Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) atstovui advokato padėjėjui Osvaldui Raščiukevičiui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovei S. J. dėl priverstinio iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, negautų pajamų ir žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės atstovas advokato padėjėjas Osvaldas Raščiukevičius teismo posėdžio metu ir rašytiniuose paaiškinimuose (dublike) nurodė, kad ieškinį ir patikslintą ieškinį palaiko ir prašo ieškovės reikalavimus tenkinti. Atsakovės S. J. atžvilgiu antstolės Elenos Miliauskienės kontoroje užvesta vykdomoji byla, kurios pagrindu buvo vykdomas skolos išieškojimas iš atsakovei priklausančio turto. Atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo parduotas varžytynėse, kurias laimėjo ieškovė sumokėjusi už minėtą butą 5100 Eur sumą. Nuo buto pardavimo iš varžytynių momento ieškovė yra teisėta minėto buto valdytoja, tačiau dėl atsakovės neteisėtų veiksmų naudotis jai priklausančiu turtu negali. Ieškovė kreipėsi į atsakovę pretenzija, ragindama atsakovę per septynias kalendorines dienas išsikelti iš ieškovei priklausančio buto. Ieškovės atsakovei siųsta pretenzija buvo jai įteikta, tačiau atsakovė į ieškovės reikalavimą nereagavo. Kadangi teisė į nuosavybę yra absoliuti ir ribojama gali būti tik įstatymo, ieškovės reikalavimas iškeldinti atsakovę iš ieškovei priklausančios gyvenamosios patalpos yra pagrįstas ir įrodytas. Jeigu atsakovė būtų laiku išsikėlusi iš ieškovei priklausančių gyvenamųjų patalpų, ieškovė nuosavybės teise priklausantį butą būtų išnuomojusi bei gavusi pajamas. Nors atsakovė neigia ieškovės patirtus nuostolius dėl negautų pajamų gyvenamojo būsto nuomos pagrindu, tačiau ieškovės veikla ir yra susijusi su gyvenamųjų patalpų nuoma. Atsakovė gyvena ieškovei priklausančiame bute nemokėdama nuomos mokesčio, tokiu būdu ji gauna naudą, o ieškovė patiria nuostolius. Ieškovės prašomos priteisti negautos pajamos – po 120 Eur per mėnesį, grindžiamos tuo, jog (duomenys neskelbtini) dviejų kambarių buto nuomos kainos svyruoja nuo 120 Eur iki 300 Eur. Kadangi ieškovė nežino tikrosios buto būklės, todėl patirtus nuostolius skaičiuoja taikydama minimalią galimą buto nuomos kainą nuo nuosavybės teisės atsiradimo momento iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Taip pat ieškovė nuo 2022 m. sausio 18 d. sumokėjo 236,55 Eur komunalinių mokesčių, nors realiai butu bei teikiamomis komunalinėmis paslaugomis naudojasi atsakovė, tuo pačiu dengdama ankstesnius savo įsiskolinimus. Ieškovei iš varžytynių įsigijus atsakovės butą, atsakovės atliktais mokėjimais už komunalines paslaugas buvo dengiami jos pačios ankstesni asmeniniai įsiskolinimai.

Teismo posėdžio metu atsakovė S. J. paaiškino, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra jos nuosavybė, mokesčius už butui teikiamas komunalines paslaugas sumoka, visada mokėjo. Su ieškovės prašomu sumokėti nuomos mokesčiu kategoriškai nesutinka. Iš minėto buto išsikeltų tik tuo atveju, jeigu ieškovė jai sumokėtų už butą 15000 Eur, nes tiek butas yra vertas, arba suteiktų jai kitą gyvenamąjį būstą, nes išsikelti neturi galimybės, prašo ieškovės ieškinį atmesti.

Liudytojas V. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad su atsakove S. J. bendrauja apie 10 metų. Ji sumoka mokesčius už komunalinius patarnavimus, o jis prisideda pinigais maistui. Kiek jam yra žinoma, komunaliniai mokesčiai visada buvo mokami. Gal tik kartais būna nepilnai sumokėta. S. J. bute (duomenys neskelbtini), iš jam priklausančių daiktų yra kompiuteris ir jo asmeniniai rūbai, o pagrindinė gyvenamoji vieta yra jo mamos namuose. Kokios yra butų nuomos kainos (duomenys neskelbtini), nežino. Svarsto, gal nuo 100 Eur iki 120 Eur, priklausomai nuo buto būklės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad gyvenamoji patalpa – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovei MB (duomenys neskelbtini) (nuosavybės įregistravimo pagrindas – 2022 m. sausio 18 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-22-9-672, įrašas galioja nuo 2022 m. sausio 26 d.). Gyventojų registro duomenimis, minėtame bute savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi ir gyvena atsakovė S. J.. 2022 m. sausio 18 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-22-9-672 patvirtina, kad atsakovei S. J. priklausęs 2 kambarių, 44,28 m² ploto butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 2021 m. gruodžio 27 d. vykusiose varžytynėse Nr. 219123 už 5100 Eur parduotas ieškovei MB (duomenys neskelbtini). Turto pardavimo iš varžytinių aktas nėra nuginčytas, yra galiojantis.

Ieškovė siuntė atsakovei pretenziją dėl išsikėlimo iš gyvenamųjų patalpų, kuria reikalavo atsakovės ne vėliau nei per septynias kalendorines dienas nuo šios pretenzijos gavimo dienos išsikelti iš ieškovei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos ir deklaruoti savo gyvenamąją vietą kitu adresu. Pretenzija atsakovė informuota, kad jai neįvykdžius šių reikalavimų per nurodytą laikotarpį, ieškovė bus priversta ginti savo pažeistas teises Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatyta tvarka ir kreiptis į teismą dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir nuostolių atlyginimo. Pretenzija atsakovei išsiųsta registruota pašto siunta 2022 m. vasario 16 d. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu gyvena minėtame ieškovei priklausančiame bute.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Įstatymas suteikia teisę savininkui reikalauti pašalinti bet kokius jo teisės pažeidimus, susijusius su valdymu (CK 4.93, 4.98 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis), aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Pagal kasacinio teismo praktiką daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-248/2020).

Nagrinėjamu atveju, įvertinus ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, reiškiamas reikalavimas yra priskirtinas negatoriniams ieškiniams, nes šiuo atveju ieškovė gina nuosavybės teisę į ginčo butą, kuriuo naudotis, remiantis byloje esančiais duomenimis, šiuo metu kliudo atsakovė, jo neatlaisvindama (CK 4.98 straipsnis). Kaip minėta, pagal įrodinėjimo naštos pasiskirstymo taisyklę tokio pobūdžio bylose, ieškovui tenka pareiga įrodyti nuosavybės teisę į ginčo objektą ir nuosavybės teisės pažeidimo faktą (šiuo atveju aplinkybę, kad atsakovė kliudo naudotis ginčo butu, jo neatlaisvindama), o atsakovui tenka pareiga įrodyti savo teisių į ginčo objektą teisėtumą (šiuo atveju aplinkybę, kad ginčo patalpa atsakovė naudojasi teisėtai).

Nors atsakovė atsiliepime į ieškinį, triplike bei teismo posėdžio metu akcentavo sunkią savo materialinę padėtį, sveikatos problemas, tačiau vien šių aplinkybių buvimas nesudaro teisėto pagrindo naudotis ieškovei priklausančia gyvenamąja patalpa – butu, o atsakovės teiginiai, jog kategoriškai nesutinka išsikelti (būti iškeldinta) iš minėtų patalpų yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Neišeidamas iš civilinės bylos nagrinėjimo ribų, teismas pažymi, jog atsakovės turto pardavimo iš varžytinių teisėtumas, šio turto pardavimo kaina, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl nagrinėjamos bylos kontekste teisinės reikšmės neturi.

Vertinant atsakovės atstovo teismo posėdžio metu išsakytą prašymą taikyti atsakovės atžvilgiu CPK 663 straipsnio nuostatas, pastebėtina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys liudija, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. rugsėjo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-3651-1139/2021 S. J. prašymas nenukreipti išieškojimo į jai nuosavybės teise priklausantį butą atmestas; Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartis palikta nepakeista; šiuose procesiniuose sprendimuose konstatuota, jog nors S. J. materialinė padėtis yra sunki, tačiau vien šių aplinkybių buvimas nesudaro pagrindo taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje numatytą išimtį ir nenukreipti išieškojimo į paskutinį pareiškėjos gyvenamąjį būstą.

Ištyręs byloje surinktų įrodymų visetą, teismas sprendžia, kad byloje ieškovė įrodė esanti ginčo buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė ir kad, atsakovė kliudo naudotis šiuo objektu, jo neatlaisvindama. Byloje esančiais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad atsakovė šiuo metu naudojasi ginčo objektu, nėra jo atlaisvinusi, nors byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų atsakovės naudojimosi butu teisėtumą. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad ginčo butas nuosavybės teise priklauso ieškovei nuo 2022 m. sausio 26 d. Pagal CK 4.262 straipsnį ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį, įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka.

Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad ginčo bute atsakovė gyvena savavališkai bei naudojasi juo neteisėtai, tokiu būdu pažeisdama buto savininkės – ieškovės MB (duomenys neskelbtini), teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl atsakovės iškeldinimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas, atsakovė su visais jai priklausančiais daiktais iškeldintina iš ieškovei MB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini). Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimui įsiteisėjus atsakovė yra iškeldinama pagal CPK 769 straipsnyje nustatytą tvarką.

CK 6.249 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažintina nuostoliais. Be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Nepagrįsto praturtėjimo institutas taikomas ne tik tais atvejais, kai asmuo nepagrįstai gauna turtą, bet ir tais atvejais, kai nepagrįstas praturtėjimas atsiranda nepagrįstai sutaupius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2006; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; kt.). Šių normų kontekste darytina išvada, kad neatlygintinas naudojimasis svetimu daiktu yra atsakingo asmens iš savo neteisėtų veiksmų gaunama nauda, todėl atsakovei be teisinio pagrindo naudojantis ieškovei priklausančiu nekilnojamuoju turtu, atsakovė tokiu būdu sutaupė pinigines lėšas, taigi tai laikytina ieškovės patirtais nuostoliais. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad dėl neteisėto naudojimosi patalpomis gali būti priteisiamas nuomos mokestis kaip nuostoliai (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1141-392/2018).

Pažymėtina ir tai, kad bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, jog ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-1177/2003; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; kt.). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).

Iš byloje pateiktų gyvenamųjų patalpos nuomos sutarčių ir kitų pateiktų duomenų nustatyta, kad ieškovės kaip juridinio asmens veikla yra susijusi su gyvenamojo būsto nuoma. Nuo nuosavybės teisės įregistravimo dienos – 2022 m. sausio 26 d., atsakovei ir toliau gyvenant ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ieškovė patyrė nuostolių, nes dėl neteisėtų atsakovės veiksmų varžytynėse įsigyto gyvenamojo būsto neturėjo galybės išnuomoti kitiems asmenims. Iš internetinės svetainės www.aruodas.lt duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) nuomojamo dviejų kambarių panašaus ploto buto kaina svyruoja nuo 120 Eur ir 300 Eur. Ieškovė, nežinodama ginčo buto būklės, prašo priteisti mažiausią buto nuomos kainą – po 120 Eur per mėnesį, už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 26 d. iki teismo sprendimo priėmimo.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad sprendžiant dėl to, ar byloje vertinamu atveju galėjo susiformuoti teisėtas lūkestis, kurį teismas turi ginti, būtina įvertinti tris pagrindinius aspektus, galinčius nulemti tokių lūkesčių susiformavimą ir jų apsaugą – tai teisės nuostatos, kurių pagrindu susiformuoja teisėti lūkesčiai, subjektų elgesys, kuris patvirtina siekius įgyti tam tikras materialiąsias teises, bei atitinkami kompetentingų subjektų sprendimai ir/ar veiksmai (administraciniai aktai) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinėje byloje A492-1711/2014, 2016 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-723-858/2016). Šiuo aspektu ieškovei pagrįstai susiformavo teisėti lūkesčiai naudotis įsigytu nekilnojamuoju turtu, kadangi ji padarė viską, kas yra būtina iš jos, kaip nekilnojamojo turto pirkėjos pusės, kad būtų sudarytos prielaidos nuosavybės teisei jai pereiti (ieškovė, varžytynėse įsigijusi patalpas, 2021 m. gruodžio 27 d. į antstolio sąskaitą pervedė visą sumą už įsigytą nekilnojamąjį turtą; nuosavybės teisė į ginčo burtą registruota 2022 m. sausio 26 d.,).

Nors atsakovė su ieškovės reikalavimu priteisti negautas pajamas už gyvenamojo būto nuomą nesutiko, tačiau teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, šis ieškovės reikalavimas pagrįstas ir tenkintinas. Toks teismo sprendimas priimtas atsižvelgus į tai, kad ieškovės veikla yra susijusi su gyvenamojo būsto nuoma, taip pat įvertinus vyraujančias gyvenamojo būsto nuomos kainas bei ieškovės pateiktas gyvenamųjų būstų nuomos sutartis, iš kurių matyti, kad ženkliai mažesnio ploto (18 m²) nei ginčo butas (44,28 m²) gyvenamojo būsto nuomos kaina 70 Eur. Taigi, už ieškovės naudojamą turtą iš atsakovės priteistinos ieškovei negautos pajamos po 120 Eur kas mėnesį, už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 26 d. iki teismo sprendimo priėmimo – 2022 m. rugsėjo 14 d. (už 7 mėnesius ir 19 dienų), iš viso 916 Eur (7 mėn. x 120 Eur ) + (120 Eur x 19 d. / 30 d.)).

Taip pat ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 236,55 Eur ieškovės sumokėtą sumą už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), teiktas komunalines paslaugas, kuri susidarė laikotarpiu nuo buto perėjimo ieškovės nuosavybėn momento iki 2022 m. kovo 30 d.

Nors atsakovė tvirtino, jog už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), teikiamas komunalines paslaugas nuolat mokėjo, pateikė jai išrašytas sąskaitas bei pažymas iš šių paslaugų teikėjų, tačiau teismas išanalizavęs šalių pateiktus duomenis nustatė, kad atsakovei po varžytynių toliau gyvenant ginčo bute ir naudojantis komunalinėmis paslaugomis bei vartojant šilumos energiją susidarė 236,55 Eur skola (28,37 Eur už administravimą VšĮ „Akmenės būstas“, 208,18 Eur už šilumos energiją UAB „Akmenės energija“), kurią apmokėjo ieškovė. Ši suma iš atsakovės S. J. priteistina ieškovei MB (duomenys neskelbtini).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nagrinėjamu atveju, atsakovė praleido terminą prievolei įvykdyti, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CPK 93 straipsnyje įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas šioje byloje sudaro: 26 Eur žyminis mokestis už turtinį ieškinio reikalavimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir 88 Eur žyminis mokestis už neturtinį ieškinio reikalavimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 8 dalis), iš viso 114 Eur (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad už ieškinį ieškovė sumokėjo 94 Eur, nors iš viso ieškovė turėjo sumokėti 114 Eur žyminio mokesčio. Kadangi ieškovė sumokėjo žyminio mokesčio per mažai, trūkstama žyminio mokesčio dalis 20 Eur priteistina valstybei iš atsakovės; ieškovės sumokėta 94 Eur suma priteistina iš atsakovės ieškovei.

Ieškovė pateikė prašymą atlyginti 831,60 Eur advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, pateikė tai pagrindžiančius dokumentus. Vertindamas ieškovės patirtas išlaidas už advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas, teismas atsižvelgia į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, proceso trukmę, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, patirtas darbo ir laiko sąnaudas, atsakovės turtinę padėtį. Teismas atsižvelgia į tai, kad civilinė byla nebuvo sudėtinga ar didelės apimties, ieškovės atstovas dalyvavo tik dviejuose teismo posėdžiuose (vaizdo konferencijos ryšiu per ZOOM platformą), kurie abu užtruko kiek daugiau nei dvi valandas, todėl vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, sprendžia, jog ieškovės patirtos atstovavimo išlaidos mažintinos iki 500 Eur, priteisiant šią sumą iš atsakovės.

Valstybei iš atsakovės nepriteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kadangi jų bendra suma neviršija teisės aktais nustatyto minimalaus dydžio (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsniu, 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Iškeldinti atsakovę S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovei mažajai bendrijai (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), su visais atsakovei priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.

Priteisti iš atsakovės S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei mažajai bendrijai (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), negautas pajamas 916 Eur (devynis šimtus šešiolika Eur) (po 120 Eur per mėnesį, už 7 mėnesius 19 dienų) laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 26 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos, žalą už padengtus komunalinius mokesčius 236,55 Eur (du šimtus trisdešimt šešis Eur 55 ct), penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1152,55 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt dviejų Eur 55 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. kovo 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei mažajai bendrijai (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas 594 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt keturis Eur).

Priteisti valstybei iš ieškovės S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 20 Eur (dvidešimt Eur) žyminio mokesčio, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.