Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublikos pilietis, latvis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis pagal individualią veiklą, teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta galutinė 50 MGL dydžio bauda bei baudžiamojo poveikio priemonės;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskiriant 4 mėn. laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirti galutinė 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais ir 50 MGL (1883 eurų) dydžio bauda;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį paskiriant 58 MGL (2900 Eur) dydžio baudą. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2019 m. liepos 12 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. 2022 m. kovo 19 d. apie 15.55 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, taip vengė neblaivumo patikrinimo.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. P. pripažino kaltę visiškai ir parodė, kad buvo neblaivus. Dirba ant savęs, dažo automobilius. Nepasirašė su klientu priėmimo perdavimo akto, jis atsisakė mokėti už darbą pinigus ir išvažiavo. Jis, A. P., nuėjo iki ,,Maximos“, nusipirko degtinės, grįžęs pradėjo gerti, jautė, kad tuoj išsijungs ir važiavo namo. Automobilio vertė apie 400 eurų. Važiavo apie 12 km. Policija pasakė, kad buvo iškvietimas, kad visą kelią jį sekė. Gal važiavo kreivai. Vairuotojo pažymėjimas atimtas kažkur prieš 4,5 metų Lietuvoje, o Latvijoje turi. Jis nevažinėjo anksčiau su mašina, su autobusu važinėdavo. Tą mašiną nusiperka, kad biznį padaryti, padažo ir parduoda. Teisės atimtos buvo 4 metams, prieš maždaug 4,5 metų. Bauda buvo paskirta, bet jos nesumokėjęs. Jam reikia už patalpų nuomą mokėti apie 1500 eurų, jam dar reikia buto nuomą mokėti apie 500 eurų. Žmona parašė, kad neims mašinos, ji atsisako ją paimti. Žmona atsisako pasiimti mašiną, nes ji nevertinga, jos vertė 400 eurų, labai daug pinigų reikia įdėti, kad ji techninę apžiūrą praeitų. Mašina stovi aikštelėje. Su sugyventine gyvena kartu jau 15 metų. Gailisi, kad taip nutiko.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. P. nurodė, kad į klausimą dėl kaltės šiuo metu neatsakys. Lietuvių kalbą supranta, moka gerai, vertėjas nereikalingas. Yra Latvijos pilietis, nuolat gyvena (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba su individualios veiklos liudijimu. Jam išaiškintos jo teisės, įskaitant teisę neduoti parodymų. Šiuo metu parodymus duoti atsisako, juos duos vėliau, ikiteisminio tyrimo eigoje, pasitaręs su pasirinktu advokatu. Į jokius klausimus daugiau neatsakys (b. l. 51).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju papildomai apklaustas A. P. nurodė, kad įtarimo esmę suprato, savo kaltę pripažįsta pilnai ir labai gailisi. Psichiatrinėje ligoninėje negydytas, narkoliginėje įskaitoje neįrašytas, galvos traumų neturėjo. Latvijoje jis nebuvo teistas. Ten gyveno (duomenys neskelbtini). Lietuvoje gyvena apie (duomenys neskelbtini). Lietuvoje dirba pagal individualią veiklą, automobilių dažytoju. 2022 m. kovo 19 d. iš ryto apie 09.00 val., jis nuvažiavo į darbą (duomenys neskelbtini), susitikti su klientu, kuriam turėjo grąžinti automobilį. Grąžinant automobilį, su klientu kilo konfliktas, šis už darbą atsisakė mokėti. Jis šiam pasakė kad iškvies policiją, pastarasis pasakė ,,kviesk“. Jis žmogumi pasitikėjo ir nepasirašė priėmimo perdavimo akto, tad suprato, kad policija jam nepadės. Jis atidavė klientui automobilį ir šis išvažiavo nesumokėjęs jam už darbą. Iš streso jis nuėjo į šalimais esančią ,,Maxima“ ir nusipirko ,,Bajorų“ degtinės du butelius 0,5 L talpos. Grįžo į savo darbo vietą ir pradėjau gerti maždaug iki 15 val. Išgėręs abu butelius, nusprendė važiuoti namo. Dėl ko sugalvojo vairuoti pats, jis nežino. Su žmonos automobiliu ,,Audi“, (duomenys neskelbtini), jis išvažiavo. Kaip vairavo, jis nelabai pamena. Tik pamena, kad neprivažiavus prie namų (duomenys neskelbtini), jis sustojo ir išgirdo policijos švyturėlius. Po ko prie jo automobilio priėjo policijos pareigūnas ir liepė išlipti iš mašinos. Kiek pamena, pareigūnai dar liepė jam pūsti, bet jis atsisakė. Pamena, kad nevykdė pareigūnų reikalavimų ir šiems priešinosi, dėl to jam uždėjo antrankius. Po ko pareigūnai jį nuvežė į areštinę. Daugiau apie įvykį neturi ką pasakyti, tik tiek, kad labai gailisi, kad vairavo ir priešinosi policijos pareigūnams, norėtų jų labai atsiprašyti. Kelintais metais tiksliai, nepamena, bet maždaug prieš 4 metus, buvo už panašią veiką baustas (b. l. 60-61).

Kaltinamasis padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri prilyginama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis). Po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esantis kaltas, pageidavo tuoj pat duoti parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Prokurorė su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko. Todėl teismas, apklausęs kaltinamąjį ir įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimą nutraukė (BPK 273 straipsnis).

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, patvirtina ir kiti bylos duomenys.

Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, jog 2022 m. kovo 19 d., apie 15.55 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu (duomenys neskelbtini), Latvijos pilietis A. P., gim. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, taip vengė neblaivumo patikrinimo (b. l. 1).

Iš BIRT žiūryklės duomenų matyti, kad 2022 m. kovo 19 d., 15.53 val. buvo gautas pranešimas, jog link (duomenys neskelbtini) kyla automobilis ,,Audi A4“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), įtaria, kad neblaivus (b. l. 11).

D. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. kovo 19 d. apie 15.53 val., patruliuojant kartu su vyr. patruliu E. A. iš Vilniaus apsk. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini) kyla automobilis ,,Audi A4“ mėlynos spalvos, valst. nr. (duomenys neskelbtini), įtaria, kad neblaivus. Atvykus nurodytu adresu, pastebėjo važiuojantį automobilį ,,Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įjungus raudonos ir mėlynos šviesos signalus bei garsinį signalą, per garsiakalbį buvo nurodyta ,,Audi“ vairuotojui sustoti dešinėje kelio pusėje. Automobilis įsuko į (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelę ir joje sustojo. Išlipus iš tarnybinio automobilio bei priėjus prie vairuotojo, buvo paprašyta duoti automobilio raktelius. Paklausus ar vartojo alkoholį, šis atsakė, kad ,,biški“. Vairuotojas sukėlė daug įtarimų, kadangi iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, koordinacija buvo sutrikusi, nerišliai kalbėjo. Pasiūlius pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, šis sutiko, tačiau paėmęs telefoną kažkam skambino. Paklausus dar kartą ar tikrinsis blaivumą, šis nekreipė dėmesio, siūlė susitarti, kad gali sumokėti pinigų, jog būtų paleistas. Įspėjus vairuotoją dėl tokių veiksmų, šis pradėjo aiškinti, jog pažįsta kažkokį aukštą pareigūną (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir, kad jiems bus blogai, jeigu jo nepaleis. Pasiūlius dar kartą pasitikrinti blaivumą, vairuotojas juos ignoravo ir atsakė, kad atsisako tikrintis blaivumą. Į pagalbą atvyko B1932 ekipažas. Pasiūlius vairuotojui dar kartą pasitikrinti blaivumą, vairuotojas trenkė kolegai E. A. per dešinę ranką, ko pasėkoje ant žemės iškrito Alkotesteris Drager Alcotest 6810 ARBL-0761. Nusprendė vairuotoją sulaikyti, bandant ištraukti vairuotoją iš automobilio, šis stangrino rankas ir sėdėjo automobilyje. Jis, nuėjęs iš keleivio pusės, išstūmė vairuotoją iš automobilio, šis ištrauktas iš automobilio, paguldytas ant žemės vairuotojas ir toliau jų reikalavimų nevykdė, stangrino rankas, buvo ant rankų atsigulęs, toliau priešinosi sulaikomas. Panaudojus kovinių imtynių veiksmus, vairuotojas buvo sulaikytas, panaudota spec. priemonė - antrankiai. Kaip paaiškėjo, automobilį vairavo Latvijos pilietis A. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuris puikiai kalbėjo lietuvių kalba (b. l. 16-17).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2022 m. kovo 19 d., 16.10 val. A. P. atsisakė tikrintis blaivumą. Konstatuoti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, eiti tiesia linija - pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali (b. l. 20).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad akivaizdžių automobilio ,,Audi A4“, valst nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimų nepastebėta (b. l. 21-29).

Vį ,,Regitra“ duomenimis nustatyta, kad automobilio ,,Audi A4 Avant“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas T. G. (b. l. 30).

Transporto priemonės valdytoja - savininkė T. G. pranešė, kad automobilį ,,Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsiimti atsisako, sutinka, kad transporto priemonė būtų konfiskuota (b. l. 35).

VšĮ ,,Emprekis“ duomenimis nustatyta, kad vidutinė transporto priemonės ,,Audi A4 Avant“, (duomenys neskelbtini) kaina Lietuvoje- 750 Eur su PVM (b. l. 36).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Iš BK 281-1 straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad ši nusikalstama veika gali būti padaroma trimis alternatyviais veiksmais, t. y.: 1) vairavus transporto priemonę arba mokius praktinio vairavimo, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; 2) vengus neblaivumo patikrinimo, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) vartojus alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi atsakomybei kilti pakanka, kad būtų atliktas bet kuris vienas aukščiau paminėtas veiksmas.

Pagal KET 14 punktą, be kita ko, draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. KET 17 punkte numatyta, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad A. P. bylai reikšmingu laiku ir vietoje vairavo automobilį ,,Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esant neblaivus, kai jam nustačius neblaivumo požymius atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, taip vengė neblaivumo patikrinimo.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, jog vairavo neblaivus. Tokius pačius parodymus kaltinamasis A. P. davė ir ikiteisminio tyrimo metu. Tai, kad A. P. vairavo automobilį neblaivus ir vengė blaivumo patikrinimo be kita ko, patvirtina policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės. Liudytojas D. B. tarnybiniame parnešime nurodė, kad ,,Vairuotojas sukėlė daug įtarimų, kadangi iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, koordinacija buvo sutrikusi, nerišliai kalbėjo“. Tai patvirtina ir neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad 2022 m. kovo 19 d., 16.10 val. A. P. atsisakė tikrintis blaivumą. Konstatuoti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, eiti tiesia linija - pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali. Kaltinamojo A. P. kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Taigi darytina išvada, kad A. P. 2022 m. kovo 19 d. apie 15.55 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, taip vengė neblaivumo patikrinimo.

Kaltinamojo A. P. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

A. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 281-1 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos baudos, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Viena iš bausmės paskirčių yra užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Šio principo įgyvendinimas pirmiausia yra susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu.

Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojama reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-477-746/2015, 2K-253-699/2018, 2K-123-697/2019, 2K-26-719/2020, 2K-213-719/2020).

A. P., kaip minėta, atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad pažeidžia KET numatytas taisykles ir sąmoningai veikė. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – A. P. anksčiau teistas, teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą (b. l. 68-72), teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis du kartus baustas administracine tvarka, dirba (vykdo individualią veiklą). Duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra.

Teismas, remdamasis pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti A. P. už nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrus prokurorės pasiūlytą arešto bausmę.

Kadangi A. P. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64-1 straipsnio nuostatos ir ja, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. kovo 19 d. 16.10 val. iki 2022 m. kovo 20 d. 15.23 val. (viena diena) (b. l. 40,42-43), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Prokurorė baigiamojoje kalboje prašė A. P. paskirti dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) atėmimą 5 (penkiems) metams; 2) konfiskuoti automobilį, kuriuo asmeuo važiavo neblaivus, kadangi jo žmona, autyomobilio savininkė sutinka, kad automobilis būtų konfiskuotas.

Pagal teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-329/2013 ir kt.).

Teismas, vertindamas byloje nustatytas aplinkybes, pripažįsta, kad A. P. šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus. Pagal byloje nustatytas aplinkybes kaltinamasis vairavo automobilį būdamas neblaivus nuo alkoholio, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, taip vengė neblaivumo patikrinimo. Taigi nėra abejonių, kad jis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių saugumui ir jų turtui. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis A. P. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, t. y. A. P. teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį paskiriant specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) atėmimą 4 metams.

Nors nagrinėjamu atveju A. P. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, teismo nuomone, šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Priešingu atveju nebūtų užtikrinamas veiksmingas BK 281¹ straipsnio 1 dalies saugomos vertybės – transporto eismo saugumo funkcionavimas, ir asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, kurios vienas iš būtinųjų objektyviosios pusės požymių yra transporto priemonės vairavimas, būtų palikta galimybė po tokios nusikalstamos veikos įvykdymo įgyti teisę vairuoti transporto priemones bendra tvarka. BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės esmė yra asmeniui nustatytas draudimas naudotis konkrečia specialia teise, nepriklausomai nuo to, yra ją teisėtai įgijęs ar ne. Ir tuo atveju, kai asmuo neturi tokios teisės įgijęs, šios priemonės poveikis yra prevencinis, nes realiai tokios priemonės taikymas ne tik užkerta kelią naudotis specialia teise, bet ir apribojama galimybė ją įgyti. Būtent prevencinį šios priemonės poveikį yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys 2012-03-20 Nr. 2K-122/2012, 2016-04-19 Nr. 2K-7-49-788/2016).

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. P. pažeidė Kelių eismo taisykles, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, taip vengė neblaivumo patikrinimo, todėl jam skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 5 (penkerių) metų šios priemonės taikymo terminą, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022 m. kovo 20 d.

Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

Teismas, atsižvelgęs į tai, jog kaltinamasis nagrinėjamą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį, kai nustatytas neblaivumas, taigi padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių pažeidimą. Netaikyti turto konfiskavimo teismas neturi pagrindo, kadangi siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,51 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant baudžiamajame kodekse, automobilio konfiskavimas yra iš esmės būtinas (pvz., Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-385-211/2017, Nr. 1A-242-870/2017).

Iš informacijos apie kelių transporto priemones, pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, matyti, kad automobilio ,,Audi A4 Avant“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas T. G., kuri sutinka, kad automobilis būtų konfiskuotas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog, vadovaujantis 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo A. P. konfiskuotina, valstybės naudai konfiskuotinas „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

A. P. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo (duomenys neskelbtini)) paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas. Jos paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos. A. P. vairuotojo pažymėjimą, saugomą prie bylos viršelio, perduoti VĮ „Regitra“.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67–68 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais, 428 straipsnis, 432 straipsnis,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam areštą 21 parai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. P. 14 parų areštą.

Į bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2022 m. kovo 19 d. 16.10 val. iki 2022 m. kovo 20 d. 15.23 val., t.y. vieną parą.

Paskirti A. P. baudžiamojo poveikio priemonę – penkeriems metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones (BK 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022 m. kovo 20 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai.

Kardomąsias priemones, paskirtas A. P. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialios teisės sustabdymą - palikti nepakeistas iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Kaltinamajam A. P. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (BVK) 51 straipsnio 3 dalimi nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo (darbo dienomis, įstaigų darbo metu) atvykti į pataisos įstaigą – Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmės.

Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki BVK 51 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.