- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-12-10
- Bylos Nr.
- 1-150-1199/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23785-2024-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Liudmila Larionova
- Kaltinamasis
- A. R.
- Advokatai
- Ignatijus Šuškevič
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1 2 5 d.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1 4 d.)
- 1.1.10.1.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str. 1–2 d.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.2.20.13Vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemones (BK 243 str.)
- 1.2.25.5Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo (BK 2811 str.)
kaltinamajam A. R. (A. R.), jo gynėjams advokatams Ignatijui Šuškevič, Konstantinui Mironovui, Auksanui Čiupailai,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R. (A. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis statybose, teistas, paskutinį kartą 2023 m. balandžio 4 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį galutine 60 parų arešto bausme, 2023 m. rugsėjo 1 d. paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 243 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. R. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 2024 m. birželio 22 d., apie 15.58 val., adresu Ramybės g. 19, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,54 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Taip pat jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 2024 m. liepos 13 d., apie 18.50 val., adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volkswagen Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 4,12 promilių etilo alkoholio koncentracija.
Taip pat jis vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. jis 2023 m. balandžio 28 d. įsiteisėjus 2023 m. balandžio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo Švenčionių rūmų baudžiamajam įsakymui, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 5 metams, vengė atlikti šią teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tai yra 2024 m. birželio 22 d., apie 15.58 val., adresu Ramybės g. 19, Vilniuje, vairavo automobilį VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2024 m. liepos 13 d., apie 18.50 val., adresu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Volkswagen Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis A. R. savo kaltę pripažino visiškai. Dėl 2024 m. liepos 13 d. nusikalstamos veikos padarymo parodė, kad važiavo į parduotuvę maisto nupirkti, pristabdė prie pažįstamų ir pradėjo važiuoti, tada iš galo policija važiavo, nuvažiavo namo ir jį policija suėmė, ir nuvežė prie Savanorių, ten apklausė jį, mašiną nutempė į aikštelę. Mašina sugedo, ji net neregistruota, paėmė ją remontuoti, Molėtų plente ar kur dabar ji yra, nežino. Volswagen Touran tik pirkimo–pardavimo sutartis surašyta dėl šios mašinos. Priklausė automobilis M. R., jis A. R. giminaitis. Ten tik pirkimo?pardavimo sutartis surašyta jo buvusios žmonos vardu, R. L. vardu. A. R. dirbo pas jį, pas tėvą jo, jis buvo Norivagel, dabar R. Ta mašina pas M. seniai, 2024 m. liepa jie tą mašiną nupirko iš jo. R. mokėjo už mašiną, su ja turi bendrą vaiką. Ji dirbo oficialiai, tai už savo pinigus nupirko mašiną, jis neprisidėjo prie mašinos pirkimo. Jie kartu su R. negyveno, bet vasarą buvo atvažiavęs pas ją ir važiavo maisto nupirkti, o tada ji teises persilaikinėjo, galvojo paims mašiną, pigiai ją atidavinėjo. Tą dieną R. pas jį atvažiavo, ji pati atvažiavo, jie tokį Tourana anksčiau turėjo, ji mokėjo 3 000 Eur už jį. Pas jį kieme mašina stovėjo. M. atvarė tą mašiną, tada jau gyveno su K. R. buvo namuose tuo metu, kai jis paėmė automobilį, ji matė kaip jis sėdo į mašiną, nematė, kad jis buvo neblaivus. Nes ji miegojo, tada atsikėlė, o jis buvo išgėręs, sakė , kad jam reikia nuvažiuoti į parduotuvę. Anksčiau sakė ji jam surasti vairuotoją, jis ieškojo, bet nesurado ir sėdo pats tada. Rakteliai visada ant stalo gulėjo, neslėpė jų. Pas jį gali būti 5 promilės ir jis gali vairuoti. Jam buvo paskirtas draudimas vairuoti, tą žino. Buvo išgėręs, nesuprato ką daro. Niekada neturėjo teisės vairuoti automobilį. Kaimelyje galima vairuoti, tai išmoko. R. paėmė tą mašiną su tralu, paėmė ir išvežė, sakė į servisą veža ir viskas. Jie bendrauja su R., turi jos kontaktus. Duodamas parodymus apie kitą jam inkriminuotą nusikaltimą, kaltinamasis parodė, kad 2024 m. birželio 22 d. jie nuvažiavo pas K. draugę į gimtadienį, jie su V. nuėjo į busą, pasėdėjo, turėjo ten degtinės, nu ir priėjo prie vestuvininkų mašinos, norėjo saldainių, pasveikino su jais ir viskas. Kas sėdo prie vairo tada, jiems grįžtant, jis nelabai pamena, ar jis, ar V., nelabai supranta čia. Nes jis pripūtė nemažai, tai nelabai pamena, sunkus neblaivumas jam buvo. Jis galvojo, kad V. vairavo, bet kaip liudytojai sako, jog jis, tai gal jis, visi buvo girti tai nelabai ir pamena kas vairavo. Jie su V. turėjo degtinės, gėrė mikroautobuse, o K. liko gimtadienį švęsti, vėliau K. atėjo, o kas vairavo nepamena. Nelabai pamena, kai juos sustabdė ir ką sakė pareigūnai jiems, nes jį iš karto ištraukė iš mašinos ir uždarė į būdelę, viskas ką pamena. Nelabai pamena, kad policija sakė, jog apsikeitė vietomis. Pamena, kad policija klausė ar apsikeitė vietomis. Jis yra žemesnis už V. Galėjo būti, kad jis sėdo prie vairo, kai išvažiavo iš Belmonto. Dar pamena, kad K. prašė jo perstatyti automobilį kai dar buvo Belmonte. Nesuvokė, kad daro pažeidimą kai vairavo transporto priemonę, kai buvo su Touranu papuolęs tai iš karto pasakė, kad jis ir vairavo. Žino, kad jam yra draudimas vairuoti 5 metams paskirtas. Suprato, kad pažeidžia draudimą vairuoti, labai gailisi. Jis su probacija seniai nedraugauja, kokius 4 metus. Kažką žinojo, kad 2023 m. penkiems metams uždraudė jam vairuoti, jam tyrėja tik pasakė, jog negali vairuoti, o ne probacija. Gal ir gavo pasirašyti kažką iš probacijos dėl šio draudimo, tiek laiko praėjo, nepamena jau. Labai atsiprašo, pas jį teta turinti invalidumą, jam reikia alimentus mokėti už vaiką, vieną mergaitę turi, išsiskyręs yra, vaikas jo ir R. L. Pripažįsta, kad jis vairavo 2024 m. birželio 22 d. važiuojant iš Belmonto, gailisi. Jis patentą atidaręs, statybose dirba. Jo dukrai (duomenys neskelbtini) metų. Prašo neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės.
Dėl 2024 m. birželio 22 d. vairavimo esant neblaiviam
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas Edvinas Tumulas (Edvin Tumul) parodė, kad yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apsk. VPK) kelių policijos skyriaus pirmojo poskyrio specialistas. Maždaug prisimena įvykį, dirbant su kolega T. Baltrušaičiu gavo pranešimą, jog nuo Belmonto pusės važiuoja galimai neblaivus vairuotojas, tada jie pradėjo reaguot, važiavo link Belmonto, tik dabar tiksliai neatsimena ar sakė, kad seka kažkas iš pranešėjo, ar ne. Atsimena, kad važiuodami pakeliui, pastebėjo pagal valstybinius numerius atitinkančią transporto priemonę ir nusprendė ją stabdyti, kiek pamena sustabdė Rasų g. automobilį. Stabdant transporto priemonę vairuotojas pakluso jam atrodo, nesivaikė jo. Jis pastebėjo, kad viduje sėdi ne vienas asmuo, iš keleivio pusės sėdėjo irgi kitas asmuo, sustabdžius transporto priemonę, pastebėjo, jog iš vairuotojo pusės asmuo perlipo į keleivio pusę, o iš keleivio pusės į vairuotojo vietą. Pirmas priėjo kolega jam atrodo, o jis priėjo antras iš kitos pusės. Pradėjo aiškintis aplinkybes, nes kai pastebėjo, kad persėdo vairuotojas, tai pasiklausė kas vairavo, tai jiems atsakė, jog asmuo, kuris dabar sėdėjo vairuotojo vietoje. Nustatė girtumą ir vienam, ir kitam virš 1,5 promilės įpūsta. Dar toks faktorius buvo, kad pastebėjo, jog vairuotojo vietoje jau po persėdimo sėdėjo asmuo be batų, greičiausiai tie jo batai buvo keleivio vietoje, o pats sėdėjo be batų. Maždaug atstumas kai stabdo labai arti neprivažiuoja, kad būtų koks 1 metras, nes tai nesaugu, gal apie 3?5 metrus buvo atstumas. Aiškiai matė, kad persėdo iš vienos pusės į kitą. Per kurį langą matė, tai tikrai nepasakys, nes nepamena, ar pro galinį, ar pro šoninį. Buvo momentas kai vairuotojas įsukinėjo. Nelabai atsimena kuriuo momentu buvo persėdimas. Kad persėdimas buvo tai tikrai, bet kuriuo momentu nežino, negali tiksliai pasakyti. Buvo Volkswagen ar Transporter, ar Multivan automobilis. Toks kaip mikroautobusiukas. Kai buvo tarnybiniame automobilyje pamatė, kad toje mašinoje žmonės persėdo. Maždaug 3 metrų atstumas skyrė jų automobilius. Nežino ar kolega tą matė, bet lygtai matė, nes jie apsitarė. Iš pačio įvykio matė tik du žmones, kai priėjo, tai ir gale moteriškė lygtai sėdėjo. Klausė jos kas vairavo. Jie buvo akivaizdžiai neblaivūs, bet lygtai sakė vairavo tas, kuris persėdo iš keleivio pusės. Mano, kad tikrino ar turi vairuotojo pažymėjimus, tai standartinė procedūra. Beveik prieš metus buvo įvykis, tai nežino, kuris čia iš jų, jis ar jo kolega, sakė tuos žodžius „persėda, persėda“. Matytas jam kaltinamasis, daug panašių žmonių turi, bet tiksliai nepasakys ar tai jis. Rašė kaip jie atrodė, kaip buvo apsirengę tuo momentu. Kadangi kai jie priėjo prie transporto priemonės tas, kuris buvo vairuotojo vietoje, buvo be batų, o prie to, kuris sėdėjo keleivio vietoje, šalia stovėjo dar vieni batai, o gale moteriškė irgi su batais buvo, tai tokia ir išvada buvo, kad tas asmuo, kuris be batų, jog jo batai guli keleivio pusėje. Transporto priemonės techninės apžiūros protokolas buvo rašomas anksčiau. Jie papildomai surinko pirminę medžiagą ir perdavė tyrėjams.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ? ir BPK) 276 straipsnio nustatyta tvarka, teismas pagarsino liudytojo E. Tumulo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. liepos 19 d., kuomet jis nurodė, kad 2024 m. gegužės 20 d. dirbant kartu su Vilniaus apsk. VPK Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus vyriausiuoju patruliu Tomu Baltrušaičiu, apie 15.39 val., iš Vilniaus apsk. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS) budėtojo gavo pranešimą, kad iš Belmonto išvažiuoja visiškai neblaivus vairuotojas mikroautbosiuku, sidabrinės spalvos VW markės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuoja link miesto pusės. Vairuotojas ir keleivis stipriai neblaivūs, apie įvykį pranešė liudininkas, kuris iš paskos nevažiuos. Vykstant į nurodytą adresą, pakeliui pastebėjo minėtą automobilį Volkswagen Multivan valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis buvo stabdomas Rasų g. ir nusukęs į dešinę pusę, link Ramybės g., sustojo prie 19 namo, važiuodamas šiek tiek automobilis atsitrenkė į kelio bortą. Jiems sustojus iš paskos per galinį automobilio Volkswagen Multivan stiklą, buvo matyti kaip iš vairuotojo vietos į keleivio vietą persėdo asmuo vilkėdamas baltos spalvos marškinėliais, šviesiai mėlynos spalvos džinsais ir juodais batais, o iš keleivio vietos į vairuotojo vietą persėdo asmuo vilkėdamas tamsiai mėlynos spalvos marškiniais ir mėlynos spalvos šortais. Šis asmuo vairuotojo vietoje prie vairo sėdėjo basomis kojomis t. y. be batų, o batai buvo palikti ant kilimėlio keleivio pusėje. Kadangi Automobilio stiklai nebuvo tamsinti, viskas puikai matėsi, kadangi greitis minėto automobilio greitis nebuvo didelis iki 30 km per valandą, jiems nebuvo sudėtinga apsikeisti vietomis. Sustabdžius ir priėjus prie automobilio, už vairo sėdėjo V. Ž., gim. (duomenys neskelbtini). Šalia, kaip keleivis sėdėjo A. R. gim. (duomenys neskelbtini) (asmuo kuris apsikeitė vietomis su keleiviu V. Ž.) o gale sėdėjo K. L. P., gim. (duomenys neskelbtini). Moters pasiteiravus dėl vairavimo, ji nurodė, kad matė, jog automobilį vairavo V. Ž. (asmuo kuris, apsikeitė vietomis). Moteris taip pat buvo akivaizdžiai stipriai neblaivi, jos blaivumas nebuvo patikrintas, kadangi nebuvo tam pagrindo. Bet moteris nuolat trukdė jiems dirbti. Automobilyje salone mėtėsi alkoholio buteliai. Iš ko buvo paimti, ar kur rasti automobilio rakteliai jis neprisimena, galimai jo kolega Tomas juos paėmė. Paklausus kodėl keleivis su vairuotoju apsikeitė vietomis, V. paaiškino, kad niekas neapsikeitė, o automobilį vairavo jis ir nuolat tai kartojo, kad automobilį visą laiką vairavo jis. Taip A. R. neigė vairavimo faktą. Patikrinus A. R. blaivumą, pirmu pūtimu buvo nustatytas 3,54 promilių girtumas, antru pūtimu nustatytas 3,64 promilių girtumas. Šis nurodė, kad alkoholį vartojo ryte, apie 8?9 val. Taip pat buvo patikrintas ir V. Ž. blaivumas ir nustatytas 2,46 promilių girtumas. Automobilį Volkswagen Multivan valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuspręsta išvežti į automobilių saugojimo aikštelę adresu Sudervės g. 2E, Avižieniai. Kadangi visi asmenys buvo neblaivūs, automobilio nebuvo kam perduoti. Kiek prisimena, automobilis priklausė keleivei K. A. R. buvo įteiktas šaukimas nuvykti į komisariatą apklausai. Daugiau nieko pasakyti neturi (b. t. 1, b. l. 64–66).
Atsakydamas į teismo klausimus, E. Tumulas nurodė, kad buvo automobilis atsitrenkęs į bortą, gal kaip įsirėmęs tiesiog. Gal ten ir buvo tas užsukimo momentas, jam rodos jis ir sustojo tada, bet kuriuo momentu tiksliai pamatė, jog jie persėda, nepamena. Dabar neatsimena ar buvo langai automobilio tamsinti, ar ne. Mano teisingai užfiksuotos aplinkybės. Beveik iš karto po įvykio buvo apklausiamas, kiek dabar perskaitė kaip ir buvo šios aplinkybės, dabar negali prisiminti, bet ten tikrai nesumeluotų. Neturi tikslo meluoti.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas Tomas Baltrušaitis parodė, kad dirba Vilniaus apsk. VPK reagavimo valdybos šeštojo skyriaus pareigūnas, tuo metu dirbo vyriausiuoju patruliu. Žino dėl ko yra kviestas, dėl neblaivaus vairuotojo. Dirbo patruliais su kolega Edvinu, važiuojant gavo pranešimą, kad važiuoja neblaivus vairuotojas ir keleivis ten neblaivus buvo. Tai jie reagavo į įvykį ir stabdė automobilį, buvo autobusiukas, jie jį stabdė. Bevažiuojant vairuotojas su keleiviu apsikeitė vietomis, nusuko į gatvę, pavadinimo nežino, atsirėmė į bortelį, susikeitė vietomis. Jie juos sulaikė, suformino viską. Nelabai pamena įvykio aplinkybes, nes kas antrą dieną tokie įvykiai. Puikiai pamena, kad apsikeitė vietomis, „body“ kamera nusiėmė ir pridėjo prie stiklo, jog matytųsi, tai matyti buvo puikiai, kai jie apsikeitė. Jie apsikeitė vietomis prieš posūkį į įsukimą, judėjo transporto priemonė. Nedidelis atstumas tarp pareigūnų ir jų buvo, nes jie automobilį stabdė, buvo gal 10?15 metrų. Jis priėjo pirmas, kadangi kolega prie vairo buvo, tai jam lengviau buvo, greičiau išlipti, tai išlipo, atimti raktelius ar kažką tokio, atidarė duris ir pamatė šitą pilietį už vairo, ne šitą, šitas asmuo buvo keleivio sėdinėje, o prie vairo sėdėjo jo draugas, labai jis „bušiavot“ mėgo. Klausė kas vairavo, pasakė jis vairavo, jis prisiima. Šitas pilietis (A. R.) buvo keleivio vietoje, priekyje, dešinėje pusėje. Dar buvo moteris, gale sėdėjo, aiškino, jog vairavo tas pilietis, kuris tuo metu buvo prie vairo. Alaus buteliai buvo. Neatsimena daugiau. Apie tai, kad apsikeitė vietomis buvo puikiai matoma, kai važiavo iš paskos. Neatsimena kokią avalinę vilkėjo asmuo sėdintis prie vairo, neatkreipė dėmesio. Per automobilio galinį langą matė, kad jie persėda, negali atsakyti, ar buvo tamsintas langas. Per garsiakalbį, kai pasakė stoti, tai buvo atstumas tarp pareigūnų ir jų 10?15 m. Nepakluso reikalavimams sustot, paskui kai susikeitė vietomis tada atsirėmė į bortelį ir sustojo. Jų apsikeitimas įvyko ne toks baisiai greitas, nusuko vairuotojas į dešinę, nežino ar pats suko, ar tiesiog vairas taip nusisuko, atsirėmė į bortelį ir viskas. Jo buvo „body“ kamera, išėmė ir per stiklą pridėjo, bet ar medžiaga ištraukta negali atsakyti.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja K. L. parodė, kad A. R. buvęs jos sugyventinis, dabar negyvena kartu. Žino dėl ko kviesta yra į posėdį. Tą dieną jie važiavo į jos draugės gimtadienį, ji, A. R. ir jo draugas, į priekį vairavo ji, nes buvo blaivi, bet sunkiai sekėsi vairuoti, nes mechaninė mašina ir daug didesnė nei ji pratusi. Pas draugę gimtadienyje šventė, gėrė alkoholį, jie išėjo iš baliaus ir pagalvojo atsiguls, pamiegos, susitarė su kita drauge, jog ji su vyru atvažiuos paims juos ir automobilį. Ji atsigulė ir užsnaudė, nes padauginus buvo, atsikėlė, o jau policija buvo, čia jau už Naujininkų buvo, policija kai sustabdė, tik matė V. Ž. sėdinti už vairo, traukė už rankų iš automobilio, surakino antrankiais, A. buvo šalia keleivio sėdynėje ir jį irgi ištraukė, kadangi jis buvo labai toks aktyvus, gal žiaurus, įsodino jį į policijos automobilį. Ji atsikėlė, nesuprato kas vyksta ir iš vis kodėl jos mašina važiuoja, jos mašiną paėmė į aikštelę, ji ją išpirko iš aikštelės. Belmonte buvo, ėjo į šventę trise, vartojo alkoholį irgi trise, V. Ž. ir A. R. anksčiau išėjo iš šventės, ji vėliau ėjo į mašiną, jie jau ten sėdėjo, šnekėjo mašinoje, A. iš karto sėdėjo keleivio pusėje, jos draugė davė litrą šnapso, tai jie gėrė jį, automobilyje buvo paklotas čiužinys jis ir užsnaudė, o kas toliau vyko nežino. Ji niekada automobilio raktelių neslėpė. Raktus turėjo, kai užrakino mašiną, kadangi jie anksčiau išėjo, ji padavė raktelius A. R. Ji buvo įsitikinus, kad draugė atvažiuos ir paims juos. Ji aptarinėjo tai su V. Ž. ir A. R., jie pasakė, kad palauks. A. R. ji pažįsta 26 metus, kažką girdėjo, kad jis teistas už vairavimą būdamas girtu. Žinojo, kad jis neturi teisės vairuoti, ji galvojo, jog jie palauks, dėl to padavė raktus. Kai jau pradėjo traukti iš mašinų pareigūnai juos, tada jau atsikėlė. Ji buvo šoke kai atsikėlė. A. R. tą dieną buvo apsirengęs su pilku megztiniu su džinsais, užraitojęs rankovės, mėlyni džinsai ir juodi bateliai. V. buvo su džinsais, su kedais baltais, bet jau nebe balti buvo ir maikute. Buvo žmonių kai ėjo prie mašinos iš baliaus, ten buvo limuzinas, trys mersedesai, audi ir viskas. Žmonių nematė, tik mašinas matė. Kai išvažinėjo iš šventės dar nebuvo mieganti, tai nematė tokio dalyko, kad jų automobilis užkirstų kelią limuzinui. Jie išvažinėjo kada ji jau miegojo, prieš užsnaudžiant ji matė tik, kad V. už vairo buvo, pats automobilis stovėjo aikštelėje. Automobilis prieš jai ateinant stovėjo vietoje.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka, teismas pagarsino liudytojos K. L. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. birželio 25 d., kuomet ji nurodė, kad dėl 2024 m. birželio 22 d. įvykio sutinka duoti parodymus. A. R. kartu gyvena apie 8 mėnesius, kartu gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Šį namą paliko jos sugyventiniui jo močiutė. Pas juos į namus 2024 m. birželio 22 d. atvyko A. draugas V. apie 13 val. Jos sugyventinis A. su draugu V. vartojo alkoholinius gėrimus degtinę, jie dviese suvartojo apie 0,7 l. A. namuose suvartojo tik apie dvi čerkutes, o V. daugiau išgėrė. Ji alkoholio nevartojo. Tuomet ji paskambino draugei J. M. ir ji pakvietė atvykti į Belmontą, Belmonto g. 17B, Vilniuje, švęsti gimtadienio. Tuomet ji pasiūlė A. ir jo draugui V. vykti kartu. Kadangi ji buvo blaivi, ji su jai priklausančiu automobiliu „VW Multivan“ sidabrinės spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvyko į Belmontą apie 14.30 val. Pakeliui važiuojant A. sėdėjo priekyje šalia jos, o V. ant galinės sėdynės, jiems bevažiuojant automobilyje jie užbaiginėjo gerti degtinės butelį. Kartu su A. nuėjo pasveikinti draugės J., o V. pasiliko automobilyje. Ką jis veikė ji nežino. Jiems išlipus iš automobilio, automobilio raktelius netyčia paliko automobilyje. Kadangi iš karto atvykus sutiko savo draugus lauke ir pamiršo raktelius pasiimti. Gimtadienyje pabuvo neilgai apie 1?2 val. Tiek ji, tiek A. kartu vartojo degtinę. Ji išgėrė apie šešias čerkas degtinės. A. mano šiek tiek mažiau. Tuomet jie su A. grįžo į automobilį. Už automobilio vairo sėdėjo V. Ji prieš tai paskambino draugei J., pavardės neprisimena, kad atvažiuotų su savo vyru ir parvairuotų automobilį jos. Kadangi jie visi trys buvo neblaivūs. Prisimena, kad A. barėsi su juo, jog tik nebandytų vairuoti automobilio neblaivus. Jai atsisėdus į automobilio galą ir belaukiant kol atvyks draugė, ji užmigo. O automobilio rakteliai buvo palikti automobilio spynoje. Jai kažkuriuo metu atsikėlus važiuojančiame automobilyje, kadangi ji pajuto, kad buvo kažkoks smūgis, automobilis bevažiuojant į kelio bordiūrą įvažiavo, todėl ir atsikėlė. Prabudus pamatė, kad už automobilio vairo sėdėjo V., A. sėdėjo šalia jo. Tuomet iškart policijos pareigūnai sustabdė automobilį ir priėjo prie automobilio. Tiek V., tiek A. policijos pareigūnai iš karto uždėjo antrankius, kadangi jie buvo agresyvūs. O ji prabudusi iš miegų nesuprato kas vyksta ir kur randasi. Sustojus automobiliui tikrai žino, kadangi sėdėjo automobilio gale ir viską matė, kad V. su A. neapsikeitė vietomis. Ji V. automobilio raktelių neperdavė, per klaidą paliko automobilio raktelius automobilio spynoje. Ji prabudusi iš viso buvo šoke, dėl to kas vyksta. Pati asmeniškai A. draugo V. nepažįsta, yra tik keletą kartų mačiusi, žino tik tiek, kad jie kartu yra dirbę. Kiek jai pasakojo A. jis yra turėjęs problemų ankščiau, dėl to, kad vairavo neblaivus, todėl jis daugiau niekada girtas nevairuoja transporto priemonių. Todėl gali užtikrinti, kad jis jos automobilio birželio 22 d. tikrai nevairavo, nes visą laiką buvo kartu su ja. Jos automobilį, kiek prabudusi iš miegų matė, kad vairavo V. Taip pat prisimena, kad jiems tik atvykus į Belmonto automobilių stovėjimo aikštelę, jis paprašė A., kad jai padėtų priparkuoti galu į stovėjimo vietą automobilį, kadangi jai buvo sudėtinga tai padaryti, nes mašina buvo didesnė negu yra įpratusi. Jie apsikeitė vietomis su A. ir jis jai priparkavo automobilį. Su automobiliu jis pavažiavo apie 5?7 m. į parkavimo vietą, esančioje aikštelėje. Kadangi jai su tokia didele mašina yra ganėtinai sunku vairuoti ir ji su šiuo automobiliu retai išvažiuoju kažkur, taip pat ji yra su mechanine pavarų dėže. Taip pat turi dar du jai priklausančius automobilius su kuriais dažniau važinėja, kadangi jie yra lengvieji su automatinėmis pavarų dėžėmis. Daugiau apie įvykį nieko pasakyti neturi (b. t. 1, b. l. 59–61).
Atsakydama į teismo klausimus, K. L. nurodė, kad V. ir A. išgėrė 0,7 litro degtinės jos namuose prieš vykstant į Belmontą. Jie gėrė ir automobilyje. V. iš karto nenuėjo į šventę su jais, bet vėliau atėjo į šventę. Paliko automobilio raktelius mašinoje, salone. Jie su A. nuėjo pasisveikinti, V. liko mašinoje, kadangi ji užsidaro pasakė jam, jog jei ateis, atnešti raktus, jis atnešė, jie gal 10 minučių pasėdėjo ir išėjo atgal į mašiną. Jie dviese išėjo, ji vėliau išėjo. Ji atėjus pamatė, kad V. prie vairo ir ji pasakė V. nelįsti prie vairo, sakė čia ne jo mašina. Ją policija pažadino. Nematė, kad jie vietomis apsikeistų, matė tik kaip vieną traukė pareigūnai ir kitą. Kas vyko iki sustabdymo nematė. Nei vieno jos automobilio A. R. niekada nebuvo paėmęs. Birželio 22 d. A. jos automobilio nevairavo. Kai atsitrenkė į bordiūrą automobilis, ji atsikėlė, iššoko iš miegų ir pribėgo policininkai, jai iš karto buvo nesuprantama kas atsitiko, matė kaip vienas policininkas iš vienos pusės, kitas iš kitos. Vairavimo momento nematė. Deja, bet prašė atvažiavus į Belmontą, kad A. priparkuotų automobilį, nors žinojo, kad jis buvo neblaivus.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas L. K. parodė, kad nepažįsta A. R. Žino, dėl ko yra kviestas. 2024 m. birželio 22 d. tiek, kiek parašė, tiek prisimena. Atvažiavo du gerai įkaušę vyrukai, vienas kiek pamena su šortais suplyšusiais buvo ir pradėjo kabinėtis prie jo atvežtų žmonių, alkoholio norėjo gauti, t. y. prie vestuvininkų, kuriuos buvo atvežęs. Aišku jie nusiminė, kad negavo alkoholio, šakų prilaužė iš medžio, pridovanojo, saldainių gavo ir tiek. Atvažiavo prieš tai vienas prie vairo, išvažiavo kitas. Bet jie pajudėjo ne daug ir sustojo, nes su kažkokia moterimi šnekėjo. Tuo metu jie išvažiavo, išvažiuojant jie L. K. aplenkė, važiuodami jie tai pristabdydavo, tai vėl pradėdavo važiuoti, tuo ir baigėsi. Jis paskambino policijai, nes akivaizdžiai jau per daug girti buvo jie tuo metu. Nepamena kaip jie atrodė, vienas aukštesnis, kitas žemesnis. Vienas su suplyšusiais šortais buvo apsirengęs, vasara buvo, turbūt abu su šortais, šito neprisimena. Jie privažiavo, užstatė jo automobilį, išlipo, pamatė, kad vestuvininkai tai priskynė šakų nuo medžio, tikėjosi bonkę gauti, nepatenkinti buvo, kad negavo. Vėliau jie atsisėdo, pavažiavo biškutį ir kažkokia moteris priėjo prie jų, sakytų romų tautybės, tokia tamsesnio gymio. Liudytojas išvažiavo, kai jie pasitraukė. Po to jam nuo Belmonto pavažiavus kokius 500 metrų, jie L. K. prisivijo, jie kaip ir prispausti bandė jį ar lenkė, taip du ar tris kartus padarė. Pastebėjo, kad link miesto nuvažiavo. Jie dviese buvo, o kai aplenkė nepastebėjo, nes ten tamsintais langais buvo tas mikroautobusas, o ta moteris važiavo ar ne, nematė. Atvažiavo vienas vyras prie vairo buvo, tas, kuris aukštesnis buvo lygtai už vairo, o kai pasitraukė, išvažinėjo, kitas, žemesnis, prie vairo atsisėdo, o kuris buvo prie vairo, kai jį lenkė nepastebėjo.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka, teismas pagarsino liudytojo L. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. birželio 22 d., kuomet jis nurodė, kad 2024 m. birželio 22 d., apie 15 val., dirbo limuzino vairuotoju, buvo prie Belmonto. Atvežė šventės dalyvius prie Belmonto, buvo lauke. Netrukus privažiavo VW automobilis, valstybinių neatsimena, tačiau juos nurodė policijai iškvietimo metu. Jie automobilį pasistatė maždaug už 20 m. Iš šio automobilio kol kas niekas nelipo. Matė, kad mašinoje, vairuotojo sėdynėje sėdėjo aukštas, stambesnis vyriškis, šviesesnių plaukų spalvos, trumpo kirpimo, apie 178 cm. ūgio. Apie 35 m. amžiaus, galimai buvo su šortais, galimai buvo su šviesiai pilka maikute. Šalia jo sėdėjo vyriškis, apie 35 m. gal vyresnio metų amžiaus, smulkesnis, tamsesni plaukai, jo šortų galinė dalis prie sėdmenų buvo suplyšusi. Buvo galimai su maike trumpomis rankovėmis, apie 170 cm. ūgio. Gale niekas nesėdėjo. Tuomet šventės dalyviai grįžo prie limuzino ir VW automobilis užkirto limuzinui kelią. Vairavo asmuo, kurį įvardino anksčiau sėdintį vairuotojo sėdynėje. Tuomet abu vyriškiai išlipo iš automobilio, ėmė bendrauti su vestuvių dalyviais, prašyti jų alkoholio, saldainių. Alkoholio jiems nedavė, davė saldainių. Jis pats su jais nebendravo, tačiau matė, kad jie akivaizdžiai neblaivūs, jų judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišliai, bendravo rusų kalba. Su jaunaisiais jie bendravo apie 7 min., kol negavo vaišių. Tuomet jau kitas vyriškis, ne tas, kuris pirmas vairavo automobilį, sėdo už vairo ir atlaisvino jam kelią. Jie nuvažiavo apie 20 m ir vėl sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje. Jis išvažinėjo ir matė, kad prie jų automobilio priėjo moteris, tai pat akivaizdžiai matėsi, jog neblaivi. Ji buvo tamsesnio gymio, apie 45 m. amžiaus, juodų plaukų, apkūni. Jis išvažinėjo iš Belmonto automobilių stovėjimo aikštelės ir pastebėjo per veidrodėlį, kad minėtas VW automobilis važiuoja už jo. Maždaug po 500 m. šis automobilis jį aplenkė, kuris vyriškis konkrečiai sėdėjo už vairo jis nepastebėjo. Tačiau šis automobilis manevravo po kelią. Jis iškart paskambino policijai, pranešė apie įvykį, tačiau iš paskos nevažiavo. Jis juos atpažinti galėtų, tačiau fotoroboto sudaryti negali. Jam jokia žala nepadaryta. Nori paminėti, kad jo akivaizdoje vyriškiai alkoholinių gėrimų nevartojo. Daugiau nieko, kas galėtų būti naudinga tyrimui, nurodyti negali (b. t. 1, b. l. 51–52).
Atsakydamas į teismo klausimus, L. K. nurodė, kad tikriausiai asmuo su suplyšusiais šortais sėdėjo keleivio pusėje kai jie atvažiavo. Teisingai užfiksuota. Jie akivaizdžiai buvo neblaivūs, nekoordinuoti judesiai, svirduliavo, iš kalbos jau matėsi, kad jie neblaivūs. Žemesnis vyras jau sėdėjo prie vairo, kai prie jų automobilio priėjo moteriškė. Tuo metu automobilis buvo sustojęs. 5 minutes gal judėjo paskui jį jie, kai išvažiavo iš Belmonto. Abejoja, kad galėtų atpažinti juos iš nuotraukos.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. Ž. (V. Ž.) parodė, kad žino dėl ko byla. 2024 m. birželio 22 d. kažkiek prisimena, kažkiek ne. Nuvažiavo į Belmontą ir policija ten sustabdė. Nuvažiavo ten jis, A. ir K. Prieš tai kur buvo, nepamena. Kai važiavo į Belmontą kažkiek gėrė. Degtinę ar alų vartojo, nepamena. Visi trys ir važiavo, į priekį K. vairavo, kai atvažiavo kas buvo nepamena. Metai praėjo, ko ten važiavo nepamena. Buvo išlipę iš automobilio rodos. Lygtai buvo nuėję kažkur. Kai nuvažiavo juos sustabdė pareigūnai, pabuvo Belmonte ir nuvažiavo namo. A. buvo prie vairo, kai išvažinėjo iš Belmonto. Jis buvo prie vairo, kai sustabdė pareigūnai. Kai išvažinėjo buvo A. prie vairo, kai sustabdė – liudytojas buvo prie vairo. Apsikeitė pusėmis su A., kai juos sustabdė jau policija. Visą laiką vairavo A. kai išvažiavo iš Belmonto. Tik sustabdžius policijai apsikeitė vietom. Ikiteisminio tyrimo metu ką sakė nepamena. Nepatvirtina tų parodymų, kur sakė, kad jis vairavo, nes A. R. vairavo.
Neblaivumo nustatymo akte užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2024 m. birželio 22 d., 15.58 val., alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0129 patikrinus alkoholio koncentraciją A. R. iškvėptame ore, buvo nustatytas 3,54 promilių girtumas, antrojo 16.18 val. patikrinimo metu – 3,67 promilių girtumas (b. t. 1, b. l. 84).
2024 m. liepos 24 d. peržiūrėjus policijos pareigūnų kūno („Body“) kameromis darytus vaizdo įrašus nustatyta, kad pareigūnams važiuojant paskui VW markės automobilį ir per garso įrangą reikalaujant šio automobilio vairuotoją sustoti, transporto priemonė iš karto nesustojo, o pasuka į kitą gatvę ir prieš sustojimą dar kurį laiką važiuoja. Prieš pilnai sustojant, automobilis VW ratu dar atsitrenkė į dešinįjį važiuojamosios dalies kraštą ribojantį bortą (bordiūrą). Tuo metu taip pat girdėjosi, kaip pareigūnai vienas kitam sakė „persėdo, persėdo“. Po to, automobiliui VW sustojus, pareigūnai išlaipino už automobilio vairo sėdėjusį vyrą (t. y. V. Ž.), policijos pareigūnai nurodo, kad matė kaip persėdo. Be pastarojo automobilyje dar buvo du asmenys. Automobilio priekinėje keleivio vietoje sėdėjo kitas vyras (t. y. A. R.), o galinėje dalyje – moteris (t. y. K. L.). Bendravimo metu pareigūnams nurodžius, kad prieš sustojant automobilio vairuotojas ir keleivis susikeitė vietomis, pastarieji tai kategoriškai neigė. Pareigūnų priėjimo prie sustabdyto automobilio momentu prie jo vairo sėdėjęs vyras, kuris, kaip minėta, buvo iškart išlaipintas, neavėjo jokios avalynės. Vyriškio batai buvo rasti palikti ant grindų prieš priekinę keleivio vietą, kurioje sėdėjo kitas vyras. Pareigūnų reikalavimu, moteris padavė jiems ant automobilio grindų už priekinės keleivio sėdynės gulėjusius transporto priemonės variklio užvedimo raktelius (b. t. 1, b. l. 44–48). Analogiškos aplinkybės buvo nustatytos ištyrus vaizdo įrašus teisminio bylos nagrinėjimo metu. Papildomai teismas atkreipė dėmesį, kad po automobilio sustabdymo V. Ž. buvo fiksuotas be avalynės, o vėliau apsiavė automobilio keleivio vietoje buvusią avalynę.
AB „Regitra“ duomenų bazės pažymoje apie kelių transporto priemones užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad transporto priemonė automobilis „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso K. L. (b. t. 1, b. l. 32).
VšĮ „Emprekis“ duomenimis nustatyta, kad automobilio „VW Multivan“, 2006 gamybos metų kaina su PVM Lietuvoje yra 11 040 eurų (b. t. 1, b. l. 33).
Dėl 2024 m. liepos 13 d. vairavimo esant neblaiviam ir dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo
Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja R. L. parodė, kad pažįsta A. R., jis buvęs jos sugyventinis, 14 metų pragyveno kartu, turi bendrą dukrą, dabar gyvena atskirai jau du metus. Jie kaip ir nusipirko tą automobilį Touran, bet jo neperrašė, patvarkyti ir parduoti turėjo jį. Bet ji jokių pretenzijų A. R. neturi, nes jis nesudaužė nieko, o kad jis sėdo už vairo girtas, tai čia teismui spręsti. Turi tik pirkimo–pardavimo sutartį, Regitroje neregistravo automobilio, laukė teismo kas bus toliau. Automobilį pirko iš M. R., pirko už 1 500 eurų, ji mokėjo, jos pinigai buvo. Automobilio pirkimo metu negyveno su A. R., bet turi bendrą dukrą, jis augina dukrą, išlaiko, tai atvažiuodavo pas jį. Kaip A. R. jai paaiškino, jis nuvažiavo į parduotuvę pieno nusipirkti, mašina buvo nupirkta ir stovėjo kieme pas jį, tuo metu ji buvo pas jį su dukra, miegojo, čia rytas buvo. Dar tos mašinos nebuvo, kai atvažiavo ryte pas jį, kai atvažiavo svečiavosi pas A. R., nupirko automobilį ir pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį, galvojo po poros dienų užregistruoti ją. Tą pačią dieną sumokėjo pinigus už automobilį. Automobilis ir stovėjo kieme pas A. R., jis kai išvažiavo, liudytoja nematė, tik išgirdo policiją, kai įvažiavo į kiemą ir pranešė, jog jis važiavo neblaivus prie vairo. Automobilio raktas ant stalo buvo. Žinojo, kad A. R. neturėjo teisių vairuoti automobilio. Žinojo, kad buvo teistas, ne pirmą kartą ir sėdėjęs buvo, negalvojo, jog ims raktus ir elgsis taip, galvojo pasikeitė, bet nepasikeitė jis ir vis tiek atsisėdo. Ji kaip ir žmogumi pasitiki, nepagalvojo, kad galės raktus jis paimti. Kad sėdo prie vairo girtas tai nieko gero. Čia buvo rytas, ne vakaras. Tiksliai negali pasakyti. Neprisimena tos dienos, bet ji nematė kaip jis išvažiavo, išgirdo policiją sakant: „Sustoti Touranai“. Jai atrodo kad A. R. kiekvieną dieną vartoja alkoholį. Kaip jie gyveno kartu, jis neturėjo problemų su alkoholiu, du metus kartu nebegyvena. Ji galvojo, kad jis kiekvieną dieną dabar vartoja alkoholį. Dabar automobilis pas ją stovi.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas Mangirdas Banevičius parodė, kad 2024 m. liepos 13 d., jis, eidamas Vilniaus apsk. VPK Reagavimo valdybos vyriausiojo patrulio pareigas, kartu su kolega vyresniuoju specialistu M. Gimbickij patruliavo nustatytame maršrute. Apie 18.50 val., (duomenys neskelbtini) pastebėjo po kelio važiuojamąją dalį įtartinai manevruojantį automobilį „Volkswagen Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis įtartinai persirikiuodavo iš vienos eismo juostos į kitą, nerodė jokių posūkio signalų. Įjungę švyturėlius bei garsinį signalą, jie šį automobilį sustabdė (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi automobilį vairavęs vyras su savimi neturėjo nei vairuotojo pažymėjimo, nei jokio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, jie per „Polisi“ sistemą nustatė, kad vairuotojas yra A. R., gim. (duomenys neskelbtini). Buvo įtarta, kad A. R. neblaivus. Iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, o judesiai nekoordinuoti. Vairuotojas nurodė alkoholį paskutinį kartą vartojęs ryte. Panaudojus alkoholio kiekio matuoklį, 18.50 val. atlikto patikrinimo metu A. R. buvo nustatytas 4,19 promilių girtumas, 19.12 val. atlikto antrojo pūtimo metu – 4,12 promilių girtumas. Susipažinus su A. R. charakterizuojančia medžiaga, buvo priimtas sprendimas jį sulaikyti ir pristatyti į Vilniaus apskrities VPK OVS. Automobilis buvo priverstinai išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę (b. t. 1, b. l. 72–73).
Neblaivumo nustatymo akte užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2024 m. liepos 13 d., 18.50 val., alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0442 patikrinus alkoholio koncentraciją A. R. iškvėptame ore, buvo nustatytas 4,19 promilių girtumas, antrojo, 19.12 val. patikrinimo metu nustatytas 4,12 promilių girtumas (b. t. 1, b. l. 112).
AB „Regitra“ duomenų bazės pažymoje apie kelių transporto priemones užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad transporto priemonė automobilis „Volkswagen Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso M. R. (b. t. 1, b. l. 41).
VšĮ „Emprekis“ duomenimis nustatyta, kad automobilio „Volkswagen Touran“, 2006 gamybos metų kaina su PVM Lietuvoje yra 2 800 eurų (b. t. 1, b. l. 42).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro M. Januškevičiaus nutarime nustatyta, kad Vilniaus apsk. VPK atliekami ikiteisminiai tyrimai Nr. 01-1-23785-24 ir Nr. 01-1-26813-24. Tyrimų surinktais duomenimis, tiriamas nusikalstamas veikas galimai padarė tas pats asmuo, t. y. A. R., todėl tikslinga ikiteisminius tyrimu sujungti į vieną, paliekant ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-23785-24 (b. t. 1, b. l. 6).
Byloje nustatyta, kad 2023 m. balandžio 4 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu A. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta galutinė 60 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu A. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 5 metus naudotis specialiąją teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 7 d. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, iš A. R. išieškota automobilio Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 1 450 Eur (b. t. 1, b. l. 156–159).
Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Šio straipsnio pirmojoje dalyje išskirti šie alternatyvūs būtinieji nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiai: 1) transporto priemonės vairavimas arba mokymas praktinio vairavimo, esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; 2) vengimas neblaivumo patikrinimo, kai asmeniui buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Sprendžiant, ar asmens veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, pakanka nustatyti, jog asmuo atliko bent vieną iš šioje baudžiamojo įstatymo normoje numatytų alternatyvių veiksmų. Nagrinėjamu atveju aktualus pirmasis požymis, t. y. transporto priemonės vairavimas, esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Pagal BK 243 straipsnį atsako, tas, kas vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą).
Teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnio taikymo išaiškinta, kad tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Kriterijai, apibūdinantys šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, jos piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018, 2K-201-895/2020, 2K-45-942/2021). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taip pat pažymėta, kad toks baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, kuomet asmuo vairuoja būdamas neblaivus, kai neblaivumas yra didesnis nei 1,51 promilės, paprastai vertintinas kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-72-976/2022).
Byloje prokuroras pateikė teismui prašymą dėl kaltinamojo akto patikslinimo, posėdžio metu nurodė, kad pamatė vieną techninę klaidą, todėl prašo patikslinti kaltinamąjį aktą. Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, teismas sprendžia, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina A. R. kaltę padarius baudžiamąjį nusižengimą būtent pastarosiomis aplinkybėmis, t. y. byloje įrodyta, kad A. R. 2023 m. balandžio 28 d., įsiteisėjus 2023 m. balandžio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo Švenčionių rūmų baudžiamajam įsakymui, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 5 metams, vengė atlikti šią teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tai yra 2024 m. birželio 22 d., apie 15.58 val., adresu Ramybės g. 19, Vilniuje, vairavo automobilį VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2024 m. liepos 13 d., apie 18.50 val., adresu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Volkswagen Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atitinkamai teismas konstatuoja, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotus nusikaltimus, įtvirtintus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis A. R. tiek teisminio bylos nagrinėjimo pradžioje, tiek ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pagal pareikštus kaltinimus pripažino tik iš dalies ? neigė padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, t. y. neigė, jog 2024 m. birželio 22 d. jis vairavo automobilį būdamas neblaivus. Tačiau baigiamojoje teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje, duodamas parodymus po visų kitų įrodymų ištyrimo, A. R. vis dėlto pripažino savo kaltę visiškai, t. y. pripažino, kad abiem atvejais, t. y. 2024 m. birželio 22 d. ir 2024 m. liepos 13 d. transporto priemones, būdamas neblaivus vairavo būtent jis, taip pat patvirtino, kad suprato, jog šiais savo veiksmais vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (draudimą vairuoti transporto priemones), nors žinojo, kad ši jam yra paskirta.
Be paties A. R. parodymų, jo kaltę padarius visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas patvirtinta ir kiti byloje surinkti įrodymai.
Tokiais įrodymais laikytini policijos pareigūnų, sustabdžiusių A. R. vairuotą automobilį 2024 m. birželio 22 d., duoti nuoseklūs parodymai. Antai policijos pareigūnas Edvinas Tumulas apklaustas teismo posėdžio metu aiškiai nurodė prisimenantis, kad stabdant transporto priemonę Volkswagen viduje sėdėjo ne vienas asmuo, keleivio pusėje irgi sėdėjo asmuo, sustabdžius transporto priemonę, pastebėjo, jog iš vairuotojo pusės asmuo perlipo į keleivio pusę, o iš keleivio pusės į vairuotojo vietą. Kitas dalykas, kurį pastebėjo, tai, kad vairuotojo vietoje, jau po persėdimo, sėdėjo asmuo be batų, tie jo batai buvo keleivio vietoje, o pats sėdėjo be batų. Tokią išvadą, kad keleivio vietoje esantys batai buvo asmens, kuris sėdėjo prie vairo, padarė dėl to, jog kai priėjo prie automobilio, matė, kad, tas vyras, kuris sėdėjo keleivio vietoje, buvo su batais, šalia stovėjo dar vieni batai, o gale moteriškė irgi buvo su batais. Be to, nustatė girtumą ir vienam, ir kitam vyrui, virš 1,5 promilių. Policijos pareigūnas E. Tumulas analogiškas aplinkybes nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, papildomai apibūdino asmenis, kurie susikeitė vietomis, t. y. nurodė, kad iš vairuotojo vietos į keleivio vietą persėdo asmuo vilkėdamas baltos spalvos marškinėliais, šviesiai mėlynos spalvos džinsais ir juodais batais, o iš keleivio vietos į vairuotojo vietą persėdo asmuo, vilkėdamas tamsiai mėlynos spalvos marškiniais ir mėlynos spalvos šortais (b. t. 1, b. l. 64–66).
Šias pareigūno E. Tumulo nurodytas aplinkybes patvirtino ir jo kolega T. Baltrušaitis, kuris nurodė, kad puikiai pamena, jog vairuotojas su keleiviu apsikeitė vietomis. Tai buvo puikiai matoma pareigūnams važiuojant iš paskos. Pareigūnas dar „Body“ kamerą nusiėmė ir pridėjo prie stiklo, kad matytųsi, bet ar medžiaga ištraukta negali atsakyti. Automobilyje buvo alaus buteliai.
Žemesnės instancijos teismas
Apklaustas liudytojas L. K. taip pat patvirtino, kad 2024 m. birželio 22 d. į automobilio stovėjimo aikštelę, esančią prie Belmonto restorano, buvo atvažiavę du girti vyrai. Kai atvažiavo, vienas prie vairo buvo, tas, kuris aukštesnis, o kai išvažinėjo jau kitas prie vairo atsisėdo, žemesnis. Teismui pagarsinus liudytojo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, L. K. nurodė, kad viskas užfiksuota teisingai. Taip pat nurodė, kad tikriausiai asmuo su suplyšusiais šortais sėdėjo keleivio pusėje, kai jie atvažiavo. Bet kai prie jų automobilio priėjo moteriškė, kai jie liudytojui atlaisvino kelią, žemesnis vyras jau sėdėjo prie vairo. Atkreiptinas dėmesys, kad pats kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, kad jis yra žemesnis už V. Ž. (už vienintelį kartu su juo automobilyje buvusį vyrą). L. K. taip pat patvirtino ir tai, kad abu vyrai akivaizdžiai buvo neblaivūs, jų judesiai buvo nekoordinuoti, jie svirduliavo, iš kalbos jau matėsi, kad jie neblaivūs.
Tai, kad būtent A. R. vairavo automobilį būdamas neblaivus 2024 m. gruodžio 22 d. patvirtina ir liudytojo V. Ž. teismo posėdžio metu duoti parodymai, kuomet jis nurodė, kad A. buvo prie vairo, kai jie išvažinėjo iš Belmonto. Jie su kaltinamuoju apsikeitė pusėmis jau po to, kai juos sustabdė. Bet visą laiką kai išvažiavo iš Belmonto vairavo A.
Teismo posėdžio metu, ištyrus policijos pareigūnų kūno („body“) kameromis darytus vaizdo įrašus, nustatyta, kad policijos pareigūnai važiuoja paskui automobilį Volkswagen, kuriam liepia sustoti. Automobilis sustoja ne iš karto. Kai automobilis sukdamas į dešinę pusę atsitrenkia į kelio bortą, girdisi kaip pareigūnai sako, kad asmuo persėdo. Vaizdo įrašo Nr. PSS-20240622-154758UTC+0300 (1).mp4., 8.36 min. laiku matoma, kad V. Ž., kuris sustabdžius automobilį sėdėjo vairuotojo vietoje, yra tik su kojinėmis, be batų, o 12.56 min. vaizdo įrašo laiku matyti, jog batai yra ant žemės, keleivio pusėje. Visi kiti asmenys, užfiksuoti vaizdo įraše, t. y. kaltinamasis A. R. ir kartu automobilyje važiavusi liudytoja K. L., yra su batais.
Taigi įvertinus pirmiau išnagrinėtus įrodymus, teismas daro pagrįsta išvadą, kad automobilį 2024 m. birželio 22 d. vairavo būtent A. R., o V. Ž., kuris sėdėjo keleivio vietoje ir paliko ten savo avalynę, apsikeitė su kaltinamuoju vietomis tik tuomet, kai juos jau stabdė policijos pareigūnai.
Žemesnės instancijos teismas
Neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys taip pat patvirtina, kad A. R. įvykio metu, t. y. 2024 m. birželio 22 d., pirmu patikrinimo metu buvo nustatytas 3,54 promilių girtumas, o antrojo patikrinimo metu nustatytas 3,67 promilių girtumas.
Taip pat byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. R. vairavo automobilį būdamas neblaivus ir 2024 m. liepos 13 d. o vairuodamas automobilį tiek pastarąjį kartą, tiek 2024 m. birželio 22 d. savo veiksmais vengė atlikti jam teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Žemesnės instancijos teismas
Be paties A. R. parodymų, kur jis nurodė, kad jis buvo išgėręs ir nusprendė nuvažiuoti į parduotuvę, žinojo, jog jam paskirtas draudimas vairuoti, jo kaltę padarius pirmiau minėtas nusikalstamas veikas patvirtina liudytojos R. L. teismo posėdžio metu duoti parodymai, kuomet ji nurodė, kad automobilis stovėjo kieme pas A. R., kaip jis išvažiavo nematė, tik išgirdo policiją kai įvažiavo į kiemą ir tada jai pranešė, jog A. R. vairavo būdamas neblaivus; policijos pareigūno M. Banevičiaus ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur jis nurodė, kad patruliuojant pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį, nustatė, jog automobilį vairavo A. R., iš pastarojo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti; neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys, patvirtinantys, kad kaltinamajam buvo nustatyti visi neblaivumo požymiai bei patikrinus blaivumą, kaltinamajam buvo nustatytas 4,12 promilių girtumas.
Byloje esantis 2023 m. balandžio 4 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas patvirtina, kad A. R. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise, teise vairuoti transporto priemones 5 metams, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 7 d. Be to, kaip jau minėta, pats kaltinamasis A. R. posėdžio metu nurodė, kad žino, jog jam yra paskirta ši baudžiamojo poveikio priemonė, draudimas vairuoti 5 metams ir sėsdamasis prie vairo suvokė, jog savo veiksmais jis tą draudimą pažeidžia. Pirmiau teismo įvertinti įrodymai taip pat leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atlikdamas kaltinime nurodytus ir bylos nagrinėjimo metu pasitvirtinusius veiksmus, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.
Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad A. R. veiksmai atitinka visus jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų požymius ir pagal 281¹straipsnio 1 dalį (dvi veikos) bei 243 straipsnį kvalifikuoti teisingai.
Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nors BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyti nusikalstamos veikos požymiai neapima tokio požymio kaip vairavimas neturint tokios teisės, tačiau byloje nustatyti abu minėti teisiškai reikšmingi veiksmai (transporto priemonių vairavimas, esant neblaiviam ir neturint tokios teisės) yra neatskiriamai susiję su tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta (idealioji sutaptis), neatsižvelgiant į tai, kad gali skirtis teisinė veikos kvalifikacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171-976/2021, 2K-7-32-719/2021). Nagrinėjamoje byloje įrodyta, kad A. R. vairavo transporto priemones būdamas neblaivus, kuomet jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, taip kartu vengdamas atlikti jam teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Taigi šie kaltinamojo veiksmai pagal nustatytas aplinkybes kvalifikuotini kaip nusikalstamų veikų, nustatytų BK 243 straipsnyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), idealioji sutaptis.
Dėl bausmės skyrimo
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
BK 243 straipsnio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę A. R., atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą. A. R. padarė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas transporto eismo saugumui, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis, 243 straipsnis). Teismo vertinimu, yra nustatyta kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, įtvirtinta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. kad kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, kalbant apie nusikalstamas veikas, nustatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (2024 m. liepos 13 d. įvykdytas nusikaltimas) ir BK 243 straipsnyje. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pastaruoju klausimu teismas atsižvelgia tiek į kaltinamajame akte, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu išdėstytą prokuroro nuomonę.
Žemesnės instancijos teismas
A. R. anksčiau teistas už analogiškų veikų padarymą (b. t. 1, b. l. 149–155), administracine tvarka trejų metų laikotarpiu baustas vieną kartą už KET pažeidimą (vairavo neturėdamas tokios teisės), bauda sumokėta, galiojančių nuobaudų neturi (b. t. 1, b. l. 147–148), šiuo metu jis yra įgijęs verslo liudijimą, dirba statybų sritje. Byloje nėra duomenų apie A. R. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Įvertinus visas pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, taip pat, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, išvadų nepadarė ir vėl pažeidė įstatymus, teismas sprendžia, kad anksčiau jam skirtos, švelnesnės bausmių rūšys savo tikslų nepasiekė, tad nagrinėjamu atveju kaltinamajam skirtinos griežčiausias sankcijose už jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą įtvirtintos bausmių rūšys – už nusikaltimus, nustatytus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atitinkamai už 2024 m. birželio 22 d. epizodą – 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimas, už 2024 m. liepos 13 d. epizodą – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimas ir už baudžiamąjį nusižengimą, nustatytą BK 243 straipsnyje, 30 (trisdešimties) parų areštas. Nustatydamas kaltinamajam skirtinų bausmių dydžius teismas, be kita ko, atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, jų padarymo faktines aplinkybes, nustatytos etilo alkoholio koncentracijos kiekį.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsniu bausmės, paskirtos už nusikaltimus subendrintinos daliniu bausmių sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės (7 mėnesių laisvės atėmimo) pridedant švelnesnės bausmės dalį ir paskiriant subendrintą bausmę – 10 mėnesių laisvės atėmimą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, kaltinamojo įvykdytoms nusikalstamoms veikoms (BK 281¹ straipsnio 1 dalis ir 243 straipsnis) sudarant idealiąją sutaptį, bausmės bendrintinos apėmimo būdu, paskirta subendrinta griežtesne bausme (10 mėnesių laisvės atėmimu) apimant švelnesnę bausmę (30 parų areštą) ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 10 mėnesių laisvės atėmimą.
Dėl bausmės vykdymo atidėjimo
BK 75 straipsnio 2 straipsnyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.
Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-143-1073/2020, 2K-53-697/2021 ir kt.).???
A. R. padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), teismo posėdyje pradinėje teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje prisipažino padaręs dvi jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, vėliau pripažino savo kaltę ir dėl kito nusikaltimo padarymo, gailėjosi, nurodė, kad rūpinasi teta, kuri turi invalidumą, taip pat jam reikia mokėti išlaikymą dukrai, taip pat teigė dirbantis statybų srityje. Pažymėjo suprantantis, kad jo pagrindinė problema yra alkoholio vartojimas, todėl bandys ieškotis pagalbos. Bylos medžiaga nustatyta, kad paskutinį kartą A. R. teistas 2023 m. balandžio 4 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų baudžiamuoju įsakymu, bausmę atliko 2023 m. rugsėjo 1 d. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, kaltinamojo atžvilgiu nei 2024 m., nei 2025 m. nebuvo gauta ir (ar) išnagrinėta kitų baudžiamųjų bylų. Byloje nėra kitų duomenų, galinčių patvirtinti, kad kaltinamasis po jam šioje byloje inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, t. y. 2024 m. birželio 22 d. ir 2024 m. liepos 13 d., būtų daugiau pažeidęs teisės aktų reikalavimus ar kitas visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Minėta, kad teismo turimais duomenimis, A. R. neturi galiojančių administracinių nuobaudų.
Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad bausmės vykdymo atidėjimas nėra išimtinė bausmės realizavimo forma. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę.
Įvertinęs šias aplinkybes, vadovaudamasis pirmiau aptartomis BK nuostatomis, šiuo klausimu formuojama teismų praktika, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnyje, A. R. atžvilgiu bus pasiekti be realaus jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, neizoliuojant jo nuo visuomenės, bet paskiriant jam įstatyme nustatytus įpareigojimus, todėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 (dvejų) metų laikotarpiui paskiriant intensyvią priežiūrą. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 7 dalimi, 6 dalies 7, 6, 10 punktais, A. R. įpareigotinas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu 1) neišeiti iš namų, adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 2) tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Teismo vertinimu, pirmiau aptartų pareigų paskyrimas A. R., kurio nusikalstamą elgesį iš esmės sąlygoja alkoholio vartojimas, griežta jo elgesio kontrolė, užtikrins tiek jo paties, tiek visuomenės, tiek valstybės interesų įgyvendinimą bei padės jam keisti savo elgesį, skatins laikytis įstatymų ir sudarys prielaidas efektyviai siekti visų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų įgyvendinimo. Kaltinamajam pradėjus imtis veiksmų, siekiant pakeisti savo gyvenimo būdą (pradėjus dirbti, pastarųjų dvejų metų laikotarpiu laikantis BK reikalavimų; rūpinantis dukra), jo grąžinimas į įkalinimo įstaigą, teismo vertinimu, išardytų jo šiuo metu turimus socialinius ir ekonominius ryšius, tai pat padidintų recidyvo tikimybę ateityje.
Kita vertus, tuo atveju, jei A. R. visgi nepateisins jam teismo parodyto pasitikėjimo, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nesilaikys paskirtų įpareigojimų, pažeis teisės aktų reikalavimus, probacijos tarnyba turės teisę kreiptis į teismą su teikimu dėl jam paskirto bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir pasiuntimo atlikti jam šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Šiame straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau jo paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje nustatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Spręsdamas klausimą dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismas turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, kuri, teismo vertinimu, yra aktuali ir nagrinėjamoje byloje, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai ir šiurkščiai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje nustatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-85/2010, 2K-329/2013 ir kt.).
Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). BK taip pat nustatyta, kad už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Taigi uždraudimo naudotis specialia teise taikymas ir jo termino nustatymas yra teismo teisė. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltinimui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis.
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis vairavo transporto priemones, kai jam buvo nustatytas 3,54 ir 4,12 promilių girtumas, padarė šiurkštų teisės pažeidimą, savo veiksmais kėlė pavojų ne tik sau ir aplinkiniams, bet ir pažeidė jam paskirtą teismo draudimą, taip pat byloje nustatyta, jog jis niekada nebuvo įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, tad, teismo vertinimu, A. R. yra tikslinga paskirti BK 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
Nustatydamas uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminą, teismas atsižvelgia į tai, kad, bylos duomenims, A. R. iškvėptame ore nustatyta etilo alkoholio koncentracija, abiem atvejais, siekė sunkų girtumo laipsnį (3,54 ir 4,12 promiles), t. y. daugiau nei aštuonis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės); nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis, dalyvavo viešajame eisme, 2024 m. birželio 22 d. vairuojamoje transporto priemonėje taip pat buvo du keleiviai. Taigi tai, kad nagrinėjamu atveju pavyko išvengti sunkesnių padarinių, tėra tik laimingas atsitikimas. Be to, kaip jau minėta, A. R. jau buvo teistas už vairavimą jam būnant neblaiviam, jam buvo jau atimta teisė vairuoti transporto priemones.
Įvertinus šias sprendžiamam klausimui reikšmės turinčias aplinkybes kaip visumą, kaltinamajam nustatytinas maksimalus, 7 (septynerių) metų, uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2024 m. liepos 14 d. (b. t. 1, b. l. 120–121), t. y. nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo, A. R. paskyrimo dienos.
BK 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.
To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal teismų praktiką nusikaltimo priemonėmis pripažįstami daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą arba be kurių panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kai asmuo, vairuodamas automobilį neblaivus, padaro nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, automobilis pripažįstamas šios nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-495/2020, 2K-7-61-511/2023). BK 72 straipsnio 5 dalis, nustato, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Šiuo atveju byloje nustatyta, kad A. R. 2024 m. birželio 22 d. įvykio metu vairuotas automobilis, kuris laikytinas jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo priemone, nuosavybės teise priklauso kaltinamojo buvusiai sugyventinei K. L. Tokiais atvejais, kai kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, naudoja kitiems asmenims priklausantį turtą, atitinkantį BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius, teismai įpareigoti įvertinti kitų (trečiųjų) asmenų kaltės ar rūpestingumą laipsnį, sąryšį tarp jo elgesio ir padarytos nusikalstamos veikos. Apklausęs transporto priemonės savininkę, įvertinęs jos duotus paaiškinimus kartu su kita bylos medžiaga, teismas visgi sprendžia, kad byloje nėra neginčijamų duomenų, patvirtinančių, kad automobilio savininkė būtų skatinusi vairuoti kaltinamąjį jam būnant neblaiviam ir padaryti nusikalstamą veiką, davusi leidimą kaltininkui neblaiviam vairuoti automobilį tokį ilgą atstumą ar būtų žinojusi apie tokį kaltinamojo neteisėtą elgesį. Priešingai teismo posėdžio metu nurodė, kad specialiai skambino savo draugei, kad ji parvežtų juos namo bei parvairuotų automobilį. Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis pirmiau aptartomis BK nuostatomis ir šiuo klausimu formuojama teismų praktika, iš kaltinamojo išieškotina pirmiau nurodyto automobilio vertė (BK 72 straipsnio 2, 3, 7 dalys).
Pagal BK 72 straipsnį, konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020).
Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad nesant byloje duomenų apie konkrečios transporto priemonės, naudotos nusikaltimo padarymo metu, rinkos vertę, transporto priemonių rinkos vertė nustatoma vadovaujantis VšĮ „Emprekis“ naudotų transporto priemonių kainų žinyno „Autotransporto kainos Lietuvoje“ duomenimis, o tai laikoma tinkamu tokios vertės nustatymo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-788/2023). Remiantis VšĮ „Emprekis“ duomenimis nustatyta, kad automobilio „VW Multivan“, 2006 gamybos metų kaina su PVM Lietuvoje yra 11 040 eurų (b. t. 1, b. l. 33), todėl ši konfiksuotino turto vertė išieškotina iš kaltinamojo.
Taip pat nustatyta, kad A. R. 2024 m. liepos 13 d. įvykio metu vairuotas automobilis, kuris laikytinas jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo priemone, nuosavybės teise priklauso M. R. Byloje nesant duomenų apie tai, kad transporto priemonės savininkas būtų skatinęs vairuoti kaltinamąjį jam būnant neblaiviam ir padaryti nusikalstamą veiką, ar davę leidimą kaltininkui neblaiviam vairuoti automobilį, vadovaujantis pirmiau nurodytomis teisės normomis ir šiuo klausimu formuojama teismų praktika, iš kaltinamojo išieškotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma. Remiantis VšĮ „Emprekis“ išrašo duomenimis, VW Touran, pasirinkit metai 2006 m. gamybos, kaina su PVM sudaro 2 800 Eur (b. t. 1, b. l. 42).
BK 72⁵ straipsnyje nustatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nebe pirmą kartą vairuoja transporto priemones būdamas neblaivus, kėlė pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams, pripažįsta, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo, vadovaujantis pastarąja teisės norma, A. R. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose (BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktas), įpareigojant ją atlikti per 1 metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Dėl proceso išlaidų
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė pažymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta, jog dėl kaltinamajam A. R. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valstybės išlaidos sudaro 256,25 Eur, šias išlaidas prašoma priteisti iš kaltinamojo.
Šioje baudžiamojoje byloje teismas, atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamajam A. R. už nepagarbą teismui buvo paskirtas 15 parų areštas, siekdamas užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamą teisę į gynybą, vadovaudamasis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, pripažino gynėjo dalyvavimą būtinu tam, kad būtų tinkamai užtikrintos kaltinamojo teisės į gynybą įgyvendinimas. Tai reiškia, kad gynėjas kaltinamajam buvo paskirtas teismo iniciatyva, vadovaujantis imperatyvia įstatymo nuostata. Esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į kaltinamajam paskirtas turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemones, jo turtinę padėtį, darytina išvada, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš jo neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, tad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš kaltinamojo netenkintinas.
Dėl kitų proceso klausimų
Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju į A. R. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. liepos 13 d. 19.20 val. iki 2024 m. liepos 14 d. 11.58 val. (viena diena) vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai (b. t. 1, b. l. 113–115 124–125).
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos nepakeistos iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.
Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais, paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 301–305, 307–308 straipsniais,
nusprendžia:
A. R. (A. R.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje (dėl 2024 m. birželio 22 d. įvykio) ir paskirti jam 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
A. R. (A. R.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje (dėl 2024 m. liepos 13 d. įvykio) ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
A. R. (A. R.) pripažinti kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, A. R. (A. R.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes tarpusavyje subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį ir paskirti jam subendrintą 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šią bausmę subendrinti apėmimo būdu su pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį paskirta arešto bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir A. R. (A. R.) paskirti galutinę subendrintą bausmę – 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 75 straipsnio 7 dalimi, 6 dalies 6, 7, 10 punktais A. R. (A. R.), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejų) metų laikotarpiui paskiriant intensyvią priežiūrą, įpareigojant A. R. (A. R.) laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu 1) neišeiti iš namų, adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 2) tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, A. R. (A. R.) į paskirtą bausmę įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2024 m. liepos 13 d. 19.20 val. iki 2024 m. liepos 14 d. 11.58 val., (vieną dieną) vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirti A. R. (A. R.) baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 7 (septynerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. liepos 14 d.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, pranešti apie šią A. R. (A. R.) paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę AB „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš A. R. (A. R.) automobilio VW Multivan, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 11 040 eurų (vienuolika tūkstančių keturiasdešimt eurų).
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš A. R. (A. R.) automobilio VW Touran, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 800 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus eurų). Išaiškinti A. R. (A. R.), kad šios pinigų sumos turi būti sumokėtos iš karto po šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6610).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu ir 72⁵ straipsniu, paskirti A. R. (A. R.) baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje ir kursuose, įpareigojant ją atlikti per 1 (vienerius) metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
A. R. (A. R.) paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti nepakeistas iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. R. (A. R.) netenkinti.
Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.