Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą dėl antstolės D. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė D. P., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Antstolė D. P. 2025 m. liepos 10 d. patvarkymu „Dėl atsisakymo tenkinti skundą dėl antstolės veiksmų“ pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

4. Patvarkyme antstolė nurodė, kad antstolės kontoroje vykdomas (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 200 MGL (7530,12 Eur) išieškojimo iš skolininko (pareiškėjo) išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai nustatyti CPK 629 straipsnyje, šio straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad vykdomoji byla nutraukiam, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Teismo nuosprendžio dalis, kuri susijusi ne su bausmės vykdymu, o su turtinio pobūdžio išieškojimais, turi būti pateikti per CPK 606 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą penkerių metų senaties terminą, o tuo tarpu baudžiamojo įstatymo nustatytam apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo įstatymo leidėjas nėra numatęs jokio senaties termino. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje vykdomas paskirtos baudos išieškojimas, skolos išieškojimo senaties termino nėra.

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. liepos 16 d. nutartimi civilinę bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2025 m. rugpjūčio 29 d. 14:10 val. Byloje dalyvaujantys asmenys apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant 2025 m. liepos 16 d. nutarties patvirtintas kopijas bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510-512 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

7. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis vykdymo procese veikia tam, kad, naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis, užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, bei aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, imtis visų teisėtų priemonių, kad tinkamai apgintų išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-313/2020).

8. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-378/2019 ir kt.). Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

9. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolės D. P. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 7530,12 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. G. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai, skolos išieškojimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas pagal (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 7 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Iš civilinės ir vykdomosios Nr. (duomenys neskelbtini)bylos duomenų nustatyta, kad minėtas vykdomasis dokumentas 2016 m. birželio 17 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Priimti vykdomąjį dokumentų vykdyti“ priimtas vykdymui ir apie vykdomo procesą pareiškėjas (skolininkas) informuotas išsiunčiat patvarkymą skolininko (pareiškėjo) gyvenamosios vietos adresu. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju ginčo, kad vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti teisėtai, byloje nėra; pareiškėjas pateiktame skunde pats nurodo, kad vykdomasis raštas antstolei pateiktas tiksliai nežinoma kada, tačiau per įstatymo nustatytą terminą.

10. Pateiktu teismui skundu pareiškėjas prašo įpareigoti antstolę nutraukti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini)remdamasi CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata, jog vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas baudos. Antstolė 2025 m. liepos 10 d. patvarkymu Nr (duomenys neskelbtini) „Atsisakyti tenkinti skolininko prašymą“ netenkino pareiškėjo prašymo nutraukti vykdomąją bylą senaties termino suėjimo pagrindu, konstatavusi, jog nagrinėjamu atveju išieškojimo vykdymo senatį vykdomojoje byloje taikyti nėra pagrindo.

11. Vadovaujantis CPK 629 straipsnio 1 dalimi, vykdomoji byla nutraukiama: 1) jeigu išieškotojas atsisakė išieškojimo; 2) jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino šio Kodekso 595 straipsnyje nustatyta tvarka; 3) jeigu mirus asmeniui, kuris buvo išieškotojas arba skolininkas, reikalavimas arba pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui; 4) jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas; 5) jeigu panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas; 6) reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, jeigu negalimas teisių ir pareigų perėmimas; 7) jeigu skolininkas ir išieškotojas yra tas pats asmuo; 8) jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė skolos padengimo sutartį (Civilinio kodekso 6.436 straipsnis); 9) jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti; 10) jeigu išieškotojas atsisakė priimti paimtus iš skolininko tam tikrus daiktus, nurodytus teismo sprendime; 11) jeigu vykdomojoje byloje, kurioje išieškomos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą, neišieškoma dėl to, kad skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, ir likusi išieškoti bylinėjimosi išlaidų suma yra mažesnė negu šio Kodekso 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta suma; 12) jeigu valstybės institucija atliko šio Kodekso 628 straipsnio 4 dalyje nurodytus veiksmus.

12. Teismo nuosprendžiai, nutartys ir nutarimai baudžiamosiose bylose – tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, juridinio asmens veiklos apribojimo ir juridinio asmens likvidavimo bausmių vykdymu, vykdytini pagal CPK VI dalyje išdėstytas taisykles (CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nepateikiamas vykdyti ir nevykdomas įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, jeigu yra suėjusi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 96 straipsnyje nustatyta apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 337 straipsnio 1 punktas). Pagal BK 96 straipsnį, apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą, arba per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė, arba kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dvejų metų, per šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laiką nuteistasis nevengia atlikti paskirtos bausmės ir nepadaro naujos nusikalstamos veikos. Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios (BK 96 straipsnio 2 dalis). Nuosprendžio vykdymo pradžia siejama su teismo išduoto vykdomojo rašto pateikimu antstoliui ir vykdomosios bylos pradėjimu (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-301-1020/2020, Nr. 1S-109-626/2021). Nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu po jo įsiteisėjimo dienos praėjo penkiolika metų ir senaties eiga nenutrūko dėl naujos nusikalstamos veikos padarymo (BK 96 straipsnio 3 dalis).

13. Taigi, apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis, suprantama kaip baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, kuriam suėjus neįvykdytas apkaltinamasis nuosprendis negali būti vykdomas ir nuteistasis atleidžiamas nuo paskirtos bausmės atlikimo. Asmeniui apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis taikoma, kai egzistuoja sąlygų visuma: a) yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas, b) asmuo šio termino laikotarpiu nevengė atlikti paskirtos bausmės ir c) nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis BK 96 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu, apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties pradžia yra apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo diena, o apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino eiga baigiasi tą dieną, kai pradedamas vykdyti apkaltinamasis nuosprendis (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr.1S-213-197/2017).

14. Iš į bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kaltinamasis (pareiškėjas) A. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje ir kaltinamajam (pareiškėjui) paskirta 200 MGL bauda. (duomenys neskelbtini) apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal nuteistojo (pareiškėjo) A. G. apeliacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžio, nuteistojo A. G. (pareiškėjo) apeliacinį skundą atmetė ir (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendį paliko nepakeistą. (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 7 d. patvarkymu dėl nuosprendžio vykdymo, priimto baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), konstatavo, jog (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendis įsiteisėjo (duomenys neskelbtini) yra vykdytinas ir patvarkymu jį perdavė vykdyti antstolei D. P.. Antstolė 2016 m. birželio 17 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Priimti vykdomąjį dokumentų vykdyti“ priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti.

15. Vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad vykdomojo dokumento perdavimo terminas pažeistas nebuvo, kaip minėta dėl to ginčo byloje nėra. Remiantis šios nutarties 12-13 punktuose nurodytu teisiniu reglamentavimu dėl BK 96 straipsnio taikymo, pažymėtina, kad BK 96 straipsnio 2 dalyje numatyti apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminai yra skaičiuojami būtent tik nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, nagrinėjamu atveju nuo (duomenys neskelbtini), iki nuosprendžio vykdymo pradžios, nagrinėjamu atveju 2016 m. birželio 17 d. (BK 96 straipsnio 2 dalis), toliau pradėjus vykdyti nuosprendį apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminai nebeskaičiuojami ir nuosprendžiu paskirta bausmė (taip pat ir bauda) privalo būti vykdoma iki kol bus visiškai įvykdyta, todėl šiuo atveju skolos išieškojimo senaties terminas nėra skaičiuojamas.

16. Teismas pažymi, kad vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina, jog vykdymo veiksmus antstolė atliko nuolat, t. y. priimti patvarkymai dėl skolos išieškojimo, kurie buvo siunčiami į skolininko ( pareiškėjo) darbovietes, bei kiti priimti patvarkymai. Nors pareiškėjo teigimu, vykdymo procesas tęsiasi ilgiau nei 9 metus be realių išieškojimo rezultatų, tačiau teismas pažymi, kad būtent pareiškėjo pareiga yra bendradarbiauti su vykdymo procesą atliekančiu antstoliu, dėti pastangas dėl skolos grąžinimo. Byloje duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas bendradarbiavimo su antstole ar išieškotoja, dėjo pastangas sumokėti skolą, pvz. teikė prašymus dėl skolos mokėjimo išdėstymo ar pan., nėra. Pareiškėjo teiginiai, jog pati antstolė nepateikė išsamaus veiksmų plano ar informacijos apie konkrečius vykdymo proceso veiksmus, byloje nustatytų aplinkybių kontekste atmestini kaip visiškai nepagrįsti ir deklaratyvaus pobūdžio.

17. Kiti pareiškėjo nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

18. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad antstolė D. P. priėmusi 2025 m. liepos 1 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini)„Atsisakyti tenkinti skolininko prašymą“ laikėsi teisės aktų reikalavimų ir tinkamai taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas. Pareiškėjas kitų CPK 629 straipsnio 1 dalies 1–12 punktuose įtvirtintas vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų nenurodė, todėl teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo dėl vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)nutraukimo, nėra. Atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytus motyvus, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 513 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 443 straipsniu, 510-513 straipsniais, teismas

nutaria:

Atmesti pareiškėjo A. G. skundą dėl antstolės D. P. veiksmų.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.