- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-19
- Bylos Nr.
- e2A-1906-638/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00426-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė, Žibutė Budžienė, Diana Labokaitė
- Atsakovas
- D. K.
- Ieškovas
- Ž. B.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Rūtos Palubinskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Ž. B. ieškinį atsakovui D. K. dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, abišalės restitucijos taikymo, papildomų išlaidų atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Ž. B. (toliau – ieškovas) ieškinyje prašė nutraukti tarp ieškovo ir atsakovo D. K. (toliau – atsakovas) sudarytą 2023 m. lapkričio 23 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį bei taikyti restituciją - įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui automobilio kainą 5 500 Eur, o atsakovui ieškovas grąžina automobilį, priteisti iš atsakovo ieškovui 150 Eur automobilio defektų nustatymo kaštus, 421,72 Eur automobilio registravimo VĮ Regitra kaštus, 81,99 Eur automobilio diagnostikos kaštus, 21,60 Eur „Carvertical“ patikros kaštus, 605 Eur ieškovo sumokėtus UAB „Autopretenzija“ už konsultacijas, priteisti iš atsakovo ieškovui bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė ir paaiškino, kad pagal 2023 m. lapkričio 23 d. Transporto priemonės pirkimo– pardavimo sutartį (toliau – sutartis) iš atsakovo ieškovas, sumokėjęs 5 500 Eur, įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini), 2007 m. gamybos. Iki pardavimo, nagrinėjant skelbimus ir ieškovui renkantis automobilį, atsiliepė atsakovas, kuris atsiuntė automobilio nuotraukas ir informavo, kad poros savaičių laikotarpyje bus pardavinėjamas šis automobilis ir jo kaina bus 5 800 Eur. Ieškovas paskambino atsakovui ir pasiteiravo apie automobilio techninį stovį. Atsakovas telefonu paminėjo, kad automobilis techniškai tvarkingas ir jokių paslėptų gedimų/trūkumų ar defektų nėra. Apžiūrėjus automobilį, jokių pašalinių garsų nesigirdėjo, jokių įtarimų ir ar defektų plika akimi nesimatė. Automobilis tiko, ieškovas pasiteiravo atsakovo, kokia galutinė automobilio kaina. Atsakovas atsakė, kad „jeigu pirksiu pasirašant „Kaufer”, automobilį atsakovas parduos už 5 200 Eur, nes valstybiniai numeriai ne lietuviški. Ieškovui nesutikus, su atsakovu sutarta, kad automobilio technine apžiūra ir įregistravimu Regitroje pasirūpins atsakovas, tada ieškovas ir pirks automobilį. Įsigijus automobilį, apie 2023 m. gruodžio 6 d. prietaisų skydelyje užsidegė alyvos indikatoriaus lemputė. Automobilis patikrai buvo pristatytas į UAB „Veho Lietuva”, kur buvo nustatyti ne tik gedimai, bet ir klastota rida. Automobilio sutartyje nurodyta rida 211980 km, tačiau UAB „Veho Lietuva” užfiksuota net 593484 km. Tuo tikslu ieškovas atliko ir „Carvertical“ ataskaitą, kurioje nustatyta, kad 2023 m. vasario mėn. šio automobilio rida fiksuota net 593000 km, o jau 2023 m. lapkričio mėn. parduodant ieškovui automobilį rida jau 211980 km. Dėl alyvos dingimo ieškovas skambino atsakovui, tačiau su juo taip ir nepavyko susitarti. Taip pat atsakovas skambučio metu buvo informuotas, kad automobilis bus pristatytas į UAB „Veho Lietuva”, tačiau atsakovas į apžiūrą neatvyko. Alyvos dingimo priežasties taip ir nepavyko nustatyti, todėl ieškovas kreipėsi dėl konsultacijos į UAB „Autopretenzija”. Kadangi atsakovas vengė atsakomybės, o dar ir pardavė automobilį ne tik su paslėptais gedimais/defektais, bet dar ir klastota rida, automobilis pakartotinai apžiūrai buvo pristatytas į UAB „Kretingos smagratį”, kur buvo nustatyti paslėpti defektai. Atsakovas buvo informuotas apie defektus ir informuotas apie atliekamą defektavimą UAB „Veho Lietuva” skambučiu , tačiau nesiėmė jokių veiksmų. Atsakovas puikiai žinojo, kad automobiliui nustatyti defektai, nepareiškė jokio noro/ketinimo dalyvauti automobilio apžiūrose ir paslėptų defektų nustatymuose, tokiu būdu atsisakydamas galimybės kvestionuoti patį defektinį aktą ir defektaciją. Atsakovas įsigijimo metu neįvardijo, kad automobilis turi paslėptų gedimų/defektų bei klastotą ridą. Automobilio pardavimo metu nebuvo nurodyta, kad yra paslėpti defektai. Žinodamas apie tokią automobilio būklę, ieškovas apskritai nebūtų sudaręs šio sandorio. Atsakovas pardavė daiktą, kuris neatitiko kokybės reikalavimų.
3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nurodė ir paaiškino, kad atsakovas atskleidė ieškovui visus jam žinomus automobilio trūkumus iki pasirašant sutartį. Ieškovo melagingus teiginius neva atsakovas neinformavo ieškovo apie automobilio techninę būklę paneigia paties ieškovo į bylą, kartu su ieškiniu pateikti sutarties šalių „Messenger“ socialinio tinklo susirašinėjimai, kurių metu pats ieškovui patvirtina: „Tu mane informavai dėl dūminimo“. Atsakovo įvardinti automobilio trūkumai, tikėtinai, gali būti susiję ir su tepalo sąnaudomis. Ieškovas nuslepia tai, kad į pirminę automobilio apžiūrą atvažiavo ne vienas, o su kitu asmeniu, kuris padėjo atlikti išsamesnę automobilio apžiūrą, taip pat nustatinėdami automobilio defektus naudojosi kompiuterinę diagnostiką atliekančiu įrenginiu. Ieškovo pažįstamas, patikrinęs automobilio istoriją duomenų bazėje, pamatė, kad rida yra netikra, apie tai ieškovo pažįstamas asmuo informavo patį ieškovą, tačiau ieškovas nurodė, jog tai jam neturi reikšmės ir vis tiek pirko automobilį. Apie netikrą ridą atsakovas pats sužinojo būtent iš ieškovo. Prie atsiliepimo į ieškinį pridedamos internetinės platformos „AltOmBilen.dk“ ataskaitos informacija rodo, kad paskutinė (2021 m. rugpjūčio 12 d. ) automobilio fiksuota rida buvo 580000 km. Tikėtina, kad ieškovo pažįstamas asmuo paties ieškovo paprašytas naudojosi būtent šioje internetinėje platformoje gaunama automobilių ataskaita, kurioje žymima visa automobilio istorija, kadangi ji neapmokestinta ir prieinama kiekvienam asmeniui, į minėtą internetinės platformos paieškos lauką įvedus bet kokio D. K. registruoto automobilio valstybinį numerį arba VIN numerį gaunama išsami automobilio istorijos ataskaita. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2023 m. spalio 15 d. atsakovas ginčo automobilį įsigijo Vokietijoje, parduodamų automobilių turguje. Tuo metu, kai pats atsakovas pirko automobilį, fiksuota rida automobilio prietaisų skydelyje, kuri taip pat buvo nurodyta ir automobilio skelbime, buvo 211 160 km. Pastebėtina tai, kad atsakovui 2023 m. lapkričio 21 d. atlikus automobilio techninę apžiūrą, pasikeitė internetinės platformos „Carvertical.com“ duomenų bazės rodmenys, kadangi visus įrašus ir informaciją, tame tarpe ir informaciją apie atliktą automobilių techninę apžiūrą su ridos įrašais minėta internetinė platforma gauna ir už atitinkamą mokestį informaciją padaro prieinamą kiekvienam vartotojui. Panašu, kad tuomet, kai atsakovas įsigijo automobilį, rida buvo kitokia, nei buvo nurodyta prietaisų skydelyje ir buvo deklaruojama automobilio skelbime, bet jis to nežinojo tuo metu. Ieškovas dėl automobilio apžiūros įmonėje UAB „Veho Lietuva“ su atsakovu iš anksto nesitarė, tuo tarpu atsakovą informavo likus keturioms dienoms iki automobilio apžiūros minėtoje įmonėje. Ieškovas, iš anksto nepasitardamas su atsakovu, visiškai nepaisė atsakovo interesų, neįvertino atsakovo užimtumo, nors turėjo ir galėjo suprasti, kad paskirtas laikas automobilio apžiūrai yra darbo dieną, tuo tarpu iš anksto nesusitarus su atsakovu dėl tinkamos datos, atsakovas negalės atvykti į automobilio apžiūrą. Be to, atsakovas pasirinko sau palankų, artimiausią, Klaipėdos mieste esantį įmonės UAB „Veho Lietuva“ filialą, visiškai neatsižvelgdamas į tai, kad atsakovas gyvena Jonavos rajone, ir dėl to patirtų gana ilgą ir brangią kelionę, kurią reikia iš anksto planuoti. Dar prieš pasirašant sutartį atsakovas komunikavo su ieškovu, siuntė automobilio vaizdo nuotraukas ir vaizdo įrašus, domėjosi automobilių detalių kainomis, tarėsi ir vėliau atliko automobilio techninę apžiūrą. Ieškovo teiginiai, neva atsakovas nepakankamai bendradarbiavo, yra visiškai nepagrįsti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nutraukė tarp ieškovo Ž. B. ir atsakovo D. K. 2023 m. lapkričio 23 d. sudarytą transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį bei taikė restituciją – įpareigojo atsakovą D. K. grąžinti ieškovui Ž. B. automobilio kainą 5 500 Eur, o ieškovą Ž. B. įpareigojo grąžinti atsakovui D. K. automobilį (duomenys neskelbtini) 2007 metų gamybos. Teismas priteisė iš atsakovo D. K. ieškovui Ž. B. 917,31 Eur nuostolių atlyginimą. Teismas priteisė ieškovui Ž. B. iš atsakovo D. K. 2 633,80 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nurodė, jog automobilio defektai buvo pastebėti 2023 m. gruodžio 6 d., kai skydelyje užsidegė alyvos indikatoriaus lemputė, pradėjo dingti tepalas, nors jį nuolat pylė, automobilis dūmijo. UAB „Kretingos smagratis“ gedimai detalizuoti, nustatyta remonto kaina nuo 3 470 Eur. Teismas nurodė, kad automobilio defektai išryškėjo nepraėjus CK 6.363 straipsnio 11 dalyje nustatytam 6 mėnesių terminui, atsižvelgiant į tai, laikytina, kad išryškėję defektai buvo jau pirkimo–pardavimo momentu. Teismas pažymėjo, kad UAB „Kretingos smagratis“ automobilio apžiūros aktas yra rašytinis įrodymas, kuriuo remiantis nustatytos faktinės aplinkybės dėl defektų apimties ir pobūdžio, defektų šalinimo kaina nuo 3 470 Eur, galutinė kaina paaiškėtų atlikus visus darbus, automobilis šiame servise buvo realiai apžiūrėtas 2023 m. gruodžio 22 d., nustatyta 10 trūkumų, iš jų – 9 paslėpti defektai, vienas matomas, aptikta ridos klastojimo požymių. UAB „Veho Lietuva“ atliktas kompiuterinis testas, užfiksuota rida 593484 km., nustatytas pašalinis garso ūžimas iš vairo st. siurblio, neveikia d/p galinio vaizdo veidrodėlio šildymas, įrašytas 5 cil. kaitinimo žvakės gedimas, nenašus orinės važiuoklės kompresorius, 5-6 cil. kuro purkštukų blogas darbas (e. b. 1 t., b. l. 43). Kompiuterinėje sistemoje tikrinant nustatyta, kad paskutinė žinoma rida 211829 km., odometro klastojimas 2023 m. 11 – 593000 km. (2023m. 02). Teismo vertinimu, ieškovas, pastebėjus ir autoservisui nustačius galimus automobilio gedimus, informavo atsakovą, todėl atsakovas kaip pardavėjas turėjo galimybę spręsti dėl savo pareigų, susijusių su automobilio trūkumų šalinimu, trūkumų šalinimo būdu ir kaina, sutarties nutraukimu ir kt., 2024 m. vasario 13 d. atsakyme į ieškovo pretenziją nesiūlė ieškovui už 540 Eur suremontuoti automobilį.
6. Teismas pažymėjo, kad nors parduodamas buvo ne naujas automobilis (2007 metų gamybos), tačiau toks ieškovo lūkestis buvo visiškai pagrįstas, nes atsakovas (pardavėjas), parduodamas automobilį nurodė, jog grandinės pakeistos, purkštukai ir turbina restauruoti, dugnas išpurkštas antikoroziniu (šalių susirašinėjimas žinutėmis) (e. l. 1 t., b. l. 10–42). Trūkumų atsakovas nenurodė. Taigi, ieškovas manė, jog perka automobilį be didelių trūkumų, tačiau netrukus po įsigijimo užsidegus tepalų lemputei, pamatė, kad variklis nuolat vartoja tepalus, nors juos nuolat pilant, o šio trūkumo pašalinimo kaina sudaro apie 60 proc. automobilio pirkimo kainos. Teismas, atsižvelgdamas į trūkumų nustatymo laiką (praėjo nedaug laiko po automobilio pardavimo; nuvažiuota apie 900 kilometrų), į nustatytą automobilio ridos žymų neatitikimą (reali tikėtina rida apie 593000 km ar 588600, sudarant sutartį automobilio duomenys ridą rodė 211980 km ir tai įrašyta į sutartį); nors nėra duomenų, kad ridos suklastojimą atliko atsakovas, tačiau pats faktas dėl ridos neatitikimo nustatytas, į tai, kad nėra duomenų apie netinkamą automobilio eksploatavimą, į itin didelę automobilio trūkumų šalinimo kainą, sprendė, kad automobilis negali būti pripažintas tinkamos kokybės, nes jis neatitinka įprastų tokioms prekėms keliamų reikalavimų ir pagrįstų ieškovo (vartotojo) lūkesčių.
7. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ne naujos transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimas yra esminis, nes: 1) ieškovas iš esmės negavo to, ko tikėjosi, t. y. ieškovas tikėjosi įsigyti automobilį, atitinkantį 2007 metais pagamintos transporto priemonės parametrus bei komplektaciją; 2) griežtas transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės, t. y. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarčiai CK 6.431¹ straipsnyje ir Motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąraše yra nustatyti imperatyvūs sutartyje nurodytini duomenys, jie turi būti nurodomi nepriklausomai nuo šalių pasirinkimo juos nurodyti ar ne; 3) atsakovas, galbūt dėl didelio neatsargumo bei siekdamas nepatirti nuostolių ir (ar) gauti pelną, neinformavo ieškovo apie parduodamo automobilio trūkumus; 4) ieškovas turi pagrindą tikėtis, jog sutartis nebus įvykdyta tinkamai, nes atsakovui pardavus automobilį su paslėptais defektais, jis nėra užtikrintas, kad atsakovas ateityje nesuremontuos automobilio pačiu pigiausiu ir jokių garantijų neteikiančiu būdu; 5) atsakovas nepatirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta, šalys būtų grąžintos į padėtį iki sutarties sudarymo, t. y. atsakovui būtų grąžintas jo parduotas automobilis. Teismas padarė išvadą, jog ieškovas dėl netinkamo transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties įvykdymo, kuris buvo esminis sutarties pažeidimas, įgijo teisę šią sutartį nutraukti.
8. Teismas vertino, jog nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodė, kad jo įsigytos naudotos transporto priemonės nebuvo galima naudoti pagal paskirtį, kad transporto priemonė neatitiko kokybės reikalavimų ir kad jis negalėjo žinoti apie parduoto naudoto daikto trūkumus. Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, mažinančių jo atsakomybę už parduoto naudoto daikto kokybę, dėl to yra pagrindas taikyti CK 6.334 straipsnį, nustatantį pirkėjo teises, nusipirkus netinkamos kokybės daiktą. CK 6.334 straipsnyje įtvirtintos netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisės.
9. Teismas nurodė, kad ieškovas kaip savo pažeistų teisių gynimo būdą pasirinko pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą, tai nagrinėjamu atveju iš esmės atitinka CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą, t. y. grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamo kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovas prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismo sprendimas priimtas remiantis negaliojančiomis teisės normomis. Kaip matyti iš priimto teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas rėmėsi CK 6.363 straipsnio 11 dalimi ir prezumpcija, kad išryškėję defektai buvo jau pirkimo–pardavimo momentu, kadangi jie atsirado nepraėjus 6 mėnesių terminui. Vis dėlto tai akivaizdus esminis materialinės teisės normų pažeidimas, kuris lėmė neteisingą bylos išsprendimą, nes CK 6.363 straipsnio 11 dalis yra netekusi galios nuo 2022 m. sausio 1 d. (ši CK straipsnio redakcija yra pakeista).
10.2. Teismo sprendimas priimtas tinkamai neįvertinus pirkėjo žinojimo apie trūkumus. Atsakovas apie jam žinomus ginčo automobilio trūkumus pasakė ieškovui ir tie trūkumai buvo priimtini, ieškovas vis tiek sudarė pirkimo–pardavimo sutartį. Dėl to atsakovas negali būti atsakingas už trūkumus, kurie ieškovui buvo priimtini. Pirmosios instancijos teismas šių esminių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo, kad ieškovui tikrai buvo atskleista apie ginčo automobilio trūkumus, remontą, tinkamai netyrė ir nevertino. Atsakovas prieš teisminį procesą buvo linkęs atsiimti ginčo automobilį, teismo procese metu siūlė jį suremontuoti. Tai reiškia, kad ne atsakovo, o ieškovo nenoras susitarti lėmė, kad ginčas persikėlė į teismą, kadangi ieškovas nesutiko taikiai, kompromiso būdu spręsti, nesutiko, kad pats prisiėmė dalį rizikos netikrindamas automobilio prieš perkant, nors žinojo apie tam tikrus gedimus.
10.3. Teismo sprendimas priimtas tinkamai neįvertinus pirkėjo suvokimo apie netikrą ridą bei to, jog ginčo automobilio remontas gali būti atliktas. Ieškovui ginčo automobilio ridos neatitikimas prietaisų skydelio (odometro) parodymams nebuvo netikėtas ir tikrai buvo žinomas. Ieškovas, pirkdamas 17 metų senumo, naudotą, turintį tam tikrų gedimų, kuriuos žinojo, remontuotą (apie ką irgi žinojo), labai tikėtinai netikros ridos (ką suprato ir žinojo) automobilį negalėjo tikėtis, jog jis bus nepriekaištingo veikimo, idealios būklės.
10.4. Teismo sprendimas priimtas neatsižvelgus į teismų praktiką, jog senas, naudotas automobilis, jo kokybė turėtų būti tikrinama pas specialistus prieš sudarant sutartį, nes kitaip pirkėjas pats prisiima riziką, elgiasi nerūpestingai. Atsakovas atskleidė ieškovui žinomus ginčo automobilio trūkumus ir nors jie nebuvo įrašyti pirkimo–pardavimo sutartyje, tačiau iš kitų duomenų ir ieškovo pripažinimų negali būti laikomi neatskleistais trūkumais. Nors įstatyme nėra įsakmiai nurodyta, kad pirkėjas turi tikrinti tai, ką perka, bet šios kategorijos bylose, atsižvelgiant į tai, kad perkamas senas, naudotas automobilis, yra pasisakoma, kad pirkėjas, netikrinantis tokio automobilio, elgiasi nerūpestingai, nesąžiningai. Atsakovas nesutiko, kad yra automobilių pardavėjas, kadangi tai nėra jo įprasta veikla, kuria jis užsiimtų kaip ūkine-komercine. Atsakovas neturi automobilių parduotuvės ir pan., nėra profesionalas.
10.5. Teismo sprendimas priimtas nepagrįstai ir neteisėtai taikant kraštutinę (ultima ratio) priemonę - sutarties nutraukimą. Iš byloje pateiktos ginčo automobilio remonto sąmatos (t.1, b. l. 55–58) matyti, jog ji visiškai nekonkreti. Remonto kainos nurodytos nuo 800 Eur, nuo 1 400 Eur ir pan. Nėra aišku, ką konkrečiai reikia remontuoti, nes kuro sistemos remontas iš esmės gali apimti labai daug įvairių automobilio komponentų. Atsakovo į bylą pateiktame dokumente - A. Ž. 2024 m. gegužės 8 d. pasiūlyme (540 Eur kaina) - remonto darbai ir kaina yra konkretūs, aiškūs ir kaina ženkliai mažesnė. Be to, ieškovo pateiktame dokumente nėra įvertintas ginčo automobilio nusidėvėjimas ir skaičiuojamas remontas kaip naujo automobilio, naujomis detalėmis, o ne restauruojant senas arba naudojant pigesnius analogus, o ne brangių gamintojų. Ginčo automobilio gedimai galėjo būti remontuojami, o ne taikomas pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimas.
Atsiliepimas
11. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Vien tai, kad teismas motyvuojamoje dalyje nurodė iki 2022 m. sausio 1 d. galiojusią CK normą, iš esmės teisingai konstatuodamas, kad ginčo automobilio trūkumai paaiškėjo per 6 mėnesių terminą, nereiškia, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas. Teismas tik citavo iki 2022 m. sausio 1 d. priimtas kasacinės instancijos teismo nutartis analogiškose bylose. Teismo sprendime nurodyta CK 6.363 straipsnio 11 dalies nuostata vertintina kaip daugiau rašymo apsirikimo klaida, niekaip neturinti įtakos teismo sprendimo pagrįstumui.
11.2. Tiek bylos medžiaga, tiek paties atsakovo teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai liudija, kad ieškovas pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu buvo informuotas tik apie pašalintą DPF filtrą ir padidėjusį dūmingumą, tačiau nei apie variklio problemas, susijusias su alyvos suvartojimu, sugedusiu pneumatines važiuoklės kompresoriumi ir atsukta (sumažinta) rida, ieškovo neinformavo. Atsakovas neįrodė aplinkybių, mažinančių jo atsakomybę už parduoto naudoto daikto kokybę, dėl to yra pagrindas taikyti CK 6.334 straipsnį, nustatantį pirkėjo teises, nusipirkus netinkamos kokybės daiktą. Apeliantas neįrodė ir net neįrodinėjo, kad ginčo automobiliu ieškovas naudojosi netinkamai ir tai lėmė UAB „Veho Lietuva“ PVM sąskaitoje faktūroje ir 2023 m. gruodžio 22 d. UAB „Kretingos smagratis“ transporto priemonės apžiūros akte nustatytus ir nurodytus automobilio trūkumus.
11.3. Atsižvelgiant į tai, jog byloje ginčo dėl to, jog tikroji automobilio rida yra ne mažiau kaip 593 000 km, kai pirkimo–pardavimo sutartyje atsakovas deklaravo tik 211 635 km, vertintina, kad ginčo automobilio ridos faktas yra įrodytas. Byloje nėra jokių įrodymų, jog ieškovas žinojo apie tikrąją automobilio ridą (t. y. sužinojo pats ar buvo informuotas atsakovo), todėl, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, automobilio defektu, kuris nėra ištaisomas, laikytina tai, kad automobilio rida, nurodyta sutartyje - 211980 km., kaip vėliau paaiškėjo, rida galimai suklastota, suklastoti odometro parodymai, tikroji rida yra 593484 km, taigi, tai laikytina esminiu sutarties pažeidimu, lėmusiu pirkimo– pardavimo sutarties nutraukimą.
11.4. Atsakovas turėjo pareigą byloje įrodyti, kad pardavė sutarties sąlygas atitinkančią transporto priemonę, sandorio sudarymo metu nebuvo paslėptų trūkumų, kurie išaiškėjo dviejų savaičių laikotarpyje ir kad šių trūkumų atsiradimą lėmė kalti ieškovo veiksmai (pvz. netinkamas eksploatavimas ar kt.), o tą padaryti atsakovas turėjo visas procesines galimybes, t. y. pvz. nesutikdamas su ieškiniu, pats prašyti teismo skirti automobilio techninę ekspertizę, teikti kitus rašytinius įrodymus ir t.t.
Žemesnės instancijos teismas
11.5. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų - esminio sutarties pažeidimo, nenutraukus pirkimo– pardavimo sutarties, ieškovas atsidurtų akivaizdžiai nepalankesnėje situacijoje nei atsakovas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė nutraukti šalių sudarytą sutartį bei taikyti restituciją.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
13. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl pirkėjo/vartotojo, nusipirkusio netinkamos kokybės prekę, pažeistų teisių gynimo vienu iš CK 6.364¹ straipsnio 1 dalyje nurodytų būdų (pakeisti prekę, sumažinti prekės kainą arba vienašališkai nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį).
14. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad 2023 m. lapkričio 23 d. ieškovas už 5500 Eur nupirko iš atsakovo automobilį (duomenys neskelbtini), 2007 metų gamybos. 2023 m. gruodžio 6 d. ginčo automobilis sugedo. UAB „VehoLietuva“ 2023 m. gruodžio 18 d. nustatė automobilio gedimus, tame skaičiuje ir suklastotą ridą (vietoje 211980 km, nustatė 593484 km). UAB „Kretingos smagratis“ apžiūrėjo automobilį ir 2023 m. gruodžio 22 d. surašė defektų aktą, pagal kurį visų defektų pašalinimas kainuotų apie 3 470 Eur. Ieškovas prašė panaikinti pirkimo-pardavimo sutartį, grąžinti šalis į pradinę padėtį. Atsakovas teigė, kad automobilio trūkumai pirkėjui buvo žinomi, o nustatytų defektų pašalinimas kainuotų 540 Eur, todėl nėra pagrindo naikinti sutartį.
15. Pirmosios instancijos teismas patenkinto ieškinį, nutraukė pirkimo-pardavimo sutartį, pritaikė restituciją, grąžino šalis į pradinę padėtį. Atsakovas (apeliantas) nesutinka su teismo sprendimu.
16. Apeliantas teigia, kad teismo sprendimas priimtas vadovaujantis negaliojančia materialinės teisės norma - CK 6.363 straipsnio 11 dalimi, kuri neteko galios 2022 m. sausio 1 d. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu negali sutikti, nes iš skundžiamo sprendimo motyvuojančios dalies matyti, kad CK 6.363 straipsnio 11 dalis yra paminėta cituojant kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018 citata, sprendimo 5 lapo 6 pastraipa) ir pateikiant ieškovo poziciją (cituojant ieškovo teiginius, sprendimo 6 lapo 2 pastraipa). Toliau teismas pateikia savo įrodymų vertinimą ir daro išvadas pagal ginčo pirkimo-pardavimo sandorio metu galiojusias materialinės teisės normas, t. y. nurodo, kad CK 6.363 straipsnio 9 dalis, kuri galiojo pirkimo–pardavimo sutarties momentu, numato, kad vartotojas gali ginti savo teises vadovaudamasis CK 6.364¹ straipsnio nuostatomis. Priešingai, negu nurodo apeliantas, teismas pažymėjo, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. galiojanti CK 6.364 straipsnio 4 dalis numato, kad prekės (įskaitant skaitmeninių elementų turinčias prekes) trūkumas, kuris paaiškėja per vienerius metus nuo jos pristatymo, laikomas buvusiu pristatant prekę, nebent pardavėjas įrodo kitaip arba kai tai nesuderinama su prekės pobūdžiu ar trūkumo pobūdžiu.
17. Taigi, teismas sprendė ginčą pagal 2023 m. lapkričio 23 d. galiojusią CK 6.364 straipsnio 4 dalies nuostatą, kuri nustato apeliantui mažiau palankų vienerių metų prekės garantijos terminą, negu kad apelianto nurodoma ankstesnė CK 6.363 straipsnio 11 dalies norma, kuri numatė šešių mėnesių prekės garantijos terminą.
18. Apeliantas savo skunde , kaip ir atsiliepime į ieškinį, pakartoja, kad ieškovas žinojo apie perkamo automobilio trūkumus. Ieškovo žinojimas, apelianto teigimu, neleidžia tenkinti ieškinio ir naikinti pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovo žinojimą atsakovas įrodinėjo savo paaiškinimais, ieškovo elektroniniu laišku, kuriame ieškovas nurodo: „tu mane informavai dėl dūminimo“, aplinkybe, kad ieškovas perkamą automobilį apžiūrėjo ne vienas, o su kitu asmeniu, kurį pristatė kaip automobilių žinovą, ieškovas kažkam skambino paklausti dėl automobilio ridos, taip pat aplinkybe, kad ieškovas turėjo galimybę pagalvoti dėl pirkimo, pasitikrinti perkamą daiktą ir pan. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių atsakovo dėstomų aplinkybių nepakanka daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovui buvo išsamiai ir pilnai atskleistos parduodamo automobilio savybės, techninė būklė. Ginčo automobilio pirkimo-pardavimo sutarties dalyje apie įvykius ir trūkumus neįrašyti jokie trūkumai.
19. Pažymėtina, kad CK 6.431¹ straipsnis nustato, kad motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Būtent pardavėjas pirkimo-pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakyme Nr. 2B-231 „D. M. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo patvirtinimo“, 2 punkte nurodyta, kad sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį turi būti nurodomi šie trūkumai: stabdžių sistemos; vairo mechanizmo ir pakabos elementų; apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų; vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; dujų išmetimo sistemos. Ginčo automobilyje pagal pateiktą UAB „Kredtingos smagratis“ įvertinimą būtent ir buvo nustatyti vairo mechanizmo ir pakabos trūkumai (kuro purkštukų blogas veikimas, kuro nuotėkis iš variklio skyriaus, vairo padėties daviklio gedimas, pneumatinės važiuoklės kompresoriaus gedimas). Kitaip tariant, atsakovas, nepaisant, ar pirkėjas žinojo ar nežinojo apie perkamo daikto trūkumus, privalėjo šių trūkumų buvimo faktus įrašyti į pirkimo-pardavimo sutartį.
20. Teismų praktikoje ne kartą yra akcentuota, kad ridos suklastojimą reikėtų vertinti ne tik kaip melagingos informacijos apie parduodamą daiktą pateikimą, bet ir kaip paslėptą daikto trūkumą, kurio pasekmės jį įsigijusiam asmeniui pasireikš vėliau – tiek būtinybe esminius automobilio agregatus, detales keisti kur kas anksčiau nei galima buvo planuoti įsigyjant automobilį, tiek valdant mažesnės vertės, nei sumokėta daiktą, tiek gaunant ženkliai mažesnę, nei turėtų kainą pardavimo atveju. Pirkėjui atlikus automobilio vizualinę apžiūrą, nebuvo galimybės nustatyti faktinės automobilio ridos, todėl informacijos apie automobilio tikrąją ridą neatskleidimas laikytinas paslėptu trūkumu (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-442-480/2024, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1570-601/2022, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-700-613/2023). Šios bylos situacijoje, kaip minėta, būtent pardavėjas buvo atsakingas už daikto kokybę ir tikrųjų duomenų apie daikto būklės atskleidimą. Suklastota automobilio rida, kaip pagrįstai įvertino pirmosios instancijos teismas, yra defektas, kurio ištaisyti neįmanoma ir kuris iš esmės lemia, kad pirkimo-pardavimo sutartis turi būti nutraukta.
21. Apelianto kartojami teiginiai, kad jis nelaikytinas profesionaliu automobilių pardavėju, vertintini kritiškai. Kaip pagrįstai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, vien per 2023 metus parduoti aštuoni automobiliai, verčia daryti išvadą, kad atsakovui automobilių savybės (galimi trūkumai ir pan.) turėjo būti žinomi geriau, negu kad ieškovui.
22. Galiausiai apeliantas nesutinka, kad pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimas negaliojančia yra proporcinga priemonė lyginant su daikto pataisymo išlaidomis. Kaip jau minėta, ieškovas įrodinėjo, kad automobiliui suremontuoti iki galimos naudoti būklės reikėtų 3470 Eur (tai sudarytų 63 proc. nuo sumokėtos kainos už automobilį). Atsakovas teigė, kad automobiliui suremontuoti užtektų 540 Eur (9,8 proc. nuo automobilio kainos), pateikė automobilių remontu užsiimančio A. Ž. sudarytą sąmatą.
23. Teisėjų kolegija sutinka, kad netinkamos kokybės daikto remonto kainos santykis su to daikto kaina, yra vienas iš kriterijų, pagal kuriuos teismų praktikoje sprendžiama dėl pirkėjo teisių gynimo būdo proporcingumo. Pavyzdžiui, kasacinis teismas 2022 m. sausio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.e3K-3-127-381/2022, spręsdamas dėl automobilio „Nissan“ pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, padarė išvadą, kad remonto kaina, sudaranti 7,3 proc. nuo automobilio pirkimo kainos, laikytina didele, nustatyti ieškovei priklausančio automobilio trūkumai neatitiko mažareikšmiškumo kriterijaus ir dėl to nėra pagrindo taikyti CK 6.363 straipsnio 8 dalyje nustatytos išlygos, ribojančios vartotojų teisių pažeidimo būdo – vienašališko sutarties nutraukimo – taikymą. (Paaiškintina, kad iki 2022 m. sausio 1 d. galiojo CK 6.363 straipsnio 8 dalies redakcija, kad pirkėjas neturi teisės nutraukti sutarties, jeigu daikto trūkumas yra mažareikšmis). Kitaip tariant, pritaikius pavyzdyje nurodytą taisyklę šios bylos atveju, net jeigu atsakovo nurodoma remonto kaina (540 Eur arba 9,8 proc. nuo pirkimo kainos) būtų pagrįsta ir pakankama automobilį pataisyti, tai lyginant su pirkimo kaina, vis tiek sudarytų pagrindą pirkimo-pardavimo sutartį naikinti ir grąžinti šalis į pradinę padėtį.
24. Tačiau taip pat atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo pateiktoji A. Ž. sąmata kelia abejonių, nes vienos iš didžiųjų automobilio problemų – dūminimo pataisymas apskritai neįvertintas, sąmatoje nurodoma „alyvos dingimas gali būti susijęs su dūminimu“, o kiek kainuotų šio defekto pašalinimas nenurodyta. Sąmatoje taip pat nurodomas darbas „pneumo pakabos patikra (gali būti pagalvė) 20 Eur“, tačiau tai yra tik pačios patikros kaina, o ne detalės ir darbai, kuriuos reiktų atlikti norint pataisyti defektą, susijusį su pneumo pakaba ar pagalve. Tokie defektai kaip vairo padėties daviklio gedimas, svirties įvorės susidėvėjimas, pneumatinės važiuoklės kompresoriaus gedimas, kurie nurodyti UAB „Kretingos smagratis“ sąmatoje, A. Ž. sąmatoje nenurodyti. Tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovo pateikta A. Ž. sąmata nėra patikimas įrodymas, teismas pagrįstai šia sąmata ir joje nurodyta defektų pašalinimo kaina nesivadovavo.
25. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išnagrinėjo bylą, tinkamai pritaikė materialinės ir proceso teisės normas, reglamentuojančias pirkėjo, nusipirkusio nekokybišką daiktą, pažeistų teisių gynimą ( CK 6.363, 6.364 straipsniai), nenukrypo nuo teismų praktikos, tinkamai įvertino įrodymus, todėl sprendimą keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
26. Atsakovo apeliacinis skundas netenkinamas, todėl bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimą į apeliacinį skundą (1452 Eur) priteistinos ieškovui iš atsakovo (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1452 Eur (tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.