- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-05
- Bylos Nr.
- AN2-69-462/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01799-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Remigijus Preikšaitis (pirm.)
- Pažeidėjas
- Ž. U.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykio tyrimo skyrius
- Kategorijos
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.11.8Bylų dėl apeliacinių skundų nagrinėjimas (ANK 651 str.)
- 21.11.9Bylos dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos apygardos teisme (ANK 652 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto Ž. U. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-01-16 nutarties administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmės
1. Ž. U. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – Institucija) 2019-11-15 nutarimu nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, jam skirta 800 Eur bauda, atimant specialiąją teisę (vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių. Ž. U. nubaustas už tai, kad jis 2019-10-19 11.47 val. Rimkų g., Klaipėdos m., vairavo transporto priemonę „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas, 0,58 promilės, girtumo (neblaivumo) laipsnis.
2. Ž. U. su Institucijos 2019-11-15 nutarimu nesutiko, nutarimą apskundė apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai, atsižvelgę į tai, kad Ž. U. į gydymo įstaigą atvyko nuo neblaivumo nustatymo praėjus daugiau nei vienai valandai, padarė išvadą, kad jo iniciatyva atliktas neblaivumo nustatymas medicinos įstaigoje nepaneigia alkotesterio rodmenų. Administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, jog Ž. U. kaltė padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą neabejotinai įrodyta, konstatavo, jog nagrinėjam atveju Institucijos 2019-11-15 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl 2020-01-16 nutartimi skundžiamą nutarimą paliko nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Apeliaciniu skundu Ž. U. (toliau – ir apeliantas) nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-01-16 nutartimi, prašo skundžiamą nutartį ir Institucijos nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti. Ž. U. apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Nagrinėjamu atveju skundžiamą nutartį teismas priėmė remdamasis vieninteliu įrodymu – patikrinimo metu pareigūnų užfiksuotais alkotesterio duomenimis ir visiškai neatsižvelgė į kitus byloje esančius įrodymus, todėl buvo pažeistos tiek teisės aktuose įtvirtintos, tiek teismų praktikoje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės.
4.2. Nustatant asmens neblaivumą (neblaivumo laipsnį) alkotesteriu, turi būti laikomasi šio prietaiso naudojimo instrukcijos. Jei šios instrukcijos pažeidimas, atsižvelgiant į bylos įrodymų visumą, kelia abejonių dėl asmens neblaivumo įvykio metu, jos turi būti aiškinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Teismas nesiaiškino, ar patikrinimą alkotesteriu atlikęs pareigūnas buvo supažindintas su alkotesterio „Alcotest 6810“ naudojimo instrukcija ir ar tinkamai atliko šį patikrinimą. Alkotesterio naudojimo instrukcija numato, kad, esant nedideliam alkotesterio rodmeniui, testą reikia pakartoti po 20 minučių, taip pat prieš atlikdami blaivumo testą pareigūnai pagal alkotesterio naudotojo instrukcijos reikalavimus turėjo įsitikinti, ar asmuo nieko nevalgė, negėrė bent 15–20 min., nerūkė bent 2 minutes. Šiuo atveju yra pagrindo teigti, kad nurodytų reikalavimų pareigūnai nesilaikė, nes bylos nagrinėjimo metu apeliantas, teikdamas paaiškinimus, parodė, kad tik po atlikto patikrinimo pareigūnai paklausė, ką apeliantas vartojo, apeliantas atsakė, kad gėrė energinį gėrimą. Apie tai prieš patikrinimą pareigūnams nepasakė, nes nežinojo, kad reikia, tai leidžia pagrįstai teigti, kad apelianto neblaivumo patikrinimo procedūra buvo atlikta nesilaikant alkotesterio naudojimo instrukcijos. Matavimo prietaiso reikalavimas įsitikinti, ar prieš patikrinimą tikrinamas asmuo yra valgęs arba gėręs gėrimų, galinčių iškreipti patikrinimo rezultatus, yra vienas esminių: alkotesteris „Alcotest 6810“ matuoja alkoholio kiekį iškvėptame ore, todėl akivaizdu, kad atlikus patikrinimą iškart po to, kai apeliantas gėrė energinį gėrimą, matavimo duomenys galėjo būti iškreipti. Tad, remiantis vien alkotesterio duomenimis, tvirtinti, kad apeliantas vairavo neblaivus (0,58 promilės) ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, būtų neteisinga ir neobjektyvu.
4.3. Kad alkotesterio duomenys galėjo būti iškreipti, patvirtina ir VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atliktas pakartotinis apelianto neblaivumo patikrinimas: pirmą kartą alkoholio kiekis apelianto iškvėptame ore buvo nustatomas alkotesteriu „Drages Alcotest 5510“ ir 13.05 val. nustatytas rezultatas 0,00 prom. Antrą kartą – 13.15 val. nustatytas rezultatas toks pats – 0,00 prom. 13.05 val. paimtas apelianto kraujo mėginys. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 7118/2019 (01) matyti, kad apelianto kraujyje etilo alkoholio nerasta. Todėl apelianto į bylą pateikti pakartotinio patikrinimo rezultatai tik patvirtina, kad iškvepiamas oras nėra neginčytinas ir besąlygiškas rodiklis, sprendžiant klausimą dėl asmens neblaivumo.
4.4. Medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti aktas laikytinas įrodymu ir tais atvejais, kai ši apžiūra atlikta praėjus tam tikram laiko tarpui nuo reikšmingo įvykio. Neblaivumas tokiais atvejais nustatomas įvertinus visus byloje esančius įrodymus. Todėl apeliantas laiko visiškai nepagrįstomis teismo išvadas, kad teismas negalėjo remtis minėta specialisto išvada, nes apelianto neblaivumo patikrinimas atliktas praleidus Taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452, 29 punkte nustatytą vienos valandos terminą, ir kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotas nuostatas, jog asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, minėta specialisto išvada negali būti paneigiami alkotesterio duomenys. Vien aplinkybė, kad asmuo kreipėsi praėjus daugiau kaip valandai nuo pirminio patikrinimo, savaime negali paneigti medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti rezultatų. ANK nenustato, kad medicininės apžiūros aktas negali būti laikomas įrodymu (turi būti laikomas neteisėtu įrodymu), jei pati medicininė apžiūra atlikta praėjus tam tikram laiko tarpui nuo reikšmingo įvykio (pvz., vairuotojo sustabdymo).
4.5. Laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu. Tačiau jis reikšmingas iš esmės tik tuo aspektu, kad laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, kad asmuo per tam tikrą laiko tarpą iki medicininės apžiūros atlikimo asmuo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Visa tai lemia, kad teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti byloje surinktus įrodymus ir priimti sprendimą, ar jų pakanka konstatuoti, kad asmuo tam tikru momentu buvo neblaivus (buvo atitinkamo neblaivumo laipsnio) (LAT 2013-05-14 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-2013). Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta, kad apelianto padarytas pažeidimas užfiksuotas 2019-10-19 d. 11.47 val. ir nustatytas 0,58 prom. neblaivumas. VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje pirmą kartą apelianto alkoholio kiekis iškvėptame ore patikrintas 13.05 val. ir užfiksuotas rezultatas – 0.00 prom. Apelianto kraujyje etilo alkoholio nerasta. Taigi gydymo įstaigoje atlikto apelianto neblaivumo patikrinimo rezultatai nepatvirtina pareigūnų atlikto patikrinimo alkotesteriu duomenų.
4.6. Paprastai žmogaus organizmas per valandą pašalina 0,2–0,15 proc. alkoholio. Taigi, šiuo atveju ir praėjus 1 val. 18 min. po pirmojo patikrinimo, iš apelianto organizmo galėjo pasišalinti tik dalis alkoholio – 0,25–0,3 promilės ir kraujo tyrimo rezultatai būtų tai parodę. Aplinkybė, kad praėjus šiek tiek daugiau nei valandai po to, kai apelianto organizme nustatyta 0,58 promilės alkoholio, atlikus kraujo tyrimus etilo alkoholio nenustatyta visiškai, rodo, kad pirminio patikrinimo rezultatai nepatikimi ir negali būti laikomi įrodymu nustatant administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius.
Žemesnės instancijos teismas
4.7. Teismas visiškai nevertino, neatsižvelgė ir net nebandė patikrinti apelianto nurodytų aplinkybių, kad jis į VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės Priėmimo skyrių nuvyko laiku, t. y. 11.30 val. jau buvo priėmimo skyriuje, tačiau buvo priverstas laukti, nes buvo tikrinamas policijos pareigūnų atvežtas asmuo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nuo kreipimosi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą iki tyrimo pradžios taip pat praeina tam tikras laiko tarpas formalumams įforminti. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017-11-20 įsakymu Nr. V-1312 patvirtintos metodikos „Dėl medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir bendros asmens būklės įvertinimo“ 2 punktą medicininę apžiūrą sudaro asmens būklės vertinimas (2.1 punktas) ir tiriamųjų medžiagų paėmimas (2.2 punktas). Šios metodikos 6 punkte nurodyta, kad tiriamųjų medžiagų paimama ir (ar) asmens būklės vertinimas pradedamas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 valandą nuo asmens pristatymo ar atvykimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Šiuo atveju apeliantui nurodžius, kad į sveikatos priežiūros įstaigą jis atvyko laiku, o teismui nepatikrinus apelianto nurodytų aplinkybių apie tai, kad jis turėjo laukti priėmimo, visos abejonės turėtų būti vertinamos apelianto naudai. Teigti, kad per šį laiką apeliantas galėjo imtis kokių nors priemonių alkoholio kiekiui iš organizmo pašalinti, taip pat nėra jokio pagrindo, nes pagal byloje esančius asmens būklės vertinimo duomenis nėra pagrindo abejoti apelianto paaiškinimais, kad jis iš karto vyko į sveikatos priežiūros įstaigą.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į Ž. U. skundą Institucija su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą apylinkės teismo nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
7. Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis).
8. Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Taigi, ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas, t. y. pagal šią normą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo neblaivus (jam turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-4-2014, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-628/2018).
9. Asmens neblaivumo faktas konstatuojamas įrodymų vertinimo, kaip reikšmingų bylos aplinkybių nustatymo, proceso metu. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-2-2013, 2AT-9-2014).
10. Įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, tačiau, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, tai nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-24-2013, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2018). Medicininės apžiūros, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, metu nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą, taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų; jie, kaip minėta, taip pat turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014). Tačiau dėl įvykio metu užfiksuoto asmens neblaivumo laipsnio neturi kilti jokių abejonių.
11. Ž. U., vairavusiam transporto priemonę, įvykio vietoje, naudojant alkotesterį, 2019-10-19 11.47 val. buvo nustatytas 0,58 prom. neblaivumas. Duomenų apie tai, kad alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas Ž. U. neblaivumas įvykio vietoje, neatitiko jam keliamų reikalavimų, nėra. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar patikrinimą alkotesteriu atlikęs pareigūnas buvo supažindintas su alkotesterio „Alcotest 6810“ naudojimo instrukcija ir ar tinkamai atliko šį patikrinimą, tačiau apygardos teismas pažymi, jog jokių objektyvių duomenų, kad pareigūnai, atlikę patikrą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, nėra. Tokių duomenų nepateikia ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais ir patikimais, jei neįrodoma priešingai. Byloje pateiktas alkotesterio patikros sertifikatas, nurodant galimas paklaidas, alkotesterio numerį, patikros metodiką ir pan. Šis sertifikatas patvirtina, kad alkotesteris, kuriuo buvo tikrintas Ž. U. neblaivumas, buvo tinkamas naudoti, o sertifikato galiojimo laikas tikrinimo metu pasibaigęs nebuvo (sertifikatas galiojo iki 2019-12-14).
12. Apeliaciniame skunde teigiama, jog alkotesterio naudojimo instrukcija numato, kad, esant nedideliam alkotesterio rodmeniui, testą reikia pakartoti po 20 minučių, taip pat prieš atlikdami blaivumo testą pareigūnai pagal alkotesterio naudotojo instrukcijos reikalavimus turėjo įsitikinti, ar asmuo nieko nevalgė, negėrė bent 15–20 min., nerūkė bent 2 minutes, tačiau šiuo atveju tik po atlikto patikrinimo pareigūnai paklausė, ką apeliantas vartojo, apeliantas atsakė, kad gėrė energinį gėrimą, todėl, anot apelianto, atlikus patikrinimą iškart po to, kai jis gėrė energinį gėrimą, matavimo duomenys galėjo būti iškreipti, todėl, remiantis vien alkotesterio duomenimis, tvirtinti, kad apeliantas vairavo neblaivus (0,58 promilės) ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, būtų neteisinga ir neobjektyvu.
13. Apygardos teismas atmeta šį apeliacinio skundo argumentą kaip nepagrįstą. Pažymėtina, kad laiko tarpas, turintis praeiti po gėrimo, valgio, rūkymo iki testavimo, yra siejamas išimtinai su tiksliu alkoholio kiekio nustatymu, t. y. apie 15–20 min. užtrunka, kol alkoholis iš virškinimo organų patenka į kraują. Taip pat per 20 minučių nuo alkoholio vartojimo burnoje esantys koncentruoti alkoholio garai, kurie gali sugadinti alkotesterio jutiklį, yra išskaidomi. Todėl bet kokio maisto ar gėrimo vartojimas prieš tikrinimą įtakos alkoholio kiekiui kraujyje neturi. Be to, paties apelianto pateikiama versija apie vartotą gėrimą taip pat nėra nuosekli. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių vaizdo įrašų (b. l. 41) matyti, jog apeliantas po jo neblaivumo alkotesteriu patikrinimo informuoja policijos pareigūną, kad iš vakaro gėrė alaus, o prieš patikrinimą alkotesteriu gėrė giros. Tačiau, jau teikdamas skundus tiek apylinkės teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui, apeliantas nenurodo, jog buvo gėręs alaus, tačiau nurodo, jog prieš pat patikrinimą alkotesteriu gėrė energinį gėrimą. Nagrinėjamu atveju sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad apeliantui alkotesteriu nustatytas neblaivumo laipsnis (0,58 prom.) jokių abejonių nekelia.
14. Nors apeliantas, nesutikdamas su policijos pareigūnų alkotesteriu jam nustatytu neblaivumo laipsniu, pats savarankiškai nuvyko į gydymo įstaigą, kurioje pasitikrino neblaivumą savarankiškai ir pateikė specialisto išvadą (b. l. 6), kurioje nurodyta, kad Ž. U. savarankiškai atlikto jo neblaivumo nustatymo metu Ž. U. kraujyje etilo alkoholio nerasta, tačiau apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atliktas Ž. U. kraujo, paimto praėjus 1 val. 18 min. nuo Ž. U. patikrinimo alkotesteriu įvykio vietoje, tyrimas nepaneigia pareigūnų atlikto patikrinimo alkotesteriu duomenų. Įvertinus natūralų alkoholio koncentracijos mažėjimą organizme per tam tikrą laiko tarpą, natūralu, kad daugiau nei po valandos Ž. U. kraujyje etilo alkoholio galėjo būti nerasta.
15. Nors apeliaciniame skunde Ž. U. nurodo, kad į gydymo įstaigą kraujo mėginiui paimti jis kreipėsi laiku, tačiau šis jo skundo argumentas yra paneigtas administracinio nusižengimo byloje esančiu Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu (b. l. 4), iš kurio matyti, kad Ž. U. atvykimo į Priėmimo skyrių laikas yra 2019-10-19 13.05 val., t. y. gydymo įstaigoje Ž. U. laikas fiksuotas praėjus 1 val. 18 min. nuo jo patikrinimo alkotesteriu. Įvertinus išdėstytus argumentus kaip nepagrįsti atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad Ž. U. apžiūra gydymo įstaigoje užtruko ir tik dėl to buvo pavėluotai paimtas kraujo mėginys etilo alkoholio kiekiui jo kraujyje nustatyti.
16. Be to, pagrįstų abejonių teismui kelia ir Ž. U. apeliaciniame skunde nurodyta įvykių seka. Apeliaciniame skunde Ž. U. nurodo, jog gydymo įstaigoje kraujo mėginiui paimti jis buvo jau 11.30 val., tačiau buvo priverstas laukti, nes buvo tikrinamas policijos pareigūnų atvežtas asmuo. Tačiau atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, jog policijos pareigūnų alkotesteriu jis buvo tikrintas tik 11.47 val., administracinio nusižengimo protokolas surašytas 12.00 val., todėl absoliučiai nepagrįstas apelianto apeliacinio skundo teiginys, kad gydymo įstaigoje dėl kraujo mėginio paėmimo jis tariamai buvo 11.30 val., t. y. 17 minučių prieš jo patikrinimą alkotesteriu.
17. Pažymėtina, kad, sprendžiant klausimą dėl asmens atsakomybės pagal ANK 422 straipsnį, asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu. Byloje nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis Ž. U., vairavusio transporto priemonę, neblaivumo laipsnis, kaip to reikalaujama pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, nurodant straipsnio dispozicijoje būtinus nustatyti objektyviuosius administracinio nusižengimo sudėties požymius; Institucijai ir teismui pakako byloje esančių įrodymų padaryti pagrįstai ir neabejotinai išvadai dėl Ž. U. neblaivumo laipsnio.
18. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad Ž. U. kaltė, padarius administracinį nusižengimą, yra tinkamai įrodyta ir šis jo padarytas administracinis nusižengimas teisingai kvalifikuotas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, todėl Ž. U. apeliacinis skundas atmestinas ir paliktina nepakeista skundžiama apylinkės teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-01-16 nutartį palikti nepakeistą ir Ž. U. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.