- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-02-07
- Bylos Nr.
- 1-310-737/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22631-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Petraškienė
- Kaltinamasis
- A. Ž., P. Š., M. A.
- Advokatai
- Antanas Vitlipas
- Kategorijos
- 1.1.4.4.5Padėjėjas (BK 24 str. 6 d.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Jonavoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2007 m. sausio 19 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 6 mėnesiams;
2) 2010 m. balandžio 6 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 55 paromis arešto;
3) 2013 m. liepos 11 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) – terminuotu laisvės atėmimu 2 metams;
4) 2013 m. liepos 12 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 2015 m. balandžio 20 d. teismo nutartimi nusikalstamą veiką iš BK 187 straipsnio 1 dalies perkvalifikavus į BK 187 straipsnio 3 dalį – galutine subendrinta bausme laisvės atėmimu 7 mėnesiams;
5) 2013 m. gruodžio 19 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 180 straipsnio 2 dalį, subendrinus su 2013 m. liepos 11 d. ir 2013 m. liepos 12 d. nuosprendžiais – 5 metams laisvės atėmimo, 2016 m. gegužės 2 d. paleistas lygtinai, 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartimi lygtinis paleidimas panaikintas;
6) 2016 m. gruodžio 29 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 8 mėnesiams. BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirtą bausmę subendrinus su 2013 m. gruodžio 19 d nuosprendžiu, paskirta galutinė subendrinta 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, 2018 m. liepos 27 d. bausmę atlikęs;
7) 2019 m. sausio 10 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 54 paromis arešto, paleistas atlikęs bausmę 2019 m. balandžio 5 d.;
8) 2019 m. balandžio 5 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 20 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi paskirtą bausmę subendrinus su 2019 m. sausio 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė bausmė paskirta – 74 paros arešto, 2019 m. gegužės 20 d. paleistas atlikęs bausmę;
9) 2019 m. liepos 18 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. lapkričio 29 d., teistumas neišnykęs,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 str. 6 d. 178 str. 2 d. padarymu.
A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Jonavoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, iki suėmimo faktiškai gyvenęs adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, teistas:
1) 2005 m. rugsėjo 23 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį – 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 92 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
2) 2007 m. kovo 13 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 1 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su 2005 m. rugsėjo 23 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė;
3) 2008 m. balandžio 23 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį – 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su 2007 m. kovo 13 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2008 m. liepos 4 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas 2008 m. balandžio 23 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendis, išteisintas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, galutinė subendrinta bausmė palikta nepakeista. 2012 m. kovo 6 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas iš pataisos namų neatlikus 1 metų 7 mėnesių 17 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės;
4) 2014 m. rugsėjo 25 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
5) 2015 m. sausio 16 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 9 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atlikęs 2015 m. balandžio 24 d., teistumas neišnykęs,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d. padarymu.
P. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d. padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. Ž., P. Š. veikdami bendrininkų grupėje su nusikaltimo padėjėju M. A., pagrobė svetimą, (duomenys neskelbtini) kazino priklausantį turtą – pinigus 11261,20 eurų sumoje, o būtent: iš anksto susitaręs su (duomenys neskelbtini) kazino lošimo automatų salone vyriausiąja administratore dirbančia P. Š. įvykdyti vagystę iš (duomenys neskelbtini) kazino lošimo automatų salono, esančio (duomenys neskelbtini), 2019-05-31 apie 01.00 val. P. Š. tyčia darbo metu pasišalinus iš salono patalpų ir palikus laisvą patekimą į bendrovės patalpas bei išjungus lauko iškabos šviesą, kad lošimo automatų salono lankytojams susidarytų įspūdis, jog salonas nedirba, o A. Ž. žinotų, kad galima be jokių kliūčių atvykti į saloną, A. Ž. atvyko prie (duomenys neskelbtini) kazino salono, kur M. A. iš anksto suteiktais plastikiniais surišėjais surišo P. Š. rankas tikslu suklaidinti teisėsaugos pareigūnus ir nukreipti dėmesį į kitus asmenis, neva įvykdžiusius nusikalstamą veiką, žinodamas P. Š. jam suteiktus salono kasos patalpose esančio seifo kodo duomenis, pro P. Š. tyčia paliktas neužrakintas duris pateko į kasos patalpas, kuriose atidaręs seifą, iš jo pagrobė pinigus 11261,20 eurų sumoje, kurių dalis buvo metalinėmis monetomis, sudėtomis į specialios paskirties maišelius, ir su pagrobtais pinigais iš salono pasišalino, o M. A. po nusikaltimo padarymo, tikslu sunaikinti padarytos nusikalstamos veikos pėdsakus, išnešus iš buto adresu (duomenys neskelbtini) specialios paskirties maišelius, kuriuose buvo sudėta dalis pagrobtų pinigų, ir išmetus juos į tiksliai nenustatytą buitinių atliekų konteinerį.
Kaltinamasis A. Ž. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino iš dalies. Pripažino įvykdęs veiką kartu su P. Š., bet neigė, kad nusikalstamos veikos padaryme dalyvavo M. A. Apklausiamas paaiškino, kad draugavo su P. Š., žinojo, kad ji dirba kazino. Pagalvojo, kad gerai būtų apvogti kazino. Buvo klausęs iš anksto, kokia seife gali būti suma. 2019 m. gegužės 30 d. atvažiavo pas ją į kazino ir paprašė, kad P. išjungtų šviesą. Tada grįžo namo, pats pasiėmė surišėjus, tašę ir išėjo iš namų gal po 23 valandos. Atėjo į kazino nuo garažų pusės, kur nėra kamerų ir laukė, kol užgesins šviesą. P. išėjo į lauką ir jis ją pasiėmė už kampo, ant rankų uždėjo suveržėją, padavė, kad pati užsidėtų ant kojų. Kaltinamasis nurodė, kad jis, paėmęs iš P. raktus, ir sužinojęs iš jos seifo kodą, nuėjo į kazino vidų. Atsirakino seifą, suspaudė kodą ir išėjo. Einant pro garažus jam nuplyšo tašės rankena neatlaikiusi svorio, jis ją įmetė į pelkę ir ten paliko. Kitą dieną paėmė lagaminą su ratukais, grįžo į tą vietą, kur buvo palikęs tašę, susikrovė viską į tą lagaminą ir parsivežė namo. Iš karto po vagystės užvažiavo pas brolį. Buvo pasiėmęs kažkiek tai vogtų pinigų, bet kiek, neskaičiavo. Nuvažiavo iki Kulviečio gatvės ir pasiėmė M., su kuriuo nuvažiavę iki kito buto gėrė alų. Važiavo su taksi. Vėliau M. grįžo pas save į butą, o jis liko mieste. Kitą dieną pasiėmė pinigus. Pinigus išleido, važinėjo po klinikas, nes serga, socialiai nėra draustas. Nespėjo išsigydyti, nes sulaikė P., o vėliau ir jį. Iš vogtų pinigų P. davė ant maisto kelis šimtus. Maišelius nuo pinigų jis pats sukarpė ir kartu su krepšiu išmetė. Surišėjus taip pat pats pasiėmė, neprašė M.. Nemano, kad tuos maišelius M. būtų matęs. Automobilį, kurį pirko tėčio N. Ž. vardu yra pardavęs liepos mėnesį. Gavo 600 Eur. Pirko ją už 1500 Eur kartu su tėčio duotais pinigais.
Kaltinamoji P. Š. apklausiama teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai. Duodama parodymus paaiškino, kad inkriminuojamos veikos padarymo metu su A. Ž. kartu gyveno. M. A. yra A. Ž. brolis, kuris gyveno taip pat kartu. Ji dirbo (duomenys neskelbtini) kazino vyr. administratorės pareigose (duomenys neskelbtini). Mintis apiplėšti kazino kilo A. Ž. apie gegužės 20 dieną. Jis užsiminė, kad jam reikia pinigų ir kad gal reikėtų apiplėšti kazino, tačiau iki įvykio dienos nieko daugiau apie tai nesakė. Gegužės 30-tą dieną jis pasakė, kad apie 01.00 val. jai reikės išjungti šviesą ir išeiti iš kazino. Ji suprato, kad A. Ž. ketina apvogti kazino, ir sutiko padėti. A. Ž. jai paaiškino, kokius veiksmus ji turės daryti. Pinigai kazino yra saugomi seife. Dalis pinigų būna ir kasoje pinigams skirtoje dėžėje. Seifas rakinamas kodu, o pinigų dėžė nerakinama. Gegužės naktį iš 30-os į 31-ąją, apie 01:00 val. atėjo A. Ž., ji išėjo į lauką, prieš tai išjungusi šviesas, kad atvykę kazino lankytojai manytų, jog kazino nedirba. A. Ž. ją užtempė už kampo, liepė susirišti sau kojas, surišo rankas su plastikiniais surišėjais. Rankas rišo, kad suklaidinti teisėsaugą. Tada paprašė seifo kodo, kurį jam pasakė ir paėmė nuo kazino durų raktus. Išeidama iš kazino rankoje turėjo darbinius raktus, telefoną ir pultelį apsaugai iškviesti. Būdama lauke apsaugos neiškvietė, nes norėjo padėti A. Po kokių 10 minučių jis išbėgo su kelioniniu krepšiu rankose ir nubėgo link garažų prie geležinkelio. Tada ji sugrįžo į kazino ir karto paspaudė apsaugos pultelį, įjungė elektrą, kurią A. Ž. buvo atjungęs skydelyje. Matė, kad seifo durys buvo pravertos, pinigų nebuvo, o prieš tai buvo 11000 Eur: monetom apie 9000 Eur ir keli tūkstančiai popierinėmis kupiūromis. Monetomis buvo po du eurus, po vieną, po 20 ir po 10 centų. Iš kasos stalčiaus pinigai nebuvo paimti. Atvykusių apsaugos darbuotojų paskatinta iškvietė policiją, kuriems pranešė apie plėšimą. Nurodė, kad nežino, kas apiplėšė kazino. Vadybininkas ją parvežė į A. Ž. namus apie 5-6 val. ryto. Pamainą turėjo priimti kita mergina, tačiau kadangi kazino buvo be pinigų, tai vadybininkas jai pranešė, jog įvyko plėšimas ir kad ji į darbą atvyktų vėliau. Grįžus į namus rado M. ir jo brolį T. A. nebuvo. Su M. A. nekalbėjo. Namuose pagrobtų pinigų nematė. Rytą A. Ž. klausė, kaip viskas vyko su policija, apie jos duotus parodymus. A. Ž. jai davė 300 Eur pragyvenimui. Jokios pagrobtų pinigų dalies jai nedavė. Kaltinamoji nurodė, kad praėjus kelioms savaitėms po įvykio, M. A. jai sakė, kad apiplėšimo dieną pas jį buvo atėjęs A. ir paprašė plastikinių surišėjų sakydamas, kad jam kažką tai reikia surišti. Tačiau nebuvo jokios kalbos, kad jie reikalingi ją surišti vagystės metu. M. sakė, kad jam padavė tuos surišėjus ir tik paskui, po veikos suprato, kam tie surišėjai buvo reikalingi, t. y. kad jie buvo reikalingi jai surišti. P. Š. patvirtino, kad po įvykio praėjus 3-4 dienoms matė, kaip M. paėmęs į delną kelis tuščius maišelius, kuriuose buvo pagrobti iš Kazino pinigai, nešė juos iš namų. Ji atpažino tuos maišelius, nes darydavo inkasaciją kazino. Tai pilkšvi nedideli medžiaginiai maišeliai. M. nešė šiukšles ir vienoje rankoje laikė tuos maišelius. Grįžęs pasakė, kad išmetė. Tyrėjai nesakė, jog M. A. tikrai žinojo, jog A. planuoja daryti nusikaltimą, sakė, kad jau po nusikaltimo padarymo M. žinojo, kad taip buvo. O ar jis žinojo viską prieš nusikaltimą, ji nežino. Sakydama, kad M. padėjo atsikratyti įkalčiais turėjo omenyje tuos maišelius.
Kaltinamasis M. A., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltės nepripažino. Paaiškino, kad gyveno vieno kambario bute kartu su broliais A. Ž. ir T., o P. pastoviai su jais negyveno. P. buvo A. draugė. Apie vagystę sužinojo tada, kai jį sulaikė – 2019 m. birželio 14 d. M. A. nurodė, kad jo niekas neprašė jokių plastikinių užsegėjų ir jis jų niekam nedavė, nematė, kad A. būtų grįžęs namo su kokiais nors daiktais ar krepšiu. Tą naktį, kai buvo įvykdytas plėšimas, jis miegojo namuose su broliu T. A. namuose nebuvo. Namuose jokių medžiaginių maišelių, apie kuriuos kalbėjo P., nematė, jų išmesti nenešė. A. duodavo jam pinigų maistui nusipirkti. Iš kur pas A. būdavo pinigai, jis neklausdavo. Duodavo jis 15-20 Eur. G. A. jį naktį prikelti ir pakviesti išgerti alaus. Tiksliai nežino, ar tai buvo ta naktis apie kurią kalbama. Nuvažiavo iki kito buto, atsigėrė alaus, po to grįžo namo ir nuėjo miegoti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamųjų kaltė įrodyta žemiau išvardintais įrodymais, ištirtais teisiamojo posėdžio metu.
2019 m. birželio 27 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad P. Š. parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino savo apklausos metu duotus parodymus ir nurodė kur A. Ž. buvo atvykęs, kurioje vietoje surišo jai rankas, į kurį konteinerį prie A. Kulviečio g. 6 namo, Jonavoje, M. A. paprastai metė šiukšles, todėl į jį galėjo išmesti ir maišelius nuo pagrobtų iš kazino pinigų (3 t., b. l. 171-179).
2019 m. rugsėjo 4 d. akistatos tarp įtariamųjų P. Š. ir A. Ž. protokolu, nustatyta, kad akistatos metu P. Š. pasiliko prie savo apklausos metu duotų parodymų, o įtariamasis A. Ž. pakeitė savo parodymus ir sutiko su įtariamosios P. Š. parodymais. Patikslino, kad 2019 m. gegužės 30 d. iš anksto susitarė įvykdyti nusikaltimą. 2019 m. gegužės 31 d. apie 01.00 val. jis vienas atėjo prie kazino adresu (duomenys neskelbtini), surišo surišėjais rankas P. Š., ji jam pasakė seifo kodą ir jis iš seifo pagrobė pinigus (3 t., b. l. 180-181).
2019 m. rugsėjo 9 d. akistatos tarp įtariamųjų P. Š. ir M. A. protokolu nustatyta, kad akistatos metu P. Š. patvirtino savo apklausos metu duotus parodymus, kad M. A. jai yra sakęs, kad davė A. Ž. surišėjus, kuriais jai A. nusikaltimo padarymo metu surišo rankas, taip pat patvirtino, kad ji matė, kaip M. A. iš buto adresu (duomenys neskelbtini), išnešė maišelius, kuriuose buvo sudėti iš kazino pagrobti pinigai, o M. A. pasiliko prie savo apklausos metu duotų parodymų, kad jis jokio nusikaltimo neįvykdė, jokių maišelių iš kazino neišmetė, jokių surišėjų A. Ž. nedavė, 2019-05-31 visą naktį buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini), miegojo, nakties metu po Jonavą taksi nevažinėjo (3 t., b. l. 185-186).
Liudytojo K. P. parodymais teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad jis įvykio naktį dirbo UAB „G4S“ apsaugos darbuotoju. 2019 m. gegužės 31 d. nasktį gavo pranešimą, kad suveikė kazino (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), stacionarus pavojaus mygtukas. Atvykęs užėjo į vidų ir pamatė praviras kasos patalpos duris. Viduje buvo kazino darbuotoja P., ji turėjo rankose žirkles, buvo nusikirpusi nuo kojų vadinamą užtraukėją, o nuo rankų raiščius aš jis jai nukirpo. P. paaiškino, kad buvo užpuolimas.
Liudytojo G. B. parodymais teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad jis dirba vadybininku (duomenys neskelbtini) kazino. Į jo aptarnaujamą teritoriją įeina Jonavoje esantys kazino lošimo automatų salonai, vienas jų (duomenys neskelbtini). 2019 m. gegužės 31 d. 01.30 val. jam paskambino P. Š. ir pranešė apie salono apiplėšimą. Maždaug apie 02.00 val. jam atvykus į saloną, matė, kad P. apklausiama policijos pareigūnų, todėl su ja jam pasikalbėti apie įvykio aplinkybes nepavyko. Patalpa buvo filmuojama. Įrašas yra tik iki tos vietos, kai įeina į vidų, o paskui nebefilmavo, nes buvo atjungta elektra skydinėje. Tik apie 01:20 val. įjungus elektrą atsirado vaizdo įrašas. Iš kart po įvykio jis padarė inventorizaciją, todėl žino, kad seife buvo 11261,20 Eur suma. Įmonėje naudojama kasos programa, viskas žymima kompiuteriu, kiekviena pamaina tai žymi, priima kasą ir jei pinigų suma atitinka, pasirašo. Šiuo atveju viskas buvo pasirašyta, pinigų suma atitiko. P. iš vakaro priėmė pamainą ir pasirašė, kad likutis yra 11261,20 Eur. Pinigadėžėje buvo 890 Eur ir jie nebuvo paimti, nes dingus elektrai ji automatiškai užsiblokuoja. Seifas atsidaro suvedus kodą – šešių skaičių kombinaciją, po to reikia palaukti tam tikrą laiką – iki kelių minučių ir dar kartą suvesti seifo kodą. Tada seifas atsidaro. Visa tai užtrunka penkias minutes.
Civilinio ieškovo įgaliotos atstovės A. V. parodymais teisiamojo posėdžio metu nustatyta ji dirba(duomenys neskelbtini) kazino teisininke. 2019 m. gegužės 31 d. ryte Kauno regiono vadovas G. D. pranešė apie įvykį. Jis paaiškino, kad naktį buvo apiplėštas salonas, esantis (duomenys neskelbtini). Buvo surašytas pareiškimas, padaryti buhalteriniai skaičiavimai, surinkti reikiami dokumentai ir pateiktas pareiškimas policijai. Padarius inventorizaciją po įvykio buvo paskaičiuota pagrobtų pinigų suma – 11261,20 Eur. 258,36 Eur yra negautos bendrovės pajamos. Prie ieškinio yra pridėta jų paskaičiavimo pažyma. Buvo paskaičiuotas vidurkis, kiek per tą laikotarpį, kol nedirbo salonas, o jis dirba visą parą, jis nedirbo – 10,5 valandos ir preliminariai apskaičiuota remiantis buhalteriniais duomenimis, kiek per tą laiką galėjo uždirbti papildomai pinigų. Nusikaltimas įvykdytas buvo apie 01 val. nakties, o atidarytas tik apie 12:30 val. dienos po visų patikrinimų, po patalpų apžiūros. Taip pat reikėjo papildyti saloną apyvartiniais pinigais, kad galėtų pradėti dirbti, buvo supildyti visi buhalteriniai dokumentai, atlikta inventorizacija. Visa tai užtruko ir bendrovė dėl to neteko dalies pajamų.
Liudytojos I. Š. parodymais teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad P. Š. yra jos sesuo. Po jų tėvų mirties jai buvo paskirta P. globa ir nuo 2011 metų mergaitė gyveno su ja viename bute adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. prieš Velykas ji į namus atsivedė naują vaikiną, vardu A., tačiau jis jai nepatiko. 2019 m. gegužės mėnesį, per jos sūnaus laidotuves P. atvyko kartu su A., be kurio jai daugiau niekas nerūpėjo, todėl jos apsipyko. Kad P. prisidėjusi prie pinigų vagystės iš kazino Jonavoje, sužinojo tik tada, kai ji grįžo iš tardymo izoliatoriaus. Ji yra pateikusi prašymą atleisti P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Mano, kad P. gali pasitaisyti, nes kol gyveno kartu, viskas buvo gerai, problemų su ja neturėjo. Ji labai gailisi dėl to, ką padarė. Mano, kad tuo momentu ji pati nesuprato, ką daro, o jai pačiai taip pat po sūnaus laidotuvių buvo užtemęs protas.
Liudytojo N. Ž. parodymais teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad A. Ž. jo sūnus. Bendrauja retai. Vasarą jis buvo atvažiavęs, sakė, kad pagal skelbimą parduoda automobilį. Jis A. nuvežė, pastarasis išsirinko mašiną. Sakė, kad jis kol kas pavažinės, o paskui, kai atsibos, tai atiduos jam. A. mokėjo pinigus už mašiną, jis pridėjo 300 Eur. Kadangi A. Ž. turėjo skolų ir antstoliai galėjo atimti automobilį, jį suformino jo, N. Ž. vardu. Kur yra dabar mašina nežino, su ja išvažiavo A. Ž. ir automobilio jis daugiau nematė.
Liudytojo V. S. parodymais teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad 2019 m. gegužės 30 d. dirbo taksi firmoje, patvirtino, kad taksi automobiliu yra vežęs M. A. Perskaičius teisiamojo posėdžio metu liudytojo parodymus BPK 276 str. 4 d. tvarka, liudytojas patvirtino juos, tai yra, kad 2019 m. gegužės 30 d. apie 22 val. pagal dispečerės nurodymą važiavo paimti kliento prie A. Kulviečio g. 6 namo, Jonavoje. Kai pamatė klientą iš karto atpažino jį kaip ne kartą su juo vykusį anksčiau. Vaikinas nuolat važinėjo iš A. Kulviečio g. 6 namo į Vasario 16-osios g. 17 namą ir atgal (arba atvirkščiai). Jam atrodo, kad tą vakarą minėtas klientas su juo važiavo vienas, nes jis nepamena, kad ir prieš tai būtų vežęs jį su kokiu kitu asmeniu. Jis jį išleido prie Vasario 16-osios g.17-o namo Jonavoje (1 t., b. l. 62-63).
2019 m. liepos 9 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad V. S. atpažino M. A. kaip nuolatinį klientą, kurį 2019 m. gegužės 30 d. apie 22 val. vežė iš A. Kulviečio g.6 namo į Vasario 16-osios g.17 namą, Jonavoje (1 t., b. l. 64-69).
2019 m. liepos 9 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad V. S. atpažino A. Ž. kaip nuolatinį klientą, kurį dažnai veždavo iš A.Kulviečio g. 6 namo į Vasario 16-osios g. 17 namą, Jonavoje (1 t., b. l. 70-73).
Liudytojo E. Č. parodymais teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad 2019 m. gegužės 30 d. dirbo taksi firmoje UAB „Gintarinis taksi“. Perskaičius teisiamojo posėdžio metu liudytojo parodymus BPK 276 str. 4 d. tvarka, liudytojas patvirtino juos, tai yra, kad 2019 m. gegužės 30 d. apie 20 val. gavo iškvietimą į Vasario 16-osios g.17, Jonava. Prisimena, kad klientas buvo vienas iš dviejų brolių, kurie dažnai važinėja taksi ir kuriuos yra ne kartą vežęs iš Vasario 16-osios g. 17 į A. Kulviečio g. 6, Jonavoje ( 1 t., b. l. 75-76).
2019 m. liepos 9 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais nustatyta, kad liudytojas E. Č. atpažino M. A. kaip nuolatinį klientą (1 t., b. l. 77-81), o A. Ž. kaip asmenį, kurį 2019 m. gegužės 30 d. apie 20.00 val. vežė iš Vasario 16-osios g.17 į A. Kulviečio g. 6, Jonavoje (1 t., b. l. 82-86).
Liudytojo R. A. parodymais teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad dirbo Jonavos taksi firmoje UAB „Gintarinis taksi“. Prisimena, kad 2019 m. gegužės 31 d. apie 2 val. vežė abu kaltinamuosius iš Vasario 16-osios g. į A. Kulviečio g. Tą dieną nurodytu maršrutu šie asmenys važiavo ne pirmą kartą.
2019 m. liepos 17 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais, kuriuose nustatyta, kad liudytojas R. A. atpažino M. A. ir A. Ž., kaip asmenis, kuriuos 2019 m. gegužės 31 d. apie 02.00 val. vežė iš Vasario 16-osios g.17 į A. Kulviečio g. 6, Jonavoje ir atgal (1 t., b. l. 90-99).
Liudytojo A. K. parodymais teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad jis dirbo firmoje „Gintarinis taksi“ iki 2019 m. birželio 1 d. Kaltinamuosius pažįsta iš matymo. 2019 m. gegužės mėnesį M. A. vežė iki (duomenys neskelbtini) Žeimių gatvėje. Prašė jį nuvežti iki lošimo namų. Prie lošimo namų stovėjo policija ir apsaugos mašina. Buvo tamsu. Privažiavus, padarė ratą ir važiavo atgal. M. nieko nesakė, sakė tik, kad važiuoti atgal. Sumokėjo ir išėjo. Perskaičius teisiamojo posėdžio metu liudytojo parodymus BPK 276 str. 4 d. tvarka, liudytojas patvirtino juos, kad 2019 m. gegužės 31 dirbo iki 2 nakties, 2019 m. gegužės 30 d. apie 22.20 val. gavo iškvietimą į Vasario 16-osios g.17, Jonava. Bet iki to namo jis neprivažiavo, klientas jo laukė prie greitojo maisto restorano „Hesburger“, esančio toje pačioje Vasario 16-osios gatvėje. Jis jį iš karto pažino, kadangi klientas dažnai naudojasi taksi paslaugomis ir jis asmeniškai anksčiau jį yra vežęs ne kartą. Klientas dažnai važiuodavo iš minėto adreso į A. Kulviečio gatvę ir atvirkščiai. Vyras automobilyje atsisėdo ant galinės sėdynės ir paprašė nuvežti prie prekybos centro (duomenys neskelbtini) pastate esančio kazino (duomenys neskelbtini). Atvykus prie kazino pamatė, kad aikštelėje priešais kazino duris stovėjo policijos ir saugos tarnybos automobiliai. Tai pamatęs, klientas iš karto paprašė važiuoti atgal į Vasario 16-osios gatvę. Klientą išleido toje pačioje vietoje, kur ir paėmė, t. y. prie restorano „Hesburger“ (1 t., b. l. 101-102).
2019 m. rugpjūčio 14 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais, kuriame nustatyta, kad A. K. atpažino A. Ž. kaip nuolatinį klientą, kurį dažnai veždavo maršrutu A. Kulviečio g. 6-Vasario 16-osios g. 17, Jonava ir atgal (1 t., b. l. 104-108), o M. A., kaip asmenį, kurį 2019 m. gegužės 30 d. apie 22.20 val. vežė nuo greitojo maisto restorano, esančio Vasario 16-osios g., Jonava, iki prekybos centre (duomenys neskelbtini) veikiančio kazino, kur klientas neišlipęs iš automobilio paprašė jį nuvežti atgal (1 t., b. l. 109-113).
Liudytojo D. V. parodymais teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad jis dirba UAB „Modesta“ taksistu. Pamena, kad kai buvo apvogtas kazino tą naktį dirbo ir matė, kad ten stovėjo trys policijos mašinos. Jis tada vežė klientus į kazino pažaisti. Pirma vežė vieną vyrą, vėliau vežė klientą iš A. Kuliviečio gatvės į Kazino, kai jau kazino buvo apvogtas ir tada klientas iš mašinos neišlipo, jį jis parvežė atgal į Kulviečio gatvę. Vėliau iš Kulviečio gatvės į Kauno gatvę, apie 02 val. vežė du klientus, kurie buvo labai panašūs į kaltinamuosius. Perskaičius teisiamojo posėdžio metu liudytojo parodymus BPK 276 str. 4 d. tvarka, liudytojas patvirtino juos, tai yra, kad kazino apiplėšimo naktį jis vairavo firmos baltos spalvos automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Po vidurnakčio (gali būti, kad apie 2 val.) iš dispečerės gavo iškvietimą į Rimkų mikrorajoną Jonavoje. Nuvykęs paėmė du klientus, kurie pageidavo vykti iki minėto kazino, esančio (duomenys neskelbtini). Tai nebuvo pastovūs jo klientai, jis nėra jų vežęs anksčiau. Todėl kažkiek įsidėmėjo jų sportišką išvaizdą ir bendrus veido bruožus. Nuvykus iki kazino, priešais pastatą esančioje aikštelėje pamatė tris policijos automobilius. Jis iš karto suprato, kad galbūt įvykdytas koks nusikaltimas, nes labai jau daug buvo policijos pajėgų. Ką kalbėjo jo klientai jis visai nepamena, bet prisimena, kad pamatę policijos pareigūnus, jie iš automobilio neišlipo, ir paprašė vežti į juos kitą vietą. Šiuo momentu jis jau neprisimena, kur konkrečiai juos nuvežė. Kitą dieną interneto portale "Jonavos žinios" perskaitė straipsnį, kad buvo apvogtas būtent tas kazino, prie kurio nuvežė minėtus klientus. Pamena, kad jo klientai buvo blaivūs, su savimi jokių didesnių matomų daiktų (krepšių ar panašiai) jie neturėjo (1 t., b. l. 124-125).
2019 m. rugsėjo 10 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu liudytojas D. V. atpažino A. Ž. ir T. A., kuriuos 2019 m. gegužės 31 d. nakties metu vežė prie kazino, esančio prie prekybos centre (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 126-130).
Liudytojo Č. S. parodymais teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad jis dirba UAB „Modesta“ taksi vairuotoju. Perskaičius teisiamojo posėdžio metu liudytojo parodymus BPK 276 str. 4 d. tvarka, liudytojas patvirtino juos, tai yra, kad 2019 m. gegužės 31 d. paryčiais iš A. Kulviečio g.6-ojo namo vežė vyrą, kurį yra ne kartą vežęs taksi. Kiek pamena, jis važiavo lygtai link Jonavos autobusų stoties, esančios Turgaus gatvėje. Važiavo jis vienas, jokių kitų žmonių su juo nebuvo. Ką su savimi turėjo jau tikrai nepasakys, bet tikrai nesivežė jokių gerai matomų didelių daiktų (1 t., b. l. 132).
2019 m. rugsėjo 12 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad liudytojas Č. S. atpažino A. Ž., kurį 2019-05-31 paryčiais vežė į Jonavos autobusų stotį, taip pat atpažino T. A., kaip nuolatinį klientą (1 t., b. l. 133-137).
MB „Gintarinis taksi“ raštu nustatyta, kad 2019 m. gegužės 30-31 dienomis iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) buvo gauti 6 taksi iškvietimai laikotarpiu nuo 20.11 val. iki 03.51 val.: 20.11 val. klientus vežė vairuotojas E. Č. iš Vasario 16-osios g. į tą pačią gatvę atgal (A. Č. atpažino, kad vežė A. Ž.); 22.11 val. V. S. vežė iš A.Kuliviečio g. 6 į Vasario 16-osios g. 17 (V. S. atpažino, kad vežė M. A.); 22.21 val. vairuotojas A. K. vežė iš Vasario 16-osios g. 17 į Žeimių g.(A. K. atpažino M. A.); 01.56 val. vairuotojas R. A. vežė iš Vasario 16-osios g. į tą pačią gatvę atgal (atpažino M. A. ir A. Ž.); 02.36 val. R. A. vežė iš Vasario 16-osios g.17 į A.Kulviečio g. 6; 03.51 val. A. K. vežė iš Vasario 16-osios g. 11 „Hesburger“ į Vasario 16-osios g. 33 „Circle K“.
Liudytojo A. G. parodymais teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad jis A. Ž. draugas. 2019 m. vasaros pradžioje ir dabar naudojosi tuo pačiu telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Šiuo numeriu naudojuosi gal 4 metus. Duodavo telefoną paskambinti, jei kam reikėdavo. Apie kazino apiplėšimą nežino nieko. Negali patvirtinti, kad 2019 m. naktį iš gegužės 30-osios į 31-ąją būtų važiavęs į Jonavą, ar būtų kažkur vežęs A. Ž., nes neprisimena.
Daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas Apple su Sim kortele, 2019 m. birželio 12 d. asmens kratos metu paimtas iš P. Š., ir telefone esanti informacija. Nustatyta, kad P. Š. balandžio 6 – birželio 3 d. SMS žinutėmis ir skambučiais bendravo su abonento Nr. (duomenys neskelbtini) įvardintu „(duomenys neskelbtini)“ (3 t., b. l. 197-198, 4 t. b. l. 1-2).
2019 m. gegužės 31 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta – kazino salonas, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu kasos patalpoje matomas seifas, kurio durys atviros, seifas tuščias, patalpoje esančių durų ir seifo durelės be apgadinimų žymių. Apžiūros metu rasti ir paimti du užtraukėjų komplektai, bendras kvapo pavyzdys, nuoplova nuo seifo spynos aktyvavimo mygtukų (1 t., b. l. 18-24).
2019 m. gegužės 31 d. tarnybiniu pranešimu dėl tarnybinio šuns panaudojimo nustatyta, kad tarnybinis šuo sekė pėdsakais nuo seifo, esančio (duomenys neskelbtini) iki Rambyno g. 8 namo, Jonavoje, kur pėdsakai baigėsi (1 t., b.l.26).
2019 m. gegužės 31 d. asmens apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti P. Š. drabužiai, raudonos spalvos diržas, paimtos mikrodalelės (1 t., b. l. 32-38).
2019 m. gegužės 31 d. UAB (duomenys neskelbtini) kazino vadybininko G. B. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad iš seifo, esančio kazino adresu (duomenys neskelbtini), pagrobti pinigai 11261,20 eurų sumoje (popierinėmis kupiūromis 2300 eurų, 61,20 eurų centais, 7100 eurų po 2 eurus, 1800 eurų po 1 eurą). Pinigadėžė paliesta nebuvo, joje rasti pinigai 890 eurų sumoje (1 t., b. l. 144).
2019 m. birželio 27 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta laikmena su 2019 m. gegužės 31 d. vaizdo įrašu iš kazino, adresu (duomenys neskelbtini) kurį savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė liudytojas G. B. Vaizdo įraše užfiksuota, kad 2019 m. gegužės 31 d. apie 01:04:18 val. kazino darbuotoja sėdėdama prie stalo, naudojasi mobilaus ryšio telefonu, po to išjungia vieną iš klavišų, kuris skirtas įjungti/išjungti reklaminį lauko apšvietimą, esantį virš įėjimo-išėjimo durų į kazino, matosi, kad išjungus šį apšvietimą lauke prie įėjimo į kazino tampa visiškai tamsu. Išjungusi apšvietimą darbuotoja paima kavos puodelį, telefoną, užsideda juodos spalvos odinę striukę ir apie 01:07:38 val. išeina iš ofiso patalpos, uždaro duris, patalpa lieka tuščia. 01:08:39 val. į minėtą patalpą užeina vyras vidutinio ūgio, dėvintis juodos spalvos sportinį džemperį su gaubtuvu, juodos spalvos sportines kelnes, kurios ties čiurna susiaurėja (yra guma), avi mėlynos spalvos sportinius batelius, kurių šoninėje dalyje yra plati baltos spalvos juosta, vyras su juodos spalvos pirštinėmis, rankose turi raudonos spalvos sportinį krepšį, kuris su juodos spalvos rankenomis. Vyras pasisuka link metalinės dėžės, esančios virš rašomojo stalo, įrašas faile baigiasi 01:08:43 val. kai vyras prideda ranką prie metalinės dėžės, kurioje yra elektros įjungimo-išjungimo saugikliai. 01:17:57 val. patalpoje yra ta pati darbuotoja, matomos praviros seifo durys, ant darbuotojos rankų matomi surišėjai, darbuotoja rankose laiko žirkles, ji pasilenkia ir galimai žirklėmis nukerpa surišėjus, buvusius ant kojų, po to padeda žirkles, paima nukirptus surišėjus, juos numeta prie durų, vaikšto pirmyn atgal po patalpą, po to pakelia nuo kojų nukirptus surišėjus ir padeda ant palangės. Apie 01:20:20 val. darbuotoja trumpam išeina pro ofiso duris ir vėl grįžta atgal į patalpą. Apie 01:20:55 val. darbuotoja prieina prie ofiso durų, 01:21:19 paima nuo palangės žirkles ir išeina iš ofiso patalpos. Atgal į patalpą grįžta 01:22:17 val. padeda žirkles ant palangės, matosi, kad surišėjų ant rankų jau nėra. 01:17:56 val. įraše matomas įėjimas į kazino, per permatomą ofiso sieną kažkiek matosi po kazino patalpą vaikščiojanti darbuotoja, laikanti priešais save surištas rankas. Apie 01:20:53 val. į kazino patalpą užeina vaikinas, vidutinio kūno sudėjimo, trumpai kirptais plaukais, dėvintis raudonai juodos spalvos sportinį kostiumą, juodos spalvos sportines kelnes su raudonos spalvos trimis juostomis klešnių apačioje ir avi juodos spalvos sportinius batelius „Adidas“ su trimis baltos spalvos juostomis šonuose, baltais padais. Vaikinas apžiūri kazino patalpą ir išeina. 01:21:15 val. į kazino įeina apsaugos darbuotojas, prie jo prieina kazino darbuotoja ir paduoda jam žirkles, jis nukerpa jai nuo rankų surišėjus ( 1 t., b. l. 158-160, 156-157).
2019 m. birželio 18 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad liudytojas G. B. pateikė standartinį specialios paskirties medžiaginį maišelį, kuriame kazino laikomi pinigai (1 t., b. l. 172-173).
Apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas kazino seifas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuo seife esančių lentynų paimti mikrodalelių pavyzdžiai (1 t., b. l. 174-179).
Lietuvos teismo ekspertizės specialisto išvada Nr. 11-1322(19) nustatyta, kad ant lipnių juostų su mikrodalelėmis nuo seifo, ant tirti pateikto maišelio, sudėti pinigams ir jo viduje nėra pluoštų iš sportinio krepšio. Ant sportinio krepšio, sportinio krepšio viduje, ant maišelio, ant lipnių juostų su mikrodalelėmis nuo seifo rasti atitinkamai vienodi, nepriklausantys sportinio krepšio ir maišelio, sudėti pinigams, pluoštinei sudėčiai, juodos spalvos ir raudonos spalvos medvilnės pluoštai (1 t., b. l. 184-187).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S326/2019 (01) nustatyta, kad atlikus DNR tyrimą, ant plastikinių surišėjo (3 mėg.) gautas vieno moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris tinkamas tolimesniam asmens identifikavimui. Nuoplovoje iš įvykio vietos (1 mėg.), ant plastikinio surišėjo (2 mėg.) DNR profilių, tinkamų tolimesniam asmenų identifikavimui, negauta (1 t., b. l. 192-194).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S390/2019 (01) nustatyta, kad atlikus DNR tyrimą nustatyta, kad ant plastikinio surišėjo (SI Nr. S 326/2019 (01) 3 mėg.) gautas vieno moteriškos lyties asmens DNR profilis sutampa su P. Š. DNR profiliu su 99, 999999999999 proc. tikimybe (1 t., b. l. 199-200).
2019 m. birželio 17 d. daiktų ir kitų objektų atpažinimo protokolu nustatyta, kad įtariamoji P. Š. atpažino sportinį krepšį raudonos spalvos su juodomis rankenomis, kuris 2019-06-14 kratos metu rastas ir paimtas adresu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso A. Ž. ir su kuriuo A. Ž. 2019-05-31 apie 01.00 val. buvo atvykęs į kazino ir į kurį sudėjo pagrobtus iš kazino pinigus. Tą patį sportinį krepšį ji matė namuose adresu (duomenys neskelbtini) po įvykdytos vagystės (2 t., b.l.56-58, 32-36).
2019 m. rugpjūčio 27 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti daiktai, 2019 m. rugpjūčio 12 rasti ir paimti kratos metu adresu (duomenys neskelbtini) pas įtariamąjį A. Ž.: sportinis krepšys su ratukais, kuriame įvairūs rūbai, asmens higienos priemonės, med. dokumentai, išduoti A. Ž. vardu, patalpų nuomos sutartis, interneto modemas, kompiuteris "Dell", laikrodis H. S. Military, muzikos grotuvas IPod, 2 vnt. raktų, dėžutė nuo telefono REDMI, kurioje 2 eurai 17 ct monetomis, greito maisto indas, kuriame 165 eurai popierinėmis kupiūromis ir 1,70 euro centais. Po apžiūros daiktai, išskyrus kompiuterį "Dell", gražinti A. Ž., pinigai - įnešti į Kauno apskrities VPK depozitinę sąskaitą (2 t. b.l.70-81, 83, 108-110, 62-63).
2019 m. rugpjūčio 27 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas Xiaomi Redmi 6A, paimtas 2019 m. rugpjūčio 12 d. kratos metu adresu (duomenys neskelbtini), pas įtariamąjį A. Ž. (2 t. b.l.82, 62-63). 2019 m. spalio 23 d. apžiūros metu apžiūrėta mobiliojo ryšio telefone Xiomi Redmi 6A, paimtame kratos metu adresu (duomenys neskelbtini) pas įtariamąjį A. Ž., esanti informacija. Telefone įdėta Pildyk kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), telefonas pradėtas naudoti 2019 m. liepos 27 d. (2 t., b. l. 91-95, 62-63).
2019 m. lapkričio 4 d. daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas kompiuteris „Dell“ bei USB laikmena, paimti kratos metu adresu (duomenys neskelbtini), pas įtariamąjį A. Ž., ir apžiūrėta jame esanti informacija.(2 t., b.l.101 -105, 62-63).
2019 m. liepos 19 d. tarnybiniu pranešimu dėl P. Š. telefoninių skambučių/ SMS pranešimų nustatyta, kad A. Ž., kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) , su P. Š., kurios telefono Nr. (duomenys neskelbtini), bendravo 2019 m. gegužės 30 d. 19:30:05 val., 19:56:52 val., 21:35:22 val., 22:20:55 val., 00:14:08 val., 2019 m. gegužės 31 d. 09.00 val. Nuo to momento iki 2019-06-05 užfiksuoti sistemingi susirašinėjimai P. Š. su A. Ž. (2 t., b.l.177, 182-183).
2019 m. spalio 22 d. tarnybiniu pranešimu dėl A. Ž. telefoninių skambučių, nustatyta, kad visą laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 30 d. 19:18:55 val. iki 2019 m. gegužės 31 d. 08:18:24 val. A. Ž. priklausantis telefono numeris (duomenys neskelbtini) buvo prisijungęs prie mobiliojo ryšio operatorių bazinių stočių Nr. 860, Nr. D876, Nr.940AF02;Nr 2456;Nr 9C4F543;Nr. 9C4F643;Nr. 940AF22, į kurių veikimo zoną patenka adresas (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 14-15).
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bet kurio iš alternatyvių veiksmų nustatymo.
Nagrinėjamu atveju tiek kaltinamasis A. Ž., tiek P. Š. prisipažino įvykdę nusikalstamą veiką. Tai yra, kad iš anksto aptarę nusikaltimo planą, P. Š. dirbant UAB (duomenys neskelbtini) kazino lošimo automatų salone vyriausiąja administratore ir turint galimybę prieiti prie seife saugomų pinigų, P. Š. darbo metu pasišalinus iš salono patalpų, A. Ž. siekdamas suklaidinti pareigūnus, plastikiniais surišėjais surišo P. Š. rankas ir pasinaudojęs P. Š. duotais raktais įsibrovė į kazino patalpas, kur suvedęs P. Š. nurodytą seifo kodą, įsibrovė į seifą, iš kurio pagrobė 11261,20 eurus.
M. A. kategoriškai neigia dalyvavęs nusikalstamoje veikoje. Kad M. A. nepadėjo daryti nusikaltimo nurodo ir kaltinamasis A. Ž., tačiau šias kaltinamųjų nurodytas aplinkybes paneigia kiti teisiamojo posėdžio metu išnagrinėti įrodymai.
Kaltinamoji P. Š. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad praėjus kelioms savaitėms po įvykio, M. A. jai sakė, kad apiplėšimo dieną pas jį buvo atėjęs A. ir paprašė plastikinių surišėjų sakydamas, kad jam kažką tai reikia surišti. M. sakė, kad jam padavė tuos surišėjus ir tik paskui, po veikos suprato, kam tie surišėjai buvo reikalingi, t. y. kad jie buvo reikalingi jai surišti. P. Š. patvirtino, kad po įvykio praėjus 3-4 dienoms matė, kaip M. paėmęs į delną kelis tuščius maišelius, kuriuose buvo pagrobti iš Kazino pinigai, nešė juos iš namų. Tai pilkšvi nedideli medžiaginiai maišeliai, ant kai kurių buvo logotipas. M. nešė šiukšles ir vienoje rankoje laikė tuos maišelius. Grįžęs pasakė, kad išmetė. M. A. šiuos parodymus neigė. A. Ž. nurodė, kad surišėjų iš M. A. neėmė, iš kazino maišelių namo parnešęs nebuvo, juos kartu su krepšiu į kurį buvo sukrovęs pinigus, pats sukarpė ir išmetė. Teismas, vertindamas P. Š. parodymus, atsižvelgia ir į kitus teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus. MB „Gintarinis taksi“ raštu, liudytojų E. Č., A. K., V. S., R. A. parodymais, jų parodymo atpažinti protokolais nustatyta, kad 2019 m. gegužės 30 dieną 20.11 val. A. Ž. taksi automobiliu važiavo iš Vasario 16-osios g. į tą pačią gatvę atgal. 22.11 val. M. A. važiavo iš A. Kulviečio g. 6 į Vasario 16-osios g. 17, tai yra būtent ten, kur buvo ir A. Ž. Po kelių minučių, tai yra 22.21 val. M. A. važiavo iš Vasario 16-osios g. 17 į kazino, kur pamatęs policijos automobilius neišlipęs iš automobilio važiavo atgal. 01.56 val., tai yra jau po nusikaltimo, abu kaltinamieji važiuoja iš Vasario 16-osios g. 17 į A. Kulviečio g. 6, Jonavoje, o po to į tą pačią gatvę atgal. 02.36 val. vėl taksi kviečiamas važiuoti iš Vasario 16-osios g.17 į A. Kulviečio g. 6. 03.51 val. taksi kviečiamas važiuoti iš Vasario 16-osios g. 11 „Hesburger“ į Vasario 16-osios g. 33 „Circle K“. Visi taksi iškvietimai buvo iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuriuo, kaip nustatyta, nusikaltimo padarymo metu naudojosi A. Ž.. Liudytojas D. V., dirbęs nusikaltimo naktį taksi firmos „Modesta“ vairuotoju, patvirtino, kad nusikaltimo naktį apie 2 val. vežė A. Ž. ir T. A. (M. A. brolį), prie kazino, esančio prie prekybos centre (duomenys neskelbtini). Pamatę policijos pareigūnus, jie iš automobilio neišlipo, ir paprašė vežti į juos kitą vietą. Č. S. patvirtino, kad 2019 m. gegužės 31 d. paryčiais iš A. Kulviečio g.6-ojo namo vežė A. Ž. link Jonavos autobusų stoties. Taigi, nurodyti įrodymai paneigia kaltinamojo M. A. parodymus, kad nusikaltimo naktį jis miegojo, ir tik brolio pažadintas, nuvažiavo su juo atsigerti alaus. Priešingai, matyti, kad dar prieš nusikaltimą, jis aktyviai veikė. Taksi automobiliu, iškviestu A. Ž. važiavo pas jį, vėliau dar iki nusikaltimo, važiavo prie kazino, bet pamatęs ten policijos automobilius grįžo į vietą, kur buvo A. Ž. (Vasario 16-osios g. 17). Po nusikaltimo taip pat kaltinamieji abu važiuoja iš Vasario 16-osios g. 17 į A. Kulviečio g.6, Jonavoje, o po to į tą pačią gatvę atgal. Taigi, jų aktyvus bendravimas nakties metu tiek prieš nusikaltimą, tiek po jo, vykimas prieš nusikaltimą į įvykio vietą apsižiūrėti, parodo, kad M. A. jau prieš nusikaltimą buvo pažadėjęs padėti bendravykdytojams. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo netikėti ir P. Š. parodymais, kad M. A. jai buvo sakęs, kad A. Ž. davė susegėjus, kuriuos pastarasis naudojo nusikaltimo metu, bei jos parodymais, kad M. A. išmetė maišelius nuo pagrobtų pinigų. Teismas netiki ir A. Ž. parodymais apie tai, kad jis sukarpė medžiaginius maišelius nuo pinigų, kartu su krepšiu į kurį grobdamas buvo sudėjęs pinigus, nes šis krepšys kratos metu buvo rastas ir P. Š. atpažintas kaip naudotas vagystės metu. Teismas tiki P. Š. parodymais, nes juos patvirtina kiti teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai, kai tuo tarpu M. A. ir A. Ž. parodymai prieštarauja teisiamojo posėdžio metu ištirtiems įrodymams.
Nagrinėjamu atveju padaryta nusikalstama veika kvalifikuota kaip vagystė įsibraunant į patalpą. Įsibrovimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją yra objektyvusis kvalifikuotos vagystės sudėties požymis. Pagal teismų praktiką įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas, t. y. padarytas prieš turto savininko ar teisėto valdytojo sutikimą, patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įvairiais būdais: įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti). Svarbu, kad tai būtų padaroma prieš turto savininko ar teisėto valdytojo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-534/2011). P. Š. ir A. Ž. patvirtino, kad į patalpą, į kurią pašaliniams patekti draudžiama, A. Ž. pateko pasinaudodamas P. Š. pagalba, tokiu pat būdu jis įsibrovė ir į užrakintą seifą. Nepaisant to, kad P. Š. turėjo teisę prieiti prie pinigų ir būti tarnybinėse patalpose, A. Ž. tokios teisės neturėjo, todėl P. Š. bendri veiksmai vertinti kaip bendrininkavimas įvykdant vagystę įsibraunant į patalpą. Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamieji suvokė, jog A. Ž., padedant kitiems bendrininkams, įsibrovęs į tarnybines patalpas slapta pagrobė svetimą turtą iš užrakinto seifo, todėl objektyvusis kvalifikuotos vagystės sudėties požymis kaltinamiesiems inkriminuotas pagrįstai.
Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). BK 24 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad padėjėjas yra asmuo, padėjęs padaryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Padėjėjo, kaip vieno iš nusikalstamos veikos bendrininkų rūšių, ypatybė yra ta, kad jis tiesiogiai nerealizuoja nusikalstamos veikos sudėties, t. y. neatlieka veiksmų, aprašytų nusikalstamos veikos dispozicijoje, bet atlieka kitokias veikas, kurios lemia vykdytojo veikas ir yra susijusios priežastiniu ryšiu su vykdytojo nusikalstamomis veikomis ir (ar) kilusiais baudžiamajame įstatyme numatytais padariniais, atlieka BK 24 straipsnio 6 dalyje išvardytus veiksmus, kuriais palengvina vykdytojui realizuoti nusikalstamos veikos sudėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-403-648/2016).
Kaltinamajam M. A. inkriminuotas padėjėjo vaidmuo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Byloje surinktais ir aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamieji nusikalstamą veiką padarė būdami iš anksto susitarę veikti bendrai, kaltinamieji suvokė, jog veikia kartu, o ne kiekvienas atskirai. Kaltinamojo M. A. kaip padėjėjo vaidmuo pasireiškė tuo, jog jis prieš nusikaltimą suteikė priemones A. Ž., vyko į įvykio vietą apsižiūrėti prieš nusikaltimą, slėpė nusikaltimo įrodymus – išmesdamas pinigų maišelius. Vertinant tai, teismui nekyla abejonių, kad M. A. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį.
Taigi, vertindamas teismui pateiktus ir ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu teismas nustatė, kad A. Ž. ir P. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, tai yra veikė kaip bendravykdytojai, o M. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, veikdamas kaip padėjėjas.
Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuojama tik nustačius du momentus: kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir vieną iš alternatyvių aplinkybių – kaltininko nuoširdų gailestį arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nesant bent vieno iš nurodytų momentų BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota. Kaltininko prisipažinimas pagal susiformavusią teismų praktiką yra tada, kai kaltininkas savanoriškai pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, tai yra veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus. Vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tuo atveju, kai yra pripažįstama tik dalis ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų arba prisipažinimas padaromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo numatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas prisipažinimu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017). Nagrinėjamu atveju A. Ž. nors ir pripažino savo atliktus veiksmus, tačiau nenurodė nusikaltimo bendrininko M. A., todėl jo prisipažinimo ir gailesčio teismas nepripažįsta lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto kontekste, tačiau į kritišką kaltinamojo požiūrį vertinant savo veiksmus, atsižvelgia individualizuodamas skiriamą bausmę.
Kaltinamojo A. Ž. ir M. A. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jie nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei būdami recidyvistais (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Bausmės skyrimas
Vienas iš pamatinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas. Kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi, teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016 ir kt.).
Skirdamas bausmę A. Ž. ir M. A., teismas atsižvelgia į tai, kad jie padarė vieną tyčinę apysunkę baigtą nusikalstamą veiką. Veika padaryta tiesioginės tyčios kaltės forma. Kaltinamieji veikė bendrininkų grupėje. A. Ž. veikė kaip vykdytojas, jis organizavo nusikaltimą ir jo vaidmuo nusikaltime buvo pagrindinis. M. A. veikė kaip padėjėjas. Abu kaltinamieji nors yra jauno amžiaus, tačiau eilę kartų teisti, bausti administracinėmis nuobaudomis. Psichiatrinio ir priklausomybės ligų kabineto įskaitose neįrašyti. Iki suėmimo nedirbo, oficialių pajamų neturėjo. Abiejų kaltinamųjų veikoje yra po dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir nėra atsakomybę lengvinančių.
Skiriant bausmę kaltinamajam A. Ž. teismas atsižvelgia ir į kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Pirmiausia, į kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Nors birželio mėnesį dėl nusikaltimo buvo suimti mažesnį vaidmenį nusikaltimo padaryme atlikę bendrininkai P. Š. ir M. A., A. Ž. ne tik, kad toliau slapstėsi, bet ir leido pagrobtus pinigus.
Akivaizdu, kad tiek M. A., tiek A. Ž. nei praeityje taikytos administracinės nuobaudos, nei paskirtos bausmės tikslų nepasiekė, nes kaltinamieji ir vėl nusikalto. Nagrinėjamu atveju jiems už nusikalstamos veikos padarymą skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Teismo nuomone, būtent ši bausmės rūšis leis pasiekti bausmės tikslus – sulaikys kaltinamuosius nuo nusikalstamų veikų darymo, nubaus už nusikalstamas veikas, atims ar apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveiks, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės dydis parinktinas atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, kaltinamųjų asmenybę bei vaidmenį nusikaltimo padaryme.
Kaltinamajam M. A. šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. paskirta bausmė subendrintina su 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta 2019 m. liepos 18 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, prie griežtesnės bausmės. Parenkant pridedamos bausmės dalį atsižvelgtina į kaltinamojo vaidmenį nusikaltime ir spręstina, kad pridedama bausmės dalis artima minimaliai – 4 mėn.
Į A. Ž. paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d. iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti. Bausmę skirtina atlikti pataisos namuose.
A. Ž. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pratęstina iki nuosprendžio vykdymo pradžios, nustačius, kad neišnyko šios kardomosios priemonės paskyrimo pagrindai, tai yra, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali ir toliau daryti naujas, įtrauktas į BPK 122 straipsnio 4 dalies sąrašą, nusikalstamas veikas ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra galimybės sulaikyti jo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.
Į M. A. paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. birželio 14 d. iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti. Bausmę skirtina atlikti pataisos namuose.
M. A. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pratęstina iki nuosprendžio vykdymo pradžios, nustačius, kad neišnyko šios kardomosios priemonės paskyrimo pagrindai, tai yra, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali ir toliau daryti naujas, įtrauktas į BPK 122 straipsnio 4 dalies sąrašą, nusikalstamas veikas ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra galimybės sulaikyti jo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.
Dėl BK 40 straipsnio nuostatų P. Š. atžvilgiu taikymo
Kaltinamosios P. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei iš dalies atlygino padarytą turtinę žalą. Atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė grupėje iš anksto susitarusių asmenų.
Byloje yra pateiktas prašymas atleisti P. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja skirti jos seserį I. Š.
Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010). Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Sprendžiant klausimą dėl galimybės atleisti P. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas pirmiausia pažymi, kad ji padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, administracine tvarka nebausta (3 t., b. l. 146). Dirba, savo kaltę pripažino pilnai, padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, iš dalies atlygino padarytą turtinę žalą.
Įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visumą – jauno amžiaus, užaugusi be tėvų, globojama sesers, dirbanti, administracinių nusižengimų nepadariusi, taip pat kaltinamosios paaiškinimus ir jos požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką, teismas sprendžia, jog kaltinamoji P. Š. padarė tinkamas išvadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos.
Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.
Teismo posėdyje apklausta laiduotoju prašanti būti kaltinamosios sesuo I. Š. paaiškino, kad, mirus tėvams, nuo mažens globojo seserį. Niekada problemų nebuvo. Mirus jos sūnui, dėl blogos psichologinės būklės, buvo praradusios ryšį, tačiau šiuo metu su P. gyvena kartu ir tiki, kad sesuo padarė išvadas ir daugiau nebenusikals. Vertindamas, ar I. Š. yra tinkama laiduotoja, teismas atsižvelgia į tai, jog ji yra dirbanti, charakterizuojama teigiamai, praeityje neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Kaltinamoji ir laiduotoja nuo mažens gyvena kartu, jas sieja stiprus tarpusavio ryšys, todėl teismas tiki, kad ji gali kontroliuoti kaltinamosios elgesį ir jį įtakoti teigiama linkme.
Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamosios sesuo I. Š. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir tinkama laiduotoja, kuri gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai.
Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei įrodymus, visas BK 40 straipsnyje nurodytas sąlygas, sprendžia jog yra tikslinga kaltinamajai P. Š. taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas nustato laidavimą be užstato ir sprendžia, kad laidavimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams atitiks proporcingumo ir teisingumo kriterijus. Taigi P. Š. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.
Žemesnės instancijos teismas
Nuosprendžiui įsiteisėjus, P. Š. paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti (4 t., b.l. 20), dokumento paėmimas (4 t. b.l.21-22, 24-25), įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (4 t. b.l.26) panaikintinos.
Dėl civilinio ieškinio
UAB(duomenys neskelbtini) kazino pareiškusi 11519,56 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (1 t., b.l.146-151). Teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškovo atstovė civilinį ieškinį palaikė. P. Š., A. Ž. ieškinį pripažino, o M. A. – nepripažino. P. Š. gynėja prašė ieškinį priteisti dalimis atsižvelgiant į tai, kad P. Š. po nusikalstamos veikos iš A. Ž. gavo tik 300 eurų. Be to, gynėja prašė atmesti civilinį ieškinį dalyje dėl negautų pajamų priteisimo.
Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamieji A. Ž., P. Š. ir M. A., veikdami bendrininkų grupėje padarė nusikalstamą veiką, kuri priežastiniu ryšiu susijusi (duomenys neskelbtini) padaryta turtine žala. Turtinės žalos dydį civilinė ieškovė pagrindė pateiktais dokumentais, liudytojų bei kaltinamųjų parodymais. Nustatyta, kad iš (duomenys neskelbtini) kazino salono kaltinamieji, bendrininkaudami pagrobė 11261,20 eurų sumą. Dėl šios sumos ginčo nėra. Kaltinamoji P. Š. patvirtino, kad seife buvo 11261,20 euras, kurį A. Ž. pagrobė. Tai pagrindžia ir prie ieškinio pridėti rašytiniai dokumentai. Civilinio ieškovo atstovė nurodo, kad papildomai prašoma priteisti suma – 258,36 Eur – yra negautos bendrovės pajamos. Prie ieškinio yra pridėta jų paskaičiavimo kompensacinė pažyma (1tb.l. 148). Remiantis buhalteriniais duomenimis buvo paskaičiuotas vidurkis, kiek per tą laikotarpį, kol nedirbo salonas – 10,5 valandos – jis vidutiniškai būtų uždirbęs. Nusikaltimas įvykdytas buvo 01 val. nakties, o salonas atidarytas tik apie 12:30 val. dienos po visų patikrinimų, po patalpų apžiūros. Taip pat reikėjo papildyti saloną apyvartiniais pinigais, kad galėtų pradėti dirbti, buvo supildyti visi buhalteriniai dokumentai, atlikta inventorizacija. Visa tai užtruko ir bendrovė dėl šių priežasčių neteko dalies pajamų.
CK 6.249 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Teismo vertimu, civilinis ieškovas įrodė, kad dėl kaltinamų nusikalstamų veiksmų kazino salonas, įprastai dirbantis visą parą, buvo uždarytas 10,5 valandos, todėl jų prašymas priteisi negautą pelną už tą laikotarpį laikytas pagrįstu ir įrodytu.
Iš (duomenys neskelbtini) kazino bendrais kaltinamųjų veiksmais buvo pagrobti 11261,20 eurų ir būtent dėl kaltos bendros kaltinamųjų veikos bendrovė negavo 258,36 Eur pajamų, nes salonas 10,5 valandos po nusikalstamos veikos, dėl kaltinamų kaltės negalėjo dirbti.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog dėl solidariosios atsakomybės tinkamo taikymo reikia vadovautis CK normomis. Pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad skolininkų pareiga yra solidarioji, jeigu prievolė yra susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-526-693/2015, 2K-7-124-648/2016). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas solidariosios atsakomybės atsiradimo ir taikymo sąlygas, yra konstatavęs ir tai, jog solidarioji atsakomybė gali būti grindžiama ne tik tuo, kad asmenys žalą nukentėjusiajam padarė tuo pačiu metu ir bendrai veikdami; padarytos žalos atžvilgiu bendrumas gali reikštis ir skirtingo pobūdžio bei savarankiškais, skirtingu laiku atliktais veiksmais; tam teismas turi nustatyti faktinį (ar žala būtų atsiradusi, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; lot. conditio sine qua non) ir teisinį priežastinį ryšį (ar žala teisiškai nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėto veiksmo) (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-518/2006, 3K-3-543/2009, 2K-7-49-788/2016). Šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, jog visų kaltinamųjų veiksmai yra susiję faktiniu ir teisiniu priežastiniu ryšiu su padaryta žala; jų žala dėl svetimo turto netekties ir negautų pajamų padaryta bendrais nusikalstamais veiksmais, todėl užtraukia solidariąją civilinę atsakomybę. Dėl šių aplinkybių teismas pripažįsta, kad esant visoms deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygoms, už civilinei ieškovei padarytą žalą turi atsakyti solidariai tiek A. Ž., tiek P. Š., tiek ir M. A.
Teismas, įvertinęs civilinį ieškinį pagrindžiančius įrodymus, sprendžia, kad ieškinys pagrįstas, todėl tenkinamas pilnai. P. Š. pateikė įrodymus, kad dalį žalos – 300 Eur (5 t., b. l. 134) atlygino, todėl civilinis ieškinys šia dalim mažintinas, priteisiant (duomenys neskelbtini) solidariai iš kaltinamųjų A. Ž., P. Š. ir M. A. 11219,56 eurų.
Dėl nuosavybės teisės apribojimo
Iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio priteisimo įvykdymo pratęstinas 2019 m. lapkričio 8 d. prokuroro nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į P. Š. priklausantį nekilnojamąjį turtą – 1/4 buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ( 3 t., b. l. 95).
2019 m. lapkričio 8 d. prokuroro nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į P. Š. priklausantį nekilnojamąjį turtą – 1/4 buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) ( 3 t., b. l. 95) pratęstinas iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio priteisimo įvykdymo.
2019 m. liepos 3 d. prokuroro nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruotą N. Ž. vardu, pratęstinas iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio priteisimo įvykdymo.
2019 m. birželio 20 d. nutarimu į Kauno apskrities VPK depozitinę sąskaitą Nr. LT25704 4060007822698 įnešti pinigai 89,98 eurų sumoje, paimti asmens kratos metu pas įtariamąją P. Š. (4 t. b.l.3-5); 2019 m. liepos 25 d. nutarimu – 100 eurų sumoje, paimti asmens kratos metu pas įtariamąjį M. A. (4 t. b.l.99-101); 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu – 168,87 eurai, paimti kratos metu pas įtariamąjį A. Ž. (2 t., b. l. 83-85). Iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio priteisimo įvykdymo, civilinio ieškinio užtikrinimui laikinai apribotinos nuosavybės teisės kaltinamiesiems į nurodytas lėšas, saugomas Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).
Dėl turto konfiskavimo
Byloje išnagrinėtais įrodymais nustatyta, kad nors automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruotas N. Ž. vardu, tačiau faktinis jo valdytojas yra kaltinamasis A. Ž.. Kaltinamasis A. Ž. nurodytą automobilį, kaip ir paimtus ir kompiuterį "DELL" su maitinimo laidu ir interneto modemu, mobiliojo ryšio telefoną "Xiomi Redm 6A" iš jo įgijo po nusikalstamos veikos įvykdymo. Kadangi kaltinamasis oficialių pajamų neturėjo, teismas sprendžia, kad nurodytus daiktus jis įgijo būtent iš pagrobtų pinigų. Nurodytų aplinkybių kontekste automobilis, kompiuteris bei mobiliojo ryšio telefonas, kaip nusikalstamos veikos rezultate įgyti daiktai turėtų būti konfiskuoti, tačiau teismas, atsižvelgdamas į priteisiamo civilinio ieškinio sumą, sprendžia, kad šie, materialinę vertę turintys daiktai gali būti panaudoti civilinio ieškinio išieškojimo procese, todėl jų atžvilgiu turto konfiskavimas netaikytinas. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kompiuteris "DELL" su maitinimo laidu ir interneto modemu bei mobiliojo ryšio telefonas „Xiaomi Redmi 6A“ su maitinimo laidu ir dėžute persiųstini civilinio ieškinio išieškojimą vykdančiam antstoliui.
Dėl daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
Nuosprendžiui įsiteisėjus P. Š. asmens tapatybės kortelė Nr. 13677875 ir pasas Nr. 23659122 grąžinti P. Š.; kompiuterinės laikmenos: 1) su įvykio vietos apžiūros fotonuotraukomis; 2) su P. Š. apžiūros fotonuotraukomis; 3) su UAB (duomenys neskelbtini) kazino kamerų vaizdo įrašais; 4) su pastato Stoties g.2, Jonava kamerų vaizdo įrašais; 5) su pokalbių išklotinėmis; 6) su A. Ž. kompiuteryje "Dell" esančia informacija; 7) su A. Ž. mobiliojo ryšio telefone Xiomi Redm 6A esančia informacija; 8) su M. A. mobiliojo ryšio telefone esančia informacija – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos; vokas su dviem komplektais plastikinių surišėjų, vokas su nuoplova nuo seifo, vokai su P. Š. ir M. A. DNR pavyzdžiais, vokas su mikroobjektais nuo P. Š. drabužių, vokas su pluoštais iš seifo, vokas su medžiaginio maišelio pavyzdžiu, pakuotė Nr. 467218 su sportiniu krepšiu "Nike", nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 3 (trims) metams.
Į A. Ž. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d. iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.
Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
A. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, pratęsti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
M. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 7 (septyneriems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. paskirtą bausmę subendrinti su 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta 2019 m. liepos 18 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės ir M. A. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Į M. A. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. birželio 14 d. iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.
Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
M. A. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, pratęsti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
P. Š., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją pagal laidavimą be užstato laiduotojos I. Š. atsakomybėn.
Nustatyti laidavimo terminą – 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Baudžiamąją bylą P. Š. atžvilgiu nutraukti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti P. Š. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.
Tenkinti civilinį ieškinį, priteisti solidariai iš kaltinamųjų A. Ž. gim. (duomenys neskelbtini), P. Š., (duomenys neskelbtini), ir M. A., gim. (duomenys neskelbtini), 11219,56 Eur (vienuolika tūkstančių du šimtus devyniolika eurų 56 cnt) UAB (duomenys neskelbtini) kazino, įm.k. (duomenys neskelbtini), naudai turtinės žalos atlyginimui.
Iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio priteisimo įvykdymo pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) , registruotą N. Ž. vardu.
Iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio priteisimo įvykdymo pratęsti 2019 m. lapkričio 8 d. prokuroro nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į P. Š. priklausantį nekilnojamąjį turtą - 1/4 buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini).
Iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio priteisimo įvykdymo, laikinai apriboti nuosavybės teises į Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) saugomus P. Š. priklausančius 89,98 eurų; M. A. priklausančius 100 eurų; A. Ž. priklausančius 168,87 eurus.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) saugomus P. Š. priklausančius 89,98 eurų; M. A. priklausančius 100 eurų; A. Ž. priklausančius 168,87 eurus panaudoti priteisto civilinio ieškinio dengimui.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, kompiuterį „DELL“ su maitinimo laidu ir interneto modemu bei mobiliojo ryšio telefoną „Xiaomi Redmi 6A“ su maitinimo laidu ir dėžute persiųstini civilinio ieškinio išieškojimą vykdančiam antstoliui.
Nuosprendžiui įsiteisėjus P. Š. asmens tapatybės kortelę Nr. 13677875 ir pasą Nr. 23659122 grąžinti P. Š.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompiuterines laikmenas: 1) su įvykio vietos apžiūros fotonuotraukomis; 2) su P. Š. apžiūros fotonuotraukomis; 3) su (duomenys neskelbtini)kazino kamerų vaizdo įrašais; 4) su pastato Stoties g.2, Jonava kamerų vaizdo įrašais; 5) su pokalbių išklotinėmis; 6) su A. Ž. kompiuteryje "Dell" esančia informacija; 7) su A. Ž. mobiliojo ryšio telefone Xiomi Redm 6A esančia informacija; 8) su M. A. mobiliojo ryšio telefone esančia informacija – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos; voką su dviem komplektais plastikinių surišėjų, voką su nuoplova nuo seifo, vokus su P. Š. ir M. A. DNR pavyzdžiais, voką su mikroobjektais nuo P. Š. drabužių, voką su pluoštais iš seifo, voką su medžiaginio maišelio pavyzdžiu, pakuotę Nr. 467218 su sportiniu krepšiu „Nike“, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus. Suimtiems nuteistiesiems nuosprendžio apskundimo termino pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos.