Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-07-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1420-1033/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-07-22
Bylos Nr.
1-1420-1033/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-10541-2021-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rolandas Bužinskas
Kaltinamasis
T. B.
Advokatai
Šarūnas Vadeikis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1420-1033/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10541-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.6; 2.3.6.4.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 22 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas,sekretoriaujant Dianai Kiverytei,dalyvaujant prokurorui Dariui Burbuliui,kaltinamajam T. B., jo gynėjui advokatui Šarūnui Vadeikiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. B. 2021 m. balandžio 6 d. apie 02.50 val. Vilniuje, Molėtų pl. 64, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,67 promilės etilo alkoholio koncentracija, t. y. šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis T. B. teismo posėdyje savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad 2021 m. balandžio 5 d. nereikėjo į darbą, nes buvo Velykos, dienos metu išgėrė taurę šampano, apie 19.00 val. išgėrė 200 g trauktinės, ruošėsi eiti miegoti. Paaiškina šeimoje esančią situaciją – vienas augina nepilnametį vaiką, 2020 m. išsiskyrė su žmona, kuri sugrįžo į Lietuvą ir nuo lapkričio mėnesio gyvena kartu viename bute, todėl kyla tam tikri nesutarimai, stresinės situacijos. Balandžio 6 d. buvusi žmona pradėjo priekaištauti, todėl norėdamas išvengti konfliktų išėjo pasivaikščioti, o prieš išeinant išgėrė 0,5 l sidro, apsvaigęs nesijautė. Norėjo nuvažiuoti iki netoliese esančio parkelio pasivaikščioti ir nusiraminti. Sėdo į automobilį ir išvažiavo į Molėtų plentą. Nurodo kur ir kaip važiavo. Tokio savo poelgio pateisinti negali, jaučia visišką atsakomybę ir labai gailisi dėl to kas įvyko. Nori atkreipti dėmesį, kad nėra vartojęs alkoholio, neteistas, nebaustas administracine tvarka, teigiamai charakterizuojamas.

Baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Apklaustas įtariamuoju T. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. balandžio 5 d. dienos metu išgėrė taurę šampano, apie 19.00 val. išgėrė apie 200 g trauktinės 36 proc. stiprumo, prieš išeinant pasivaikščioti 2021 m. balandžio 6 d. apie 02.00 val. išgėrė 0,5 l talpos buteliuką mix‘o, buvo visą dieną nevalgęs. Pernai išsiskyrė su žmona, teismo sprendimu augina nepilnametę dukrą. Žmona ilgai buvo išvykusi į užsienį ir lapkričio viduryje sugrįžo į Lietuvą, dabar kartu gyvena viename bute, nors ir yra išsiskyrę, todėl namuose dažnai kyla stresinės situacijos, dėl to dažnai būna susijaudinęs, jautrus. Tą naktį išėjo iš namų, nes juose buvo didelė trintis, buvo susijaudinęs. Norėjo pavažiuoti iki miškelio (apie 1 km), pasivaikščioti ir nusiraminti, nesijautė labai apsvaigęs. Išėjęs pasivaikščioti pamatė pavėžėjo automobilį, kuris jam „užkliuvo“ ir kurį norėjo sustabdyti. Mobilaus telefono su savimi neturėjo. Sėdo į automobilį, kuris paskirtas darbo, ir norėjo privažiuoti pasižiūrėti pavėžėjo valstybinių numerių. Pavėžėjas pristabdė, jis pasižiūrėjo į vairuotoją, aplenkė ir nuvažiavo link namų. Važiuojant link namų sustabdė policijos pareigūnai, nustatė 1,67 promilės girtumą. Labai gailisi dėl savo padarytos veikos (b. l. 52, 70).

Liudytojas L. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu M. L., 2021 m. balandžio 6 d. apie 02.38 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Molėtų plentu link Vilniaus važiuoja automobilis „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus. Važiuojant Molėtų plentu, pastebėjo minėtą automobilį „Toyota“, kurį sustabdė Molėtų pl. 64. Automobilio „Toyota“ vairuotojas iki sustojimo ilgai riedėjo nedideliu greičiu, vėliau sustojo. Nuo vairuotojo T. B. sklido aitrus alkoholio kvapas, į klausimus atsakinėjo nerišliai. Teigiamai atsakė į klausimą apie alkoholio vartojimą, nurodydamas, kad maždaug prieš 6 val. gėrė sidrą, kiekio nenurodė. Kolega patikrino T. B. blaivumą, pirmo tikrinimo metu buvo nustatytas 1,80 promilių neblaivumas, po daugiau nei 20 minučių antro tikrinimo metu – 1,67 promilių neblaivumas. Užfiksuotų parodymų T. B. neginčijo, noro vykti į priklausomybės ligų centrą priduoti kraujo nereiškė. Dėl to, kad vairavo neblaivus T. B. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities VPK OVS. Prie automobilio „Toyota“ liko policijos pareigūnų ekipažas V 9019, o vėliau automobilis buvo priverstinai nuvežtas į aikštelę Vilniuje, Eišiškių pl. 127 (b. l. 35).

Liudytojas R. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba ir yra įgaliotas atstovauti įmonę. Automobilis „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso įmonei ir buvo išduotas T. B. darbiniam ir asmeniniam naudojimui. Automobiliu T. B. naudojosi apie metus laiko, problemų nebuvo kilę. Kad T. B. 2021 m. balandžio 6 d. nakties metu neblaivus vairuos įmonei priklausantį automobilį, nei jis pats, nei įmonės vadovas net nebūtų pagalvoję. T. B. visada buvo punktualus, į darbą visada atvykdavo laiku, net įmonės švenčių metu niekada nebuvo pastebėjęs, kad T. B. piktnaudžiautų alkoholiu. 2021 m. balandžio 6 d. pats T. B. jam papasakojo kas įvyko, paaiškino, kad automobilis šiuo metu yra laikino saugojimo aikštelėje (b. l. 39).

Įvykio registracijos kortelės duomenys patvirtina, kad privatus fizinis asmuo 2021 m. balandžio 6 d. 02.32 val. pranešė, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pranešėjas seka automobilį „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pavojingai manevruoja, stabdo pranešėją. Vairuotojas galimai neblaivus. Papildomoje informacijoje apie pranešimo patikrinimą nurodytos įvykio vietoje nustatytos faktinės aplinkybės apie neblaivų vairuotoją T. B. (b. l. 5-7).

Neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio rezultatai patvirtina, kad T. B. 2021 m. balandžio 6 d. 02.50 val. nustatytas 1,80 promilių neblaivumas, o 03.12 val. – 1,67 promilių neblaivumas. Prietaiso paklaida ± 1,7 proc. (b. l. 10-13).

Pagal VšĮ „Emprekis“ informaciją, 2021 m. balandžio mėnesį automobilio „Toyota Corolla“ 2018 metų gamybos vidutinė kaina Lietuvoje buvo 11 120 Eur su PVM (b. l. 14).

VĮ „Regitra“ duomenimis automobilio „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirma registracija 2018 m. spalio 26 d., savininkas – (duomenys neskelbtini), valdytojas – (duomenys neskelbtini) (b. l. 15-16).

Iš duomenų apie automobilio „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinį nuvežimą matyti, kad automobilis 2021 m. balandžio 6 d. buvo nuvežtas į UAB „Tomadas“ saugojimo aikštelę Vilniuje, Eišiškių pl. 127, o 2021 m. balandžio 7 d. leista automobilį grąžinti valdytojo įgaliotam R. R. (b. l. 17, 25-31, 41).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad automobilis nesugadintas, nenustatyti jokie išoriniai apgadinimai. Apžiūros metu padarytos fotonuotraukos (b. l. 18-23).

Vyriausiojo patrulio L. S. 2021 m. balandžio 6 d. tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės analogiškos įvykio aplinkybės, kurias jis nurodė apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 33).

Ikiteisminio tyrimo metu T. B. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. balandžio 6 d. 02.50 val. iki 2021 m. balandžio 6 d. 14.55 val. (b. l. 44, 55).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados

BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už šią nusikalstamą veiką asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Visų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje aprašytų alternatyvių veikų tiesioginis objektas yra transporto eismo saugumas.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog T. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2021 m. balandžio 6 d. apie 02.50 val. Vilniuje, Molėtų pl. 64, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,67 promilės neblaivumas.

Kaltinamasis T. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teismo posėdyje prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė jos padarymo aplinkybes. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę patvirtina kitų byloje surinktų įrodymų visuma: liudytojų L. S. ir R. R. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas ir blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, įvykio registracijos duomenys bei informacija apie vairuotą transporto priemonę ir jos apžiūros protokolas. T. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas.

T. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir paskirti laiduotoja pusseserę A. L.. Savo rašytiniame prašyme dėl atleidimo pagal laidavimą T. B. nurodė, jog savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Negali pateisinti savo tokio poelgio ir net nebando. Alkoholio praktiškai nevartoja, nusikalto pirmą kartą, žala nepadaryta, anksčiau nėra pažeidęs ne tik KET reikalavimų, bet niekada nebuvo baustas ir administracine tvarka, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 88-93).

Laiduotoja A. L. savo prašyme dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nurodė, kad su pusbroliu bendrauja nuo vaikystės, juos sieja stiprūs emociniai ryšiai ir abipusė pagarba. T. B. visada atsižvelgdavo į jos patarimus ir pastabas, todėl galėtų daryti jam teigiamą įtaką. Tarpusavio santykiai yra labai geri, dažnai bendrauja, susitinka, kartu džiaugiasi vienas kito pasiekimais ir pergyvena dėl nesėkmių. Šiuo metu T. B. vienas augina nepilnametę dukterį, kurios krikštatėviai yra ji su vyru. T. B. dėl padaryto nusikaltimo tikrai labai gailisi, pergyvena, neieško jokių pasiteisinimų. Žino, kad pusbrolis yra labai pareigingas, darbe turi atsakingas pareigas, niekada nėra baustas už jokius nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus. Pastaruoju metu labai dažnai kalbasi apie šį įvykį, kurį ji labai griežtai pasmerkė. Yra tikra, kad pusbrolis viską nuodugniai apmąstė, padarė išvadas ir ateityje jokių pažeidimų tikrai nebedarys. Pateikia dokumentus, kurie įrodo, kad yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam – neteista, teigiamai charakterizuojama darbdavio, todėl prašo perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato (b. l. 103-105).

Teismo posėdyje galima laiduotoja A. L. savo prašymą palaikė, paaiškino, kad apie įvykį pirma sužinojo iš T. B. žmonos, vėliau T. B. pats viską papasakojo. Žino ką reiškia laidavimas – tai atsakomybės prisiėmimas už kito žmogaus elgesį. Už T. B. yra vyresnė, jis gerbia ją ir jos šeimą, yra pasitikėjimas vienas kitu, jis atsižvelgia į jos nuomonę, yra pagarba ir autoritetas. Ji dirba, jos pajamos yra (duomenys neskelbtini), todėl jeigu teismas paskirtų užstatą, sutiktų jį sumokėti.

Prokuroras prašymui dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neprieštaravo.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai (kasacinė nutartis Nr. 2K-86-895/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Teismo vertinimu, šiuo atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje nurodytos sąlygos, sudarančios pagrindą svarstyti klausimą dėl T. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

T. B. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Vertinant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis anksčiau neteistas, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta, administracine tvarka nebaustas, dirba ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Viso proceso metu T. B. savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, nevengė atsakomybės. Jis savo elgesį vertina neigiamai, išgyvena dėl savo neatsakingų veiksmų, jo padaryta veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, nėra priklausomas nuo alkoholio, klausimo dėl žalos atlyginimo byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindo manyti, kad T. B. padarė išvadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (kasacinės nutartys Nr. 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018).

A. L. yra kaltinamojo pusseserė, jie gyvena tame pačiame mieste ir artimai bendrauja, dažnai susitinka, kartu aptaria problemas, juos sieja stiprus emocinis ryšys, abipusė pagarba ir pasitikėjimas. A. L. turi pastovų darbą, darbe charakterizuojama teigiamai, yra neteista, nebausta administracine tvarka. Todėl, įvertinęs A. L. asmenybę, jos vertybinį požiūrį į nusikalstamą veiką, artimus giminystės ryšius, tarpusavio santykius ir nepriekaištingą reputaciją, teismas mano, kad ji gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų, todėl yra verta teismo pasitikėjimo būti paskirta laiduotoja.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad T. B. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą. Šiuo atveju pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kadangi nusikaltimą padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant bandomąjį laikotarpį, per kurį kaltininkui padarius naują nusikalstamą veiką, sprendžiamas klausimas dėl šio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių ir kardomųjų priemonių taikymo

Prokuroras prašė taikyti kaltinamajam T. B. baudžiamojo poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 metams 6 mėnesiams (BK 68 straipsnis) ir turto (automobilio „Toyota Corolla“ vertę atitinkančios pinigų sumos – 11 120 Eur) konfiskavimą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Nurodė, kad suma ne itin maža, bet siūloma atleisti pagal laidavimą be užstato ir nėra skiriama bauda, neprašo taikyti įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, t. y. nėra jokių finansinių sankcijų, T. B. užima aukštas pareigas, jam buvo suteiktas įmonės automobilis, kuriuo padarytas nusikaltimas.

Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių, todėl įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamąją atsakomybę (kasacinės nutartys Nr. 2K-134-1073/2018, 2K-168-511/2020).

Kaltinamasis T. B. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje uždraustą nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio vairuodamas kelių transporto priemonę, kurią vairuoti reikalinga speciali teisė. Šią veiką padarė pirmą kartą, automobilį vairavo būdamas vidutinio girtumo laipsnio (1,64 promilės pritaikius paklaidą), kuris yra artimesnis minimaliai ribai nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė (nuo 1,51 promilės), žalos nepadarė, (duomenys neskelbtini) metus naudojosi šia teise tinkamai be KET pažeidimų, todėl, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant minimalų šios poveikio priemonės terminą, skaičiuotiną nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2021 m. balandžio 6 d. (b. l. 56).

BK 72 straipsnis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-122-699/2018, 2K-133-719/2018, 2K-134-1037/2018, 2K-186-942/2018).

Byloje nustatyta, kad automobilis „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė ne kaltinamajam, o juridiniam asmeniui – (duomenys neskelbtini). Nei šios transporto priemonės savininkas, nei valdytojas (duomenys neskelbtini) nežinojo apie automobilio panaudojimą nusikaltimui daryti, todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo T. B. turi būti išieškoma konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma.

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai konfiskuojama ne pati nusikalstamos veikos padarymo priemonė, bet jos vertė pinigais, būtina apsvarstyti, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus ir išieškojimo proporcingumą. Tai reiškia, kad skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas, įvertinta ar reikia konfiskuoti visą automobilio vertę, ar jos dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-262-489/2017, 2K-17-788/2019).

Pagal Lietuvos Konstitucinio Teismo suformuluotą išaiškinimą už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2006-09-26, 2008-09-17, 2009-04-10 nutarimai). Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktika, spręsdamas dėl viešojo intereso poreikių ir asmens intereso teisingos pusiausvyros nustatymo, EŽTT palieka valstybei plačią vertinimo laisvę dėl įgyvendinimo priemonių pasirinkimo ir vertinimo, ar šio įgyvendinimo padariniai pateisinami atsižvelgiant į bendrąjį interesą siekiant atitinkamo įstatymo tikslo. Teisinga pusiausvyra pažeidžiama tuo atveju, kai asmeniui užkraunama individuali ir pernelyg didelė našta (Yildirim prieš Italiją; 2011-06-28 sprendimas Het Financieele Dagblad B. V. prieš Olandiją, peticijos Nr. 577/11).

Iš byloje pateikto VšĮ „Emprekis“ išrašo matyti, kad automobilio „Toyota Corolla“ vidutinė kaina Lietuvoje 2021 m. balandžio mėnesį buvo 11 120 Eur su PVM, todėl, įvertinus visas bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę (už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam baudžiamas pirmą kartą, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, anksčiau nėra nė karto pažeidęs KET reikalavimų, priklausomybės alkoholiui neturi), jo materialinę ir šeiminę padėtį (dirba, gauna aukštesnes nei vidutines mėnesines pajamas, 2020 m. išsiskyrė su sutuoktine ir vienas augina nepilnametį vaiką, turi finansinių įsipareigojimų), į tai, kad nusikalstama veika žalos nepadarė, į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir konfiskuotino turto vertę, teismas mano, kad kaltinamojo materialinė padėtis nėra tokia gera, kad jis išgalėtų sumokėti visą automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, visos vertės priteisimas neigiamai paveiktų ir jo nepilnamečio vaiko (išlaikytinio) interesus, todėl visos turto vertės konfiskavimas neatitiktų visuomenės ir asmens interesų pusiausvyros, proporcingumo ir teisingumo principų, kaltinamajam būtų užkrauta pernelyg didelė finansinė našta. Dėl to teismas skiria T. B. dalies turto (automobilio „Toyota Corolla“) vertės konfiskavimą – 4 500 Eur, kurio pakaks šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslams pasiekti (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-17-788/2019, Vilniaus apygardos teismo 2017-10-24 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-560-312/2017, 2018-03-09 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-108-851/2018).

Kadangi turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė ir konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimo išdėstymo baudžiamojo proceso įstatymas nenumato (BPK 357 straipsnio 6 dalis), todėl nėra pagrindo išdėstyti kaltinamajam konfiskuotos automobilio vertės mokėjimą atitinkamam laikotarpiui. Dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo būdo, tvarkos ir laiko sprendžiama teismo sprendimo vykdymo procese. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 625 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Taigi, pagal įstatymą antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo, todėl T. B., neturėdamas galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, gali kreiptis į antstolį dėl atitinkamų sprendimų priėmimo vykdomojoje byloje (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2019-10-11 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-601-891/2019).

Ikiteisminio tyrimo metu T. B. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 56, 58-59, 61) – paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos. Vairuotojo pažymėjimas, saugomas voke prie galinio bylos viršelio, perduotinas į VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

T. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį laiduotojos A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti T. B. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. balandžio 6 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti T. B. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jos į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 4 500 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus eurų). Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Įsiteisėjus nuosprendžiui, konfiskuotino turto vertę atitinkanti suma bus išieškoma priverstine tvarka.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti T. B., kad: 1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; 2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti A. L., kad ji, kaip laiduotoja, turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Rolandas Bužinskas