Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 29 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį areštu dvidešimt vienai parai.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. P. paskirtas areštas keturiolikai parų.

Į A. P. paskirtą bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. kovo 19 d. 16.10 val. iki 2022 m. kovo 20 d. 15.23 val., t. y. viena para.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, A. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones penkeriems metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. P. nuteistas už tai, kad jis 2022 m. kovo 19 d. apie 15.55 val., Fabijoniškių gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, taip vengė neblaivumo patikrinimo. Tokiais savo veiksmais A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. A. P. tvirtina, kad, skiriant bausmę turėjo būti atsižvelgta į tai, kad jis vykdo individualią veiklą, 2022 m. vasario 1 d. sudarė gamybinių patalpų nuomos sutartį, patalpų nuomos mokestis yra 920 Eur. Apeliantas pažymi, kad jis dirba ne tik darbo dienomis, bet ir savaitgaliais, nes siekia gauti daugiau pajamų ir išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Dėl paskirtos arešto bausmės nuteistasis negalės atlikti automobilių remonto darbų, todėl nukentės tiek jo klientai, tiek ir jis pats. Taip pat apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad jis veiklą pradėjo vykdyti tik šių metų pavasarį, todėl jam yra itin svarbu, kad darbui nebūtų jokių kliūčių ir klientai kreiptųsi į naujai atsidariusias automobilių dažymo dirbtuves.

5. Nuteistasis mano, kad baudos skyrimas atitiktų tiek bausmės teisingumo principą, tiek ir protingumo kriterijus ir nebūtų jam pernelyg didelė našta. Taip pat tokia bausmė būtų gera auklėjamoji priemonė, skatintų jį ateityje nedaryti nusikalstamų veiksmų.

7. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

8. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu A. P. bausmė už jo padarytą nusikalstamą veiką buvo paskirta laikantis BK 41 bei 54 straipsnių nuostatų. Paskirta bausmė yra teisinga ir nelaikytina aiškiai per griežta.

9. BK 54 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad bausmė asmeniui yra skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už konkrečią nusikalstamą veiką, sankciją laikantis BK bendrosios dalies nuostatų, o BK 54 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, į kokias aplinkybes būtina atsižvelgti parenkant asmeniui bausmės rūšį bei nustatant jos dydį. Individualizuojant bausmę, visoms BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių, taip pat ir atsakomybę lengvinančioms ar atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Taigi vien faktas, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatyta viena A. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, savaime nereiškia, jog nuteistajam turėjo būti skiriama švelniausia BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė, t. y. bauda. Čia atkreiptinas dėmesys į tai, kad aplinkybė, jog nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, buvo viena iš sąlygų taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir mažinti jam paskirtą bausmę vienu trečdaliu.

10. A. P., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, t. y. nuteistasis vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Pažymėtina, kad pats nuteistasis pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog prieš automobilio vairavimą jis vartojo alkoholį (degtinę), automobilį pradėjo vairuoti tuomet, kai pajuto, kad praras sąmonę („išsijungs“), automobiliu nuvažiavo apie dvylika kilometrų (b. l. 97). Iš nuteistojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jis nuo apytiksliai 09.00 val. iki 15.00 val. išgėrė du 0,5 l butelius degtinės. Tuomet automobiliu vyko namo, kaip vairavo automobilį, nelabai prisimena (b. l. 60). Iš ataskaitų žiūryklėje užfiksuotų duomenų matyti, kad apie tai, jog nuteistasis automobilį vairuoja galimai neblaivus, pranešė privatus asmuo (b. l. 11). Ši aplinkybė patvirtina, kad nuteistojo veiksmai kelyje kėlė kitiems eismo dalyviams susirūpinimą eismo saugumu. Be to, iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad A. P. 2022 m. kovo 19 d. 16.10 val., t. y. praėjus nedaug laiko po jo vairuoto automobilio sustabdymo, negalėjo eiti tiesia linija, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą, jam iš burnos sklido alkoholio kvapas, jis elgėsi neadekvačiai, kalbėjo nerišliai, judesiai buvo nekoordinuoti (b. l. 20). Taigi apeliacinės instancijos teismu nekyla jokių abejonių, kad A. P. veiksmais be jokių rimtesnių priežasčių mieste dienos metu buvo keliamas realus pavojus aplinkai (kitų asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui).

11. Iš tikrųjų nuteistasis savo nusikalstamais veiksmais nepadarė žalos, tačiau jis sukėlė realią grėsmę tokiai žalai atsirasti. Faktas, kad dėl nuteistojo veiksmų nebuvo padaryta turtinė ar neturtinė žala, nelengvina jo teisinės padėties, tuo labiau, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali. Tuo atveju, jeigu dėl nuteistojo veiksmų būtų padaryta kokia nors žala, atitinkamai galėtų ir turėtų keistis jo veiksmų teisinis vertinimas, t. y. jo teisinė padėtis sunkėtų.

12. A. P. anksčiau iš viso yra teistas tris kartus, iš jų du kartus buvo nuteistas už iš esmės analogiško pobūdžio nusikaltimų padarymą kaip ir šiuo atveju. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu A. P. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje (vairavo automobilį, kai jam buvo nustatytas 2,39 promilės neblaivumas), ir nubaustas bauda, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jis buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (vairavo automobilį, kai jam buvo nustatytas 2,42 promilės neblaivumas), ir nubaustas bauda. Pastebėtina, kad trečiasis A. P. teistumas taip pat yra susijęs su neatsakingu alkoholio vartojimu, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus). Be to, Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutarimu A. P. buvo nubaustas už tai, kad vairavo automobilį, kai jam buvo nustatytas 1,99 promilės neblaivumas. Taigi yra iš aptartų duomenų visiškai akivaizdu, kad A. P. padarytas nusikaltimas nėra atsitiktinio pobūdžio. Anksčiau A. P. taikytos teisinio poveikio priemonės pageidaujamo poveikio jam nepadarė. Dėl šios priežasties nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad ir šiuo atveju yra tikslingiausia jam skirti baudą, tuo labiau, kad pats nuteistasis pirmosios instancijos teisme yra nurodęs, jog anksčiau jam paskirtos baudos nėra sumokėjęs (b. l. 97). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kas buvo aptarta, konstatuoja, kad nėra pakankamo pagrindo tvirtinti, jog, nuteistajam už jo padarytą nusikaltimą paskyrus baudą, bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.

13. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam už jo padarytą nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pagrįstai paskyrė ne pačią švelniausią, o antrą pagal griežtumą BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę, t. y. areštą. Pažymėtina, kad paskirtos arešto bausmės dydis yra artimesnis BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytai šios bausmės minimaliai ribai nei vidurkiui. Be to, ši bausmė dar buvo sumažinta vienu trečdaliu ir tapo net mažesnė nei įstatyme numatyta minimali arešto bausmė, kuri gali būti skiriama už nusikaltimo padarymą. Taigi nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad paskirtosios arešto bausmės terminas turėtų būti vertinamas kaip aiškiai per didelis.

14. Aplinkybės, kad A. P. vykdo individualią veiklą, kuri dėl arešto bausmės atlikimo gali sutrikti, taip pat dėl paskirtos bausmės atlikimo gali sutrikti nuteistojo finansinių įsipareigojimų, susijusių su darbine veikla bei šeima, vykdymas, nėra pagrindas dar labiau švelninti jam paskirtą bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nuteistajam paskirtos bausmės dydį, konstatuoja, kad A. P. turi galimybę savo darbinę veiklą planuoti taip, jog arešto bausmės atlikimas tokios veiklos reikšmingai nesutrikdytų, o tuo pačiu neturėtų reikšmingesnio poveikio ir galimybėms vykdyti finansinius įsipareigojimus.

15. Nagrinėjamu atveju nekyla jokių ginčų, kad A. P. skundžiamu nuosprendžiu buvo pagrįstai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje, t. y. uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, tačiau nuteistasis mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė maksimalų baudžiamajame įstatyme numatytą šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą. Su tokia nuteistojo pozicija nėra pagrindo sutikti. Konstatuotina, kad sprendžiant, koks turi būti nustatytas BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas, būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (jo pobūdį bei laipsnį), kaltininko asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise ir kitas reikšmingas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, įvertinus šio procesinio sprendimo 9-12 pastraipose aptartas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistajam turi būti nustatytas maksimalus BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas. Mažinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino iki įstatyme numatyto vidurkio nėra pagrindo.

16. Įvertinusi aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 29 d. nuosprendis, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nėra pagrindo.

17. BPK 106 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad pripažinęs asmenį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš tokio asmens išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021 ir kt.). Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BPK) 322 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė pats A. P., apeliacinės instancijos teisme nuteistasis gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė, todėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartimi nuteistajam buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyriaus parinkta gynėjas. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad nuteistojo apeliacinis skundas yra atmetamas, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį bei tai, kad nėra jokio pagrindo tvirtinti, jog valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma (61,67 Eur) yra neproporcinga nuteistojo, kuris yra darbingo amžiaus asmuo, turtinei padėčiai, konstatuoja, jog teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo turi būti išieškotos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo A. P. 61,67 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.