Pažeidėjas
D. S.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-810-1122/2021
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02036-2021-7
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.10.4
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. gruodžio 8 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. S. (D. S.), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. S. (D. S.), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio 2021 m. spalio 18 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-21162-2021 (ROIK: 21138435652).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo specialisto 2021 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-21162-2021 (toliau – ir Nutarimas) D. S. (toliau – ir pareiškėjas) pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, dėl to, kad jis 2021 m. liepos 7 d. apie 12.10 val. Vilniuje, Geležinio Vilko g., vairavo automobilį „Volkswagen“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai nustatytas 0,51 promilių neblaivumas, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punktą ir už tai jam paskirta 800 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams, draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėn. (b. l. 16, 26).

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. S. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas panaikinti jo atžvilgiu priimtą Nutarimą arba pakeisti šį Nutarimą ir sumažinti jam paskirtą 800 Eur baudą bei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Skunde nurodoma, kad tuo metu, kai policijos pareigūnai sustabdė jį, buvo blaivus, alkoholio nevartojo, tačiau negalėjo suvokti savo veiksmų ir adekvačiai reaguoti į esamą situaciją bei suprasti, kas vyksta, dėl jį ištikusio insulto. Policijos pareigūnai iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kurios medikai užfiksavo labai aukštą pulsą ir kraujospūdį bei siūlė vykti su jais į ligoninę. Pareiškėjas atsisakė medikų pagalbos, tuomet policijos pareigūnai susisiekė su jo dukra I. Š., kuri atvykusi nedelsiant nuvežė jį į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą, kur pirmu tyrimu 13.55 val. nustatyta 0,27 promilės etilo alkoholio iškvepiamame ore, o Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 3579/2021(01) konstatuojama, kad jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,25 promilės etilo alkoholio. Supranta, kad skaičiuojant nuo policijos pareigūnų patikrinimo alkotesteriu laiko ir atvykimo į Priklausomybių ligų centrą praėjo daugiau nei valanda, tačiau visas šis laikas buvo išnaudotas kviečiant medikus, atliekant apžiūrą, o atvykusi dukra per 5-7 min. nuvežė jį į Priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą. Pažymėjo, jog iki 2021 m. liepos 11 d. jo sveikatos būklė blogėjo, todėl kreipėsi į medikus, buvo paguldytas į Santaros klinikas, kur jam ir buvo nustatytas insultas.

Atkreipia dėmesį į tai, kad Patrulių rinktinė kreipėsi į Valstybinę teismo medicinos tarnybą (toliau – ir VTMT) su užduotimi pateikti specialisto išvadą pagal pateiktus dokumentus, dėl etilo alkoholio koncentracijos pareiškėjo kraujyje vairavimo metu. VTMT informavo, kad šios užduoties įvykdyti neturi galimybės, kadangi VTMT atliekamų toksikologinių ekspertizių klausimai – tai nuodingų medžiagų nustatymas biologinėje medžiagoje. Tuo pačiu VTMT Patrulių rinktinei suteikė metodinę pagalbą specialiųjų žinių panaudojimo klausimais ir paaiškino, kad VTMT yra atliekami etilo alkoholio koncentracijos kraujyje apytikriai retrospektyviniai apskaičiavimai, nereikalaujantys specialaus tyrimo. Apskaičiavimai atliekami vadovaujantis VTMT Toksikologijos laboratorijoje nustatytomis etilo alkoholio koncentracijos kraujyje teigiamomis (didesnėmis, nei nulis) reikšmėmis. Suaugusio žmogaus organizme per valandą pašalinama 0,10-0,25 ‰ etilo alkoholio, o per 1 val. 35 min. laikotarpį (t. y., laikotarpį nuo sustabdymo vairavus 12.10 val. iki kraujo toksikologijos tyrimui paėmimo 13.45 val.) – 0,16-0,4 ‰, todėl 12.10 val. asmens kraujyje galėjo būti 0,41-0,65 ‰ etilo alkoholio koncentracija. Taip pat konstatuojama, kad alkoholio šalinimo greitis priklauso nuo pripratimo prie alkoholio ir fizinės veiklos intensyvumo, o asmens ūgis, svoris, amžius ir lytis esminės įtakos alkoholio šalinimo greičiui neturi. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad VTMT atliko etilo alkoholio koncentracijos kraujyje apytikrius retrospektyvinius apskaičiavimus ir pateikė teiginį, kad jo kraujyje galėjo būti nuo 0,41 iki 0,65 ‰ etilo alkoholio koncentracija. Šis netikslus ir abejotinas retrospektyvinis alkoholio šalinimo greičio paskaičiavimas atliktas neįvertinant pareiškėjo amžiaus ir svarbiausia – sveikatos būklės. Insultas – būklė, sukelianti organizme daugelį fiziologinių ir biocheminių pakitimų, kurie galimai turėjo įtakos atliktų pirminių ir vėliau Priklausomybės centre atliktų tyrimų rezultatams bei galimai lėmė ženklius tyrimų rezultatų skirtumus.

Atsižvelgdamas į visumą išdėstytų aplinkybių, prašo teismo panaikinti Nutarimą, kadangi, jo manymu, nurodytomis aplinkybėmis automobilį vairavo būdamas blaivus.

Pažymi, jog nesant teisiniam pagrindui pripažinti, kad automobilį vairavo būdamas blaivus ir vertinant nusižengimo padarymo aplinkybes, atkreipia dėmesį į tai, kad jo galimai padarytas nusižengimas neigiamų pasekmių niekam nesukėlė, žala niekam nepadaryta. Jei ir jo kraujyje egzistavo neblaivumo lygis, tai labai nežymiai viršijo leistiną vairavimui ribą. Prielaidos rizikai atsirasti buvo labai menkos. Tikina, jog tai atsitiktinio pobūdžio vienkartinis atvejis. Tikina, kad jo veiksmuose nebuvo jokio piktybiškumo ar nusižengimų sistemiškumo. Pridūrė, kad yra ūkininkas ir šioje veikloje yra gyvybiškai svarbios jo valdomos transporto priemonės: automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1976 m. laidos traktorius „MTZ 52“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1977 m. laidos traktorius „MTZ 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ekskavatorius „Karpatis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sunkvežimis „GAZ 53“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kombainas „NIVA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis „UAZ 3741“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o įrengti tokiose transporto priemonėse antialkoholinių variklių užraktus yra keblu ir net neįmanoma. Paskirtą baudą ir administracinio poveikio priemonę ruošiasi priimti, kaip neišvengiamas savo elgesio pasekmes. Anot jo, paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas (vairuoti transporto priemones) 6 mėn. bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėn. nėra proporcinga padarytam nusižengimui. Ši priemonė jo atžvilgiu galimai peržengia administracinės nuobaudos tikslus (b. l. 2–3).

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinė (toliau – ir Institucija) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo Nutarimą palikti nepakeistą, o skundo netenkinti, kadangi Nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Savo poziciją Institucija argumentuoja tuo, kad pareigūnas, nagrinėdamas bylą, vertino surinktų įrodymų visumą, rėmėsi D. S. paaiškinimu. Pareigūnas priėmė Nutarimą įvertinęs įrodymų visumą, vadovaudamasis ANK 34 straipsniu, įvertinęs ANK 35 ir 36 straipsnių numatytas sąlygas ir aplinkybes. Pabrėžia, jog D. S. vairuodamas transporto priemonę, būdamas neblaivus, elgėsi neatsakingai visos visuomenės atžvilgiu, be to, jis galėjo nuspėti neigiamų pasekmių kilimo riziką, galimas pasekmes, kilsiančias jam bei jo artimiesiems dėl neleistino elgesio. Institucijos nuomone, D. S. skunde išdėstytuose skundo motyvuose nėra išskirtinių aplinkybių, kad būtų galimybė taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytus pagrindus (b. l. 13–14).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. gruodžio 8 d. gautas pareiškėjo D. S. prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, kadangi dėl sveikatos būklės negalės atvykti ir dalyvauti teismo posėdyje.

Į teismo posėdį institucijos, priėmusios skundžiamą Nutarimą atstovas taip pat neatvyko, jam apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.

Esant šioms aplinkybėms, teismas bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka nedalyvaujant proceso dalyviams (ANK 629 str. 1 d., 630 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju skundžiamu Nutarimu pareiškėjas nubaustas 800 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės atėmimu (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams, draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėn. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį dėl to, kad jis 2021 m. liepos 7 d. apie 12.10 val. Vilniuje, Geležinio Vilko g., vairavo automobilį „Volkswagen“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai nustatytas 0,51 promilių neblaivumas, tuo pažeisdamas KET 14 punktą.

Skunde pareiškėjas teigia, kad nesutinka su Nutarimu, kadangi, jo manymu, jis nepadarė jokio Kelių eismo taisyklių pažeidimo bei administracinio nusižengimo, kadangi vairavo būdamas blaivus, tačiau negalėjo suvokti savo veiksmų ir adekvačiai reaguoti į esamą situaciją bei suprasti, kas vyksta, dėl jį ištikusio insulto. Kita vertus, nesant teisiniam pagrindui pripažinti, kad automobilį vairavo būdamas blaivus ir vertinant nusižengimo padarymo aplinkybes, prašo atkreipti dėmesį į tai, kad jo galimai padarytas nusižengimas neigiamų pasekmių niekam nesukėlė, žala niekam nepadaryta, jei ir jo kraujyje egzistavo neblaivumo lygis, tai labai nežymiai viršijo leistiną vairavimui ribą, tai atsitiktinio pobūdžio vienkartinis atvejis, jo veiksmuose nebuvo jokio piktybiškumo ar nusižengimų sistemiškumo, o jo ūkininko veikloje yra gyvybiškai svarbios jo valdomos transporto priemonės, kuriose įrengti antialkoholinių variklių užraktus yra keblu ir net neįmanoma, teisė jas vairuoti, taigi paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas (vairuoti transporto priemones) 6 mėn. bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėn. nėra proporcinga padarytam nusižengimui.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo, užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 iki 1 100 Eur. Pagal šio straipsnio 6 dalį už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.

Pagal Kelių eismo taisyklių 14 punktą draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu.

Teismas, pasisakydamas dėl pagrindinio skundo argumento, pirmiausia pažymi, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, nors tai nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-12-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje 2AT-24-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2018). Kita vertus, esminis aspektas sprendžiant dėl neblaivumo administracinio nusižengimo metu yra tai, jog medicininės apžiūros, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, metu nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą, taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų; jie, kaip minėta, taip pat turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014).

Nagrinėjamu atveju turimais bylos duomenimis pareiškėjui D. S. 2021 m. liepos 7 d. apie 12.10 val. vairavus automobilį „Volkswagen“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) naudojant Alkotesterį (Alcotest 7510 Serija ARJK-0135, patikros sertifikatas Nr. 1487559, patikra galioja iki 2021 m. gruodžio 29 d.) antru tikrinimu 12.30 val. buvo nustatytas 0,51 promilių neblaivumas (b. l. 28–30, 33). Duomenų apie tai, kad alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas pareiškėjo neblaivumas, neatitiko jam keliamų reikalavimų, nėra, to neišsakė ir pareiškėjas skunde. Teismas akcentuoja, kad, kaip minėta, įprastai blaivumo patikrinimą pareigūnai atlieka tik alkotesteriu, o tokio patikrinimo rezultatai laikomi patikimais ir objektyviais, jeigu neįrodoma priešingai.

Teismas taip pat pažymi, jog skundžiamame Nutarime nurodant neblaivumo laipsnį iš tiesų neįvertinta alkotesterio paklaida, todėl Nutarimas šioje dalyje tikslintinas, nurodant, kad D. S. įvykio metu nustatytas neblaivumas yra 0,49 promilės, visgi toks nežymus patikslinimas esminės reikšmės Nutarimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi, nurodyta paklaida nėra tokia didelė, kad turėtų įtakos pareiškėjo būklės vertinimui.

Pažymėtina, jog šiuo atveju nebuvo nustatyta ir tai, kad tikrindami pareiškėjo blaivumą, policijos pareigūnai būtų pažeidę Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintose Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse (Žin., 2006, Nr. 56-2000; TAR, 2016-05-25, Nr. 2016-13952) (toliau – ir Taisyklės), Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 5-V-242 patvirtintame Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos apraše (TAR, 2019-03-25, Nr. 2019-04570) (toliau – ir Aprašas) nustatytą tvarką. To neišsako pareiškėjas ir skunde. Taigi alkotesterio naudojimo ir neblaivumo nustatymo tvarka šiuo atveju nebuvo pažeista taip pat jokie kiti veiksniai neturėjo įtakos Alkotesterio rezultatui.

Dėl pareiškėjo skundo argumento, jog jis, nesutikdamas su policijos pareigūnų Alkotesteriu atliktu neblaivumo testu, dukros nuvežtas nuvyko į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą, kur pirmu tyrimu 13.55 val. nustatyta 0,27 promilės etilo alkoholio iškvepiamame ore, o Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 3579/2021(01) konstatuojama, kad jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,25 promilės etilo alkoholio, pirmiausia pažymėtina, jog Aprašo 8.2 punkte numatyta, kad kai asmuo nesutinka su tikrinimo rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai jam atliktas tikrinimas, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą savo lėšomis. Taigi asmuo, nesutinkantis su alkotesterio rezultatais, turi teisę pats prisistatyti į medicinos įstaigą tam, kad būtų patikrintas jo neblaivumas, tačiau šiam vertinimui turi įtakos laiko tarpas, per kurį atliekamas patikrinimas medicinos įstaigoje. Šiuo atveju, kaip matyti, iš Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo 2021 m. liepos 7 d. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 59 (b. l. 23), D. S. į įstaigą atvyko 13.40 val., o 13.55 val. nustatyta 0,27 promilių etilo alkoholio iškvepiamame ore koncentracija, t. y. beveik po 1,5 val. nuo policijos pareigūnų patikrinimo alkotesteriu antrą kartą 12.30 val. Tuo tarpu kraujas, kuriame buvo nustatyta mažiausia 0,25 promilės etilo alkoholio koncentracija, paimtas 13.45 val. Kaip jau minėta, teismų praktikoje įtvirtintos nuostatos, jog medicininės apžiūros, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, metu nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą, taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, juo labiau, įvertinus natūralų alkoholio koncentracijos mažėjimą organizme per tam tikrą laiko tarpą (įvertinus tai, kad pareigūnų buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,49 promilių, įvertinus paklaidą), natūralu, kad daugiau nei po valandos D. S. kraujyje alkoholio koncentracija galėjo sumažėti ir iki leistinos ribos ir būti 0,25-0,27 promilės. Tokios praktikos teismai laikosi ir panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-69-462/2020, Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-313-926/2020). Be to, pažymėtina, jog Vidmarko formule yra apskaičiuojamas dėl oksidacijos (redukcijos) žmogaus organizme dėsningai mažėjantis alkoholio kiekis, pagal kurią suaugusio vyro fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100–125 mg/kg/val. greičiu, o jo koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15–0,2 promilės per valandą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-41-2013, 2AT-42-507/2016, 2AT-51-746/2016). Taigi šiuo atveju nors medicinos įstaigoje atlikus D. S. blaivumo nustatymo alkotesteriu tyrimą, nustatytas 0,27 promilės neblaivumas, ką patvirtino iš esmės ir kraujo tyrimai (0,25 promilės), tačiau įvertinus tai, jog alkoholio koncentracija kraujyje sumažėja 0,15-0,2 promilės per valandą, tai praėjus 1 valandai 30 minučių medicinos įstaigos alkotesterio parodymai bei kraujo tyrimai būtent ir parodė tokį sumažėjimą. Pažymėtina, jog būtent tokia išvada padaryta ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2021 m. spalio 8 d. rašte Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinei (b. l. 19), kuriame VTMT informavo, kad suaugusio žmogaus organizme per valandą pašalinama 0,10-0,25 promilės etilo alkoholio, o per 1 val. 35 min. laikotarpį (t. y., laikotarpį nuo sustabdymo vairavus 12.10 val. iki kraujo toksikologijos tyrimui paėmimo 13.45 val.) – 0,16-0,4 promilės, todėl 12.10 val. asmens (D. S.) kraujyje galėjo būti 0,41-0,65 promilės etilo alkoholio koncentracija, t. y. viršijanti ribą, nuo kurios taikoma administracinė atsakomybė. Pareiškėjo skunde reiškiamos abejonės dėl šios VTMT išvados, nėra pagrįstos, kadangi būtent pati VTMT šiame rašte nurodė, kad asmens ūgis, svoris, amžius ir lytis esminės įtakos alkoholio šalinimo greičiui neturi.

Teismo vertinimu, šiuo atveju nebuvo tinkamai laikytasi Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo 8.2 punkte nustatyto pakartotinio tikrinimo tvarkos (laiko tarpo, per kurį tikrinama medicinos įstaigoje). Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad daugiau nei valanda iki nuvykimo į Priklausomybės ligų centrą praėjo dėl to, kad visas šis laikas buvo išnaudotas kviečiant jam medikus, atliekant apžiūrą (policijos pareigūnai iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kurios medikai užfiksavo labai aukštą pulsą ir kraujospūdį bei siūlė vykti su jais į ligoninę, tačiau pareiškėjas atsisakė medikų pagalbos), o atvykusi dukra per 5-7 min. nuvežė jį į Priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą, niekuo nepagrįstos, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kad pareigūnų tikrinimo metu pareiškėjui buvo kviečiama greitoji medicinos pagalba, priešingai, Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio 2021 m. liepos 7 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, jog pagal 12.02 val. gautą pranešimą sustabdžius D. S. vairuotą automobilį, jo judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, patikrinus blaivumą, pirmą kartą 12.10 val. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0,60 promilių neblaivumas, o antrą kartą – 12.30 val. – 0,51 promilių neblaivumas, D. S. buvo supažindintas su protokolu (kuris, beje, buvo surašytas 12.44 val.), informavo, kad iš karto po protokolo surašymo vyks į narkologinį priduoti kraujo dėl tikslesnių alkoholio kiekio organizme parodymų, todėl su protokolu ir sprendimus sustabdyti teisę vairuoti nelabai sutiko (b. l. 27). Taigi nuo pranešimo gavimo iki protokolo surašymo praėjo 42 minutės, pareigūnas tarnybiniame pranešime nenurodo, kad buvo kviečiama greitoji medicinos pagalba D. S. ar kad jo sveikata buvo sutrikusi, juo labiau, minėtame Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo 2021 m. liepos 7 d. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 59 nurodoma, jog nusiskundimų sveikata D. S. neturi. Be to, nesuprantama, kodėl, jei pareiškėjo D. S. sveikata iš tiesų buvo prieš insultinės būsenos, jam buvo būtina medicinos pagalba, kodėl, jo teigimu, atvykusi dukra jį vežė ne į medicinos įstaigą spręsti šias sveikatos problemas, o tiesiai į Priklausomybės ligų centrą, nustatyti alkoholio koncentraciją kraujyje. Šiuo atveju, teismo vertinimu, sveikatos būklė – insultas – kurią taip pabrėžia pareiškėjas savo skunde, negalėjo būti susijusi ir taip paveikti jo organizmo (funkcijų), kad tiek iškvėptame ore, tiek jo kraujyje būtų nustatytas tam tikras kiekis etilo alkoholio koncentracijos. Atkreiptinas dėmesys, kad insultas D. S. nustatytas tik 2021 m. liepos 11 d. stacionare, medicinos dokumentų išrašuose nėra duomenų, apie tai, kad 2021 m. liepos 7 d. D. S. būtų pasireiškę su tuo susiję sveikatos sutrikimai ir pan. Be to, nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo skunde teigia, jog nusižengimo padarymo metu buvo blaivus, alkoholio nebuvo vartojęs, tačiau Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo 2021 m. liepos 7 d. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte užfiksuota, kad jis nurodė vakar, t. y. 2021 m. liepos 6 d. vakare vartojęs porą stikliukų degtinės, nors akte ir padaryta išvada – blaivus, vartojęs etilo alkoholio. Todėl tai, kad D. S. 2021 m. liepos 7 d. 13.45 val. paimtas kraujas rodė tik 0,25 promilių etilo alkoholio koncentraciją, nepaneigia esminio fakto, kad asmuo būtent administracinio nusižengimo padarymo metu buvo neblaivus ir jo neblaivumas viršijo ribą, nuo kurios taikoma administracinė atsakomybė.

Taigi, teismo vertinimu, kraujo tyrimo rezultatai nepaneigia pareigūnų atlikto patikrinimo alkotesteriu duomenų, gautų administracinio nusižengimo fiksavimo vietoje ir metu. Pabrėžtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens atsakomybės už vairavimą neblaiviam svarbus būtent administracinio nusižengimo metu asmeniui nustatytas neblaivumo laipsnis, o šiuo konkrečiu atveju D. S. 2021 m. liepos 7 d. 12.30 val. nustatytas abejonių nekeliantis 0,49 promilių (įvertinus paklaidą) neblaivumo laipsnis, buvęs vairavimo metu, kurį teismas pripažįsta esant tinkamai nustatytą.

Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, jog byloje nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis D. S., vairavusio transporto priemonę, neblaivumo laipsnis, kaip to reikalaujama pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, nurodant straipsnio dispozicijoje būtinus nustatyti objektyviuosius administracinio nusižengimo sudėties požymius. Teismo nuomone, byloje esančių įrodymų pakanka padaryti pagrįstą ir neabejotiną išvadą dėl pareiškėjo neblaivumo laipsnio. Taigi teismas konstatuoja, kad D. S. kaltė, padarius administracinį nusižengimą, yra tinkamai įrodyta ir šis jo padarytas administracinis nusižengimas teisingai kvalifikuotas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje netenkintinas.

Vertinant pareiškėjo skundo argumentus, susijusius su prašymu pakeisti skundžiamą Nutarimą ir sumažinti jam paskirtą 800 Eur baudą bei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, pažymėtina, jog ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis gali būti taikoma tik ypatingais, išimtiniais atvejais, t. y. aplinkybės, dėl kurių įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu būtų per griežtos, negali būti būdingos daugeliui bylų, neypatingos, įprastos. Priešingu atveju, taikant šią teisės normą be aiškaus pagrindo toks taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi ir taip būtų iškreipiama šios normos paskirtis (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-381-1121/2020, Nr. AN2-68-468/2021).

ANK 422 straipsnio 6 dalyje imperatyviai nustatyta, jog už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą teisės vairuoti atėmimas yra privalomas, todėl šios administracinio poveikio priemonės netaikymas ar švelninimas turi būti susijęs su išimtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių tokios poveikio priemonės taikymas pažeidėjui būtų akivaizdžiai neproporcingas ir neteisingas.

Pareiškėjo skunde dėstomos aplinkybės, kad teisė vairuoti jam reikalinga, kadangi jis yra ūkininkas, ūkio darbams reikalinga vairuoti įvairią techniką, nėra tokios išskirtinės aplinkybės, dėl kurių teismas matytų pagrindą netaikyti ar švelninti jam paskirtą ir taip minimalią administracinę nuobaudą ir / administracinio poveikio priemonę (-es).

Teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, jog net tiesiogiai su transporto priemonių vairavimu susijęs asmens darbas nėra pakankamas pagrindas skirti mažesnį, nei sankcijos minimumas specialiosios teisės atėmimo terminą, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-303/2018, 31 punktas, Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. AN2-358-885/2021, AN2-240-312/2021). Pareiškėjo nurodytos aplinkybės egzistavo ir nusižengimo padarymo metu, todėl priimdamas teisei priešingą sprendimą, jis prisiėmė ir pasekmių riziką. Pabrėžtina, kad asmuo, žinodamas, jog teisė vairuoti jam būtina darbinei veiklai, turi būti ypač suinteresuotas nedaryti pažeidimų, kurie galėtų lemti specialiosios teisės netekimą, o vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus negali vėliau prašyti sušvelninti nuobaudą motyvuodamas šiuo poreikiu. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, atitinkamai ir skiriama nuobauda sukeliamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe. Išskirtine aplinkybe teismas nelaiko ir to, kad pareiškėjas alkoholį vartojo iš vakaro, o transporto priemonę vairavo kitą dieną. Jam nustatytas neblaivumo laipsnis nors ir nėra itin didelis, tačiau vis tiek viršija leistiną ribą ir nėra minimalus, nuo kurio taikytina administracinė atsakomybė, todėl būdamas brandaus amžiaus, atsakingas ir rūpestingas vairuotojas, turintis nemažą vairavimo stažą, jis turėjo galimybę įvertinti savo būklę prieš sėsdamas už vairo, tačiau to nepadarė.

Byloje nėra D. S. ypač teigiamai charakterizuojančios informacijos. Priešingai, iš D. S. padarytų administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad visi jo anksčiau įvykdyti nusižengimai susiję su KET pažeidimais, nagrinėjamo nusižengimo padarymo metu pareiškėjas turėjo galiojančių nuobaudų už greičio viršijimą (b. l. 41-44). Nustatytos aplinkybės neleidžia teigti, jog D. S. yra išimtinai pavyzdingas kelių eismo dalyvis. Administracinis nusižengimas, už kurio padarymą pareiškėjas patrauktas atsakomybėn, teismų praktikoje pripažįstamas šiurkščiu, keliančiu grėsmę eismo saugumui, žmonių gyvybei, sveikatai bei turtui, todėl vien tik simbolinės, atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios, nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-240-312/2021). Pareiškėjas vairavo automobilį būdamas neblaivus, važiavo darbo dieną, Vilniaus miesto gatvėse, kur pakankamai intensyvus eismas, ir nors sunkių padarinių nekilo, tačiau jų buvo išvengta tik laimingo atsitiktinumo dėka. Vien sunkių padarinių neatsiradimas nelemia padaryto nusižengimo mažesnio pavojingumo ir tuo labiau jo mažareikšmiškumo. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad D. S. nusižengimo padarymo metu buvo 78 metų amžiaus, tai vertintina, kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 str. 1 d. 9 p.), tačiau ir ši aplinkybė šiuo atveju nėra esminė ir lemianti jam paskirtos ir taip minimalios administracinės nuobaudos ir / ar administracinio poveikio priemonės (-ių) švelninimą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad D. S. paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra adekvačios jo padarytam nusižengimui (juo labiau pats D. S. raštu sutiko su antialkoholinio variklio užrakto naudojimu (b. l. 18)), todėl skundžiamas Nutarimas paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

D. S. (D. S.) skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio 2021 m. spalio 18 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-21162-2021 (ROIK: 21138435652) palikti nepakeistą.

Patikslinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio 2021 m. spalio 18 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-21162-2021 (ROIK: 21138435652), nurodant, kad D. S. (D. S.) buvo nustatytas 0,49 promilių neblaivumas.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Dambrauskienė