Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-10-24 · Civilinė byla Nr. e2S-868-883/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. e2VP-23554-566/2017Nutartis · 2017-05-03Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2017-10-24Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-24
Bylos Nr.
e2S-868-883/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-17027-2017-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Stasiūnienė
Pareiškėjas
R. V.
Suinteresuotas asmuo
UAB „Legertas“, V. Š., V. K., A. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-868-883/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17027-2017-6Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.5; 3.5.1; 3.5.21.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 24 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo antstolio R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-23554-566/2017 pagal pareiškėjo R. V. pareiškimą dėl baudos paskyrimo, suinteresuoti asmenys byloje – UAB „Legertas“, V. Š., V. K., A. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas antstolis R. V. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu, kuriuo nurodė, kad antstolio R. V. kontoroje vykdomas Vilniaus m. 36-ojo notaro biuro išduotas vykdomasis įrašas dėl skolos ir vykdomajame dokumente nurodytų palūkanų išieškojimo iš skolininko V. Š. UAB „Legertas“ naudai. Prašyme antstolis nurodė, kad vykdant išieškojimą areštuotas skolininkui V. Š. priklausantis turtas – žemės sklypas ir kaimo turizmo pastatas (duomenys neskelbtini), kuris yra įkeistas V. K. ir A. K. naudai. 2016 m. gruodžio 30 d. patvarkymu antstolis hipotekos kreditorių V. K. ir A. K. paprašė pradėti priverstinį išieškojimą iš įkeisto skolininko turto arba duoti sutikimą išieškoti iš hipoteka įkeisto turto, taip pat pateikti informaciją, koks šiuo metu yra V. Š. skolos, kuri užtikrinta turto hipoteka, likutis bei kokiomis dalimis ir terminais skolininkas turi pareigą hipotekos kreditoriams vykdyti mokėjimus pagal kredito sutartį bei informuoti, ar skolininkas tinkamai vykdo įsipareigojimus ir ar šiuo metu nėra pagrindų nutraukti sutartį. Antstolio teigimu, minėtas patvarkymas hipotekos kreditoriams buvo įteiktas 2017 m. sausio 16 d., tačiau antstolio reikalavimai neįvykdyti ir minėta informacija antstoliui nepateikta. Pareiškėjas teismui pateikė 2017 m. balandžio 25 d. prašymą, kuriuo prašė skirti hipotekos kreditoriams V. K. ir A. K. 20,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną antstolio reikalavimų nevykdymo dieną.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m gegužės 3 d. nutartimi antstolio prašymą atmetė Teismas, įvertinęs antstolio prašyme išdėstytus argumentus, byloje esančius duomenis ir nagrinėjamą klausimą reglamentuojančius teisės aktus, konstatavo, kad hipotekos kreditoriai savo veiksmais nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų.Teismas vertino, kad hipotekos kreditorius vykdymo procese ne tik neprivalo duoti sutikimo išieškoti iš hipotekos sandoriu įkeisto turto, tačiau apskritai neprivalo raštu atsakyti į antstoliui į prašymą duoti tokį sutikimą, o hipotekos kreditoriaus neveikimas tokiu atveju prilyginamas nesutikimui, kad būtų išieškoma iš hipoteka įkeisto turto. Be to, vien ta aplinkybė, kad kiti kreditoriai skolininko atžvilgiu yra pradėję priverstinį skolos išieškojimą, savaime nelemia hipotekos kreditoriaus pareigos pradėti išieškojimą iš hipotekos sandoriu įkeisto skolininkui priklausančio turto. Antstolio reikalavimą hipotekos kreditoriams pateikti informaciją susijusią su hipotekos sandoriu užtikrinta prievole teismas laikė išvestiniu iš pirmojo reikalavimo, todėl nenustačius neteisėtų hipotekos kreditorių veiksmų pirmojo reikalavimo atžvilgiu, nėra pagrindo konstatuoti pažeidimo ir antrojo reikalavimo atžvilgiu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas R. V. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį panaikinti, o jo prašymą dėl baudos paskyrimo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Remiantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 585 straipsniu, antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą.Remiantis CPK 747 str. 3 d. hipotekos kreditoriai turi teisę neduoti sutikimo išieškoti iš hipotekos sandoriu įkeisto turto, tačiau neturi teisės nepateikti informacijos apie skolininko turtinę padėtį, kurios reikalauja antstolis.Pareiškėjas nurodo, kad įstatyme nėra numatyta, kad hipotekos kreditoriai, atsisakydami duoti sutikimą išieškoti iš įkeisto turto, turi teisę neteikti jokios jiems žinomos informacijos apie skolininko turtinę padėtį ir teismas nepagrįstai pareigą sutaptino su teise, todėl neteisėtai nusprendė, kad hipotekos kreditoriai neprivalo vykdyti antstolio reikalavimo, už kurį buvo prašoma skirti baudą.Atsiliepimas į pareiškėjo atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Byloje nustatyta, kad antstolio R. V. kontoroje vykdomas Vilniaus m. 36-ojo notaro biuro išduotas vykdomasis įrašas dėl skolos ir vykdomajame dokumente nurodytų palūkanų išieškojimo iš skolininko V. Š. UAB „Legertas“ naudai. Vykdydamas pateiktą vykdomąjį dokumentą antstolis 2016 m. gruodžio 30 dienos patvarkymu (duomenys neskelbtini) kreipėsi į hipotekos kreditorius V. K. ir A. K. prašydamas: pradėti priverstinį išieškojimą iš įkeisto skolininko turto arba duoti sutikimą išieškoti iš hipoteka įkeisto turto, per penkias dienas nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti informaciją, koks šiuo metu yra V. Š. skolos, kuri užtikrinta turto hipoteka, likutis bei kokiomis dalimis ir terminais V. Š. turi pareigą hipotekos kreditoriui vykdyti mokėjimus pagal kredito sutartį bei informuoti, ar V. Š. tinkamai vykdo savo įsipareigojimus ir ar šiuo metu nėra pagrindų nutraukti kredito sutartį. Hipotekos kreditoriams neįvykdžius antstolio patvarkyme nurodytų reikalavimų, pastarasis kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu skirti hipotekos kreditoriams V. K. ir A. K. 20 Eur už kiekvieną antstolio reikalavimų nevykdymo dieną dydžio baudą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atmetė.Atskirajame skunde pareiškėjas teigia, kad jis nesutinka su skundžiamoje nutartyje išsakytais motyvais, nes, remiantis CPK 585 straipsniu, antstolio reikalavimai yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą, o įstatyme nėra numatyta, kad hipotekos kreditoriai, atsisakydami duoti sutikimą išieškoti iš įkeisto turto, turi teisę neteikti jokios jiems žinomos informacijos apie skolininko turtinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu pareiškėjo argumentu nesutinka.CPK 585 straipsnio 1, 2 dalyse yra įtvirtinta antstolio reikalavimo privalomumo taisyklė ir atsakomybė už reikalavimo nevykdymą. Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų dydžio baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (CPK 585 str. 2 d.). CPK 585 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolio reikalavimo privalomumo išimtis gali nustatyti įstatymai. Tai reiškia, kad įstatymais gali būti apribota ir nustatyta, jog konkretus asmuo neprivalo teikti informacijos, jog apie tam tikrą turtą negali būti teikiama informacija, ar kitokie ribojimai ar draudimai teikti informaciją antstoliui, arba įstatymo pagrindu dėl to gali būti nuspręsta teismo. Asmuo, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar neteikia informacijos apie skolininko turtinę padėtį, nesant įstatyminio pagrindo ar teismo sprendimo, pripažįstamas atlikusiu neteisėtus veiksmus ir pažeidusiu įstatymo reikalavimus (CPK 18, 585 str.). CPK normos, reglamentuojančios antstolio ir kitų asmenų veiksmus vykdymo procese, yra įsakmaus pobūdžio ir turi būti vykdomos arba turi būti ginčijami antstolio veiksmai. Jeigu neįvykdytas teisėtas antstolio reikalavimas, tai yra pagrindas šio reikalavimo nevykdžiusio asmens veiksmus vertinti kaip neteisėtus. Taikant atsakomybę už neteisėtus veiksmus pagal CPK 585 straipsnio 2 dalį, turi būti nustatyta asmens kaltė kaip atsakomybės pagrindas. Asmuo gali būti nepripažintas kaltu, jei atsisakė teikti informaciją dėl svarbių priežasčių, t. y. svarbios priežastys, dėl kurių informacija nebuvo ir negali būti pateikta: faktinės ar teisinės aplinkybės, dėl kurių objektyviai informacija negali būti pateikta, pvz., asmuo tokios informacijos neturi, jos neliko, ji neišsaugota ir pan. Asmuo, privalantis pagal įstatymą teikti informaciją pagal antstolio reikalavimą, turi įstatymą vykdyti ir neturi teisės atsisakyti ją teikti antstoliui, spręsdamas už antstolį, ar jam informacija reikalinga, ar ji bus pagal įstatymus panaudota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2011). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą teisingai nurodė, kad hipotekos institutą reglamentuojančios materialiosios teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį kitų kreditorių atžvilgiu siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto. Minėta proceso teisės norma, numatanti, kad hipotekos kreditoriui nepateikus antstoliui savo rašytinio sutikimo dėl išieškojimo, išieškoti iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto negalima, kaip tik ir užtikrina privilegijuotą hipotekos kreditoriaus padėtį kitų kreditorių atžvilgiu.Išieškojimo trečiųjų asmenų naudai iš įkeitimu ar hipoteka įkeisto turto ypatumai reglamentuojami CPK 747 straipsnyje, kurio pirmoje dalyje pasakyta, kad išieškodamas iš hipoteka įkeisto skolininko turto, antstolis raštu kreipiasi į hipotekos ar įkeitimo kreditorių, siūlydamas duoti sutikimą, kad būtų išieškoma iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto skolininko turto. Minėtą sutikimą hipotekos ar įkeitimo kreditorius pateikia raštu (CPK 747 str. 2 d.). CPK 747 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu hipotekos ar įkeitimo kreditorius nesutinka, kad būtų išieškota iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto, arba per keturiolika dienų nepateikia antstoliui savo rašytinio sutikimo dėl išieškojimo, išieškoti iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto negalima. Šiame straipsnyje numatyta išimtis, kada hipotekos kreditoriai turi teisę apskritai neatsakyti raštu antstoliui į prašymą duoti sutikimą ir, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, hipotekos kreditoriaus neveikimas tokiu atveju prilyginamas nesutikimui, kad būtų išieškoma iš hipoteka įkeisto turto.Antstolis atskirajame skunde taip pat nurodo, kad hipotekos kreditoriai nors ir turėjo teisę neduoti sutikimo išieškoti iš hipotekos sandoriu įkeisto turto, tačiau neturėjo teisės nepateikti informacijos apie skolininko turtinę padėtį, kurios reikalauja antstolis. Su tokiu teiginiu teismas taip pat negali sutikti. Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolio reikalavimas hipotekos kreditoriams pateikti informaciją susijusią su hipotekos sandoriu užtikrinta prievole laikytinas išvestiniu iš pirmojo reikalavimo ir nenustačius neteisėtų hipotekos kreditorių veiksmų pirmojo reikalavimo atžvilgiu, nėra pagrindo konstatuoti pažeidimo ir antrojo reikalavimo atžvilgiu.Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas antstolio R. V. prašymą dėl baudos paskyrimo, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Irena Stasiūnienė