Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-08-27 · Civilinė byla Nr. e2S-1307-275/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-08-27
Bylos Nr.
e2S-1307-275/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-16518-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Danutė Kutrienė (pirm.)
Suinteresuotas asmuo
UAB „Legertas“, V. Š., Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, "Legertas", “Vilniaus gelmės”
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1307-275/2020Teisminio proceso Nr.2-68-3-16518-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) antstolio R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. nutarties, civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio R. V. pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimų nevykdymą V. K. ir A. K., suinteresuoti asmenys – UAB „Legertas“, V. Š., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas antstolis R. V. kreipėsi į teismą, prašydamas V. K. ir A. K. skirti 20 Eur baudą už kiekvieną antstolio reikalavimo nevykdymo dieną. Pareiškėjas nurodė, kad vykdant išieškojimą areštuotas skolininkui V. Š. priklausantis turtas: žemės sklypas ir kaimo turizmo pastatas, esantys (duomenys neskelbtini), kurie yra įkeisti V. K. bei A. K. naudai. Remiantis 2015 m. gegužės 19 d. sudaryta paskolos sutartimi, prievolės, kurios įvykdymo užtikrinimui įkeistas pirmiau nurodytas areštuotas turtas, įvykdymo terminas baigėsi 2016 m. gegužės 19 d. 2019 m. lapkričio 15 d. antstolio patvarkymu hipotekos kreditoriai V. K. ir A. K. buvo įpareigoti per 5 dienas nuo patvarkymo gavimo informuoti antstolį, ar skolininkas V. Š. įvykdė įsipareigojimus pagal 2015 m. gegužės 19 d. sudarytą paskolos sutartį. Minėtas antstolio patvarkymas hipotekos kreditoriams įteiktas tinkamai, tačiau iki šiol nėra įvykdytas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 7 d. nutartimi antstolio R. V. pareiškimą atmetė.

3. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju 2019 m. lapkričio 15 d. patvarkymu, už kurio nevykdymą antstolis hipotekos kreditoriams prašo skirti baudą, hipotekos kreditoriai buvo įpareigoti pateikti informaciją apie skolininko V. Š. likusį įsiskolinimą hipotekos kreditoriams, taip pat informaciją, susijusią su išieškojimu iš hipoteka įkeisto turto. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad antstolio reikalavimas hipotekos kreditoriams pateikti informaciją, susijusią su hipotekos sandoriu užtikrinta prievole, laikytinas išvestiniu iš reikalavimo pradėti priverstinį išieškojimą iš įkeisto skolininko turto arba duoti sutikimą išieškoti iš šio turto, todėl nenustačius neteisėtų hipotekos kreditorių veiksmų pirmojo reikalavimo atžvilgiu, nėra pagrindo konstatuoti pažeidimo ir antrojo reikalavimo atžvilgiu (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2VP-23554-566/2017; Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-868-883/2017). Šiuo atveju antstolis neįrodinėjo, kad vykdomojoje byloje Nr. 0179/16/00182 hipotekos kreditoriai būtų pažeidę vykdymo proceso normas, susijusias su nesutikimu/atsisakymu duoti sutikimą, kad būtų išieškoma iš hipoteka įkeisto turto. Priešingai, įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-23554-566/2017 tokių hipotekos kreditorių neteisėtų veiksmų nenustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo skirti hipotekos kreditoriams baudą už 2019 m. lapkričio 15 d. patvarkymo dėl informacijos apie skolos, užtikrintos turto hipoteka, likutį pateikimo, nevykdymą. Kaip nurodo ir pats antstolis pareiškime, kitų kreditorių teisės gali būti ginamos hipotekos kreditorių nesutikimą išieškoti iš hipoteka įkeisto turto nuginčijant teisme.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Apeliantas (pareiškėjas) antstolis R. V. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2020 07 07 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį Nr. e2VP-21953-1101/2020 ir tenkinti antstolio R. V. prašymą skirti hipotekos kreditoriams V. K. ir A. K. 20 Eur baudą už kiekvieną antstolio reikalavimų, nurodytų 2019 11 15 d. patvarkyme Nr. S-19- 179-3 1670, nevykdymo dieną.

4.1. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 07 11 d. nutartyje Nr. e3K-3-235-823/2019, kurioje buvo nagrinėjamas klausimas dėl leidimo vykdyti išieškojimą iš skolininko įkeisto turto be hipotekos kreditoriaus sutikimo, pažymėjo, kad LR CPK 747 straipsnio nuostatos, jog vykdyti išieškojimo iš įkeisto ar hipoteka apsunkinto turto be įkaito turėtojo sutikimo negalima, nedaro hipotekos kreditoriaus, kaip įkaito turėtojo, teisių absoliučių. Nesutikimas gali būti ginčijamas, jeigu kiti kreditoriai įrodo, kad hipotekos kreditorius neprotingai delsia įgyvendinti savo teises ar kitaip piktnaudžiauja teise. Bet kuri civilinė teisė gali būti ginama, jeigu subjektas nepažeidžia civilinių teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo principų. Vieno skolininko kreditorių teisių apsauga vykdoma pagal tų kreditorių interesų derinimo ir teisių apsaugos priemonių pusiausvyros principus. Privilegijuoto kreditoriaus teisės negali būti saugomos neadekvačiai tos teisės turiniui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3- 394/2003; 2017 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-467-684/2017 16 punktą). Nors kreditorius, kurio reikalavimas užtikrintas įkeitimu, yra privilegijuotas kreditorius ir atitinkamai ši teisė suponuoja galimybę nesutikti, kad iš hipoteka ar įkeitimu jam įkeisto turto būtų išieškoma kito kreditoriaus naudai, tačiau ši jo, kaip įkaito turėtojo, teisė nėra absoliuti, kito kreditoriaus ji gali būti nuginčijama (CPK 747 straipsnis 3 dalis, CK 1.137 straipsnis 3 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-467-684/2017 18 punktą).

4.2. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju, hipotekos kreditorių V. K. ir A. K. nesutikimas išieškoti iš įkeitimu įkeisto turto gali būti nuginčytas teisme, kas leistų nukreipti skolos išieškojimą į minėtą skolininkui priklausantį įkeistą turtą be hipotekos kreditorių sutikimo. Nurodė, kad teismo leidimas nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą be hipotekos kreditoriaus sutikimo nesukuria ne hipotekos kreditoriui privilegijuotos teisinės padėties jo reikalavimų tenkinimo atžvilgiu - nukreipus išieškojimą į hipoteka įkeistą turtą tokio kreditoriaus reikalavimai iš įkeisto turto vertės tenkinami tik po to, kai visiškai patenkinami prisijungusio prie išieškojimo hipotekos kreditoriaus reikalavimai.

4.3. Pažymėjo, kad vienas iš esminių kriterijų sprendžiant, ar privilegijuotas kreditorius, nesutikdamas su išieškojimu iš įkeisto turto, piktnaudžiauja nesutikimo teise pažeisdamas teisėtus kreditoriaus, kurio reikalavimas neužtikrintas įkeitimu, interesus, yra įkeisto turto vertė ir jos santykis su įkeitimu užtikrinto kreditoriaus reikalavimo dydžiu. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, jei hipotekos kreditoriaus teisių apsauga neadekvati prievolės dydžiui ir yra aiški galimybė gauti iš to paties turto patenkinimą ir kitam, ne hipotekos kreditoriui, yra pagrindas spręsti, jog nesutikimo išieškoti iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto teise yra piktnaudžiaujama (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2003).

4.4. Nurodė, kad siekiant nustatyti ar yra galimybė gauti iš to paties turto patenkinimą ir kitam, ne hipotekos kreditoriui, būtina žinoti įkeitimu užtikrinto kreditoriaus reikalavimo dydį. Šią informaciją hipotekos kreditoriai buvo įpareigoti pateikti 2019 11 15 d. patvarkymu Nr. S-19-179-31670, tačiau iki šiol antstolio reikalavimas nėra įvykdytas. Remiantis 2015 05 19 d. sudaryta paskolos sutartimi, prievolės įvykdymo terminas baigėsi 2016 05 19 d., tačiau iki šiol nėra išduotas vykdomasis dokumentas, pradėtas priverstinis skolos išieškojimo procesas ar išregistruota hipoteka turtui. Tikėtina, kad hipotekos kreditoriai piktnaudžiauja savo teise nesutikti, kad iš jų naudai įkeisto turto būtų išieškoma kito kreditoriaus naudai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

3. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimų nevykdymą V. K. ir A. K..

4. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 15 d. antstolis R. V. priėmė patvarkymą dėl informacijos apie skolos, užtikrintos turto hipoteka, likutį pateikimo, kuriuo, be kita ko, hipotekos kreditoriai V. K. ir A. K. įpareigoti per 5 dienas nuo patvarkymo gavimo informuoti antstolį, ar skolininkas V. Š. įvykdė įsipareigojimus pagal 2015 m. gegužės 19 d. sudarytą paskolos sutartį, kurios įvykdymas užtikrintas turto įkeitimu; jeigu sutartis neįvykdyta – pateikti informaciją apie skolos likutį; nurodyti, kodėl nėra pradėtas priverstinis skolos išieškojimas. Minėtas patvarkymas hipotekos kreditoriams įteiktas tinkamai 2019 m. lapkričio 15 d. Pareiškimo duomenimis, hipotekos kreditoriai nurodytos informacijos antstoliui iki šiol nėra pateikę.

5. Antstolis vadovaudamasis CPK 585 straipsnio 2 dalimi prašo skirti hipotekos kreditoriams V. K. ir A. K. 20 Eur baudą už kiekvieną antstolio reikalavimų, nurodytų 2019 11 15 d. patvarkyme Nr. S-19- 179-3 1670, nevykdymo dieną.

6. CPK 585 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta antstolio reikalavimų privalomumo taisyklė, kai jis atlieka vykdymo veiksmus. Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną.

7. Taigi atlikdamas vykdymo veiksmus antstolis privalo veikti pagal CPK, Antstolių įstatymą, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintas Sprendimų vykdymų taisykles ir kitus teisės aktus, neviršydamas jam teisės aktuose suteiktų įgaliojimų.

8. Pagal CPK 747 straipsnio 1 dalį išieškodamas iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto skolininko turto, antstolis raštu kreipiasi į hipotekos ar įkeitimo kreditorių, siūlydamas duoti sutikimą, kad būtų išieškoma iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto skolininko turto. Savo sutikimą, kad būtų išieškoma iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto skolininko turto, hipotekos ar įkeitimo kreditorius pateikia raštu (CPK 747 straipsnio 2 dalis). Jeigu hipotekos ar įkeitimo kreditorius nesutinka, kad būtų išieškoma iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto, arba per keturiolika dienų nepateikia antstoliui savo rašytinio sutikimo dėl išieškojimo, išieškoti iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto negalima (CPK 747 straipsnio 3 dalis).

9. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad hipotekos kreditorius vykdymo procese ne tik neprivalo duoti sutikimo išieškoti iš hipotekos sandoriu įkeisto turto, tačiau apskritai neprivalo raštu atsakyti antstoliui į prašymą duoti tokį sutikimą, o hipotekos kreditoriaus neveikimas tokiu atveju prilyginamas nesutikimui, kad būtų išieškoma iš hipoteka įkeisto turto. Be to apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 747 straipsnis nenumato baudos skyrimo hipotekos kreditoriui bei nenurodo nukreipimo į kitą straipsnį dėl baudos skyrimo.

10. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėjo civilinę bylą Nr. e2VP-23554-566/2017 pagal pareiškėjo antstolio R. V. pareiškimą dėl baudos skyrimo V. K. ir A. K. dėl antstolio įpareigojimo nevykdymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi antstolio R. V. pareiškimą atmetė. Minėtoje byloje teismas vertino, kad antstolio reikalavimas hipotekos kreditoriams pateikti informaciją susijusią su hipotekos sandoriu užtikrinta prievole laikytinas išvestiniu iš pirmojo reikalavimo (pradėti priverstinį išieškojimą iš įkeisto skolininko turto arba duoti sutikimą išieškoti iš šio turto), todėl nenustačius neteisėtų hipotekos kreditorių veiksmų pirmojo reikalavimo atžvilgiu, nėra pagrindo konstatuoti pažeidimo ir antrojo reikalavimo atžvilgiu. Esant nurodytoms aplinkybėms, antstolio prašymas dėl baudos skyrimo hipotekos kreditoriams V. K. ir A. K. atmestinas. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-868-883/2017 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį paliko nepakeistą.

11. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m gegužės 3 d. nutartyje išsakytais argumentais, kad hipotekos institutą reglamentuojančios materialiosios teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį kitų kreditorių atžvilgiu siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto. Minėta proceso teisės norma, numatanti, kad hipotekos kreditoriui nepateikus antstoliui savo rašytinio sutikimo dėl išieškojimo, išieškoti iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto negalima, kaip tik ir užtikrina privilegijuotą hipotekos kreditoriaus padėtį kitų kreditorių atžvilgiu.

12. Kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

13. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas antstolio R. V. prašymą dėl baudos skyrimo, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danutė Kutrienė