Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Algirdo Giedraičio ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal D. P., kurio atžvilgiu byla nutraukta, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 3 d. nuosprendžio, kuriuo D. P., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduotas laiduotojos G. Š. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą. Baudžiamoji byla nutraukta.

– uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gruodžio 14 d.;

– automobilio „Toyota Corolla Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskacija.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „Toyota Corolla Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas 2023 m. gruodžio 14 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-io skyriaus prokuroro D. D. nutarimu, pratęstas iki automobilio konfiskavimo pradžios.

Išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) išdėsto motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Teismų praktikoje nurodoma, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-7-196-303/2022). Taigi apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-746/2016).

5. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde neginčijami atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimo ir uždraudimo naudotis specialiąja teise – skyrimo klausimai, tačiau nesutinkama su pirmosios instancijos apeliantui nustatytu uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminu. Apeliantas prašo šį terminą sumažinti arba taikyti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Apeliaciniame skunde nesant kitų nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu argumentų, teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, vadovaudamasi anksčiau nurodytomis BPK 320 straipsnio nuostatomis, skundžiamą nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą D. P. apeliaciniame skunde.

6. D. P., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla yra nutraukta, apeliaciniame skunde prašo jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teisės vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejų) metų taikymo terminą sutrumpinti iki 1 (vienerių) metų. Apelianto vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu nustatytas terminas yra labai griežtas ir nepagrįstai perteklinis. Taip pat D. P. teikia alternatyvų prašymą – esant galimybei, taikyti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatyto aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminu nėra pagrindo.

8. BK 68 straipsnio 1 dalies pagrindu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal teismų praktiką BK 281¹ straipsnyje numatytų veikų prevencijai užtikrinti paprastai kartu su bausme skiriamos tiek turtinio pobūdžio, tiek ir susijusios su uždraudimu naudotis specialiąja teise baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialiąja teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Vertinant, ar yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones (taip pat ir nustatant priemonės terminą), atsižvelgtina į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialiąja teise, į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-25-489/2017, 2K-143-696/2017, 2K-100-648/2019 ir kt.). Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET arba BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė šiurkščiai ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008, 2K-599/2012, 2K-401/2014 ir kt.).

9. Skundžiamu nuosprendžiu pripažinta, kad D. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nes vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Toyota Corolla Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkotesterio rodmenimis nustatyta mažiausia 2,06 promilių alkoholio koncentracija. Taigi, nusikalstama veika buvo padaryta naudojantis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl sutiktina su apylinkės teismo sprendimu, jog net ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą D. P. tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise. Su tokios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu apeliantas sutinka, tačiau nesutinka su šios priemonės skyrimo terminu, prašo sutrumpinti iki baudžiamajame įstatyme nustatyto minimalaus vienerių metų termino. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad apeliantas yra doras ir visuomenei priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis, o specialiąją teisę vairuoti jam būtina kuo greičiau susigrąžinti dėl apeliaciniame skunde nurodomų jo asmeninio pobūdžio priežasčių. Skunde akcentuojama, kad policijos pareigūnams ir teismui apeliantas davė nuoseklius paaiškinimus, nuoširdžiai gailėjosi ir padėjo ištirti įvykį. Nusikalto pirmą kartą, anksčiau niekada nebuvo įvykdęs jokių kitų teisės pažeidimų. Atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, šeimyninę situaciją, poziciją dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, apeliantas mano, kad baudžiamojo poveikio priemonės terminas jam galėtų būti sutrumpintas.

10. Vadovaudamasis BK 68 straipsnio 2 dalimi, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šiame kontekste pažymėtina, kad aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės termino nustatymas yra teismo prerogatyva (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-303/2020). Baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra jos, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Teismas, svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo – skyrimo ir jos taikymo trukmės klausimą, turi atsižvelgti į visas tokios priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, o paskirta priemonė turi būti proporcinga padarytos veikos pavojingumui, taip pat kaltininko asmenybei.

11. Be to, svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemones skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, itin svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau vairuoti transporto priemones esant neblaiviam. Pažymėtina, jog automobilio vairavimas esant neblaiviam neabejotinai kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymo leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatė baudžiamąją atsakomybę.

12. Vertinant D. P., kuriam byla yra nutraukta, padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pavojingumą, jis padarė vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK), bet pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas. Su tuo apeliaciniame skunde sutinka ir pats apeliantas. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad viso proceso metu D. P. savo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį pripažino. Pirmosios instancijos teisme teisminio nagrinėjimo metu D. P. paaiškino, kad įvykio dieną prieš sėdant už vairo jis garaže buvo išgėręs alaus ir pusę butelio degtinės. Į įvykio vietą pagal gautą pranešimą atvykusios policijos pareigūnės E. B. 2023 m. gruodžio 9 d. tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis nustatyta, kad atvykus į įvykio vietą ir tikslinant įvykio aplinkybes, bendrauta su pranešėju K. K., kuris nurodė, kad negalėjo pravažiuoti pro automobilių stovėjimo aikštelės viduryje stovėjusį automobilį „Toyota Corolla Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo atsitrenkęs į kitą automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusį automobilį „Honda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o priėjęs prie automobilio „Toyota Corolla Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pranešėjas pastebėjo, kad pastarasis yra neadekvatus, jo judesiai nekoordinuoti, vairuotojas nesugebėjo atsidaryti lango, todėl pranešėjas paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį. Minėtame tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atvykus policijos pareigūnams įvykio vietoje, tai yra automobilių stovėjimo aikštelėje buvo rastas į kitą transporto priemonę atsitrenkęs automobilis „Toyota Corolla Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojo vietoje sėdėjo D. P. Šiame policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad pastarajam alkotesteriu patikrinus girtumą, pirmu tikrinimu buvo nustatytas 2,06 promilių, o antru tikrinimu – 2,74 promilių neblaivumo (girtumo) laipsnis (b. l. 37–38). Minėti girtumo rodmenys užfiksuoti neblaivumo nustatymo akte (b. l. 39–40). Iš bylos aplinkybių matyti, kad būdamas neblaivus D. P. už automobilio vairo sėdo sąmoningai, nesant išskirtinio būtinumo (past. – į įvykį atvykusiems pareigūnams jis nurodė iš garažo važiavęs į parduotuvę, o teisme nurodė, kad važiavo namo), tai yra nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia. Nors įstatymų leidėjas, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje kriminalizuodamas transporto priemonių vairavimą, kai nustatyta 1,51 ir daugiau promilės neblaivumas, jokių šios nusikalstamos veikos padarinių nenumatė, akivaizdu, jog tokiu sąmoningai neatsakingu savo elgesiu D. P. kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei ar turtui. Jis, būdamas vidutinės, tačiau artimos sunkiai (antro pūtimo metu jam buvo nustatytas sunkus girtumas) girtumo būsenos dienos metu (apie 12.39 val.) vairavo padidinto pavojaus šaltinį Kauno mieste, esant aktyviam tiek pėsčiųjų, tiek transporto priemonių eismui. Būdamas neblaivus jis automobilį vairavo tol, kol sukėlė eismo įvykį – atsitrenkė į kitą automobilį, ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta didesnių tokio neatsakingo vairavimo pasekmių. Vertinat D. P. asmenybę nustatyta, kad asmuo praeityje nėra teistas, tačiau pagal Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už trejus metus matyti, kad D. P. praeityje yra baustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį už tai, kad Kauno mieste vairuodamas transporto priemonę rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone. Nors už minėtą Kelių eismo taisyklių pažeidimą D. P. paskirtą nuobaudą (baudą) yra sumokėjęs ir baustumas jo atžvilgiu yra išnykęs, visgi, aukštesnio teismo nuomone, tai leidžia spręsti, kad apeliantas negali būti laikomas itin pavyzdingu vairuotoju. Juolab, kad matomas jo tolesnis polinkis nesilaikyti Kelių eismo taisyklių nuostatų, nagrinėjamu atveju jas pažeidžiant net itin šiurkščiai ir pavojingai.

13. Apeliantas akcentuoja, kad yra doras ir visuomenei priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis, taip pat nurodo asmeninio pobūdžio aplinkybes, dėl kurių jam turėtų būti sutrumpintas specialiosios teisės atėmimo terminas. Teisėjų kolegijos vertinimu, D. P. nurodytos aplinkybės, susijusios su jo asmenybe (turi specialų vidurinį išsilavinimą, ilgą laiką dirbo vairuotoju ekspeditoriumi ir pan.), o taip pat asmeninio pobūdžio aplinkybės (dėl nedidelės gaunamos pensijos papildomai dirba pavėžėju; sudėtinga šeimos finansinė padėtis; yra neįgalus, privalo vartoti vaistus ir lankytis gydymosi įstaigose; globoja kitą asmenį, privalo prižiūrėti ir rūpintis jo nekilnojamuoju turtu; turi lankyti šeimos narių kapus ir pan.) nėra niekuo išskirtinės ir nenulemia būtinybės sutrumpinti nustatytą baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Tai, kad D. P. bus reikalinga teisė vairuoti, jis žinojo ir iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau tai nuo pavojingo ir teisei priešingo elgesio jo nesulaikė. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys informuojami iš anksto įtvirtinant įstatyme draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, tad apeliantas turi prisiimti savo veiksmų teisines pasekmes. Pažymėtina ir tai, kad tam tikri nepatogumai negali turėti prioriteto prieš visuomenės teisę į saugų eismą, o tai, jog baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir, kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą.

14. Iš skundžiamo nuosprendžio taip pat matyti, kad skunde akcentuojamos D. P. naudai vertintinos aplinkybės (tai yra tai, kad jis pripažino savo kaltę, išsamiai parodė visas įvykio aplinkybes, nuoširdžiai gailėjosi; padarė nesunkų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą; yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė; sunkinančių aplinkybių nenustatyta) buvo įvertintos sprendžiant klausimą dėl BK 40 straipsnio taikymo D. P. atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

15. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šio termino vidurkis – treji metai. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas byloje nustatytas aplinkybes, taip pat akivaizdu, kad atsižvelgė ir į skunde paminėtus teigiamai D. P. charakterizuojančius duomenis ir paskyrė jam teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą trumpesniam nei įstatyme nustatytas šios baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkis, terminui, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė, todėl apelianto argumentai, kad teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminas yra labai griežtas ir perteklinis, yra nepagrįsti. Svarbu paminėti ir tai, kad BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, tačiau D. P., kaip atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, bausmė nebuvo skirta, vadinasi, jam dėl nusikalstamos veikos tenkančios neigiamos pasekmės yra susijusios išimtinai su baudžiamojo poveikio priemonėmis, kurios ir yra skiriamos tam, kad nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sukeltų atitinkamo pobūdžio neigiamas pasekmes ir atgrasytų jį nuo kitų nusikalstamų veikų darymo.

16. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, baudžiamojo poveikio priemonė, kurios terminas yra ženkliai mažesnis už BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą 3 (trejų) metų vidurkį, neabejotinai atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, be to, nevaržo nusikalstamą veiką padariusio D. P. interesų labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Todėl apeliacinis skundas šioje dalyje yra atmetamas.

17. Tai pat nėra teisinio pagrindo tenkinti apelianto prašymo vadovaujantis mutatis mutandis principu taikyti jam skyrimą vairuoti transporto priemonę su sumontuotais antialkoholiniais variklio užraktais. Draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) (ANK 311 straipsnio 1 dalis). Tokios priemonės BK nenumato. BK 42 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 68¹, 68², 71, 72, 72¹, 72², 72³ ir 72⁴ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, <...>. Taigi, tokia priemonė, kokią apeliantas prašo paskirti, BK nėra numatyta. Sutintina su apeliacinio skundo argumentu, kad administracinė ir baudžiamoji atsakomybės turi panašumų (abi orientuotos į asmens nubaudimą, auklėjimą, įstatymų pažeidimų prevenciją), tačiau pabrėžtina, jog baudžiamoji atsakomybė yra griežtesnė atsakomybės forma, numatyta už pavojingesnius teisinių gėrių pažeidimus, todėl asmeniui turi sukelti atitinkamai sunkesnius padarinius. Šiuo atveju D. P. padarė nusikaltimą, t. y. pavojingesnę nei administracinis nusižengimas veiką, tad švelnesnio pobūdžio poveikio priemonės jam negali būti taikomos.

18. Esant nurodytoms aplinkybėms, D. P., kuriam byla nutraukta, apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

D. P., kuriam byla nutraukta, apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.