Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2A-1586-430/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-11-19
Bylos Nr.: e2A-1586-430/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-14227-2018-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Loreta Braždienė, Laima Gerasičkinienė, Alma Urbanavičienė
Ieškovas: E. U.
Atsakovas: I. G., D. U., N. U.

Civilinė byla Nr. e2A-1586-430/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14227-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.17; 3.3.1.14 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Gerasičkinienės ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. U. (E. U.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. U. ieškinį atsakovams I. G., D. U. (D. U.), N. U., atstovaujamiems įstatyminės atstovės I. G., dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. U. (V. U.), išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VTAT).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas E. U. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iškeldinti atsakovę I. G. ir jos nepilnamečius vaikus (D. U. ir N. U.) su visa manta iš jam nuosavybės teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini), per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovui E. U. nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini). Šia gyvenamąja vieta naudojasi atsakovė I. G. su nepilnamečiais vaikais – D. U. ir N. U.. Teigė, kad atsakovai teisę naudotis šiuo butu įgijo po I. G. santuokos nutraukimo su nepilnamečių vaikų tėvu – V. U., teismui patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šioje nutartyje dėl santuokos nutraukimo buvo nustatyta, jog I. G. per 3 metus turi būti nuperkamas būstas, atitinkantis jos poreikius, o iki tol, kol bus nupirktas būstas, atsakovė su vaikais turi teisę gyventi bute (duomenys neskelbtini). Pabrėžė, kad, praėjus 3 metams, atsakovė toliau gyvena ieškovo bute. Pažymėjo, kad šiuo atveju tarp šalių buvo susiklostę neterminuoti panaudos teisiniai santykiai. 2017 m. lapkričio 3 d. ieškovas siuntė atsakovei pranešimą–pretenziją, kuriuo informavo atsakovę apie panaudos santykių nutraukimą ir iškeldinimą iš buto iki 2017 m. gruodžio 4 d., tačiau atsakovė į šias pretenzijas nereagavo. Teigė, kad atsakovė I. G. nemoka komunalinių mokesčių, nors sutartimi buvo įsipareigojusi tai daryti. Ieškovo manymu, kadangi neterminuota panaudos sutartis pasibaigė, atsakovė su nepilnamečiais vaikais gyvenamosios patalpos neatlaisvina ir neperduoda ieškovui, toliau gyvena jose be teisėto pagrindo, dėl to atsakovai turi būti iškeldinti. Pažymėjo, kad ginčo butas reikalingas pačiam ieškovui, kadangi pats ieškovas gyvena to paties namo pusrūsyje, pritaikytam gyventi tik iš dalies.

Atsiliepimas

3. Atsakovė I. G. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ji, būdama santuokoje su trečiuoju asmeniu V. U., 2002 m. balandžio 19 d. nusipirko butą (duomenys neskelbtini), kurį registravo ieškovo, trečiojo asmens V. U. sūnaus iš pirmosios santuokos, vardu. Patys sutuoktiniai tuo metu ketino ateityje statytis gyvenamąjį namą, tačiau užtrukus namo statybos procedūrų reikalams, šeima persikėlė gyventi į ginčo butą, jį remontavo už lėšas, kurios įgytos už parduotą butą (duomenys neskelbtini) gatvėje. 2004 ir 2006 metais sutuoktiniams gimė vaikai – D. ir N. Vėliau šeima iširo, dėl to sutuoktiniai kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, kartu su pareiškimu sutuoktiniai buvo pateikę 2011 m. rugsėjo 28 d. trišalę sutartį dėl įsipareigojimų, kurioje buvo nurodyta, jog butas (duomenys neskelbtini), įgytas santuokos metu, dėl to trečiasis asmuo V. U. įsipareigojo I. G. nupirkti kitą butą. Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teismas nurodė pareiškėjams ištaisyti pareiškimo trūkumus, nes jame, priešingai nei trišalėje sutartyje, buvo nurodyta, kad pareiškėjai dalintino nekilnojamojo turto neturi. Teismui pakartotinai nustačius pareiškimo trūkumus, o pareiškėjams jų neištaisius tinkamai, teismas pareiškimą grąžino. Santuoka tarp atsakovės ir trečiojo asmens V. U. buvo nutraukta jiems pateikus teismui 2011 m. gruodžio 19 d. dvišalę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje buvo aptarti V. U. įsipareigojimai dėl būsto. Tą pačią dieną buvo pasirašyta ir trišalė sutartis tarp ieškovo, atsakovės ir trečiojo asmens, kurioje dar kartą buvo pripažintas faktas, kad E. U. nuosavybės teise priklausantis butas (duomenys neskelbtini), buvo įgytas V. U. ir I. G. santuokos metu ir jų bendromis lėšomis, dėl to šalys susitarė, kad atsakovė turi teisę neatlygintinai jame gyventi, kol trečiasis asmuo V. U. įvykdys prisiimtą įsipareigojimą aprūpinti I. G. ir nepilnamečius vaikus kitu būstu. Teigė, kad jos buvęs sutuoktinis savo įsipareigojimą vilkino ir nemokėjo išlaikymo vaikams, dėl to atsakovė kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Pažymėjo, kad šalys buvo sudariusios ne vieną, o kelias trišales sutartis, kuriose buvo pripažinta, kad butas (duomenys neskelbtini), įgytas už sutuoktinių bendras lėšas, dėl to I. G. turinti atitekti ½ dalis buto yra kompensuojama, jog V. U. įsipareigojo nupirkti kitą būstą. Atsakovės manymu, šios trišalės sutartys rodo tikrąją šalių valią, sutarties sudarymo priežastis ir ketinimus. Pabrėžė, kad sutartyje nėra nustatyta, kad atsakovė su vaikais turi išsikelti iš ginčo buto, trečiajam asmeniui nevykdant savo įsipareigojimų. Teigė, kad vienašališkai sutartį galima nutraukti tik tokiu atveju, jeigu yra nustatomas esminis sutarties pažeidimas, tačiau šiuo atveju atsakovė sutarties nepažeidė, neginčijo ieškovo nuosavybės teisių, nereikalavo iš jo sumokėti atsakovės investuotų į butą lėšų. Atsakovės manymu, ieškovas, inicijuodamas šį procesą, vykdo savo tėvo valią, piktnaudžiauja teise ir nuslepia nuo teismo trišales sutartis. Akcentavo ir tai, kad atsakovė moka komunalinius mokesčius už butą. Atsakovės vertinimu, šiuo atveju tarp šalių susiklostė terminuoti panaudos santykiai, o jų pabaiga nustatyta juridiniu faktu – trečiojo asmens įsipareigojimu nupirkti atsakovei būstą.

Šalies argumentai

4. Ieškovas dublike papildomai nurodė, kad atsakovės paaiškinimai nėra nuoseklūs, nes pati atsakovė yra pripažinusi, jog šalių sudaryta sutartis yra neterminuota, tokia įregistruota ir Valstybės įmonės Registrų centro (toliau – VĮ Registrų centras) Nekilnojamojo turto registre. Ieškovo vertinimu, atsakovė nurodomą susitarimą dėl naudojimosi butu, gal ir galima buvo laikyti terminuotu, iki kol atsakovei bus nupirktas butas, tačiau butas turėjo būti nupirktas per 3 metus. Pasibaigus šiam terminui, panaudos sutartis tapo neterminuota, kurią ieškovas turi teisę nutraukti. Pabrėžė, kad aplinkybės, jog atsakovė konfliktuoja su ieškovo tėvu, niekaip nesusiję su juo pačiu. Pažymėjo, kad ieškovo daiktinės teisės į butą įregistruotos nuo 2002 metų ir niekada nebuvo ginčijamos.

Atsiliepimas

5. Atsakovė triplike papildomai nurodė, kad ginčo dėl to, jog tarp šalių susiklostė panaudos teisiniai santykiai, nėra. Pažymėjo, kad atsakovė kreipėsi į VĮ Registrų centrą tik tuomet, kai ieškovo tėvo iniciatyva prasidėjo teisminiai ginčai dėl sutartyje nurodytos sąlygos panaikinimo teismo tvarka ir po ieškovo pareikšto reikalavimo išsikelti iš buto. Teigė, kad tuo metu, kai ieškovo vardu buvo įregistruotas ginčo butas, jis pats buvo nepilnametis, neturėjo nei pajamų, nei santaupų, o butas buvo įgytas už bendras jo tėvo ir atsakovės lėšas. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė galėjo santuokos nutraukimo metu reikšti pretenzijas ieškovo tėvui dėl šio turto, tačiau šalys gražiuoju susitarė ir sudarė trišalę sutartį, dėl to atsakovė ieškovo nuosavybės teisių neginčijo.

6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. U. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ginčo butas, iš kurio atsakovus reikalaujama iškeldinti, yra ieškovo asmeninė nuosavybė nuo 2002 metų. Šis faktas nėra nuginčytas, dėl to ieškovo, kaip teisėto savininko interesai, turi būti ginami. Teigė, kad jo ir atsakovės asmeniniai santykiai ir įsipareigojimai yra jų tarpusavio reikalas, dėl to įtakos jo sūnaus nuosavybei neturi. Susitarimai, kiek tai susiję su teise atsakovams gyventi bute (duomenys neskelbtini), yra išimtinai ieškovo ir atsakovės susitarimai, dėl buto panaudos jis nėra šio susitarimo šalis, nes nėra buto savininkas, dėl to neturėjo teisės spręsti su butu susijusių klausimų. Ieškinį prašė tenkinti.

7. Išvadą teikianti institucija VTAT nurodė, kad atsakovės I. G. šeima nebuvo įrašyta nei į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, nei į Vilniaus miesto socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą. Pažymėjo, kad vaiko teisių įgyvendinimą visų pirma užtikrina tėvai, o tarnybai kiltų pareiga pasirūpinti nepilnamečiais juos laikinai apgyvendinant globėjų (rūpintojų) šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos institucijoje, iki tol, kol tėvai bus pajėgūs užtikrinti nepilnamečiams vaikams gyvenamąjį būstą.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė palaikė jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti.

Atsiliepimas

9. Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas palaikė atsiliepime ir triplike nurodytus nesutikimo su ieškiniu argumentus ir prašė ieškinį atmesti.

10. Trečiasis asmuo teismo posėdyje nedalyvavo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo E. U. atsakovės I. G. naudai 1 016,40 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo E. U. valstybės naudai 12,49 Eur bylinėjimosi išlaidų.

12. Teismas nustatė, kad atsakovės I. G. su nepilnamečiais vaikais gyvenimas ginčo bute buvo aptartas šalių tarpusavio susitarimais. Tiek ieškovo byloje pateikta šalių pasirašyta 2011 m. spalio 27 d. sutartimi dėl įsipareigojimų, tiek 2011 m. gruodžio 19 d. tarpusavio įsipareigojimų po santuokos nutraukimo sutartimi, ieškovas pripažino atsakovės teisę su vaikais nemokamai gyventi bute (duomenys neskelbtini). Atsakovų teisė gyventi ginčo bute yra ieškovo pripažinta ir tuo atveju, jeigu nebus laiku įvykdytos sutarties 5 ir 6 punktuose nurodytos sąlygos, kuriomis trečiasis asmuo V. U. įsipareigojo atsakovams (buvusiai sutuoktinei ir savo vaikams) nupirkti naują būstą. Duomenų, kad trečiasis asmuo V. U. įvykdė minėtą susitarimą, teismas nenustatė, priešingai, bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir baudos trečiajam asmeniui paskyrimo.

13. Teismas, sistemiškai vertindamas šalių pasirašytos trišalės sutarties turinį, padarė išvadą, kad šalių susitarimas dėl atsakovės gyvenimo ieškovui priklausančiame bute, iki atsakovė galės įsikelti į trečiojo asmens jai nupirktą butą, galėtų reikšti, jog šalys susitarė dėl atidedamojo termino, kuris priklauso nuo tam tikros sąlygos atsiradimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.33 straipsnio 2 dalis). Ši sąlyga iki šiol nėra įvykdyta. Teismo vertinimu, sutarties 5 punkte minimas 3 metų terminas nustatytas trečiajam asmeniui būsto nupirkimui, o ne atsakovės teisės gyventi ieškovui priklausančiame bute pasibaigimui. Teismas pabrėžė, kad pareiga išsikelti atsakovei iš buto kyla nuo to momento, kai jos nuosavybėn bus įgytas ir užregistruotas naujas būstas. Teismas akcentavo, kad tokiu būdu šalys susitarė dėl panaudos sutarties termino, kuris neįvykus tam tikrai šalių sutartai aplinkybei, nėra pasibaigęs ir negalima teigti, jog šalių panaudos sutartis yra neterminuota, kurią galima būtų nutraukti CK 6.642 straipsnio 1 dalies tvarka.

14. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir į įrodymų vertinimo taisykles, sprendė, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, dėl to negali būti patenkintas.

III. Apeliacinis skundas ir atsiliepimo į jį argumentai

15. Ieškovas E. U. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Prašo priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

16. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

17. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino šalių susitarimus dėl panaudos santykių, dėl to nepagrįstai panaudos pabaigą susiejo su sąlyga atsakovams nupirkti naują būstą. Pažymi, kad šalys sutartyje buvo susitarusios dėl 3 metų termino, kuriam suėjus, panauda tapo neterminuota ir apeliantas įgijo teisę ją nutraukti. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutarties sąlygas vertino atsietai ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad neva atsakovės teisė gyventi apeliantui priklausančiame bute nepriklauso nuo šalių sutartos sąlygos būstą nupirkti per 3 metus. Šias aplinkybes šalys aiškiai įtvirtino ir 2011 m. gruodžio 19 d. sutartyje dėl šalių tarpusavio įsipareigojimų po santuokos nutraukimo, kurios pagrindu, neįvykus sąlygai per 3 metus nupirkti būstą, VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota neterminuota panauda. Pabrėžė ir tai, kad 2011 m. gruodžio 19 d. sutarties 3 punkte buvo numatyta, kad šalys susitarė, jog atsakovė su vaikais galės gyventi ginčo bute neterminuotai, jeigu nebus įvykdytos šios sutarties 5 ir 6 punktų nustatytos sąlygos, dėl to teismas negalėjo konstatuoti, kad tarp šalių susiformavo terminuota panauda, kadangi šalių sudaryta sutartis nurodo priešingai, o apeliantas galėjo neterminuotą panaudos sutartį nutraukti, ką ir padarė.

18. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas aplinkybes, ar tarp šalių susiklostė neterminuotos panaudos santykiai, nevertino visų įrodymų ir susiklosčiusių aplinkybių: 1) VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų (7.1 punkto), jog atsakovė yra įregistravusi neterminuotą panaudos sutartį; 2) kitų teismų išaiškinimo, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. eA2-2894-558/2017, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo atsakovės ir trečiojo asmens santuokos nutraukimo byloje, nurodė, jog ieškovas turėtų kreiptis su atskiru ieškiniu į teismą dėl panaudos nutraukimo ir iškeldinimo; 3) aplinkybės, kad sąlyga, su kuria pirmosios instancijos teismas susisiejo panaudos pabaigą, tikėtina, jog neįvyks. Tai patvirtina atsakovės į bylą pateiktas 2018 m. gruodžio 3 d. patvarkymas dėl informacijos pateikimo, iš kurio matyti, kad trečiasis asmuo V. U. informavo antstolį, jog neturi jokių finansinių galimybių įvykdyti vykdomąjį raštą, t. y. nupirkti butą. Pabrėžia, kad sutarties nuostata, apibrėžianti terminą įvykiu, kuris gali ir neįvykti, pažeidžiamas imperatyvusis teisės normos reikalavimas apibrėžti terminą įvykiu, kuris gali ir neįvykti, dėl to ši sutarties sąlyga pripažįstama negaliojančia ab initio; 4) ieškovo lūkesčių, jog apeliantas tikėjosi, kad atsakovai jam priklausančiame bute gyvens 3 metus, nes pagal skundžiamą sprendimą apeliantas tikėtina niekada negalės naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu butu. Pažymi, kad joks protingas asmuo niekada nebūtų sudaręs buto panaudos sutarties, kurios pabaigos terminas priklauso nuo sąlygos, kuri neaišku ar kada įvyks ir kurios įvykdymas priklauso išimtinai nuo trečiojo asmens veiksmų; 5) aplinkybių, kad atsakovė nevykdo pareigos išlaikyti ir saugoti butą, nes ieškovas pateikė į bylą įrodymų, kad atsakovė ne visuomet laiku atsiskaito su komunalinių paslaugų teikėjais. Papildomai apeliantas kartu su apeliaciniu skundu teikia papildomus įrodymus, kurie pagrindžia, jog atsakovė ir toliau nevykdo savo pareigos išlaikyti butą.

19. Teigia, kad teismas, skirdamas prioritetą atsakovės nepilnamečių vaikų teisei į gyvenamąjį būstą, šiuo atveju suvaržė apelianto teisę į nuosavybę, nors vaiko teisę į gyvenamąjį būstą turi užtikrinti tėvai, bet ne tretieji asmenys.

Atsiliepimas

20. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš apelianto atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.

21. Nurodo, kad skunde keliamas klausimas dėl sutarties sąlygos turinio aiškinimo. Teigia, kad ieškovas sutarties sąlygą „būstas I. G. turi būti nuperkamas per trejus metus nuo šios sutarties patvirtinimo teisme dienos. Iki tol, kol bus nupirktas būstas, I. G. su vaikais neatlygintinai gyvena bute (duomenys neskelbtini)“ bando aiškinti kaip neva nustatančią atsakovų teisę gyventi ginčo dalyku esančiame bute trejus metus nuo sutarties patvirtinimo. Atsakovės vertinimu, tiek lingvistiškai aiškinant pacituotą sutarties nuostatą, tiek sistemiškai ją aiškinant su kitomis sutarties sąlygomis ir faktinėmis aplinkybėmis, šalys apibrėžė šį panaudos terminą konkrečiu juridiniu faktu – įvykiu (t. y. bus nupirktas butas), o ne trejų metų terminu. Atsakovė mano, kad tai patvirtina ir paties ieškovo veiksmai, t. y. pastarasis pretenzijas atsakovei pareiškė ne suėjus trejų metų terminui, bet iš karto po to, kai atsakovė pabandė teismo tvarka priversti ieškovo tėvą įgyvendinti sutarties sąlygą dėl kito buto nupirkimo.

22. Teigia, kad apelianto nurodomos aplinkybės apie tai, jog Nekilnojamojo turto registre įregistruotas neterminuotos panaudos sutarties faktas būtų svarbus, jeigu pats ieškovas būtų sudaręs minėtą sutartį ir vėliau įsigijęs ginčo dalyku esantį butą, dėl kurio Nekilnojamojo turto registre būtų įregistruotas atitinkamas juridinis faktas.

23. Nekvestionuoja ieškovo teisės kreiptis į teismą dėl iškeldinimo, tačiau tarp reikalavimo teisės turėjimo ir pareikšto ieškinio reikalavimo yra didžiulis skirtumas, dėl to teismo išaiškinimas (pasiūlymas) ieškovui kreiptis į teismą dėl iškeldinimo, nereiškia, jog atitinkamą reikalavimą pareiškęs ieškovas yra (bus) teisus.

24. Teigia, kad ne pirmosios instancijos teismas, bet trišalės sutarties šalys panaudos sutarties pabaigą susiejo su atitinkamu juridiniu įvykiu, kuris neįvyksta dėl nesąžiningų ir neteisėtų trečiojo asmens veiksmų. Atsakovės manymu, šis teisminis ginčas realiai buvo inicijuotas ne ieškovo, bet jo tėvo, kuris, vengdamas vykdyti teismo sprendimą, nusprendė tokiu būdu „paspausti“ atsakovę.

25. Atsakovė nesuvaržo ieškovo teisės į nuosavybę, kadangi tuomet pats panaudos faktas turėtų būti vertintas kaip nuosavybės teisės suvaržymas, tačiau ieškovas nereiškė reikalavimo dėl savo paties sudarytos trišalės sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis. Be to, pabrėžė, kad net jeigu toks reikalavimas šioje byloje būtų pareikštas, atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, nebūtų teisinio pagrindo spręsti, jog sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis ieškovui sąlygomis, nes ieškovas iš sandorio gavo naudos, t. y. atsakovė, jos santuokos su ieškovo tėvu nutraukimo metu, nereiškė reikalavimų į ginčo dalyku esantį butą, nereikalavo sumokėti jai į buto ir žemės įsigijimą ir buto pagerinimą investuotų piniginių lėšų.

26. Pažymi, kad atsakovė vykdo pareigą išlaikyti ir saugoti butą, o apeliaciniame skunde minima skola susidarė dėl ieškovo, kuris taip pat gyvena ginčo dalyku esančiame bute, kaltės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

28. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimą dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.

29. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl atsakovų iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

30. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovui E. U. pagal 2002 m. balandžio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. AD-1275 nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini). Šiam butui įregistruotas juridinis faktas – sudaryta 2011 m. gruodžio 19 d. panaudos sutartis, aprašymas „I. G. su vaikais bute turės teisę gyventi neterminuotai“ (e. b. t. 1, b. l. 4–5, 69–71). 2011 m. gruodžio 19 d. buvo sudaryta trišalė panaudos sutartis tarp ieškovo E. U., atsakovės I. G. ir trečiojo asmens V. U., kurioje šalys pripažino, jog I. G. su vaikais negali likti be būsto, dėl to jai suteikiama teisė nemokamai gyventi bute (duomenys neskelbtini), apmokant komunalinius patarnavimus (sutarties 2 punktas), šalys susitarė, jog per 3 metus po šios sutarties pasirašymo V. U. organizuoja buto (duomenys neskelbtini), pardavimą, ir perką būstą I. G., kuris atitinka sutartyje nurodytas sąlygas (sutarties 5 punktas), būstas I. G. gali būti perkamas ir be buto (duomenys neskelbtini), pardavimo (sutarties 6 punktas), o taip pat susitarė, kad I. G. su vaikais bute (duomenys neskelbtini), turės teisę gyventi neterminuotai, jeigu nebus įvykdytos šios sutarties 5 ir 6 punktuose nustatytos sąlygos, o V. ir E. U., gyvenantys nuomojamame bute, nesikels gyventi į butą (duomenys neskelbtini), kol jame gyvens I. G. (e. b. t. 3, b. l. 2). Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-621-845/2012 buvo nutraukta atsakovės I. G. ir trečiojo asmens V. U. (ieškovo tėvo) santuoka, buvo patvirtinta sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartyje dėl būsto nurodyta, jog šalys, atsižvelgdamos į tai, kad vaikai lieka gyventi su motina I. G., ir pripažindamos tai, kad vaikai negali likti be būsto, susitaria, kad V. U. iš savo lėšų įsipareigoja aprūpinti I. G. būstu (nupirkdamas naują būstą I. G. nuosavybės teisėn), kuris tenkintų I. G. ir jos vaikus pagal plotą, patogumus ir lokalizaciją. Būstas turi būti nuperkamas per trejus metus nuo šios sutarties patvirtinimo teisme dienos. Iki tol, kol bus nupirktas būstas, I. G. su vaikais neatlygintinai gyvena bute (duomenys neskelbtini) (e. b. t. 1, b. l. 6–8). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi tenkintas I. G. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. 2-621-845/2012 dalyje dėl V. U. įsipareigojimo aprūpinti (nupirkti) I. G. naują būstą, tenkinanti jos ir pastarosios vaikų interesus pagal būsto plotą, patogumus ir lokalizaciją (e. b. t. 1, b. l. 119–121). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eA2-2894-558/2017 atmestas pareiškėjų V. ir E. U. prašymas suinteresuotam asmeniui I. G. atnaujintoje civilinėje byloje Nr. 2-621-845/2012 dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu dalyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų „dėl būsto“ pakeitimo ir sprendimas paliktas nepakeistas (e. b. t. 1, b. l. 10–17). 2017 m. lapkričio 3 d. ieškovas išsiuntė atsakovei pranešimą–pretenziją, kuria ieškovas nustatė atsakovei 1 mėnesio terminą turtui atlaisvinti ir perduoti ieškovui (t. y. išsikelti iš buto) (e. b. t. 1, b. l. 18), 2018 m. sausio 15 d. išsiųstas pakartotinis reikalavimas (e. b. t. 1, b. l. 21).

Žemesnės instancijos teismas

31. Nagrinėjamu atveju, ieškovo E. U. ieškinys dėl atsakovų iškeldinimo buvo grindžiamas tuo, kad ginčo šalis siejo neterminuota panaudos sutartis, kuri buvo nutraukta CK 6.642 straipsnio 1 dalies pagrindu, tačiau atsakovė su nepilnamečiais vaikais iš ieškovui priklausančio buto neišsikėlė ir tokiu būdu atsakovai gyvena bute be teisinio pagrindo ir pažeidžia buto savininko teises. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl atsakovų iškeldinimo iš jam nuosavybės teise priklausančių patalpų. Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų matyti, jog pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ginčo šalis siejo prievoliniai teisiniai santykiai (panaudos sutartis), tarp šalių buvo susitarimas dėl atsakovės gyvenimo ieškovui priklausančiame bute iki atsakovė galės įsikelti į trečiojo asmens jai nupirktą būstą, ir tokiu būdu buvo susitarta dėl atidedamojo termino, kuris priklauso nuo tam tikros sąlygos atsiradimo (CK 6.33 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, tokia panaudos sutartis negali būti laikoma neterminuota, kurią būtų galima nutraukti CK 6.642 straipsnio 1 dalies tvarka. Apeliantas su tokiu teismo sprendimu nesutinka, motyvuodamas tuo, jog teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir šalių susitarimą, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

32. Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas, o pagrįstu – kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne interpretuojant atskirus faktus (CPK 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Rungimosi principas reikalauja, kad šalys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, nei jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.).

33. Pažymėtina, kad iškeldinimas iš patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gyvenimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2003, 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2008). Tuo atveju, kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos; teismas turi nustatyti, ar ieškovas yra savininkas ir ar egzistuoja neteisėtas jo nuosavybės teisės apribojimas (pažeidimas). Jei ginčo šalis sieja gyvenamosios patalpos nuomos sutartis ar panaudos sutartis, reikalavimas dėl iškeldinimo turi būti sprendžiamas pagal specialiai šiuos materialinius teisinius santykius reglamentuojančias CK XXI ar XXXII skyriaus normas, įrodinėjimo dalykas tokiu atveju yra faktinės aplinkybės, su kuriomis įstatymas sieja nuomininko ar panaudos gavėjo teisės naudotis gyvenamąja patalpa pabaigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011).

34. Šalių paaiškinimais ir bylos medžiaga byloje neginčijamai nustatytos faktinės aplinkybės, kad ieškovas E. U. yra vienintelis (duomenys neskelbtini), teisėtas savininkas, kuriam ginčo butas priklauso pagal 2002 m. balandžio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. AD-1275. Šios ieškovo nuosavybės teisės į butą nėra nuginčytos ar ginčijamos. Atsakovė su nepilnamečiais gyvena ieškovo bute 2011 m. gruodžio 19 d. trišalės neatlygintinos panaudos sutarties, sudarytos tarp ieškovo E. U., atsakovės I. G. ir trečiojo asmens V. U., pagrindu. Tarp šalių yra ginčas, ar 2011 m. gruodžio 19 d. šalių sudaryta panaudos sutartis yra terminuota, ar neterminuota, kadangi nuo to priklauso panaudos sutarties galiojimo ir nutraukimo tvarka.

35. Pagal CK 6.629 straipsnio 1 dalyje pateiktą panaudos sutarties sampratą neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Panaudos sutarties nutraukimo tvarka numatyta CK priklauso nuo sutarties pobūdžio, t. y. ar sutartis sudaryta atitinkamam terminui (terminuota) ar neterminuota. Terminuota sutartis pasibaigia pasibaigus terminui, jeigu panaudos davėjas nesutinka termino pratęsti. Taip pat šalys gali reikalauti sutartį nutraukti prieš terminą esant CK 6.641 straipsnyje numatytoms aplinkybėms. Esant neatlygintinai neterminuotai panaudos sutarčiai, kiekviena daikto neatlyginio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino (CK 6.642 straipsnio 1 dalis), t. y. įstatymas numato supaprastintą (palengvintą) abiejų sutarties šalių teisę atsisakyti neterminuotos daikto neatlygintinio naudojimo sutarties. Kaip minėta, ieškovas ir atsakovė nesutaria dėl sudarytos sutarties sąlygų turinio ir terminų, skirtingai aiškina panaudos sutarties galiojimo trukmę.

36. Siekiant nagrinėjamoje byloje tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį, turi būti vadovaujamasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis, atsižvelgiant į byloje nustatytas ir ginčo šalių nurodytas aplinkybes. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, sutarties šalims nesutariant dėl sudarytos sutarties sąlygų turinio, tokios sąlygos aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo ir sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Aiškinant sutarties turinį prioritetas teikiamas tikrųjų sutarties šalių ketinimų (valios) nustatymui, nepakanka remtis pažodiniu jos tekstu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės, susijusios su konkrečios sutarties šalių elgesiu sudarant ir vykdant sutartį, jų santykių praktika; aiškinant sutartį reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje ir nenurodytos, priimtiniausią pagal sutarties prigimtį sąvokų reikšmę, papročius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005; kt.). Taip pat kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatymu teismas įpareigotas patikrinti, ar pažodinis sutarties tekstas atitinka tikruosius sutarties šalių ketinimus. Teismas turi kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinti šalių valią, išreikštą joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Visuotinai priimtų ir analogiškų šalims protingų asmenų vienodai suprantamų posakių (terminų) vartojimas sudarant sutartį yra viena priemonių, užtikrinančių teisinį tikrumą ir sutarties šalių teisėtų lūkesčių apsaugą. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad aiškinant sutartį svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2009; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013; kt.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju yra itin svarbus šalių sudarytos panaudos sutarties galiojimas laiko atžvilgiu (terminą) apibrėžiančių sutarties sąlygų aiškinimas.

37. Iš trišalės 2011 m. gruodžio 19 d. sutarties sąlygų matyti, jog atsakovei buvo suteikta teisė nemokamai gyventi bute (duomenys neskelbtini), apmokant komunalinius patarnavimus (sutarties 2 punktas). Sutarties 5 ir 6 punktuose nustatyta, kad šalys pripažįsta sąlygą, jog per 3 metus po šios sutarties pasirašymo V. U. organizuoja buto (duomenys neskelbtini), pardavimą, veikdamas kartu su E. U., ir perka būstą I. G., kuris atitinka sutartyje nurodytas sąlygas. Būstas atsakovei gali būti perkamas ir be buto (duomenys neskelbtini), pardavimo, jeigu būtų įvykdytos sutartyje nurodytos sąlygos. Sutarties 3 punkte nustatyta, kad atsakovė su vaikais bute (duomenys neskelbtini), turės teisę gyventi neterminuotai, jeigu nebus įvykdytos šios sutarties 5 ir 6 punktuose nustatytos sąlygos. Sutarties 8 punkte nustatyta, kad I. G. patvirtina, kad nuo to momento, kai jos nuosavybėn bus įgytas ir užregistruotas naujas būstas, ji per protingą laikotarpį, kaip galima greičiau, išsikels iš buto (duomenys neskelbtini) ir neturės ir nereikš jokių pretenzijų.

38. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad šios sutarties sąlygos neįrodo neterminuotos sutarties buvimo, o buvo sudaryta panaudos sutartis su atidedamuoju terminu, kuris priklauso nuo tam tikros sąlygos atsiradimo (CK 6.33 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Pirmiausia pažymėtina, kad CK 6.629 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutarčiai taikomos šio kodekso 6.479 straipsnio, reglamentuojančio nuomos sutarties terminą nuostatos. CK 6.479 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatyta, kad nuomos sutartis gali būti terminuota arba neterminuota, tačiau visais atvejais sutarties terminas negali būti ilgesnis kaip 100 metų. Sutarties terminas nustatomas šalių susitarimu. Jeigu sutarties terminas joje nenustatytas, tai laikoma, kad sutartis neterminuota. Terminuotą sutartį galima apibrėžti kaip tokią, kurios pasibaigimas arba vykdymas priklauso nuo tam tikro laiko – termino – pasibaigimo. Civilinės teisės doktrinoje išaiškinta, kad svarbu nepainioti termino ir sąlygos. Sąlygą ir terminą skiria keli požymiai. Vienas iš pagrindinių požymių tas, kad esant nustatytam terminui, visada aišku, kad terminas ar tam tikra aplinkybė, kuria jis apibrėžtas, tikrai anksčiau ar vėliau atsiras (pvz., konkreti data, konkretaus asmens mirtis ir kita). Kadangi laikas yra objektyvus veiksnys, terminas anksčiau ar vėliau baigsis, nors, kaip yra ir neapibrėžto termino atveju, jo pasibaigimo momentas gali ir nebūti tiksliai žinomas, tuomet toks terminas laikomas neapibrėžtu, t. y. nustatytas nurodant įvykį, kuris neišvengiamai įvyks, tačiau nežinant, kada būtent tai atsitiks. Tuo tarpu sąlyga yra įvykis, kuris apskirtai neaišku ar įvyks (V. Mikelėno prievolių teisės pirmoji dalis, 2002).

39. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į ginčo sutarties nuostatas, sprendžia, jog minėti ginčo sutarties punktai dėl buto pirkimo atsakovei apskritai gali neįvykti, tai patvirtina ir trečiojo asmens V. U. elgesys, kuris per tiek metų nuo šios sutarties sudarymo, šios sąlygos neįgyvendino ir nurodė atsiliepime į ieškinį teismui, kad neturi galimybių šios sąlygos ateityje įgyvendinti. Dėl to, tokios sutarties nuostatos, kurios gali apskirtai neįvykti, ir kurios iš viso nepriklauso nuo panaudos davėjo ar panaudos gavėjo valios, remiantis civilinės teisės doktrina, negali būti laikomos panaudos sutarties terminu (su atidedamąja sąlyga, kaip tai nurodė pirmosios instancijos teismas), o laikoma sąlyginė trišalės sutarties sąlyga, kuri neturi įtakos panaudos sutarties rūšies kvalifikacijai (sprendžiant, ar panaudos sutartis terminuota, ar neterminuota). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčo 2011 m. gruodžio 19 d. sutartyje šalys buvo aptarusios konkretų 3 metų terminą (t. y. įvykį su terminu, kuris tikrai įvyks), per kurį trečiasis asmuo V. U. turėjo organizuoti atsakovei I. G. buto pirkimą (Sutarties 5 punktas). Sutarties 3 punkte šalys susitarė, kad pasibaigus šiam terminui, atsakovė su vaikais, galės gyventi ginčo bute neterminuotai. Taigi, sistemiškai aiškinant šias sutarties sąlygas, darytina išvada, jog ginčo sutartis, visoms šalims sutarus, pirmus trejus metus buvo terminuota, o pasibaigus (neįgyvendinus) šiam terminui tapo neterminuota, kas ir buvo šiuo atveju (trečiajam asmeniui nevykdant įsipareigojimo atsakovei ir atsakovei toliau gyvenant ieškovo būste). Pažymėtina ir tai, kad tokios sąlygos neprieštarauja CK 6.481 straipsniui (kuris taikomas ir panaudos sutartims), kuriame nustatyta, kad sutartis tampa neterminuota, jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi daiktu ir nuomotojas tam neprieštarauja. Priešingas aiškinimas šioje ginčo situacijoje, prieštarautų CK 6.629 straipsnyje nustatytai panaudos sutarties sampratai ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, kadangi panaudos sutartis nustato laikiną perdavimą naudotis daiktu, priklausomą nuo panaudos davėjo valios, o ne naudojimąsi daiktu iš esmės be laikinumo (be termino) iki kol įvyks tam tikras įvykis ir nepriklausančio nuo panaudos davėjo valios (t. y. šiuo atveju iki kol trečiasis asmuo nupirks atsakovei būstą), kuris, kaip nustatyta, tikėtinai gali net neįvykti, trečiajam asmeniui neturint galimybių nupirkti butą.

40. Pabrėžtina ir tai, kad panaudos sutartyje nurodytos sąlyginės sąlygos (dėl trečiojo asmens įsipareigojimo atsakovei nupirkti butą) buvo patvirtintos Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-621-845/2012, kurioje buvo sprendžiamas pareiškėjų I. G. (šios bylos atsakovės) ir trečiojo asmens V. U. (šios bylos trečiojo asmens) pareiškimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtintas toks trečiojo asmens (vieno iš sutuoktinių) įsipareigojimas. Šios bylos ieškovas nebuvo minėtos bylos ir patvirtinto teismo sprendimu įsipareigojimo šalimi, t. y. ginčo 2011 m. gruodžio 19 d. panaudos sutarties sąlygos, susijusios dėl naujo būsto atsakovei pirkimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš esmės sieja tik atsakovę ir trečiąjį asmenį (buvusius sutuoktinius), tačiau ne ieškovą ir atsakovę. Ieškovas panaudos sutartimi, ją pasirašęs, tik patvirtino, jog pripažįsta sąlygas dėl trečiojo asmens įsipareigojimo, tačiau kartu patvirtino, jog leidžia atsakovei su vaikais gyventi bute neterminuotai, jeigu trečiasis asmuo neįgyvendins įsipareigojimo per sutartyje nurodytą terminą. Taigi, nors ieškovas patvirtino minėtas sąlygas, jas pasirašęs, bet tokios sąlygos (susijusios su buvusių sutuoktinių susitarimais) iš esmės prieštarauja panaudos sutarties esmei ir sampratai, kurį įtvirtinta CK 6.629 straipsnyje, t. y. jog panaudos sutarties esmė yra tai, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės, tačiau tokiomis sutartimis nėra įsipareigojama spręsti dėl kitų asmenų (šiuo atveju sutuoktinių) tarpusavio įsipareigojimų. Tokia sąlyga neturi panaikinti panaudos davėjo valios. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dalyje ši ginčo 2011 m. gruodžio 19 d. sutartis iš esmės yra sutartis dėl tuometinių sutuoktinių tarpusavio įsipareigojimų po santuokos nutraukimo (siekiant aprūpinti vieną iš sutuoktinių su vaikais gyvenamąja vieta), tačiau kadangi tokia sutartis (kaip trišalė) negalėjo būti patvirtinta santuokos nutraukimo byloje, santuokos nutraukimo bylą nagrinėjęs teismas atsisakė tvirtinti tokį trišalį susitarimą, ji buvo sudaryta atskiru susitarimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į šias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tikėtina, kad ši sutartis buvo sudaryta išimtinai atsakovės ir trečiojo asmens, o ne ieškovo, interesais. Pabrėžtina, kad kiekvienas susitarimas turi atitikti asmenų, sudarančių šiuos susitarimus, teisėtų lūkesčius, o šiuo atveju, vertinant protino žmogaus požiūrio aspektu, apeliantas negalėjo neturėti lūkesčio neterminuotai nesinaudoti jam nuosavybės teise priklausančiu butu, kai pats neturi kito būsto, ir sudaryti tokias panaudos sutarties sąlygas, kurios pasibaigimas, priklausytų nuo sąlygos, kuri neaišku ar kada įvyks ir kurios įvykdymas priklauso išimtinai nuo trečiojo asmens veiksmų, įsipareigojimų santuokos nutraukimo byloje.

41. Atsakovės nurodomos ir įrodinėtos byloje aplinkybės, kad ji buvo prisidėjusi prie ginčo buto įsigijimo ar jame atlikto remonto, neturi reikšmės byloje kilusiam ginčui išspręsti, kadangi atsakovė neginčijo ieškovo nuosavybės teisės ir pareiškė priešieškinio. Taip pat ginčo situacijai neturi reikšmės ieškovo nurodomos aplinkybės dėl iškeldinimo tuo pagrindu, jog atsakovė nemoka tinkamai komunalinių mokesčių, kadangi panaudos sutartis buvo nutraukta CK 6.642 straipsnio, o ne CK 6.641 straipsnio pagrindu.

42. CK 6.642 straipsnio 1 dalis numato jog kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino. Įspėjimas ir termino pasibaigimas yra juridiniai faktai, nutraukiantys turto panaudos sutartį. Tačiau įstatymas nereglamentuoja įspėjimo formos. Praktikoje dažniausiai toks įspėjimas siunčiamas registruotu laišku, perduodamas per notarą, advokatą, kadangi pasirinkus tokią įspėjimo formą lengviausia įrodyti, kad įspėjimas buvo įteiktas atitinkamu laiku. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovas buvo informavęs atsakovę apie neterminuotos sutarties nutraukimą ir reikalavimą išsikelti. Be to, pats kreipimasis į teismą pareiškiant ieškinį taip pat laikytinas tinkamu informavimu (įspėjimu) apie ieškovo valią nutraukti panaudos sutartį. Ieškovas į teismą su ieškiniu kreipėsi 2018 m. gegužės 9 d., dėl to laikytina, kad atsakovė jau daugiau negu metus buvo informuota apie ieškovo valią nutraukti sutartį, atitinkamai laikytina, kad CK 6.642 straipsnio 1 dalies reikalavimai nutraukiant panaudos sutartį yra įvykdyti. Atsakovė ieškovo patalpų neatlaisvino iki šiol, dėl to ieškovas, kaip ginčo patalpų savininkas, po sutarties nutraukimo įgijo teisę reikalauti iškeldinti iš patalpų CK 4.98 straipsnio, pagal kurį turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, pagrindu, dėl to ieškovo reikalavimas ginčo situacijoje dėl atsakovų iškeldinimo turėjo būti tenkintas.

43. Pabrėžtina, kad ieškovas be atsakovės I. G. kartu prašo iškeldinti ir jos nepilnamečius vaikus. Konstitucijos 39 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas. Vieni iš bendrųjų vaiko teisių apsaugos principų yra tai, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, minimalių pragyvenimo lėšų ir globos ar rūpybos, o sandoriai, sudaryti paliekant vaiką be gyvenamojo būsto, pripažįstami negaliojančiais (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1, 5, 6 punktai, 13 straipsnio 1 dalis). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Užtikrinti gyvenamąjį būstą vaikui privalo abu tėvai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintos vaiko teisės į gyvenamąjį būstą apsaugos požiūriu tokioje faktinėje ir teisinėje situacijoje svarbu laikytis interesų pusiausvyros principo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, siekiant nustatyti šalių interesų pusiausvyrą bylose dėl iškeldinimo iš gyvenamojo būsto, privaloma atsižvelgti į vaiko teisių apsaugą, nes tai yra viešasis interesas, todėl taikomos prievolių teisės normos turi būti derinamos su šeimos teise, kurioje prioritetine pripažįstama vaiko teisių apsauga. Nepilnamečiai vaikai – viena iš labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių. Tarptautinė bendrija bei atskiros valstybės vaikams nustato padidintos teisinės apsaugos reikalavimus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnis). Dėl to, ginant vaiko teises, turi būti pasirenkamas toks racionalus sprendimo būdas, kad tos minimalios gyvenimo sąlygos, kurias jie turėjo, būtų išsaugotos. Įstatymas formuluoja bendrąjį principą, kad nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto. Šio principo įgyvendinimą turi užtikrinti vaiko tėvai, kiti teisėti atstovai, o jiems neišgalint – valstybė per savo institucijas, tačiau pažymėtina, kad vaiko teisių, kaip ir bet kurių teisių, negalima suabsoliutinti. Vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-415/2016; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006). Šios bylos faktinių aplinkybių kontekste, t. y. nesant duomenų, kad tėvai dėl kokių nors objektyvių ar subjektyvių priežasčių neturi galimybių įgyvendinti pareigos užtikrinti gyvenamąjį būstą vaikams (užtikrinti vaikų teisės į gyvenamąjį būstą), nėra pagrindo pripažinti, kad yra teisinė būtinybė ginti vaikų interesus suvaržant buto savininko teises. Todėl nėra teisinio pagrindo neiškeldinti atsakovės ir jos nepilnamečių vaikų iškeldinimo iš ieškovui priklausančio buto, tačiau, atsižvelgus į nepilnamečių vaikų, kuriuos prašoma iškeldinti, tėvų tarpusavio nesutarimus, į tai, kad atsakovai ilgą laiką gyveno ieškovo patalpose ir gali prireikti laiko išsikelti, dėl to, kolegijos nuomone, tikslingą sprendimą dėl iškeldinimo atidėti 3 mėnesiams, o ne 1 mėnesiui kaip to prašo apeliantas (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

44. Kiti apelianto skundo ar atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015).

45. Esant išdėstytiems motyvams, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad ginčo šalis siejo terminuoti (su atidedamąja sąlyga) panaudos teisiniai santykiai, neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė procesinės teisės normas, reguliuojančias ieškinio faktinio ir teisinio pagrindo nurodymą ir tai turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas iš dalies, t. y. iškeldinant atsakovę I. G. ir jos nepilnamečius vaikus (D. U. ir N. U.) su visa manta iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini), per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (t. y. šio sprendimo priėmimo dienos) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

46. Apeliacinės instancijos teismui tenkinant ieškovo apeliacinį skundą ir priimant naują sprendimą – ieškinį patenkinant, kartu iš naujo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1 268,65 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 75 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 1 193,65 Eur už advokato teisinę pagalbą.

47. Spręsdama dėl atlygintinų išlaidų (už advokato teisinę pagalbą) dydžio, teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų pobūdį, turinį.

48. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, atsižvelgdama į bylos sudėtingumą, apimtį, spręstų klausimų kiekį, ieškovo patirtas 1 193,65 Eur išlaidas pirmosios instancijos teisme už advokato teisinę pagalbą ir 75 Eur išlaidas už sumokėtą žyminį mokestį laiko pagrįstomis. Įvertinusi tai, kad atsakovai D. U. ir N. U. yra nepilnamečiai, dėl to visos ieškovo bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės I. G., t. y. bendrai 1 268,65 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys).

49. Taip pat iš atsakovės I. G. priteistinos valstybei procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, t. y. 12,49 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

50. Apeliacinį skundą patenkinus, tenkintinas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliaciniame procese, pateikus jas patvirtinančius įrodymus, t. y. 75 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo E. U. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-653-465/2019 panaikinti ir priimti naują sprendimą – iškeldinti atsakovus I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) D. U., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. U., a. k. (duomenys neskelbtini) kartu su jų visa manta iš ieškovui E. U., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančio buto (duomenys neskelbtini), per 3 mėnesius nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos.

Priteisti ieškovui E. U., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 268,65 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti ieškovui E. U., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 75 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 12,49 Eur pašto išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Sumokėjus nurodytą sumą, kvito originalą būtina nedelsiant pateikti teismui.

Informuoti apie priimtą sprendimą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teisėjai Loreta BraždienėLaima GerasičkinienėAlma Urbanavičienė