Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal L. S. ieškinį atsakovui G. S. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, prievolių, turto ir turtinių teisių padalijimo. Byloje išvadą duodanti institucija Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Rietavo savivaldybėje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovė ieškinį palaikė pilna apimtimi. Ieškovė paaiškino, kad palaipsniui abiejų sutuoktinių požiūrių skirtumas įtakojo tarpusavio santykių atšalimą, tarp jos ir atsakovo atsirado nuolatinė įtampa, prasidėjo nesutarimai ir net psichologiniai konfliktai. Šie nesutarimai ar konfliktai būdavo beveik kiekvieną dieną, tai matė ir girdėjo vaikai. Tarp jų neliko šiltų jausmų, tarpusavio supratimo ir pasitikėjimo vienas kitu. Jausmų ir santykių atsalimas prasidėjo prieš 2 metus, jie pradėjo vengti tarpusavio pokalbių, kiekvienas atskirai pradėjo tvarkyti savo pajamas ir išlaidas, nuo 2019m. birželio mėn., gyvena atskirai. Nuo to laiko nutruko jų šeimyninis gyvenimas. Vienas su kitu bendrauja tik tomis temomis kas liečia vaikus, o patys tarpusavyje nėra vienas kitam lojalūs.

4. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai, apie teismo posėdį informuotas tinkamai, nepažeidžiant CPK reikalavimų. Jis į posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

I. Dėl santuokos nutraukimo

5. Byloje pateikti įrodymai, kad šalys (duomenys neskelbtini) Rietavo sav. civilines metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 35), yra sudarę santuoką.

6. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

7. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovui nurodant atsiliepime į ieškinį, jog sutinka su visais ieškinio reikalavimais, konstatuotina, kad abi šalys yra kaltos dėl santuokos nutraukimo ir plačiau teismas tuo klausimu nepasisako, nes ginčo tarp šalių šiuo klausimu nėra.

8. Šalims (duomenys neskelbtini) Rietavo sav. Civilines metrikacijos skyriuje sudarius santuoką, ieškovė realizavo savo teisę numatytą LR CK 3.31 str. ir pasirinko sutuoktinio pavardę. Ieškovė ir atsakovas nekelia ginčo dėl buvusių sutuoktinių pavardžių nutraukus santuoką ir pasilieka santuokines pavardes nepažeidžiant LR CK 3.69 str. Šioje dalyje ieškinio reikalavimas taip pat tenkintinas visa apimtimi.

II. Dėl vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos

9. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad šalys yra susilaukę vaikų - N. S., a/k (duomenys neskelbtini) L. S., a/k (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ja.

10. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi. Kadangi ginčo dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nėra, atsakovas tuo klausimu atsiliepime ginčo nekelia, išvada teikianti institucija taip pat pritarė ieškinio reikalavimams, todėl ieškinio reikalavimas dėl nepilnamečių šalių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, tenkintinas.

11. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).

12. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šie kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

13. Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 ir joje nurodytą praktiką); protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

14. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).

15. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su MMA (žr. pirmiau nurodytą ir kasacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes.

16. Vertinant šalių turtinę padėtį, spręstina, kad atsakovas pajėgus teikti po 200 Eur materialinį išlaikymą kiekvienam iš savo vaikų, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės. Manytina, kad toks išlaikymo dydis yra teisingas, atitiks atsakovo turtinę padėtį ir tenkins būtiniausius vaikų poreikius. Duomenų, kad tokio išlaikymo dydžio atsakovas teikti negalėtų, byloje nėra, turėdamas konkrečius suformuluotus ieškovės reikalavimus, nurodo kad su jais sutinka, todėl ieškovės ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo dydžio sumų šioje ieškinio dalyje taip pat tenkintinas.

17. Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

18. Ieškovė nurodė, kad nedarys kliūčių tėvui bendrauti su vaikais ir jam dalyvauti jų ugdyme.

19. Pažymėtina, kad tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

20. Teismo posėdžio metu ieškovės siūlymas nustatyti, kad vaikų tėvas G. S. galės bendrauti su vaikais, kada tėvas ir vaikai bendrauti pageidaus, apie tai pranešdamas vaiko motinai prieš dieną, laikytinas maksimaliai užtikrinantis vaikų ir atsakovo interesus palaikyti tarpusavio ryšiui, todėl tokia bendravimo tvarka teismo yra tvirtintina.

III. Dėl turto padalijimo ir kreditorinių įsiskolinimų

21. Civilio proceso įstatymu nustatyta, kad nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas ir sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 382 straipsnio 4 punktas). Siekiant padalyti sutuoktinių turtą yra sudaromas turto balansas (CK 3.118 straipsnis). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnis). CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad dalijant bendrą turtą jo vertė nustatoma pagal rinkos kainas, egzistuojančias bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Teismas nustato bendro turto vertę tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias pateikia ginčo šalys (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas), išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamoje byloje nėra aplinkybių, dėl kurių šią civilinę bylą nagrinėjęs teismas turėjo būti aktyvus dėl reikalavimų padalyti turtą ir rinkti įrodymus savo iniciatyva, todėl vadovaujasi tais duomenimis, kuriuos pateikė ieškovė.

22. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog santuokoje abiejų šalių įgytas šis privalomai registruoti turtas:

22.1. keleivinis automobilis RENAULT LAGUNA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini);

22.2. keleivinis automobilis PEUGEOT 607, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini);

22.3. keleivinis automobilis BMW 318, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr, (duomenys neskelbtini);

22.4. keleivinis automobilis VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini);

22.5. 560/1241 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);

22.6. gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);

22.7. butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

23. Automobiliai RENUALT LAGUNA ir PEUGEOT 607 registruoti ieškovės vardu, faktiškai jais naudojasi ieškovė, įvertinus šias aplinkybes, automobiliai priteisiami ieškovei. Automobiliais BMW ir VW Golf naudojasi atsakovas, jie registruoti atsakovo vardu ir yra priteistini atsakovui.

24. Ieškovės paaiškinimu ir pateiktais dokumentais nustatyta, kad ji kartu su atsakovu 2017 m. kovo 17 d, sudarė kredito sutartį su Luminor Bank AS Lietuvos fil., Nr. 2300-2017-122511. Už gautas lėšas buvo įsigytas žemės sklypas ir gyvenamasis namas esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovė siūlo šį turtą priteisti jai natūra, nes ji viena moka kreditą, atsakovas jokiais mokėjimais neprisideda, o po santuokos nutraukimo šią prievole kuri pagal sutartį liktų ieškovės ir atsakovo solidaria prievole, vykdytų ji, tenkintinas, nesant tarp šalių ginčo.

25. Ieškovė paaiškino, kad butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nors 2013-10-07 pirkimo pardavimo sutartimi buvo įsigytas gyvenant santuokoje, tačiau būsto įsigijimui buvo gauti iš ieškovės tėvų, ji naudojo asmenines lėšas gautas iš jai močiutės padovanoto, o vėliau parduoto turto, atsakovas savo lėšų neturėjo, todėl vertina, kad po santuokos nutraukimo, šiam turtui turėtų būti taikintinas asmeninio, o ne bendrosios jungtinės nuosavybės statusas.

26. Atsakovas nurodymas atsiliepime, kad su ieškiniu sutinka, vertintinas, kad dėl ieškovės prašymo pakeisti turto režimą, jis sutinka.

27. Įstatymo nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Ši įstatymo nustatyta prezumpcija įtvirtina santuokinio turto teisinio režimo apibrėžtumo siekį. Kilus ginčui dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad konkretus turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, turi paneigti šią įstatymo nustatytą prezumpciją (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmenine nuosavybe. Taigi CK 3.88 straipsnio 2 dalimi ir 3.89 straipsnyje 1 dalies 7 punktu nustatytas teisinis santuokoje įgyto turto reguliavimas įtvirtina sutuoktinių turto bendrumo principą. Įstatymo nenustatyta prezumpcijos, kad tam tikras turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, todėl kiekvienu abejotinu atveju būtina įrodyti, jog konkretus daiktas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. CK 3.89 straipsnio 2 dalis nustato fakto, kad tam tikras turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, leistinas įrodinėjimo priemones.

28. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pateikė rašytinius įrodymus apie lėšų gavimą kurios buvo naudojamos įgyti turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriais remdamasi prašo butą, įgytą santuokoje, pripažinti jos asmenine nuosavybe. Teismas pažymi, kad ieškovė lėšų kilmę panaudojimą perkant butą santuokoje įrodinėjo leistinais įrodymais, kas leidžia daryti išvadą, jog tokios ieškovės lėšos ir buvo panaudotos įgyjant butą, esantį (duomenys neskelbtini), yra pagrįstos. Toks lėšų panaudojimas tikėtinas, nes nurodyti civiliniai teisiniai santykiai formavosi per trumpą laiką. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas ieškovės asmeninių lėšų panaudojimo fakto neneigia. Ieškinio reikalavimas šioje dalyje tenkintinas ir butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pripažintinas asmenine L. S., a/k (duomenys neskelbtini) nuosavybe.

29. Byloje keliamas reikalavimas nustatyti, kad antstolio V.Drungilo vykdomojoje byloje Nr. 0047/19/01766 vykdomas 14208,11 EUR priverstinis išieškojimas iš atsakovo pagal Vilniaus m. 14-ojo notarų biuro notarės R. B. išduotą vykdomąjį dokumentą dėl skolos Luminor Bank AS Lietuvos fil., yra asmenine atsakovo G. S., a/k (duomenys neskelbtini)

30. Pažymėtina, kad sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2012 m. vasario 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012). Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte (CK 3.112 straipsnis). Bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Jos, minėta, dar skirstomos į dalines ir solidariąsias. Esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek vienas jų, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Solidarioji prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, pvz., pagal iš vieno sutuoktinio sudaryto sandorio, būtino išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą, kylančias prievoles sutuoktiniai atsako solidariai, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2013).

31. Pažymėtina ir tai, jog kasacinio teismo praktika įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą praktiką).

32. Byloje atsakovas nekelia ginčo dėl minėtos prievolės.

33. Vertintina, kad kreditas paimtas atsakovo vienasmeniškai, byloje nėra duomenų, kad būtų ieškovės raštiško sutikimo. Atkreiptinas į tai, kad pats kreditorius, kreipdamasis į notarą dėl vykdomojo dokumento, ieškovės nelaikė solidaria skolininke. Todėl darytina išvada, kad atsakovas šią paskolą ėmė išskirtinai savo asmeniniams, o ne šeimos poreikiams patenkinti, dėl to ir po santuokos nutraukimo paskola pagrįstai pripažintina asmenine jo prievole. Byloje nepateikta įrodymų, jog Luminor Bank AS Lietuvos fil., kredito lėšos buvo panaudotos šeimos interesais, dėl to nėra pagrindo šio įsiskolinimo šiai kredito įstaigai pripažinti bendra sutuoktinių prievole (CPK 176, 178, 185 straipsniai).

IV. Dėl bylinėjimosi išlaidų.

34. Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

35. Ieškovė prašo priteisti pusę jos turėtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį tenkinus, iš atsakovo priteistinas ir žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė buvo atleista. Bendra priteistina suma 289,50Eur (du šimtai aštuoniasdešimt devyni eurai 50 ct), iš jų 108 Eur (šimtas aštuoni eurai) valstybei, 181,50 Eur (šimtas aštuoniasdešimt vienas euras 50 ct) ieškovei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 286 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

1. nutraukti santuoką sudarytą tarp L. S., a/k (duomenys neskelbtini) ir G. S., a/k (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Rietavo sav. civilines metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 35) dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

2. vaikų - N. S., a/k (duomenys neskelbtini) L. S., a/k (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina L. S., a/k (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje;

3. priteisti iš G. S., a/k (duomenys neskelbtini) savo vaikų N. S., a/k (duomenys neskelbtini) L. S., a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 200 EUR (du šimtus eurų) kas mėnesį kiekvienam, nuo 2020-04-17 iki vaikų pilnametystes, pinigus sumokant vaikų motinai L. S., a/k (duomenys neskelbtini) paskiriant ją vaikams skirtų išlaikymo lėšų tvarkytoja;

4. nustatyti, kad atsakovas su vaikais N. ir L. galės bendrauti kada tėvas ir vaikai bendrauti pageidaus, įpareigojant atsakovą apie tai pranešti L. S. prieš dieną.

5. L. S., a/k (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybėn priteisti :

5.1. keleivinį automobilį RENAULT LAGUNA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini);

5.2. keleivinį automobilį PEUGEOT 607, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

5. Pripažinti nekilnojamąjį turtą - 560/1241 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o asmenine L. S., a/k (duomenys neskelbtini) nuosavybe.

7. G. S., a/k (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn priteisti :

7.1.keleivinį automobilį BMW 318, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini);

7.2 keleivinį automobilį VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

8. Priteisti iš ieškoves L. S., a/k (duomenys neskelbtini) atsakovui G. S., a/k (duomenys neskelbtini) 9462 EUR (devynerių tūkstančių keturių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų) kompensaciją už jam tenkančią turto dalį, įpareigojant ieškovę priteistą sumokėti per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;

9. pripažinti, kad 2017 m. kovo 17 d. sudaryta kredito sutartis su Luminor Bank AS Lietuvos fil. Nr. 2300-2017-122511 yra solidari atsakovo G. S., a/k (duomenys neskelbtini) ir ieškoves L. S., a/k (duomenys neskelbtini) prievole, kurią įsipareigoja mokėti ieškovė;

10. pripažinti, kad antstolio V.Drungilo vykdomojoje byloje Nr. 0047/19/01766 vykdomas 14208,11 EUR priverstinis išieškojimas iš atsakovo G. S. pagal Vilniaus m. 14-ojo notarų biuro notarės R. B. išduotą vykdomąjį dokumentą dėl skolos Luminor Banlk AS Lietuvos fil., yra asmeninė atsakovo G. S., a/k (duomenys neskelbtini) prievolė;

11. priteisti iš G. S., a/k (duomenys neskelbtini) 108 Eur (šimtą aštuonis eurus) žyminį mokestį valstybei (turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis byloje Nr. e2-1760-669/2020);

12. priteisti iš G. S., a/k (duomenys neskelbtini) L. S., a/k (duomenys neskelbtini) 181,50 Eur (šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą 50 ct) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.