Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas, eI3-263-283/2022

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-03-15
Bylos Nr.: eI3-263-283/2022
Teisminio proceso Nr.: 3-65-3-00491-2020-5
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjas: Dalytė Zlatkuvienė (pirm.)
Pareiškėjas: V. Z.
Atsakovas: (duomenys neskelbtini), Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas

Administracinė byla Nr.eI3-263-283/2022Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00491-2020-5

Procesinių sprendimų kategorijos: 22.3.8; 55.1.3(S)REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 15 d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalytė Zlatkuvienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Irenai Žemaitienei,dalyvaujant per vaizdo konferencijų programą „ZOOM“:pareiškėjui V. Z. (V. Z.) ir jo atstovui advokatui P. S.,

atsakovo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovėms A. P. ir V. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Z. skundą atsakovui (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl grąžinimo į vidaus tarnybą ir kompensacijos už priverstinę pravaikštą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas V. Z. (toliau – ir pareiškėjas, ir V. Z.) skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė: 1) panaikinti atsakovo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, ir (duomenys neskelbtini) AVPK) viršininko 2020 m. spalio 27 d. įsakymą Nr. 89-TE-183 „Dėl V. Z. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – Įsakymas) ir grąžinti pareiškėją į (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (toliau – (duomenys neskelbtini) rajono PK) Reagavimo skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigas; 2) priteisti pareiškėjui piniginę kompensaciją už priverstinės pravaikštas nuo nušalinimo iš vidaus tarnybos (nuo 2020 m. rugsėjo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) AVPK viršininko 2020 m. spalio 27 d. priimtu Įsakymu buvo atleistas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą. Įsakymas priimtas, remiantis 2020 m. spalio 21 d. parengta tarnybinio patikrinimo išvada “Dėl (duomenys neskelbtini) apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) V. Z. ir (duomenys neskelbtini) apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (duomenys neskelbtini) O. G. veiksmų” (toliau – Išvada).

Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2012 m. birželio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A520-2362/2012, 2013 m. kovo 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-565/2013, 2013 m. lapkričio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A662-1631/2013, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1867-492/2015 pateiktais išaiškinimais, nurodė, kad, sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, visų pirma, turėtų būti išanalizuota, ar Išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą.

Pasisakydamas dėl tariamų pareiškėjo pažeidimų, susijusių su galimai padaryto teisės pažeidimo išaiškinimu ir atskleidimu bei bandymu jį nuslėpti, V. Z. vertino, kad nors Išvadoje ne kartą minima, kad jis, nustatęs akivaizdžius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187, 281¹ ir 284 straipsniuose arba Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, 426 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 481 ir, 488 straipsniuose, požymius, siekdamas išvengti tariamų neigiamų pasekmių dėl to, kad jo vardu deklaruotas automobilis “Renault Laguna”, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis “Renault Laguna”) dalyvavo įvykyje, bei turėdamas tikslą tai nuslėpti, nesiėmė jokių reikiamų veiksmų šiems teisės pažeidimams ištirti ir patraukti atsakomybėn teisės pažeidėjus, tačiau nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų nurodytas išvadas ir leistų pagrįstai teigti apie kokį nors teisės pažeidimą, dėl kurio reikėtų pradėti kokį nors tyrimą. Pareiškėjo teigimu, tiriant jo veiklą ir rengiant Išvadą šiuo klausimu, nebuvo surinkti visi galimi įrodymai ir nebuvo remtasi visa surinkta informacija. Pareiškėjas teigė, kad nebuvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, iš kurio jis tariamai nustatė akivaizdžius veikų, numatytų BK 187, 281¹ ir 284 straipsniuose arba ANK 422 straipsnio 5 dalyje, 426 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 481 ir, 488 straipsniuose, požymius. V. Z. tvirtino, kad būtent šis įrašas, kurį pareiškėjas matė kitą dieną po įvykio vakare, patvirtina, kad jokių teisės pažeidimų, dėl kurių turėtų būti pradėtas koks nors tyrimas, nebuvo padaryta – automobiliu “Renault Laguna” niekas nevažinėjo, joks turtas tyčia nebuvo sužalotas.

Be to, pareiškėjas tvirtino, kad atsakovas rėmėsi telefoninių pokalbių fragmentais, tačiau neatsižvelgė į visą pokalbių kontekstą, iš kurio akivaizdu, kad jokie tarnybiniai pareiškėjo pažeidimai nebuvo padaryti – automobilį jis paėmė J. P. (toliau – J. P.), siekusios, kad jos sūnūs niekur nevažinėtų ir kad iš automobilio būtų atlyginta žala A. S. (toliau – A. S.), iniciatyva, pareiškėjas siekė išnaudoti visas priemones ginčui išspręsti civiline tvarka, kas laikytina tinkamu pareiškėjo pareigų vykdymu. Nurodė, kad buvo neįvertini pareiškėjo ir kartu su juo dirbusios, į įvykio vietą vykusios ir vaizdo įrašą žiūrėjusios pareigūnės V. G. tarnybiniai pranešimai, iš kurių akivaizdu, kad jokio teisės pažeidimo, dėl kurio reikėtų pradėti ikiteisminį ar administracinio nusižengimo tyrimą, nebuvo padaryta – duomenų apie neblaivių asmenų vairuojamą transporto priemonę nebuvo gauta, ženklių A. S. priklausančio automobilio apgadinimų nebuvo matyti, nebuvo duomenų apie kokius nors tyčinius ir/ar chuliganiškus veiksmus, turint tikslą apgadinti automobilį. Pareiškėjo nuomone, jeigu A. S. automobilis ir buvo apgadintas, tai buvo padaryta netyčia. Pabrėžė, kad buvo neįvertinti A. S. parodymai, susiję su automobilio apgadinimu bei atsisakymu rašyti pareiškimą, kurie iš esmės atitinka pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose išdėstytas aplinkybes, ir aplinkybė, kad ginčas dėl A. S. automobilio apgadinimo buvo išspręstas civiline tvarka. V. Z. tvirtino, kad nors jis iš esmės kaltinamas tuo, kad, nustatęs akivaizdžius E. P. ir E. P. įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 187, 281¹ ir 284 straipsniuose arba ANK 422 straipsnio 5 dalyje, 426 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 481 ir 488 straipsniuose požymius, pažymėjo, kad šie asmenys apie automobilio vairavimą ir kito automobilio apgadinimo aplinkybių nebuvo apklausti. V. Z. teigimu, nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog duomenų, leidžiančių objektyviai teigti, kad jis, reaguodamas į telefoninį A. S. pranešimą apie apgadintą automobilį, nustatė kokio nors teisės pažeidimo požymių, dėl kurių reikėtų pradėti ikiteisminį ar administracinio nusižengimo tyrimą, nenustatyta. Tai, pareiškėjo vertinimu, reiškia, kad Išvadoje nustatytos aplinkybės dėl tariamo pareiškėjo veiksmų nesiėmimo nustatytiems pažeidimams ištirti neginčijamai nepatvirtina tarnybinio nusižengimo sudėties, todėl Išvados dalis dėl pareiškėjo tarnybinio nusižengimo laikytina vienpusiška, neobjektyvia, neinformatyvia, abstrakčia ir nepagrįsta objektyvių visų aplinkybių įvertinimu. V. Z. tvirtino, kad, nepradėjęs tyrimo dėl A. S. automobilio apgadinimo, jokių teisės aktų, tarp jų – ir nurodytų Išvadoje, nepažeidė. Pažymėjo, kad, ir pasibaigus tarnybiniam patikrinimui, jokie tyrimai nebuvo pradėti, nors Išvadoje teigiama, jog buvo nustatyti akivaizdūs veikos, numatytos BK 187, 281¹ ir 284 straipsniuose arba ANK 422 straipsnio 5 dalyje, 426 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 481 ir 488 straipsniuose, požymiai. Pareiškėjo nuomone, šis faktas irgi patvirtina, kad jokio įvykio, dėl kurio turėjo būti pradėtas ikiteisminis ar administracinio nusižengimo tyrimas, nebuvo nustatyta, todėl, nesant nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo, negalimas ir bandymas juos nuslėpti.

Pasisakydamas dėl tariamai darytos įtakos įvykyje dalyvavusiems asmenims ir veikimo savo naudai, V. Z. tvirtino, kad jis jokios neigiamos įtakos su įvykiu susijusiems asmenims nedarė, todėl jokių Išvadoje nurodytų teisės aktų nepažeidė. Nurodė, kad jeigu ir buvo padaryti kokie nors Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) pažeidimai, tai jie, vadovaujantis šio kodekso 11 punktu, nesudaro pagrindo konstatuoti tarnybinio nusižengimo ar darbo pareigų pažeidimo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teigė, kad jis neturėjo jokio tikslo nuslėpti įvykio, kuriame dalyvavo tuo metu jo vardu registruotas automobilis “Renault Laguna”, todėl jokiems asmenims jokios įtakos nedarė ir sau jokios naudos nesiekė. Pareiškėjas tvirtino, kad nerašyti pareiškimo A. S. nusprendė pats, vaizdo įraše pamatęs įvykio aplinkybes, t. y. kad jo automobilis buvo apgadintas netyčia, nedalyvaujančio eisme automobilio durelėmis, ir bendraudamas su pareigūnais sužinojęs apie įvykyje dalyvavusius, kaip paaiškėjo, jam pažįstamus asmenis; šias aplinkybes A. S. nurodė paaiškinimą tarnybinio nusižengimo tyrimo metu duotame paaiškinime; po įvykio automobilį “Renault Laguna“ iš E. P. ir E. P. paėmė, nenaudodamas prieš juos jokių neteisėtų veiksmų ir nurodytų asmenų motinos J. P. iniciatyva; su pareiškėjo vardu registruotu automobiliu “Renault Laguna” jokie neteisėti veiksmai nebuvo atlikti, o esant pardavimo ir automobilio perdavimo naujam savininkui faktui, net ir teisės pažeidimų darymas su pareiškėjo vardu registruotu automobiliu pareiškėjo interesams jokios neigiamos įtakos negalėjo turėti.

Pareiškėjas kritiškai vertino J. P. paaiškinimą, duotą tarnybinio nusižengimo tyrimo metu, ir teigė, kad jis nenuoširdus, galimai įtakotas kitų asmenų, kadangi apklausos metu J. P. nurodė nepažįstanti pareiškėjo, nors iš tikrųjų jie yra pažįstami; įrašytų telefoninių įrašytų pokalbių turinys patvirtina, kad automobilį J. P. atidavė pareiškėjui, kad jos sūnūs automobiliu nepadarytų teisės pažeidimų ir iš automobilio būtų atlyginta žala A. S. dėl pastarojo automobilio apgadinimo, o pareigūnui O. G. ji skambino ne dėl pareiškimo rašymo, bet norėdama išsiaiškinti nakties įvykių aplinkybes ir sužinoti pareiškėjo telefono numerį. Kaip pagrįstų abejonių keliančius V. Z. vertino ir E. P. ir E. P. paaiškinimus apie įvykio aplinkybes, teigdamas, kad jie reguliariai turi reikalų su policijos pareigūnais dėl daromų teisės pažeidimų, todėl šių asmenų paaiškinimai apie pareiškėją, kaip apie policijos pareigūną, vertintini ypač atsargiai.

V. Z., pasisakydamas dėl kriminalinės žvalgybos metu gautų duomenų panaudojimo teisėtumo, skunde teigė, kad šie duomenys negalėjo būti naudojami tiriant pareiškėjo tarnybinę veiklą.

Pasisakydamas dėl Įsakymo neteisėtumo, pareiškėjas teigė, kad Išvada, kuria grindžiamas skundžiamas Įsakymas, parengta, nevertinant visų faktinių aplinkybių, o remiantis iš konteksto ištrauktais pareiškėjo pokalbiais, objektyviais duomenimis neparemtas prielaidas laikant egzistuojančiais faktais. Dėl šios priežasties pareiškėjo veika kvalifikuota netinkamai, kaltinimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo suformuluotas, pareiškėjo veiksmų tiesiogiai nesusiejant su teisės aktų normomis, kurių, kaip įtvirtinančių imperatyvų elgesio variantą atitinkamoje situacijoje, jis privalėjo laikytis, neatskleista tariama pareiškėjo siekiama asmeninė nauda, Išvadoje nustatytos aplinkybės neginčijamai nepatvirtina tarnybinio nusižengimo sudėties, Išvada yra vienpusiška, neobjektyvi, neinformatyvi, abstrakti ir nepagrįsta visų objektyvių aplinkybių įvertinimu. Pažymėjo, kad Išvada ir Įsakymas parengti, praėjus daugiau nei metams nuo įvykio. V. Z. vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad buvo padaryta esminis pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių pažeidimas, Įsakymo pagrįstumas ir objektyvumas kelia abejonių, todėl turi būti panaikintas.

V. Z., pasisakydamas dėl skirtinos nuobaudos rūšies tuo atveju, jeigu nagrinėjant ginčą būtų nustatyta, kad jis visgi padarė tarnybinį nusižengimą, nurodė, jog Išvadoje trūksta objektyvių duomenų, leidžiančių padaryti vienareikšmę išvadą, kad jo elgesys buvo tiek netinkamas, kad pažemino pareigūno vardą, už ką turėtų būti atleistas iš vidaus tarnybos.

Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A11-319/2007, 2012 m. liepos 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012, 2013 m. balandžio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-649/2013 pateiktais išaiškinimais apie tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumą ir teisėtumą, teismo prerogatyvą švelninti paskirtą tarnybinę nuobaudą, jei ji aiškiai per griežta, o bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam švelnesnę nuobaudą, bei atsižvelgęs į tai, jis charakterizuojamas gerai, neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų, buvo ne kartą skatintas už tarnybinę veiklą, nekilus jokių sunkių pasekmių dėl pareiškėjo tariamai padarytos veikos, pabrėžė, jog Išvadoje visiškai nemotyvuota, kodėl pasiūlyta skirti griežčiausią tarnybinę nuobaudą. V. Z. pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) ne kartą yra konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).

Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad atsakovas netaikė jokių poveikio priemonių pareigūno O. G. (O. G.) atžvilgiu, nors jis elgėsi iš esmės analogiškai, t. y. gavęs informacijos telefonu apie tariamai neteisėtus pareiškėjo veiksmus, nesiėmė jokių veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti pagal galiojančius teisės aktus, ir vertino, jog atsakovas, priimdamas Įsakymą, siekė ne objektyviai įvertinti pareiškėjo veiksmus, bet pašalinti jį iš tarnybos. Pareiškėjo nuomone, atsakovo atliktas susidariusios situacijos vertinimas neatitinka bendrųjų tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo, įskaitant ir nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo, principų bei teisingumo ir protingumo kriterijų, pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobaudą yra aiškiai per griežta, kadangi bausmės tikslai galėjo būti pasiekti paskyrus jam švelnesnę nuobaudą. Nurodė, kad, atsižvelgus į tai, kad nuo Įsakymo priėmimo metu buvo praėję daugiau, nei metai, kitos tarnybinės nuobaudos rūšies parinkimas pareiškėjui negalimas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžiuose V. Z. ir jo atstovas advokatas P. S. (toliau – ir pareiškėjo atstovas, ir advokatas P. S.) prašė tenkinti skundą, remiantis jame nurodytais argumentais ir motyvais, išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, pateikta teismine praktika.

V. Z., teikdamas paaiškinimus, tvirtino, kad jis iš vidaus tarnybos buvo atleistas dėl subjektyvių priežasčių, nes yra kritiškai pasisakęs apie policijos įstaigos vadovybę, ir neigė pažeidęs jo, kaip policijos pareigūno, veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas pažymėjo, kad policijos pareigūnas savo tarnyboje turi ne vien formaliai vadovautis įstatymais, o atsižvelgti į žmones.

Advokatas P. S., teikdamas paaiškinimus, pabrėžė, kad (duomenys neskelbtini) AVPK neturėjo teisės naudoti kriminalinės žvalgybos duomenų, kadangi jie turėjo būti sunaikinti Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – Kriminalinės žvalgybos įstatymas) 5 straipsnyje nustatyta tvarka. Pareiškėjo atstovas pabrėžė, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo baigti 2019 m. pabaigoje, tačiau jų metu gautų duomenų išslaptinimas pradėtas tik po 8 mėnesių, t. y. išslaptinti duomenys panaudoti po ilgo laiko, pavėluotai. Be to, pareiškėjo atstovas vertino, kad kriminalinės žvalgybos duomenys buvo išslaptinti netinkamai. Advokatas P. S. teigė, kad, jeigu V. Z. galimai ir pažeidė teisės normų reikalavimus, šie pažeidimai nesiekė tokio lygio, kad juos būtų galima kvalifikuoti kaip pareigūno vardo pažeminimą. Pabrėžė, kad (duomenys neskelbtini) AVPK tarnybinę atsakomybę taikė tik V. Z., o kitas pareigūnas išvengė teisinių pasekmių. Advokatas P. S. kritiškai vertino J. P. ir jos sūnų paaiškinimus, duotus per tarnybinio patikrinimo atliktas apklausas, nurodė, kad J. P. protokolo neperskaitė, abejojo, ar J. P. sūnūs perskaitė ranka surašytus ir dėl to sunkiai perskaitomus protokolus, tvirtino, kad šie asmenys dėl tam tikrų sveikatos problemų, kurias patvirtina dokumentai, apskritai neskaito.

Atsiliepimas

Atsakovas (duomenys neskelbtini) AVPK atsiliepimu prašė V. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

(duomenys neskelbtini) AVPK atsiliepime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus (toliau – Vidaus tyrimų skyrius) (duomenys neskelbtini) R. M. (toliau – R. M.) 2020 m. rugsėjo 24 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 89-PR2-3284 (toliau – ir 2020 m. rugsėjo 24 d. tarnybinis pranešimas) pranešė, jog, vadovaujantis Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi, buvo atliktas kriminalinės žvalgybos duomenų išslaptinimas, turint tikslą juos panaudoti pradedant ir atliekant V. Z. tarnybinį patikrinimą. Pažymėjo, kad R. M. tarnybiniame pranešime buvo nurodyta, jog, vykdant V. Z. elektroninių ryšių tinklais judriojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) perduodamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimą, buvo nustatyta, kad pareiškėjas piktnaudžiauja tarnybine padėtimi.

Pagrįsdamas Įsakymo teisėtumą, (duomenys neskelbtini) AVPK atsiliepime išdėstė tarnybinių nuobaudų skyrimo vidaus tarnybos sistemos pareigūnams reglamentuojančias ir atsakomybę nustatančias Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute (toliau – Statutas) įtvirtintas bei detalią tarnybinių patikrinimų bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką reglamentuojančio Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 „Dėl Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nuostatas, įtvirtintas Statuto 39 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte, Tvarkos aprašo 3 punkte. Be to, atsakovas išdėstė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą aiškinant Statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1554-662/2015; 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016), ir pabrėžė, kad teisminėje praktikoje konstatuota, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas tik su visuma teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu. (duomenys neskelbtini) AVPK nurodė, kad atsakomybė minėtu pagrindu yra galima, pirma, nustačius pareigūno kaltę dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo bei, antra, nustačius, kad ši veika sukėlė pasekmes – pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, akivaizdžiai griauna pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoja ir žemina jos autoritetą.

(duomenys neskelbtini) AVPK nurodė, kad, konstatuodamas Išvadoje V. Z. atliktus neteisėtus veiksmus, pažeminusius pareigūno vardą, be kitų įrodymų, vadovaudamasis Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi, rėmėsi ir išslaptintais kriminalinės žvalgybos duomenimis – telefono pokalbiais. Vertindamas V. Z. skundo teiginius apie neperžiūrėtą vaizdo įrašą, nurodė, kad pareiškėjas turi omenyje vaizdo įrašą, užfiksuotą ant daugiabučio namo įrengta vaizdo stebėjimo kamera, ir kurio A. S. tikrintojui nepateikė. Atsakovas teigė, kad dėl šios priežasties tikrintojas neturėjo galimybių jo peržiūrėti, bei pažymėjo, kad šis vaizdo įrašas neturi įtakos sprendžiant dėl pareiškėjui skirtos nuobaudos. Teigė, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo vertinamas klausimas dėl A. S. automobilio apgadinimo išsprendimo civiline tvarka, kadangi tai neįtakojo pareiškėjo neteisėtų veiksmų įvykdymo. Atsakovas teigė, kad pareigūno vardo pažeminimo faktui įrodyti pakako visumos pareiškėjo neteisėtų veikų: V. Z. padarė įtaką A. S. apsisprendimui, kad šis atsisakytų rašyti policijai pareiškimą dėl jam priklausančio automobilio „(duomkenys neskelbtini)“ apgadinimo; 2019 m. spalio 9 d., apie 20 val. ne tarnybos metu, neuniformuotas nuvyko pas J. P. ir jos sūnus E. P. ir E. P., savavališkai paėmė jiems nuosavybės teise priklausantį, tačiau dar deklaruotą pareiškėjo vardu automobilį „Renault Laguna“ ir išsivežė į savo garažą; telefonu bei susitikęs su J. P. ir jos sūnumis pats bei per A. S. ir A. V. darė psichologinį spaudimą, kad šie atlygintų A. S. nors dalį padarytos turtinės žalos.

(duomenys neskelbtini) AVPK tvirtino, kad Išvadoje detaliai nurodyta, kokiais veiksmais pasireiškė pareiškėjo neteisėtas elgesys, ir atskleista objektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė, konstatuota, kad pareiškėjo veika buvo priešinga tarnybos ir užimamų pareigų interesams, o būtent: V. Z. pasinaudojo tarnybos metu gauta informacija ne pagal jo, kaip vidaus tarnybos pareigūno, veiklą reglamentuojančius teisės aktus, t. y. priešingai įstatymų nustatytiems tikslams (uždaviniams); žinodamas, kad galimai buvo padarytas teisės pažeidimas, nesiėmė neatidėliotinų priemonių jo išaiškinimui ir atskleidimui, bet elgėsi priešingai – siekdamas sau tariamos naudos, t. y. išvengti tariamų nemalonumų tarnyboje, ėmėsi neteisėtų veiksmų, kad toks pažeidimas nebūtų atskleistas. Atsakovas, pagrįsdamas nurodytą teiginį, nurodė, kad V. Z., nuvykęs pas J. P. bei jos sūnus E. P. ir E. P., agresyviai elgėsi, suėmęs už drabužių ir supurtęs E. P., reikalavo atlyginti A. S. padarytą turtinę žalą, darydamas šiems asmenims psichologinį spaudimą, grasindamas priešingu atveju surašyti administracinių nusižengimų protokolus arba pradėti ikiteisminį tyrimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir vairavimo esant neblaiviems, prieštaraujant tiek J. P., tiek E. P. ir E. P., iš kiemo savavališkai paėmė automobilį „Renault Laguna“, paaiškinęs, kad automobilį grąžins tada, kai A. S. bus atlyginta žala; pats bei per kitus Išvadoje minimus asmenis reikalavo, kad šie atlygintų A. S. nors dalį padarytos turtinės žalos, grasindamas priešingu atveju surašyti administracinių nusižengimų protokolus arba pradėti ikiteisminį tyrimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir vairavimo esant neblaiviems.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime pakartojo Išvados teiginius, kad V. Z. savo neteisėtais veiksmais pažeidė Statuto 17 straipsnio 1 dalyje numatytą bei duotą pareigūno priesaiką; Statuto 21 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio 2 dalies, 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto, 27 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 2 straipsnio, 166 straipsnio, 172 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, Apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų padalinių, prižiūrinčių jiems priskirtą teritoriją, pareigūnų kompetencijų nagrinėjant pranešimus apie įvykius aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 5-V-1066 2.4 punkto, 3 ir 3.1 punktų reikalavimus; Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 5-V-92 „Dėl Pirminių būtinųjų veiksmų reaguojant į pranešimus apie nusikalstamas veikas sekos schemų (algoritmų) patvirtinimo“ 2.1, 2.2.1 ir 2.2.3 punktus; Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-706 „Dėl Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso patvirtinimo“ 5, 6.1 ir 6.8 punktų nuostatas; (duomenys neskelbtini) AVPK viršininko 2019 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 89-V-44 „Dėl (duomenys neskelbtini) aps. VPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigybių aprašymo patvirtinimo“ patvirtinto (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK Reagavimo skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo 6.3 ir 6.12 punktus.

(duomenys neskelbtini) AVPK nurodė, kad Išvadoje vertinamas V. Z. neteisėtas elgesys, kildinamas iš piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, siekiant sau ir kitam naudos, padarant korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, susijusią su tarnybinių pareigų atlikimu, ir pasinaudojimo tarnybos metu gauta informacija, veikiant taip ir siekiant tokių tikslų, kurie yra priešingi nustatytiems principams, griauna vidaus tarnybos sistemos autoritetą ir pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga, todėl pripažinti kaip pareigūno vardo pažeminimas. Vertindamas V. Z. atleidimą iš vidaus tarnybos, atsakovas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, kad tarnybinei atsakomybei būdingas nubaudimo elementas (2008 m. spalio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2681/2008), teisinės atsakomybės neišvengiamumo principo suponuojamas reikalavimas, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda (2013 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-360/2013). Atsakovas pabrėžė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog Statutas nenumato vidaus reikalų įstaigos vadovui alternatyvių sprendimų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas, nes atleidimas iš vidaus tarnybos, nustačius, jog pareigūnas pažemino vardą, yra imperatyvi teisinė pasekmė ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas įtakos nedaro (2004 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-247/04). (duomenys neskelbtini) AVPK, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu administracinėje byloje Nr. A143 – 231/2008, teigė, kad, atleidžiant V. Z. iš vidaus tarnybos, buvo siekiama ne tik drausmine tvarka nubausti pareigūno vardą pažeminusį asmenė, bet tokiu būdu saugoti visos vidaus sistemos autoritetą visuomenėje ir tarp pareigūnų, formuoti visuomenės ir pareigūnų teigiamą požiūrį į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą.

Teismo posėdžiuose Panevėžio AVPK atstovės A. P. ir V. D. (toliau – A. P., V. D.) prašė V. Z. skundą atmesti, remiantis atsiliepime nurodytais motyvais ir argumentais.

Žemesnės instancijos teismas

(duomenys neskelbtini) AVPK atstovė V. D., teikdama paaiškinimus, teigė, kad išslaptinti kriminalinės žvalgybos duomenys buvo panaudoti teisėtai, jie galėjo būti panaudoti per 3 metus nuo nusižengimo veikos padarymo dienos.

(duomenys neskelbtini) AVPK atstovė A. P. tvirtino, kad V. Z. įvykdytos veikos, kurios buvo nustatytos atlikto tarnybinio patikrinimo metu, akivaizdžiai kompromitavo policijos įstaigą, todėl pagrįstai buvo įvertintos kaip pareigūno vardo pažeminimas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Žemesnės instancijos teismas

Bylos duomenimis, V. Z. nuo 2018 m. birželio 7 d. vykdė (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK Reagavimo skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigas.

(duomenys neskelbtini) AVPK viršininko 2020 m. rugsėjo 24 d. pavedimu, atsižvelgus į Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiosios (duomenys neskelbtini) R. M. 2020 m. rugsėjo 24 d. tarnybiniame pranešime pateikta informacija, buvo pradėtas (duomenys neskelbtini) rajono PK (duomenys neskelbtini) V. Z. ir vyresniojo (duomenys neskelbtini) O. G. tarnybinis patikrinimas. Vidaus tyrimų skyrius vyriausiosios (duomenys neskelbtini) R. M. tarnybiniame pranešime buvo nurodyta, kad, vadovaujantis Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi, buvo atliktas kriminalinės žvalgybos duomenų išslaptinimas pradedant ir atliekant tarnybinį patikrinimą dėl V. Z. ir O. G. galimai padarytų korupcinio pobūdžio tarnybinių nusižengimų; nurodyta, kokiomis konkrečiomis veikomis V. Z. galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi.

V. Z. 2020 m. rugsėjo 30 d. buvo įteiktas pranešimas „Dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo)“; pareiškėjas 2020 m. spalio 6 d. pateikė Tarnybinį pranešimą dėl įvykio aplinkybių.

(duomenys neskelbtini) AVPK viršininko 2020 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 89-TE-163 V. Z. nuo 2020 m. rugsėjo 30 d. buvo nušalintas nuo (duomenys neskelbtini) rajono PK Reagavimo skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigų.

Baigus tarnybinį patikrinimą, 2020 m. spalio 21 d. buvo parengta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 89-IS-18 „Dėl (duomenys neskelbtini) apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus (duomenys neskelbtini) V. Z. ir (duomenys neskelbtini) apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (duomenys neskelbtini) O. G. veiksmų”, kurią 2020 m. spalio 26 d. patvirtino (duomenys neskelbtini) AVPK viršininkas V. V..

Žemesnės instancijos teismas

(duomenys neskelbtini) AVPK viršininkas, vadovaudamasis Statuto 45 straipsnio 4 ir 7 dalimis, 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 76 straipsnio 1 dalimi bei Išvada, 2020 m. spalio 27 d. priėmė įsakymą Nr. 89-TE-183 „Dėl V. Z. atleidimo iš vidaus tarnybos“, kuriuo V. Z., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK Reagavimo skyriaus (duomenys neskelbtini), 2020 m. spalio 27 d. atleido iš vidaus tarnybos.

Byloje nagrinėjamas tarnybinių santykių srityje kilęs ginčas dėl policijos įstaigos vadovo įsakymo atleisti policijos pareigūną iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, nustatantis vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, priėmimą į tarnybą ir atleidimą iš tarnybos, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę, skatinimą, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas ir reglamentuojantis kitus vidaus tarnybos santykius, bei tarnybinių patikrinimų dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų padarytų tarnybinių nusižengimų ir pareigūno vardą žeminančių veikų atlikimo, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nustatytų tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką reglamentuojantis Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142.

Statute įtvirtinta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą (72 straipsnio 1 dalies 7 punktas); pareigūno vardo pažeminimas apibrėžiamas kaip pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojanti (2 straipsnio 4 dalis); tarnybinei atsakomybei už pareigūno vardo pažeminimą taikomas 3 metų tarnybinės atsakomybės senaties terminas, skaičiuojamas nuo veikos padarymo dienos (39 straipsnio 4 dalis).

Tvarkos aprašo 24 punkte numatyta, kad tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Tvarkos aprašo 9.1 papunktyje nustatytu atveju – ir ankstesnės išvados įvertinimas bei tarnybinį patikrinimą atlikusių pareigūnų veiksmai); konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas ar pareigūno vardą žeminanti veika, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas ar veika, žeminanti pareigūno vardą, padaryti (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), padarymo laikas, priežastys, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, tikrinamo pareigūno kaltės forma (tyčia ar neatsargumas), padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės bei duomenys apie ankstesnę tikrinamo pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios tarnybinės nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant Statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, yra konstatuota, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo; ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio ir sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu; šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr., pvz., 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016, 2021 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr.eA-2835-968/2021 ir kt.). Be to, teisminėje praktikoje suformuotas aiškinimas, kad pareigūno atleidimas, kai jis savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, yra savarankiškas atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas, kurio atveju atlikti tarnybinį patikrinimą nėra būtina, o, jei jis atliekamas, visos tarnybinio patikrinimo atlikimo procedūros turi būti taikomos tiek, kiek yra būtina nustatyti neteisėtos veikos elementus bei užtikrinti pareiškėjo teisę į gynybą, t. y. reikalaujama tik esminių procedūrų laikymosi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1746-552/2019, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3466-492/2020).

Be bendrųjų policijos pareigūno pareigų, įtvirtintų Statuto 21 straipsnio 1 punkte, 3 dalyje, Policijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, 4 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, 27 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 166 straipsnio 1 punkte, 172 straipsnio 2 dalies 1 punkte, Etikos kodekso 5, 6.1 ir 6.8 punktuose, policijos pareigūnas, paskirtas į operatyvinės grupę, privalo vykdyti ir specialių teisės normų reikalavimus.

Apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų padalinių, prižiūrinčių jiems priskirtą teritoriją, pareigūnų kompetencijų nagrinėjant pranešimus apie įvykius, aprašo 2.4 punkte nurodyta, kad operatyvinės grupės funkciją vykdančio pareigūno pagrindinės funkcijos yra neatidėliotinai reaguoti į pranešimus apie nusikalstamas veikas, atlikti pirminius veiksmus įvykio vietoje, ikiteisminį tyrimą, priimti nutarimus atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kai nereikia atlikti papildomų ikiteisminio tyrimo veiksmų, užtikrinti viešąją tvarką, kai nėra pranešimų apie nusikalstamas veikas, o šio aprašo 3.1 punktas, be kita ko, numato, kad operatyvinės grupės funkcijas vykdantis pareigūnas, reagavęs į pranešimą apie įvykį ir pagal kompetenciją įvykio vietoje atlikęs būtinus pirminius veiksmus (priedas, 1 sekos schema), jeigu padaryta nusikalstama veika, pradeda ikiteisminį tyrimą. Pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. 5-V-92 „Dėl pirminių būtinųjų veiksmų reaguojant į pranešimus apie nusikalstamas veikas sekos schemų (algoritmų) patvirtinimo“ 2.1 punktą, pareigūnai, reaguojantys į pranešimus apie nusikalstamas veikas (vagystė, turto sunaikinimas ar sugadinimas, viešosios tvarkos pažeidimas, neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, nusikalstama veika, susijusi su smurtu artimoje aplinkoje, tyrimas dėl dingusio be žinios asmens ir mirties priežasčiai nustatyti), vadovaudamiesi šio įsakymo 1 punktu patvirtintais algoritmais, taip reaguodami į pranešimus apie kitas nusikalstamas veikas, privalo atlikti visus pirminius būtinus proceso veiksmus, įvykio vietoje surinkti ir užfiksuoti tyrimui reikšmingus duomenis; šio įsakymo 2.2.1 punkte nustatyta, kad pareigūnai, atliekantys pranešimo apie nusikalstamą veiką aplinkybių tyrimą, privalo visais atvejais, kai įvykio vietoje ar prie jos prieigose yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, peržiūrėti ir paimti aktualaus laikotarpio vaizdo įrašus, o 2.2.3 punkte - nedelsdami, bet ne vėliau kaip per parą nuo pranešimo gavimo, paskelbti daiktų ar dokumentų paiešką Ieškomų numeruotų daiktų registre. V. Z., vykdžiusio (duomenys neskelbtini) rajono PK (duomenys neskelbtini) pareigas, pareigybės aprašyme numatyta, kad šias pareigas einantis pareigūnas vykdo šias funkcijas: užtikrina viešąją tvarką ir visuomenės saugumą (6.1 punktas); vykdo nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, užkardo ir atskleidžia nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus paskirtame sektoriuje, maršrute arba poste, apsaugo įvykių vietas (6.3 punktas); pagal kompetenciją atlieka administracinių nusižengimų tyrimą ir skiria administracines nuobaudas (6.7 punktas); atlieka pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus dėl nesunkių nusikalstamų veikų, tiesioginio vadovo nurodymu vykdo ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ir teismo pavedimus bei nurodymus (6.12 punktas).

Byloje pateiktų (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK (duomenys neskelbtini), Reagavimo skyriaus 2019 m. spalio mėn. patikslinto darbo grafiko duomenimis, 2019 m. spalio 9 d. V. Z. kartu su (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK Reagavimo skyriaus vyresniąja tyrėja V. G. buvo paskirtas į operatyvinę grupę, ir nuo 8 val. iki 20 val. dirbo (duomenys neskelbtini) mieste ir rajone.

Policijos registruojamų įvykių registre 2019 m. spalio 9 d., 7.45 val. buvo užregistruotas A. S. pranešimas, kad neblaivus asmuo, darydamas dureles, galimai apgadino jam priklausančio automobilio dureles. A. S. nurodė, kad jis po nakties pastebėjo, kad yra apgadintas jo automobilis „Mercedez Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis apgadintas iš chuliganiškų paskatų, spėja, kad tai galėjo padaryti kompanija, kuri buvo susirinkusi vakare apie 12 val. nakties ir triukšmavo prie jų namo; yra įrengtos vaizdo kameros, kurios galėjo užfiksuoti pažeidėjus, nurodė, kad dieną peržiūrės jam pateiktą vaizdo medžiagą ir praneš, ar rašys pareiškimą.

Reaguojant į A. S. pranešimą, į įvykio vietą buvo išsiųsta operatyvinė grupė, sudaryta iš V. Z. ir V. G..

PRĮR esančių įrašų ir (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK Reagavimo skyriaus viršininko A. J. 2020 m. spalio 10 d. tarnybinio pranešimo Nr.89-PR2-3427 duomenimis, dėl įvykio, apie kurį 2019 m. spalio 9 d., apie 7.45 val. pranešė A. S., tyrimas nebuvo atliekamas.

Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą, sprendžiant ginčą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, įrodinėjimo našta tenka atsakovui, nagrinėjamu atveju - (duomenys neskelbtini) AVPK. Pagal teisminę praktiką, nagrinėjant ginčą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos, būtina nustatyti, ar atsakovas įrodė, kad pareigūno atleidimas iš vidaus tarnybos už tarnybinio patikrinimo metu nustatytas veikas yra pagrįstas ir teisėtas; pareigūno vardo pažeminimas nustatytinas, vertinant įrodymus pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 56 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4937-520/2017; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3466-492/2020 ir kt.).

(duomenys neskelbtini) AVPK atsiliepime nurodė, kad konstatuojant pareiškėjo neteisėtus veiksmus, pažeminusius pareigūno vardą, vadovaujantis Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi, buvo remiamasi išslaptintais kriminalinės žvalgybos duomenimis, t. y. A. Z. telefoniniais pokalbiais su A. S., A. V., O. G., J. P., E. P..

Teismo posėdyje (duomenys neskelbtini) AVPK atstovės iš esmės pakartojo atsiliepimo teiginius ir tvirtino, kad kriminalinės žvalgybos duomenys, kuriais rėmėsi Išvadoje, buvo išslaptinti nustatyta tvarka ir tarnybinio patikrinimo metu buvo panaudoti teisėtai.

V. Z., pasisakydamas dėl kriminalinės žvalgybos metu gautų duomenų panaudojimo teisėtumo, skunde teigė, kad, remiantis Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 7 dalimi, kriminalinės žvalgybos metu ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą nustačius, kad gauta kriminalinės žvalgybos informacija apie kriminalinės žvalgybos objektą nepasitvirtino arba kad kriminalinės žvalgybos uždaviniai nebus įgyvendinti, informacijos apie kriminalinės žvalgybos objektą rinkimas turi būti nedelsiant sustabdomas, o surinkta informacija sunaikinama. Pareiškėjas teigė, kad, remiantis Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), techninių priemonių panaudojimas pareiškėjo atžvilgiu buvo sankcionuotas 2019 m. rugsėjo 23 d. – 2019 m. gruodžio 23 d. laikotarpiui, duomenų, jog kriminalinės žvalgybos informacija apie pareiškėją pasitvirtino, nėra, nes ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu nebuvo pradėtas, todėl jo atžvilgiu surinkta informacija turėjo būti nedelsiant sunaikinta. Pareiškėjas tvirtino, kad surinktos informacijos (telefoninių pokalbių) panaudojimas, praėjus daugiau nei 9 mėnesiams nuo informacijos gavimo, yra neteisėtas, kriminalinės žvalgybos veiksmų metu gauti duomenys negalėjo būti naudojami tiriant pareiškėjo tarnybinę veiklą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas advokatas P. S., vertindamas, kad kriminalinės žvalgybos duomenys buvo išslaptinti netinkamai, nurodė, kad prokurorui, sprendusiam dėl kriminalinės žvalgybos duomenų išslaptinimo, buvo pateikta ne visa informacija, o tik Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiosios (duomenys neskelbtini) R. M. parengtas raštas su šios pareigūnės parengtu aprašymu. Be to, pareiškėjo atstovas kėlė abejones, ar buvo gautas Lietuvos policijos departamento įgalioto pareigūno leidimas išslaptinti kriminalinės žvalgybos duomenis. Pareiškėjo atstovas pabrėžė, kad išslaptinti kriminalinės žvalgybos duomenys buvo panaudoti po ilgo laiko, nors jie turėjo būti sunaikinti, jei nebuvo panaudoti tuo tikslu, kuriuo buvo renkami.

Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad V. Z. veikas, kvalifikuotas kaip pareigūno vardo pažeminimas, (duomenys neskelbtini) AVPK įrodinėjo kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos duomenimis. Tai nurodė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartyje administracinė byloje Nr. eA-3410-629/2021, kuria administracinė byla pagal V. Z. skundą dėl grąžinimo į vidaus tarnybą buvo grąžinta nagrinėti iš naujo. Nurodytoje nutartyje konstatuota, kad ginčo faktinės aplinkybės rodo, jog pareiškėjui tarnybinė atsakomybė pritaikyta, atleidžiant jį iš statutinio valstybės tarnautojo pareigų, atsižvelgus į kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu surinktus duomenis (telefoninių pokalbių garso įrašus) apie pareiškėjo padarytas veikas, kurie buvo išslaptinti bei perduoti atsakovui tarnybinės atsakomybės klausimui spręsti. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad dėl šios priežasties spręstinas kriminalinės žvalgybos metu surinktų duomenų apie pareiškėją (jo veiksmus) panaudojimo atliekant tarnybinį patikrinimą ir atleidžiant jį iš statutinio valstybės tarnautojo pareigų teisėtumo klausimas.

Žemesnės instancijos teismas

Tvarkos aprašo 24 punkte nurodyta, kad kriminalinės žvalgybos informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką gali būti panaudojama atliekant tarnybinį patikrinimą Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir 3 dalį, kriminalinės žvalgybos informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, prokurorui sutikus, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo sprendimu gali būti išslaptinama ir panaudojama tiriant drausminius ir (ar) tarnybinius nusižengimus. Konstitucinis Teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutarime KT13-N5/2019 konstatavo, kad pagal Konstituciją asmeniui turi būti suteikiama veiksminga apsauga nuo galimos valdžios įstaigų savivalės, t. y. galimybė kreiptis į teismą ir skųsti tiek minėtos kriminalinės žvalgybos informacijos apie jį rinkimo, tiek šios informacijos perdavimo pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalį korupcinio pobūdžio tarnybinių nusižengimų tyrimo tikslais teisėtumą, pagrįstumą ir proporcingumą.

Byloje pateiktos tarnybinio patikrinimo medžiagos duomenimis, Panevėžio apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartimi Nr. S6-303RN nutarė sankcionuoti techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka – V. Z., dirbančio (duomenys neskelbtini), elektroninių ryšių tinklais perduodamos asmens informacijos turinio kontrolę ir jos fiksavimą 2019 m. rugsėjo 23 d. – 2019 m. gruodžio 23 d. laikotarpiu. Ši teismo nutartis priimta, tenkinant Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiosios prokurorės 2019 m. rugsėjo 20 d. teikimą Nr. (duomenys neskelbtini), siekiant gauti duomenų apie pareiškėjo galimą piktnaudžiavimą tarnyba, t. y. galimai vykdomą nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje. Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė teikimą dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka parengė, tenkindama (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) R. M. 2019 m. rugsėjo 20 d. prašymą Nr. 89-2.54RN(IDS)-G-120-RN. (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) R. M. 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 89-2.54RN(IDS)-G-121-RN buvo pradėta slapta kontroliuoti ir fiksuoti perduodamos informacijos turinį per teismo sankcionuotą laikiną 2019 m. rugsėjo 23 d. – 2019 m. gruodžio 23 d. laikotarpį.

Išvardintų dokumentų duomenys leidžia daryti išvadą, kad V. Z. atžvilgiu kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo taikomi Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka, t. y. jų taikymą sankcionavus Panevėžio apygardos teismo teisėjo motyvuota nutartimi pagal Panevėžio apygardos vyriausiosios prokurorės motyvuotą teikimą, parengtą pagal kriminalinės žvalgybos subjekto įgalioto pareigūno pateiktus duomenis, kuriais patvirtintas tokių veiksmų atlikimo būtinumas ir faktinis pagrindas.

Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog kriminalinės žvalgybos metu ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą nustačius, kad gauta kriminalinės žvalgybos informacija apie kriminalinės žvalgybos objektą nepasitvirtino arba kad kriminalinės žvalgybos uždaviniai nebus įgyvendinti, informacijos apie kriminalinės žvalgybos objektą rinkimas turi būti nedelsiant sustabdomas, o surinkta informacija sunaikinama; jeigu pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą kriminalinės žvalgybos informacija apie kriminalinės žvalgybos objektą nebuvo panaudota šio įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka, kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą per 3 mėnesius turi būti sunaikinama.

Konstitucinis Teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutarimo KT13-N5/2019 86.5 punkte pateikė išaiškinimą, kad Kriminalinės žvalgybos įstatymo pagrindu surinkta kriminalinės žvalgybos informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką pagal ginčijamą Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalį negali būti išslaptinama ir panaudojama tiriant tarnybinius nusižengimus, jeigu minėtų tarnybinių nusižengimų tyrimas būtų negalimas, inter alia būtų suėjęs teisės aktuose nustatytas patraukimo tarnybinėn atsakomybėn terminas; surinkta kriminalinės žvalgybos informacija gali būti laikoma, saugoma ir panaudota pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalį tik tol, kol nesuėjęs atitinkamuose įstatymuose, įskaitant ir Statuto nustatytas patraukimo tarnybinėn atsakomybėn terminas, t. y. ne ilgiau nei 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos.

Bylos duomenimis, tarnybinis patikrinimas dėl (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK Veiklos skyriaus pareigūnų, tarp jų – ir V. Z., buvo pradėtas (duomenys neskelbtini) AVPK viršininko 2020 m. rugsėjo 25 d. pavedimu; Pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo) buvo parengtas ir pareiškėjui įteiktas 2020 m. rugsėjo 30 d., pareiškėjas nuo pareigų tarnybinio patikrinimo laikui buvo nušalintas 2020 m. rugsėjo 30 d., 16 val., remiantis (duomenys neskelbtini) AVPK viršininko 2020 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 89-IL-4463 „Dėl V. Z.“ nušalinimo nuo pareigų.

Konstitucinis Teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutarime Nr. KT13-N5/2019 konstatavo, kad tais atvejais, kai naudojantis Kriminalinės žvalgybos įstatymo pagrindu surinkta kriminalinės žvalgybos informacija atskleidžiami tarnybinių nusižengimų požymiai arba nustatomi juos galimai padarę valstybės tarnautojai (pareigūnai), pagal Konstituciją, įskaitant ir jo 33 straipsnio 1 dalį, konstitucinį teisinės valstybės principą, valstybės institucijoms ir pareigūnams kyla pareiga tokius teisės pažeidimus tinkamai ištirti ir, esant pagrindui, patraukti tuos valstybės tarnautojus (pareigūnus) atitinkamon teisinėn atsakomybėn. Konstitucinis teismas pažymėjo, kad priešingu atveju, nenustačius galimybės taikyti valstybės tarnautojui (pareigūnui) tarnybinės atsakomybės, inter alia panaudojant kitų įgaliotų valstybės institucijų apie jį įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka surinktą informaciją, būtų sukurta pagal Konstituciją netoleruotina situacija – nebūtų užtikrinta, kad tarnybinius nusižengimus padarę asmenys būtų iš tikrųjų traukiami tarnybinėn atsakomybėn, t. y. būtų sudarytos prielaidos valstybės tarnyboje dirbti asmenims, neatitinkantiems jiems iš Konstitucijos kylančių reikalavimų, kaip antai tinkamai atlikti savo pareigas vadovaujantis Konstitucija ir teise, būti lojaliems Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai, priimti skaidrius ir motyvuotus sprendimus, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba (74.2 punktas).

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad Kriminalinės žvalgybos įstatymo pagrindu surinkta kriminalinės žvalgybos informacija nagrinėjamo ginčo atveju buvo panaudota per Statuto 39 straipsnio 4 dalyje numatyta 3 metų tarnybinės atsakomybės senaties terminą, skaičiuojamą nuo veikos padarymo dienos.

Konstitucinis Teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutarime Nr. KT13-N5/2019, be kita ko, nurodė ir tai, kad kiekvienu kriminalinės žvalgybos metu gautos informacijos panaudojimo atveju būtina įvertinti, ar tokiu būdu gautos informacijos panaudojimas korupcinio pobūdžio tarnybinių nusižengimų tyrimo tikslais atitinka proporcingumo principą ir ar minėtų teisėtų tikslų konkrečiu atveju nebuvo galima pasiekti kitomis mažiau ribojančiomis priemonėmis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas aiškinimas, kad veiksmai, priešingi vidaus reikalų sistemos statutinių įstaigų ir pareigūnų veiklos tikslams, teisėtumo užtikrinimo imperatyvams, griauna pasitikėjimą vidaus reikalų statutine įstaiga, ją kompromituoja, todėl kriminalinės žvalgybos priemonėmis ir būdais surinktos informacijos apie statutinio pareigūno atliekamus teisės pažeidimus panaudojimas taikant tarnybinę atsakomybę yra proporcinga priemonė užtikrinant efektyvią statutinių institucijų veiklą (žr., pvz., 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4180-415/2020 ir kt.).

Išvados medžiagoje pateikti šie išslaptinti dokumentai: Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka sankcionavimo; Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiosios prokurorės 2019 m. rugsėjo 20 d. teikimas Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) AVPK Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiosios (duomenys neskelbtini) R. M. 2019 m. rugsėjo 20 d. prašymas Nr. 89-2.54RN(IDS)-G-120-RN ir 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimas Nr. 89-2.54RN(IDS)-G-121-RN; Vidaus tyrimų skyriaus 2020 m. rugpjūčio 11 d. parengtas Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. 89-2.54RN-(IDS)-G-77-RN, 2019 m. spalio 9 d. – 2019 m. spalio 13 d. laikotarpiu vykusių V. Z. pokalbių telefonu su A. S., A. V., O. G., J. P., E. P. įrašai ir jų transkripcijos.

Konstitucinis Teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. KT13-N5/2019 76.3 punkte, Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą aiškindamas sistemiškai kartu su įtvirtintuoju kitose šio įstatymo, Korupcijos prevencijos įstatymo, Prokuratūros įstatymo, BPK ir kitų teisės aktų nuostatose, kriminalinės žvalgybos informacija, t. y. kriminalinės žvalgybos subjektų veiklos metu, sprendžiant kriminalinės žvalgybos uždavinius, surinkti ir teisės aktų nustatyta tvarka užfiksuoti duomenys, turi būti apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką; ši informacija gali būti išslaptinama ir panaudojama tiriant tarnybinius nusižengimus tik esant visoms ginčijamoje Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje įtvirtintoms minėtoms sąlygoms. Konstitucinis teismas konstatavo, kad šios sąlygos kartu suponuoja ir atitinkamos procedūros etapus: 1) kai pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnį (su 2016 m. birželio 30 d., 2018 m. gruodžio 20 d. pakeitimais) atliekant ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą iš surinktos kriminalinės žvalgybos informacijos matyti, kad galimai buvo padaryta korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinti veika, kriminalinės žvalgybos subjekto vadovas apie tai informuoja atitinkamos kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos, numatytos Kriminalinės žvalgybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje (2013 m. gruodžio 23 d. redakcija), vadovą, kuris pagal šio įstatymo 19 straipsnio 3 dalį turi teisę spręsti dėl įslaptintos kriminalinės žvalgybos informacijos išslaptinimo ir panaudojimo tiriant tarnybinius nusižengimus; 2) kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovas, pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalį nusprendęs, jog iš turimos kriminalinės žvalgybos informacijos matyti, kad galimai buvo padarytas korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, nurodytos Korupcijos prevencijos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje, požymių turintis tarnybinis nusižengimas, kreipiasi į Kriminalinės žvalgybos įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje nurodytą specialiai įgaliotą prokurorą, kad gautų jo sutikimą dėl minėtos informacijos išslaptinimo ir panaudojimo tiriant tokį nusižengimą; 3) prokurorui iš Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalies kyla pareiga turimos kriminalinės žvalgybos informacijos pagrindu įvertinti ir tai, ar ši informacija yra pakankama tarnybiniams nusižengimams tirti ir gali būti laikoma informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, kuri galėtų būti išslaptinama ir panaudojama tiriant tarnybinius nusižengimus; įgaliotas prokuroras kiekvienu konkrečiu atveju, siekdamas užtikrinti teisėtumo reikalavimą, privalo taip pat įvertinti, kiek yra būtina, pagrįsta ir proporcinga kiekvienu konkrečiu atveju panaudoti minėtą informaciją tarnybinių nusižengimų tyrimo tikslais, ir turi teisę nuspręsti, ar duoti minėtą sutikimą; 4) gavęs prokuroro sutikimą informaciją apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką išslaptinti ir panaudoti tiriant tarnybinius nusižengimus, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovas, prieš priimdamas sprendimą pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalį, kreipiasi į sudarytą specialiąją ekspertų komisiją ar asmenį, atsakingą už įslaptintos informacijos apsaugą, ir prašo pateikti išvadą dėl minėtos kriminalinės žvalgybos informacijos išslaptinimo; 5) nors kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovui kyla pareiga gauti minėtos specialiosios ekspertų komisijos ar asmens, atsakingo už įslaptintos informacijos apsaugą, išvadą, ši išvada jo nesaisto; minėtas vadovas pagal ginčijamą Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalį turi teisę, gavęs prokuroro sutikimą, priimti galutinį sprendimą dėl minėtos įslaptintos kriminalinės žvalgybos informacijos išslaptinimo ir panaudojimo tiriant tarnybinius nusižengimus.

Byloje nustatyta, kad:

1) Vidaus tyrimų skyriaus viršininkė R. M. 2020 m. rugpjūčio 18 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 89-2.5RN(IDS)G-83-RN „Dėl dokumentų išslaptinimo“ (išslaptintas 2022 m. sausio 19 d. aktu Nr. 89-IL-354) kreipėsi į (duomenys neskelbtini) AVPK viršininko pavaduotoją, atliekantį viršininko pareigas ir prašė išslaptinti šiuos dokumentus: Vidaus tyrimų skyriaus 2020 m. rugpjūčio 11 d. parengtą Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolą Nr. 89-2.54RN-(IDS)-G-77-RN, (duomenys neskelbtini) AVPK Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiosios (duomenys neskelbtini) R. M. 2019 m. rugsėjo 20 d. prašymą Nr. 89-2.54RN(IDS)-G-120-RN dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka ir 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimą Nr. 89-2.54RN(IDS)-G-121-RN. N. V. tyrimų skyriaus viršininkės R. M. prašymas buvo pateiktas, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2020 m. rugpjūčio 12 d. raštą Nr. SD-121-RN ir Policijos generalinio komisaro pavaduotojo, atliekančio Policijos generalinio komisaro funkcijas, 2020 m. rugpjūčio 14 d. leidimą Nr. 89-2.56RN(IDS)-82-RN, leidžiančius panaudoti leisti kriminalinės žvalgybos metu surinktą informaciją panaudoti pareigūnų tarnybinių nusižengimų tyrimui. Vidaus tyrimų skyriaus viršininkė R. M. aukščiau nurodytą 2020 m. rugpjūčio 18 d. tarnybinį pranešimą grindė tuo, kad kriminalinės žvalgybos metu surinktų elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos duomenų nepakanka pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau tikslinga juos išslaptinti ir panaudoti pradedant ir atliekant tarnybinį patikrinimą dėl pareigūnų, įskaitant V. Z., galimai padarytų korupcinio pobūdžio tarnybinių nusižengimų;

2) Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiosios prokurorės 2019 m. rugsėjo 20 d. teikimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išslaptintas specialiosios ekspertų komisijos 2020 m. rugsėjo 1 d. protokolu Nr. S3-4RN, gavus Vidaus tyrimų skyriaus 2020 m. rugpjūčio 27 d. raštą Nr. 89-S-3606 „Dėl dokumentų dalinio išslaptinimo“, kuriuo Panevėžio apygardos prokuratūra buvo prašoma išslaptinti aukščiau nurodytą teikimą ir kreiptis į Panevėžio apygardos teismą dėl 2019 m. rugsėjo 20 d. nutarties Nr. (duomenys neskelbtini) išslaptinimo. Nurodyto protokolo duomenimis, sprendžiant minėtų dokumentų išslaptinimo klausimą, Panevėžio apygardos prokuratūros specialioji ekspertų komisija vadovavosi Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2020 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. SD-121-RN ir Policijos generalinio komisaro pavaduotojo, atliekančio Policijos generalinio komisaro funkcijas, 2020 m. rugpjūčio 14 d. leidimu Nr. 89-2.56RN(IDS)-82-RN, leidžiančiais kriminalinės žvalgybos metu surinktą informaciją panaudoti (duomenys neskelbtini) AVPK pareigūnų tarnybinių nusižengimų tyrimui;

3) Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka sankcionavimo buvo išslaptinta specialiosios ekspertų komisijos 2020 m. rugsėjo 3 d. aktu Nr. S2-9, gavus Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro 2020 m. rugsėjo 1 d. raštą Nr. 6-S-2336 „Dėl įslaptintų dokumentų išslaptinimo“. Šiame rašte, be kita ko, nurodyta, kad buvo gauti Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2020 m. rugpjūčio 12 d. sutikimas Nr. SD-121-RN ir Policijos generalinio komisaro pareigas atliekančio jo pavaduotojo 2020 m. rugpjūčio 14 d. leidimas išslaptinti kriminalinės žvalgybos tyrimo Nr. 89-2.54RN(IDS)-5-19 metu gautą informaciją ir ją panaudoti (duomenys neskelbtini) AVPK pareigūnų galimai padarytų tarnybinių nusižengimų tyrimui;

4) Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo sutikimas kriminalinės žvalgybos tyrimo Nr. 89-2.54RN(IDS)-5-19 metu gautą informaciją, išdėstytą 2020 m. rugpjūčio 11 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. 89-2.54RN(IDS)-G-77-RN, panaudoti (duomenys neskelbtini) AVPK pareigūnų, tarp jų – ir V. Z., galimai padarytų tarnybinių nusižengimų tyrimui, suformuluotas 2020 m. rugpjūčio 12 d. rašte Nr. SD-121-RN „Dėl kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo“; nurodytas sutikimas buvo parengtas, gavus Vidaus tyrimo skyriaus viršininkės R. M. 2020 m. rugpjūčio 12 d. raštą Nr. 89-2.54RN(IDS)-78-RN „Dėl sutikimo išslaptinti kriminalinės žvalgybos duomenis“;

5) Policijos generalinio komisaro pareigas atliekančio jo pavaduotojo 2020 m. rugpjūčio 14 d. leidimas išslaptinti kriminalinės žvalgybos tyrimo Nr. 89-2.54RN(IDS)-5-19 metu gautą informaciją ir ją panaudoti (duomenys neskelbtini) AVPK pareigūnų galimai padarytų tarnybinių nusižengimų tyrimui suformuluotas viza „Leidžiu“, esančia ant Vidaus tyrimų skyriaus viršininkės R. M. rašto Nr. 89-2.56(IDS)-82-RN „Dėl leidimo išslaptinti ir panaudoti kriminalinės žvalgybos duomenis tiriant tarnybinius nusižengimus“.

Išanalizavus Vidaus tyrimų skyriaus viršininkės R. M. parengtų dokumentų, kuriais ji kreipėsi į kompetentingus subjektus dėl leidimo išslaptinti ir panaudoti kriminalinės žvalgybos duomenis tiriant tarnybinius nusižengimus, turinį, daroma išvada, kad juose yra pateikti duomenys apie kriminalinės žvalgybos metu nustatytus V. Z. veiksmus, sudarančius pagrindą spręsti, jog policijos pareigūnas galimai padarė korupcinio pobūdį turinčias veikas; nurodyta, kad šie duomenys nėra pakankami pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau tikslinga juos išslaptinti ir panaudoti pradedant ir atliekant tarnybinį patikrinimą dėl policijos pareigūnų, tarp jų – ir V. Z., galimai padarytų korupcinio pobūdžio tarnybinių nusižengimų. Prie šių Vidaus tyrimų skyriaus viršininkės R. M. kreipimųsi dėl leidimo išslaptinti kriminalinės žvalgybos duomenis, turint tikslą juos panaudoti tiriant tarnybinius nusižengimus, buvo pridėtas Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. 89-2.54(IDS)-G-77-RN, kuriame pateiktas kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuotos informacijos turinys, kriminalinės žvalgybos veiksmų aprašymas ir rezultatai.

Apibendrinus tai, kas nurodyta, sprendžiama, kad nagrinėjant bylą nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog kriminalinės žvalgybos tyrimo Nr. 89-2.54RN(IDS)-5-19 metu surinkta informacija, turint tikslą ją panaudoti pradedant ir tiriant V. Z. galimai korupcinio pobūdžio tarnybinį nusižengimą, buvo išslaptinta Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka.

Pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas nuostatas, išslaptinta kriminalinės žvalgybos informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką gali būti panaudojama tiriant drausminius ir (ar) tarnybinius nusižengimus. Konstitucinis Teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. KT13-N5/2019 74 punkte konstatavo, kad Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas atskiras kriminalinės žvalgybos informacijos apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką panaudojimo atvejis, t. y. šios informacijos panaudojimas tik specialiu tikslu – korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčių tarnybinių nusižengimų tyrimui.

Statute pareigūno vardo pažeminimas, už kurį pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą, apibrėžiamas kaip pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojanti (2 straipsnio 4 dalis).

Išvadoje, kuria remiantis, buvo priimtas skundžiamas Įsakymas, nurodyta, kad: 1) (duomenys neskelbtini) rajono PK Reagavimo skyriaus (duomenys neskelbtini)V. Z., 2019 m. spalio 9 d. dirbdamas (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK operatyvinėje grupėje ir pagal tarnybos pobūdį būdamas atsakingas už teisės pažeidimų prevenciją ir ištyrimą, reaguodamas į 2019 m. spalio 9 d., 7.45 val. Policijos registruojamų įvykių registre registruotą A. S. pranešimą dėl jam priklausančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo, iš A. S. pateiktos vaizdo medžiagos nustatęs, kad 2019 m. spalio 9 d., apie 0.00 val., (duomenys neskelbtini), galimai neblaivūs E. P. ir E. P., konfliktuodami su kitais asmenimis, sukėlė muštynes ir vis dar V. Z. vardu deklaruotu, tačiau jau parduotu automobiliu „Renault Laguna“ apgadino A. S. priklausantį automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos, t. y. nustatęs akivaizdžius nusikalstamos veikos, numatytos BK 187, 281¹, 284 straipsniuose arba ANK 422 straipsnio 5 dalyje, 426 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 481, 488 straipsniuose, požymius, siekdamas išvengti tariamų neigiamų pasekmių, dėl to, kad jo vardu deklaruotas automobilis „Renault“ dalyvavo minėtame įvykyje, bei turėdamas tikslą tai nuslėpti, nesiėmė jokių reikiamų veiksmų šiems teisės pažeidimams ištirti ir patraukti atsakomybėn teisės pažeidėjus, įkalbinėdamas A. S., kad šis nerašytų pareiškimo dėl automobilio apgadinimo, padarė įtaką A. S., kuris atsisakė rašyti pareiškimą dėl automobilio apgadinimo; 2) be to, V. Z. 2019 m. spalio 9 d., apie 20 val., ne tarnybos metu ir būdamas neuniformuotas, nuvyko pas J. P. bei jos sūnus E. P. ir E. P., gyvenančius (duomenys neskelbtini), kur, agresyviai elgdamasis, suėmė už dėvimų drabužių ir supurtęs E. P., reikalavo pastarųjų atlyginti A. S. padarytą turtinę žalą ir, darydamas šiems asmenims psichologinį spaudimą, grasindamas priešingu atveju surašyti administracinių nusižengimų protokolus arba pradėti ikiteisminį tyrimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir vairavimo esant neblaiviems, prieštaraujant J. P., E. P. ir E. P., iš kiemo savavališkai pasiėmė automobilį „Renault Laguna“, paaiškinęs, kad automobilį grąžins, kai bus atlyginta žala A. S.; 3) be to, V. Z. pats bei per A. S. ir A. V. telefonu bei susitikimų su J. P. ir E. P. bei E. P. metu reikalavo, kad šie atlygintų A. S. nors dalį padarytos turtinės žalos, grasindamas priešingu atveju surašyti administracinių nusižengimų protokolus arba pradėti ikiteisminį tyrimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir vairavimo esant neblaiviems.

Žemesnės instancijos teismas

Išvadoje konstatuota, kad: 1) V. Z. įvykdyta veika buvo priešinga tarnybos ir užimamų pareigų interesams, kadangi jis pasinaudojo tarnybos metu gauta informacija ne pagal jo, kaip vidaus tarnybos pareigūno, veiklą reglamentuojančius teises aktus, t. y. priešingai įstatymų nustatytiems tikslams (uždaviniams); žinodamas, kad galimai buvo padarytas teisės pažeidimas, nesiėmė neatidėliotinų priemonių jo išaiškinimui ir atskleidimui, bet priešingai – ėmėsi neteisėtų veiksmų, kad toks pažeidimas nebūtų atskleistas, siekdamas sau tariamos naudos – išvengti tariamų nemalonumų; 2) V. Z. neteisėtais veiksmais sulaužė Statuto 17 straipsnio 1 dalyje numatytą bei duotą pareigūno priesaiką; pažeidė Statuto 21 straipsnio 1 ir 3 punktus, Policijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, 4 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, 27 straipsnio 1 dalį, BPK 2 straipsnį, 166 straipsnio 1 punktą, 172 straipsnio 2 dalies 1 punktą; nevykdė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 5-V-1066 patvirtinto Apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų padalinių, prižiūrinčių jiems priskirtą teritoriją, pareigūnų kompetencijų nagrinėjant pranešimus apie įvykius, aprašo (toliau – ir Pareigūnų kompetencijų aprašas) 2.4 ir 3.1 punktų, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. 5-V-92 „Dėl pirminių būtinųjų veiksmų reaguojant į pranešimus apie nusikalstamas veikas sekos schemų (algoritmų) patvirtinimo“ 2.2.1 ir 2.2.3 punktų, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-706 patvirtinto Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso 5 punkto, 6.1, 6.8 papunkčių, (duomenys neskelbtini) AVPK viršininko 2019 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 89-V-44 patvirtinto (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) PK Reagavimo skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo (toliau – ir (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymas) 6.1, 6.3, 6.7, 6.12 punktų reikalavimų; 3) V. Z. neteisėtas elgesys kildinamas iš piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, siekiant sau ir kitam naudos, padarant korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią neteisėtą veiką, susijusią su tarnybinių pareigų atlikimu, ir pasinaudojimo tarnybos metu gauta informacija, veikiant taip ir siekiant tokių tikslų, kurie yra priešingi nustatytiems principams, nurodytiems Policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje, bei numatytoms pareigom, nurodytoms Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose); 4) įvertinus V. Z. kaltus veiksmus kaip griaunančius vidaus tarnybos sistemos autoritetą ir pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga, jie buvo pripažintini kaip pareigūno vardo pažeminimas ir, vadovaujantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, Tvarkos aprašo 24 punktu, pasiūlyta pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK Reagavimo skyriaus (duomenys neskelbtini)V. Z. pažemino pareigūno vardą, už pareigūno vardo pažeminimą atleisti jį iš vidaus tarnybos ir nemokėti darbo užmokesčio už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 30 d., 16 val.

Nagrinėjant bylą nustatyta, kad, pagal valstybės įmonės „Regitra“ duomenų bazės duomenis, nuo 2019 m. gegužės 30 d. V. Z. vardu buvo registruotas automobilis „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); raštu sudarytos 2019 m. spalio 7 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties duomenimis, automobilį „Renault Laguna“ 2019 m. spalio 7 d. iš pareiškėjo nusipirko J. P. sūnus E. P., tačiau savo vardu automobilio teisės aktų nustatyta tvarka neįregistravo. Įvertinus bylos proceso dalyvių pateiktus paaiškinimus ir kitus dokumentus, daroma išvada, kad dėl nurodytų faktinių aplinkybių ginčo nėra.

Be to, Išvadoje ir (duomenys neskelbtini) AVPK Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiosios (duomenys neskelbtini) R. M. 2020 m. rugsėjo 24 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad PRĮR buvo užregistruotas A. S. pranešimas dėl jam priklausančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo, toks A. S. priklausančio automobilio pavadinimas minimas ir kituose bylos dokumentuose (atsakovo atsiliepime, (duomenys neskelbtini) AVPK Vidaus tyrimų skyriaus 2020 m. rugpjūčio 11 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. 89-2.54RN-(IDS)-G-77-RN, (duomenys neskelbtini) AVPK Vidaus tyrimų skyriaus 2020 m. rugsėjo 30 d. pranešime Nr. 89-PR1- „Dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo)“ V. Z., (duomenys neskelbtini) AVPK 2020 m. rugsėjo 30 d. vyriausiosios (duomenys neskelbtini) teikime „Dėl V. Z. nušalinimo nuo pareigų“. Tačiau PRĮR išrašo duomenimis, A. S. pranešė, jog buvo apgadintas jo automobilis „Mercedez Benz (originale – MB), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugsėjo 28 d. A. S. apklausos protokole ir Išvadoje aptariamas A. S. paaiškinimas, kad jis naudojasi automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) V. Z. 2020 m. spalio 2 d. tarnybiniame pranešime „Dėl įvykio aplinkybių“, (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK Reagavimo skyriaus (duomenys neskelbtini) 2020 m. spalio 7 d. tarnybiniame pranešime „Dėl įvykio ROIK 0119000542776 aplinkybių nustatymo“ nurodyta, kad A. S. pranešė apie jam priklausančio automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimą.

Atsižvelgus į tai, kad aukščiau išvardintuose dokumentuos nurodomas tas pats automobilio valstybinis numeris ((duomenys neskelbtini) sprendžiama, kad Išvadoje per rašymo apsirikimą buvo nurodyta, kad apgadinto A. S. automobilio pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“, Išvados ir bylos medžiagoje minimas apgadintas A. S. priklausantis automobilis yra „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Teismas sprendžia, kad Policijos registruojamų įvykių registre 2019 m. spalio 9 d. 7.45 val. užregistruotame A. S. pranešime, V. G. 2020 m. spalio 7 d. tarnybiniame pranešime, pareiškėjo 2020 m. spalio 2 d. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės patvirtina, kad 2019 m. spalio 9 d., apie 8 val. V. Z. ir V. G., dirbusiems operatyvinėje grupėje, nuvykus į įvykio vietą ir apžiūrėjus A. S. automobilį „Mecedez Benz“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad yra apgadintos šio automobilio dešinės pusės priekinės durelės. Be to, PRĮR užregistruoto A. S. pranešime buvo nurodyta, kad įvykio vietoje yra įrengtos vaizdo kameros, galėjusios užfiksuoti įvykį, kurio metu nukentėjo pranešėjui priklausanti transporto priemonė, o V. Z. ir V. G. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad įvykio vietoje A. S. paaiškino apie tai, kad ant namo, esančio (duomenys neskelbtini), yra įrengta vaizdo stebėjimo kamera, į kurios stebimą teritoriją pateko ir aikštelė, kurioje stovėjo A. S. automobilis. Taigi, V. Z., kaip pareigūnui, atliekančiam pranešimo apie vieno iš nusikalstamų veikų, nurodytų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. 5-V-92 2.1 punkte, aplinkybių tyrimą, neabejotinai tapo žinoma, kad A. S. priklausančio automobilio apgadinimas galėjo būti užfiksuotas vaizdo stebėjimo kamera.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, sprendžiama, kad V. Z. privalėjo įvykdyti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. 5-V-92 įsakymo 2.2.1 punktą ir nedelsdamas peržiūrėti ir paimti aktualaus laikotarpio vaizdo įrašus.

Teismas daro išvadą, kad Išvadoje pagrįstai konstatuota, jog V. Z. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. 5-V-92 įsakymo 2.2.1 punkto reikalavimų neįvykdė, pavedęs vaizdo stebėjimo kameros įrašą A. S. gauti iš jam žinomo savininko ir šį įrašą atvežti į policijos komisariatą, ir kad tokia pareiškėjo veika našta imtis priemonių įvykio aplinkybėms išsiaiškinti, peržiūrėti ir paimti aktualaus laikotarpio vaizdo įrašus be pagrindo buvo perkelta pranešusiam apie įvykį A. S., apgadinto automobilio savininkui.

Žemesnės instancijos teismas

V. G. 2020 m. spalio 7 d. tarnybiniame pranešime, pareiškėjo 2020 m. spalio 2 d. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog 2019 m. spalio 9 d., apie 18 val. peržiūrėjus A. S. pateiktą (duomenys neskelbtini) įrengtos vaizdo stebėjimo kameros įrašą, V. Z. tapo neabejotinai žinoma, kad įvykyje, dėl kurio padarinių į policijos įstaigą kreipėsi A. S., galimai dalyvavo automobilis „Renault Laguną“, kuris rašytine sutartimi buvo perleistas E. P., tačiau buvo likęs registruotas pareiškėjo vardu. Pareiškėjas 2020 m. spalio 2 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad vaizdo įraše buvo matomi trys asmenys, kurie tarpusavyje stumdėsi, ir kad tokiais veiksmais galimai galėjo apgadinti A. S. priklausantį automobilį. V. G. 2020 m. spalio 7 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad vaizdo įraše buvo matyti, jog tarp asmenų vyko susistumdymas, galimai konfliktas, kurio metu šios pareigūnės neįvardinto automobilio durelėmis netyčia buvo kliudytas A. S. automobilį „Mecedez Benz“.

Įvertinus nurodytus tarnybinius pranešimus ir išanalizavus pareiškėjo pokalbių telefonu su A. V. (pokalbiai Nr. 1842, Nr. 1843,1853), A. S. (pokalbis Nr. 1852), O. G. (pokalbis Nr. 1879), J. P. (pokalbis Nr. 1881), E. P. (pokalbis Nr. 1919) turinį, E. P. 2020 m. rugsėjo 28 d. apklausos protokolą, daroma išvada, kad Išvadoje pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas, reaguodamas į 2019 m. spalio 9 d., 7.45 val. PRĮR registruotą A. S. pranešimą dėl jam priklausančio automobilio apgadinimo, iš A. S. pateiktos vaizdo medžiagos nustatęs, kad galimai neblaivūs E. P. ir E. P. 2019 m. spalio 9 d., apie 0.00 val., konflikto su kitais asmenimis sukėlė muštynes ir V. Z. vardu registruoto automobilio „Renault Laguną“ durelėmis apgadino šalia stovėjusį A. S. priklausantį automobilį bei pasišalino iš įvykio vietos, t. y. nustatęs akivaizdžius veikų, numatytų arba BK 187, 281¹, 284 straipsniuose, arba ANK 422 straipsnio 5 dalyje, 426 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 481 ar 488 straipsniuose, požymius, nesiėmė jokių veiksmų šiems teisės pažeidimams ištirti ir kaltus asmenis patraukti atsakomybėn.

Kaip nepagrįsti atmetami pareiškėjo teiginiai, kad jis neturėjo pareigos atlikti įvykio aplinkybių tyrimo, kadangi nenustatė teisei priešingos veikos, kurią būtų galima kvalifikuoti pagal BK 187, 281¹, 284 straipsnius ar ANK 422 straipsnio 5 dalį, 426 straipsnio 1 ir 2 dalis, 423 straipsnio 3 dalį, 481 ar 488 straipsnius. Teismo vertinimu, tokius V. Z. teiginius paneigia tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys. Išanalizavus aukščiau nurodytų telefoninių pokalbių, V. G. 2020 m. spalio 7 d. ir pareiškėjo 2020 m. spalio 2 d. tarnybinių pranešimų turinį, daroma išvada, kad pareiškėjas iš jam tapusių žinomų duomenų apie 2019 m. spalio 9 d. apie 0.00 val., prie (duomenys neskelbtini) esančioje aikštelėje įvykusio įvykio aplinkybes (dalyvavusius asmenis, jų atliktus veiksmus, įvykio vietoje buvusias transporto priemones ir jų valdytojus, A. S. automobiliui „Mecedez Benz“ padarytą sužalojimą ir kt.) aiškiai suvokė, kad buvo padaryta teisei priešinga veika, dėl kurios, rengiant atitinkamus procesinius dokumentus, gali būti pradedamas ikiteisminis tyrimas ar pradėta administracinio nusižengimo teisena. Tokia išvada daroma, atsižvelgus į V. Z. pokalbius telefonu su (duomenys neskelbtini) rajono PK Veiklos skyriaus (duomenys neskelbtini) O. G. (pokalbiai Nr. 1879 ir Nr. 1885), A. V. (pokalbiai Nr.1843, Nr.1853), J. P. (pokalbis Nr.1881), E. P. (pokalbis Nr.1919). Teismo vertinimu, šių pokalbių metu pareiškėjas su juo kalbėjusiesiems asmenims aiškiai nurodė apie sugadintą svetimą turtą – A. S. automobilį; kad automobiliu „Renault Laguna“ atvažiavę asmenys buvo galimai neblaivūs ir viešoje vietoje sukėlė muštynes; kad dėl šio įvykio turi priimti tam tikrą procesinį sprendimą; kad šio sprendimo priėmimas priklauso nuo to, ar A. S. bus atlyginta padaryta žala; kad pareiškėjas būtų nedelsdamas pradėjęs ikiteisminį tyrimą, jeigu įvykyje nebūtų dalyvavęs jo vardu registruota transporto priemonė.

Be to, daroma išvada, jog Išvadoje pagrįstai konstatuota, kad V. Z., nustatęs akivaizdžius teisės pažeidimų veikų požymius, nesiėmė veiksmų šiems pažeidimams ištirti ir patraukti atsakomybėn kaltus asmenis, taip siekdamas išvengti tariamų neigiamų pasekmių dėl to, kad įvykyje dalyvavo jo vardu registruotas automobilis „Renault Laguna“, ir, turėdamas tikslą tai nuslėpti, įkalbinėdamas A. S. nerašyti pareiškimo dėl automobilio apgadinimo, padarė įtaką A. S., dėl ko jis atsisakė rašyti nurodyto turinio pareiškimą.

Žemesnės instancijos teismas

Tokia išvada daroma, atsižvelgus į pareiškėjo pokalbius telefonu su O. G., A. S., J. P., E. P..

Kalbėdamas su O. G. (pokalbis Nr. 1879) pareiškėjas aiškiai pareiškė, kad jis neturėtų suinteresuotumo, jei automobilis „Renault Laguna“ būtų registruotas ne jo vardu („jinai neperrašyta, tame ir reikalas, būtų ji perrašyta, (---), supranti, tegu jie ten daužo ją“); pokalbio su J. P. (pokalbio Nr. 1881) nedviprasmiškai aiškino, kad reikia, jog A. S., apgadinto automobilio savininkas, neparašytų pareiškimo; kad pareiškėjui įvykis nerūpėtų, jis įvykiu rūpinasi dėl to, nes įvykyje dalyvavo jo vardu registruotas automobilis ( „aš tiktai dėl to, kad jinai (t. y. automobilis) ant manęs registruota, vien tik dėl to“); kad jis įkalbėjo A. S. nerašyti pareiškimo, nes automobilis registruotas pareiškėjo vardu („ (duomenys neskelbtini) apsigalvos, ar rašys pareiškimą, ar ne, aš vakar (t. y. 2019 m. spalio 9 d. ) įkalbėjau, kad nerašytų, nes mašina ant manęs“); per pokalbį su E. P. (pokalbio Nr. 1919) pasakė, kad jis (t. y. pareiškėjas) būtų dėl įvykio pradėjęs ikiteisminį tyrimą dar 2019 m. spalio 9 d., jeigu jame nebūtų dalyvavęs jo vardu registruotas automobilis („ man pradėti ikiteisminį tyrimą penkios minutės, aš būčiau vakar pradėjęs, jeigu neatpažinčiau savo mašinos“; „jau būtų vakar pradėta ir nei aš ten ieškočiau, nei man reikia, bet kadangi ta mašina kaba dabar ant manęs deklaruota, aš nenoriu, kad jinai būtų ant manęs, kad šitas įvykis būtų ant manęs“).

Pareiškėjo pokalbių telefonu su A. S. (pokalbiai Nr. 1838) turinys leidžia teigti, kad A. S. 2019 m. spalio 9 d., prieš atvažiuodamas su vaizdo kameros įrašu į (duomenys neskelbtini) rajono PK patalpas, V. Z. nedviprasmiškai pareiškė, kad jis nori parašyti pareiškimą dėl automobilio apgadinimo („tai vis dėlto norėčiau parašyti pareiškimą, jei yra galimybė, aš ir filmuotą“); pokalbio su A. S. (pokalbio Nr. 1852) metu pareiškėjas pasakė, jog kalbėjo su J. P. apie atlygintinos žalos dydį ir jai pasakė, jog bandys kalbėti su A. S. (originale – žmogumi), nes kol nėra parašytas pareiškimas, niekas neužbaigta (originale – „viskas kaba“), ir kad A. S. pareiškimą parašys 2019 m. spalio 10 d. (originale – rytoj“). Be to, pareiškėjas, 2019 m. spalio 9 d., po pokalbio su A. S. (pokalbio Nr. 1852), kalbėdamas su A. V. (pokalbio Nr. 1853) nurodė, kad jis susitarė su A. S. dėl žalos atlyginimo dydžio, tačiau, jei žala nebus atlyginta, A. S. rašys pareiškimą ir bus atliekamas ikiteisminis tyrimas („ ir taip pasistengiau susitariau su (duomenys neskelbtini), jisai sakė, nu, gal jisai, jam užtektų pora šimtų eurų“; „ nes jeigu ne (t. y. jei bus neatlyginta žala), tada jis rašys pareiškimą, ir jie tada „tiu tiu na Vorkutiu, ikiteisminis tyrimas jiem“); pareiškėjas per pokalbį su J. P. (pokalbio Nr. 1881) pasakė apie, kad jis vakar (t. y. 2019 m. spalio 19 d.) įkalbėjo A. S. nerašyti pareiškimo, kadangi įvykyje dalyvavęs kitas automobilis yra registruotas pareiškėjo vardu, kad A. S. parašė raštelį, kad pagalvos iki 2019 m. spalio 10 d., 14 val. (originale – „dviejų valandų“), kad vaizdo medžiaga yra policijos komisariate, tačiau ji niekam nerūpi, jeigu A. S. neparašys pareiškimo (originale – neturės pretenzijų), tai šis įvykis tuo ir baigsis; pokalbyje su O. G. (pokalbio Nr.1879) V. Z. nurodė, jog A. S. buvo atvykęs parašyti pareiškimą, teigė, jog svarbu atlyginti žalą (padengti skolą), kad nukentėjusysis nerašytų pareiškimo, nurodė, jog J. P. sakė, kad reikia atlyginti žalą („jie tegu atiduoda pinigus S., po to tegu pasiima mašiną“) ir kad dar skambins jai; pokalbyje su E. P. (pokalbio Nr.1919) pareiškėjas nurodė, jog svarbiausia yra iki 2019 m. spalio 10 d. vakaro atlyginti A. S. už jo automobiliui padarytą žalą, kadangi pareiškėjas pradės dirbti ir privalės priimti sprendimą priimti A. S. pareiškimą ir pradėti teiseną arba nutraukti teiseną.

Apklausos, vykusios 2020 m. rugsėjo 28 d., ir apklausiamas kaip liudytojas teismo posėdyje A. S. tvirtino, kad nerašyti pareiškimo dėl jam priklausančio automobilio nusprendė savarankiškai, neįtakojamas V. Z.. Teismas šiuos A. S. parodymus vertina kritiškai ir jais nesiremia. Teismas sprendžia, kad byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių abejoti atliekant sankcionuotus kriminalinės žvalgybos veiksmus užfiksuotų V. Z. ir A. S. telefoninių pokalbių autentiškumu. Teismo vertinimu, būtent iš karto po įvykio tarp A. Z. ir A. S. buvusių pokalbių turinys objektyviai patvirtina, kokie motyvai, t. y. kokios V. Z. suvokiamos priežastys, nulėmė jo veiksmus. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad V. Z., siekdamas išvengti tariamų neigiamų pasekmių dėl to, kad įvykyje, kurio metu buvo apgadintas A. S. automobilis, ir turėdamas tikslą nuslėpti, kad šiame įvykyje dalyvavo jo vardu registruotas automobilis „Renault Laguna“, įkalbėjo A. S. ir taip jį įtakojo nerašyti pareiškimo dėl automobilio apgadinimo.

Apibendrinus nurodytas aplinkybes, sprendžiama, kad Išvadoje pagrįstai konstatuota, jog V. Z. nevykdė jam, kaip policijos pareigūnui, pavestų pareigų ir funkcijų, t. y. kad pareiškėjas neatskleidė galimo teisės pažeidimo ir nesiėmė priemonių šiam pažeidimui atskleisti.

Žemesnės instancijos teismas

Be to, įvertinus 2020 m. rugsėjo 28 d. J. P., E. P. ir E. P. apklausos protokoluose užfiksuotus paaiškinimus, sprendžiama, kad Išvadoje pagrįstai konstatuota, jog 2019 m. spalio 9 d., apie 20 val. V. Z., ne tarnybos metu ir neuniformuotas, nuvyko pas aukščiau nurodytus asmenis ir agresyviai elgdamasis su E. P. reikalavo, kad būtų atlyginta A. S. padaryta turtinė žala, grasindamas priešingu atveju surašyti administracinių nusižengimų protokolus arba pradėti ikiteisminį tyrimą; prieštaraujant J. P., E. P. ir E. P. savavališkai iš kiemo paėmė automobilį „Renault Laguna“, nurodęs, kad automobilį grąžins, kai A. S. bus atlyginta žala.

Teismas vertina, kad nurodytas aplinkybes patvirtina kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotų telefoninių pokalbių turinys: pokalbių su A. V. metu (2019 m. spalio 9 d. vykę pokalbiai Nr.1842 ir Nr.1843) pareiškėjas vienareikšmiškai tvirtino, kad nuvažiuos pas (duomenys neskelbtini) ir atims įvykyje dalyvavusį automobilį, o po to spręs, ką daryti („tai reiškia aš atimsiu tą mašiną“, „nuvažiuosiu atsivarysiu, tada žiūrėsima“; pokalbyje su A. V. (2019 m. spalio 19 d. pokalbis Nr. 1853) pareiškėjas nurodė, kad nuvažiavo ir paėmė automobilį; pokalbio su A. S. (2019 m. spalio 9 d. pokalbis Nr. 1852) metu V. Z. nurodė, kad paėmė automobilį; V. Z. pokalbiai su O. G. (pokalbiai Nr.1879, Nr. 1885) patvirtina, kad J. P. automobilio paėmimą prieš jos ir jos sūnų valią įvertino kaip vagystę ir ketino dėl to kreiptis pareiškimu į policijos įstaigą; pokalbio su J. P. (pokalbio Nr. 1881, Nr. 1962) metu V. Z. reikalavo, kad būtų atlyginta A. S. bent dalis padarytos žalos, grasindamas, kad priešingu atveju jis priims iš A. S. pareiškimą; pokalbio su E. P. (pokalbis Nr. 1919) metu V. Z. teigia, kad galėtų grąžinti automobilį, jeigu būtų A. S. atlyginta žala („ mes galėtume, jeigu jūs atsiskaitytumėte su A. dėl sugadinto turto“), bei grasina, kad jeigu nebus atlyginta bent dalis žalos, pareiškėjas privalės surašyti administracinių nusižengimų protokolus ar pradėti ikiteisminį tyrimą („taigi aš jum protokolą šiandien surašysiu“, jūs norit, taip norit, kad aš nuvažiuočiau, jum šiandien protokolus dar surašyčiau“; „tai va jum dabar, jūsų žingsnis, surast pinigus, atiduoti A. (t. y. A. S.) iki vakaro“ ; „aš einu į darbą šiandien, aš privalėsiu priimt sprendimą arba, arba priimt pareiškimą ir pradėti teiseną, arba nutraukt teiseną“).

Kritiškai vertinami pareiškėjo paaiškinimai bei teismo posėdyje kaip liudytoja apklaustos J. P. parodymai, kad pareiškėjas į J. P. namus atvyko jos iniciatyva ir automobilį paėmė jos paprašytas, kadangi tokie paaiškinimai prieštarauja aukščiau aptartiems duomenims. Teismas neturi pagrindo abejoti J. P., E. P. ir E. P. apklausos protokoluose užfiksuotais jų paaiškinimais apie įvykio aplinkybes, vertina juos kaip nuoseklius, neprieštaraujančius tarpusavyje bei kitiems tarnybinio patikrinimo metu surinktiems įrodymams, įskaitant ir telefoninius pokalbius. Nagrinėjant bylą, nebuvo nustatyta aplinkybių, leidžiančių teigti, jog iki įvykio tarp V. Z. ir J. P., E. P. ir E. P. būtų buvę priešiški, konfliktiški santykiai, sudarantys pagrindą abejoti šių asmenų paaiškinimų objektyvumu. Be to, bylos nagrinėjimo metu nekilo abejonių dėl kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotų telefoninių pokalbių, kuriais atsakovas rėmėsi, įrodinėdamas pareiškėjo padarytus teisės normų pažeidimus, turinio autentiškumo, ir kurie, teismo vertinimu, objektyviai atspindi įvykiuose dalyvavusių asmenų elgseną ir jos motyvus.

Žemesnės instancijos teismas

Apibendrinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžiama, kad Išvadoje pagrįstai konstatuota, kad aukščiau aptartos V. Z. įvykdytos veikos buvo priešingos tarnybos ir užimamų pareigų interesams, kadangi pareiškėjas pasinaudojo tarnybos metu gauta informacija ne pagal jo, kaip vidaus tarnybos pareigūno veiklą reglamentuojančius teisės aktus, t. y. priešingai įstatymų nustatytiems tikslams (uždaviniams); žinodamas, kad buvo galimai įvykdytas teisės pažeidimas, nesiėmė neatidėliotinų priemonių jo išaiškinimui, bet elgėsi priešingai – siekdamas sau tariamos naudos, t. y. išvengti tariamų nemalonumų, ėmėsi neteisėtų veiksmų, kad pažeidimas nebūtų atskleistas. Teismas vertina, kad Išvadoje pagrįstai pareiškėjo įvykdytos neteisėtos veikos buvo kildinamos iš piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir pripažintos kaip pareigūno vardo pažeminimas, kadangi tokie veiksmai griauna vidaus tarnybos sistemos autoritetą ir pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga.

Teismas sprendžia, kad Išvadoje nustatytos V. Z. įvykdytos teisei priešingos veikos tinkamai kvalifikuotos kaip Statuto 17 straipsnio 1 dalyje numatytos bei duotos pareigūno priesaikos sulaužymas, Statuto 21 straipsnio 1 ir 3 punktų, Policijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio 2 dalies, 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, 27 straipsnio 1 dalies, BPK 2 straipsnio, 166 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 172 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimai, Pareigūnų kompetencijų aprašo 2.4 punkto, 3.1 punkto, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. 5-V-92 „Dėl pirminių būtinųjų veiksmų reaguojant į pranešimus apie nusikalstamas veikas sekos schemų (algoritmų) patvirtinimo“ 2.1, 2.2.1 punktų, Etikos kodekso 5, 6.1, 6.8 punktų, (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo 6.1, 6.3, 6.7, 6.12 punktų reikalavimų nevykdymas. Be to, sprendžiama, kad Išvadoje pagrįstai konstatuota, jog V. Z., įvykdydamas teisei priešingas veikas, turėjo suvokti savo neetiškus ir netinkamus veiksmus, kad savo elgesiu ir veiksmais rodo netinkamą pavyzdį visuomenei, nesilaiko policijos praktikoje susiformavusių etikos ir dorovės principus atitinkančių tradicijų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas nuoseklus aiškinimas, kad tuo atveju, kai tarnybinio nusižengimo tyrimo metu yra konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas, Statutas nesuteikia vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui diskrecijos priimti kitokį sprendimą, nei nurodytą Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte; asmens atleidimas iš vidaus tarnybos, remiantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, yra imperatyvi šiame Statute nustatyta teisinė pasekmė, ji negali būti keičiama kitomis alternatyviomis teisinio poveikio priemonėmis, šios pasekmės taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys, kaltės pripažinimas neturi įtakos; Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytos priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bet ir tam, kad tokiu būdu būtų saugojamas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą ( žr., pvz., 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-189/2007; 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4852-556/2018; 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5159-968/2019). Atsižvelgus į nurodytą Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo aiškinimą, pareiškėjo argumentai, kad jis neturėjo galiojančių tarnybinių nuobaudų, buvo teigiamas charakterizuojamas tarnyboje, nagrinėjamo ginčo atveju nėra teisiškai reikšmingi.

Atsižvelgus į skunde išdėstytas aplinkybes ir V. Z. pateiktus paaiškinimus, atliktas tarnybinio patikrinimo procedūras, įvertinus 2020 m. rugsėjo 30 d. Pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo) ir pareiškėjo 2020 m. spalio 6 d. pateikto Tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių turinį, daroma išvada, kad bylos nagrinėjimo metu pagrindinių procedūrinių taisyklių, skirtų užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, pažeidimų nebuvo nustatyta.

Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir aptartu ginčo santykiams taikomu teisiniu reglamentavimu, atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, sprendžiama, kad (duomenys neskelbtini) AVPK viršininko 2020 m. spalio 27 d. įsakymas Nr. 89-TE-183 „Dėl V. Z. atleidimo iš vidaus tarnybos“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pagrindo jį naikinti nėra. Pripažinus Įsakymą teisėtu ir pagrįstu, nėra pagrindo tenkinti išvestinius skundo reikalavimus dėl pareiškėjo grąžinimo į ankstesnes (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK Reagavimo skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigas ir kompensacijos už priverstinės pravaikštos nuo nušalinimo iš vidaus tarnybos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo.

Pareiškėjas prašė atlyginti turėtas atstovavimo išlaidas.

Pagal bendrąjį bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principą, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis). Atmetus V. Z. skundą, pareiškėjo teisės į atstovavimo išlaidų atlyginimą neįgijo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41, 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo V. Z. (V. Z.) skundą atsakovui (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui atmesti.

Netenkinti V. Z. prašymo dėl turėtų atstovavimo išlaidų priteisimo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Dalytė Zlatkuvienė