Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2A-1634-656/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-10-11
Bylos Nr.: e2A-1634-656/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-30590-2019-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Alvydas Barkauskas, Andrius Ignotas, Rūta Latvelė
Ieškovas: A. T.
Atsakovas: O. T., L. T., L. B.

Kategorijos

2.6.8.6pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.8.9pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.10.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.18.2Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-1634-656/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30590-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.6; 2.6.8.9; 2.6.10.5.1; 2.6.18.1; 3.3.1.18.2. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), ir Rūtos Latvelės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. sprendimo ir 2022 m. balandžio 15 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. T. ieškinį atsakovams O. T., L. T. ir L. B. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia bei iškeldinimo,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia 2018 m. kovo 25 d. tarp O. T. ir L. T. sudarytą panaudos sutartį dėl ½ dalies 3 kambarių buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 67,17 kv.m. (toliau vadinama ir Butu) dalies žemės sklypo bei dalies negyvenamosios patalpos-automobilių stovėjimo aikštelės su dviračių saugyklomis panaudos. Iškeldinti L. T. ir L. B. su jiems priklausančiu turtu iš Buto, žemės sklypo bei negyvenamosios patalpos-automobilių stovėjimo aikštelės su dviračių saugyklomis.

2. Ieškovė teismo posėdyje atsisakė ieškinio reikalavimo dėl L. B. iškeldinimo ir teismas atsisakymą priėmė.

Šalies argumentai

3. Ieškovė nurodė, kad 2008 m. lapkričio 29 d. ieškovė A. T. ir atsakovas O. T. sudarė santuoką, kuri 2017 m. lapkričio 17 d. buvo nutraukta. Kauno apylinkės teismas patvirtino šalių sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo sąlygas pagal kurias susitarė, jog Butas po santuokos nutraukimo lygiomis dalimis, po ½ dalį atitenka O. T. ir A. T. asmeninėn nuosavybėn. 2019 m. birželio 18 d. atsakovas su seserimi L. T. sudarė panaudos sutartį dėl ½ dalies turto (toliau – Panaudos sutartis). Ši sutartis sudaryta be ieškovės žinios ir sutikimo. 2019 m. birželio 26 d. ieškovė pareikalavo, kad šie asmenys išsikeltų iš buto, kadangi naudojimosi butu tvarka nenustatyta. Ieškovė prašo pripažinti panaudos sutartį negaliojančia, kadangi nebuvo suderinta su bendraturte, t.y. ieškove. Ieškovė, vadovaudamasi CK 4.98 straipsniu, taip pat prašė iškeldinti kartu su L. T. gyvenantį L. B.. Ieškovė iki ieškinio pareiškimo nežinojo apie Panaudos sutarties nutraukimą. L. T. ir L. B. toliau gyvena Bute be teisinio pagrindo.

Atsiliepimas

4. Atsakovai prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad Butą ieškovė ir atsakovas pasidalino lygiomis dalimis, kadangi kreditorius Luminor Bank AB nesutiko modifikuoti sutuoktinių prievolės. Todėl ieškovės ir atsakovo prievolė bankui liko solidari. Esant minėtoms aplinkybėms ieškovė ir atsakovas nusprendė nurodytą turtą parduoti (kiekvienam iš jų priklausančias dalis) ir visiškai atsiskaityti su kreditoriumi. Sutartimi šalys susitarė dėl minėto turto pardavimo atsakovės ir atsakovo O. T. tėvui J. T.. Butą buvo nuspręsta parduoti būtent J. T., todėl, kad J. T. investavo didžiąją dalį pinigų, skirtų Butui įrengti, o Butas tik formaliai buvo registruotas kaip įgytas atsakovo ir ieškovės santuokoje. Tiek ieškovė, tiek atsakovas sudarė identiškas preliminariąsias sutartis dėl Buto pardavimo J. T., kuriomis tiek ieškovė, tiek ir atsakovas įsipareigojo sudaryti pagrindines jiems priklausančio turto dalių pirkimo-pardavimo sutartis. Preliminariųjų sutarčių sudarymas buvo panaudotas kaip užtikrinimo priemonė, skirta užtikrinti ieškovei ir atsakovui priklausiusio ir lygiomis dalimis pasidalinto turto pardavimą J. T..

5. Atsakovų teigimu, nepaisant to, kad ieškovė ir atsakovas tiek nutraukdami santuoką, tiek ir sudarydami preliminariąsias sutartis buvo pasiekę susitarimą parduoti nurodytą turtą J. T., atsakovė atsisakė sudaryti jai priklausančios minėto turto dalies pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovė ir O. T. susitarė, kad ieškovė nereikš pretenzijų dėl buto, nes faktinis Buto savininkas yra J. T.. Dėl šios priežasties Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1205-918/2019, kurioje J. T. reikalavo priteisti iš ieškovės preliminarioje sutartyje numatytą baudą dėl atsisakymo sudaryti pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį.

6. Atsakovei L. T. buvo įteiktas 2019-06-26 įspėjimas dėl išsikėlimo iš patalpų. Minėtu įspėjimu buvo reikalaujama per tris mėnesius nuo įspėjimo gavimo dienos su daiktais išsikelti ir atlaisvinti butą. Gavusi įspėjimą, atsakovė nutarė nutraukti su atsakovu sudarytą panaudos sutartį. Dėl šios priežasties atsakovai O. T. ir L. T. 2019-08-08 susitarimu dėl panaudos sutarties nutraukimo susitarė nuo susitarimo pasirašymo dienos nutraukti panaudos sutartį. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja iškeldinti atsakovę su jos turtu iš buto, kadangi ieškovei priklauso tik ½ turto dalis, todėl ji neturi teisės reikšti reikalavimo kitai turto daliai.

II. Teismo sprendimo esmė

7. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. balandžio 13 d. sprendimu nusprendė ieškovės A. T. ieškinį dėl panaudos sutarties pripažinimo negaliojančia bei iškeldinimo atmesti, priteisti iš ieškovės A. T., atsakovo O.T. naudai 387,20 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisti iš ieškovės A. T. valstybės naudai 48,78 Eur pašto išlaidų. 2022 m. balandžio 15 d. papildomu sprendimu teismas nusprendė priteisti atsakovei L. T., iš ieškovės A. T. 320 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

8. Teismas nustatė, kad gavus ieškovės reikalavimą, atsakovai panaudos sutartį nutraukė (2019 m. rugpjūčio 8 d. susitarimas dėl panaudos sutarties nutraukimo). Ieškovė ieškinį teismui pateikė jau po panaudos sutarties nutraukimo.

9. Teismas nurodė, kad jeigu Panaudos sutartis bylos nagrinėjimo metu galiotų, teismas turėtų teisinį pagrindą spręsti dėl jos pripažinimo negaliojančia, kadangi šalys nepateikė įrodymų, kad atsakovo valdomą turto dalį galima atskirai identifikuoti. Ieškovė prašanti pripažinti Panaudos sutartį negaliojančia neprašo taikyti restitucijos. Kadangi Panaudos sutartis nutraukta iki ieškinio padavimo teismui dienos, ieškovė nenurodė, kokios pasekmės (nuostoliai, žala) jai būtų kilę, šių pasekmių neįrodinėja ieškiniu ar pasisakymais teismo posėdžio metu, todėl teismas ginčijamame Sprendime nurodė, kad nėra pagrindo spręsti dėl Panaudos sutarties pripažinimo negaliojančia.

Šalies argumentai

10. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl pažeistų jos nuosavybės teisių gynimo, tvirtindama, kad atsakovė, gyvendama Bute, pažeidžia jos, kaip bendraturtės, teises. Iš byloje surinktų įrodymų bei šalių, jų atstovų paaiškinimų (tiek raštu, tiek teismo posėdžio metu) nenustatyta, kad atsakovė naudotųsi ieškovės turto dalimi, t.y. nenustatyta, kad atsakovė gyventų visame Bute (ir ieškovės priklausančioje dalyje). Iki turto faktinio padalijimo atsakovas turi teisę gyventi savo dalyje būsto arba įgyvendinti savo kaip savininko teises (pakviesdamas į svečius atsakovę, leisdamas jai apsistoti ir pan.). Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad atsakovė su savo turtu būtų visame būste arba ieškovės būsto dalyje. Ieškinys grindžiamas deklaratyviu savininko teisių pažeidimu, jo nekonkretizuojant. Teismas nusprendė, jog ieškovė neįrodė ieškinio būtinųjų sąlygų, neįrodė, kad yra pagrindas suvaržyti atsakovų teises ir įpareigoti juos išsikelti iš viso būsto (ne tik ieškovės valdomos būsto bei kitų patalpų, žemės sklypo dalies) pagal ieškovės pageidavimą, todėl ieškovės ieškinys šioje dalyje atmestinas visiškai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Apeliacinio skundo argumentai

11. Ieškovė (apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. sprendimą bei 2022 m. balandžio 15 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti.

12. Apeliantė nurodė, kad Panaudos sutartis pažeidžia imperatyvias CK 4.75 str., 4.78 str. nuostatas bei tai, kad Panaudos sutartis (kuri Ieškinio pateikimo metu buvo nutraukta) sukėlė Ieškovei neigiamas pasekmes ir žalą, todėl turėjo būti pripažinta negaliojančia. Ieškovė reikšdama Ieškinį pripažinti Panaudos sutartį negaliojančia (nors ši jau buvo nutraukta) neprivalėjo reikšti reikalavimo dėl restitucijos taikymo.

13. Ieškovės teisės yra pažeistos, nes atsakovė iki šiol neišsikrausto iš Buto dalies, nors ieškovė jos gyvenimui minėtame būste prieštarauja, nes juo siekia naudotis su nepilnamečiais vaikais. Pirmosios instancijos teismas teisiškai nekvalifikavo tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių.

14. Ieškovė, ginčydama sandorį, neprivalo reikšti reikalavimo taikyti restituciją, nes ją ex ofjicio taiko teismas (kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, pripažindamas sandorį negaliojančiu, privalo ex officio (pagal pareigas) išspręsti restitucijos klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-313/2020, 107 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika), taigi, toks teismo Sprendimo motyvas, atmetant ieškinio reikalavimus, yra nepagrįstas. Restitucijos taikymą iš esmės būtų atitikęs antrojo ieškovės reikalavimo - iš Buto iškeldinti atsakovę L. T. - patenkinimas (daikto išreikalavimas iš svetimo neteisėto valdymo).

15. Naudojimosi tvarka Butu nėra nustatyta, t. y. nenustatyta, kokios konkrečios Buto dalys kuriam iš bendraturčių tenka naudotis, ir į tai, kad Ieškovės sutikimas sudaryti su atsakovais Panaudos sutartį nebuvo gautas, taip pažeidžiant bendraturčių teises ir teisėtus interesus bei CK 4.75 str., 4.78 str. nuostatas, akivaizdu, kad sudaryta Panaudos sutartis, tol, kol ji nebuvo panaikinta, buvo neteisėta bei dėl to pripažintina negaliojančia.

16. CK 4.75 str., 4.78 str. nuostatos yra imperatyvios, o Panaudos sutartis yra sudaryta jas pažeidžiant, t.y. neturint Ieškovės sutikimo suteikti Butą, kurio naudojimosi tvarka nenustatyta, panaudai. Atsižvelgiant į tai, Panaudos sutartis negaliojo nuo pat jos sudarymo momento, kaip neteisėta, todėl privalėjo būti panaikinta.

17. Nesutiktina su teismo teigimu, kad Panaudos sutarties egzistavimas nesukėlė ieškovei jokių neigiamų pasekmių ar žalos. Pažymėtina, jog Ieškovė apie Panaudos sutarties nutraukimą sužinojo tik šios civilinės bylos nagrinėjimo metu - jai toks dokumentas ar informacija iki ieškinio pateikimo Teismui suteikta nebuvo. Ieškovė, prieš kreipiantis į teismą, 2019 m. birželio 26 d. įspėjimu dėl išsikėlimo iš patalpų pareikalavo, kad atsakovė per 3 mėnesius nuo šio įspėjimo gavimo dienos su daiktais išsikeltų ir atlaisvintų Turtą. Minėtame įspėjime Ieškovės atstovė nurodė, jog jeigu atsakovė neišsikels, bus kreipiamasi į teismą dėl Panaudos sutarties pripažinimo negaliojančia ir atsakovės iškeldinimo. Atsakovė į minėtą pranešimą jokio atsakymo nepateikė, ieškovės neinformavo, jog Panaudos sutartį, gavusi minėtą pranešimą, su atsakovu 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutraukė. Taigi, ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą, reikšdama reikalavimą pripažinti Panaudos sutartį negaliojančia, nes būtent šio sandorio pagrindu atsakovė grindė savo gyvenimo Bute teisėtumą.

18. Atmesdamas ieškinį teismas nurodė „Iš byloje surinktų įrodymų bei šalių, jų atstovų paaiškinimų (tiek raštu, tiek teismo posėdžio metu) nenustatyta, kad atsakovė naudotųsi ieškovės turto dalimi, t.y. nenustatyta, kad atsakovė gyventų visame bute (ir ieškovės priklausančioje dalyje).“ Tokia teismo išvada neatitinka pačių atsakovų paaiškinimu - atsakovai niekada neteigė, jog atsakovė gyvena tik dalyje Buto. CPK 182 str. 1 d. 5 p. numatyta, jog proceso dalyviams nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais (CPK 187 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, atsakovams pripažinus, jog L. T. gyvena visame Bute, ieškovė tokios faktinės aplinkybės įrodinėti neprivalėjo.

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog kai naudojimosi bendru daiktu tvarka nenustatyta ar kitokiais būdais su kitais bendraturčiais nesuderinta, kokį konkretų turtą (jo dalį) vienas iš bendraturčių gali išnuomoti ar suteikti panaudai tretiesiems asmenims, nuomos ar panaudos sutartis negali būti sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498-248/2016). Priešingu atveju ne tik būtų neaišku, kokia turto dalimi ir kuriuo konkrečiai turtu (patalpomis, statiniais) gali naudotis tretieji asmenys, bet ir, vienam bendraturčiui įgyvendinant nuosavybės teisę, būtų pažeidžiama kitų bendraturčių teisė naudotis savo nuosavybe.

20. Nors teismas, pažeisdamas jam tenkančias pareigas, nekvalifikavo šalis siejusių santykių, tačiau akivaizdu, jog Bute atsakovė gyvena faktinės panaudos, sudarytos tarp jos ir Atsakovo, pagrindu (rašytinė Panaudos sutartis yra nutraukta), kuri, vadovaujantis kasacinio teismo praktika negali būti sudaryta, nes nėra aišku, kurios konkrečios Buto patalpos priskirtinos Ieškovės naudojimui, kurios - Atsakovui (naudojimosi tvarka nėra nustatyta). Konkrečių patalpų, kurias perduotų naudotis atsakovei Atsakovas O. T. nenurodė ir Panaudos sutartyje, kurią vėliau nutraukė.

21. Pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo bylinėjimosi išlaidų priežastimi. Atsakovė L. T. apie ieškovės ketinimus ją iškeldinti ir ginčyti Panaudos sutartį teismine tvarka sužinojo 2019 m. liepos 3 d., tačiau jokio atsakymo ieškovei nepateikė, 2019 m. rugpjūčio 8 d. su Atsakovu pasirašė susitarimą dėl Panaudos sutarties nutraukimo, tačiau apie jį ieškovės taip pat neinformavo. Atsižvelgiant į tai, atsakovė yra atsakinga už susidariusias ieškovės bylinėjimosi išlaidas, dalyje dėl Panaudos sutarties pripažinimo negaliojančia.

22. Aplinkybę, kad ieškovės teisės yra pažeistos patvirtina faktas, kad atsakovė iki šiol neišsikrausto iš Buto, nors ieškovė jos gyvenimui minėtame būste prieštarauja, nes juo siekia naudotis su nepilnamečiais vaikais.

Atsiliepimų argumentai

23. Atsakovas O. T. atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, kad prieš kreipdamasi į teismą ieškovė turėjo įsitikinti dėl Panaudos sutarties galiojimo, kadangi ieškovė buvo pateikusi atsakovei 2019-06-26 įspėjimą dėl išsikėlimo iš patalpų. Panaudos sutartis buvo nutraukta įspėjimo laikotarpiu. Esant minėtoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl Panaudos sutarties pripažinimo negaliojančia atmestinas kaip nepagrįstas — Panaudos sutartis yra pasibaigusi, kadangi buvo nutraukta atsakovo ir atsakovės susitarimu iki ieškinio pareiškimo.

24. Ieškovė pirmosios instancijos teisme nenurodė ir neįrodė pažeidimų, kuriuos neva sukelia jau ieškinio pateikimo metu nutraukta Panaudos sutartis, bei padarinių, kurių siekia reikšdama reikalavimą pripažinti Panaudos sutartį negaliojančia, nors turėjo pareigą pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos poziciją. Ieškovei neįvykdžius šios įrodinėjimo pareigos, jai tenka neigiamos su tuo susijusios pasekmės, ką konstatavo pirmosios instancijos teismas sprendime atmesdamas ieškinį.

25. Ieškovė buvo aplaidi ir nerūpestinga, todėl pareiškė nepagrįstą ieškinį dėl jau nutrauktos Panaudos sutarties pripažinimo negaliojančia, neįsitikinusi tuo, jog Panaudos sutartis jau nutraukta. Bylinėjimosi išlaidos šioje dalyje susidarė dėl Ieškovės kaltės, todėl negali būti priteisiamos iš atsakovės. Be to, ieškovė tokio reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės, jeigu šioje dalyje pareikšti reikalavimai nebūtų tenkinami, nereiškė bylos nagrinėjimo Pirmosios instancijos teisme metu, todėl negalėjo pateikti kartu su Apeliaciniu skundu nesilaikant CPK nustatytos tvarkos. CPK 306 str. 2 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

26. Atsakovo įsitikinimu, ieškovės reikalavimas dėl iškeldinimo iš Buto dalies turi būti vertinamas atsižvelgiant į faktines aplinkybes, kurios susiklostė santuokos metu ir po santuokos nutraukimo. Sutuoktiniai buvo tik formalūs Buto įgijėjai ir niekada Bute negyveno ir juo nesinaudojo.

27. 2016 m. vasario mėn., Buto dalyje pradėjo gyventi atsakovė. Ieškovei atsakovo artimųjų giminaičių gyvenimo Buto dalyje faktas buvo ilgą laiką žinomas ir dėl to ieškovė niekada iki pat 2019-06-26 įspėjimo pateikimo neprieštaravo. Svarbu tai, kad Buto dalyje atsakovė apsigyveno ieškovei ir atsakovui O.T. būnant santuokoje, t. y. dar iki Panaudos sutarties sudarymo.

Šalies argumentai

28. Ieškovės teiginiai neva atsakovas patvirtino, kad atsakovė gyvena visame Bute yra nepagrįsti. Atsakovas nurodo, kad tokių teiginių niekada neišsakė ir tokių melagingų faktų nepripažino, todėl argumentai neva ieškovė tokios faktinės aplinkybės įrodinėti neprivalėjo pagal CPK 182 str. 1 d. 5 p. yra visiškai nepagrįsti ir pateikti nesilaikant CPK nustatytos tvarkos. CPK 312 str. numato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Minėtų aplinkybių ieškovė neįrodė ir net neįrodinėjo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl neturėjo jokio pagrindo jų nurodyti apeliaciniame skunde. Būtent tokias aplinkybes patvirtino ir Pirmosios instancijos teismas Sprendime: „<...> Iš byloje surinktų įrodymų bei šalių, jų atstovų paaiškinimų (tiek raštu, tiek teismo posėdžio metu) nenustatyta, kad atsakovė naudotųsi ieškovės turto dalimi, t. y. nenustatyta, kad atsakovė gyventų visame bute (ir ieškovės priklausančioje dalyje)“.

Atsiliepimas

29. Ieškovė pripažįsta aplinkybes, jog ji yra 1/2 dalies Buto savininkė, o naudojimosi Butu tvarka nėra nustatyta. Nepaisant to, Ieškovė pareikštu Ieškiniu reikalavo iškeldinti iš viso Buto, nors jai priklauso tik 1/2 Buto idealioji dalis. Atsakovo įsitikinimu, Ieškovė savarankiškai, t. y. be kito bendraturčio (Atsakovo) pritarimo ir bendro reikalavimo dėl iškeldinimo pateikimo, negali reikalauti iškeldinti iš viso Buto, kadangi nėra nustatyta naudojimosi Butu tvarka.

30. Atsakovas nesutinka, kad atsakovės gyvenimas Buto dalyje gali būti laikomas ieškovės teisių pažeidimu, dėl kurio galėtų būti tenkinamas ieškovės reikalavimas dėl atsakovės iškeldinimo iš Buto dalies.

31. Ieškovė pirmosios instancijos teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių ieškovės realius siekius persikraustyti su nepilnamečiais vaikais gyventi į (duomenys neskelbtini), susirasti naują darbą (duomenys neskelbtini), o nepilnamečiams vaikams pradėti lankyti ugdymo įstaigas šiame mieste.

32. Atsakovė L. T. atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstė iš esmės analogiškus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

33. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

34. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės argumentus, sprendžia, kad ieškovė reiškia negatorinį ieškinį CK 4.98 straipsnio pagrindu, nes savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

36. CK 4.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006). CK 4.78 straipsnyje nustatyta, jog kiekvienas bendraturtis turi teisę perleisti kitam asmeniui nuosavybėn, išnuomoti ar kitu būdu perduoti naudotis, įkeisti ar kitaip suvaržyti visą savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį, išskyrus šiame kodekse nustatytas išimtis. CK 4.78 straipsnyje nustatyta bendraturčio teisė išnuomoti ar kitu būdu perduoti naudotis savo dalį ar dalies dalį yra prievolinio pobūdžio. Pagal CK 6.477 straipsnio 3 dalį, 6.629 straipsnio 2 dalį, tiek nuomos, tiek panaudos sutartimi perduodant daiktą laikinai valdyti ir juo naudotis, tokioje sutartyje turi būti nurodytas daiktas ar jo požymiai, leidžiantys nustatyti daiktą, kurį nuomotojas (panaudos davėjas) privalo perduoti nuomininkui (panaudos gavėjui). Jeigu tokie požymiai sutartyje nenurodyti ir sutarties dalyko negalima nustatyti remiantis kitais požymiais, sutartis laikoma nesudaryta. Bendraturtis jam tenkančią turto dalį gali išnuomoti (suteikti panaudai) tik tokiu atveju, kai tą dalį galima identifikuoti. Kai naudojimosi bendru daiktu tvarka nenustatyta ar kitokiais būdais su kitais bendraturčiais nesuderinta, kokį konkretų turtą (jo dalį) vienas iš bendraturčių gali išnuomoti ar suteikti panaudai tretiesiems asmenims, nuomos ar panaudos sutartis negali būti sudaryta. Priešingu atveju ne tik būtų neaišku, kokia turto dalimi ir kuriuo konkrečiai turtu (patalpomis, statiniais) gali naudotis tretieji asmenys, bet ir, vienam bendraturčiui įgyvendinant nuosavybės teisę, būtų pažeidžiama kitų bendraturčių teisė naudotis savo nuosavybe. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 4.75 straipsnio 1 dalies ir CK 4.78 straipsnio santykio, išaiškino, kad CK 4.78 straipsnyje nurodytos bendraturčio teisės, tarp jų ir teisė išnuomoti visą savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį, kai naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarka nustatyta, yra neribotos ir jų įgyvendinimas niekaip nesuvaržytas, išskyrus šiame kodekse nustatytas išimtis. Aiškinant priešingai, CK 4.78 straipsnyje įtvirtintos bendraturčio teisės netektų prasmės. Tai reiškia, kad bendraturčiui savo dalį nuomojant, perduodant panaudai ar pan., teisiškai reikšminga aplinkybė, ar nustatyta naudojimosi bendru turtu tvarka. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498-248/2016).

37. CK 4.37 straipsnio 1 dalis numato savininko teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. CK 4.98 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (negatorinis ieškinys). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išaiškino, kad iki turto faktinio padalijimo atsakovas turi teisę gyventi savo dalyje būsto arba įgyvendinti savo kaip savininko teises (pakviesdamas į svečius atsakovę, leisdamas jai apsistoti ir pan.), nors naudojimosi Butu tvarka nenustatyta.

38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kad atsakovė su savo turtu būtų visame būste arba būsto dalyje, ieškinys grindžiamas absoliučios savininko teisės naudotis turtu pažeidimu, jo nekonkretizuojant.

39. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, ieškovė neturėjo įrodinėti, kad jos teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, atsakovai turėjo įrodyti, kad jų elgesys atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; 2020 m. gegužės 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-248-2020; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-403/2020; kt.). Ar ieškovės teises naudoti ir valdyti ginčo turtą savo nuožiūra suvaržęs atsakovas elgiasi teisėtai, turi būti sprendžiama pagal tai, ar atsakovas elgiasi pagal susitarimus, leidimus ar kitokius sandorius, kurie sudaryti ir galioja tarp ieškovės, kaip turto bendraturtės, ir atsakovo – savininkės teises varžančio asmens.

40. Byloje nustatyta, kad nors rašytine forma tarp atsakovų O. T. ir L. T. sudaryta Panaudos sutartis nutraukta, Bute žodinio susitarimo pagrindu toliau gyvena atsakovė L. T. ir naudojasi visu ar dalimi Buto, t.y. sutartiniai panaudos santykiai tęsiasi, nors atsakovas negavo ieškovės sutikimo.

41. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančia tarp O. T. ir L. T. sudarytą panaudos sutartį dėl ½ dalies 3 kambarių buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 67,17 kv.m. dalies žemės sklypo bei dalies negyvenamosios patalpos-automobilių stovėjimo aikštelės su dviračių saugyklomis panaudos, iškeldinti L. T. ir L. B. su jiems priklausančiu turtu iš Buto, žemės sklypo bei negyvenamosios patalpos-automobilių stovėjimo aikštelės su dviračių saugyklomis yra pagrįsti ir tenkinami.

Dėl bylos baigties

42. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinį skundas tenkinamas ir pirmosios instancijos teismo 2022 m. balandžio 13 d. sprendimas ir 2022 m. balandžio 15 d. papildomas sprendimas naikinami ir priimamas naujas sprendimas ieškinį patenkinti visiškai.

43. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai dėl rašytinės Panaudos sutarties nutraukimo po nagrinėjamos bylos iškėlimo bei šalių susitarimų dėl Buto pardavimo iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

44. Šalių atstovai baigiamosiose kalbose kėlė klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų. Atsakovės teigė, kad nėra pagrindo priteisti ieškovės patirtų 3000 eurų atlyginimo advokatei išlaidų, nes pervesta kitam advokatui, nėra sąskaitų faktūrų.

45. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu

46. Ieškovė pateikė mokėjimo pavedimą, kuriame nurodyta, kad Dianai Višinskienei 2022-01-22 pervedama 3000 eurų „už atliktus darbus” ir pačiame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikė išlaidų paskaičiavimą, todėl atsakovės atstovo argumentai nepagrįsti. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, paskaičiavimų dalis, kurioje apskaičiuotas 2000 Eur atlyginimas už baigiamosios kalbos parengimą (20 val.) vertintina kritiškai. Šios išlaidos neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas 8.20 punkto reikalavimų, pagal kuriuos už kitų teisinių paslaugų, nenurodytų šių rekomendacijų 8.1 – 8.9 punktuose teikimo valandą priteisiama 0,1 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio. Nagrinėjamu atveju tai būtų maksimali 3358,60 eurų suma (1 679,30 Eur (užpraėjusio, t. y. 2022 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 0,1x20). Ieškovės atstovė prašo priteisti mažesnę 2000 eurų sumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, prašomas priteisti 2000 Eur atlyginimas už baigiamosios kalbos parengimą pernelyg didelis, nes byloje pateikta rašytinė 5 puslapių baigiamoji kalba, tačiau baigiamojoje kalboje tik apibendrinami anksčiau išdėstyti argumentai, todėl teisėjų kolegija mažina šią bylinėjimosi išlaidų dalį iki 500 eurų ir iš viso ieškovei priteisia 1500 eurų išlaidų advokatės pagalbai apmokėti.

47. Be to, ieškovė paduodama ieškinį sumokėjo 150 eurų žyminį mokestį. Iš viso ieškovei iš atsakovų O. T. ir L. T. priteisiama po 825 eurus bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.

48. Apeliantė paduodama apeliacinį skundą sumokėjo 188 eurų žyminį mokestį, kuris apeliacinį skundą patenkinus lygiomis dalimis priteisiamas iš atsakovų O. T. ir L. T..

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 325 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Apeliacinį skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. sprendimą ir 2022 m. balandžio 15 d. papildomą sprendimą.

Priimti naują sprendimą:

„Pripažinti negaliojančia tarp O. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir L.T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarytą panaudos sutartį dėl ½ dalies buto/patalpos-buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei dalies negyvenamosios patalpos-automobilių stovėjimo aikštelės su dviračių saugyklomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), panaudos.

Iškeldinti L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), su jai priklausančiu turtu iš buto/patalpos-buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 18162/1119600 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei 5826/66536 dalies negyvenamosios patalpos- automobilių stovėjimo aikštelės su dviračių saugyklomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš O. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 825 (aštuonis šimtus dvidešimt penkis) eurus bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.”

Priteisti ieškovei A. T. iš atsakovų O. T. ir L. T. po 94 eurus bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Teisėjai Alvydas BarkauskasAndrius IgnotasRūta Latvelė