Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Ritos D. S. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas), Rita D. S. (toliau – pareiškėja) patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalį, už tai, kad ji 2024 m. spalio mėn. 29 d. 15 val. 17 min., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, sustojo ir paliko ją stovėti ant šaligatvio, kai nėra tokį stovėjimo būdą nurodančių kelio ženklų. Už šio administracinio nusižengimo padarymą asmeniui paskirta 30 Eur nuobauda.

Teismo posėdžio metu pareiškėja savo skundą palaikė ir parodė, kad pernai metais turėjo tris baudas už KET, ir kai nuneši sumokėti, Perlo terminale nuskenuoja ir paskui atėjo pranešimas, kad nesumokėta 5 Eur. Šiai dienai lieka, jog dvi baudos sumokėtos, o kitai trūksta 5 Eur. O dabar atėjo, kad 20 Eur reikia sumokėti. Dokumentus ji gavo ir sumokėjo, bet neturi patvirtinimo. O 2025 m. vasario 20 d. atėjo pranešimas, kad nesumokėta 20 Eur. Tuomet VMI, sakė vykti į policiją ir rašyti prašymą policijoje, kad atšauktų perdavimą į antstolius. Pareiškėja teismo posėdžiu metu paaiškino tai, kad nuvykus į policiją, pareigūnė jai diktavo ką rašyti, ir ji teikė prašymą policijai, bet ne teismui. Ji tik norėjo, kad leistų susimokėti ir neperduotų dėl nesumokėtų pinigų į antstolius dėl priverstinio išieškojimo. Padarytą pažeidimą pripažįsta, nori tik sumokėti, kiek trūksta ir viskas.

Liudytojas G. S. teismo posėdžio metu parodė, kad pareiškėja yra jo mama. Pradžioje buvo, kad VMI atsiuntė laišką, kad bauda dar nesumokėta ir dar tame pranešime buvo prierašas, kad jeigu baudą sumokėjote nekreipkite dėmesio. Kadangi jis baudą sumokėjo, todėl tuos VMI pranešimus ignoravo. Į jo el. paštą atėjo nutarimas, kuria buvo skirta bauda 30 Eur. Jis gavęs protokolą su nurodymu nuvažiavo, nuskanavo bar kodą ir sumokėjo. Kiek nuskanavus pasakė mokėti tiek ir sumokėjo. Vėliau atėjo skundžiamas nutarimas ir vėl gi prierašas, jeigu sumokėjote nekreipkite dėmesio į pranešimą. Kadangi jis galvojo, kad sumokėjo, susisiekė su VMI ir VMI pasakė, kad buvo pasiklydusi įmoka ir jam pasakė, kad nuvažiuokite į policiją ir pasakykite, kad VMI įmoką rado. Jis su mama nuvažiavo ir pasakė, kad VMI jau rado įmoką ir reikia parašyti prašymą, kad neperduotų išieškojimo antstoliams ir jie parašė šį prašymą, kuris yra laikomas skundu. Nes mama rašė, tai, ką diktavo policijoje. Jis su mama tik antrą kartą nuvažiavus į policiją sužinojo, kad ne policija perduoda antstoliams, o VMI. Ir vėliau jiems pasakė, kad jis sumokėjo ne 15 Eur, o 10 Eur. Ir dabar gaunasi taip, kaip ir sumokėjęs, kaip ir ne, pasiklydusią įmoka buvo rasta, o policija su VMI nesusikalba. Liudytojas paaiškino, kad jam su mama nėra problema sumokėti 20 Eur, jie nori, kad tik viskas baigtųsi.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas nedalyvavo (ANK 629, 630 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. Ši teisės norma yra blanketinė, t. y. joje įtvirtinto teisės pažeidimo sudėtis apima kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimą. KET 150.15 punkte numatytas imperatyvus draudimas sustoti ir stovėti kelio ir įvažiavimo (išvažiavimo) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os) važiuojamųjų dalių sankirtoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos (toje kelio pusėje, kurioje yra nurodytas įvažiavimas (išvažiavimas) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os), išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai.

ANK 610 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad administracinis nurodymas – į administracinio nusižengimo protokolą įrašomas pasiūlymas asmeniui per penkiolika kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos, o kai administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, - per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu išsiuntimo dienos savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos.

ANK 613 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui neįvykdžius administracinio nurodymo, šis nurodymas laikomas negaliojančiu ir ne anksčiau kaip po penkių, bet ne vėliau kaip po dešimt darbo dienų nuo šio kodekso 610 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų pabaigos administracinio nusižengimo protokolas pateikiamas institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka.

Institucijos 2024 m. gruodžio 31 d. nutarimu pareiškėja patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, ir jai paskirta 30 Eur nuobauda.

Pareiškėja neginčija administracinio nusižengimo aplinkybių, teismo prašo leisti sumokėti paskirtą nuobaudą, tai yra trūkstamą 20 Eur sumą, kadangi siekiant sumokėti protokolu paskirtą 15 Eur nuobaudą, sūnus sumokėjo 10 Eur, įmoka buvo pasiklydusi, dėl ko vėliau buvo priimtas nutarimas. Pareiškėja teismo neprašo nei sušvelninti jos padėtį, nei sumažinti paskirtą nuobaudą. Į policiją rašyti prašymo ėjo tik todėl, kad taip nurodė VMI konsultantė, nes pareiškėja nenorėjo, jog dėl nesumokėtos sumos ji būtų perduota antstoliams. Prašymą rašė taip, kaip diktavo policija. Pareiškėjos tikslas, jog galėtų sumokėti ir viskas pasibaigtų. Analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytojas G. S., kuris paaiškino, kad nenorėdamas suklysti nuėjo su protokolu į Perlo terminalą, kur nuskanavo bar kodą ir jis sumokėjo jam pasakytą sumą. Vėliau jis nors ir gaudavo pranešimus apie nesumokėtą nuobaudą, tačiau buvo prierašas, kad jei sumokėjote nekreipkite dėmesio, dėl ko jis ir ignoravo pranešimus, nes buvo įsitikinęs, jog viską pilnai sumokėjo. Tik vėliau gavus pranešimą iš VMI apie susidariusį įsiskolinimą liudytojas ir pareiškėja pradėjo aiškintis aplinkybes ir paaiškėjo, kad jo sumokėta įmoka (mokėjo už pareiškėją) buvo pasiklydusi, tačiau dabar rasta ir jei pareiškėja nenorinti būti perduota antstoliams, turi vykti į policiją ir ten rašyti prašymą. Tiek VMI, tiek policija jį ir pareiškėją suklaidino, jie skundo teismui teikti nenorėjo, norėjo tik to, kad nebūtų perduota pareiškėja antstoliams. Šiuo metu nori sumokėti susidariusį skirtumą, tai yra 20 Eur ir viskas.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos/administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017).

Atkreiptinas dėmesys, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017).

Įvertinus administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, skundo argumentus bei teismo posėdžio metu duotus tiek pareiškėjos, tiek jos sūnaus liudytojo paaiškinimus, aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, teismas vertina, jog nebuvo nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, leidžiančių svarstyti dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo.

ANK 669 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas administracinio nurodymo vykdymo savanoriškumo principas, t. y. administracinio nurodymo vykdymas priklauso nuo asmens valios. Asmeniui įvykdžius administracinį nurodymą, administracinė teisena yra baigiama. ANK 669 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad administracinis nurodymas sumokėti baudą, taip pat sutikti su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ANK 33 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytam terminui įvykdomas laiku sumokant nurodyto dydžio baudą į administraciniame nurodyme nurodytą sąskaitą. Asmeniui sumokėjus administraciniame nurodyme nustatytą baudą, o kai numatyta, – ir grąžinus specialiąją teisę patvirtinančius dokumentus (išskyrus dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti transporto priemones) atitinkamai institucijai, laikoma, kad administracinis nurodymas įvykdytas (ANK 610 straipsnio 5 dalis) (Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 19 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. N2-230-579/2019). Administracinio nurodymo neįvykdžius – administracinio nusižengimo byla nagrinėjama ANK numatyta tvarka. Tai reiškia, kad, jeigu per nustatytą terminą administracinis nurodymas neįvykdomas, šis administracinis nurodymas laikomas negaliojančiu, o administracinio nusižengimo byla nagrinėjama ANK numatyta tvarka. Ir šiuo atveju pareiškėjai iki nustatyto termino – 2024 m. gruodžio 6 d. – administracinio nurodymo neįvykdžius, administracinio nusižengimo byla buvo pagrįstai išnagrinėta priimant nutarimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos sūnaus sumokėta įmoka buvo ne paskirta 15 Eur, o buvo du kartus sumokėta 10 Eur už kitą pažeidimą, dėl ko buvo priimtas skundžiamas nutarimas. Vėliau pareiškėjai su sūnumi aiškinantis kodėl taip nutiko VMI permoką priskyrė prie pagal administracinio nusižengimo bylos Nr. ROIK24258821412 mokėtinos įmokos. 10 Eur įmoka buvo priskirta 2024 m. gruodžio 4 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio 1 dalimi, mokesčių permokos pirmiausiai yra įskaitomos mokesčių mokėtojo mokėtinų kitų mokesčių mokestiniai nepriemokai padengti atitinkamo centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju taip ir buvo padaryta – pareiškėjos du kartus sumokėta įmoka priskirta prie nesumokėtos įmokos administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK24258821412.

Kadangi nagrinėjamu atveju administracinis nurodymas nebuvo įvykdytas laiku, vadovaujantis ANK 613 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jis pagrįstai buvo laikomas negaliojančiu. Todėl Institucijos 2024 m. gruodžio 31 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR-N-26841-2024 yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra pagrindo, pareiškėja pagrįstai nubausta 30 Eur bauda.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir esamą teisinį reguliavimą, darytina išvada, jog pareiškėja nėra pilnai įvykdžiusi nutarimu paskirtos baudos, tai yra šiai dienai laikytina, jog ji sumokėjusi tik 10 Eur, todėl trūkstama suma yra 20 Eur, taigi, pareiškėjai nagrinėjamu atveju reikia sumokėti likusius 20 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjos R. D. S. skundo netenkinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gruodžio 31 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Išaiškinti pareiškėjai, kad atsižvelgiant į teisinį reguliavimą mokėtina suma yra 20 Eur (dvidešimt eurų).

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.