- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-27
- Bylos Nr.
- 2S-3543-661/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19839-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Pareiškėjas
- A. G.
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą dėl antstolės D. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė D. P., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. G. pateikė skundą dėl antstolės D. P. veiksmų, kuriame prašė panaikinti 2025 m. liepos 1 d. patvarkymą Nr. S-25-68-17210 „Atsisakyti tenkinti skolininko prašymą“ ir vykdomąją bylą Nr. 0068/16/00942 nutraukti.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1962-961/2015 pareiškėjui paskirta bausmė – piniginė bauda 200 MGL, t. y. 7530,12 Eur. Nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. birželio 8 d. Nors vykdymas pradėtas, tačiau vykdymo procesas tęsiasi 9 metus be realių išieškojimo rezultatų, o tai suponuoja perteklinį, žmogaus orumą ir teises varžantį pobūdį. Pareiškėjo pajamos yra nuolatinės, bet minimalios, iš esmės leidžiančios tenkinti tik pagrindinius būtinus poreikius. Iki šiol antstolė nepateikė jokio išsamaus veiksmų plano ar informacijos apie konkrečius vykdymo veiksmus atliktus per daugiau nei 9 metų laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, kad pareiga pagrįsti, jog vykdymas buvo tikslingas ir teisėtas tenka būtent antstoliui, o tokios pareigos nevykdymas leidžia daryti išvadą, kad vykdymo procesas yra formalaus pobūdžio ir neatitinka nei CPK, nei konstitucinių reikalavimų, todėl vykdomoji byla Nr. 0068/16/00942 byla turėtų būti nutraukta suėjus senaties terminui.
3. Antstolė D. P. 2025 m. liepos 10 d. patvarkymu „Dėl atsisakymo tenkinti skundą dėl antstolės veiksmų“ pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
4. Patvarkyme antstolė nurodė, kad jos kontoroje vykdomas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. vykdomasis raštas Nr. 1-1962-961/2015 dėl 200 MGL (7530,12 Eur) išieškojimo iš skolininko (pareiškėjo) išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai nustatyti CPK 629 straipsnyje, šio straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Teismo nuosprendžio dalis, kuri susijusi ne su bausmės vykdymu, o su turtinio pobūdžio išieškojimais, turi būti pateikta vykdyti per CPK 606 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą penkerių metų senaties terminą, o tuo tarpu baudžiamojo įstatymo nustatytam apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo įstatymo leidėjas nėra numatęs jokio senaties termino. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, vykdomojoje byloje Nr. 0068/16/00942, kurioje vykdomas paskirtos baudos išieškojimas, skolos išieškojimo senaties termino nėra.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į skundą dėl antstolės veiksmų, kuriame palaiko antstolės D. P. patvarkyme išdėstytą poziciją. Antstolė vykdo skolos išieškojimą iš pareiškėjo valstybės naudai ir remiantis CPK 634 straipsnio 2 dalimi, privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Antstolės veiksmai atlikti vykdymo proceso metu yra teisėti, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi atmestas pareiškėjo A. G. skundas dėl antstolės D. P. veiksmų.
7. Teismas nurodė, kad:
7.1. Iš į bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1962-961/2015 kaltinamasis (pareiškėjas) A. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje ir kaltinamajam (pareiškėjui) paskirta 200 MGL bauda. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 4 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-71-851/2016, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal nuteistojo (pareiškėjo) A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio, nuteistojo A. G. (pareiškėjo) apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nuosprendį paliko nepakeistą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 7 d. patvarkymu dėl nuosprendžio vykdymo, priimto baudžiamojoje byloje Nr. 1-1962-961/2015, konstatavo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. balandžio 4 d. yra vykdytinas ir patvarkymu jį perdavė vykdyti antstolei D. P.. Antstolė 2016 m. birželio 17 d. patvarkymu Nr. S-16-68-5607 „Priimti vykdomąjį dokumentų vykdyti“ priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti.
7.2. Vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad vykdomojo dokumento perdavimo terminas pažeistas nebuvo, dėl to ginčo byloje nėra. BK 96 straipsnio 2 dalyje numatyti apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminai yra skaičiuojami būtent tik nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, nagrinėjamu atveju nuo 2016 m. balandžio 4 d., iki nuosprendžio vykdymo pradžios, nagrinėjamu atveju 2016 m. birželio 17 d. (BK 96 straipsnio 2 dalis), toliau pradėjus vykdyti nuosprendį apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminai nebeskaičiuojami ir nuosprendžiu paskirta bausmė (taip pat ir bauda) privalo būti vykdoma iki kol bus visiškai įvykdyta, todėl šiuo atveju skolos išieškojimo senaties terminas nėra skaičiuojamas.
Žemesnės instancijos teismas
7.3. Vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina, jog vykdymo veiksmus antstolė atliko nuolat, t. y. priimti patvarkymai dėl skolos išieškojimo, kurie buvo siunčiami į skolininko (pareiškėjo) darbovietes, bei kiti priimti patvarkymai. Nors pareiškėjo teigimu, vykdymo procesas tęsiasi ilgiau nei 9 metus be realių išieškojimo rezultatų, tačiau būtent pareiškėjo pareiga yra bendradarbiauti su vykdymo procesą atliekančiu antstoliu, dėti pastangas dėl skolos grąžinimo. Byloje duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas bendradarbiavimo su antstole ar išieškotoja, dėjo pastangas sumokėti skolą, pvz. teikė prašymus dėl skolos mokėjimo išdėstymo ar pan., nėra. Pareiškėjo teiginiai, jog pati antstolė nepateikė išsamaus veiksmų plano ar informacijos apie konkrečius vykdymo proceso veiksmus, byloje nustatytų aplinkybių kontekste atmestini kaip visiškai nepagrįsti ir deklaratyvaus pobūdžio.
7.4. Taigi antstolė D. P. priėmusi 2025 m. liepos 1 d. patvarkymą Nr. S-25-68-17210 „Atsisakyti tenkinti skolininko prašymą“ laikėsi teisės aktų reikalavimų ir tinkamai taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Pareiškėjas A. G. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutartį panaikinti ir tenkinti skundą, pripažinti, kad paskirtos baudos vykdymo senatis yra suėjusi, nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0068/16/00942; išreikalauti vykdomąją bylą iš antstolės ir patikrinti, ar joje yra realių vykdymo veiksmų, ar tik formalūs patvarkymai.
9. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. 2015 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1962-961/2015 pareiškėjui paskirta 200 MGL dydžio bauda (7530,12 Eur). Nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. balandžio 4 d., o 2016 m. birželio 8 d. vykdomasis dokumentas perduotas vykdyti antstolei D. P.. Nuo to laiko praėjo daugiau nei devyneri metai, tačiau realus baudos išieškojimas neįvyko, vykdymo veiksmai buvo tik formalūs.
9.2. Pagal BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. balandžio 4 d., todėl senatis baigėsi 2019 m. balandžio 4 d. Nei vengimo, nei naujos nusikalstamos veikos nenustatyta (BK 96 str. 3-4 d.). Pagal CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomoji byla privalo būti nutraukta, nes pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas.
9.3. Teismas nurodė, kad vykdymas buvo pradėtas laiku, todėl senatis nepasibaigė. Tokia interpretacija prieštarauja BK 96 straipsnio esmei. Ši norma kalba ne apie formalų vykdomojo dokumento priėmimą antstolio kontoroje, bet apie realų nuosprendžio įvykdymą. Vien dokumento priėmimas ar registrų patikrinimas nėra bausmės įvykdymas. Pažymėtina ir tai, kad BK 96 straipsnio formuluotė yra dviprasmė, nes joje neapibrėžta, kas laikytina nuosprendžio „vykdymo pradžia“, todėl ši nuostata turi būti aiškinama taip, kad atitiktų Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą teisinio aiškumo principą bei Konstitucinio Teismo praktiką, reikalaujančią, kad asmuo galėtų numatyti savo teisinę padėtį.
Šalies argumentai
9.4. Teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjas pats nevykdė ir nesidomėjo baudos išieškojimu. Toks vertinimas yra nepagrįstas. BK 96 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad senaties eiga sustoja tik tada, kai nuteistasis vengia atlikti bausmę. Vengimas reiškia slapstymąsi, turto slėpimą ar piktybišką nemokėjimą. Pareiškėjo atveju tokio elgesio nebuvo. Finansinių galimybių neturėjimas nėra prilygintinas vengimui. Todėl BK 96 straipsnio 3 dalies pagrindu senatis negalėjo būti sustabdyta.
9.5. Pirmos instancijos teismas pripažino formalų antstolės darbą pakankamu vykdymui. Antstolių įstatymo 2 ir 3 straipsniai nustato, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimai būtų realiai įvykdyti. Šioje byloje antstolė apsiribojo tik automatiniu duomenų tikrinimu, nesikreipė dėl priverstinio išieškojimo, neatliko aktyvių turto paieškos veiksmų. Tokie veiksmai yra tik formalus bylos egzistavimas, bet ne realus vykdymas, todėl jie neatitinka nei teisės aktų, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. Pareiškėjas teigia, kad antstolė jau devynerius metus neišieško iš jo nuosprendžiu priteistos baudos, todėl vykdomoji byla turi būti nutraukta suėjus senaties terminui. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atskirojo skundo teiginiais nesutinka.
12. CPK 606 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.
13. Kadangi šiuo atveju iš pareiškėjo yra išieškoma įsiteisėjusiu nuosprendžiu priteista bauda, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, bet ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatos.
14. BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje yra nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė.
15. Taigi iš šių normų analizės darytina išvada, kad senatis tiek vykdomojo rašto, tiek apkaltinamojo nuosprendžio atveju yra susijusi su jo pradėjimu, o ne pabaigimu vykdyti, t. y. senatis taikoma tik tokiu atveju jeigu tiek vykdomasis raštas, tiek apkaltinamasis nuosprendis nebuvo pradėti vykdyti per tam tikrą terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ar vykdomojo rašto išdavimo.
16. Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
17. Šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. balandžio 4 d., jis buvo perduotas vykdyti antstolei D. P.. Antstolė 2016 m. birželio 17 d. patvarkymu Nr. S-16-68-5607 „Priimti vykdomąjį dokumentų vykdyti“ priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti. Taigi nei nuosprendžio, nei vykdomojo rašto pradėjimo vykdyti terminai pažeisti nebuvo.
18. Remiantis BK 96 straipsnio 2 dalimi, 2016 m. birželio 17 d., toliau pradėjus vykdyti nuosprendį apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminai nebeskaičiuojami ir nuosprendžiu paskirta bausmė (taip pat ir bauda) privalo būti vykdoma iki kol bus visiškai įvykdyta, todėl šiuo atveju skolos išieškojimo senaties terminas nėra skaičiuojamas.
19. Pareiškėjas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas turi išsireikalauti iš antstolės vykdomąją bylą tam, kad įvertintų antstolės atliktus veiksmus per visą vykdymo laikotarpį nuo 2016 m. Vienas iš pareiškėjo argumentų kodėl vykdomoji byla turi būti nutraukta, yra tai, kad antstolė jokių aktyvių veiksmų neatlieka, skola nėra išieškota.
20. Pažymėtina, kad vykdomoji byla apeliacinės instancijos teismui yra pateikta kartu su atskirojo skundo medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs vykdomosios bylos turinį, daro išvadą, kad nurodyti pareiškėjo teiginiai dėl antstolės pasyvumo yra visiškai nepagrįsti.
21. Iš vykdomosios bylos matyti, kad antstolė periodiškai priima patvarkymus, adresuotus pareiškėjo darbovietėms dėl skolos išieškojimo, kuriuose reikalauja iš pareiškėjo (skolininko) darbo užmokesčio išskaičiuoti skolą. Taigi skola nėra išieškota, ne dėl to, jog antstolė neatliko jokių išieškojimo veiksmų, o dėl to, kad pareiškėjo (skolininko) turto bei pajamų nepakanka visai skolai padengti. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad pareiškėjas ir pats turi dėti pastangas, jog skola būtų išieškoma operatyviau, bendradarbiauti su antstole vykdymo procese.
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti senatį ir dėl to nutraukti vykdomąją bylą. Taigi tiek antstolė, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų.
23. Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui taikytinas teisės normas, todėl skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos naikinti. Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.