Marijampolės apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. B. skundą dėl ne teismo tvarka priimto Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. Č. 2023 m. rugpjūčio 21 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-4177-2023 dalies pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pagrindiniai skundo argumentai dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo:

1) vairuojant nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė kitų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimų, paskirtą 800 Eur baudą sumokėjo;

2) nusižengimą padarė (duomenys neskelbtini), automobilį vairavo nedideliu leistinu greičiu. Važiuojant tokiu nedideliu greičiu galima tinkamai įvertinti eismo sąlygas ir pastebėti visus eismo dalyvius. Automobilį vairavo trumpą atstumą, šviesiu paros metu žinomoje vietovėje, automobiliu važiavo vienas;

3) nusižengimą padarė dėl neatsargumo, ne dėl tyčios. Prieš nusprendžiant vairuoti automobilį visiškai nesijautė neblaivus, priešingu atveju nebūtų vairavęs. Iki šio įvykio nėra padaręs jokio administracinio nusižengimo, turi virš 34 metų vairavimo stažą;

4) dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Darbo funkcijų atlikimui yra būtina turėti galimybę vairuoti transporto priemonę. Netekęs teisės vairuoti, netektų darbo, prarastų vienintelį pajamų šaltinį, tai sukeltų nepakeliamą finansinę naštą jam ir artimiesiems. Dėl sveikatos būklės kitą darbą susirasti būtų ypač sudėtinga. Teisė vairuoti transporto priemones reikalinga siekiant užtikrinti dukros patekimą į mokymo įstaigą, pasirūpinti garbaus pensinio amžiaus, kenčiančia nuo insulto pasekmių, daugybinėmis ligomis sergančia mama. Teisės vairuoti transporto priemones turėjimas ypač reikšmingas jam pačiam privalomai vykstant į (duomenys neskelbtini) ir kitas medicinos įstaigas, sekti ligos (hipertenzijos) eigą, gauti būtinus vaistus.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas nubaustas asmuo E. B. nurodė, kad palaiko skundą jame nurodytais argumentais. Prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti trumpesnį administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą – 3 mėnesius. Teisė vairuoti transporto priemones reikalinga dėl darbo, rūpinantis savo bei mamos sveikata, vykstant į gydymo įstaigas. Alkoholį vartojo iš vakaro, ryte jautėsi gerai, nepagalvojo, kad gali būti neblaivus. Vairuoja 30 metų, anksčiau KET pažeidimų nėra padaręs.

Marijampolės AVPK pateikė prašymą bylą nagrinėti jų įgaliotam atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja A. Č. 2023 m. rugpjūčio 21 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-4177-2023, kuriuo E. B., gimusį (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini), pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį dėl to, kad jis 2023 m. liepos 23 d., 10.46 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matavimo prietaisu buvo nustatytas 1,43 promilių girtumas. Už tai asmeniui paskirta 800 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.

Ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, visų pirma skundu, prašoma pakeisti skundžiamą nutarimą, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, ir skirti trumpesnį administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą – 3 mėnesius. Nurodytas prašymas argumentuojamas tuo, kad vairuojant nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė kitų KET reikalavimų, paskirtą 800 Eur baudą sumokėjo.

Teismas, vertindamas nurodytus pareiškėjo teiginius, pažymi, jog pritariama Marijampolės AVPK atsiliepime esančiai pozicijai, jog tuo atveju, jei asmuo būdamas neblaivus sukelia eismo įvykį, kurio metu apgadinamas kitiems asmenims priklausantis turtas ar sužalojami kiti asmenys, jis, priklausomai nuo sukeltų padarinių, yra traukiamas atsakomybėn pagal kitus ANK ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius. Šiuo atveju asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, šio nusižengimo sudėtis yra formali, o neteisėtas yra pats vairavimo esant neblaiviam faktas. Taigi, šio numatyto pažeidimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas, o ne kilę padariniai, dėl to nėra pagrindo pritarti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentui, kad sprendžiant dėl nuobaudos už vairavimą būnant neblaiviam individualizavimo, reikia atsižvelgti į tai, jog asmuo nepadarė kitų minėtų administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų, t y. nesukėlė padarinių, nes kitu atveju šio asmens veika ir būtų kvalifikuota pagal minėtus kitus atsakomybę už konkrečius padarinius numatančius straipsnius (2018-03-29 Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-107-557/2013). Baudos sumokėjimas nesudaro pagrindo ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui pareiškėjo atžvilgiu.

Dar vienas skundo argumentas – nusižengimą padarė (duomenys neskelbtini), automobilį vairavo nedideliu leistinu greičiu. Važiuojant tokiu nedideliu greičiu galima tinkamai įvertinti eismo sąlygas ir pastebėti visus eismo dalyvius. Automobilį vairavo trumpą atstumą, šviesiu paros metu žinomoje vietovėje, automobiliu važiavo vienas.

Teismas pažymi, jog vien ta aplinkybės, kad pareiškėjas neblaivus vairuodamas transporto priemonę, neviršino nustatyto leistino greičio bei važiavo vietovėje, kurioje žino eismo sąlygas ir patį kelią nemažina padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Pareiškėjui nustatytas girtumo laipsnis – 1,43 promilės, gerokai viršija leistiną 0,4 promilės ribą, taigi, akivaizdu, jog tik dėl atsitiktinumo buvo išvengta rimtesnių neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių.

Skunde taip pat nurodoma, kad pareiškėjas nusižengimą padarė dėl neatsargumo, ne dėl tyčios. Prieš nusprendžiant vairuoti automobilį visiškai nesijautė neblaivus, priešingu atveju nebūtų vairavęs. Iki šio įvykio nėra padaręs jokio administracinio nusižengimo, turi virš 34 metų vairavimo stažą.

Teismas atkreipia dėmes į tai, kad nors ANK 422 straipsnio 5 dalyje nėra tiesiogiai nurodyta kaltės forma, tačiau iš šioje normoje aprašyto nusižengimo sudėties matyti, kad jis paprastai padaromas tyčia. KET 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą – teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus bei draudimus, taigi – ir KET 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems. Kartu tai reiškia, kad asmuo, vartojęs alkoholinius gėrimus, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad yra blaivus. Taigi, tyčinė kaltė gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma, kad, esant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-11-23 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021). Teismo vertinimu, ANK 425 straipsnio 5 dalyje nurodytą nusižengimą asmuo padarė tyčia, t. y. žinodamas, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones neblaiviam, po alkoholio vartojimo, neįsitikino, jog yra blaivus ir gali vairuoti transporto priemonę.

Pažymiam ir tai, kad alkoholis veikia žmogaus psichiką, lėtina reakciją, alkoholis sumažiną regėjimo aštrumą, pablogina periferinį regėjimą. Dėl ko neigiamas alkoholio poveikis pasireiškia visiems, nepriklausomai nuo jų turimo vairavimo stažo. Turintis ilgametę vairavimo patirtį ir KET reikalavimus žinantis vairuotojas privalo suvokti neigiamą alkoholio įtaką gebėjimui vairuoti transporto priemones.

Pareiškėjas nurodo, kad dirba (duomenys neskelbtini). Darbo funkcijų atlikimui yra būtina turėti galimybę vairuoti transporto priemonę. Netekęs teisės vairuoti, netektų darbo, prarastų vienintelį pajamų šaltinį, tai sukeltų nepakeliamą finansinę naštą jam ir artimiesiems. Dėl sveikatos būklės kitą darbą susirasti būtų ypač sudėtinga. Teisė vairuoti transporto priemones reikalinga siekiant užtikrinti dukros patekimą į mokymo įstaigą, pasirūpinti garbaus pensinio amžiaus, kenčiančia nuo insulto pasekmių, daugybinėmis ligomis sergančia mama. Teisės vairuoti transporto priemones turėjimas ypač reikšmingas jam pačiam privalomai vykstant į (duomenys neskelbtini) ir kitas medicinos įstaigas, sekti ligos (hipertenzijos) eigą, gauti būtinus vaistus.

Vertindamas šiuos argumentus, teismas pažymi, kad būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių teismų praktikoje išskirtine aplinkybe nelaikomas (Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-225-530-2016; Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-773-290/2016; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-89-651/2017, Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-37-530/2018). Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, o taip pat, jog specialioji teisė vairuoti transporto priemones, jam reikalinga kasdieniniame gyvenime, rūpinantis savo artimaisiais, turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialios teisės netekimą. Asmuo, žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra svarbi, šia specialia teise naudojosi neatsakingai, todėl administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui. Tai, kad asmuo, nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, elgdamasis itin lengvabūdiškai pablogino savo padėtį, yra tik jo paties netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas netenkinamas, Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. Č. 2023 m. rugpjūčio 21 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-4177-2023 paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Pareiškėjo E. B. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.