- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-29
- Bylos Nr.
- 2YT-19762-934/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Kreditorius
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo (skolininko) M. Š. pareiškimą dėl neteisėtai vykdomų priverstinių priemonių skolininko atžvilgiu, suinteresuoti asmenys – išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), antstolė Daiva Milevičienė,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas panaikinti antstolės patvarkymą, kuriuo yra areštuotos pareiškėjo piniginės lėšos, esančios ar būsiančios įkalinimo įstaigoje arba sustabdyti vykdomąją bylą iki kol skolininkas pataisos namuose gaus darbą. Pareiškimas iš esmės grindžiamas šiais argumentais bei aplinkybėmis:
1.1. Pareiškėjas nurodo, kad yra nemokus, laisvės atėmimo įstaigoje atlieka 20 metų laisvės atėmimo bausmę, Kybartų pataisos namuose nedirba, todėl išieškotojui VMI negali grąžinti susidariusios skolos;
1.2. Dėl antstolės pritaikyto pareiškėjo piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje, apribojimo, pareiškėjas negali įsigyti būtiniausių prekių, taip pat neturi lėšų bendrauti su artimaisiais. Tokiu būdu yra bloginami pareiškėjo šeimos santykiai.
2. Suinteresuotasis asmuo antstolė Daiva Milevičienė priėmė 2017 kovo 27 d. patvarkymą Nr. 0012/16/01425, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Patvarkymas iš esmės grindžiamas šiais argumentais bei aplinkybėmis:
2.1. Visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos;
2.2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVI) 89 punkte numatyta, kad areštuojant skolininko pinigines lėšas, esančias bankuose, kitose kredito įstaigose, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo antstolio nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. SVI taip pat numato minėtos skolininko pareigos nevykdymo pasekmes, o būtent tai, kad tuo atveju, kai skolininkas SVI 89 punkte nurodytų dokumentų per nustatytą terminą nepateikia, antstolis areštuotas lėšas išmoka išieškotojams;
2.3. Skolininkas, nors ir buvo tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu vykdomas vykdomąsias bylas, tačiau nepateikė antstolei tinkamų duomenų apie jo banko sąskaitose esančias lėšas bei jų kilmę, kurių pagrindu apribojimai minėtomis sąskaitomis turėtų būti panaikinami, tai yra nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog į minėtas sąskaitas gauna CPK 739 straipsnyje numatytas lėšas, iš kurių išieškojimas yra draudžiamas, arba CPK 736-737 straipsniuose numatytas pajamas, iš kurių išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus yra galimas, o taip pat yra numatyti tam tikri išieškojimo iš minėtų pajamų ribojimai, tai yra numatyta kokio dydžio išskaitos iš tokių gaunamų pajamų turi būti daromos;
2.4. Tiek CPK, tiek SVI nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje. Skolininko lėšos, į įkalinimo įstaigą pervedamos artimųjų kaip parama, nepatenka į CPK 668 straipsnyje nurodyto turto sąrašą, iš kurio negali būti išieškoma, nes yra apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausioms skolininko ir skolininko šeimos narių poreikius, nei į baigtinį CPK 739 straipsnyje nurodytą piniginių sumų, iš kurių išieškojimas nėra galimas, sąrašą;
2.5. SVI 4 punkte imperatyviai nurodyta, kad antstolis, nustatęs, jog skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis, kartu su šiame punkte išvardintais dokumentais, siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje;
Motyvuojamoji dalis
2.6. CPK 626 ir 627 straipsniuose nustatytas baigtinis sąrašas, kuomet antstolis gali sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus. Tos aplinkybės, kad skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę ir šiuo metu neturi darbo, nėra pakankamas pagrindas stabdyti vykdomąją bylą.
3. Suinteresuotas asmuo išieškotoja VMI per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.
4. Suinteresuotas asmuo antstolė Daiva Milevičienė 2017 m. kovo 27 d. patvarkyme nurodė, kad prašo šį patvarkymą laikyti atsiliepimu į skundą.
Skundas atmestinas.
Skundo esmė.
5. Iš skundo turinio matyti, jog pareiškėjas skundžia 2016 m. gruodžio 8 d. patvarkymą Nr. 0012/16/01425 dėl išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (v. b. l. 46). Nurodo, kad dėl antstolės pritaikyto pareiškėjo piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje, apribojimo, pareiškėjas negali įsigyti būtiniausių prekių, taip pat neturi lėšų bendrauti su artimaisiais. Tokiu būdu yra bloginami pareiškėjo šeimos santykiai.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
6. Antstolė 2016 m. rugsėjo 2 d. patvarkymu nr. S-16-12-3589 priėmė vykdyti teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-181-960/2016. Antstolė 2016 m. gruodžio 8 d. priėmė patvarkymą Nr. 0012/16/01425 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo areštavo 90,72 Eur vykdymo išlaidų iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos Kybartų pataisos namai, administruojamoje sąskaitoje (v. b. l. 46). Skolininkas 2016 m. gruodžio 8 d. patvarkymą Nr. 0012/16/01425 apskundė, prašė panaikinti areštą skolininkui priklausančioms piniginėms lėšoms, esančioms ar būsiančioms Kybartų pataisos namų sąskaitoje arba sustabdyti vykdomąją bylą iki kol skolininkas gaus darbą pataisos namuose (b. l.3).
Byloje nustatytų teisei taikyti reikšmingų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų teisinis vertinimas
7. Pareiškėjas (skolininkas) skundžia 2016 gruodžio 8 d. patvarkymą Nr. 0012/16/01425 iš esmės dėl to, kad yra nemokus, laisvės atėmimo įstaigoje atlieka 20 metų laisvės atėmimo bausmę, nedirba, todėl išieškotojui VMI negali grąžinti susidariusios skolos.
Dėl įkalinimo įtaigoje esančių lėšų išieškojimo
8. Byloje nustatyta, jog antstolė 2016 m. rugsėjo 2 d. patvarkymu Nr. S-16-12-3589 priėmė vykdyti teismo vykdomąjį raštą nr. 1-181-960/2016. Antstolė 2016 m. gruodžio 8 d. priėmė patvarkymą Nr. 0012/16/01425 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo areštavo 90,72 Eur vykdymo išlaidų iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių įstaigos Kybartų pataisos namai, administruojamoje sąskaitoje (v. b. l. 46). Skolininkas 2016 m. gruodžio 8 d. patvarkymą Nr. 0012/16/01425 apskundė, prašė panaikinti areštą skolininkui priklausančioms piniginėms lėšoms, esančioms ar būsiančioms Kybartų pataisos namų sąskaitoje arba sustabdyti vykdomąją bylą iki kol skolininkas gaus darbą pataisos namuose (b. l. 3).
9. Skunde pareiškėjas nurodė, kad yra nemokus, laisvės atėmimo įstaigoje atlieka 20 metų laisvės atėmimo bausmę, nedirba, todėl išieškotojui VMI negali grąžinti susidariusios skolos. Pažymėjo, kad dėl antstolės pritaikyto pareiškėjo piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje, apribojimo, pareiškėjas negali įsigyti būtiniausių prekių, taip pat neturi lėšų bendrauti su artimaisiais, dėl ko yra bloginami pareiškėjo šeimos santykiai.
10. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.
11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Taip pat pažymėtina, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, todėl nesivadovautina aplinkybe, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Taigi, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, patikslindamas, jog prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje (įskaitant CPK 737 straipsnyje) nurodytų išskaitų išieškojimo. Pinigų sumos, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, apima lėšas, likusias iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje (įskaitant CPK 737 straipsnyje) nurodytų išskaitų išieškojimo, tačiau jomis neapsiriboja (Vilniaus apygardos teismo 2017-01-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-200-450/2017).
12. Remiantis CPK 739 straipsniu, negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; 7) išeitinės išmokos. Siekiant išsiaiškinti, ar lėšos, esančios apelianto sąskaitoje gali būti nuskaitomos, būtina nustatyti tokių lėšų kilmę. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad sąskaitoje, kurią tvarko pataisos įstaiga, esančios pareiškėjui priklausančios piniginės lėšos, yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Pats pareiškėjas nurodo, jog lėšos, esančios jo asmeninėje sąskaitoje, kurią tvarko pataisos įstaiga, yra skirtos jo asmeninių poreikių tenkinimui, būtiniausių prekių įsigijimui. CPK 739 straipsnio prasme tokios lėšos nelaikytinos sumomis, iš kurių negali būti išieškoma, kadangi jos nepatenka į CPK 739 straipsnio taikymo sritį. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 5 d. nutartyje konstatavo, jog CPK 739 straipsnyje yra numatytas baigtinis sąrašas sumų, iš kurių negali būti atliekami išieškojimai, ir tuo atveju, kai nuteistajam asmeninės nuosavybės teise priklausančios lėšos nepatenka į CPK 739 straipsnyje numatytą sąrašą (pavyzdžiui, darbo užmokestis, artimųjų ar draugų įneštos lėšos), išieškojimą galima atlikti ir tokie antstolio veiksmai nelaikytini neteisėtais (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-560-794/2017). CPK 739 straipsnio norma yra analogiškai aiškinama ir kitose bylose (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2732-794/2016; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2559-392/2016; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1287-653/2016; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2274-345/2015 ir kt.).
13. Pagal CPK 625 straipsnio 1 dalį, CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu antstolis savo patvarkymu gali vykdymo veiksmus atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Vykdomosios bylos sustabdymas pagal sustabdymo reikalingumą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 627 straipsnis). Konstatavus CPK 626 straipsnyje įtvirtintus vykdomosios bylos sustabdymo pagrindus, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, o CPK 627 straipsnyje nurodyti pagrindai ne įpareigoja, bet suteikia teisę sustabdyti ar atidėti vykdymo veiksmus. Tai priklauso nuo pareiškėjo nurodomų ir antstolio nustatytų aplinkybių. CPK 626 straipsnis numato baigtinį sąrašą, kada antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą. Įvertinus skunde nurodytus teiginius ir pateiktus įrodymus, teismas konstatuoja, jog antstolis pagrįstai netenkino prašymo dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, nes pareiškėjas nepagrindė sąlygų, būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (CPK 144 straipsnis), taip pat nepateikė duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog nagrinėjamu atveju antstolis turėjo pareigą sustabdyti vykdomąją bylą (CPK 626 straipsnis), o vien tai, kad pareiškėjas yra laisvės atėmimo vietoje bei yra nemokus, savaime nėra pagrindas sustabdyti vykdymo veiksmus.
14. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti antstolio veiksmų neteisėtumą, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
15. Kiti skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi vertinat antstolio veiksmų teisėtumą, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 510 straipsniu, 512-513 straipsniais,
nutaria:
Pareiškėjo M. Š. skundo dėl antstolio veiksmų netenkinti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.